Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 2018-06-01dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOSKOMERCINIŲ PASLAPČIŲ TEISINĖS APSAUGOSĮSTATYMAS
2018 m. balandžio 26 d. Nr. XIII-1125
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo.
2. Šis įstatymas netaikomas:
1) kai Europos Sąjungos teisės akte ir (ar) Lietuvos Respublikos įstatyme nustatyta komercinės paslapties turėtojo pareiga dėl viešojo intereso atskleisti komercinę paslaptį sudarančią informaciją teismui, valdžios ar viešojo administravimo institucijai ir (ar) įstaigai jų funkcijoms įgyvendinti;
2) kai Europos Sąjungos teisės akte ir (ar) Lietuvos Respublikos įstatyme nustatyta Europos Sąjungos institucijos ir (ar) įstaigos arba valdžios ar viešojo administravimo institucijos ir (ar) įstaigos įgaliojimai atskleisti turimą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, gautą funkcijoms įgyvendinti;
3) sudarant kolektyvines sutartis.
3. Šis įstatymas nesuteikia teisinio pagrindo:
1) riboti darbuotojų judumą;
2) riboti darbuotojų galimybes naudotis informacija, kuri nėra komercinė paslaptis;
3) riboti darbuotojų galimybes naudotis įprastomis jų darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta patirtimi ir gebėjimais;
4) numatyti darbo sutartyse darbuotojams daugiau papildomų apribojimų, negu nustatyta susitarimuose dėl nekonkuravimo ir susitarimuose dėl konfidencialios informacijos apsaugos.
4. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos
1. Komercinės paslapties turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), teisėtai valdantys komercinę paslaptį.
2. Su komercinės paslapties pažeidimu susijusios prekės – prekės, kurių dizainas, savybės, veikimas, gamybos procesas arba prekyba yra daug geresni dėl neteisėtai gautų, panaudotų arba atskleistų komercinių paslapčių.
3. Sąvoka „komercinė paslaptis“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnyje.
3 straipsnis. Teisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas
1. Komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai komercinė paslaptis gaunama kuriuo nors iš šių būdų:
1) nepriklausomai atradus ar sukūrus;
2) stebint, analizuojant, ardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai valdo informaciją įgijęs asmuo, neturintis pareigos saugoti komercinę paslaptį;
3) naudojantis darbuotojų arba jų atstovų teise į informavimą ir konsultavimą Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka;
4) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, neprieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.
2. Komercinės paslapties gavimas taip pat laikomas teisėtu tiek, kiek tai numatyta kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose arba Europos Sąjungos teisės aktuose.
3. Komercinės paslapties naudojimas ar atskleidimas laikomas teisėtu tiek, kiek tai numatyta kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose arba Europos Sąjungos teisės aktuose.
4 straipsnis. Neteisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas
1. Komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu komercinė paslaptis gauta atlikus šiuos veiksmus:
1) neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį juos pasisavinus ar padarius jų kopiją;
2) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.
2. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų:
1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį;
2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties;
3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.
3. Komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.
4. Su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių gamyba, siūlymas ar pateikimas rinkai arba su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių importas, eksportas arba laikymas šiais tikslais laikomi neteisėtu komercinės paslapties naudojimu, kai tokią veiklą vykdantis asmuo žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo naudojama neteisėtai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.