Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 15 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. skundas tenkintas iš dalies ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeistas – T. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutrumpinti T. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju T. M. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Institucijos nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė, nustatant sankcijoje numatyto termino vidurkį.

7. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje redakcijoje – 6 dalis) nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

9. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nurodė, kad T. M. vairavo transporto priemonę, neįvykdęs įstatyme numatytų reikalavimų susigrąžinti prarastą teisę vairuoti transporto priemones, ne dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, o dėl nepakankamo apdairumo, kaltę pripažino, neginčijo pačių pažeidimų fakto, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi šeimą, dirba, darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, T. M. praeityje padarytas administraciniais nusižengimais niekada nėra sukėlęs žalos kitų asmenų turtui, sveikatai, niekada transporto priemonės nėra vairavęs būdamas neblaivus, už nusižengimus paskirtas baudas moka, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. Aukštesnysis teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog aplinkybės, kad specialioji teisė reikalinga darbiniams ir šeimyniniams poreikiams tenkinti, asmuo sumokėjo jam paskirtą baudą, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau vis dėlto, apylinkės teismas, spręsdamas pažeidėjui taikyti įstatymo išimtis, skiriant švelnesnę atsakomybę nei numatyta minimali pagal įstatymą, tinkamai vertino T. M. padaryto nusižengimo pavojingumą, o būtent priežastis, kodėl jis teisės vairuoti neturėjo.

10. Pagal šiuo metu galiojančią ANK 424 straipsnio redakciją, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas taikoma tiek asmenimis neturintiems teisės vairuoti, nes jie šios teisės niekada nebuvo įgiję, tiek asmenims, kuriems ši teisė buvo sustabdyta ar atimta, tiek ir neturintiems teisės vairuoti, nes nustatyta tvarka šios teisės nesusigrąžino. Tokiu būdu, identiška griežta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus, kai asmenys piktybiškai nesilaiko draudimo vairuoti transporto priemones, aiškiai suvokdami kad teisės vairuoti jie neturi. T. M. padarytas pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, nepagrįstai manant, kad teisę vairuoti turi, nustatyta tvarka nesusigrąžinus teisės vairuoti. Nors šios aplinkybės nešalina atsakomybės, tačiau patvirtina, kad padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą. Antra, specialiosios teisės atėmimo terminas 8 mėnesiams už tokio pobūdžio nusižengimą būtų neproporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų susijusių su KET pažeidimais kontekste. Pavyzdžiui, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti ir kt.) numatytas minimalus 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Už 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą – greičio viršijimą daugiau kaip 50km/h, numatytas minimalus 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 416 straipsnio 7 dalis). ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Taigi, net už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas paliekamas pareigūno (teismo) diskrecijai. Apeliacinio skundo argumentai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnyje, pavojingumo atmestini kaip nepagrįsti, nes administracinio poveikio priemonė T. M. buvo paskirta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

11. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 8 mėnesiams yra neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, o apylinkės teismo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas ir paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimas iki 4 mėnesių, įvertinus T. M. asmenybę ir administracinio nusižengimo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus nuobaudos tikslus. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, T. M. skirta 365 eurų dydžio bauda taip pat turi pakankamą prevencinį poveikį.

12. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.