- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-2335-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00798-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- G. B.
- Advokatai
- Rasa Vaičekauskytė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kalnėnų projektai“, atstovaujamos nemokumo administratorės Daivos Čioglienės, ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. M. ir E. M.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kalnėnų projektai“ (toliau – BUAB „Kalnėnų projektai“ arba ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės Daivos Čioglienės (toliau ir nemokumo administratorė), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. B. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 21 250,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (2019 m. gegužės 10 d.) pastarosios vadovu buvo atsakovas G. B. Nemokumo administratorė, susipažinusi su bendrovės dokumentais, nustatė, kad 2018 m. spalio 12 d. tarp pardavėjų UAB „Kalnėnų projektai“, A. T., A. T. bei UAB „UNA“ ir R. M. (kartu su sutuoktine E. M.) buvo sudaryta Pastato ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią R. M. ir E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš BUAB „Kalnėnų projektai“ įsigijo pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 16/753 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje šalys patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu 21 750,00 Eur suma buvo sumokėta UAB „Kalnėnų projektai“ ir dėl šios sumos šalys neturi jokių pretenzijų. Nemokumo administratorė nustatė, kad: 1) 2018 m. rugsėjo 17 d. R. M. sumokėjo UAB „Kalnėnų projektai“ 500,00 Eur rezervavimo mokestį; 2) 2018 m. spalio 2 d. R. M. sumokėjo UAB „Kalnėnų projektai“ 5 000,00 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. 17; 3) 2018 m. spalio 12 d. R. M. sumokėjo UAB „Kalnėnų projektai“ 8 250,00 Eur sumą pagal Kasos pajamų orderį Nr. 18. Taip pat nemokumo administratorė nustatė, kad 2018 m. spalio 12 d. R. M. bendrovės buvusiam vadovui (atsakovui) G. B. į pastarojo banko sąskaitą pervedė 8 000,00 Eur sumą, kuri 2018 m. spalio 18 d. iš vadovo sąskaitos buvo grąžinta R. M. Remiantis dokumentais taip pat nustatyta, kad 2018 m. spalio 25 d. UAB „Kalnėnų projektai“ grąžino R. M. 13 250,00 Eur sumą pagal Kasos pajamų orderį Nr. KIO-009. Ieškovės vertinimu, pagal sutartį ieškovei BUAB „Kalnėnų projektai“ iš viso buvo sumokėta 21 750,00 Eur suma, iš kurių 21 250,00 Eur suma pagal bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus tariamai buvo grąžinti R. M. Tarp bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų taip pat buvo rasta 2018 m. spalio 31 d. Kreditinė PVM sąskaita-faktūra Hilltown Nr. 0106 21 250,00 Eur sumai, kurios pagrindu tariamai R. M. ir E. M. buvo grąžinta 21 250,00 Eur suma. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovė BUAB „Kalnėnų projektai“ 2020 m. kovo 31 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 21 250,00 Eur dydžio skolos priteisimo iš atsakovų R. ir E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimais konstatuota, kad 21 250,00 Eur suma R. M. ir E. M. grąžinta nebuvo. Atitinkamai ši suma nėra bendrovės kasoje, nebuvo perduota nemokumo administratorei, todėl, ieškovės vertinimu, buvęs vadovas G. B. ieškovei BUAB „Kalnėnų projektai“ padarė 21 500,00 Eur žalą. Ieškinio reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio, 6.246-6.249 straipsnių nuostatomis.
Atsiliepimas
3. Tretieji asmenys R. M. ir E. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti. Tretieji asmenys nurodo, jog tai, kad trečiųjų asmenų R. M. ir E. M. UAB „Kalnėnų projektai“ pagal 2018 m. spalio 12 d. Sutartį sumokėta 21 250 Eur suma tretiesiems asmenims nebuvo grąžinta patvirtina įsiteisėję 2021 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendime konstatuota, kad atsakovai įrodė, jog jiems nebuvo grąžinta ieškiniu prašoma priteisti suma. Net ir hipotetiškai laikant, kad atsakovams galėjo būti grąžinta 13 250 Eur suma, ieškinys šioje dalyje vis tiek turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Trečiasis asmuo akcentavo, kad ieškovė neįvykdė dalies savo įsipareigojimų atsakovams. Pretenzijų ieškovė atsakovams dėl neatsiskaitymo pagal Pardavimo sutartį nereiškė. Trečiojo asmens paaiškinimai, taip pat ieškovės nemokumo bylos iškėlimo momentas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovė faktiškai buvo nemoki. Vargu, ar rūpestingas verslininkas tokioje situacijoje nesiektų susigrąžinti skolą. Dėl to vien tik notarine forma sudaryto sandorio kainos vėlesnis pakeitimas ne notarine tvarka šioje konkrečioje situacijoje neturėtų lemti atsakovų pareigos grąžinti dalį lėšų, nes tai sukurtų nesąžiningas teisines pasekmes (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ieškovės interesų gynyba tokiu atveju turėtų būti realizuojama keliant trečiojo asmens, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės klausimą už priimtus sprendimus. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje padaryta išvada, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti apie 21 250 Eur grąžinimą atsakovams ir jų prievolių pagal nekilnojamojo turto Pardavimo sutartį neįvykdymą, kuris sudarytų pagrindą priteisti šią sumą iš atsakovų ieškovei. Todėl tretieji asmenys R. M. ir E. M. pritaria ieškovės BUAB „Kalnėnų projektai“ pozicijai, kad buvęs UAB „Kalnėnų projektai“ vadovas G. B. ieškovui BUAB „Kalnėnų projektai“ padarė 21 250 Eur žalą. Anot trečiųjų asmenų, atsakovas G. B., būdamas atsakingas už UAB „Kalnėnų projektai“ turtą, jo apskaitą ir jo perdavimą nemokumo administratorei, šių pareigų tinkamai neįvykdė. Dėl to, jog 21 250 Eur dydžio BUAB „Kalnėnų projektai“ piniginės lėšos nebuvo perduotos nemokumo administratorei, jos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų dengimui. Trečiųjų asmenų vertinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo G. B. neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, kadangi atsakovui neperdavus įmonės turto, įmonė ir jos kreditoriai prarado galimybę patenkinti kreditorinius reikalavimus.
4. Atsakovas G. B. pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendime padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat dėl rašytinių įrodymų – 2018 m. spalio 25 d. bendrovės Kasos išlaidų orderio Nr. KIO-009 ir G. B. 2018 m. spalio 15 d. atlikto mokėjimo pavedimo, kuriuo R. M. grąžinti jo 2018 m. spalio 12 d. sumokėti 8 000 Eur – vertinimo. Todėl, anot atsakovo, minėti dokumentai turi būti naujai įvertinti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovas paaiškino, kad neskundė pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo, nes išgyveno ypatingai sunkų laikotarpį tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Anot atsakovo, esant sudėtingai bendrovės finansinei situacijai 2018 m. rudenį, jis grynais pinigais atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis už bendrovei suteiktas paslaugas bendrai 8 450,00 Eur sumai: 1) 500 Eur UAB „Unipresta“ už remonto darbus pagal 2018 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, ką patvirtina 2018 m. lapkričio 21 d. Kasos pajamų orderis KPO Nr. 114; 2) 2 950,00 Eur UAB „Unipresta“ už remonto darbus pagal 2018 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą JUS Nr. 0604, ką patvirtina 2018 m. lapkričio 21 d. Kasos pajamų orderis KPO Nr. 114; 3) 5 000,00 Eur UAB „Unipresta“ už inžinerinių sistemų įrengimą pagal 2019 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą JUS Nr. 0663, ką patvirtina 2019 m. sausio 14 d. Kasos pajamų orderis JUS Nr. 120. Atsakovo teigimu, jis taip pat atliko už bendrovę šiuos mokėjimus pavedimais bendrai 2 933,79 Eur sumai: 1) 2018 m. lapkričio 8 d. rangovui pagal sąskaitą faktūrą – 700,00 Eur; 2) 2018 m. lapkričio 8 d. apmokėjo paskolos ir palūkanų dalį kreditoriui – 1 714,00 Eur; 3) 2018 m. lapkričio 21 d. apmokėjo netesybas pagal pirkimo-pardavimo sutartį – 400,00 Eur; 4) 2018 m. lapkričio 28 d. apmokėjo rangovui pagal sąskaitą-faktūrą – 119,79 Eur. Bendrai bankiniais pavedimais ir grynais pinigais, atsakovas teigia yra sumokėjęs už bendrovę 11 383,79 Eur. Reziumuodamas, atsakovas laikosi pozicijos, kad jokios žalos įmonei neatliko, visas gautas iš trečiųjų asmenų lėšas ir asmenines lėšas panaudojo bendrovės reikmėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei BUAB „Kalnėnų projektai“ iš atsakovo G. B. 21 250,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (21 250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė tretiesiems asmenims R. M. ir E. M. iš atsakovo G. B. 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo G. B. 528,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimais nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3185-794/2019, ieškovei UAB „Kalnėnų projektai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Daiva Čioglienė Nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo pastarosios vadovu buvo atsakovas G. B. Nemokumo administratorė, susipažinusi su bendrovės dokumentais, nustatė, kad 2018 m. spalio 12 d. tarp pardavėjų UAB „Kalnėnų projektai“, A. T., A. T. bei UAB „UNA“ ir R. M. (kartu su sutuoktine E. M.) buvo sudaryta Pastato ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią R. M. ir E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš BUAB „Kalnėnų projektai“ įsigijo pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 16/753 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už bendrą 145 000 Eur kainą (sutarties 1.1, 2.1 punktai). Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad perkamo turto kaina – 145 000 Eur, kurią pirkėjai įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 21 750 Eur iki sutarties sudarymo, o 123 250 Eur iš akcinės bendrovės „Swedbank“ skolintomis lėšomis. Iki sutarties sudarymo nurodyta 21 750 Eur suma pagal pateiktus dokumentus buvo sumokėta tokiais mokėjimais: 1) 500,00 Eur R. M. sumokėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. pavedimu; 2) 5 000 Eur R. M. 2018 m. spalio 2 d. sumokėjo grynaisiais, o ši operacija įforminta tos pačios dienos Kasos pajamų orderiu Serija KPO Nr. 17 (orderis pasirašytas abiejų šalių); 3) 8 250 Eur R. M. 2018 m. spalio 12 d. sumokėjo grynaisiais, o ši operacija įforminta tos pačios dienos Kasos pajamų orderiu Serija KPO Nr. 18 (orderis pasirašytas abiejų šalių); 4) 8 000 Eur R. M. 2018 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo bendrovės buvusiam vadovui G. B. Lėšų gavėju mokėjimo nurodymo skiltyje „Gavėjas“ R. M. buvo nurodęs ieškovę, o mokėjimo paskirtyje „Avansas uz (duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas G. B. paaiškino, kad dėl ieškovės administracijos klaidos R. M. buvo nurodytas jo, o ne ieškovės banko sąskaitos numeris. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. buvęs bendrovės vadovas G. B. atliko R. M. mokėjimo pavedimą, kuriuo R. M. grąžino jo 2018 m. spalio 12 d. sumokėtus 8 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtyje „pavedimo grazinimas (klaidingas adresatas)“.
7. Ieškovės nemokumo administratorė į bylą, be kita ko, pateikė bendrovės 2018 m. spalio 31 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Hilltown Nr. 0106, pagal kurią turėjo būti įformintas 21 250 Eur grąžinimas trečiajam asmeniui R. M. Sąskaitos išrašymo pagrindu nurodyti neatlikti darbai pagal preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties priedą Nr. 2, sąskaita nebuvo deklaruota Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nėra pasirašyta. Šios sąskaitos ir kitų dokumentų pagrindu ieškovė BUAB „Kalnėnų projektai“ 2020 m. kovo 31 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 21 250,00 Eur dydžio skolos priteisimo iš atsakovų R. ir E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Minėtas teismo sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka bei paliktas nepakeistu.
8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais konstatuota, kad 21 250,00 Eur suma R. M. ir E. M. grąžinta nebuvo. Kaip konstatuota įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendime, notarine forma sudarytoje sutartyje patvirtinta, kad visos lėšos, įskaitant 8 000 Eur sumai (pavedimas į G. B. sąskaitą), yra sumokėtos. Šios aplinkybės, nors ir nėra tiesioginių įrodymų, teismo vertinimu leido konstatuoti, kad labiau tikėtina, jog 8 000 Eur buvo grąžinti R. M. į banko sąskaitą, nes tokia pati suma bendrovei buvo sumokėta ir grynaisiais pinigais. Pripažinęs, kad labiau tikėtina, jog R. M. ir E. M. 8 000 Eur buvo grąžinti, nes tokią pačią sumą jie buvo sumokėję ieškovei grynaisiais, teismas sprendė, jog 2018 m. spalio 25 d. bendrovės Kasos išlaidų orderyje Nr. KIO-009 fiksuota ūkinė operacija – 13 250 Eur grąžinimas R. M., nebuvo atlikta tokiu būdu, kaip aprašyta orderyje, nes nėra aišku kaip apskaičiuota grąžintina suma, nepateiktas išlaidų orderio išrašymo pagrindu įvardytas aktas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštu ieškinio reikalavimu, nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, kad prieš tai išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas neteisingai vertino 2018 m. spalio 15 d. G. B. 8 000 Eur dydžio mokėjimo pavedimą R. M. bei 2018 m. spalio 25 d. bendrovės Kasos išlaidų orderyje Nr. KIO-009 fiksuotą ūkinę operaciją – 13 250 Eur grąžinimą R. M.. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes jais kvestionuojamos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados, kurie pripažintini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2021 m. vasario 23 d. sprendime konstatuota, kad 21 250,00 Eur suma (8 000 Eur +13 250 Eur) bendrovei buvo sumokėta ir nebuvo grąžinta R. M. ir E. M., ši suma nėra bendrovės kasoje, nebuvo perduota nemokumo administratorei, todėl, ieškovės vertinimu, buvęs vadovas G. B. ieškovei BUAB „Kalnėnų projektai“ padarė 21 500,00 Eur žalą, kurios atlyginimo ir prašoma nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
11. Atsakovo teigimu, esant sudėtingai bendrovės finansinei situacijai 2018 m. rudenį, jis grynais pinigais ir pavedimais atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis už bendrovei suteiktas paslaugas bendrai 11 383,79 Eur sumai. Prieš vertinant tokią atsakovo poziciją, pažymėtina, kad išnagrinėtoje civilinė byloje, kurioje buvo pareikšti reikalavimai tretiesiems asmenims, G. B. laikėsi visiškai kitokios pozicijos, kad 21 500 Eur sumą jis grąžino tretiesiems asmenims. Teismams padarius išvadą, jog minėta pinigų suma nebuvo grąžinta tretiesiems asmenims, atsakovas pakeitė savo pozicija bei laikosi nuomonės, kad jam sumokėtas lėšas jis panaudojo atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais. Tokia nenuosekli atsakovo pozicija dėl tų pačių faktinių aplinkybių sudaro pagrindą abejoti jo paaiškinimų nuoseklumu ir pagrįstumu. Atsakovo teigimu, grynais pinigais jis atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis už bendrovei suteiktas paslaugas bendrai 8 450,00 Eur sumai: 1) 500,00 Eur UAB „Unipresta“ už remonto darbus pagal 2018 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą JUS Nr.0594, ką anot atsakovo patvirtina 2018 m. spalio 30 d. Kasos pajamų orderis KPO Nr. 113; 2) 2 950,00 Eur UAB „Unipresta“ už remonto darbus pagal 2018 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą JUS Nr. 0604, ką anot atsakovo patvirtina 2018 m. lapkričio 21 d. Kasos pajamų orderis KPO Nr. 114; 3) 5 000,00 Eur UAB „Unipresta“ už inžinerinių sistemų įrengimą pagal 2019 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą JUS Nr. 0663, ką anot atsakovo patvirtina 2019 m. sausio 14 d. Kasos pajamų orderis JUS Nr. 120. Atsakovo teigimu, jis taip pat atliko už bendrovę šiuos mokėjimus pavedimais bendrai 2 933,79 Eur sumai: 1) 2018 m. lapkričio 8 d. rangovui pagal sąskaitą faktūrą – 700,00 Eur; 2) 2018 m. lapkričio 8 d. apmokėjo paskolos ir palūkanų dalį kreditoriui – 1 714,00 Eur; 3) 2018 m. lapkričio 21 d. apmokėjo netesybas pagal pirkimo-pardavimo sutartį – 400,00 Eur; 4) 2018 m. lapkričio 28 d. apmokėjo rangovui pagal sąskaitą-faktūrą – 119,79 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
12. Iš byloje esančios bendrovės „Sąskaitos aktyvumo ataskaitos“ pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į ataskaitą yra įtraukti 500 Eur mokėjimas UAB „Unipresta“, 2 950 Eur mokėjimas UAB „Unipresta“, 5 000 Eur mokėjimas UAB „Unipresta“, 700 Eur mokėjimas UAB „Newsec valuations“, 119,79 Eur mokėjimas DIGINET LTU, 1 714 Eur mokėjimas kredito unijai „Saulėgrąža“. Į nemokumo administratorės disponuojamą „Sąskaitų aktyvumo ataskaitą“ nėra įtrauktas tik 400 Eur mokėjimas I. G. Byloje esančiose Avansų apyskaitose (2018 m. spalio 31 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d.) ir Sąskaitų aktyvumo ataskaitose nėra duomenų, kad trečiųjų asmenų sumokėtos piniginės lėšos būtų apskaitytos kaip išmokėtos vadovui G. B., kas leidžia kritiškai vertinti atsakovo poziciją, jog būtent iš šių lėšų buvo atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais.
13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos bendrovės vadovo G. B. civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas G. B., būdamas bendrovės vadovu, neužtikrino, kad 21 250 Eur dydžio piniginės lėšos būtų išsaugotos ir perduotos nemokumo administratorei, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuotina pagal neišsaugotas ir neperduotas bendrovei pinigines lėšas bei sudaro 21 250 Eur. Jeigu piniginės lėšos būtų likusios bendrovės sąskaitoje ar būtų bendrovei perduotos, bendrovė nebūtų patyrusi tokių nuostolių ir būtų panaudojusi šias pinigines lėšas atsiskaitymui su kreditoriais. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos bendrovei žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 21 250,00 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 21 500,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o ieškinys tenkinamas pilna apimtimi, valstybei iš atsakovo priteistinas 479,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
16. Ieškovė ieškinyje buvo pareiškusi prašymą priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų dydį ir apmokėjimą, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
17. Tretieji asmenys E. M. ir R. M. prašo iš atsakovo priteisti 2 722,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už jiems suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje (DOK-161308, DOK-97406), už jų atstovės susipažinimą su byla, atsiliepimo parengimą, atstovavimą 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje, už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. birželio 15 d. teismo posėdyje. Pažymėjo, kad advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė trečiuosius asmenis atstovavo civilinėje byloje Nr. e2-794-1089/2021, todėl šioje byloje sprendžiamo ginčo esmė ir ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės trečiųjų asmenų atstovei buvo jau žinomos. Byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės ir (ar) fakto klausimai. Atsižvelgiant į tai, atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pasiruošimas tesimo posėdžiams, neturėjo reikalauti didelių trečiųjų asmenų atstovės laiko sąnaudų. Vadovaujantis tuo, trečiųjų asmenų išlaidos teisinei pagalbai apmokėti laikytinos pagrįstomis 1500,00 Eur sumos apimtyje. Teismas vertino, kad pagrindo šioje situacijoje besąlygiškai taikyti „pralaimėjęs moka“ taisyklę ir perkelti atsakovui visų trečiųjų asmenų apmokėtų išlaidų, kurios yra pernelyg didelės ir neproporcingos byloje nagrinėjimo ginčo pobūdžiui, kompensavimo pareigą nėra. Atsižvelgiant į tai, tretiesiems asmenims iš atsakovo priteistinas 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Atsakovas (apeliantas) G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
18.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.e2-794-1089/2021 jis, kaip trečiasis asmuo, tvirtino, kad 21 250 Eur buvo gražinti R. M. ir E. M., tačiau 2021 m. vasario 23 d. teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, o apeliacinės instancijos teismas (civilinė byla Nr. e2A-1354-855/2021) pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtais teismo procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad labiau tikėtina, kad tokia suma R. M. ir E. M. grąžinta nebuvo, atitinkamai pinigai tariamai nėra UAB „Kalnėnų projektai“ kasoje, nebuvo perduota nemokumo administratorei, todėl padaryta išvada, jog buvęs UAB „Kalnėnų projektai“ vadovas, ieškovui UAB „Kalnėnų projektai“ padarė 21 250 Eur žalą, kurios šiuo ieškiniu, reikalavo iš ieškovė, nors daugiau nei akivaizdu, kad bent dalis pinigų, t. y. 8 000 Eur buvo gražinta pavedimu, kas neginčijamai įrodo jog pinigai buvo gražinami pirkėjams. Tačiau teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendime iš viso nesiaiškino to fakto, o rėmėsi pirminio teismo išvada, kad labiau tikėtina jog pinigai (21 250 Eur) nebuvo gražinti.
18.2. Ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatyta, kad ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovo 21 250 Eur, kuriuos priteisė teismas, neva atsakovas gavo pinigus iš pirkėjų ir jiems negrąžino. Kaip nepatikimas įrodymas dėl pinigų grąžinimo buvo vertinamas orderis KIO 009 (kasos išlaidų orderis 13 250 Eur sumai) iš esmės tik dėl to, jog kasos išlaidų orderio numeracija buvo pakoreguota ranka. Tačiau 8 000 Eur buvo gražinti bankiniu pavedimu į R. M. sąskaitą 2018 m. spalio 15 d. Vertinant tai, kad bankinis pavedimas yra neginčijamas pinigų grąžinimo įrodymas, kyla daugiau nei pagrįstų abejonių dėl ankstesnių teismo išvadų konstatuojant jog 21 250 Eur, ar bent 8 000 Eur suma nebuvo grąžinta. Trečiųjų asmenų R. ir E. M. įrodymai iš esmės buvo tik žodiniai, kad R. M. neva nesupratęs ar tai kasos pajamų ar išlaidų orderis ir neva sumokėjęs du kartus tą pačią sumą, nors suma buvo tik panaši – 8 000 ir 8 250 Eur, kuria suklaidindamas teismą pasinaudojo pirminėje byloje buvęs atsakovas R. M. Tuo tarpu iš G. B. pusės buvo pavedimas ir atsakovo R. M. pasirašytas dokumentas. Atsakovas prašo įsigilinti į faktą, kad 8 000 Eur buvo gražinti neginčijamai pavedimu ir abiejų pasirašytas dokumentas KIO 009, kas turėjo teismams sukelti pagrįstų abejonių. Tuo labiau, kad R. M. savo 2022 m. rugsėjo 19 d. atsiliepime į ieškinį ir apklausiamas teisme iš esmės pakeitė parodymus, ir negalėjo atsakyti į klausimą dėl kokių priežasčių tą pačią dieną t. y. 2018 m. spalio 12 d. sumokėjo 8 250 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr.18 ir taip pat dar papildomai sumokėjo pavedimu 8 000 Eur sumą, o apie 5 000 Eur sumą jo sumokėtą 2018 m. spalio 2 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. 17 apskritai neigė ir nieko negalėjo paaiškinti, kuri iš esmės griovė visą jo gynybos matematiką, nors ant šio dokumento yra R. M. parašas. Todėl dėl įvykusios teisinės klaidos, t. y. neteisingo pirmojo teismo civilinėje byloje e2A-1354-855/2021 sprendimo - kurį atkakliai melagingais parodymais suklaidino tuometinis atsakovas R. M., atsakovas yra neteisėtai apkaltintas.
18.3. Nurodo, kad minėtoje byloje buvo tik trečiasis asmuo, aktyviai bylos eiga nesidomėjo ir apie teismų sprendimus jam žinoma nebuvo. Teigia, jo dėl asmeninių priežasčių negalėjo tinkami pasidomėti minėta civiline bylą, pasitikėdamas bankroto administratore ir Lietuvos teisine sistema, dėl ko yra neteisingai apkaltintas ir dėl ko kyla didžiulė grėsmė atsakovo šeimos finansinei gerovei, kuri laikosi tik iš einamųjų pajamų be santaupų.
18.4. Pažymi, kad įmonės veikla, t. y. projekto „Hilltown“ tęstinumas buvo prioritetinis, kad ir esant sudėtingai įmonės padėčiai, tikėjo veiklos tęstinumu - investavo ir savo asmenines lėšas. Pareiškia, kad negailėdamas tiek kiek turėjo/galėjo iš savo asmeninių lėšų išleido ir prarado ieškovės reikmėms šeimai labai reikšmingą sumą, todėl, apelianto vertinimu, ieškovės ir pirmosios instancijos teismo sprendime teiginiai, neva atsakovas padaręs žalą ieškovei yra nepagrįsti ir ieškinys ar bent jo 8 000 Eur akivaizdi dalis turi būti panaikinta.
18.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškovo rašytinius parodymus, bei žodinius parodymus (teismo posėdžio 2023 m. balandžio 21 d. įrašas), ir priėjo klaidingą išvadą, kad tretiesiems asmenims 21 250 Eur nebuvo grąžinta ir todėl ieškovei padaryta žala. Apeliantas paaiškina, kad be suteiktų ir negrąžintų paskolų, kurių bendra suma viršijo 50 000 Eur (apskaitos duomenys saugomi pas ieškovės bankroto administratorę), skaičiuojant grynais pinigais ir bankiniais pavedimais tik 2018 m III ketvirtyje už ieškovę ir jos naudai atsakovas yra sumokėjęs 11 383,79 Eur. Pripažįsta, jog nevisos paskolos sutartys nebuvo sudarytos raštu, bet sumos užfiksuotos BUAB „Kalnėnų projektai“ apskaitoje. Pažymi, kad skolino lėšas pagal poreikį, dėdamas visas pastangas, kad verslas turėtų tęstinumą. Tačiau nepalankūs rinkos pokyčiai, kurie prasidėjo jau ties euro įvedimu 2015 m. padarė savo darbą, įmonė atsidūrėme aklavietėje vedama išorinių aplinkybių - įmonei 2019 m. teko iškelti bankroto bylą. Teigia, jo atsakovo suteiktos paskolos nebuvo grąžintos, įmonė liko jam skolinga per 50 000 Eur dar nuo įmonės veiklos 2014 m. pradžios.
18.6. Apelianto vertinimu, šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jokios žalos ieškovei atsakovas nepadarė, projekto eigoje visas gautas iš trečiųjų asmenų lėšas kaip ir savo asmenines lėšas panaudojo UAB ,,Kalnėnų projektai“ reikmėms. Apmokėtos lėšos buvo tik būtinos, visos susijusios su statybos rangos darbais, tai buvo tiesioginė ieškovės veikla. Todėl, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime dėstomos aplinkybės, kad neva iš trečiųjų asmenų gautos piniginės lėšos, kurių dydis 21 250 Eur, buvo neišsaugotos ir neperduotos nemokumo administratoriui, dėl ko ieškovė patyrė žalą, yra neteisingos.
Atsiliepimas
19. Ieškovė likviduojama UAB „Kalnėnų projektai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, visapusiškai išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-482-1098/2023, priėmė teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.
19.1. Ieškovė pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-794-1089/2021 ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-1354-855/2021 procesiniais sprendimais konstatuota, kad 21 250 Eur suma R. M. ir E. M. grąžinta nebuvo, atitinkami ši suma nėra ieškovės kasoje, nebuvo perduota nemokumo administratoriui, todėl akivaizdu, kad atsakovas padarė ieškovei 21 250 Eur žalą, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.
Šalies argumentai
19.2. Apelianto teiginiai, neva ieškovė kardinaliai pakeitė poziciją (lyginant su išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-794-1089/202.), iš esmės neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi šioje byloje ieškinys atsakovui G. B. pateiktas būtent įsiteisėjus 2021 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, kuriame aiškiai ir nedeklaratyviai buvo konstatuota, jog piniginės lėšos nebuvo grąžintos R. M. ir E. M..
19.3. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog šioje byloje įtrauktiems trečiaisiais asmenimis R. M. ir E. M. UAB „Kalnėnų projektai" negrąžino piniginių lėšų visai 21 250,00 Eur sumai, tad akivaizdu, jog atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti pasvarstymai dėl neva grąžintos 8 000,00 Eur sumos yra atmestini. Pažymi, jog buvęs ieškovo vadovas G. B., pasirašydamas ieškovės vardu 2018 m. spalio 12 d. Pastato ir dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, patvirtino, jog pinigines lėšas (21 250,00 Eur) gavo, tačiau šių piniginių lėšų visa apimtimi, tame tarpe ir 8 000,00 Eur sumai, bendrovėje nėra. Kadangi ieškovė neteko 21 250,00 Eur dydžio piniginių lėšų, pagrįstai iš buvusio bendrovės vadovo G. B. minėtai sumai priteistas žalos atlyginimas.
19.4. Skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumai neturi jokios įtakos ir atsakovo G. B. teiginiai neva pastarasis nesidomėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-794-1089/2021 eiga bei pasitikėjo ieškovo nemokumo administratore ir Lietuvos teisine sistema. Papildomai pažymia, jog ieškovė dar 2022 m. spalio 13 d. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog iš su jais pateikto Priedo Nr. 1 turinio matyti, kad atsakovo G. B. pateikti mokėjimai (išskyrus 400,00 Eur mokėjimą I. G.) buvo įtraukti į pastarojo „Sąskaitų aktyvumo ataskaitą", tuo tarpu piniginės lėšos, kurių ieškovė reikalauja šioje civilinėje byloje, nėra apskaitytos „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje“ kaip išmokėtos G. B..
Žemesnės instancijos teismas
19.5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo pozicija šioje byloje buvo nenuosekli. Bei tai, jog atsakovas kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės bei padarytas išvadas, kurie pripažintini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
19.6. Dėl atsakovo suteiktų paskolų ieškovei bei nepalankių rinkos pokyčių ieškovės BUAB „Kalnėnų projektai“ plačiau nepasisako, kadangi šioje byloje yra keliamas atsakovo G. B. atsakomybės klausimas neišsaugojus 21 250,00 Eur dydžio piniginių lėšų, kurios nebuvo grąžintos R. M. ir E. M.
20. Įvertinus tai, kad ieškovė LUAB „Kalnėnų projektai“ atstovaujama nemokumo administratorės Daivos Čioglienės, siekdamas užtikrinti savo teisę į teisminę gynybą, patyrė bylinėjimosi išlaidas, prašo iš atsakovo (apelianto) G. B. ieškovės LUAB „Kalnėnų projektai“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Atsiliepimas
21. Tretieji asmenys Emilija ir R. M. atsiliepimu prašo atmesti apelianto G. B. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkes teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-482-1098/2023 palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti tretiesiems asmenims R. M. ir E. M. iš atsakovo G. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
21.1. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovas jiems grąžino 21 250 Eur sumą. Nurodo, kad tai patvirtina civilinės bylos Nr. e2-482-1098/2023 teismo posėdžių garo įrašai (2023 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 35 min. 14 s. - 35 min. 41 s.; 2023 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 35 min. 42 s. – 35 min.; 2023 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 36 min. 21 s. - 36 min. 33 s. bei nuo 37 min. 38 s. - 38 min. 02 s.; 2023 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 46 min. 01 - 46 min. 25 s.).
21.2. Akcentuoja, kad savo 2022 m. rugsėjo 19 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo tretieji asmenys R. M. ir E. M. pažymėjo, jog jie net neįtardami, kad 21 250 Eur dydžio sumos sumokėjimas ieškovei, atstovaujamai atsakovo, grynaisiais pinigais, galės jiems sukelti ateityje tiek rūpesčių, bei nepasidomėję realia ieškovės finansine situacija, sutiko 21 500 Eur dydžio sumą sumokėti grynaisiais pinigais. Pažymi, jog trečiųjų asmenų R. M. ir E. M. nuomone, atsakovas jų prašė ieškovei sumokėti grynaisiais pinigais dėl 2018 m. rugsėjo mėnesį buvusios sunkios ieškovės finansines padėties.
21.3. Tretieji asmenys R. M. ir E. M. pažymi, jog atsakovas savo apeliaciniu skundu nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusį 2021 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
21.4. Taip pat pažymi, jog Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 11 punkte imperatyviai nustatyta: „Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų - net ir patvirtintų.“ Todėl šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-794-1089/2021 ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1354-855/2021, kaip vieną iš argumentų paminėjo tai, kad 2018 m. spalio 25 d. ieškovės kasos išlaidų orderyje Nr. KIO-009, turėjusiame patvirtinti 13 250 Eur sumos grąžinimą R. M., orderio numeris buvo ranka pataisytas, o toks veiksmas yra nesuderinamas su Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 11 punkte nustatytu ribojimu atlikti orderyje taisymus.
21.5. Tuo tarpu dėl 2018 m. spalio 12 d. R. M. atsakovui į pastarojo banko sąskaitą pervestos 8 000 Eur sumos, kuri 2018 m. spalio 15 d. iš atsakovo banko sąskaitos buvo grąžinta R. M. nurodo, jog 2022 m. rugsėjo 19 d. savo atsiliepime į ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo tretieji asmenys R. M. ir E. M. paaiškino, kad R. M. 2018 m. spalio 12 d. 8 000 Eur pervedė į atsakovo, o ne į ieškovės sąskaitą. 2018 m. spalio 12 d. atsakovas R. M. nurodė, jog 8 000 Eur grąžins ir prieš 2018 m. spalio 12 d. Sutarties pasirašymą R. M. paprašė sumokėti ieškovei, kaip pardavėjui, už parduodamą pastatą - gyvenamąjį namą (būklė - 81 procentų baigtumas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 579/2510 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), likusią iš 2018 m. spalio 12 d. Sutarties 2.2.1. punkte nustatytos 21 750 Eur sumos grynaisiais pinigais. Atsakovas R. M. paprašė sumokėti ieškovei 21 500 Eur dydžio sumą grynaisiais pinigais, nepaisant to, kad R. M. 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovei mokėjimo nurodymu (pavedimu) sumokėjo 500 Eur, todėl likusi tretiesiems asmenims R. M. ir E. M. mokėtina suma prieš 2018 m. spalio 12 d. Sutarties pasirašymą turėjo būti tik 21 250 Eur. Taigi R. M. dėl išskaidytų mokėjimų ir dėl apsirikimo atsakovui sumokėjo grynaisiais pinigais ne 21 250 Eur sumą, kurią turėjo sumokėti pagal 2018 m. spalio 12 d. Sutarties 2.2.1. punktą, o 21 500 Eur. Be to, kaip tretieji asmenys R. M. ir E. M. pažymėjo savo 2022 m. rugsėjo 19 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, po 2018 m. spalio 12 d. Sutarties pasirašymo ieškovės buvęs direktorius R. M. pasakė, kad nori kažką pakoreguoti viename orderyje, kuris bus ieškovės buhalterijoje, todėl R. M. ir po 2018 m. spalio 12 d. Sutarties pasirašymo ieškovės buvusio direktoriaus atsakovo prašymu pasirašė dar vieną orderį, kurio kopijos atsakovas R. M. nedavė.
21.6. Atsakydami į apelianto motyvus dėl to, kad būdamas trečiuoju asmeniu ankstesnėje byloje visiškai pasitikėjo nemokumo administratore ir todėl nesidomėjo bylos eiga bei baigtimi, tretieji asmenys pažymi, jog CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teises reikalauti, jog teismo sprendimas butų priverstinai įvykdytas. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus. Šiuo atveju, nepaisant priežasčių, dėl to, jog atsakovas nesidomėjo Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu išnagrinėta civilinėje byloje Nr. e2-794-1089/2021 ir neskundė minėto sprendimo, yra atsakingas pats atsakovas. Todėl šiuo metu atsakovas savo apeliaciniu skundu nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusį 2021 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-794-1089/2021 ir 2021 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1354-855/2021.
21.7. Tretieji asmenys nesutinka su apelianto skundo teiginiais apie tai, kaip jis reikšmingomis piniginėmis sumomis prisidėjo prie įmonės veiklos, t. y. projekto „Hilltown“ tęstinumo, esant sudėtingai ieškovės finansinei situacijai, iš savo lesų apmokėjo sąskaitas, tam buvo panaudoti ir iš trečiojo asmens R. M. gauti pinigai, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįsigilino į apelianto rašytinius parodymus, bei neįsiklausė bylos eigoje į tokius žodinius apelianto parodymus, todėl turėtų būti peržiūrėti šie įrodymai. Tretieji asmenys pažymi, kad visų pirma, ieškovės 2022 m. sausio 12 d. ieškiniu prašyta priteisti žala ir galimai esanti ieškovės skola atsakovui yra skirtingi dalykai, jų negalima sudengti, nes ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir jos kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Antra, 2022 m. spalio 3 d. rašytinių paaiškinimų, kurių kiekvieną lapą atsakovas pats pasirašė, 8 punkte atsakovas nurodė: „Esant sudėtingai ieškovo finansinei situacijai 2018 m. rudeni, negaunant bet kokių ženklesnių pajamų, aš, kaip ieškovo vadovas ir 10 proc. įmonės akcininkas, jausdamas didžiulę asmeninę atsakomybę - būdamas suinteresuotas projekto tęstinumu, kad statybos darbai butų tęsiami ir užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą prieš klientus, neuždarant projekto www.hilltown.lt tęstinumo galimybių - grynais pinigais ir mokėjimo pavedimais gautų tiek iš trečiųjų asmenų tiek iš savo asmenines sąskaitos visais įmonės veiklos laikotarpiais kai reikėdavo ieškovo naudai apmokėjau sąskaitas.“ Tuo tarpu 2022 m. spalio 3 d. rašytinių paaiškinimų 16 punkte atsakovas nurodė: „Reziumuojant, šie mano pateikti įrodymai patvirtina, kad jokios žalos ieškovui nepadariau, visas gautas iš trečiųjų asmenų lėšas ir asmenines lėšas panaudojau ieškovo reikmėms.“ Taigi apeliantas savo 2022 m. spalio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose pats nurodė, jog gautas iš trečiųjų asmenų lėšas panaudojo ieškovės reikmėms. Tuo tarpu 2023 m. rugpjūčio 15 d. apeliaciniame skunde apeliantas laikosi pozicijos, jog 21 250 Eur jis grąžino tretiesiems asmenims R. M. ir E. M. Atsižvelgiant į tai, tretieji asmenys R. M. ir E. M. pritaria pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendime padarytai išvadai, jog „Tokia nenuosekli atsakovo pozicija dėl tų pačių faktinių aplinkybių sudaro pagrindą abejoti jo paaiškinimų nuoseklumu ir pagrįstumu.“ Akcentuoja, kad netgi savo apeliacinio skundo 8 dalyje apeliantas nurodė dvi skirtingas versijas, kur jis padėjo iš trečiųjų asmenų gautas lėšas: „projekto eigoje visas gautas iš trečiųjų asmenų lėšas kaip ir savo asmenines lėšas panaudojau UAB „Kalnėnų projektai“ reikmėms“ ir kad „Aš negalėjau perduoti lėšų nemokumo administratoriui todėl. kad jas gražinau R. M. ir jų pas mane iki bankroto bylos iškėlimo nebebuvo.“
21.8. Atsikirsdami į apelianto skundo teiginius, jog ieškovė jam yra skolinga per 50 000 Eur dar nuo įmones veiklos 2014 m. pradžios, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, nepadarė žalos ieškovei, todėl teismo skundžiamas sprendimas visa apimtimi ar bent 8 000 Eur gražinta pavedimu dalis turi būti išsamiai išnagrinėtas ir sprendimas panaikintas, tretieji asmenys R. M. ir E. M. pažymi, jog, kaip minėta, ieškovės ieškiniu prašoma priteisti skola ir galimai esanti ieškovės skola atsakovui yra skirtingi dalykai, jų negalima sudengti, nes ieškovė yra bankrutavusi įmone ir jos kreditorių reikalavimai tenkinami JANĮ 94 straipsnyje nustatyta tvarka ir atsakovas gali įgyvendinti savo kaip kreditoriaus teises ieškovės bankroto byloje.
21.9. Pažymi, jog iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas butų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 14/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1235/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1315/2014; ir kt.). Akcentuoja, jog įmonės vadovas, koks ir buvo atsakovas, yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Jis privalo būti susipažinęs tiek su buhalterinės apskaitos pagrindais, tiek ir su reikalavimais keliamais apskaitos dokumentų rekvizitams. CK 2.87 str. įtvirtina pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesu konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Vertinant formuojamą teismų praktiką įmonės turtą bei dokumentus nemokumo administratoriui turi perduoti paskutinis įmonės direktorius. Šiuo atveju paskutinis ieškovės direktorius buvo atsakovas. Taigi akivaizdu, kad dėl 21 250 Eur piniginių lėšų neperdavimo ieškovės nemokumo administratorei atsakingas atsakovas.
21.10. Trečiųjų asmenų R. M. ir E. M. nuomone, atsakovas, būdamas atsakingas už ieškovės turtą, jo apskaitą ir jo perdavimą nemokumo administratorei, šių pareigų tinkamai neįvykdė. Dėl to, jog 21 250 Eur dydžio ieškovės piniginės lėšos nebuvo perduotos nemokumo administratorei, jos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų dengimui. Todėl atsakovui ieškovės nemokumo administratorei neperdavus ieškovei priklausančių 21 250 Eur, ieškovė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Šiuo atveju atsakovas, būdamas atsakingas už įmones turtą, jo apskaitą ir jo perdavimą nemokumo administratorei, šių pareigų neįvykdė. Dėl to, jog ieškovei priklausančios 21 250 Eur piniginės lėšos nebuvo perduotos nemokumo administratorei, jos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų dengimui, tokiu būdu ieškovė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro 21 250 Eur. Trečiųjų asmenų R. M. ir E. M. nuomone, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, kadangi atsakovui neperdavus įmonės turto, įmonė ir jos kreditoriai prarado galimybę patenkinti kreditorinius reikalavimus. Atsakovas, įmonės vadovas, turėjo numatyti, kad neperdavus įmonės turto bus padaryta žala.
21.11. Nurodo, jog tretieji asmenys R. M. ir E. M. pritaria Vilniaus miesto apylinkes teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendime padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos bendroves vadovo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neužtikrino, kad 21 250 Eur dydžio piniginės lėšos būtų išsaugotos ir perduotos nemokumo administratorei, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuotina pagal neišsaugotas ir neperduotas bendrovei pinigines lėšas bei sudaro 21 250 Eur. Jeigu piniginės lėšos būtų likusios bendrovės sąskaitoje ar būtų bendrovei perduotos, bendrovė nebūtų patyrusi tokių nuostolių ir būtų panaudojusi šias pinigines lėšas atsiskaitymui su kreditoriais. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos bendrovei žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo teisėtumo atsakovo apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų kontekste.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
25. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių šio prašymo motyvų.
26. Pagal bendrąją CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus, atsiliepimų į jį motyvus, byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
28. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3185-794/2019, ieškovei UAB „Kalnėnų projektai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Daiva Čioglienė. Nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo pastarosios vadovu buvo atsakovas G. B.
29. Nemokumo administratorė, susipažinusi su bendrovės dokumentais, nustatė, kad 2018 m. spalio 12 d. tarp pardavėjų UAB „Kalnėnų projektai“, A. T., A. T. bei UAB „UNA“ ir R. M. (kartu su sutuoktine E. M.) buvo sudaryta Pastato ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią R. M. ir E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš UAB „Kalnėnų projektai“ įsigijo pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 16/753 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už bendrą 145 000 Eur kainą (sutarties 1.1, 2.1 punktai). Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad perkamo turto kaina – 145 000 Eur, kurią pirkėjai įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 21 750 Eur iki sutarties sudarymo, o 123 250 Eur iš banko „Swedbank“, AB skolintomis lėšomis. Iki sutarties sudarymo nurodyta 21 750 Eur suma pagal pateiktus dokumentus buvo sumokėta tokiais mokėjimais: 1) 500,00 Eur R. M. sumokėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. pavedimu; 2) 5 000 Eur R. M. 2018 m. spalio 2 d. sumokėjo grynaisiais, o ši operacija įforminta tos pačios dienos Kasos pajamų orderiu Serija KPO Nr. 17 (orderis pasirašytas abiejų šalių); 3) 8 250 Eur R. M. 2018 m. spalio 12 d. sumokėjo grynaisiais, o ši operacija įforminta tos pačios dienos Kasos pajamų orderiu Serija KPO Nr. 18 (orderis pasirašytas abiejų šalių); 4) 8 000 Eur R. M. 2018 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo bendrovės buvusiam vadovui G. B. Lėšų gavėju mokėjimo nurodymo skiltyje „Gavėjas“ R. M. buvo nurodęs ieškovę, o mokėjimo paskirtyje „Avansas uz (duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas G. B. paaiškino, kad dėl ieškovės administracijos klaidos R. M. buvo nurodytas jo, o ne ieškovės banko sąskaitos numeris. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. buvęs bendrovės vadovas G. B. atliko R. M. mokėjimo pavedimą, kuriuo R. M. grąžino jo 2018 m. spalio 12 d. sumokėtus 8 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtyje „pavedimo grazinimas (klaidingas adresatas)“.
30. Taip pat nustatyta, kad ieškovė išrašė 2018 m. spalio 31 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Hilltown Nr. 0106, pagal kurią turėjo būti įformintas 21 250 Eur grąžinimas trečiajam asmeniui R. M. Sąskaitos išrašymo pagrindu nurodyti neatlikti darbai pagal preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties priedą Nr. 2, sąskaita nebuvo deklaruota Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nėra pasirašyta. Šios sąskaitos ir kitų dokumentų pagrindu ieškovė BUAB „Kalnėnų projektai“ 2020 m. kovo 31 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 21 250,00 Eur dydžio skolos priteisimo iš atsakovų R. ir E. M. (civilinėje byloje Nr. e2-794-1089/2021). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Minėtas teismo sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka bei paliktas nepakeistu (civilinė byla Nr. e2A-1354-855/2021). Pažymėtina, jog minėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais konstatuota, kad 21 250,00 Eur suma R. M. ir E. M. grąžinta nebuvo.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų įrodymų visumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos bendrovės vadovo G. B. civilinei atsakomybei kilti ir ieškinį tenkino visa apimtimi.
32. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės prašo apeliacine tvarka peržiūrėti civilinėje byloje Nr. e2-794-1089/2021 nustatytas aplinkybes. Teigia, jog bylos duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui R. M. atsakovas grąžino 8 000 Eur, kad ieškovei žalos nepadarė, nes bandė bendrovės veiklą išlaikyti finansuodamas gautomis iš trečiųjų asmenų bei savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi arba atmesti bent 8 000 Eur sugrąžintų R. M. dalyje. Ieškovė ir tretieji asmenys R. M. ir E. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
33. Apeliantas vienu iš nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvu nurodo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. e2-794-1089/2021 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, nors minėtoje byloje nebuvo tinkamai įsigilinta į bylos medžiagą ir aplinkybės nustatytos klaidingai. Šiuo motyvu apeliantas siekia pripažinti, kad bent dalis pinigų, t. y. 8 000 Eur buvo gražinti bankiniu pavedimu į R. M. sąskaitą 2018 m. spalio 15 d. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą.
34. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, iš naujo neįrodinėtinos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokie įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (liet. išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
35. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
36. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų šiuo klausimu suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi įsiteisėjusiu sprendimu nustatytu prejudiciniu faktu, kad 21 250,00 Eur suma R. M. ir E. M. grąžinta nebuvo. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis nesidomėjo civilinės bylos Nr. e2-794-1089/2021 eiga, pasitikėjo nemokumo administratore, turėjo asmeninių rūpesčių, niekaip nepaneigia įsiteisėjusios sprendimo res judicata galios ir draudimo jo teisingumą kvestionuoti kitaip negu instancine tvarka.
37. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neįsigilino į atsakovo rašytinius bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, todėl nepagrįstai atmetė atsakovo teiginius, jog esant ieškovės sunkiai finansinei situacijai atsakovas, kaip įmonės vadovas ir akcininkas, grynais pinigais (11 383,79 Eur) atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis už bendrovei suteiktas paslaugas, o nemokumo administratorei neperdavė 21 250 Eur, nes juos jau iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo grąžinęs R. M. ir E. M., todėl nėra padaręs ieškovei 21 250 Eur žalos. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalis). Analogiškas reglamentavimas buvo iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatose, kurios buvo aktualios bankroto ieškovei iškėlimo metu. Kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad 21 250 Eur sumos atsakovas negrąžino R. M. ir E. M. Atsakovas taip pat neginčija, kad minėtos sumos jis neperdavė ieškovės bankroto administratorei.
39. Pažymėtina, kad be kita ko pirmosios instancijos teismas įvertino nenuoseklią atsakovo poziciją bylos nagrinėjimo metu dėl 21 250 Eur sumos grąžinimo R. M. ir E. M., atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-794-1089/2021. Kaip minėta, anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje G. B. laikėsi pozicijos, kad visą 21 250 Eur sumą grąžino R. M. ir E. M. Nagrinėjamoje byloje jo pozicija nenuosekli, tai jis teigia visą sumą grąžinęs tretiesiems asmenis, todėl minėtos sumos nepardavęs bankroto administratorei, tai teigia, jog grąžino 8 000 Eur, kitur nurodo, kad piniginių sumų nepardavęs bankroto administratorei, nes jomis atsiskaitęs su ieškovės kreditoriais už gautas paslaugas, kitur teigia, kad dar nuo 2018 m. savo asmeninėmis lėšomis finansavo ieškovės veiklą, todėl yra jos kreditorius. Byloje esančiose Avansų apyskaitose (2018 m. spalio 31 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d.) ir Sąskaitų aktyvumo ataskaitose nėra duomenų, kad trečiųjų asmenų sumokėtos piniginės lėšos būtų apskaitytos kaip išmokėtos vadovui G. B., kas leidžia kritiškai vertinti atsakovo poziciją, jog būtent iš šių lėšų buvo atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė atsakomybė asmeniui gali kilti tik esant jo neteisėtiems veiksmams, t. y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pagrįstai šioje byloje nenuosekli atsakovo pozicija įvertinta kritiškai ir laikytina tik jo gynybine pozicija, neįrodančia jo teiginių faktinio egzistavimo bei leidžiančia pripažinti atsakovo veiksmus, sąlygojusius 21 250 Eur sumos neperdavimą ieškovės bankroto administratorei, neteisėtais.
40. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Apeliantas neįvardijo nė vienos teisės normos (nei proceso, nei materialinės), kurią teismas, jo nuomone, būtų netinkamai taikęs ar netinkamai išaiškinęs, spręsdamas šalių ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
42. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl pradinio ieškovo pakeitimo nauju ieškovu
43. Teisme gautas pareiškėjas A. V. (toliau ir pareiškėjas) pranešimas, kad ieškovė likviduojama UAB „Kalnėnų projektai“ (toliau ir pirminis kreditorius) 2023 m. spalio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2023/10/10 (toliau ir Reikalavimo perleidimo sutartis) ir Priedo Nr. 1 pagrindu perleido reikalavimo teisę A. V. (toliau ir naujasis kreditorius) į G. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-482-1098/2023. Pareiškėjas prašo pirminį kreditorių – ieškovę, pakeisti jos teisių perėmėju – pareiškėju A. V.
44. Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis).
45. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą, reikalavimo perleidimo sutartį ir pan.), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; kt.). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi taip pat, kaip būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis įstojo, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.
46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
47. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys materialinių reikalavimų perėmimą ir suponuojantys procesinių teisių perimamumą nagrinėjamame ginče. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad yra įvykęs ieškovės reikalavimo teisių šioje byloje į atsakovo žalos atlyginimą perleidimas pareiškėjui ir yra pagrindas pradinę ieškovę likviduojamą UAB „Kalnėnų projektai“ pakeisti jos teisių perėmėju A. V.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
48. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo situacijos teisiniam vertinimui, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė ir tretieji asmenys ieškovės puėje įgavo teisę į patirtų bylinėjimosi apeliacinėje instancijos išlaidų atlyginimą.
50. LUAB „Kalnėnų projektai“ pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 875 Eur bylinėjimosi išlaidų. Savo ruožtu tretieji asmenys R. M. ir E. M. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
51. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės bei trečiųjų asmenų pateikta teisinių paslaugų detalizacija, pripažįsta, kad ieškovės bei trečiųjų asmenų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo jų naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutarė:
Pakeisti ieškovę likviduojamą UAB „Kalnėnų projektai“ (juridinio asmens kodas 303317140), atstovaujamą nemokumo administratorės Daivos Čioglienės, teisių perėmėju naujuoju ieškovu A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Atsakovo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti likviduojamai UAB „Kalnėnų projektai“ (juridinio asmens kodas 303317140) iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti tretiesiems asmenims R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.