- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-15
- Bylos Nr.
- eII-1595-865/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01664-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- T. B.
- Kategorijos
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. B., jo gynėjui advokato padėjėjui A. B., nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato padėjėjo A. B., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini));
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) T. B. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent dėl to, kad jis, 2025 m. rugsėjo 16 d., 20.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturint teisės vairuoti. Neišklausęs kursų.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkte numatytus reikalavimus.
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta 300,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 6 mėnesiams.
II. Skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 4 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjo advokato padėjėjo skundas, kuriame prašoma Institucijos Nutarimu paskirtą nuobaudą ir poveikio priemonę sušvelninti, t. y. paskirti mažesnę 100 Eur piniginę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pateiktame skunde nurodoma, kad su Pareiškėjas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu iš dalies nesutinka, t. y. pastarasis sutinka su padarytu nusižengimu ir dėl jo gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta bauda ir poveikio priemone, dėl to nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino teikia teismui skundą teismui, kuriuo prašo jam paskirtą nuobaudą ir poveikio priemonę sušvelninti. Susipažinus su nutarimu yra matoma, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, o nutarimas yra priimtas iš esmės tik formaliai. Nutarime yra nurodytos net dvi, pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą; bei kad pareiškėjas yra 0-40 proc. darbingumo. Tačiau iš pačių nutarimo motyvų yra suprantama, kad skiriant pareiškėjui baudą į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Formalų situacijos išnagrinėjimą taip pat patvirtina nutarimo motyvacijos pabaigoje nurodyti rekomendacinio pobūdžio nurodymai pareiškėjui, kaip jam reikia susigražinti prarastą teisę vairuoti, o konkrečiai: „Asmuo, kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas, privalo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje (vykstant į vairavimo mokyklą, būtina turėti protokolo su administraciniu nurodymu kopiją). Siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, turite pateikti AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui, prašymą grąžinti teisę vairuoti. Neįvykdžius sąlygų teisė vairuoti negrąžinama“. Nors institucija nutarime ir pateikia rekomendacijas, kokių veiksmų turi imtis pareiškėjas siekdamas susigražinti prarastą teisę vairuoti, tačiau pareiškėjas ją jau yra susigrąžinęs. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė institucijai savo rašytinuose paaiškinimuose ir net pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, iš tokių institucijos motyvu seka, kad institucija priimdama nutarimą tinkamai nesusipažino nei su pareiškėjo pateiktais rašytiniais paaiškinimais nei su prie jų pridėtais įrodymais. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Nutarime yra nurodyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, o konkrečiai neišklausęs privalomųjų kursų siekiant susigražinti atimtą teisę vairuoti, dėl ko, kaip teigiama padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Pareiškėjas paaiškina, kad jam dar 2023 m. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirta administracinė priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 mėn. Kadangi faktiškai vairuotojo pažymėjimas iš pareiškėjo nebuvo paimtas, pareiškėjas nebuvo informuotas ir nežinojo apie tai, kad suėjus terminui jis privalo kreiptis į VĮ “Regitra”, kad formaliai jam būtų atstatyta teisė vairuoti transporto priemones, bei kad jis turi išklausyti papildomus vairuotojų kursus. Dėl to, suėjus numatytam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pareiškėjas tiesiog pradėjo vairuoti, kol 2025 m. rugsėjo 16 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir sužinojo, kad siekiant atgauti prieš tai atimtą teisę vairuoti jis turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ prieš tai išklausęs papildomus vairuotojų kursus. ANK 686 straipsnio 4 dalis numato, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. SAEKĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai – asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais (toliau – ir Aprašas). Iš šio aprašo 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir nurodytus dokumentus. 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas su VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų priimtu sprendimu grąžinti teisę vairuoti. Pareiškėjas pareiškia, kad jis sutinka su jam inkriminuojamu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytu nusižengimu, ir dėl jo gailisi, tačiau pažymi, kad nusižengimas buvo padarytas dėl nežinojimo, kad suėjus specialiosios teisės atėmimo terminui, reikia papildomai išklausyti privalomuosius kursus ir kreiptis į VĮ “Regitra”, kad jam formaliai būtų grąžinta teisė vairuoti. Pareiškėjas pakartotinai pareiškia, kad jis prisipažįsta ir sutinka su ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymu, tačiau vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi prašo skirti jam mažesnę negu minimalią sankcijoje numatytą – 100 Eur dydžio baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Tai yra ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Nagrinėjamu atveju, kaip jau yra nurodyta pareiškėjui dar 2023 m. buvo atimta teisė vairuoti. Jis, teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu transporto priemonių nevairavo, jokių kitų nusižengimų nebuvo padaręs, sąžiningai laukė kol sueis institucijos paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas. Tik suėjus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui, pareiškėjas pradėjo vairuoti transporto priemones, nežinodamas, kad jam reikia išklausyti papildomus vairuotojų kursus bei kreiptis į VĮ „Regitra“, kad būtų priimtas sprendimas dėl teisės vairuoti jam sugrąžinimo. Šiuo atveju, už jam inkriminuojamą pažeidimą sankcijoje yra numatyta 300-450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6-12 mėnesių laikotarpiui. Tokia bauda ir administracinio poveikio priemonė pareiškėjui gresia iš esmės tik dėl to, kad jis neišklausė papildomų vairavimo kursų ir nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl formalaus sprendimo sugrąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones. Kaip minėta, pareiškėjas to nepadarė dėl nežinojimo, kadangi pats vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas, o apie papildomus kursus ir kreipimąsi į VĮ „Regitra“ jis nebuvo informuotas ir nežinojo. Pareiškėjo įsitikinimu jo padarytas nusižengimas, t. y. formalaus veiksmo neatlikimas – kursų neišklausymas ir nesikreipimas į VĮ „Regitra“ dėl nežinojimo, nėra tiek pavojingas, kad jam būtų skirta minimali ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalyse numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjas pažymi, kad po AN protokolo surašymo jam sužinojus apie pareigą išklausyti papildomus kursus norint atgauti teisę vairuoti, pareiškėjas šią pareigą įvykdė, taip pat kreipėsi į VĮ „Regitra“, kurį 2025 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui grąžinimo (rašytinių paaiškinimų 4 priedas). Lietuvos teismai savo praktikoje laikosi pozicijos, kad skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-882/2024). Pagal šiuo metu galiojančią ANK 424 straipsnio redakciją, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas taikoma tiek asmenimis neturintiems teisės vairuoti, nes jie šios teisės niekada nebuvo įgiję, tiek asmenims, kuriems ši teisė buvo sustabdyta ar atimta, tiek ir neturintiems teisės vairuoti, nes nustatyta tvarka šios teisės nesusigrąžino. Tokiu būdu, identiška griežta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus, kai asmenys piktybiškai nesilaiko draudimo vairuoti transporto priemones, aiškiai suvokdami kad teisės vairuoti jie neturi. Pažeidimas padarytas nepagrįstai manant, kad teisę vairuoti asmuo turi, nustatyta tvarka nesusigrąžinus teisės vairuoti yra laikomas formalaus pobūdžio. Nors šios aplinkybės nešalina atsakomybės, tačiau patvirtina, kad padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. Antra, specialiosios teisės atėmimas 6 mėn. laikotarpiui už tokio pobūdžio nusižengimą būtų neproporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų susijusių su KET pažeidimais kontekste. Pavyzdžiui, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti ir kt.) numatytas minimalus 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Už 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą – greičio viršijimą daugiau kaip 50km/h, numatytas minimalus 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 416 straipsnio 7 dalis). ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Taigi, net už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas paliekamas pareigūno (teismo) diskrecijai (Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-397/2024, 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-299-397/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-24-497/2024). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įstatymo numatytą atsakomybę už kitas žymiai pavojingesnius nusižengimus, pareiškėjo įsitikinimu šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dal5 bei skirti pareiškėjui mažesnę negu sankcijoje numatytą baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjas pažymi, kad netgi paskyrus jam minimalią sankcijoje numatyta 300 Eur dydžio baudą, jis pats jos sumokėti neturės galimybės. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, jam yra nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis (rašytinių paaiškinimų 5 priedas). Dėl jam diagnozuotos ligos pareiškėjas dirbti negali. Pareiškėjas faktiškai gyvena iš jo gaunamos pašalpos, kurią sudaro 362 Eur negalios pensija ir 43 Eur vienišo asmens išmoka, t. y. iš viso pareiškėjo pajamos per mėnesį yra 405 Eur. Taip pat pareiškėjui finansiškai padeda jo brolis A. B., kuris be kitą ko jam yra skyręs naudotis transporto priemonę, bei esant reikalui prisideda prie pareiškėjo poreikių finansiškai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui paskyrus netgi minimalią sankcijoje numatytą 300 Eur baudą, ją faktiškai turės padengti ne pareiškėjas, o jo brolis A. B., kadangi pats pareiškėjas tokio dydžio baudos iš jo gaunamos pašalpos negalės susimokėti, nes tai sudarys beveik visą jo gaunamos pašalpos dydį. Šiame kontekste, bei atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 6 dalį yra svarbu pažymėti, kad šiuo atveju proporcinga ir sąžininga būtų pareiškėjui skirti 100 Eur baudą, kas sudarytų 25 proc. nuo jo per mėnesį gaunamų pajamų. Nors ANK 424 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda yra 300 Eur, tačiau atkreiptinas dėmėsis, kad tokia bauda gali būti laikoma veiksminga kai asmens pajamo per mėnesį sudaro 2000 – 3000 Eur, kas sudaro 15 – 10 proc. asmens gaunamų pajamų, tuo tarpu tokias kaip pareiškėjas pajamas gaunančiam asmeniui tokio dydžio bauda yra iš esmės finansiškai nepakeliama, kadangi sudaro 75 proc. pareiškėjo per mėnesį gaunamų pajamų. Tuo tarpu 100 Eur dydžio bauda sudarys reikšmingą, pareiškėjo gaunamų pajamų dalį – 25 proc. bei tuo pačiu bus jam pakeliama finansiškai, tuo pačiu užtikrinant ANK 22 straipsnio 2 nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį – atgrasyti, nubausti ir atimti teisę daryti naujus nusižengimus. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad jie su broliu A. B. turi senyvo amžiaus mamą, kuri šiuo metu yra slaugoma slaugos namuose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (rašytinių paaiškinimų 6 priedas), esančiuose (duomenys neskelbtini). Šie slaugos namai yra per 23 km nutolę nuo pareiškėjo namų. Pareiškėjas kelis kartus per savaitę važiuoja pas mamą pasimatyti, nuvežti maisto produktų, higienos priemonių, vaistų ir kt. Atėmus iš pareiškėjo teisę vairuoti, jis neturės galimybės taip dažnai važinėti pas mamą, dėl to ši pareiga visa apimtimi guls ant pareiškėjo brolio A. B. pečių. Tokiu būdu paskirta nuobauda turės įtakos ne tik pareiškėjo bet ir jo artimų giminaičių, o konkrečiai brolio ir mamos gyvenimams. Atsižvelgdamas į tai kas nurodyta, bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjas prašo skirti jam mažesnę negu ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą – 100 Eur, neskiriant ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
III. Atsiliepimo argumentai
Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjo advokato padėjėjo skundą, kuriame prašoma priimtą Nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu iš dalies nesutinka, t. y. pareiškėjas sutinka su padarytu nusižengimu ir dėl jo gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta bauda ir poveikio priemone, dėl to teikia skundą teismui, kuriuo prašo jam paskirtą nuobaudą ir poveikio priemonę sušvelninti. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto nėra. Esminis, šiuo atveju, skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, administracinio poveiki priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Dėl Pareiškėjos argumentų taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje, iš tikrųjų, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-88-697/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Mano, kad paskirta nuobauda (minimalaus dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui) yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.
I.V. Teismo išvados
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo skunde teigiama, kad jo ginamasis buvo nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai ko nepadarė tyčia, nes pastarasis nežinojo apie tai, kad suėjus terminui jis privalo kreiptis į VĮ “Regitra”, kad formaliai jam būtų atstatyta teisė vairuoti transporto priemones, bei kad jis turi išklausyti papildomus vairuotojų kursus. Teismo posėdyje T. B. sutiko su nusižengimu, prašė pašvelninti nuobaudą.
ANK 686 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. sausio 1 d.) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir 1) galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma Nr. 083-1/a (AB „Regitra“ padalinyje medicininės pažymos pateikti nereikia, jei Vairuotojų registre yra duomenys apie medicininę pažymą), kuri turi būti išduota vėliau, nei buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ar priimtas sprendimas atimti teisę vairuoti dėl sveikatos būklės ar elgesio (kai teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, arba asmens sveikatos priežiūros įstaigai nustačius, kad dėl sveikatos būklės ar elgesio asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių); 3) privalomojo mokymo pažymėjimą <...>. Aprašo 13 punkte pabrėžiama, jog įvertinus gautus 9 punkte nurodytus dokumentus ir 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per 3 darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis.
Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad Pareiškėjui 2023 m. kovo 8 d. protokolu su administraciniu nurodymu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ne tik buvo skirta 85,00 Eur piniginė bauda, bet ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. birželio 14 d., nes Pareiškėjas, 2023 m. kovo 14 d. sumokėjo siūlomą 85,00 Eur baudą. Remiantis ANK 686 straipsnio 4 dalimi, SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalimi ir Aprašo 10 punktu, akivaizdu, kad nagrinėjamo įvykio dieną (2025 m. rugsėjo 16 d.) Pareiškėjas privalėjo būti užbaigęs papildomą vairuotojų mokymą ir tik tada vairuoti automobilį, nes tik tokiu atveju jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad Pareiškėjas būtų užbaigęs minėto pobūdžio mokymą. Minėtos aplinkybės neginčija ir pats Pareiškėjas. Vadinasi, Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 16 d. nebuvo susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis negalėjo vairuoti automobilio.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2) transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones; 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi administracinė atsakomybė, be kita ko, nustatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o ne iš naujo neįgijus tokios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones galima neturėti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, apskritai nebūti įgijus teisės vairuoti transporto priemones, tokią specialiąją teisę atėmus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios specialiosios teisės nesusigrąžinus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimama, asmuo neturi teisės nei vairuoti transporto priemones, nei susigrąžinti jos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo metu, kai praeina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali (įgyja teisę) susigrąžinti ją teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi abiem atvejais asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Pažymėtina, kad SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo, o ne įgijimo iš naujo, sąlygą – nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.
Taigi, anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste konstatuotina, kad Pareiškėjas nesusigrąžino teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nes jis neįvykdė privalomos sąlygos (nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą). Nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones automatiškai nėra atkuriama, todėl pripažintina, kad bylai reikšmingu laiku Pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilyginamas asmenims, kurie turi įstatymų nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-22/2014, 2AT-28/2014, 2AT-8-976/2015).
ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Be to, pastebėtina, kad dar 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcija, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Akivaizdu, kad Pareiškėjas įgijęs aptariamą specialiąją teisę, turėjo visas galimybes žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad jis nežinojo, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės (tyčios).
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos Nutarimu paskirtą baudą sušvelninti bei neskirti poveikio priemonės, t. y. paskirti mažesnę piniginę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Teismas, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauktam Pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas ir jam sumažinti už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirtos baudos dydį bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kita vertus, būtina įvertinti Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones neilgam laikui – trims mėnesiams – už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą reglamentavimą, asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vieneri metai, nustatyta lengvesnė tokios teisės susigrąžinimo tvarka (nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą) nei asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bent vieneriems metams. Be to, nors Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau nenustatyta, kad jis iki tol apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Dėl minėtų priežasčių pripažintina, kad Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatyta dėl Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 16 d. d. padaryto administracinio nusižengimo būtų sukelta kokia nors avarinė situacija. Pastarasis taip pat nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl netinkamo vairavimo. Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, po Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui bei sveikatai ir nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai.
Pareiškėjas turi 30 procentų darbingumą, t.y. turi ligą, šiuo metu nedirba, mėnesio pajamos 400 Eur, t.y. pašalpa, gyvena vienas.
Skundžiamame Nutarime nustatytos Pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Institucija sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad Pareiškėjas be administracinių nusižengimų, nustatytų 2025 m. rugsėjo 16 d. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalyje bei 2023 m. vasario 28 d. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymo anksčiau baustas buvo tik už administracinį nusižengimą padarytą pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį. Taip pat nenustatyta, kad jis padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio. Taigi Pareiškėjas nėra iš esmės piktybinis kelių eismo dalyvis ir laikosi KET. Atitinkamai aptartos aplinkybės rodo, kad Pareiškėjas apibūdinamas kaip asmuo, besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis (Pareiškėjas nesiekė piktybiškai nesilaikyti nustatytos tvarkos naudotis teise vairuoti transporto priemones).
Svarbu įvertinti ir kitas aplinkybes, o būtent – Pareiškėjas turi senyvo amžiaus mamą, kuri šiuo metu yra slaugoma slaugos namuose VšĮ „(duomenys neskelbtini) pensionatas“, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurie yra per 23 km nutolę nuo pareiškėjo namų. Pareiškėjas kelis kartus per savaitę važiuoja pas mamą pasimatyti, nuvežti maisto produktų, higienos priemonių, vaistų ir kt. Atėmus iš pareiškėjo teisę vairuoti, jo važinėjimas pas mamą, būtų iš esmės apsunkintas.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant baudos dydį ar administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių Pareiškėjo asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti minimalią baudą nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą minimaliam laikotarpiui, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę bei asmeninio gyvenimo aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti Pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti paskirtos 300 Eur baudos sumą iki 30,00 Eur. Teismo vertinimu, skundžiamu Nutarimu paskyrus Pareiškėjui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir 300 Eur dydžio nuobaudą, tokia valstybės reakcija į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą administracinį nusižengimą, jo asmenybę ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju būtų pernelyg griežta (neproporcinga), todėl šis Institucijos Nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. gynėjo advokato padėjėjo A. B., skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria T. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, ir 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda:
pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti T. B. už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 424 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams bei sumažinti paskirtą 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą iki 30 Eur.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.