Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-636-562/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-08
Bylos Nr.: e2-636-562/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00177-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rosita Patackienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Stair supply“
Trečiasis asmuo: V. A., J. S., R. K.
Advokatai: Dovilė Murauskienė, Arnas Bareika, Jūratė Liauksminaitė

Kategorijos

2.2.4.4.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-636-562/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00177-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.14.;9.1.2.;2.1.5.2.7.;2.1.5.2.;2.1.5.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stair supply“ atstovei advokatei Dovilei Murauskienei,

trečiajam asmeniui V. A. bei jo atstovei advokatei Jūratei Liauksminaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stair supply“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. A., J. S., R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laiptų fabrikas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Stair supply“ (toliau – ir atsakovė) 257 857,75 Eur netiesioginių nuostolių, sukeltų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad:

2.1. nuo 2009 m. UAB „Laiptų fabrikas“ specializuojasi laiptų ir jų konstrukcijų gamyboje ir pardavimuose. UAB „Laiptų fabrikas“ gamina visų tipų laiptus iš medžio, metalo, stiklo ir betono. Bendrovėje gaminami turėklai, atitvaros, stogeliai (laiptams, aikštelėms, balkonams, terasoms). Bendrovės veikla yra tarptautinio pobūdžio, laiptai ir jų konstrukcijos tiekiamos užsakovams užsienio rinkose: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Olandijoje, Anglijoje. Nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Laiptų fabrikas“ buvo įdarbintas trečiasis asmuo V. A.. Darbo sutartis nutraukta V. A. prašymu nuo 2019 m. spalio 18 d.. Nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Laiptų fabrikas“ buvo įdarbintas trečiasis asmuo J. S.. Darbo sutartis nutraukta J. S. prašymu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. 2018 m. spalio 5 d. tretieji asmenys V. A., J. S. ir jo sutuoktinė I. S. (t. y. dar tretiesiems asmenims esant darbo santykiuose su UAB „Laiptų fabrikas“), įsteigė UAB „Stair supply“ bendrovę. Nuo 2018 m. spalio 5 d. UAB „Stair supply“ bendrovės vadovu paskirtas trečiasis asmuo V. A., kuris tuo metu dar buvo darbo santykiuose su UAB „Laiptų fabrikas“. Atsakovas UAB „Stair supply“ viešai skelbiasi, kad specializuojasi laiptų ir turėklų gamyboje, projektuoja, gamina ir montuoja įvarius laiptus ir turėklus iš medžio, metalo ir stiklo. Tai pat teigia, kad gaminanti kitus gaminius, tokius kaip stogelius, prancūziškus balkonus. Atsakovės veikla tiesiogiai konkuruojanti su ieškovės veikla. 2021 m. gegužės 3 d. M. V. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“. M. V. perėjo dirbti į atsakovės bendrovę. 2021 m. rugpjūčio 31 d. I. J. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“. I. J. perėjo dirbti į atsakovės bendrovę. 2021 m. gruodžio 8 d. R. K. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“. R. K. perėjo dirbti į atsakovės bendrovę. 2022 m. birželio 30 d. V. G. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“. V. G. perėjo dirbti į atsakovės bendrovę. 2022 m. rugpjūčio 19 d. O. D. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“. O. D. perėjo dirbti į atsakovės bendrovę. Ieškovės vertinimu, atsakovės bendrovė buvo įsteigta buvusių UAB „Laiptų fabrikas“ darbuotojų su vieninteliu tikslu – tiesiogiai konkuruoti su UAB „Laiptų fabrikas“, panaudojant žinias apie UAB „Laiptų fabrikas“ veiklą, įgytas UAB „Stair supply“ steigėjams dirbant UAB „Laiptų fabrikas“. Nuo pat jos įsteigimo UAB „Stair supply“ tiesiogiai siekė persivilioti UAB „Laiptų fabrikas“ klientus, o vėliau ėmėsi pervilioti UAB „Laiptų fabrikas“ darbuotojus, dėl ko mažiausiai 4 UAB „Laiptų fabrikas“ darbuotojai nutraukė darbo santykius ir sudarė naujas darbo sutartis su UAB „Stair supply“. Galiausiai, jai tapo žinoma, kad atsakovės atstovai kreipėsi į stambiausius UAB „Laiptų fabrikas“ tarptautinius klientus, siūlydami tiekti gaminius mažesne kaina nei UAB „Laiptų fabrikas“, dėl ko ženkliai sumažėjo UAB „Laiptų fabrikas“ gaunami užsakymai iš šių klientų.

2.2. Tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga verslo praktika ir iškreipia konkurenciją rinkoje. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 16 straipsnio nuostatose įtvirtintas draudimas atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Vieni iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie draudžiami, – draudimas naudoti, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam subjektui (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 d. 3, 4 punktai).

2.3. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl iš neteisėtų veiksmų jokie atsakovų teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti“. Atsižvelgiant į tai, UAB „Laiptų fabrikas“ turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti jos negautas pajamas iš UAB „Laiptų fabrikas“ klientų, kuriuos perviliojo UAB „Stair supply“, pasinaudodama UAB „Laiptų fabrikas“ komercine paslaptimi, nepriklausomai nuo tokio komercinės paslapties panaudojimo momento t. y. nepriklausomai nuo to, ar žala padaryta (klientai pervilioti) po įstatyme įtvirtinto komercinės paslapties saugojimo termino pabaigos. Atsakovė nesąžiningai pasinaudojo UAB „Laiptų fabrikas“ komercine paslaptimi ir tokiais veiksmais sukėlė žalą. Pirma, kaip jau aprašyta, atsakovę įsteigė tretieji asmenys V. A., J. S. ir jo sutuoktinė I. S. (dar tretiesiems asmenims esant darbo santykiuose su UAB „Laiptų fabrikas“). Nuo 2018 m. spalio 5 d. UAB „Stair supply“ bendrovės vadovu paskirtas trečiasis asmuo V. A.. V. A. UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovėje dirbo konstruktoriumi nuo 2009 m. rugsėjo 28 d., o nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. – vyriausiojo konstruktoriaus pareigose. Vyriausiojo konstruktoriaus pareigos UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovėje apima darbą pagal komercijos vadovo formuojamus užsakymus klientams, brėžinių rengimą konstruktorių darbo organizavimą, specifikacijų gamybai rengimą. Trečiasis asmuo V. A. tiesiogiai iš UAB „Laiptų fabrikas“ komercijos vadovo gaudavo informaciją apie kiekvieną klientą, jo pateiktą užsakymą, užsakymui rengiamus brėžinius, jų įgyvendinimą. Su trečiuoju asmeniu V. A. buvo tariamasi dėl kainos klientams apskaičiavimo, dėl darbo ir medžiagų sąnaudų. Atitinkamai, V. A. buvo žinomi tiek konkretūs UAB „Laiptų fabrikas“ klientai, tiek medžiagų tiekėjai, tiek visa UAB „Laiptų fabrikas“ kainodara ir veiklos organizavimas. Negana to, kitas atsakovės akcininkas J. S. nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. užėmė UAB „Laiptų fabrikas“ inžinieriaus konstruktoriaus pareigas, o nuo 2012 m. birželio 21 d. pareigybė pakeista į konstruktoriaus. J. S., kaip konstruktoriaus, pareigybė apėmė darbo brėžinių rengimą, pagal su UAB „Laiptų fabrikas“ klientais sudarytas sutartis, o atskaitingas jis buvo vyriausiajam konstruktoriui (t. y. V. A.). Trečiasis asmuo J. S. tiesiogiai gaudavo informaciją apie UAB „Laiptų fabrikas“ su klientais sudarytas sutartis, klientų pateiktus užsakymus (nes pagal šias sutartis/užsakymus J. S. rengė darbo brėžinius). Kartu trečiajam asmeniui buvo žinomos UAB „Laiptų fabrikas“ kainodara, pagrindiniai klientai bei visi UAB „Laiptų fabrikas“ darbo brėžiniai (t. y. UAB „Laiptų fabrikas“ veiklos „know-how“). 2021 m. pabaigoje UAB „Stair supply“ perviliojo iš UAB „Laiptų fabrikas“ inžinierių trečiąjį asmenį R. K., kurio pareigybė apėmė darbo brėžinių rengimą, pagal su UAB „Laiptų fabrikas“ klientais sudarytas sutartis. Taip pat trečiasis asmuo R. K. dalyvaudavo apskaičiuojant UAB „Laiptų fabrikas“ klientams rengiamų darbo brėžinių įgyvendinimo kaštus (laiptų ir kitų konstrukcijų gamybos kainą). Trečiasis asmuo R. K. perviliotas dirbti atsakovės bendrovėje, kartu tikėtinai perdavė UAB „Stair supply“ vadovams aktualią UAB „Laiptų fabrikas“ kainodarą, tiekėjų ir klientų duomenis. Vėlgi, dėl tokios iš ieškovės buvusio darbuotojo gautos komercinę paslaptį sudarančios informacijos, atsakovė įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą, nes nuo 2022 m. pradžios galėjo ieškovės klientams siūlyti žemesnes kainas. Nurodo, kad UAB „Laiptų fabrikas“ klientų sąrašai, su klientais sudarytos sutartys ir jų kaina, gaminamos produkcijos darbo brėžiniais – nėra viešai skelbiami, yra slapti. Šie duomenys saugomi UAB „Laiptų fabrikas“ administracijos patalpose, slaptažodžiu apsaugotuose kompiuteriuose. O šių dokumentų / duomenų prieiga ribojama pagal UAB „Laiptų fabrikas“ pareigybes, pavyzdžiui, jau minėtose vyriausiojo konstruktoriaus ir konstruktoriaus pareigybinėse instrukcijose įtvirtintas darbas su UAB „Laiptų fabrikas“ klientų sutartimis, klientų duomenimis. O pačiose vyriausiojo konstruktoriaus ir konstruktoriaus pareigybinėse instrukcijose įtvirtintas darbuotojų įsipareigojimas saugoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Pažymėjo, kad tretieji asmenys V. A. ir J. S. (bei J. S. sutuoktinė) įsteigė UAB „Stair supply“ su vieninteliu tikslu – vykdyti analogišką ir tiesiogiai konkuruojančią su UAB „Laiptų fabrikas“ veiklą, nesąžiningai panaudojant visą UAB „Laiptų fabrikas“ veiklos organizavimo „know-how“ informaciją, kurią tretieji asmenys V. A. ir J. S. įgijo darbo metu UAB „Laiptų fabrikas“. Negana to, tretieji asmenys V. A. ir J. S., pradėdami konkuruojantį verslą, iš UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovės išsinešė tiek visus darbo brėžinius produkcijos gamybai, tiek UAB „Laiptų fabrikas“ klientų sąrašus, bei žinodami UAB „Laiptų fabrikas“ kainodarą – įgijo konkurencinį pranašumą, siūlant savo produkciją pigiau UAB „Laiptų fabrikas“ klientams. Trečiasis asmuo V. A. ir jo pavaldinys UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovėje trečiasis asmuo J. S. pagal savo pareigybes turėjo visapusišką prieigą tiek prie UAB „Laiptų fabrikas“ klientų duomenų, tiek prie sudarytų su klientais sutarčių duomenų, tiek prie UAB „Laiptų fabrikas“ kainodaros, siūlomos kiekvienam iš klientų t. y. tretieji asmenys V. A. ir J. S. dėl jų užimamų pareigų, per eilę metų įgijo ne tik UAB „Laiptų fabrikas“ komercine paslaptimi esančią informaciją (kainodarą, klientų sąrašus ir kontaktus, klientų konkrečius poreikius), bet ir perėmė žinias ir praktiką viso UAB „Laiptų fabrikas“ verslo organizavime (tiekėjai, darbo organizavimas, klientų atranka, produkcijos darbo brėžiniai, kita).UAB „Stair supply“, nesąžiningai panaudodama trečiųjų asmenų V. A. ir J. S. iš UAB „Laiptų fabrikas“ išsineštą komercinę paslaptį sudarančią informaciją (klientų sąrašas, kainodara, tiekėjai, gamybos darbo brėžiniai, kita), neteisėtai įgijo pajamas iš UAB „Laiptų fabrikas“ nuviliotų klientų, kurios vertintinos kaip UAB „Laiptų fabrikas“ žala, patirta dėl UAB „Stair supply“ neteisėto pasinaudojimo UAB „Laiptų fabrikas“ komercinę paslaptį sudarančia informacija. Antra, UAB „Laiptų fabrikas“ susipažinus su viešai skelbiamais duomenimis, tapo žinoma, kad UAB „Stair supply“ eksponentiškai padidino pajamas per 2021 finansinius metus, lyginant su 2019 finansiniais metais nuo 45 610 Eur iki 478 960 Eur. Tokia momentinė (vos per dvejus metus) visiškai naujo verslo „sėkmė“ yra išskirtinis atvejis verslo praktikoje. Atsakovės pajamų augimas vos po vienerių metų veiklos yra įtartinas ir kelia pagrįstas abejones, jog buvo pasiektas nesąžiningai panaudojant UAB „Laiptų fabrikas“ ilgametį įdirbį ir „know-how“ informaciją. Šias abejones kelia aplinkybės, kad būtent nuo 2019 m. pabaigos tretieji asmenys V. A. ir J. S. nutraukė darbo santykius su UAB „Laiptų fabrikas“, ir nuo 2020 m. perėjo visa apimtimi dribti savo įsteigtai konkuruojančios bendrovės naudai. Nesąžiningai perviliojant UAB „Laiptų fabrikas“ klientus, neteisėtai panaudojant UAB „Laiptų fabrikas“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją (klientų sąrašas, kainodara, gamybos darbo brėžiniai, kita), per 2020–2021 metus atsakovės bendrovės ypač ženkliai išaugino savo pardavimo pajamas. Abejones, kad nuo 2020 m. UAB „Stair supply“ veikloje intensyviai imta naudoti UAB „Laiptų fabrikas“ komercinę paslaptį sudaranti informacija, sustiprina ir logiškai nepaaiškinamas buvusio UAB Laiptų fabrikas darbuotojo V. A. laikinas pasitraukimas iš UAB „Stair supply“ vadovo pareigų. Nuo 2018 m. spalio 5 d. UAB „Stair supply“ bendrovės vadovu buvo paskirtas trečiasis asmuo V. A., o vos tik nutraukęs darbo santykius su UAB „Laiptų fabrikas“, laikinai, vienerių metų laikotarpiui, perleido direktoriaus pareigas savo sutuoktinei E. A.. Toks trečiojo asmens V. A. elgesys vertintinas kaip siekis „paslėpti“ trečiojo asmens vadovavimą konkuruojančiai su UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovei, laikotarpiui, kai Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtina draudimą vienerius metus atskleisti komercinę paslaptį, sužinotą dėl užimtų pareigybių darbovietėje. Kaip matyti, trečiasis asmuo „išlaukęs“ vienerius metus, nusprendė, kad jau saugiai ir atvirai gali toliau naudoti iš UAB „Laiptų fabrikas“ išsineštą komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir sugrįžo į UAB „Stair supply“ direktoriaus poziciją nuo 2020 m. balandžio 7 d. Trečia, UAB „Laiptų fabrikas“ nustatė, kad būtent nuo 2020 finansinių metų (t. y. kai aktyvią veiklą atsakovo UAB „Stair supply“ naudai pradėjo tretieji asmenys V. A. ir J. S.) ženkliai pradėjo mažėti UAB „Laiptų fabrikas“ gaunamos reguliarios pajamos iš pagrindinių tarptautinių UAB „Laiptų fabrikas“ klientų German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; bei Trappeksperten AS. UAB „Laiptų fabrikas“ vertinimu, iš šių klientų gaunamos pajamos (užsakymai) reguliariai ėmė mažėti dėl aktyviai UAB „Stair supply“ vykdomo klientų perviliojimo, siūlant mažesnes produkcijos kainas nei numatyta UAB „Laiptų fabrikas“ kainodaroje. UAB „Laiptų fabrikas“ gavo informaciją, jog į pagrindinius jos klientus kreipėsi UAB „Stair supply“ atstovai, siūlė žemesnes nei UAB „Laiptų fabrikas“ kainas, tokiu būdu nesąžiningai nuviliojant užsakymus, kurie turėjo būti pateikti UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovei. German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; bei Trappeksperten AS iki šiol dirba su UAB „Stair supply“, nes ši bendrovė kreipėsi į juos siūlydama analogišką produkciją, kaip ir UAB „Laiptų fabrikas“, už žemesnes kainas. Šias aplinkybes patvirtina gauti susirašinėjimo el. laiškais pavyzdžiai, kuriuose matyti, jog UAB „Stair supply“ dėl užsakymų tiesiogiai bendrauja su UAB „Stair supply“ darbuotojais.

2.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra pripažinusi, jog dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos nukentėjusi šali, turi teisę reikalauti atlyginti visą neteisėtai atsakovo gautą naudą, o ne vien grynąjį pelną, kaip buvo aiškinama iki tol: „Taigi, iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų“. Atitinkamai, reiškia reikalavimą dėl atsakovės neteisėtai gautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) iš nuviliotų UAB „Laiptų fabrikas“ klientų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodo, kad:

4.1. V. A. ir J. S. nusprendė pasitraukti iš UAB „Laiptų fabrikas“ dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, nepaisant to, kad abu darbuotojai buvo kvalifikuoti inžinieriai-konstruktoriai, jiems daugybę metų buvo mokamas labai mažas darbo užmokestis. V. A. darbo pradžioje buvo mokamas pusės minimalios algos darbo užmokestis, vėliau – 700 Eur, J. S. - minimalus darbo užmokestis ir priedas už individualius darbo rezultatus, kuris faktiškai buvo nemokamas. Panašūs atlyginimai mokėti daugeliui įmonės darbuotojų, todėl didelė dalis darbuotojų buvo priversti dirbti keliose darbovietėse. Antra, UAB „Laiptų fabrikas“ buvo labai prasta psichologinė atmosfera, vadovybė su darbuotojais elgėsi ypač nepagarbiai, palaikoma nuolatinė stresinė atmosfera. Sužinoję, kad V. A. ir J. S. traukiasi iš darbo, darbo santykius nutraukė dar keli darbuotojai (2020 m. pradžioje išėjo bendrovės komercijos vadovas, 4 iš 10 konstruktorių, administratorė, 3 iš 5 projektų inžinieriai, daug cecho darbuotojų), jie perėjo dirbti į kitas bendroves.

4.2. Nors ieškinyje teigiama, kad atsakovė įsteigta su tikslu nesąžiningai konkuruoti, šis teiginys neatitinka tikrovės. Tretieji asmenys V. A. ir J. S. nusprendė įsteigti uždarąją akcinę bendrovėje, nes turėjo idėją sudalyvauti Europos Sąjungos paramos konkurse ir gavus paramą pradėti savo verslą. Vis dėlto sudalyvavus konkurse paramos gauti nepavyko. Negavus paramos, atsakovės bendrovė veiklos iki 2019 m. pabaigos praktiškai nevykdė. 2019 m. antroje pusėje tretieji asmenys V. A. ir J. S. aiškiai suprato, kad jokių karjeros perspektyvų ieškovės bendrovėje nėra, mažas darbo užmokestis vargino, psichologinė atmosfera įmonėje prastėjo, padėtis nebetenkino. Todėl, kaip minėta, jie ryžosi darbo santykius su ieškove nutraukti. V. A., pasitraukęs iš ieškovės bendrovės, nuo 2019 m. lapkričio 14 d. ir iki 2020 m. balandžio 17 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Tuo metu atsakovės bendrovei vadovavo jo sutuoktinė. J. S. dirbo kitoje įmonėje. Atsakovės bendrovė aktyvią veiklą pradėjo 2020 m. pradžioje. Veikla pradėta, naudojant asmenines steigėjų santaupas, atidžiai ir nuosekliai planuota. Kadangi V. A. ir J. S. yra patyrę konstruktoriai, pirmuosius laiptus jie pagamino patys savo pažįstamiems, vėliau keli klientai susirado atsakovę per rekomendacijas. Šiek tiek vėliau, investavus asmenines steigėjų santaupas, pradėta po truputį reklamuotis – įdėti skelbimai skelbiu.lt, sukurtas bendrovės interneto puslapis, facebook paskyra. Ilgainiui užsakymų daugėjo, tretieji asmenys nebespėjo dviese gaminti laiptų, buvo 2020 m. liepos 5 d. nuspręsta pasamdyti pirmąjį darbuotoją, šiuo metu įmonėje dirba apie 30 darbuotojų. Darbuotojų ieškota per darbo skelbimus, medžiagų tiekėjų – internete, dažniausiai per skelbiu.lt, atsižvelgiant į geriausias kainas ir kitas pardavimo sąlygas. Taigi, po beveik trejų metų nuoseklaus ir sunkaus darbo apyvarta po truputį užaugo, pradėti gauti pirmieji užsakymai iš užsienio.

4.3. Paaiškino, kad M. V. atsakovės bendrovėje įsidarbino tik 2022 m. birželio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po darbo santykių su ieškove nutraukimo (nuo 2023 m. vasario 2 d. jis bendrovėje nebedirba ir, atsakovės žiniomis, dirba ieškovės bendrovėje). I. J. atsakovės bendrovėje įsidarbino 2021 m. rugpjūčio 31 d., kreipėsi pats pagal darbo skelbimą. R. K. atsakovės bendrovėje įsidarbino tik 2022 m. kovą, t. y. praėjus beveik 4 mėn. po darbo santykių su ieškove nutraukimo. R. K. dėl įsidarbinimo kreipėsi pats, reaguodamas į darbo skelbimą. V. G. nedirbo ir nedirba atsakovės bendrovėje. O. D. atsakovės bendrovėje įsidarbino 2022 m. rugpjūčio 22 d. pagal darbo skelbimą. Apibendrinant matyti, kad nurodytų darbuotojų darbo santykių ieškovės bendrovėje pabaiga niekaip nesusijusi nei su atsakovės veiklos pradžia, nei su kokiais nors atsakovės veiksmais viliojant darbuotojus. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad ieškinyje pateikta daug tikrovės neatitinkančios informacijos, kuria remiantis daromos spekuliacinės ir niekuo nepagrįstos išvados, kad atsakovė atliko tariamai neteisėtus veiksmus.

4.4. Ieškovė savo teisę grindžia Konkurencijos įstatymo 16 straipsniu, tikėtina, turėdama omenyje 15 straipsnį, kuriame numatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas. Konkrečiai remiamasi minėto straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, taip pat straipsnio 4 dalimi. Nors iš nurodytų ieškinio argumentų sudėtinga nustatyti, kada tiksliai buvo atlikti tariamai neteisėti atsakovės veiksmai ir kuo konkrečiai jie pasireiškė, tikėtina, kad ieškinys grindžiamas, pirma, aplinkybe, kad buvę ieškovės darbuotojai įsteigė atsakovės bendrovę, antra, tuo, kad buvusiems darbuotojams buvo žinomos komercinės paslaptys, kurias jie panaudojo naujai įsteigtos įmonės veikloje. Kita vertus, atsakovės veiksmų neteisėtumas siejamas su labai ilgu laikotarpiu, nes visi atsakovės veiksmai nuo jo įsteigimo iki veiklos 2022 metais, ieškovės nuomone, yra neteisėti. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip konstitucinę vertybę įtvirtina ir gina ūkinės veiklos laisvę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konkurencija sukuria ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, efektyviai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Tačiau asmens ūkinės veiklos laisvė savaime negarantuoja konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą konkurenciją (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2003 m. kovo 17 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus). Įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę įtvirtintas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad joje yra įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, būtinos efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas įtvirtinti teisinį reguliavimą, užtikrinantį, kad sąžininga konkurencija, ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyvos būtų ginamos. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsauga suponuoja ir įstatymų ginamą ūkio subjektų sutarčių laisvę, ūkio subjektų nekliudomo pertvarkymo, jų veiklos pobūdžio keitimo galimybes, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujus ūkio subjektus ar likviduoti esančius. Kaip ir Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė, taip ir šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė yra neatsiejama nuo konstitucinės kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą, taigi ir nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktais. Pabrėžė, kad Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies formuluotė „įstatymas [...] saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“ reiškia, jog santykiai, susiję su konkuravimo sąlygų tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje) nustatymu, turi būti reguliuojami įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagrindinis įstatymas, kuriame įgyvendinama konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija ir nustatomas sąžiningos konkurencijos gynimo mechanizmas, yra Konkurencijos įstatymas; minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus. Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, nustatomos išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020). Taigi, galimybė laisvai konkuruoti, taip pat laisvai pasirinkti darbinę ir kitokią veiklą yra laisvos rinkos ekonomikos principas, teisę laisvai konkuruoti riboti draudžiama, o įstatymas draudžia tik tokius konkurencijos veiksmus, kurie yra aiškiai nesąžiningi.

Šalies argumentai

4.5. Ieškovė neįrodė, kad turėjo konkrečios informacijos, kuri atitinka komercinėms paslaptims keliamus reikalavimus, ir kad ją buvo perdavusi tretiesiems asmenims, kurie ją tariamai neteisėtai panaudojo. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad tretieji asmenys V. A. ir J. S. išsinešė tiek visus darbo brėžinius produkcijos gamybai, tiek UAB „Laiptų fabrikas“ klientų sąrašus, bei žinodami UAB „Laiptų fabrikas“ kainodarą, neteisėtai įgijo pajamas iš UAB „Laiptų fabrikas“ nuviliotų klientų, kurios vertintinos kaip ieškovės žala. Atsakant į tai, pirma, pažymėjo, kad V. A. ir J. S., dirbdami konstruktoriais buvo atsakingi už brėžinių rengimą, su klientais tiesiogiai nekontaktavo. Iš komercijos direktoriaus jie gaudavo užduotį, pagal kurią reikėdavo suprojektuoti laiptus. Užduotyje buvo įvairi informacija, įskaitant klientų pavadinimus. Ši informacija, kuri būdavo atspausdinama daugybe egzempliorių, keliaudavo per visą įmonę nuo dažytojo iki pakuotojo, niekur nebuvo nurodyta, kad informacija konfidenciali. Parengti brėžiniai taip pat keliaudavo per visus įmonės darbuotojus, būdavo perduodami klientams, laisvai samdomiems laiptų montuotojams be jokių apribojimų ar konfidencialumo žymos. Antra, nei užduotyse konstruktoriams, nei brėžiniuose nebūdavo nurodyta gaminio kaina. Tretieji asmenys V. A. ir J. S. nedalyvavo jokiuose kainodaros procesuose. Be to, tretieji asmenys V. A. ir J. S. iš ieškovo bendrovės pasitraukė 2019 m. spalio– gruodžio mėnesį, t. y. daugiau nei prieš 3 metus iki ieškinio pateikimo datos. 2019 m. pabaigoje - 2021 m. situacija rinkoje buvo itin nestabili: 2020 m. pradžioje prasidėjo COVID pandemija, dėl kurios stojo ekonomika, keitėsi kainos, 2022 m. prasidėjo karas, sutriko tiekimo grandinės, šoko medžiagų kainos, susiduriama su daugybe metų nematyta infliacija. Todėl ieškovės nurodoma kainodara, be to, kad ji tretiesiems asmenims nebuvo žinoma, net 2020 m. jau nebeturėjo visiškai jokios komercinės vertės, nes kainos rinkoje buvo visiškai pasikeitusios. Pažymėjo ir tai, kad, ieškovės nurodomu laikotarpiu, kai ji neva pradėjo stebėti pokyčius klientų užsakymuose, t. y. 2019–2021 m. pabaiga, atsakovė laiptų užsienio užsakovams apskritai negamino, todėl jokio faktinio pagrindo neturi ieškovės bandymas susieti jos pajamų kritimą su atsakovės veiksmais. Tikėtina, siekdama pagrįsti reikalavimą priteisti žalą už ilgesnį laikotarpį, ieškovė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė R. K., kuris atsakovės bendrovėje pradėjo dirbti 2022 m. kovą. Tačiau 2022 m. kovą atsakovė jau turėjo užsakymų iš užsienio klientų, todėl jų atsiradimas negali būti siejamas su šio trečiojo asmens įdarbinimu ir, atitinkamai, su bet kokia informacija, gauta iš ieškovės. Trečia, atsakant į argumentą dėl brėžinių išsinešimo, pažymėjo kelis dalykus. Pirma, ieškovės bendrovėje darbo brėžiniai buvo daromi pagal kiekvieno kliento atsiųstą informaciją apie patalpas, kuriose bus montuojami laiptai, nuotraukas, individualius matmenis. Gavus šią informaciją, buvo projektuojami individualūs laiptai ir rengiami brėžiniai laiptų gamybai. Jokių standartinių gaminių trečiųjų asmenų darbo laikotarpiu ieškovė negamino, negamina tokių gaminių ir atsakovės bendrovė. Antra, tretieji asmenys pagal išsilavinimą yra inžinieriai, o brėžinių braižymas yra jų profesinės kompetencijos ir patirties dalis. Ieškovė, remdamasi komercinių paslapčių teisinės apsaugos argumentu, neturi teisės uždrausti tretiesiems asmenims užsiimti profesine veikla ir naudotis sąžiningai įgytomis žiniomis ir gebėjimais. Tą aiškiai numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnis, ir Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, ir šių teisinio reguliavimo nuostatų taikymo praktika. Konkrečiai, CK 1.116 straipsnyje numatyta, komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis. Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas numato, kad šis įstatymas nesuteikia teisinio pagrindo: 1) riboti darbuotojų judumą; 2) riboti darbuotojų galimybes naudotis informacija, kuri nėra komercinė paslaptis; 3) riboti darbuotojų galimybes naudotis įprastomis jų darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta patirtimi ir gebėjimais. Taigi, viena vertus jokių ieškovės brėžinių tretieji asmenys neišsinešė, o ir išsinešti jų nebuvo jokios prasmės, nes brėžiniai yra vienkartinio naudojimo, kita vertus, ieškovė neturi teisės riboti trečiųjų asmenų teisės naudoti savo žinias ir gebėjimus darbinėje ar kitokioje veikloje. Atsakant į ieškovės teiginį apie klientų sąrašus, kontaktus ir poreikius, pirmiausia, pažymėjo, kad tretieji asmenys su ieškovės klientais tiesiogiai nedirbo, antra, prie jokių sąrašų nepriėjo, trečia, klientų pavadinimai ir kontaktai yra viešai prieinama (ar nesunkiai gaunama) informacija, kuri nesaugoma kaip komercinė paslaptis. Pasisakydama dėl ieškinio argumentų apie komercinių paslapčių neteisėtą panaudojimą, pirmiausia pažymėjo, kad nors komercinių paslapčių neteisėtas panaudojimas retai gali būti įrodomas tiesioginiais įrodymais, tai nereiškia, kad ši aplinkybė neturi būti įrodyta. Kaip galima suprasti iš ieškinio, ieškovė šią aplinkybę įrodinėja tuo, kad buvę jos darbuotojai įsteigė atsakovės bendrovę, ši bendrovė veikia, jos apyvarta auga, be to, užsakymai vykdomi buvusiems (ar esamiems) ieškovės klientams. Tačiau tokie veiksmai neįrodo komercinių paslapčių panaudojimo. Pirma, ieškovė tvirtina, jog atsakovės verslo sėkmė momentinė, o verslo sėkmę grindžia pardavimo pajamomis, kurios nuo 45 610 Eur 2019 metais užaugo iki 478 960 Eur 2021 metais. Vis dėlto tokie skaičiai nerodo jokios momentinės verslo sėkmės, o tik parodo, kad jauna įmonė, pradėjusi veiklą 2019 m. antroje pusėje, palaipsniui didina savo pardavimus. Veiklos augimas sąlygotas sunkaus ir kryptingo darbo, o įmonės pelningumas labai nedidelis. Antra, ieškovė mėgina kažkokia istorija apipinti aplinkybę, kad trečiasis asmuo V. A., pasitraukęs iš darbo ieškovės bendrovėje, nėjo atsakovės direktoriaus pareigų. Tačiau iš direktoriaus pareigų jis pasitraukė dėl to, kad išėjo vaiko priežiūros atostogų, o su ieškovu darbo santykius nutraukė 2019 m. spalio 18 d., todėl nesuprantama, kokius vienerius metus jis išlaukė grįždamas dirbti 2020 m. balandžio 7 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo darbo santykių pabaigos. Trečia, ieškovė tvirtina, kad būtent nuo 2020 finansinių metų pradėjo mažėti UAB „Laiptų fabrikas“ gaunamos reguliarios pajamos iš pagrindinių tarptautinių UAB Laiptų fabrikas klientų German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; bei Trappeksperten AS. Tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų negalima padaryti jokios patikimos išvados, kad tai yra ilgamečiai ir pagrindiniai tarptautiniai ieškovės klientai: į bylą nepateiktos jokios ieškovės ir šių įmonių sutartys, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tai, pirma, ieškovės klientai, antra, kad šie klientai įsipareigoję pirkti laiptus tik iš ieškovės kokiu nors konkrečiu laikotarpiu. Tai, kad ieškovė turėjo užsakymų ir kad užsakymų apimtys skirtingais metais skyrėsi, nereiškia, kad taip atsitiko dėl to, kad atsakovė atliko nesąžiningus veiksmus. Pažymėjo, kad įmonėms LA Maestria, German Stairs, Zakuna 2019–2021 m. laiptų negamino. Įmonė German Stairs 2021 m. rudenį kreipėsi į atsakovę telefonu ir nurodė, kad nepatenkinta darbu su UAB „Laiptų fabrikas“ ir ieško įmonės, kuri gamintų laiptus. Pirmasis užsakymas gautas 2021 m. lapkričio mėn. Taigi, pajamų kritimas, kuris tariamai prasidėjo 2020 m., neturi nieko bendro su atsakove.

4.6. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties pradžia turi būti siejama su tuo, kada Ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. su tuo, kada ji sužinojo apie atsakovo atliktus tariamai neteisėtus veiksmus. Jei nustatoma, kad nukentėjęs asmuo apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliau, sužinojimo diena yra diena, kurią rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 91-1075/2022). Iš ieškinio matyti, kad ieškinys pareikštas 2023 m. vasario 6 d. Ieškinyje remiamasi aplinkybėmis, kurios įvyko 2018–2019 m., konkrečiai atsakovė buvo įsteigtas 2018 m. spalio mėnesį, tretieji asmenys, kurie įsteigė atsakovės bendrovę, darbo santykius nutraukė 2019 m. spalio–gruodžio mėnesį; ieškovės pajamos tariamai pradėjo mažėti 2020 m. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad protingas ir apdairus asmuo apie jo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2018–2019 m., kai buvo įsteigta atsakovės bendrovė ir iš jos pasitraukė tretieji asmenys V. A. ir J. S.. Tačiau ieškinys pareikštas tik 2023 m. vasarį, t. y. pradėjus beveik keturiems metams nuo atsakovės įsteigimo, ir praėjus daugiau nei trejiems metams nuo trečiųjų asmenų pasitraukimo iš bendrovės. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, kurį ji prašo taikyti.

Atsiliepimas

5. Tretieji asmenys V. A. ir J. S. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nurodydami, kad visiškai palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus.

6. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovės bendrovėje jis dirbo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. inžinieriaus pareigose. Dirbdamas šiose pareigose, rengdavo brėžinius ir gaminių gamybos sąmatą. Vykdymas darbo pareigas su jokiomis ieškovės komercinėmis paslaptimis nedirbo ir jų nežinojo. Darbo santykius su ieškovės bendrove nutraukė, nes jo netenkino darbo sąlygos, konkrečiai, netenkino atlyginimas, prasta psichologinė atmosfera bendrovėje, vadovavimo stilius, nebuvo jokių aiškių karjeros šioje bendrovėje perspektyvų. Išėjęs iš bendrovės dirbo UAB „Staticus“. Darbo šioje įmonėje bandomuoju laikotarpiu portale CV bankas pamatė darbo skelbimą ir kreipėsi į atsakovės bendrovę dėl įsidarbinimo. 2022 m. kovo 21 d., praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo darbo santykių ieškovės bendrovėje pabaigos, sudarė darbo sutartį su atsakovės bendrove. Šioje bendrovėje jis dirba projektų vadovu. Atsižvelgiantį tai, visi ieškovės tvirtinimai, kad jis buvo perviliotas ir tikėtinai perdavė UAB „Stair supply“ vadovams aktualią UAB „Laiptų fabrikas“ kainodarą, tiekėjų ir klientų duomenis, yra niekuo nepagrįsti ir visiškai neatitinka tikrovės. Be to, jo darbinė veikla niekaip nesusijusi su faktinėmis aplinkybėmis, kurios nagrinėjamos byloje, ypač atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas grindžiamas neteisėtais veiksmais, kurie buvo atlikti 2018–2021 m. Jis buvo ir yra eilinis darbuotojas, jokios savarankiškos veiklos, kuri net teoriškai galėtų konkuruoti su ieškovės bendrovės veikla, nevykdė ir nevykdo, todėl jo įtraukimas į bylą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų trečiuoju asmeniu yra visiškai nepagrįstas.

Šalies argumentai

7. Ieškovė dublike nurodo, kad:

7.1. kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Tretieji asmenys V. A., J. S. bei R. K. turėjo prieigą prie UAB „Laiptų fabrikas“ klientų sutarčių, kuriose užfiksuoti UAB „Laiptų fabrikas“ klientų kontaktiniai asmenys, užsakymų techninės specifikacijos, klientų specifiniai reikalavimai (kai tokie taikomi) bei užsakymo kainos. UAB „Laiptų fabrikas“ sudarytos sutartys su klientais ir tokių sutarčių turinys nėra viešai skelbiamos, yra saugojamos bendrovės vidaus administracinėse patalpose ir su tokiomis sutartimis nėra galimybės susipažinti be atskiro bendrovės leidimo. Konkuruojančio subjekto žinioje patekusi ieškovo UAB „Laiptų fabrikas“ klientų sutarčių vykdymo informacija, leistų įgyti komercinį pranašumą konkuruojančiam subjektui. Pagal tokią įgytą informaciją konkuruojantis subjektas galėtų kreiptis į UAB „Laiptų fabrikas“ klientus, siūlyti savo (mažesnius nei UAB „Laiptų fabrikas“) įkainius ir siūlyti konkrečius konstrukcinius techninius sprendimus, kuriuos UAB „Laiptų fabrikas“ klientai jau buvo patvirtinę savo užsakymuose, teiktuose UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovei. Naudojantis informacija iš UAB „Laiptų fabrikas“ sutarčių, konkuruojantis subjektas gebėtų kreiptis į konkrečius klientus, kuriems reikalinga produkcija/konstrukcijos ir tokius klientus pritraukti žemesnėmis kainomis, arba papildomomis paslaugomis. Konkuruojantis subjektas, nežinodamas tokios informacijos (dėl jos neviešo ir slapto pobūdžio), gali apskritai niekada nesikreipti į konkretų asmenį (klientą), nes nežinotų, kad jam reikalinga konkuruojančio subjekto gaminama produkcija. Arba, konkuruojantis subjektas, nežinodamas UAB „Laiptų fabrikas“ teikiamų pasiūlymų komercinių ir techninių sąlygų, gali pasiūlyti brangesnę kainą, taip neįgydamas pranašumo prieš UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovę. Atitinkamai, UAB „Laiptų fabrikas“ su klientais sudarytų sutarčių informacija yra laikytina ypač komerciškai vertinga ieškovės konkurentams. Analogiškai komercinę paslaptį sudarančios informacijos vertingumą aiškina ir kasacinis teismas. Aplinkybę, kad ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija apie bendrovės klientus ir taikomą kainodarą (įskaitant bendrovės sutartis su klientais) buvo saugoma bendrovėje, patvirtina faktas, jog tokių sutarčių informacijos UAB „Laiptų fabrikas“ viešai neskelbia. Asmenys neturi galimybės netrukdomai atvykti į UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovę ir susipažinti su šia informacija. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys byloje neteigia, jog UAB „Laiptų fabrikas“ valdoma informacija apie bendrovės klientus ir taikomą kainodarą (įskaitant bendrovės sutartis su klientais) būtų laisvai prieinama (vieša). Atitinkamai, pripažintina, kad UAB „Laiptų fabrikas“ saugo tokią informaciją ir neleidžia laisvai su ja susipažinti nei bendrovės darbuotojams (išskyrus atvejus, kai tokia informacija būtina vykdyti darbuotojo darbo funkcijas), nei kitiems bendrovėje nedirbantiems asmenims. Negana to, saugant tokią UAB „Laiptų fabrikas“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bendrovė pareigybinėse darbuotojų instrukcijose įtvirtino draudimą atskleisti UAB „Laiptų fabrikas“ komercines paslaptis. Pavyzdžiui, UAB „Laiptų fabrikas“ vyriausiojo konstruktoriaus ir konstruktoriaus pareigybinėse instrukcijose įtvirtintas darbuotojų įsipareigojimas saugoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją bei darbuotojų žinioje esančius bendrovės dokumentus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai aiškina, kad komercinę paslaptį sudarančios informacijos saugojimo pastangos turi būti protingos, bet neypatingos. Ieškovės įsitikinimu, faktinis (fizinis) UAB „Laiptų fabrikas“ informacijos apie klientus, kainodarą bei klientų teikiamus užsakymus, duomenų prieigos ribojimas ir darbuotojams taikomas rašytinis įpareigojimas saugoti bendrovės dokumentus ir komercinę paslaptį sudarančius duomenis, yra protingos UAB „Laiptų fabrikas“ pastangos apsaugoti vertingą informaciją. Aukščiau aprašytos aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, dėstomus, jog neva UAB „Laiptų fabrikas“ neturėjo ir nesaugojo komercinę paslaptį sudarančio informacijos.

Atsiliepimas

7.2. Atsakovė ir tretieji asmenys teigia, kad niekada neturėjo prieigos prie UAB „Laiptų fabrikas“ klientų ir jų teikiamų užsakymų informacijos. Tokia gynybinė pozicija vertintina tik kritiškai, nes vien jau šių asmenų pareigybinėse instrukcijose įtvirtintas tiesioginis darbas su UAB „Laiptų fabrikas“ klientų sutartimis. Dar kartą pažymėjo, kad tretieji asmenys V. A., J. S. bei R. K., vykdydami darbo funkcijas, naudojo UAB „Laiptų fabrikas“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, įskaitant duomenis iš UAB „Laiptų fabrikas“ ir jos klientų sudarytų sutarčių.

7.3. Pateiktu atsiliepimu UAB „Stair supply“ teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog UAB „Laiptų fabrikas“ bendrovė turėtų ilgalaikius komercinius santykius su tarptautiniais klientais German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; bei Trappeksperten AS, tačiau neneigia fakto, jog su šioms įmonėmis ji vykdo pardavimus. Pirma, su pareikštu ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, jog UAB „Laiptų fabrikas“ reguliariai gaudavo užsakymų iš klientų German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; bei Trappeksperten AS. Šie įrodymai patvirtina faktą, jog UAB „Laiptų fabrikas“ ir šiuos klientus siejo ilgalaikio (nuolatinio) pobūdžio verslo santykiai, o ne vienkartiniai užsakymai. Neteigia, kad su šiais klientais būtų turėję išimtinių teisių susitarimus, visgi UAB „Laiptų fabrikas“ istorinės pardavimų klientams apimtys pagrįstai leidžia pripažinti šias bendroves nuolatiniais klientais, su kuriais buvo suformuota bendradarbiavimo praktika, dėtos pastangos į reguliarių verslo santykių išlaikymą. Antra, iš atsiliepimo turinio akivaizdu, jog atsakovė pripažįsta faktą, kad vykdė neatskleistos apimties pardavimus Trappeksperten AS laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. (nes šis klientas neišskirtas, kaip asmuo, kuriam nebūtų gaminti laiptai). O nuo 2021 m. atsakovė teigia vykdžiusi neatskleistos apimties pardavimus German Stairs Ltd. Kritiškai vertina teiginius, kad German Stairs Ltd atstovas susirado UAB „Stair supply“ bendrovę telefono skambučiu ir tokiu būdu pateikė užsakymą. Mažų mažiausiai neįtikima, jog užsienio subjektas kreiptųsi į nežinomą bendrovę Lietuvoje tik telefonu ir pateiktų tik žodinį (telefonu) užsakymą, neapsikeičiant el. paštu susitarimu dėl pateikto užsakymo ir jo vykdymo sąlygų. Kartu atkreipė dėmesį, jog atsakovė nepaaiškina kokiomis aplinkybėmis klientui Trappeksperten AS buvo pradėta vykdyti pardavimus. Nenurodoma, ar atsakovė pirmoji kreipėsi į Trappeksperten AS atstovus, ar pats klientas Trappeksperten AS inicijavo kontaktą. Tokios reikšmingos informacijos nutylėjimas vertintinas kaip neapsisprendimas, kokios pozicijos laikytis teisminiame ginče dėl pardavimų klientui Trappeksperten AS ir siekis nuslėpti reikšmingas ginčui aplinkybes. Atsakovei pripažinus, jog faktiškai vykdė pardavimus UAB „Laiptų fabrikas“ klientams, ir nepateikus įrodymų, jog klientai patys inicijavo pirkimus iš atsakovės, atsiranda pagrindas vertinti atsakovės neteisėtai gautos naudos iš nuviliotų klientų užsakymų apimtį, kaip ieškovės patirtą žalą. Trečia, atsakovė pateiktu atsiliepimu teigia, kad niekaip negalėjo prisidėti prie UAB „Laiptų fabrikas“ gaunamų užsakymų iš klientų sumažėjimo, tačiau atsisako pateikti prašomus įrodymus – atsakovės išrašytų sąskaitų klientams kopijas. Atsakovės atžvilgiu taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta contra spoliatorem prezumpcija, jog šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Atsakovė nepateikė įrodymų apie įvykdytus pardavimus klientams ir nenurodė jokių aplinkybių/priežasčių, dėl kurų negalėtų pateikti ieškinyje nurodytų apskaitos dokumentų (sąskaitų). Atitinkamai, vadovaujantis contra spoliatorem prezumpcija, laikytina, jog atsakovė nesąžiningai iš UAB „Laiptų fabrikas“ klientų gavo ne mažiau nei 127 993,53 Eur veiklos naudą, kas sudaro ieškovės patirtą žalą.

7.4. Atsakovė pateiktu atsiliepimu teigia, jog UAB „Laiptų fabrikas“ sužinojo apie patirtą žalą ir neteisėtus veiksmus 2018 m., kai buvo įsteigta UAB „Stair supply“ bendrovė, todėl praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos pareikšti. Tokia atsakovės pozicija vertintina tik kritiškai. UAB „Laiptų fabrikas“ pastebėjo, jog iš klientų German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; bei Trappeksperten AS ženkliai sumažėjo užsakymų (lyginant su ankstesniais finansiniais metais) tik vertindamas 2021 m. veiklos rezultatus t. y. 2021 m. gruodžio mėn. Tuo tarpu apie atsakovės veiklą sužinojo dar vėliau. Nepaisant to, net jeigu būtų laikoma, kad ieškovė apie patiriamą žalą galėjo sužinoti dar 2021 m. pabaigoje, ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. vasario mėn., t. y. nepraėjus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam 3 metų ieškinio senaties terminui.

8. Atsakovė triplike nurodo, kad:

8.1. pakartotinai pažymėjo, kad bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtu komercinių paslapčių panaudojimu, turi būti įrodytos trys neteisėtų veiksmų atlikimą patvirtinančios aplinkybės – komercinių paslapčių egzistavimo aplinkybė, komercinių paslapčių prieinamumo pažeidėjui aplinkybė ir komercinių paslapčių neteisėto panaudojimo aplinkybė. Dublike jokių papildomų įrodymų apie tai, kokia konkrečiai informacija yra ieškovės komercinė paslaptis, kad ši informacija atitinka formaliuosius komercinėms paslaptims keliamus reikalavimus ir kad konkrečiai ši informacija konfidencialumo sąlygomis buvo perduota tretiesiems asmenims, nepateikiama. Neteisėtas ieškovės komercinių paslapčių panaudojimas grindžiamas tik tuo, kad ieškovė turėjo kažkokios komercinės informacijos, o buvę darbuotojai įsteigė konkuruojantį subjektą, kuris sėkmingai veikia. Pati ieškovė dublike remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje nurodyta, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317- 916/2015). Ieškovė taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Tačiau tai, kad ieškovė turėjo kažkokios informacijos, susijusios su jos veikla, savaime nereiškia, kad tokia informacija yra saugoma kaip komercinė paslaptis ir kad tretieji asmenys ją privalėjo saugoti. Pirma, ieškovės pozicija dėl to, kokia konkrečiai informacija yra komercinė paslaptis, yra nenuosekli. Ieškinyje ieškovė teigė, kad tretieji asmenys žinojo ir, tikėtina, panaudojo klientų sąrašus, tiekėjus, kainodarą ir produkcijos gamybos darbo brėžinius. Atsiliepime pateikus paaiškinimus, kad tretieji asmenys V. A. ir J. S. nedirbo su įmonės komercine informacija, o poreikio naudoti ieškovės brėžinius apskritai nėra, pozicija dėl to, kokia informacija laikytina komercine paslaptimi pakoreguota, nurodant, kad tai – informacija apie klientus ir sutarčių vykdymo informacija. Viena vertus, tai aiškiai rodo, kad ieškovė negali tiksliai įvardinti savo komercinių paslapčių, kita vertus, nėra aišku, kokia konkrečiai informacija yra informacija apie klientus ir sutarčių vykdymo informacija. Informacijos slaptumas grindžiamas teiginiu, kad tokia informacija nėra viešai prieinama. Tačiau tai, kad informacija nėra viešai prieinama ar kad jos viešai neskelbia, nereiškia, kad ji yra slapta ir dėl to vertinga. Kaip minėta, konkrečių įmonių kontaktai yra viešai skelbiami, o ieškovei konkrečiai nenurodant, kokią konkrečiai sutarčių informaciją ji laiko komercine paslaptimi, sudėtinga pasisakyti, ar konkretūs duomenys yra slapti ir dėl slaptumo teikia komercinį pranašumą. Be to, ieškovė turėjo įrodyti, kad darbuotojams, kurie kaltinami neteisėtu komercinių paslapčių panaudojimu, buvo suformuotas aiškus supratimas ir žinojimas, kad konkretūs duomenys yra ieškovės komercinė paslaptis. Ieškovė šioje byloje apsiriboja tvirtinimu, kad tretieji asmenys dirbo konkrečiose pareigose, todėl informaciją žinojo/turėjo žinoti, o darbuotojų informavimą apie informacijos konfidencialumą ieškovė įrodinėja tuo, kad pareiginiuose nuostatuose buvo numatyta pareiga saugoti darbdavio komercines paslaptis. Tačiau to nepakanka, kad darbuotojams būtų suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad konkretūs duomenys yra ieškovės komercinė paslaptis. V. A. ir J. S., dirbdami konstruktoriais buvo atsakingi už brėžinių rengimą, su klientais tiesiogiai nekontaktavo. Iš komercijos direktoriaus jie gaudavo užduotį, pagal kurią reikėdavo suprojektuoti laiptus. Užduotyje buvo įvairi informacija, įskaitant klientų pavadinimus. Ši informacija, kuri būdavo atspausdinama daugybe egzempliorių, keliaudavo per visą įmonę nuo dažytojo iki pakuotojo, niekur nebuvo nurodyta, kad informacija konfidenciali. Parengti brėžiniai taip pat keliaudavo per visus įmonės darbuotojus, būdavo perduodami klientams, laisvai samdomiems laiptų montuotojams be jokių apribojimų ar konfidencialumo žymos. Nei užduotyse konstruktoriams, nei brėžiniuose nebūdavo nurodyta gaminio kaina; tretieji asmenys V. A. ir J. S. nedalyvavo jokiuose kainodaros procesuose. Informacijos žymėjimo kaip konfidencialios nebuvo, tretieji asmenys nesinaudojo jokiomis ribotomis prieigomis prie ieškovės duomenų bazių, bendrovės valdymo sistemų ar pan. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kad tretiesiems asmenims buvo perduota informacija, kuri galėtų būti laikoma ieškovės komercine paslaptimi. Ieškovė tvirtina, kad informacija apie klientus ir sutarčių vykdymo sąlygos teikia konkurencinį pranašumą. Tačiau, tai yra bendro pobūdžio vertinimas, kuris nieko neįrodo. Pirmiausia, ieškovė savo veikloje nenaudojo jokios reikšmingos techninės informacijos ar know-how. Nors ieškinyje ieškovė tvirtino, kad tretieji asmenys išsinešė brėžinius (dublike to nebetvirtina), šis teiginys ne tik neatitinka tikrovės, bet ir pats brėžinių išsinešimo veiksmas yra betikslis: kaip buvo minėta atsiliepime, nei ieškovė, nei atsakovė negamina jokios standartinės produkcijos, kuriame būtų naudotas koks nors specifinis know-how, laiptų brėžiniai rengiami individualiai kiekvienam užsakovui, o tretieji asmenys V. A. ir J. S. yra profesionalūs inžinieriai-konstruktoriai, kurie neturi jokio poreikio naudoti ieškovės brėžinių. Antra, net laikantis pozicijos, kad ieškovės konkrečiai neįvardinta informacija apie klientus ir sutarčių vykdymo informacija gali teikti kokį nors konkurencinį pranašumą, tokios informacijos vertingumas yra trumpalaikis. Kaip minėta, tretieji asmenys V. A. ir J. S. bet kokios galimybės prieiti prie ieškovės komercinių paslapčių neteko 2019 m. pabaigoje. Taigi, jokia su ieškove ar jos sutarčių vykdymu susijusi informacija tretiesiems asmenims nėra žinoma nuo 2019 m. Be to, remiantis Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, įsipareigojimas nenaudoti komercinių paslapčių galioja 1 metus nuo darbo santykių pabaigos. Todėl net jei ieškovei pavyktų įrodyti, kad tretieji asmenys prie komercinių paslapčių dirbdami ieškovės bendrovėje priėjo, jų įsipareigojimas saugoti tokią informaciją baigėsi 2020 m. pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, matyti, kad ieškovė neįrodė nei komercinių paslapčių turėjimo aplinkybės, nei to, kad konkreti informacija buvo perduota tretiesiems asmenims aiškiomis konfidencialumo sąlygomis.

8.2. Ieškovas turi įrodyti, kad jos klientai buvo perimti būtent dėl to, kad buvę darbuotojai žinojo tam tikrą informaciją apie juos ir būtent dėl tokios informacijos sužinojimo klientas buvo perimtas. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra. Pirma, kaip ne kartą minėta, V. A. darbo santykius su ieškovės bendrove nutraukė 2019 m. spalio 18 d., J. S. – 2019 m. gruodžio 19 d.; atsakovės bendrovė aktyvią veiklą pradėjo 2020 m. pradžioje; augimas buvo lėtas – pirmasis darbuotojas įdarbintas tik 2020 m. liepos mėnesį; pirmieji užsakymai iš užsienio gauti tik 2021 m. pabaigoje. Tai aiškiai rodo, jokių sąsajų tarp atsakovės veiklos ir ieškovės komercinių paslapčių panaudojimo nėra. Antra, iš ieškovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar pardavimų kritimas neatsirado anksčiau, pavyzdžiui, 2017 arba 2018 m., antra, kritimas, kaip teigia ieškovė, prasidėjo 2020 m., tačiau 2020 m. atsakovė nedirbo su nurodytomis bendrovėmis; be to, kaip matyti, ieškovės įvardintos bendrovės ir toliau dirba su ieškove, todėl klientai neperimti. Tai, kad kažkurie anksčiau su ieškove dirbę užsakovai šiuo metu dirba su atsakove, nereiškia nei komercinių paslapčių panaudojimo, nei žalos padarymo ieškovei. Galiausiai, ieškovė tvirtina, kad atsakovė atsisako pateikti ieškovės prašomus įrodymus – išrašytų sąskaitų klientams kopijas. Pirma, pareigą įrodyti neteisėtus veiksmus ir patirtos žalos faktą turi ieškovė, o ne atsakovė. Antra, ieškinys šioje byloje reiškiamas konkurentui turint aiškų tikslą – trukdyti jaunos įmonės veiklą. Atsižvelgiant į tai, prašymai išreikalauti įrodymus turi būti vertinami ypatingai atidžiai ir atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Jei teismas nuspręs, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, atsakovė teismo nurodymą pateikti įrodymus pagal galimybes vykdys. Šioje proceso stadijoje joks teismo nurodymas nėra pateiktas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo taikyti ieškovės nurodomą contra spoliatorem taisyklę.

8.3. Ieškovė negali tiksliai įvardinti nei kada įvyko tariamas pažeidimas, nei kada jis apie jį sužinojo: tretieji asmenys iš ieškovės bendrovės pasitraukė 2019 m., apie šią aplinkybę ieškovė neabejotinai žinojo; pardavimai ieškovės nurodomiems klientams sumažėjo, kaip nurodo pati ieškovė ne 2021 m., o 2020 m., taigi, apie tariamai patirtą žalą sužinota ne 2021 m, o vėliausiai 2020 metais. Visa tai rodo, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai vėlai ir ne operatyviai reaguojant į tariamai padarytą pažeidimą, o reaguojant į tai, kad po kelių metų kruopštaus darbo atsakovės pardavimai pradėjo augti. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, atsakovė prašo ieškinio senaties terminą taikyti.

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

9. Ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB „Stair supply“ buvo įsteigta buvusių UAB „Laiptų fabrikas“ darbuotojų su vieninteliu tikslu – tiesiogiai konkuruoti su ieškove, panaudojant žinias apie ieškovės veiklą, įgytas atsakovės steigėjams dirbant ieškovės bendrovėje. Nuo pat jos įsteigimo UAB „Stair supply” tiesiogiai siekė persivilioti ieškovės klientus, o vėliau ėmėsi pervilioti ieškovės darbuotojus. Galiausiai ieškovei tapo žinoma, kad atsakovės atstovai kreipėsi į stambiausius ieškovės tarptautinius klientus, siūlydama tiekti gaminius mažesne kaina nei ieškovė, dėl ko ženkliai sumažėjo ieškovės gaunami užsakymai iš šių klientų.

Atsiliepimas

10. Atsakovė nurodo, kad bendrovė įsteigta 2018 m. spalio 5 d., steigėjai – V. A., J. S. ir I. S.. V. A. ir J. S. nusprendė įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, nes turėjo tikslą dalyvauti Europos Sąjungos paramos konkurse ir gavus paramą, pradėti savo verslą, tačiau sudalyvavus konkurse, paramos gauti nepavyko, todėl bendrovė veiklos iki 2019 m. pabaigos praktiškai nevykdė. 2019 m. antroje pusėje V. A. ir J. S. aiškiai suprato, kad jokių karjeros perspektyvų ieškovės bendrovėje nėra, mažas darbo užmokestis vargino, psichologinė atmosfera ieškovės įmonėje prastėjo, padėtis nebetenkino, todėl jie ryžosi darbo santykius su ieškove nutraukti. Nurodo, kad V. A., pasitraukęs iš ieškovės bendrovės, nuo 2019 m. lapkričio 14 d. ir iki 2020 m. balandžio 17 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, tuo metu atsakovės bendrovei vadovavo jo sutuoktinė, o J. S. dirbo kitoje įmonėje. Atsakovė aktyvią veiklą pradėjo 2020 m. pradžioje, naudojant asmenines steigėjų santaupas, atidžiai ir nuosekliai planuojat. Kadangi V. A. ir J. S. yra patyrę konstruktoriai, pirmuosius laiptus jie pagamino patys savo pažįstamiems, vėliau keli klientai susirado atsakovę rekomendacijų pagrindu, įvertinus bendrovės gaminius. Šiek tiek vėliau, investavus asmenines steigėjų santaupas, pradėjo po truputį reklamuotis – įdėti skelbimai skelbiu.lt, sukurtas bendrovės interneto puslapis, facebook paskyra. 2020 m. liepos 5 d. nuspręsta pasamdyti pirmąjį darbuotoją, šiuo metu įmonėje dirba apie 30 darbuotojų. Darbuotojų ieškota per darbo skelbimus; medžiagų tiekėjų - internete, dažniausiai per skelbiu.lt, atsižvelgiant į geriausias kainas ir kitas pardavimo sąlygas. Taigi, po beveik trejų metų nuoseklaus ir sunkaus darbo, apyvarta po truputį užaugo, pradėti gauti pirmieji užsakymai iš užsienio.

11. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas, taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos nėra jo kaltės, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 31 punktas). Nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių

12. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo V. A. 2009 m. rugsėjo 25 d. pradėjo dirbti UAB „Laiptų fabrikas“ konstruktoriumi; ieškovės direktoriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymu V. A. pareigos pakeistos į vyr. konstruktoriaus pareigas; darbo sutartis nutraukta 2019 m. spalio 18 d. V. A. prašymu (e. bylos 1 t., b. l. 17-1924).

13. Darbo sutarties pagrindu 2011 m. rugpjūčio 16 d. trečiasis asmuo J. S. UAB „Laiptų fabrikas“ pradėjo dirbti inžinieriaus – konstruktoriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta J. S. prašymu nuo 2019 m. gruodžio 19 d.(e. bylos 1 t., b.l.27-31).

14. Darbo sutarties pagrindu 2018 m. spalio1 d. trečiasis asmuo R. K. UAB „Laiptų fabrikas“ pradėjo dirbti inžinieriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta R. K. prašymu nuo 2021 m. gruodžio 8 d. (e. bylos 1 t., b. l. 46-48).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 5 d. įsteigta UAB „Stair supply“, kurios akcininkai V. A., J. S. ir jo sutuoktinė I. S., vadovu nuo 2018 m. spalio 5 d. paskirtas V. A. (e. bylos 1 t., b.l.35-38).

Dėl tarpusavyje konkuruojančių subjektų vertinimo

16. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatas konkurentai apibrėžiami kaip ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Teismas pažymi, kad konkuruojantis ūkio subjektas neturi būti suprantamas kaip ūkio subjektas, teikiantis tokias pačias (identiškas) paslaugas ar parduodantis tokias pačias (identiškas) prekes. Tarpusavyje konkuruojančiomis prekėmis pripažįstamos tos prekės, kurios faktiškai ar potencialiai gali viena kitą pakeisti.

17. Atsakovė viešai skelbia, kad specializuojasi laiptų ir turėklų gamyboje, projektuoja, gamina ir montuoja įvairius laiptus ir turėklus iš medžio, metalo ir stiklo, taip pat gamina ir kitus gaminius, t. y. stogelius, prancūziškus balkonus (bylos 1 t., b.l.39).

18. Ieškovė nurodo, kad specializuojasi laiptų ir jų konstrukcijų gamyboje ir pardavimuose. UAB „Laiptų fabrikas“ gamina visų tipų laiptus iš medžio, metalo, stiklo ir betono. Bendrovėje gaminami turėklai, atitvaros, stogeliai (laiptams, aikštelėms, balkonams, terasoms). Bendrovės veikla yra tarptautinio pobūdžio, laiptai ir jų konstrukcijos tiekiamos užsakovams užsienio rinkose: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Olandijoje, Anglijoje.

19. Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių veiklos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovė bei atsakovė yra konkuruojantys verslo subjektai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

20. Ieškovės reikalavimui atlyginti žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis (ginčui aktuali redakcija)).

21. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 45 punktas). Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 23 punktas).

22. Kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks ieškinys būtų patenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017 26 punktas).

23. Atsakovė nurodo, kad ieškinys pareikštas 2023 m. vasario 6 d. Ieškinyje remiamasi aplinkybėmis, kurios įvyko 2018–2019 m., atsakovė buvo įsteigtas 2018 m. spalio mėnesį, tretieji asmenys, kurie įsteigė atsakovės bendrovę, darbo santykius nutraukė 2019 m. spalio – gruodžio mėnesį; ieškovės pajamos tariamai pradėjo mažėti 2020 m. Todėl, atsakovės nuomone, protingas ir apdairus asmuo apie jo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2018–2019 m., kai buvo įsteigta atsakovės bendrovė ir iš jos pasitraukė tretieji asmenys V. A. ir J. S.. Tačiau ieškinys pareikštas tik 2023 m. vasario 6 d., t. y. pradėjus beveik keturiems metams nuo atsakovės įsteigimo, ir praėjus daugiau nei trejiems metams nuo trečiųjų asmenų pasitraukimo iš bendrovės. Atsakovės vertinimu, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, kurį ji prašo taikyti.

24. Ieškovė nurodo, kad pastebėjo, jog iš klientų German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; bei Trappeksperten AS ženkliai sumažėjo užsakymų (lyginant su ankstesniais finansiniais metais) tik vertindamas 2021 m. veiklos rezultatus t. y. 2021 m. gruodžio mėnesį. Tuo tarpu apie atsakovės veiklą sužinojo dar vėliau. Nepaisant to, net jeigu būtų laikoma, kad ieškovė apie patiriamą žalą galėjo sužinoti dar 2021 m. pabaigoje, ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. vasario mėnesį, t. y. nepraėjus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam 3 metų ieškinio senaties terminui.

25. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas reikalavimas atlyginti žalą, kilusią dėl neteisėtų atsakovės veiksmų atlikimo. Reikalavimas nutraukti atsakovės veiksmus, tariamai pažeidžiančius ieškovės teises ir teisėtus interesus, nėra keliamas, tai suponuoja išvadą, kad ieškovės galimas teisių pažeidimas sietinas su praeityje atsakovės atliktais, o ne atliekamais veiksmais. Kartu pažymėtina, kad sąžiningos konkurencijos pažeidimai nelaikytini trunkamaisiais, nes jie įvyksta tuo momentu, kai pažeidžiami teisės aktų, reguliuojančių sąžiningą konkurenciją, reikalavimai ir asmeniui (šiuo atveju ieškovei) tampa žinoma arba turi būti žinoma apie savo teisės pažeidimą. Todėl ir nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia sietina su ieškovės sužinojimu apie atsakovės bei trečiųjų asmenų veiksmus, ieškovės nuomone, sukėlusių prašomą atlyginti žalą, atlikimą.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės veiksmai, kurių neteisėtumą ieškovė siekia įrodyti šioje byloje, buvo atlikti 2021 m. pabaigoje (Sprendimo 59, 60 punktai), ieškinys pateiktas 2023 m. vasario 6 d., t. y. ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

Dėl komercinės paslapties ir kitos konfidencialios informacijos apsaugos sąlygų

27. Komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo reglamentuoja CK 1.116 straipsnis ir 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinama 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (toliau – Komercinių paslapčių direktyva, Direktyva), taip pat Konkurencijos įstatymas.

28. Atsakomybė už neteisėtu įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimu, atskleidimu ir panaudojimu padarytą žalą visų pirma grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą, kaip vieną iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų tiesiogiai įvardija informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas, neteisėtai gavęs ar naudojantis kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nesąžiningai konkuruoja, atsakomybė jam kyla ne tik pagal komercinių paslapčių apsaugą reglamentuojančias CK normas, bet ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 82 punktas).

29. Pažymėtina, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos, grindžiamos neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu, atlyginimo, turi pareigą nurodyti konkrečią informaciją, atitinkančią komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, kurią tretieji asmenys neteisėtai atskleidė, o atsakovė neteisėtai panaudojo, nesąžiningai konkuruodama su ieškove ( CPK 12, 178 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020 57 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo V. A. tiesiogiai iš UAB „Laiptų fabrikas“ komercijos vadovo gaudavo informaciją apie kiekvieną klientą, jo pateiktą užsakymą, užsakymui rengiamus brėžinius, jų įgyvendinimą. Su trečiuoju asmeniu V. A. buvo tariamasi dėl kainos klientams apskaičiavimo, dėl darbo ir medžiagų sąnaudų. Todėl, ieškovės vertinimu, V. A. buvo žinomi tiek konkretūs UAB „Laiptų fabrikas“ klientai, tiek medžiagų tiekėjai, tiek visa ieškovės kainodara ir veiklos organizavimas. Ieškovė papildomai nurodė, kad J. S. nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. užėmė UAB „Laiptų fabrikas“ inžinieriaus konstruktoriaus pareigas, o nuo 2012 m. birželio 21 d. pareigybė pakeista į konstruktoriaus. J. S., kaip konstruktoriaus, pareigybė apėmė darbo brėžinių rengimą pagal su UAB „Laiptų fabrikas“ klientais sudarytas sutartis, o atskaitingas jis buvo vyriausiajam konstruktoriui (t. y. V. A.); trečiasis asmuo J. S. tiesiogiai gaudavo informaciją apie ieškovės su klientais sudarytas sutartis, klientų pateiktus užsakymus (nes pagal šias sutartis/užsakymus J. S. rengė darbo brėžinius); kartu trečiajam asmeniui J. S. buvo žinoma ieškovės kainodara, pagrindiniai klientai bei visi UAB „Laiptų fabrikas“ darbo brėžiniai (t. y. UAB „Laiptų fabrikas“ veiklos „know-how“). Ieškinyje ieškovė nurodo, kad tretieji asmenys V. A. ir J. S. išsinešė tiek visus darbo brėžinius produkcijos gamybai, tiek UAB „Laiptų fabrikas“ klientų sąrašus, bei žinodami UAB „Laiptų fabrikas“ kainodarą, neteisėtai įgijo pajamas iš UAB „Laiptų fabrikas“ nuviliotų klientų, kurios vertintinos kaip ieškovės žala.

31. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, jog turėjo konkrečios informacijos, kuri atitinka komercinėms paslaptims keliamus reikalavimus, ir, kad ją buvo perdavusi tretiesiems asmenims, kurie ją tariamai neteisėtai panaudojo. Pažymėjo, kad V. A. ir J. S., dirbdami konstruktoriais, buvo atsakingi už brėžinių rengimą, su klientais tiesiogiai nekontaktavo; iš komercijos direktoriaus jie gaudavo užduotį, pagal kurią reikėdavo suprojektuoti laiptus; užduotyje buvo įvairi informacija, įskaitant klientų pavadinimus. Ši informacija, kuri būdavo atspausdinama daugybe egzempliorių, keliaudavo per visą įmonę nuo dažytojo iki pakuotojo, niekur nebuvo nurodyta, kad informacija konfidenciali. Su parengtais brėžiniais galėdavo susipažinti visi įmonės darbuotojai, jie būdavo perduodami klientams, laisvai samdomiems laiptų montuotojams be jokių apribojimų ar konfidencialumo žymos. Be to, nei užduotyse konstruktoriams, nei brėžiniuose nebūdavo nurodyta gaminio kaina. Tretieji asmenys V. A. ir J. S. nedalyvavo jokiuose kainodaros procesuose. Be to, tretieji asmenys V. A. ir J. S. iš ieškovo bendrovės pasitraukė 2019 m. spalio – gruodžio mėnesį, t. y. daugiau nei prieš 3 metus iki ieškinio pateikimo datos. 2019 m. pabaigoje - 2021 m. situacija rinkoje buvo itin nestabili, t. y. 2020 m. pradžioje prasidėjo COVID pandemija, dėl kurios stojo ekonomika, keitėsi kainos, 2022 m. prasidėjo karas, sutriko tiekimo grandinės, dėl to dėl infliacijos padidėjo medžiagų kainos. Todėl ieškovės nurodoma kainodara, be to, kad ji tretiesiems asmenims nebuvo žinoma, 2020 m. jau nebeturėjo visiškai jokios komercinės vertės, nes kainos rinkoje buvo visiškai pasikeitusios.

32. Pažymėtina, kad CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. Informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

33. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje pateiktas informacijos, kuri nelaikoma komercine paslaptimi, sąrašas. Pagal šią teisės normą, komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas). Komercinės paslapties vertingumas reiškia, kad atitinkama informacija pagal savo pobūdį teikia ar potencialiai gali teikti jos turėtojui tam tikrą ekonominę naudą; pagal šį požymį komercinė paslaptis atribojama nuo bereikšmės ar mažareikšmės (net potencialiai negalinčios teikti ekonominės naudos) informacijos, taip pat informacijos, kuri pagal savo pobūdį yra lengvai prieinama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su atitinkamos rūšies informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 47 punktas).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50 punktas). Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, kasacinio teismo praktikoje išskirtos keturios informacijos grupės: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49 punktas).

36. Kaip matyti iš nurodyto išaiškinimo, specifinio pobūdžio konfidenciali informacija yra tarpinė kategorija tarp komercinės paslapties ir lengvai pasiekiamos informacijos ar informacijos, kuri yra tapusi neatsiejama darbuotojo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Paprastai tokio pobūdžio informacija neatitiks komercinės paslapties slaptumo lygio, jos vertė bus mažesnė nei komercinės paslapties, tačiau šios kategorijos informacijai bendriausia prasme taip pat yra būdingi neviešumo, vertingumo ir protingų jos turėtojo veiksmų, siekiant šią informaciją apsaugoti, požymiai.

37. Kitaip nei pareiga saugoti komercinę paslaptį, kuri kyla tiesiogiai iš įstatymo, pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 51 punktas). Kadangi konfidencialios informacijos apsauga įprastai yra sutartinės prigimties, šiuo atveju galioja sutarties uždarumo principas, pagal kurį sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Atitinkamai įprastomis aplinkybėmis už konfidencialios informacijos panaudojimą atsako tik tas subjektas, kurį su informacijos savininku saisto sutartiniai teisiniai santykiai dėl jos apsaugos. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais neteisėtą pasinaudojimą kito ūkio subjekto konfidencialia informacija (neatitinkančia komercinės paslapties požymių) pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmu ir taikyti už tai deliktinę atsakomybę, jei yra tenkinamos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 53 punktas).

38. Vertinant ieškovės argumentus, kad vien klientų sąrašas su atitinkamai juos identifikuojančiais duomenimis yra laikoma komercine ieškovės paslaptimi, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ūkio subjekto klientų ir viešai prieinamų jų kontaktinių duomenų sąrašas per se paprastai nelaikoma komercine paslaptimi, nes tokio pobūdžio informacija yra lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 45 punktas). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 67 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytų klientų German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; Trappeksperten AS kontaktai skelbiami viešai interneto tinklalapiuose. Taigi, kontaktiniai duomenys yra lengvai pasiekiami, todėl kiekvienas asmuo gali ne tik susipažinti su šiais duomenimis, bet ir susisiekti su bendrovės atstovais, o ieškovės klientų ratas, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, yra lengvai nuspėjamas kitiems toje pat rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Pažymėtina, kad ieškovė neįvardija, kokie konkrečiai vertingi duomenys (kurie nėra vieši ir negali būti lengvai gaunami) apie ieškinyje nurodytus klientus, buvo jos kaupiami, saugomi ir dėl to teikė jai komercinį pranašumą, apsiribodama abstrakčia nuoroda, jog tai klientų sąrašai, su klientais sudarytos sutartys ir jų kaina, gaminamos produkcijos darbo brėžiniai.

40. Nors duomenys apie klientus išties gali būti pripažinti komercine paslaptimi, vien faktas, kad ieškovė yra pardavusi prekes ar teikusi paslaugas tam tikriems klientams, pats savaime negali būti laikomas pakankamu komercinę paslaptį apie šiuos klientus sudarančios informacijos turėjimo patvirtinimu. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų konfidencialios informacijos teisinės apsaugos tikslų (saugoti tik tą ūkio subjekto informaciją, kuri yra jo įdėtų pastangų rezultatas, todėl konkurentai gali siekti ją nesąžiningai panaudoti, pasilengvindami konkuravimo rinkoje sąlygas), bet ir lemtų, kad bet koks bendradarbiavimas su kito ūkio subjekto klientais, jei tokį bendradarbiavimą vykdo buvęs ūkio subjekto darbuotojas, būtų prilyginamas neteisėtam komercinės paslapties panaudojimui, taip nepagrįstai apribojant sąžiningą konkurenciją rinkoje ir pažeidžiant draudimą riboti konstitucinę teisę pasirinkti darbą ar verslą kitaip nei įstatymų nustatyta tvarka (sudarius nekonkuravimo susitarimą).

41. Kadangi ieškovė nepateikė duomenų, kokią informaciją apie klientus ieškovė laiko komercine paslaptimi, įrodymų, pagrindžiančių disponavimą konkrečia vertinga informacija apie klientus ir jų poreikius, kuri atitinkamoje rinkoje veikiantiems asmenims nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama, nagrinėjamu atveju klientų sąrašas neatitinka komercinės paslapties požymių (CK 1.116 straipsnio 2 dalis).

42. Ieškovė nurodo, kad konkuruojančio subjekto žinioje patekusi ieškovės klientų sutarčių vykdymo informacija leistų įgyti komercinį pranašumą konkuruojančiam subjektui. Pagal tokią įgytą informaciją konkuruojantis subjektas galėtų kreiptis į ieškovės klientus, siūlyti savo (mažesnius nei ieškovė) įkainius UAB „Laiptų fabrikas“ klientams, siūlyti konkrečius konstrukcinius techninius sprendimus, kuriuos ieškovės klientai jau buvo patvirtinę savo užsakymuose, teiktuose ieškovės bendrovei. Naudojantis informacija iš UAB „Laiptų fabrikas“ sutarčių, konkuruojantis subjektas gebėtų kreipti į konkrečius klientus, kuriems reikalinga produkcija/konstrukcijos ir tokius klientus pritraukti žemesnėmis kainomis, arba papildomomis paslaugomis. Konkuruojantis subjektas, nežinodamas tokios informacijos (dėl jos neviešo ir slapto pobūdžio), gali apskritai niekada nesikreipti į konkretų asmenį (klientą), nes nežinotų, kad jam reikalinga konkuruojančio subjekto gaminama produkcija. Arba, konkuruojantis subjektas, nežinodamas ieškovės teikiamų pasiūlymų komercinių ir techninių sąlygų, gali pasiūlyti brangesnę kainą, taip neįgydamas pranašumo prieš ieškovės bendrovę. Todėl, ieškovės vertinimu, UAB „Laiptų fabrikas“ su klientais sudarytų sutarčių informacija yra laikytina ypač komerciškai vertinga ieškovės konkurentams.

43. Vertinant, ar informacija apie pardavimų kainodarą turi komercinę vertę, kaip vieną iš slaptumo elementų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia informacija, kaip prekių pardavimo klientams kaina ir kainų politika, yra kiekvieno juridinio asmens veiklos modelio esmė, nuo kurio priklauso ir gaunamos pajamos, ir ūkinės veiklos pelningumas. Todėl pripažįstama, kad disponavimas tokia informacija neabejotinai suteikia konkurencinį pranašumą, kadangi konkuruojantis subjektas, pasinaudojęs kito subjekto per ilgus veiklos metus sukaupta informacija apie klientus, tiekėjus ir visų jų įpročius, gali savo klientams siūlyti mažesnę tų pačių ar analogiškų produktų pardavimo kainą ir taip pritraukti klientus, į tai neįdėjus jokių pastangų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-385-933/2022 51 punktas ir jame nurodyta teisminė praktika).

44. Tačiau, nagrinėjamu atveju, ieškovė nepagrindė, jog jos klientams taikyta kainodara buvo specifinė, besiskirianti nuo kitų toje pačioje rinkoje veikiančių subjektų taikomos kainodaros bei suteikianti ieškovei pranašumą. Teismo posėdžio 2024 m. kovo 19 d. metu apklaustas ieškovės vadovas Romas Šukys taip pat nenurodė reikšmingų duomenų apie bendrovėje nustatytą specifinę kainodarą. Teismo posėdžio 2023 m. gruodžio 6 d. metu ieškovės atstovas nurodė, jog 2019 metais ieškovės bendrovėje nebuvo nustatyta kainodaros politika. Pažymėtina, kad byloje nepaneigti ir atsakovės argumentai, jog pardavimo kaina neturi ilgai išliekančios komercinės vertės, ypatingai atsižvelgiant į 2020 m. pradžioje prasidėjusią COVID - 19 pandemiją. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su V. A. nutraukta 2019 m. spalio 18 d. (e. bylos 1 t., b.l.24); darbo sutarties su J. S. nutraukta 2019 m. gruodžio 19 d.(e. bylos 1 t., b.l.27-31). Taigi, tretiesiems asmenims negalėjo būti žinoma informacija, susijusi su vykdomais užsakymais ginčui aktualiu laikotarpiu. Teismo posėdžio 2023 m. gruodžio 6 d. metu tretysis asmuo V. A. nurodė, kad dirbdamas pas ieškovę su jokiais klientais nebendravo, apie kainodarą nieko nežinojo, buvo vadybininkai, kurie dirbdavo su klientais; jiems ieškovė duodavo sutarties priedo lentelę, specifikaciją, kuria remiantis darydavo brėžinius, ant brėžinių kartais būdavo nurodytas klientų logotipas; visi projektai būdavo užkoduoti numeriais. Tretysis asmuo V. A. taip pat nurodė, kad 2020 m. pradžioje medžiagos dvigubai pabrango. Teismo posėdžio 2024 m. birželio 11 d. liudytojas A. G., laikotarpiu 2021 m. – 2022 m. dirbęs pas atsakovę vadybininku, nurodė, kad buvo neramus laikotarpis dėl COVID -19 pandemijos, karo Ukrainoje, per mėnesį pasikeisdavo kainos, todėl labai lanksčiai reikėjo dirbti, nes jai projektas užtrukdavo 2-3 mėnesius, tai kaina būdavo tik preliminari.

45. Taigi, ieškovės nurodyti argumentai dėl kainodaros nesudaro pagrindo pripažinti, kad ši informacija bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo komercinės vertės. Šių išvadų nepaneigia ir ieškovės byloje pateikti 2024 m. kovo 18 d. papildomi duomenys (e. bylos 5 t., b.l.128-144). Nors ieškovė nurodo, kad sutartys su ieškovės klientais ir tokių sutarčių turinys nėra viešai skelbiami, yra saugojamos bendrovės vidaus administracinėse patalpose, pažymėtina, jog informacijos slaptumas savaime nesudaro pagrindo ją vertinti kaip komercinę paslaptį. Komercinės paslapties slaptumo kriterijų būtina vertinti kartu su vertingumo kriterijumi, kad atitinkama informacija pagal savo pobūdį teikia ar potencialiai gali teikti jos turėtojui tam tikrą ekonominę naudą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių ieškovė nepagrindė.

46. Ieškovė aiškiai nenurodė, kokią konkrečią informaciją galėjo atskleisti R. K., tik pažymėjo, kad R. K. turėjo prieigą prie ieškovės klientų sutarčių, kuriuose užfiksuoti ieškovės klientų kontaktiniai asmenys, užsakymų techninės specifikacijos, klientų specifiniai reikalavimai (kai tokie taikomi) bei užsakymo kainos; R. K. perviliotas dirbti atsakovės bendrovėje, kartu tikėtinai perdavė atsakovės vadovams aktualią ieškovės kainodarą, tiekėjų ir klientų duomenis. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime nurodė, kad ieškovės bendrovėje jis dirbo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. inžinieriaus pareigose; dirbdamas šiose pareigose, rengdavo brėžinius ir gaminių gamybos sąmatą; vykdymas darbo pareigas su jokiomis ieškovės komercinėmis paslaptimis nedirbo ir jų nežinojo; darbo santykius su ieškovės bendrove nutraukė, nes jo netenkino darbo sąlygos, konkrečiai, netenkino atlyginimas, prasta psichologinė atmosfera bendrovėje, vadovavimo stilius, nebuvo jokių aiškių karjeros šioje bendrovėje perspektyvų.

47. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su R. K. nutraukta 2021 m. gruodžio 8 d. (e. bylos 1 t., b. l. 46-48), atsakovės bendrovėje pradėjo dirbti 2022 m. kovo 21 d., t. y. kai atsakovė jau bendradarbiavo su ginčo klientais. Todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad šių klientų atsiradimas negali būti siejamas su šio asmens įdarbinimu, ir, atitinkamai, su bet kokia informacija, gauta iš ieškovės. Taigi, ieškovės nurodyta aplinkybė dėl R. K. turėtos komercinės paslapties ir jos neteisėto panaudojimo, nėra pagrįsta bylos duomenimis.

48. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tretieji asmenys išsinešė visus darbo brėžinius produkcijos gamybai, taip pat perėmė žinias ir praktiką viso UAB „Laiptų fabrikas“ verslo organizavime, kas suteikė atsakovei komercinį pranašumą.

49. Bylos duomenys patvirtina, kad V. A. ir J. S. yra baigę statybos inžinerijos studijas (e. bylos 4 t., b.l.74 - 75). Todėl, kaip nurodė ir atsakovė, jų profesiniai veiklai vykdyti nėra poreikio naudoti ieškovės brėžinių. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė naudojo ieškovės sukurtas išskirtines technologijas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė negamina standartinės produkcijos, nes laiptų brėžiniai rengiami kiekvienam užsakymui individualiai. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės pateiktų byloje el. laiškų su ginčo klientais turinys (e. bylos 5 t., b.l.84-86, 88-94, 94-100).

50. Komercinių paslapčių direktyvos konstatuojamosios dalies 13 punkte nustatyta, kad šia direktyva neturėtų būti ribojama įsisteigimo laisvė, laisvas darbuotojų judėjimas arba darbuotojų judumas, kaip nustatyta Sąjungos teisėje. Dėl šios priežasties į komercinės paslapties apibrėžtį neįtraukiama patirtis bei gebėjimai, kuriuos įgyja darbuotojai įprastai dirbdami (Direktyvos konstatuojamosios dalies 14 punktas). Šią nuostatą atspindi CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Tokia informacija darbuotojo gali būti naudojama be apribojimų, net jei ji atitinka aptartus komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-152-823/2023, 49 punktas).

51. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimų su V. A. ir J. S.. Taigi aplinkybė, kad, nesant su trečiaisiais asmenimis sudaryto nekonkuravimo susitarimo, patvirtina, jog jie turėjo teisę konkuruoti su ieškove, be kita ko, teikdami paslaugas tiems patiems klientams. Šių teismo išvadų nepaneigia ir aplinkybė, kad trečiųjų asmenų pareigybinėse instrukcijose nustatytas įsipareigojimas neatskleisti įmonės komercinių ir tarnybinių paslapčių (e. bylos 1 t., b.l.17-34). Pažymėtina, kad ieškovė nebuvo sudariusi komercinių paslapčių sąrašo. Taigi, vien pareigybinėse instrukcijose nustatyta pareiga neatskleisti įmonės komercinių ir tarnybinių paslapčių, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė tinkamai identifikavo informaciją, kurią laiko komercine paslaptimi. Nors ieškovė teisingai nurodo, kad informacijos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas, tačiau kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi, pažymėta, jog svarbu tai, ar informacijos turėtojas priėmė sprendimą dėl konkrečių duomenų pripažinimo komercine paslaptimi, ar nustatė jų saugojimo ir naudojimo tvarką; informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti identifikuojama tinkamu būdu; paprastai informacijos savininkas įmonės darbuotojams turėtų sudaryti sąlygas aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, sukurti tvarką, kaip įmonės darbuotojams su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 42 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 64 punktas).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė informacijos, kurią ji įvardija komercine paslaptimi, atitikties slaptumo ir vertingumo kriterijams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties. Taigi, ieškovė neįrodė disponavus slapta, vertinga bei komercinį pranašumą teikiančia informacija, kuri atitiktų komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus.

Dėl atsakovės veiksmų vertinimo pagal nesąžiningą konkurenciją draudžiančias teisės normas

53. Vertinant, ar atsakovės veiksmuose yra nesąžiningos konkurencijos požymių, išskirtina, kad pavyzdinis nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie per se pripažįstami neteisėtais sąžiningos verslo praktikos požiūriu, sąrašas nustatytas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose. Vienas iš veiksmų, įstatyme tiesiogiai draudžiamas kaip prieštaraujantis ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, yra informacijos, esančios kito ūkio subjekto komercine paslaptimi, naudojimas <···>, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

54. Ieškovė nurodo, kad susipažinus su viešai skelbiamais duomenimis, nustatė, jog atsakovė eksponentiškai padidino pajamas per 2021 m. finansinius metus, lyginat su 2019 m. finansiniais metais nuo 45 610 Eur iki 478 960 Eur, t. y. atsakovės 2019 m. pardavimų pajamos – 45 610 Eur, 2020 m. pardavimų pajamos – 198 537 Eur, 2021 m. pardavimų pajamos – 478 960 Eur. Toks, ieškovės vertinimu, momentinis pajamų augimas vos per vienerius metus veiklos, yra įtartinas ir kelia pagrįstas abejones, jog buvo pasiektas nesąžiningai panaudojant ieškovės ilgametį įdirbį ir know-how informaciją. Nurodo, kad šias abejones kelia aplinkybės, jog būtent nuo 2019 m. pabaigos tretieji asmenys V. A. ir J. S. nutraukė darbo santykius su ieškove ir nuo 2020 m. perėjo visa apimtimi dirbti savo įsteigtai konkuruojančios bendrovės naudai.

55. Atsakovės nuomone, tokie skaičiai nerodo jokios momentinės verslo sėkmės, o tik parodo, kad įmonė, pradėjusi veiklą 2019 m. antroje pusėje, palaipsniui didina savo pardavimus. Veiklos augimas sąlygotas sunkaus ir kryptingo darbo, o įmonės pelningumas labai nedidelis. Atsakovė nurodė, kad įmonėms LA Maestria, German Stairs, Zakuna 2019-2021 m. laiptų negamino. Įmonė German Stairs 2021 m. rudenį kreipėsi į atsakovė telefonu ir nurodė, kad nepatenkinta darbu su UAB „Laiptų fabrikas“ ir ieško įmonės, kuri gamintų laiptus. Pirmasis užsakymas gautas 2021 m. lapkričio mėn. Todėl pajamų kritimas, atsakovės nuomone, kuris tariamai prasidėjo 2020 m., neturi nieko bendro su atsakove.

56. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina, kad atsakovės bendradarbiavimas su ieškovės klientais, t. y. German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; Trappeksperten AS savaime nėra draudžiamas. Neteisėtu ir draudžiamu būtų pagrindas pripažinti atsakovės elgesį, jeigu bendradarbiavimas su ieškovės klientais būtų pradėtas neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi. Tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės nurodyti klientai bendradarbiavimą su ieškove nutraukė dėl to, jog atsakovė, pasinaudodama jai žinoma ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, kurią neteisėtai atskleidė tretieji asmenys, perėmė šiuos klientus.

57. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė iš kliento LA Maestria 2019 m. gavo 41 062 Eur pajamų, 2020 m. – 31 639 Eur, 2021 m. – 19 200 Eur; iš kliento German Stairs LTD 2019 m. gavo 328 627 Eur pajamų, 2020 m. – 290 007 Eur, 2021 m. – 260 115 Eur, 2022 m. - 90 000 Eur pajamų; iš kliento Zakuna LTD 2019 m. gavo 384 912 Eur pajamų, 2020 m.- 383 660 Eur, 2021 m. - 228,269 Eur, 2022 m. – 333 000 Eur pajamų, 2023 m. – 92 000 Eur pajamų (su šia bendrove ieškovė dirba iki šiol); iš kliento Trappersperten AS 2019 m. gavo - 77 079 Eur, 2020 m.- 42 078 Eur, 2021 m. - 25 960 Eur pajamų.

58. Ieškovė pateikė paskaičiavimus, ieškinyje nurodydama, kad ieškovė 2021 m. negavo (šias pajamas neteisėtai perėmus atsakovei) mažiausiai 255 987 Eur sumos (17 150,05 (iš kliento LA Maestria) + 49 202 Eur (iš kliento German Stairs LTD) +156 017 Eur (Zakuna LTD) + 33 618 Eur (iš kliento Trappersperten AS). Ieškovė 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė patikslintą ieškinį, nurodant, kad atsakovės pateikta sąskaitų, išrašytų ieškovėms klientams, suvestinė patvirtina, jog viso ginčo laikotarpiu atlikta pardavimų už bendrą 515 715,50 Eur sumą ( La Maestria – už 22 358,60 Eur; Trappersperten AS – už 24 621 Eur; Zakuna LTD – už 153 540,20 Eur; German Stairs LTD – už 315 195,70 Eur). Ieškovė yra nurodžiusi, kad 50 proc. apimtimi iš apskaičiuotų atsakovės nesąžiningai gautų pajamų dengiamos atsakovės veiklos sąnaudos; dėl nurodytų aplinkybių, tikroji atsakovės nesąžiningai gauta nauda yra 257 857,75 Eur (515 715,50 – 50 procentų = 257 857,75).

59. Atsakovė pateikė duomenis apie išrašytas ieškovės nurodytiems klientams sąskaitas (e. bylos 4 t.,b.l.194-199). Pateikti duomenys patvirtina, kad pirmoji sąskaita LA Maestria išrašyta 2022 m. gegužės 5 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. sąskaitų nėra išrašyta; iš viso 2022 m. išrašytų sąskaitų suma – 22 358, 60 Eur. Trappersperten AS pirmoji sąskaita išrašyta 2022 m. birželio 17 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. sąskaitų nėra išrašyta; iš viso 2022 m. išrašytų sąskaitų suma – 24 621 Eur. Zakuna LTD pirmoji sąskaita išrašyta 2022 m. gegužės 2 d.; iš viso 2022 m. išrašytų sąskaitų suma – 139 424, 20 Eur; 2023 m. sausio 9 d. - 2023 m. sausio 26 d. išrašytos 2 sąskaitos 14 116 Eur sumai. German Stairs LTD pirmoji sąskaita išrašyta 2021 m. lapkričio 11 d.; laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. išrašyta sąskaitų 53 916 Eur sumai; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išrašytos sąskaitos 261 279, 70 Eur sumai.

60. Taigi, pateikti duomenys patvirtina, kad pirma sąskaita ginčo klientui išrašyta tik 2021 m. lapkričio 11 d. Ieškovė nurodo, kad ji pradėjo stebėti pokyčius klientų užsakymuose 2019 m.- 2021 m. pabaigoje, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė šiuo laikotarpiu su ginčo klientais nedirbo. Nagrinėjamu atveju atsakovės bendrovė įsteigta 2018 m. spalio 5 d., pirmoji sąskaita German Stairs LTD išrašyta tik 2021 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus 3 metams po bendrovės įsteigimo. Taigi, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė nuo pat jos įsteigimo tiesiogiai siekė pervilioti ginčo klientus.

61. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė eksponentiškai padidino pajamas per 2021 m. finansinius metus, lyginat su 2019 m. finansiniais metais nuo 45 610 Eur iki 478 960 Eur, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė nurodytu laikotarpiu, t. y. 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitas tik vienai ginčo klientei (German Stairs LTD) 53 916 Eur sumai. Taigi, atsakovės didžiąją minėtu laikotarpiu apyvartos dalį sudarė pajamos iš kitų klientų, kurie neturi verslo santykių su ieškove. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė buvo įsteigta, siekiant vykdyti nesąžiningą konkurenciją, o ieškovės minėti finansiniai rodikliai pasiekti panaudojus ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją.

62. Teismo vertinimu, bylos duomenų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad jei ir ieškovės užsakymų apimtys su nurodytais klientais sumažėjo, tam galimai turėjo įtakos kitos, nuo atsakovės nepriklausančios, objektyvios priežastys, galimai ir ieškovės teikiamų paslaugų kokybė. Ieškovės byloje pateiktas Zakuna el. laiškas, iš (duomenys neskelbtini), skirtas (duomenys neskelbtini), data – 2022 m. lapkričio 9 d., kuriame nurodyta: „<....> kas dėl darbo su Stair Supply, jeigu Jūs prisimenate, vienintelė priežastis dėl kurios mes pradėjome verslą su šia organizacija buvo nepakankamas Laiptų fabrikas vykdymas. Jūs turėjote išimtines teises mūsų užsakymams metų metus, nors mes ir praradome užsakymus Jums, kai Jūs konkuravote prieš mus su Jūsų DB atstovu <...> (e. bylos 1 t., b. l. 53). Pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė 2023 m. gavo 92 000 Eur pajamų iš klientės Zakuna LTD, t. y. šios klientės ieškovė nėra praradusi, nes verslo santykiai ir bendradarbiavimas tarp ieškovės ir Zakuna LTD tebevyksta. Atsakovės pateiktas German Stairs LTD laiškas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad <...> „daugiau nebedirbame su UAB „Laiptų fabrikas“, nes nuolat susidurdavome su problemomis bei su kokybe ir aptarnavimu susijusiais klausimai <....>“ (e. bylos 4 t., b.l.144-145). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo pradėtas bendradarbiavimas su ieškovės nurodytais klientais. Todėl vien faktas, kad ginčo klientai pradėjo bendradarbiauti ir su atsakove, nėra pakankamas netiesioginis įrodymas nesąžiningos konkurencijos faktui konstatuoti.

63. Nagrinėjau atveju atsakovė pateikė į bylą el. laiškus, siekiant pagrįsti bendradarbiavimo su ginčo klientais teisėtumą. Atsakovė pateikė Zakuna LTD 2022 m. vasario 11 d. el. laišką atsakovei, kuriame nurodyta: „<...> ieškome kas galėtų mums tiekti laiptus. Per metus mūsų užsakomų laiptų suma siekia apie 600 000 Eur. Ar galėtumėt pasakyti, kokia būtų žemiau pateiktame paveikslėlyje nurodytų laiptų kaina <...>“(e. bylos 4 t., b.l.146-147).

64. Atsakovė pateikė susirašinėjimą su bendrove Germain Stairs (e. bylos 5 t., b. l. 84-86). Germain Stairs 2021 m. liepos 19 d. e. laiške nurodyta: „<...> ar galite pagaminti kažką panašaus į pridėtus pavyzdžius? Jei taip, ar galite pasakyti, kiek kainuotų, atskirai nurodant pristatymo ir montavimo kainas.“ Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ši bendrovė kreipėsi į atsakovę telefonu, klausdama, kokias galimybes gaminti laiptus šios bendrovės užsakymu turi atsakovė; po pirmųjų pokalbių užsakymai buvo derinami tiek žodžiu, tiek el. laiškais. Atsakovė pateikė German Stairs LTD laišką, kuriame nurodyta, kad: „ieškodama naujo laiptų gamintojo ir tiekėjo, 2021 m. birželio 22 d. internete radome UAB „Stair Supply“. Iš pradžių susiskambindavome, viską aptarėme telefonu, nusprendėme dirbti kartu ir susitarėme dėl pirmojo bandomojo projekto. Vėliau užsakėme daugiau projektų. Daugiau nebedirbame su UAB „Laiptų fabrikas“, nes nuolat susidurdavome su problemomis bei su kokybe ir aptarnavimu susijusiais klausimai <....>“ ( e. bylos 4 t., b.l.144-145).

65. Atsakovė pateikė susirašinėjimą su Trappersperten AS, kuriame derinamos galimo bendradarbiavimo sąlygos (e. bylos 5 t., b.l.88-94). Atsakovės 2022 m. sausio 12 d. el. laiške minėtai bendrovei nurodyta: „<...> mes esame laiptų ir turėklų gamintojai ir ieškom partnerių, kurie galėtų parduoti mūsų produkciją kitose šalyse. Mūsų gamykla yra Baltijos šalyse (Lietuvoje).Turime patyrusių projektuotojų komandą, kuri daug metų dirba laiptų projektavimo ir gamybos verslo srityje. Mes galime užtikrinti aukštą paslaugų kokybę projektavimo etape, taip pat aukštos kokybės produkciją <...>.“ Trappersperten AS atsakymas (2022 m. sausio 12 d. el. laiškas), kuriame nurodyta: „<...> mane domina bendradarbiavimas. Galbūt galėčiau atsiųsti keletą viengubos sijos laiptų pavyzdžių, už kuriuos norėčiau gauti kainos pasiūlymą?<...>“.

66. Atsakovė pateikė susirašinėjimą su bendrove LA Maestria, kuriame derinamos galimo primojo užsakymo sąlygos (e. bylos 5 t., b. l. 94-100). Atsakovės 2022 m. sausio 14 d. el. laiškas LA Maestria, kuriame nurodyta: „<...>ačiū už atsiųstus brėžinius, jie detalūs ir dabar galiu Jums pateikti kainas. Gali būti šiokie tokie kainos skirtumai, jei mūsų konstruktoriai Jums pateiktų savo pastabas dėl kai kurių specifinių detalių, atsirandančių projektavimo stadijoje <...>“. LA Maestria atsakymas (2022 m. sausio 12 d. el. laiškas atsakovei), kuriame nurodyta: „ <...> būkite tokie malonūs ir pateikite mums geriausių kainų pasiūlymą tokiam projektui <...>“.

67. Teismo posėdžio 2024 m. birželio 11 d. metu liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas A. G. nurodė, kad jo pareigos buvo sąmatos pateikimas klientams, klientų paieška. Iš pradžių jis dirbo vienas šiose pareigose, vėliau jau dirbo 5 vadybininkai. Jo vadovas buvo V. A.. Gaudavo užklausą iš klientų, tada kreipdavosi į V. A. ar vykdys užsakymą. Standartinių gaminių mažai gamindavo. Kiekvieną sąmatą individualiai darydavo. Atsakant į klausimą ar buvo speciali kainodara, nurodė, kad nebuvo, nes kiekvienas projektas individualus. Atsakant į klausimą ar V. A. vykdydavo klientų paiešką, nurodė, kad jis buvo direktorius, tai neišvengiamai. Bet kad jam būtų nurodęs kokią konkrečią įmonę, nebuvo tokio atvejo. Klientų ieškodavo iš viešai prieinamų šaltinių, rašė pristatymo laiškus, jokių nurodymų apie konkrečius klientus iš V. A. ar J. S. negavo.

68. Pažymėtina, kad tam, kad būtų galima konstatuoti komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiam subjektui apie verslo partnerį, turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai, jog būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės verslo partneriu ir tokiu būdu perimti partnerį. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė pradėjo dirbti su ginčo klientais dėl to, kad tretieji asmenys atskleidė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovei. Šių išvadų nepaneigia ir ieškovės pateikti elektroniniai laiškai.

69. Byloje pateiktas LA Maestria el. laiškas, adresuotas atsakovės darbuotojo adresu (duomenys neskelbtini), kurio data 2022 m sausio 31 d., kuriame nurodyta: „ačiū už kainos pasiūlymą. Atkreipiame dėmesį, kad laiptų tipas skirtas viešajam naudojimui standartai skiriasi <...> Laiptų pakopos turi būti minimalaus ploto 1400x310x80 ploto, pagrindinė pakopa 1400x80 <...> (e. bylos 1 t., b.l.52). Pateiktas Zakuna el. laiškas, iš (duomenys neskelbtini), skirtas (duomenys neskelbtini), data – 2022 m. lapkričio 9 d., kuriame nurodyta: „<....> kas dėl darbo su Stair Supply, jeigu Jūs prisimenate, vienintelė priežastis dėl kurios mes pradėjome verslą su šia organizacija buvo nepakankamas Laiptų fabrikas vykdymas. Jūs turėjote išimtines teises mūsų užsakymams metų metus, nors mes ir praradome užsakymus Jums, kai Jūs konkuravote prieš mus su Jūsų DB atstovu <...> (e. bylos 1 t., b.l.53). Pateiktas German Stairs el. laiškas siųstas iš (duomenys neskelbtini), skirtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiško data 2022 m. rugsėjo 3 d. (e. bylos 1 t., b.l.54), kuriame nurodyta: „<...>pasižymiu prašymą dėl visiško mokėjimo, kiek tai susiję su 3 laiptų įrengiu <...>“.

70. Ieškovė nurodo, kad gavo informaciją, jog German Stairs Ltd; La Maestria; Zakuna LTD; Trappeksperten AS dirba su atsakove, kuri kreipėsi į juos, siūlydama analogišką produkciją žemesne kaina ir šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti el. laiškai. Tačiau vertinant ieškovės pateiktos komunikacijos turinį, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė siūlė produkciją mažesne kaina, nei ieškovė. Taigi aplinkybė, kad minėti klientai pradėjo verslo santykius ir su buvusių ieškovės darbuotojų įsteigta ir kontroliuojama UAB „Stair supply“, nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog verslo santykiai su minėtomis bendrovėmis buvo pradėti pažeidžiant Konkurencijos įstatymo nuostatas, neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie klientus. Tuo labiau, kad pati ieškovė nepagrindė kokią konkrečią informaciją, sudarančią jos komercinę paslaptį, tretieji asmenys perdavė atsakovei ir kokią tai įtaką turėjo ieškovės verslo santykiams su ginčo klientais. Pažymėtina, jog ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, kad atsakovė neteisėtai perėmė jos klientus, bet ir neįrodė, jog, nesąžiningai konkuruodama, atsakovė siūlė palankesnes ir žymiai naudingesnes sąlygas, nei ieškovė, kad naudojo ieškovės sukurtas išskirtines technologijas, ar, turėdama žinių apie ieškovės planuojamus projektus, tokia informacija pasinaudojo ir taip perėmė klientus ir pan. Kaip jau minėta, vien faktas, jog ieškovės nurodomi klientai pradėjo bendradarbiauti su atsakove, nėra pakankamas netiesioginis įrodymas nesąžiningos konkurencijos faktui konstatuoti. Taigi, nors ieškovė teisi, nurodydama, kad praradus klientus, jos konkuravimo sąlygos rinkoje pablogėjo, tačiau tai savaime negali lemti atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais (nesąžiningos konkurencijos) veiksmais, nes klientų praradimas gali būti ir natūralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Konstitucijos 46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos ūkis, pasekmė.

71. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo, įrodinėjimas turi ypatumų, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, taip pat priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė yra atleidžiama nuo pareigos pagrįsti nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimą.Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad tretieji asmenys atskleidė atsakovei ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o atsakovė ja pasinaudojo, perimdama ieškovės klientus, ir tokiu būdu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Dėl darbuotojų perviliojimo

72. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė nuo pat jos įsteigimo tiesiogiai siekė pervilioti ieškovės klientus , o vėliau ėmė pervilioti ieškovės darbuotojus, dėl ko mažiausiai 4 darbuotojai nutraukė su ieškove darbo santykius ir sudarė sutartis su atsakove. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. gegužės 3 d. M. V. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“; M. V. perėjo dirbti pas atsakovę. 2021 m. rugpjūčio 31 d. I. J. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“; I. J. perėjo dirbti pas atsakovę. 2021 m. gruodžio 8 d. R. K. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“; R. K. perėjo dirbti pas atsakovę. 2022 m. birželio 30 d. V. G. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“; V. G. perėjo dirbti pas atsakovę. 2022 m. rugpjūčio 19 d. O. D. prašymu nutraukta darbo sutartis su UAB „Laiptų fabrikas“; O. D. perėjo dirbti pas atsakovę..

73. Atsakovė nurodė, kad M. V. šiuo metu dirba pas ieškovę; V. G. niekada nedirbo atsakovės bendrovėje; darbuotojai I. J. ir O. D. pas atsakovę pradėjo dirbti pagal darbo skelbimus.

74. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos dispozicija, įtvirtinanti nesąžiningą konkuravimą, pasireiškiantį darbuotojų perviliojimu, nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi būti sudaromos sąlygos tam. Todėl ieškovei, siekiančiai pagrįsti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, kilo pareiga įrodyti, jog buvo atlikti neteisėti aktyvūs veiksmai, nukreipti pervilioti ieškovės darbuotojus į konkuruojantį subjektą siekiant nesąžiningo konkuravimo.

75. Teismo vertinimu, byloje tokių duomenų nėra pateikta. Atsakovė nurodo, kad darbuotojai I. J. ir O. D. pas atsakovę pradėjo dirbti pagal skelbimus ir šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti darbo skelbimai (e. bylos 4 t., b. l. 76-77).Taigi, aplinkybė, kad šie darbuotoja pradėjo dirbti pas atsakovę, savaime nesuponuoja, jog ieškovės darbuotojų apsisprendimas buvo nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų pagrindu. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime nurodė, kad darbo santykius su ieškovės bendrove nutraukė, nes jo netenkino darbo sąlygos, konkrečiai, netenkino atlyginimas, prasta psichologinė atmosfera bendrovėje, vadovavimo stilius, nebuvo jokių aiškių karjeros šioje bendrovėje perspektyvų; išėjęs iš bendrovės, dirbo UAB „Staticus“, darbo šioje įmonėje bandomuoju laikotarpiu portale CV bankas pamatė darbo skelbimą ir kreipėsi į atsakovės bendrovę dėl įsidarbinimo; 2022 m. kovo 21 d. (praėjus daugiau nei 3 mėn. nuo darbo santykių ieškovės bendrovėje pabaigos) sudarė darbo sutartį su atsakovės bendrove.

76. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai dėl darbuotojų perviliojimo nėra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Kasacinio teismo pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018). Ieškovė įrodymais nepagrindė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės darbuotojų perėjimas į UAB „Stair supply“ buvo nulemtas nesąžiningo atsakovės veikimo.

Dėl procesinės bylos baigties

77. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų, t. y. ieškovė neįrodė pirmosios (neteisėtų veiksmų) iš civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinei atsakomybei kilti yra reikalinga keturių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai) – visuma, neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

78. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, vertinant ieškinio pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rosita Patackienė