Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms – Kristinai Ramanauskienei ir Indrei Samauskienei,

tretiesiems asmenims - valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2830-831/2024 pagal ieškovės – A. A. ieškinį atsakovui – T. A., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno Skyriui, Institucijai teikiančiai išvadą - LR Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilkaviškio rajone, dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę S., atsakovui – A.;

3) Nustatyti nepilnametės dukters I. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4) Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

5) Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą - 7200 eurų, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

6) Nustatyti atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: atsakovas T. A. neribotai bendrauja su dukra I. nuotoliniu būdu (telefonu, telefono vaizdo skambučiais, laiškais ir pan.), atsižvelgdamas į I. interesus, jos užimtumą;

7) Nustatyti atsakovo T. A. vardu esančių prievolių pobūdį ir vykdymo tvarką: Nustatyti, kad atsakovo T. A. prievolės, nurodytos ieškinio 3.1.- 3.3 p. (270,00 eurų išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2021 m. gegužės 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-42792; 150,00 eurų išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2020 m. birželio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-29236; 729,20 eurų išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pagal 2019-07-16 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-47-926/2019) yra jo asmeninės prievolės, kurias jis po santuokos nutraukimo vykdys iš savo asmeninio turto (e. b. l. 11-12).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos, ieškovės A. A. ir atsakovo T. A. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu T. A. susilaukė dukters I. gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo mano ir atsakovo santykiai ėmė blogėti. Dėl skirtingo požiūrio į šeimą dažnai konfliktuodavo. Atsakovas mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Tuo metu kai laukėsi, atsakovas visiškai nepaisė jos interesų, nesaugojo jos sveikatos ir geros savijautos, dažnai būdavo apsvaigęs, buvo agresyvaus būdo, ko pasėkoje kildavo konfliktai. Gimus I. jų su atsakovu santykiai negerėjo. Nuo 2019 metų pradėjo gyventi atskirai, nustojom vesti bendrą ūkį. Iš pradžių su atsakovu bandė santuokos nutraukimo klausimus išspręsti bendru sutarimu, tačiau atsakovas nesutiko. Taip pat nepavyko susitarti ir mediacijos metu, nes atsakovas neišreiškė noro joje dalyvauti. Jau penktus metus nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, jų nebesieja jokie bendri interesai. Atsakovas šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės kalėjime. Jos vertinimu, santuoka faktiškai iširo dėl charakterių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į šeimą ir sutuoktinių pareigų vykdymą. Nevykdydami sutuoktinių pareigų tinkamai, ėmėme tolti vienas nuo kito ir bendras gyvenimas tapo negalimas. Susitaikyti nėra galimybės, nes yra galutinai ir tvirtai nusprendusi nutraukti santuoką. Faktiškai dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti prieš santuoką įgytą pavardę S.. Sau išlaikymo iš atsakovo neprašo, nes yra darbinga. Susitaikymo termino, prašo neskirti, nes jos sprendimas nutraukti santuoką yra gerai apgalvotas. Privalomoji mediacija taip pat nepavyko. Yra įsitikinusi, kad jų šeima yra iširusi visiškai, galimybių atkurti santuokinius ryšius nebėra. Nepilnametė dukra I. nuo gimimo gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišusi, jų santykiai yra labai geri. ieškovė nuo pat dukters gimimo didesne dalimi rūpinuosi jos sveikatos priežiūra, ugdymu, auklėjimu, mityba, kasdieniais poreikiais, būtiniausiomis priemonėmis. Dėl nuolatinių konfliktų šeimoje bei dėl dabartinės atsakovo buvimo vietos šiuo metu atsakovo ir I. tarpusavio santykiai yra atitolę. Atsakovas neprisideda prie jos išlaikymo, nerodo nuoširdaus susirūpinimo vaiko poreikiais. Tokia atsakovo pozicija leidžia daryti išvadą, jog atsakovas neprieštarauja I. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, nes jis ir dėl objektyvių priežasčių negalėtų suteikti dukrai būsto. I. šiuo metu natūraliai turi tvirtesnius tarpusavio ryšius su ieškove, nei su atsakovu. Atsižvelgdama į I. interesus, siekdama apsaugoti jos fizinę ir emocinę raidą, teismo prašo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su manimi. Akivaizdu, jog teismui nėra jokių kliūčių vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes tai geriausiai atitiktų jos interesus. Atsakovas neteikia išlaikymo I. nuo tada, kai pradėjo gyventi atskirai, t. y. nuo 2019 metų birželio mėnesio. I. lanko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ikimokyklinio ugdymo „(duomenys neskelbtini)“ grupę nuo 2023 m. rugsėjo mėn. 1 d. I. specialių poreikių neturi. Mėnesio išlaidos I. išlaikymui sudaro apie 553 eurų, t. y. mažiau nei MMA: maistas (7x30) 210 Eur, drabužiai (lauko, vidaus, apatiniai) - 40 Eur, batai (visų sezonų, šlepetės, sportiniai bateliai ir pan.) - 30 Eur, higienos priemonės, kirpykla - 30 Eur, žaislai ir ugdymo priemonės - 40 Eur, darželio mokestis - 90 Eur, vaistai, vitaminai - 40 Eur, būsto komunalinės išlaidos - 45 Eur, kitos, nenumatytos išlaidos (transporto ir pan.) - 28 Eur. Valstybė I. šiuo metu skiria 96,25 Eur piniginę išmoką bei 56,65 eurų papildomą išmoką. Iš 553 eurų išminusavus valstybės skiriamą 153 Eur išmoką, lieka apie 400 Eur, kuriuos turėtume skirti su atsakovu vaiko išlaikymui. Šiuo metu ji yra bedarbė ir gaunu 362,09 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoką kas mėnesį. Be to, kaip buvusi globotinė, šiuo metu gauna 357,50 Eur (iki 2024 m. balandžio 29 d.) globos (rūpybos) išmoką kas mėnesį, kuri skirta mokymosi laikotarpiu. Nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, gyvena būste pagal žodinę panaudos sutartį (neatlygintinai), moka tik už komunalines paslaugas, kurios sudaro nuo 90 iki 170 eurų mėnesiui, priklausomai nuo metų sezoniškumo. Transporto priemonių neturiu. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį neturi. Jos ir atsakovo atsakomybė už vaikų išlaikymą yra vienoda, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašo priteisti iš atsakovo I. reikalingo išlaikymo, t. y. po 200 eurų kasmėnesinių periodinių išmokų, man paliekant prisidėti taip pat po 200 eurų kas mėnesį vaiko išlaikymui. Nors atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo 2019 m. birželio mėnesio, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. kovo 1 d. iki ieškinio į teismą padavimo dienos (2024 m. kovo 1 d.). Iš atsakovo prašo priteisti 7200 eurų išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant vaikui po 200 eurų per mėnesį už aukščiau nurodytą laikotarpį (200x36 mėn.).Kadangi atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, jo bendravimas su I. yra ribotas, tačiau neprieštarauja, kad jis, pagal galimybes, bendrautų su dukra: Atsižvelgdama į šią aplinkybę, prašo nustatyti tėvo T. A. ir nepilnametės I. A. tokią bendravimo tvarką: atsakovas T. A. neribotai bendrauja su I. nuotoliniu būdu (telefonu, telefono vaizdo skambučiais ir pan.), atsižvelgdamas į I. interesus, jos užimtumą. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Kaip matyti iš VĮ Regitra duomenų, transporto priemonių neturi. Kaip matyti iš Antstolių informacinės sistemos registro, atsakovas T. A. turi šiuos kreditorinius įsipareigojimus, kurie vykdomi priverstine tvarka: 3.1.270,00 eurų išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2021 m. gegužės 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-42792; 150,00 eurų išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2020 m. birželio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-29236; 729,20 eurų išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pagal 2019 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-47-926/2019. Atsakovo T. A. prievolės, ieškinyje nurodytos nuo 3.1 p. iki 3.3 p., laikytinos jo asmeninėmis prievolėmis pagal prievolės pobūdį, kurias jis po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai iš savo turto. Šios prievolės atsirado dėl atsakovo T. A. neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalį teisės pažeidimą padariusio sutuoktinio prievolė sumokėti įstatymuose numatytą baudą ar atlyginti padarytą žalą yra laikoma asmenine jo prievole. Tokią prievolę reikia įvykdyti iš asmeninio turto. Patvirtina, kad prieš kreipiantis į teismą, buvo tinkamai pasinaudota privalomąja mediacija (e. b. l. 5-10).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad abi šalys buvo kaltos, nesiekė santuokos išsaugojimo, taip pat atsakovas pateko į įkalinimo įstaigą, kas taip pat nutolino jų santykius. Dėl to ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi dukra visą laiką gyveno su ieškove, ieškovė šias pareigas atlieka tinkamai. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur materialinį išlaikymą dukrai. Šį reikalavimą grindžia ieškovės turtine padėtimi, tai kad ieškovė neturi jokio nekilnojamo turto, transporto priemonių, šiuo metu jokių išmokų, pajamų neturi. Mergaitės poreikiai šiuo metu yra apie 400 Eur išminusavus valstybės teikiamą paramą. Be to, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. birželio mėnesį, tačiau įstatymas leidžia priteisi išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, ko ieškovė ir prašo t.y. po 200 Eur kas mėnesį, kas sudaro 7200 Eur sumos įsiskolinimą. Kadangi atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje prašo nustatyti minimalę bedravimo tvarką su dukra - bendrautų nuotoliniu būdu telefonu, vaizdo skambučiais, laiškais, atsižvelgdamas į dukros užimtumą. Ieškovė neprieštaraus jei atsakovas norės platesnio bendravimo su dukra tvarkos. Tačiau, šiuo metu nežinant atsakovo padėties, gyvenimo sąlygų ir kitų aplinkybių būtent šiuo metu prašo nustatyti minimalę bendravimo tvarką su atsakovu. Iš antstolių rūmų pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė jokių įsiskolinimų neturi, o atsakovas turi įsiskolinimus kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šie įsiskolinimai yra asmenės atsakovo prievolės (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 4 min. 0 sek. iki 11 min. 25 sek., nuo 29 min. 53 sek. iki 35 min. 8 sek.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai parodė, kad šiuo metu T. A. yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Iš įkalinimo įstaigos jis išėjo balandžio 24 d. jam išėjus ji atblokavo visus ryšius, kad jis galėtų bendrauti su dukra, tai vietoj to, kad atsakovas bendrautų jis ją užblokavo ir nei karto nebandė susisiekti su dukra. Santuoka tarp jos ir atsakovo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 10 d. Dukros I. susilaukė (duomenys neskelbtini). Atskirai pradėjo gyventi nuo 2019 m. nes vyras smurtavo. Dėl smurto į ikiteisminio tyrimo įstaigas nesikreipė. Pradėjus gyventi atskirai jie bandė susitaikyti, bendrauti, bet jiems bendraujant vyras niekada neklausdavo apie dukrą, nesidomėjo kaip jai sekasi. Kieki jai žinoma šiuo metu T. A. gyva Kaune Raudondvario plente. Gyvendami santuokoje jokio turto neįgijo. Gyveno nuomojame bute. Bausmę vyras pradėjo atlikinėti 2021 metais. Jokio išlaikymo mergaitei nuo 2019 metų jis neteikė, būdavo labai reti atvejai kai mergaitei jis pervesdavo 10 Eurų į pusę metų kartą. Atlikdamas bausmę jokio išlaikymo neteikė. Dukrai šiuo metu yra 5 metai. Šiuo metu lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Mergaitė jokių poreikių neturi. Serga kaip ir kiekvienas vaikas, nieko išskirtinio nėra. Pati ieškovė turi du vaikus. Su atsakovu susilaukė vieno. Šiuo metu ieškovė nedirba. Ilgą laiką jai reikėjo važinėti pas gydytojus, nes buvo atlikta operacija. Ketina darbintis. Darbo biržoje registruota. Gauna išmokas už vaikus iki 600 Eur. Mergaitės išlaikymui pakanka 553 Eur per mėnesį. Išlaidų būna ir didesnių. Atsakovo skolos susidarę už administracinius nusižengimus, ir už smurtą kai buvo sumušęs nepilnametį. Prašo nustatyti bendravimo tvarką tik naudojant elektroninio ryšio priemones, kadangi mergaitė tėvo nėra mačiusi 5 metus, jo nepažįsta (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 50 sek. iki 26 min. 21 sek., nuo 35 min. 9 sek. iki 35 min. 27 sek.).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, bei teismo posėdžio metu jų atstovė papildomai nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, A. A. šeima nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. A. A. šeimai atvejo vadyba inicijuota nuo 2020 m. spalio 19 d. ir taikoma iki dabar. SPIS duomenimis, A. A. šeimoje registruoti pranešimai dėl galimų vaiko I. A. teisių pažeidimų: 2020 m. spalio 16 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad mama rasta neblaivi, jai nustatytas 1,50 prom. neblaivumas), 2020 m. spalio 20 d. (nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, mama rasta neblaivi, jai nustatytas 1,48 prom. neblaivumas), 2021 m. gegužės 23 d. (nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, motina būdama neblaivi (nustatytas 1 prom. neblaivumas) susimušė su savo motina, kuri neišleido jos vartoti alkoholio su draugais), 2021 m. birželio 25 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad vaiko motinai nustatytas 0,62 prom. girtumas), 2021 m. liepos 7 d. (nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, motina neblaivi), 2021 m. liepos 16 d. (nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, motina neblaivi), 2021 m. splio 2 d. (nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, motina akivaizdžiai neblaivi, vaikai sergantys, galima vaikų nepriežiūra), 2023 m. sausio 24 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad motinai nustatytas 2,24 prom. girtumas), 2023 m. liepos 5 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad buvo gautas anoniminis pranešimas apie netinkamą vaikų priežiūrą). SPIS duomenimis, A. A. šeimai nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2021 m. spalio 28 d. buvo inicijuota mobilioji komanda, pakartotinai su I. A. šeima mobiliosios komandos specialistai dirbo nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d.. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. spalio 13 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti nepilnametę I. A. iš tėvų A. A. ir T. A.. Nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2022 m. birželio 29 d. I. A. buvo nustatyta laikinoji globa (pagrindas – SPIS išrašai). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, A. A. metų laikotarpyje administracine tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra bausta. Vilkaviškio socialinės pagalbos centre 2024 m. sausio 25 d. įvyko A. A. šeimos atvejo vadybos posėdis. Minėto posėdžio metu, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinis darbuotojas nurodė, jog A. A. lankosi individualiose priklausomybių ligų konsultanto konsultacijose Kybartų seniūnijoje, konsultacijų metu nebuvo kilę įtarimų dėl A. A. neblaivumo. A. A. stengėsi sudaryti vaikams fiziškai ir emociškai saugią aplinką augti ir vystytis, tinkamai rūpinosi vaikų priežiūra, ugdymu. A. A. tinkamai užtikrina vaikų sveikatos priežiūrą. Skyriaus specialistas 2024 m. balandžio 4 d. lankėsi A. A. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Motina su nepilnamečiais vaikais gyvena bute, kuris yra 1 kambario su virtuve, buto plotas apie 38 m2 ploto. Motina yra deklaruota šiame būste, o mažametė I. A. deklaruota motinos brolio gyvenamojoje vietoje, Kaune. Namuose yra visi reikalingi patogumai: vandentiekis, kanalizacija, šildymas (centralizuotas), elektra, tualetas ir vonia bendroje patalpoje. Kambariuose nėra naujo remonto, tačiau apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, šilta, daiktai sudėti savo vietose. Bute yra 1 kambarys, kuriame miega visa šeima. Bendrai kambaryje yra miegamas kampas, viengulė išskleidžiama lova, nedidelė vaikiška lovytė (skirta mergaitei), vaikų žaislai, stalas, kėdė, drabužių spinta, televizorius. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, žaisti, ilsėtis ir ugdytis. Namuose yra visi reikiami daiktai, baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai, baldai tvarkingi. Pokalbio su Skyriaus specialistu metu, A. A. nurodė, jog su T. A. negyvena kartu nuo 2019 m., o jiems gyvenant atskirai, ji pati veždavo dukrą pas tėtį, rodė iniciatyvą, o tėtis tokios iniciatyvos nerodė. Ieškovė nurodė, jog nuo 2019 m. T. A. yra kalėjime, tačiau atlikęs bausmę iš kalėjimo turėtų išeiti šių metų balandžio pabaigoje. Ieškovė nurodė, jog dar gyvenant su T. A. ir laukiantis dukros, vyras prieš ją smurtaudavo, dėl ko ji dar ir dabar lankosi pas psichologą. A. A. pasakojo, jog T. A. patekus į kalėjimą kurį laiką dar su juo bendravo, tačiau apie dukrą jis nesidomėjo, o maždaug metai laiko nebendrauja, tačiau vyras kartais jai rašo grasinančio pobūdžio žinutes. Ieškovė nurodė, jog dukros tėtis neteikia išlaikymo, nors jos teigimu, kalėjime dirba, yra susidaręs įsiskolinimas, taip pat tėvas nesidomi dukros gyvenimu, jos sveikata, ugdymu ir kita, dukrai nepaskambina. Ieškovės teigimu, tėvas dukrą paskutinį kartą matė kai mergaitei buvo 3,5 metų. A. A. nurodė, jog kai mergaitės brolis susitinka su savo tėčiu, brolis mergaitei kelia pavydą ir tuomet dukra pradeda kalbėti apie tėtį, kad nori tėčio, norį jį pamatyti, bendrauti ir pan., tačiau daugiau apie tėtį nekalba. Ieškovė pripažino, jog vedė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, tačiau pasiryžo pasikeisti ir yra išsigydžiusi šią problemą ir dabar tinkamai rūpinasi dukra. Ieškovė nurodė, jog dukra nuo gimimo gyvena su ja, mergaitė yra prie mamos prisirišusi, nori, kad mergaitė gyventų su ja, dukros išlaikymui užtektų 200 Eur/mėn., ir nori, jog būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka, dėl to, jog pastaruoju metu jos ir dukros tėvo santykiai įtempti, ir nenori, jog tėvas atvažiuotų į namus, kada tik nori, taip pat nenorėtų, kad dukra išvažiuotų pas tėvą su nakvynėmis, nes dukra tėtį mačiusi, kai buvo dar visai maža ir gali net neatsiminti, kaip tėtis atrodo, dėl to nori jog būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka tarp dukros ir tėvo. 2024 m. balandžio 4 d. apsilankymo šeimoje metu, nepilnametė I. A. buvo aprengta švariais, tvarkingais, amžių ir sezoną atitinkančiais drabužiais. Dėl mažo vaiko amžiaus išklausyti vaiko nuomonės nėra galimybės. Skyriaus specialistui Atsakovo T. A. nuomonės dėl ieškinyje keliamų reikalavimų nepavyko išklausyti, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime. Skyriuje 2024- m. balandžio 11 d. gautas Vilkaviškio r. Kybartų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ raštas Nr. SD-(2.4.)-26 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog I. A. į ugdymo įstaigą visada atveda ir pasiima iš jos mama A. A.. Mergaitė atvedama pailsėjusi, sveika, švari, aprengta švariais, metų laiką ir amžių atitinkančiais drabužiais, dėvi tinkamą avalynę. Mergaitė aprūpinta visomis ugdymui reikalingomis priemonėmis, mama A. A. domisi mergaitės savijauta ir ugdymu, bendrauja ir bendradarbiauja su I. A. ugdančiais pedagogais, geranoriškai priima jų rekomendacijas, dalyvauja grupės tėvų susirinkimuose, darželio renginiuose, visada laiku sumoka mokesčius už ugdymo paslaugas. Skyriuje 2024 m. balandžio 15 d. gautas Vilkaviškio socialinės pagalbos centro raštas Nr. SD-223 „Dėl A. A. šeimos“, kuriame nurodoma, jog konsultacijų metu A. A. šeimoje alkoholio vartojimo atvejų nefiksuota. A. A. yra motyvuojama palaikyti blaivybę, konsultuojama apie atkryčio prevenciją. A. A. geba užtikrinti vaikų sveikatos priežiūrą. A. A. bendrauja ir bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, iš dalies vykdo pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus, priima siūlomą pagalbą. Šiai dienai A. A. šeimoje stebimi teigiami pokyčiai. Konsultacijų metu A. A. šeimoje nefiksuota vaikų nepriežiūros atvejų. Skyriaus duomenimis, Ieškovės A. A. šeimoje reguliariai buvo registruojami vaiko teisių pažeidimai, susiję su motinos alkoholio vartojimu, tačiau Skyriaus turimais duomenimis, šiai dienai A. A. šeimoje alkoholio vartojimo atvejų nefiksuota, A. A. palaiko blaivybę, šeimoje stebimi teigiami pokyčiai, A. A. metų laikotarpyje administracine tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra bausta, Skyrius ištyręs Ieškovės šeimos aplinkos sąlygas nustatė, kad A. A. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, vystytis ir tobulėti, namuose yra visi būtini daiktai, skirti mažametės poreikių tenkinimui, taip pat būtina atsižvelgti į I. A. jauną amžių, į tai, kad atsakovas T. A. vaiko gyvenime nedalyvauja nuo to laikotarpio, kai pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę kalėjime (2019 m.), nesirūpina vaiku, į tai, kad tarp mažametės ir motinos yra susiformavęs stipresnis tarpusavio emocinis ryšys nei tarp mažametės ir tėvo, Skyriaus specialistų nuomone, nepilnametės I. A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove – motina A. A. šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Skyriaus nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka vertintina kaip minimaliai apibrėžta, tačiau nepažeidžianti vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, taip pat nepažeidžianti ir neapribojanti tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametė I. A. dar mažo amžiaus ir tėtį yra mačiusi prieš keletą metų, todėl bendravimas turėtų vykti palaipsniui, siekiant sustiprinti ryšį tarp tėvo ir dukros. Skyrius, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į įtemptus šalių tarpusavio santykius, į kitas byloje nurodytas aplinkybes, mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Skyriaus specialistų nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, 6 galimai užtikrintų galimybę tenkinti būtinuosius ir kitus papildomus nepilnamečio vaiko poreikius. Nustačius, kad atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą mažametei dukrai, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės skyrimas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą, neprieštarauja vaiko interesams (e. b. l. , 2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 22 sek. iki 29 min. 22 sek.).

Tretysis asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime ieškinį nurodė, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai VMI prie FM, yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles skolininkas atsako savo asmeniniu turtu.

Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Kauno skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje jo atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Pagal byloje surinktus duomenis (įrodymus) nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, jog po santuokos sudarymo jos ir atsakovo santykiai ėmė blogėti. Dėl skirtingo požiūrio į šeimą dažnai konfliktuodavo. Atsakovas mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Nuo 2019 metų pradėjo gyventi atskirai, nustojo vesti bendrą ūkį. Jau penktus metus nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, jų nebesieja jokie bendri interesai. Atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, šiuo metu jau yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Jos vertinimu, santuoka faktiškai iširo dėl charakterių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į šeimą ir sutuoktinių pareigų vykdymą. Nevykdydami sutuoktinių pareigų tinkamai, ėmėme tolti vienas nuo kito ir bendras gyvenimas tapo negalimas. Susitaikyti nėra galimybės, nes yra galutinai ir tvirtai nusprendusi nutraukti santuoką. Faktiškai dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas neginčijo, sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovės santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau nuo 2019 metų gyvena atskirai, atitinkamai, negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, iš esmės nepalaiko jokių santykių, ir nėra pagrindo tikėtis, kad situacija gali pasikeisti. Todėl terminas susitaikyti neskiriamas, šalių santuoka nutraukiama. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, jog dėl santuokos iširimo išimtinai yra kaltas tik kitas sutuoktinis, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą I. A., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė, jai yra 5 metai (e. b. l. 19).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jų nepilnametė dukra liko gyventi ir iki šiol gyvena kartu su motina, t. y., su ieškove. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra tėvo nėra mačiusi 5 metus, jo nepažįsta. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT) išvadoje nurodoma, kad A. A. šeimoje reguliariai buvo registruojami vaiko teisių pažeidimai, susiję su motinos alkoholio vartojimu, tačiau Skyriaus turimais duomenimis, šiai dienai A. A. šeimoje alkoholio vartojimo atvejų nefiksuota, A. A. palaiko blaivybę, šeimoje stebimi teigiami pokyčiai, A. A. metų laikotarpyje administracine tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra bausta, Skyrius ištyręs Ieškovės šeimos aplinkos sąlygas nustatė, kad A. A. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, vystytis ir tobulėti, namuose yra visi būtini daiktai, skirti mažametės poreikių tenkinimui, taip pat būtina atsižvelgti į I. A. jauną amžių, į tai, kad atsakovas T. A. vaiko gyvenime nedalyvauja nuo to laikotarpio, kai pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę kalėjime (2019 m.), nesirūpina vaiku, į tai, kad tarp mažametės ir motinos yra susiformavęs stipresnis tarpusavio emocinis ryšys nei tarp mažametės ir tėvo, Skyriaus specialistų nuomone, nepilnametės I. A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove – motina A. A. šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į VTAT išvadą, taip pat į tai, kad tėvas nesenai yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos, nežinoma atsakovo padėtis, jo gyvenimo sąlygos sprendžia, kad nepilnamečio vaiko I. A. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jos motina, ieškove, nes pripažįstama, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Atsakovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesenai yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos, dukra jo nemačiusi 5 metus, jo nepažįsta, atsakovo tiksli gyvenamoji vieta ir jo gyvenimo būdas nežinomi, todėl jo bendravimas su I. A. turėtų būti tik nuotoliniu būdu (telefonu, telefono vaizdo skambučiais ir pan.), atsižvelgdamas į I. interesus, jos užimtumą.

VTAT savo išvadoje nurodė ir jų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka vertintina kaip minimaliai apibrėžta, tačiau nepažeidžianti vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, taip pat nepažeidžianti ir neapribojanti tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametė I. A. dar mažo amžiaus ir tėtį yra mačiusi prieš keletą metų, todėl bendravimas turėtų vykti palaipsniui, siekiant sustiprinti ryšį tarp tėvo ir dukros. Skyrius, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į įtemptus šalių tarpusavio santykius, į kitas byloje nurodytas aplinkybes, mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

Sprendžiant bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad Vaiko teisių apsaugos specialistai sutiko su ieškovės nurodytu reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Be to, pats atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo.

Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra, tvarkos tenkintinas, nustatant, kad atsakovas T. A. neribotai bendrauja su I. nuotoliniu būdu (telefonu, telefono vaizdo skambučiais ir pan.), atsižvelgdamas į I. interesus, jos užimtumą.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo po santuokos nutraukimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo T. A., nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. A..

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė prašo iš atsakovo T. A., nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad mėnesio išlaidos I. A. išlaikymui sudaro apie 553 eurų, t. y. mažiau nei MMA: maistas (7x30) 210 Eur, drabužiai (lauko, vidaus, apatiniai) - 40 Eur, batai (visų sezonų, šlepetės, sportiniai bateliai ir pan.) - 30 Eur, higienos priemonės, kirpykla - 30 Eur, žaislai ir ugdymo priemonės - 40 Eur, darželio mokestis - 90 Eur, vaistai, vitaminai - 40 Eur, būsto komunalinės išlaidos - 45 Eur, kitos, nenumatytos išlaidos (transporto ir pan.) - 28 Eur. Valstybė I. šiuo metu skiria 96,25 Eur piniginę išmoką bei 56,65 Eur papildomą išmoką. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai (ir prašomas išlaikymo dydis) iš esmės neviršija orientacinio išlaikymo dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis siekia 924 Eur) ir net yra ženkliai mažesnis (kartu įskaičius vaiko pinigus). Tarnyba išvadoje nurodė, jog Skyriaus specialistų nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, galimai užtikrintų galimybę tenkinti būtinuosius ir kitus papildomus nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas kartu atsižvelgia į abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad abu tėvai (ginčo šalys) yra darbingo amžiaus, šiuo metu ieškovė yra bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje, gauna išmoką už vaikus apie 600 Eur. Nekilnojamojo turto ieškovė nuosavybės teise neturi, gyvena būste pagal žodinę panaudos sutartį (neatlygintinai), moka tik už komunalines paslaugas, kurios sudaro nuo 90 iki 170 Eur mėnesiui, priklausomai nuo metų sezoniškumo. Transporto priemonių neturi. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13, 14, 15, 125). Atsakovas 2024 m. balandžio 24 d. išėjo iš įkalinimo įstaigos. Sodros duomenimis atsakovas nedirba (e. b. l. 124).

Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Teismo vertinimu, atsižvelgus į abiejų šalių amžių, sveikatą ir kitas aplinkybes, laikytina, kad abi ginčo šalys galėtų lygiomis dalimis užtikrinti bent po 213 Eur išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į tai, kad atsakovas neišreiškė prieštaravimų šiam ieškovės reikalavimui, sprendžia, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir š atsakovo T. A., nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisiama po 200 eurų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. A..

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. A., nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. A.. Ieškovė nurodo, kad nors atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo 2019 m. birželio mėnesio, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. kovo 1 d. iki ieškinio į teismą padavimo dienos (2024 m. kovo 1 d. ).

Atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Nepagrindė, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu, jam nebegyvenant su atsakove ir nepilnamete dukra, jis buvo tinkamai prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Pagrindo spręsti, jog atsakovas dukrai teikė tinkamą išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, nėra (CPK 12, 185 straipsniai). Taigi, remiantis tuo ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas priima sprendimą priteisti iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį 2023 m. kovo 1 d. iki ieškinio į teismą padavimo dienos (2024 m. kovo 1 d. ) nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.200, 1.5 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir šalių tarpusavio išlaikymo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę „S.“ . Atsakovas, prieštaravimų nepateikė. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, - po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – „S.“, atsakovui jo prigimtinė pavardė „A.“.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pagal byloje esančius duomenis šalys nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 14-15). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo klausimas nesprendžiamas.

Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po santuokos nutraukimo

Remiantis byloje Lietuvos antstolių rūmų pateikta informacija nustatyta, kad T. A. turi šiuos kreditorinius įsipareigojimus, kurie vykdomi priverstine tvarka: 270,00 Eur išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2021 m. gegužės 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-42792; 150,00 Eur išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2020 m. birželio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-29236; 729,20 eurų išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pagal 2019 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-47-926/2019. Ieškovė nurodo, kad šios atsakovo T. A. prievolės, laikytinos jo asmeninėmis prievolėmis pagal prievolės pobūdį, kurias jis po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai iš savo turto. Šios prievolės atsirado dėl atsakovo T. A. neteisėtų veiksmų – už administracinius nusižengimus, bei už nepilnamečio vaiko sumušimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. [...] Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Pagal Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalį teisės pažeidimą padariusio sutuoktinio prievolė sumokėti įstatymuose numatytą baudą ar atlyginti padarytą žalą yra laikoma asmenine jo prievole.

Tretysis asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime ieškinį nurodė, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai VMI prie FM, yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles skolininkas atsako savo asmeniniu turtu.

Taigi, teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodyti atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai laikytini jo asmeninėmis prievolėmis, kurias jis po santuokos nutraukimo privalo vykdyti asmeniškai iš savo turto, kadangi šios prievolės atsirado dėl atsakovo T. A. neteisėtų veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 23-24), todėl jos faktiškai turėtų bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, atsakovui tenka pareiga atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu bei atstovavimu teisme teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui, – 500,42 Eur (e. b. l. 187-191), bei 326 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį bei CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktus (326,00 Eur žyminį mokestį sudaro 110,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitus su šiuo reikalavimu susijusius neturtinio pobūdžio reikalavimus bei 216 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeista 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2024 m. kovo 4 d. teismo nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo, panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę S., atsakovui – A.;

Nustatyti nepilnametės dukters I. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą - 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų 0 ct), nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės I. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: atsakovas T. A. neribotai bendrauja su dukra I. nuotoliniu būdu (telefonu, telefono vaizdo skambučiais, laiškais ir pan.), atsižvelgdamas į I. interesus, jos užimtumą;

Nustatyti atsakovo T. A. vardu esančių prievolių pobūdį ir vykdymo tvarką: nustatyti, kad atsakovo T. A. prievolės (270,00 eurų išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2021 m. gegužės 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-42792; 150,00 eurų išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2020 m. birželio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-29236; 729,20 eurų išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pagal 2019-07-16 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-47-926/2019) yra jo asmeninės prievolės, kurias jis po santuokos nutraukimo vykdys iš savo asmeninio turto.

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 326,00 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 0 ct) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleistas pagal įstatymą, ir 500,42 Eur (penkis šimtus 42 ct centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų paruošimu bei atstovavimu teisme teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752; kai sumokamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminis mokestis – nurodomas įmokos kodas 5662; kai sumokamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – nurodomas įmokos kodas 5630 ir mokėjimo paskirtis „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2024 m. kovo 7 d. teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.