Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 4 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjo advokato padėjėjo skundas, kuriame prašoma Institucijos Nutarimu paskirtą nuobaudą ir poveikio priemonę sušvelninti, t. y. paskirti mažesnę 100 Eur piniginę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pateiktame skunde nurodoma, kad su Pareiškėjas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu iš dalies nesutinka, t. y. pastarasis sutinka su padarytu nusižengimu ir dėl jo gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta bauda ir poveikio priemone, dėl to nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino teikia teismui skundą teismui, kuriuo prašo jam paskirtą nuobaudą ir poveikio priemonę sušvelninti. Susipažinus su nutarimu yra matoma, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, o nutarimas yra priimtas iš esmės tik formaliai. Nutarime yra nurodytos net dvi, pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą; bei kad pareiškėjas yra 0-40 proc. darbingumo. Tačiau iš pačių nutarimo motyvų yra suprantama, kad skiriant pareiškėjui baudą į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Formalų situacijos išnagrinėjimą taip pat patvirtina nutarimo motyvacijos pabaigoje nurodyti rekomendacinio pobūdžio nurodymai pareiškėjui, kaip jam reikia susigražinti prarastą teisę vairuoti, o konkrečiai: „Asmuo, kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas, privalo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje (vykstant į vairavimo mokyklą, būtina turėti protokolo su administraciniu nurodymu kopiją). Siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, turite pateikti AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui, prašymą grąžinti teisę vairuoti. Neįvykdžius sąlygų teisė vairuoti negrąžinama“. Nors institucija nutarime ir pateikia rekomendacijas, kokių veiksmų turi imtis pareiškėjas siekdamas susigražinti prarastą teisę vairuoti, tačiau pareiškėjas ją jau yra susigrąžinęs. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė institucijai savo rašytinuose paaiškinimuose ir net pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, iš tokių institucijos motyvu seka, kad institucija priimdama nutarimą tinkamai nesusipažino nei su pareiškėjo pateiktais rašytiniais paaiškinimais nei su prie jų pridėtais įrodymais. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Nutarime yra nurodyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, o konkrečiai neišklausęs privalomųjų kursų siekiant susigražinti atimtą teisę vairuoti, dėl ko, kaip teigiama padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Pareiškėjas paaiškina, kad jam dar 2023 m. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirta administracinė priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 mėn. Kadangi faktiškai vairuotojo pažymėjimas iš pareiškėjo nebuvo paimtas, pareiškėjas nebuvo informuotas ir nežinojo apie tai, kad suėjus terminui jis privalo kreiptis į VĮ “Regitra”, kad formaliai jam būtų atstatyta teisė vairuoti transporto priemones, bei kad jis turi išklausyti papildomus vairuotojų kursus. Dėl to, suėjus numatytam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pareiškėjas tiesiog pradėjo vairuoti, kol 2025 m. rugsėjo 16 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir sužinojo, kad siekiant atgauti prieš tai atimtą teisę vairuoti jis turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ prieš tai išklausęs papildomus vairuotojų kursus. ANK 686 straipsnio 4 dalis numato, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. SAEKĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai – asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais (toliau – ir Aprašas). Iš šio aprašo 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir nurodytus dokumentus. 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas su VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų priimtu sprendimu grąžinti teisę vairuoti. Pareiškėjas pareiškia, kad jis sutinka su jam inkriminuojamu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytu nusižengimu, ir dėl jo gailisi, tačiau pažymi, kad nusižengimas buvo padarytas dėl nežinojimo, kad suėjus specialiosios teisės atėmimo terminui, reikia papildomai išklausyti privalomuosius kursus ir kreiptis į VĮ “Regitra”, kad jam formaliai būtų grąžinta teisė vairuoti. Pareiškėjas pakartotinai pareiškia, kad jis prisipažįsta ir sutinka su ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymu, tačiau vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi prašo skirti jam mažesnę negu minimalią sankcijoje numatytą – 100 Eur dydžio baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Tai yra ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Nagrinėjamu atveju, kaip jau yra nurodyta pareiškėjui dar 2023 m. buvo atimta teisė vairuoti. Jis, teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu transporto priemonių nevairavo, jokių kitų nusižengimų nebuvo padaręs, sąžiningai laukė kol sueis institucijos paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas. Tik suėjus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui, pareiškėjas pradėjo vairuoti transporto priemones, nežinodamas, kad jam reikia išklausyti papildomus vairuotojų kursus bei kreiptis į VĮ „Regitra“, kad būtų priimtas sprendimas dėl teisės vairuoti jam sugrąžinimo. Šiuo atveju, už jam inkriminuojamą pažeidimą sankcijoje yra numatyta 300-450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6-12 mėnesių laikotarpiui. Tokia bauda ir administracinio poveikio priemonė pareiškėjui gresia iš esmės tik dėl to, kad jis neišklausė papildomų vairavimo kursų ir nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl formalaus sprendimo sugrąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones. Kaip minėta, pareiškėjas to nepadarė dėl nežinojimo, kadangi pats vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas, o apie papildomus kursus ir kreipimąsi į VĮ „Regitra“ jis nebuvo informuotas ir nežinojo. Pareiškėjo įsitikinimu jo padarytas nusižengimas, t. y. formalaus veiksmo neatlikimas – kursų neišklausymas ir nesikreipimas į VĮ „Regitra“ dėl nežinojimo, nėra tiek pavojingas, kad jam būtų skirta minimali ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalyse numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjas pažymi, kad po AN protokolo surašymo jam sužinojus apie pareigą išklausyti papildomus kursus norint atgauti teisę vairuoti, pareiškėjas šią pareigą įvykdė, taip pat kreipėsi į VĮ „Regitra“, kurį 2025 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui grąžinimo (rašytinių paaiškinimų 4 priedas). Lietuvos teismai savo praktikoje laikosi pozicijos, kad skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-882/2024). Pagal šiuo metu galiojančią ANK 424 straipsnio redakciją, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas taikoma tiek asmenimis neturintiems teisės vairuoti, nes jie šios teisės niekada nebuvo įgiję, tiek asmenims, kuriems ši teisė buvo sustabdyta ar atimta, tiek ir neturintiems teisės vairuoti, nes nustatyta tvarka šios teisės nesusigrąžino. Tokiu būdu, identiška griežta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus, kai asmenys piktybiškai nesilaiko draudimo vairuoti transporto priemones, aiškiai suvokdami kad teisės vairuoti jie neturi. Pažeidimas padarytas nepagrįstai manant, kad teisę vairuoti asmuo turi, nustatyta tvarka nesusigrąžinus teisės vairuoti yra laikomas formalaus pobūdžio. Nors šios aplinkybės nešalina atsakomybės, tačiau patvirtina, kad padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. Antra, specialiosios teisės atėmimas 6 mėn. laikotarpiui už tokio pobūdžio nusižengimą būtų neproporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų susijusių su KET pažeidimais kontekste. Pavyzdžiui, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti ir kt.) numatytas minimalus 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Už 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą – greičio viršijimą daugiau kaip 50km/h, numatytas minimalus 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 416 straipsnio 7 dalis). ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Taigi, net už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas paliekamas pareigūno (teismo) diskrecijai (Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-397/2024, 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-299-397/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-24-497/2024). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įstatymo numatytą atsakomybę už kitas žymiai pavojingesnius nusižengimus, pareiškėjo įsitikinimu šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dal5 bei skirti pareiškėjui mažesnę negu sankcijoje numatytą baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjas pažymi, kad netgi paskyrus jam minimalią sankcijoje numatyta 300 Eur dydžio baudą, jis pats jos sumokėti neturės galimybės. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, jam yra nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis (rašytinių paaiškinimų 5 priedas). Dėl jam diagnozuotos ligos pareiškėjas dirbti negali. Pareiškėjas faktiškai gyvena iš jo gaunamos pašalpos, kurią sudaro 362 Eur negalios pensija ir 43 Eur vienišo asmens išmoka, t. y. iš viso pareiškėjo pajamos per mėnesį yra 405 Eur. Taip pat pareiškėjui finansiškai padeda jo brolis A. B., kuris be kitą ko jam yra skyręs naudotis transporto priemonę, bei esant reikalui prisideda prie pareiškėjo poreikių finansiškai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui paskyrus netgi minimalią sankcijoje numatytą 300 Eur baudą, ją faktiškai turės padengti ne pareiškėjas, o jo brolis A. B., kadangi pats pareiškėjas tokio dydžio baudos iš jo gaunamos pašalpos negalės susimokėti, nes tai sudarys beveik visą jo gaunamos pašalpos dydį. Šiame kontekste, bei atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 6 dalį yra svarbu pažymėti, kad šiuo atveju proporcinga ir sąžininga būtų pareiškėjui skirti 100 Eur baudą, kas sudarytų 25 proc. nuo jo per mėnesį gaunamų pajamų. Nors ANK 424 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda yra 300 Eur, tačiau atkreiptinas dėmėsis, kad tokia bauda gali būti laikoma veiksminga kai asmens pajamo per mėnesį sudaro 2000 – 3000 Eur, kas sudaro 15 – 10 proc. asmens gaunamų pajamų, tuo tarpu tokias kaip pareiškėjas pajamas gaunančiam asmeniui tokio dydžio bauda yra iš esmės finansiškai nepakeliama, kadangi sudaro 75 proc. pareiškėjo per mėnesį gaunamų pajamų. Tuo tarpu 100 Eur dydžio bauda sudarys reikšmingą, pareiškėjo gaunamų pajamų dalį – 25 proc. bei tuo pačiu bus jam pakeliama finansiškai, tuo pačiu užtikrinant ANK 22 straipsnio 2 nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį – atgrasyti, nubausti ir atimti teisę daryti naujus nusižengimus. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad jie su broliu A. B. turi senyvo amžiaus mamą, kuri šiuo metu yra slaugoma slaugos namuose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (rašytinių paaiškinimų 6 priedas), esančiuose (duomenys neskelbtini). Šie slaugos namai yra per 23 km nutolę nuo pareiškėjo namų. Pareiškėjas kelis kartus per savaitę važiuoja pas mamą pasimatyti, nuvežti maisto produktų, higienos priemonių, vaistų ir kt. Atėmus iš pareiškėjo teisę vairuoti, jis neturės galimybės taip dažnai važinėti pas mamą, dėl to ši pareiga visa apimtimi guls ant pareiškėjo brolio A. B. pečių. Tokiu būdu paskirta nuobauda turės įtakos ne tik pareiškėjo bet ir jo artimų giminaičių, o konkrečiai brolio ir mamos gyvenimams. Atsižvelgdamas į tai kas nurodyta, bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjas prašo skirti jam mažesnę negu ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą – 100 Eur, neskiriant ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjo advokato padėjėjo skundą, kuriame prašoma priimtą Nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu iš dalies nesutinka, t. y. pareiškėjas sutinka su padarytu nusižengimu ir dėl jo gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta bauda ir poveikio priemone, dėl to teikia skundą teismui, kuriuo prašo jam paskirtą nuobaudą ir poveikio priemonę sušvelninti. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto nėra. Esminis, šiuo atveju, skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, administracinio poveiki priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Dėl Pareiškėjos argumentų taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje, iš tikrųjų, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-88-697/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Mano, kad paskirta nuobauda (minimalaus dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui) yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.

Administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo skunde teigiama, kad jo ginamasis buvo nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai ko nepadarė tyčia, nes pastarasis nežinojo apie tai, kad suėjus terminui jis privalo kreiptis į VĮ “Regitra”, kad formaliai jam būtų atstatyta teisė vairuoti transporto priemones, bei kad jis turi išklausyti papildomus vairuotojų kursus. Teismo posėdyje T. B. sutiko su nusižengimu, prašė pašvelninti nuobaudą.