- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1726-803/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. O. M.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei A. O. M., Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūros atstovei prokurorei V. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, dėl prokuroro veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 4 950 000 Eur turtinės ir 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodyta, jog prokuroro T. S. raštas „Dėl gauto prašymo“ yra neteisėtas aktas, nes juo šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis ir 168 straipsnis. Prokuroras T. S. rašte „Dėl gauto prašymo“ nepagrįstai atsisakė atlikti ikiteisminį tyrimą, todėl prokuratūra privalo konkrečiai nurodyti, kodėl tėvo žemė, kuri 30 metų negrąžinta ir už kurią neatlyginta, yra neužgrobta. Jokių kliūčių grąžinti tėvo žemę nebuvo ir nėra.
Šalies argumentai
3. Ieškovė paaiškino, jog pateikė įrodymus kaip buvo užgrobta jos tėvo žemė. Pristatė 2001 m. birželio 18 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. P52/2001, kuri įrodo, kad jau 2001 m. M. M. žemė kaip bevardė buvo įtraukta į 215,76 ha plotą ir Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų kaip valstybinė atiduota naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai (toliau – LVA). Į 2001 m. LVA neteisėtai perduotą naudotis kaip valstybinę M. M. žemę, 2006 m. negalėjo būti broliui atkurtos nuosavybės teisės. Tėvo žemė pirmiausiai privalėjo būti grąžinta, o tik po to, esant visuomenės reikmėms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnyje nustatyta tvarka išpirkta iš savininko.
4. Anot ieškovės, prokuroras neturėjo teisės palikti prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą nenagrinėtu, kaip kartotinį. Prokuroras taip pat nepagrįstai nurodo ir tą aplinkybę, kad dėl tėvo žemės užgrobimo teismas yra priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė paaiškinimus, nurodydama, jog jos nurodyti faktai yra teisingi, jie paremti įrodymais. Nebuvo jokių kliūčių žemės grąžinimui: žemė išlikusi neužstatyta, nebuvo 1991 m. birželio 18 d. įstatyme nustatytų pagrindų M. M. žemę valstybei išpirkti. Valdžios pareigūnai įvykdė nusikalstamus veiksmus, tyčia įtraukę kaip bevardę M. M. žemę į 215,76 ha valstybinės žemės plotą ir neterminuotai paskyrę naudotis LVA. Todėl VĮ Registrų centras išduoda pažymas, kad M. M. jokios žemės neturėjo ir neturi. Visi teisėjai, nagrinėję mano ir brolio bylas valstybės vardu melavo, nes jie labai gerai suprato, kad administraciniu sprendimu į tėvo žemę mano broliui nuosavybės teisės neatstatytos (neatkurtos). Teisėjams labai gerai žinomas įstatymas, kad žemės savininkas turi teisę žemę valdyti, ja naudotis bei disponuoti. Mano brolis šių teisių niekada neįgijo. Be to, kaip nurodžiau, 1991 m. birželio 18 d. įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atstatomos tik grąžinant žemę natūra arba ekvivalentine natūra.
Atsiliepimas
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovės pareikštas ieškinys iš esmės grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ji jau ne kartą kreipėsi į teismą, o tapatūs reikalavimai buvo pareikšti tai pačiai byloje dalyvaujančiai šaliai – Lietuvos valstybei, todėl ieškovės veiksmai, pareiškiant naują tapatų ieškinį nagrinėjamoje byloje yra vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovės galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis galimai įtakoja ir tai, kad ieškiniai dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų ir teismo veiksmais, yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu.
7. Prokurorė nurodė, kad asmenų prašymų nagrinėjimą prokuratūroje reglamentuoja ne tik BPK normos, bet ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-103 patvirtintas Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Prokuroras T. S., vadovaudamasis nustatytu teisiniu reguliavimu, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, veikė pagal priskirtą kompetenciją ir laikydamasis atitinkamos asmenų prašymų nagrinėjimo prokuratūroje tvarkos.
8. Atsiliepime Teisingumo ministerija prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovės atstovė.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdyje ieškovė prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ji neturi teisės atstovauti brolio interesų, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, naujų esminių aplinkybių nenurodė. Teismo posėdyje prokurorė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad ieškovei skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas – valstybės teisinė atsakomybė dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
11. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. S. 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. 3S-679 „Dėl gauto prašymo“ (toliau – ir Raštas) pateikė atsakymą į ieškovės 2022 m. sausio 30 d. gautą prašymą, kuriame ieškovė teigė apie, jos manymu, neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, kurie buvo padaryti užgrobiant jos tėvo M. M. žemę ir prašė atlikti ikiteisminį tyrimą. Šis raštas, ieškovės vertinimu, yra neteisėtas (nusikalstamas), juo šiurkščiai pažeisti BPK 2, 168 straipsniai, nes pagal prašymą nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės tėvo M. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 15 ha žemės (duomenys neskelbtini).
12. Taigi ieškovė įrodinėja, kad jos tėvo žemė buvo užgrobta tuo, kad neatkurtos nuosavybės teisės į šią žemę natūra. Ieškovė žalą valstybei kildina iš, jos vertinimu, neteisėtų prokurorų veiksmų, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2022 m. sausio 30 d. prašymą.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų
13. Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiuo institutu nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas.
14. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje A Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).
15. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, bet jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
16. Tiek iš šalių procesiniuose dokumentuose, tiek iš teismų informacinės sistemos Lietko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovės brolis J. V. M. 1991 m. spalio 28 d. padavė prašymą, atkurti nuosavybės teises į tėvo M. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Kauno apskrities viršininkas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės broliui atkūrė nuosavybės teisę į visą tėvo iki nacionalizacijos valdytą 15 ha žemę, išmokant kompensaciją pinigais. Nuosavybės teisę atkurti ekvivalentu pinigais nutarta, nes ieškovės ir jos brolio tėvo iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) perduotas naudoti Lietuvos veterinarijos akademijai.
17. Pasisakydamas dėl žemės perdavimo Lietuvos veterinarijos akademijai teisėtumo Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad aktai, kuriais žemės sklypas perduotas Lietuvos veterinarijos akademijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (ankstesnis įstatymo pavadinis – įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 05/07, nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas).
18. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2325-142/2009 nuosavybės teisių į ieškovės tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo teisėtumas patvirtintas res judicata galią turinčiu teismo sprendimu. Šis sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1636/2010. Įvardytuose administracinių teismų sprendimuose pasisakyta ir dėl žemės dalies, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei ir perduota Lietuvos veterinarijos akademijai.
19. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2022 m. vasario 14 d. rašte nurodoma, kad susipažinus su prokuratūros Dokumentų valdymo sistemoje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuo 2017 metų ieškovė prokuratūrai iš viso pateikė 21 pareiškimą, prašymą, skundą dėl tėvo žemės užgrobimo, kuriais prašė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl užgrobtos žemės, skundė įvairius prokurorų bei teisėjų veiksmus, nurodė, kad įvairūs valstybės pareigūnai, prokurorai bei teisėjai piktnaudžiavo savo užimamomis pareigomis bei nusikalto. Rašte nurodoma, kad ieškovės pareiškimai, prašymai ir skundai buvo išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, paskutinis atsakymas ieškovei buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro raštu Nr. 2S-3264.
20. Atsakovės atstovė nurodė, kad nagrinėjant ieškovės prašymą buvo įvertinta, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo išnagrinėti ieškovės ir jos brolio skundai dėl galimo neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo (Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Nr. 1-10520-473/2014, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. 1-2943-422/2014, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. el- 1429-244/2018, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. 1-2325- 142/2009). Taip pat išnagrinėtos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo, kuriose buvo keliamas valstybės civilinės atsakomybės, dėl tariamai neįvykdyto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso, klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-126-464/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015), taip pat instancine tvarka vertinti ir prokurorų veiksmai atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis medžiagoje Nr. M-2-02-00618-19 2020-03-23 Vilniaus apygardos teismo nutartis medžiagoje skundo Nr. IBPS-V- 578402-20) bei Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-626-781/2021 dėl žalos, padarytos prokurorų ir teisėjų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, kurioje ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuris susijęs su prokuroro ir teismų procesinių sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo žemės užgrobimo, vertinimu, taip pat buvo atmestas.
21. Ginčo rašte, iš kurio kildinama valstybės atsakomybė, pažymėta, kad prašymas paliekamas nenagrinėtu, kadangi yra kartotinis bei prašyme prašoma išspręsti klausimą, dėl kurio teismas jau yra priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą. Išaiškinta, kad Raštas yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio atsakymas, kuris neskundžiamas. Taigi vyriausias prokuroras T. S., surinkęs duomenis apie 21 pateiktą ieškovės pareiškimą, parengė ginčo dokumentą, remdamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-103 patvirtinto Aprašo 42.3 p., 42.7 p.
22. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 1-103 patvirtinto Aprašo 42.3 papunktį <...> apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiojo sprendimu prašymai ar skundai gali būti paliekami nenagrinėti, jeigu yra kartotiniai. Kartotiniu prašymu, remiantis Aprašo 4.3 punktu, laikomas prašymas ar skundas, su kuriuo tas pats pareiškėjas ar jo atstovas kreipiasi į prokuratūrą tuo pačiu klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas prokuratūroje, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo ar skundo pagrindą, ir nepateikiami įtikinami argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, arba pareiškėjas ar jo atstovas nurodo aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas galutinis sprendimas. Pagal Aprašo 42.7 papunktį, asmenų prašymai gali būti paliekami nenagrinėti jeigu juose prašoma išspręsti klausimą, kuris nagrinėjamas teisme ar šiuo klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą.
23. Pastebėtina, kad Aprašo nuostatos atitinka BPK 168 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. BPK 168 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
24. Teismas įvertinęs anksčiau aptartas nuosavybės teisių į ieškovės tėvo valdytą žemę atkūrimo aplinkybes, taip pat anksčiau nurodytus kitose bylose priimtus teismų sprendimus ir jų kontekste pateiktą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2022 m. vasario 14 d. raštą – atsakymą, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, kad prokuroro sprendimas palikti A. O. M. 2022 m. sausio 30 d. prašymą nenagrinėtu yra neteisėtas, dėl ko ieškovei kiltų turtinė ir neturtinė žala.
25. Tai, kad ieškovės netenkina Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2022 m. vasario 14 d. rašto motyvai, nes, anot ieškovės, rašte nėra argumentuotų bei išsamių atsakymų bei išaiškinimų, kodėl jos tėvo žemė nėra užgrobta ir kodėl nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo, nereiškia, kad pareiškimas paliktas nenagrinėtu pažeidžiant Aprašo 42.3 p., 42.7 p.
26. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisių į ieškovės tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procedūra užbaigta Kauno apskrities viršininkui priėmus 2006 m. spalio 26 d. sprendimą. Nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo aktu atkurta nuosavybės teisė į tėvo žemę ieškovės broliui. Ieškovės brolio teisės nuosavybės atkūrimo procese negali būti atstovaujamos ieškovės. Kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu, brolio palikimo ji nėra priėmusi, taigi neturi nei įstatyminės teisės, nei pagal paveldėjimo teisinius santykius teikti argumentus mirusio brolio vardu (CK 5.1 straipsnis).
27. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. S. 2022 m. vasario 14 d. parengęs atsakymą veikė teisėtai. Nenustačius prokuroro neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra vienos iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo valstybei taikyti civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį. Dėl to teismas nepasisako dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio).
28. Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš šiame sprendime aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl prašymo paskirti baudą dėl piktnaudžiavimo teise
29. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teisines pasekmes.
30. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
31. Teismas sprendžia, kad ieškovė pasinaudojo teise kreiptis į teismą ir atsakovės atstovės pateikto prašymo dėl baudos skyrimo neturi pagrindo vertinti kaip nesąžiningai pareikšto ieškinio. Byloje nenustatyta, ieškovės sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl netenkina prašymo dėl baudos ieškovei paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atmesti ieškovės A. O. M. ieškinį Lietuvos valstybei dėl prokuroro veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.