Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

procesinio dokumento kategorijos : 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Rasai Staskevičienei, Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Bingelienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui M. M., nukentėjusiajam V. L., civilinių atsakovų atstovams : AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., UAB „Audgira“ atstovui A. G., kaltinamajam V. Č., jo gynėjui advokatui S. K., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis V. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2023 m. kovo 6 d. apie 11.56 val., privažiavęs reguliuojamą Gedimino - Vasaros gatvių sankryžą, Marijampolės m., kurioje šviesoforas buvo išjungtas, neatsargiai vairuodamas transporto priemonę - vilkiką VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 167 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais, bei 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, jis, esant išjungtam šviesoforui, nesilaikė sankryžoje esančio kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią" reikalavimo, vairuodamas transporto priemonę nelygiareikšmių kelių sankryžoje su šalutiniu keliu, išvažiuodamas iš šalutinio kelio - Vasaros gatvės, į pagrindinį kelią - Gedimino gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio automobilio Mitsubishi L200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), keleivis G. K., kuriam konstatuota dešinės mentės skeveldriniai, krūtinkaulio ir dešinio gaktikaulio šakų skeveldriniai lūžimai, dešinės pusės I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžimai, stuburo krūtinės dalies VII bei juosmeninės dalies I, II, III slankstelių lūžimai, širdies ir plaučių sumušimas, trauminės kilmės kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, šokas po nukraujavimo, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, o taip pat muštinė žaizda kaktoje, kirstinė žaizda dešinio nykščio srityje, nubrozdinimas nugaroje, kraujosruvos kairiajame žaste ir kojose, kas sukėlė nukentėjusiajam G. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei šio automobilio vairuotojas V. L., kuriam konstatuota dešinės akies viršutinio voko muštinė žaizda, veido sumušimas, o taip pat nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis V. Č. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 6 d. kažkur apie 11 valandą, pasikrovęs grūdus, važiavo iš Kūlokų į Klaipėdą. Jis vairavo sunkvežimį Volvo su puspriekabe, kuri priklausė UAB „Audgira“. Šviesoforas buvo išjungtas, lyg tai buvo švari Marijampolėje Vasaros ir Gedimino (Armino) gatvių sankryža, lyg tai įsitikino, kad nieko nėra ir per vėlai pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį lengvąjį automobilį, stengėsi sustabdyti, bet nespėjo ir įvyko šis įvykis. Jis sankryžoje važiavo tiesiai, neveikė šviesoforas. Jam buvo ženklas, kad praleisti, jis prisistabdė, apsižiūrėjo, sustojęs nebuvo, nes ten nėra „Stop“ ženklo ir jam neprivaloma sustoti. Toje sankryžoje matomumas pakankamai geras, tik iš kairės pusės yra „Litagros“ tvora, kažkiek ji užstoja ir jam dar galėjo užstoti sunkvežimio veidrodžiai. Jis per vėlai pamatė automobilį ir nespėjo sustoti. Įvažiuojant jam į sankryžą, pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį Mitsubishi, kuris dešiniu šonu jam per sunkvežimį nubraukė, jis tuo momentu visko nematė, bet automobilis turbūt apsisuko ir iš kitos pusės nuo Prienų atvažiavo miškovežis ir automobilis tada trenkėsi į tą miškovežį MAN. Jis pamatė atvažiuojantį automobilį, kai buvo iki jo likę 10-20 metrų, tada jis stabdė, bet nespėjo sustoti. Jo greitis buvo apie 30-40 km/val., bendra sąstato masė buvo apie 40900 tonų. Po įvykio jis pervažiavo sankryžą ir sustojo, vidury sankryžos nesustojo, kad neužblokuoti sankryžos, jis prasirito ir taip automatiškai gavosi. Tada išlipo, nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko, einant prie lengvojo automobilio ir miškovežio, atvažiavo policija, greitoji, gelbėtojai ir išvežė žmones. Buvo 2 sužeisti, jis nebuvo sužalotas. Jis tik labai išsigando, buvo didelis stresas. Tikriausiai įvykis įvyko dėl jo neapdairumo. Sveikata dėl teisės vairuoti pratęsimo buvo tikrinta 2022 metais liepos mėnesį, išdavė 2 metams, dar dabar galioja. Anksčiau nebuvo teistas, ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, buvo baustas už smulkius administracinius nusižengimus : greičio viršijimas, vairavimas pasibaigus draudimui. Baudas sumokėjęs. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio jis galvoja teigiamai, reikia žmogui atlyginti nuostolius, sumokėti neturėjo galimybės, nes jų asmeniškai nepažįsta. Jis dabar nedirba UAB „Audgira“. Šiuo momentu negali dirbti, nes turi sergančią mamą, pas kurią reikia dažnai lankytis, iš darbo išėjo dėl šeimyninių aplinkybių. Gauna nedarbingumo išmokas, nes registruotas Užimtumo tarnyboje, yra gavęs 200 eurų ir 500 eurų. Sutuoktinė, kurią prašo skirti laiduotoja, nedirba, jie abu dirba 3 ha ūkelyje, užsiaugina daržovių, laiko vištas, registruoto savo vardu turto turi 16 arų žemės. Gyvenamoji valda yra žmonos, kurią ji paveldėjusi iš tėvų. Automobilį turi, bet jis eisme nedalyvauja, yra senas traktorius, praktiškai neveikiantis. Prašė žmonos būti laiduotoja, nes ji turi jam didelę įtaką, gerai sutaria, ji jo gyvenimo palydovė, viską jie tariasi ir daro kartu, ji neturi teisės vairuoti. Dabar niekas nepasikeis, ji namų savininkė, žemės savininkė. Nepilnamečių vaikų neturi, jau užauginti. Eismo oro sąlygos buvo neblogos, kelio danga buvo sausa. Tuo metu, kai pastebėjo tą automobilį, ar jis buvo su šviesomis, neatsimena, bet mano, jei būtų su šviesomis, būtų pastebėjęs. Sutuoktinė darytų jam įtaką, jei kartu važiuoja, ji labai perspėja, prašo jį būti atidesniu, kad nepadaryti, ką nors daugiau. Jo sutuoktinė yra jam autoritetas, konfliktų nebūna, su ieškiniu sutinka, kad būtų atlyginta žala. Ateityje ruošiasi įsidarbinti, ieško darbo. Visą gyvenimą vairavo sunkiasvores transporto priemones, kitos specialybės praktiškai neturi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. paaiškino, kad apie eismo įvykį jis nieko neatsimena, prisimena, kad atvažiavo iki Marijampolės. Tai buvo kovo 6 d., važiavo automobiliu Mitsubishi L200, vairavo V. L., važiavo kažkur už Marijampolės parsivežti krovininiam automobiliui MAN priekinį bamperį. Marijampolės mieste važiavo pagal navigaciją.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1t.,b.l.128), su parodymais sutiko. Jam buvo padaryta daug sužalojimų, daug šonkaulių sulaužyta, stuburas trūkęs, subinkaulis, kakta skelta, kažkas dar iš plaučių atsitraukinėja. Gulėjo ligoninėje gal 3 mėnesius iki birželio,birželį išvažiavo į sanatoriją. Civilinį ieškinį pareiškė, nes kokią turėjo sveikatą, jos nebeliko. Dabar jau trečias mėnuo atostogauja, jis nežino, ar galės dirbti, naktimis vartosi, jam visur skauda, kairės rankos raiščiai trūkę, padarė rezonansą, nebeskiria vaistų, jis neturi sveikatos. Jis nežino, gal darbdavys jo iš viso nenorės priimti, yra sveikų žmonių. Jam skauda, yra tirpimas, bado kaip adatos, toks skausmas ir naktį, ir dieną. Sveikatos būklė yra prasta. Balandžio 2 d. turėtų grįžti į darbą, nes neturi atostogų. Nedarbingumo netęsė, ėjo atostogų. Nedarbingumas truko nuo kovo 6 d. iki gruodžio mėnesio. Jam šeimos gydytoja sakė, kad nebegali tęsti nedarbingumo. Jam dar buvo blogai, jis negali ilgai sėdėti ir gulėti, nes jaučia skausmus. Atmintis labai pablogėjo, neatsimena, ką kalbėjo vakar, anksčiau taip nebūdavo, jis gerai rankos nepakelia. Sako, atvažiuok, suleisim vaistus, bet operacijos nepataria daryti. Dar šalutiniai poveikiai: tirpsta ranka ir kairiąją koją bado, kaip su adatomis, sako, gal praeis kažkada. Dar šiai dienai vartoja vaistus nuo skausmo, kraujo apytakai, išgulėjo komoje kažkiek laiko po tos avarijos. Šiai dienai tik, kad į tualetą nueina, kad normaliai jaustųsi, eitų į darbą, jam pačiam gėda. Prieš eismo įvykį vartojo tik nuo spaudimo vaistus. Nedarbingumo metu gavo išmokas iš Sodros. Kai gydėsi stacionariai ligoninėje, operacijų nebuvo, nes nepatarė operacijų, nes jis gali neatsigauti po narkozės. Neįgalumui nustatyti pateikė dokumentus 2024 m. vasario pabaigoje, atsakymo negavo. Jo ieškinys yra už tris metus galimų, negautų pajamų, jeigu negalės dirbti iki pensijos. Dirbant minėtoje įmonėje, jo mėnesinės pajamos buvo 1700 eurų „ant popieriaus“, o į rankas virš 1000 eurų. Dirbo įmonės direktoriumi. Jo darbas- važiuodavo į karjerus, vadovaudavo karjerams, turėdavo važiuoti, tikrinti kokybę, kad atitiktų sertifikatus, darydavo laboratorinius ir kontoroje, bet daugiausiai važiavo į Kuršėnus į plovyklą, rūpinosi detalėmis, reikėjo organizuoti jų tiekimą, ant ratų ir kabinoje, reikėjo ir judėti ir vaikščioti po karjerą, žiūrėti, kad nebūtų perkaitimų ir kompiuteriniai patikrinimai, organizuoti apsaugą, kelmų rovimas, visa organizacija. Atstumai 60 kilometrų tarp jo prižiūrimų objektų, kiekvieną dieną į karjerus važiuodavo, į plovyklas 2-3 kartus į savaitę. Turėdavo važiuoti detalių, teko važiuoti į Marijampolę, į Klaipėdą, naujų detalių dažniausiai į Šiaulius važiuodavo 50 kilometrų. Ar tas darbo funkcijas dar galės atlikti, kur anksčiau darė, nežino, toks jausmas, kad ne. Jis su tuo darbdaviu dirbo 40 metų kartu, juo pasitikėjo, bet dabdavys mato, kai užvažiuodavo, kad jam jau nėra sveikatos, dar apie darbus su juo nekalbėjo. Važiuoti tokius atstumas negalės, atsirado baimė, bijo sankryžų, kai atvažiuoja automobilis, bijo. Kai išsigąsta, jaučia, kad širdis pradeda plakti, matyt, spaudimas sukyla. Anksčiau labai patiko vairuoti, dabar geriau, kad vairuotų kas kitas ir nemiga kamuoja naktį. Mintys apie tą įvykį kamuoja, yra baimė apie tai galvoti, gulėjo ligoninėje, sapnavo kažkokias nesąmones, manė, kad tikrai taip buvo, bet jis buvo komoje. Jis gyvena individualiame name gyvenvietėje. Namų ūkiu, šildymu, jau dabar rūpinasi žmona, jau negali pats eiti malkų į mišką, rūpinasi žmona, sando, ką nors ar atvažiuoja vaikai. Tos atostogos, kuriose dabar yra, yra apmokamos. Prieš įvykį turėjo sveikatos problemų dėl spaudimo, prieš septynis metus turėjo operaciją, buvo pakeistos 3 širdies kraujagyslės. Jis pareiškė ieškinį dėl 30000 eurų neturtinės žalos, gavo iš draudėjo išmoką 10000 eurų, tai išminusavus lieka ir dabar prašo 20 000 eurų.

Nukentėjusysis V. L. paaiškino, kad jis toje įmonėje dirbo sunkvežimio vairuotoju, jo sunkvežimiui reikėjo buferio. Direktorius G. K. jį rado tik Marijampolės rajone. 2023 metų kovo 6 d. jis vairavo Mitsubishi L200, važiavo iš Kelmės į Marijampolės rajoną. Marijampolės miesto nežinojo, todėl važiavo su navigacija. Jis tik išgirdo padangų čiuožimą ir trenksmas, matė, kad sunkvežimis ir viskas, tada prarado sąmonę, atsibudo ligoninėje. Važiavo pagrindiniu keliu, šviesoforas neveikė, išgirdo sunkvežimio padangų cypimą. Prisimena, tik kad šoninis langas dužo, ten kur sėdėjo G. K.. Buvo kirsta į dešinę pusę jų automobilio, kur sėdėjo G. K.. Saugos diržus segėjo abu, iš Kelmės išvažiavo su diržais, daugiau niekur nebuvo išlipę. Pasuko galvą į tą pusę, kur girdėjo padangų cypimo garsą, stiklas dužo ir daugiau nieko neatsimena. Jam buvo padaryti sužalojimai: sako, kad kaklo slankstelis buvo paėjęs, bet paskui sako, gal sena trauma, 2 mėnesius turėjo nedarbingumą, dešinės akies voko muštinės žaizdos, veido sumušimas, nubrozdinimai skruostuose, visko dar nesurašė, dar dantys iškrito, dabar susidėjo plokšteles. Stacionare ligoninėje negulėjo, namuose du mėnesius gydėsi, į draudimą dėl išmokų nesikreipė, nežino kodėl. Dabar dar gydosi, su nugara turi problemų, nežino, dėl ko. Jų greitis nebuvo didelis, kokiu greičiu važiavo tas sunkiasvoris, nežino, jis išgirdo tik padangų cypimo garsą ir dužo šoninių durelių stiklas, tiek ir tematė. Oro sąlygos buvo geros, saulė švietė, gal kelias dar nebuvo labai sausas, iš po žiemos, buvo apie 12 valanda dienos. Kelio danga nebuvo slidi, gal drėgna, bet švietė saulutė. Jis važiavo, įsijungęs šviesas, nes jos automatiškai įsijungia. Kaltinamajam pretenzijų neturi, kad laiduotų jo sutuoktinė, sutinka.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. paaiškino, kad yra pareikštas G. K. ieškinys, vieninteliu civiliniu atsakovu yra nurodoma jo atstovaujama AB „Lietuvos draudimas“, įmonė, kurioje dirbo kaltinamasis yra nurodyta kaip trečiasis asmuo. Baudžiamasis procesas nenumato tokio trečiojo asmens, bet iš esmės nurodoma, atsakovas yra vienintelis AB „Lietuvos draudimas“, kurį teismas pripažino. Kadangi yra reiškiami du reikalavimai, tai vienas reikalavimas dėl neturtinės ir kitas dėl turtinės žalos ir negautų pajamų. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. reikalauja 30000 eurų neturtinės žalos, tai iš tikrųjų jis buvo pareiškęs ir neteisminį reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“, tai AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis specialiu teisės aktu, eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos nustatymu ir rekomendacijomis, yra numatyta, kai yra sunkus sveikatos sutrikdymas, yra maksimaliai išmokama 12 minimalių algų, tai iš esmės 2023 metais tai buvo 10080 eurų, tai tokia suma ir buvo išmokėta civiliniam ieškovui, reikėtų susikonkretinti, ar civilinis ieškovas palaiko 30000 eurų, ar jau išminusuota ta suma, kiek iš jų gavo 10080 eurų. Ta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos yra išmokėta pagal teisės aktą, tai yra rekomendacijos ir teismas nuspręs, ar ji yra pakankama ar nepakankama. Dėl negautų pajamų, susipažinus su civiliniu ieškiniu, tai yra reikalaujama nuo įvykio dienos negautos pajamos iki tada, kai nukentėjusiajam sukaks 65 metai, kai jis įgis teisę į senatvės pensiją. Taip pat yra nurodoma, kad jis tris metus, tai yra iki 2029 metų prarado pajamas, tai tas reikalavimas yra virš 85000 eurų. Tačiau, gavus visą medžiagą ir iš Sodros regresinę pretenziją, sužinojo, kad visą tą laiką, kol buvo nedarbingumas, tai yra nuo įvykio dienos iki 2023 metų gruodžio 4 d. jam Sodra mokėjo ligos pašalpą. Be to, Sodros Panevėžio skyrius šį įvykį pripažino nelaimingu atsitikimu darbe, tai nukentėjusiajam buvo kompensuojama 100 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio. Iš darbovietės gautų duomenų apie jo gautas pajamas buvo paskaičiuotas vidutinio atlyginimo vidurkis, pagal paskutinius 3 mėnesius ir taip pat buvo pasižiūrėta, kiek jis būtų gavęs, jei būtų dirbęs. Tai buvo pažiūrėta pagal Sodros regresinę pretenziją ir Sodros duomenis, kiek jam buvo išmokėta Sodros išmokų. Tai gavo taip, kad išmokos nedaug, bet viršija, todėl nuo įvykio dienos iki nedarbingumo pabaigos G. K. jokių pajamų neprarado, kadangi buvo kompensuotos Sodros, po to Sodra pateikė regresinį ieškinį jų įmonei ir jų įmonė Sodrai kompensavo. Tai iki 2023m. gruodžio 4d. nėra jokio pagrindo priteisinėti. Toliau duomenų nuo 2023 m. gruodžio 4d. jie neturėjo, todėl ir buvo toks prašymas įpareigoti civilinį ieškovą pateikti duomenis, tačiau šiandien jis pasakė, kad jis iki šios dienos yra apmokamose atostogose, tai jis gauna pajamas, tos pajamos yra apskaičiuojamos pagal tą patį vyriausybės nutarimą ir gauna jis tą vidurkį. Į ateitį : kadangi reikalavimas yra į ateitį, yra per daug nežinomų duomenų, tai yra jie nežino, koks bus nustatytas nedarbingumas, ar civilinis ieškovas bus darbingas pilnai, dalinai, kokias išmokas mokės Sodra, tai iš esmės į ateitį apskaičiuoti absoliučiai nėra jokios galimybės. Be to, kaip jis teigia, dar jis žada grįžti į savo darbovietę. Kokia apimtimi jis grįš, ar jis galės dirbti pilna apimtimi ar daliniu etatu, kokios bus darbinės pajamos, vėl gi, neįmanoma nustatyti į ateitį. Iš esmės teismas negali nustatyti, tai toks jų prašymas, kad pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir perduoti civilinio proceso tvarka arba tiesiog šį reikalavimą, jei ieškovas sutinka, palikti nenagrinėtą, nes pateikus duomenis apie gaunamas pajamas, tiek iš Sodros, tiek iš savo darbovietės, jei susidarys negautos pajamos, tai tokius reikalavimus AB „Lietuvos draudimas“ tenkina ne ginčo tvarka. Jei bus ginčas dėl negautų pajamų, nes šiuo metu ginčo dėl negautų pajamų nebuvo, jų tiesiog nesusidaro. Todėl didžioji dalis reikalavimų, būtent, dėl negautų pajamų iki šios dienos yra nepagrįsta, nes negautų pajamų nesusidaro, nes kompensavo Sodra ir darbdavys, o ar jis praras pajamas ateityje, nėra galimybės apskaičiuoti. Kadangi jie duomenų neturėjo, ar jis dirbo po tos 2023m. gruodžio 4d., ar tęsė nedarbingumą, tikėtina, kad nukentėjusiajam nedarbingumo nebetęsė, tokia situacija yra tikėtina. Tokiais atvejais žmogus kreipiasi į Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūrą, tada nustatomas neįgalumas ir jis gauna neįgalumo pensiją. Dažniausiai pirmiausia nustatoma laikinai terminuotam laikui 1-2 metams, po to tęsiama. Tada kai nukentėjusysis kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, jis tų negautų pajamų neprašė, buvo tik prašoma vaistų, dėl važinėjimo į gydymo įstaigas, jie yra pateikę, ką apmokėjo. Nekompensavo tik už maisto papildus. Apmokėjo gydymo išlaidas ir kelionės išlaidas, nekompensuojame tik maisto papildus ir higienos priemones. Išminusavus nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką, lieka 19920 eurų. 15000 eurų, tai nėra nei minimali suma, nei maksimali, ji nustatoma, atsižvelgus į visas aplinkybes, vertinama ir bandoma išspręsti ginčą. Neturtinės žalos nustatymui rekomendacijos yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu, ir ten atsižvelgiama į būtent tokius du pagrindinius kriterijus, tai sveikatos sutrikdymo mastą, sunkumą, tai yra nežymus, sunkus ir nesunkus ir gydymo trukmę. Tai yra rekomendacija dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo maksimali rekomendacija 12 minimalių algų, kadangi nepavyko susitarti, tai tiesiog rekomendacija ir paėmė maksimalią rekomendaciją ir išmokėjo nukentėjusiajam, o kadangi tai yra rekomendacijos, tai teismo tai nesaisto. Jei nukentėjusiajam būtų nustatytas neįgalumas, tai priklausomai nuo nustatyto neįgalumo dydžio ir trukmės, ten yra nustatyta, jeigu neįgalumas virš 25 procentų, iki 50 procentų, po to virš 50 procentų, kiek yra didinamos tos rekomendacijos. Šiai dienai tokių duomenų neturi, dėl to negali taikyti, jei tai būtų nustatyta, taikys.

Civilinio atsakovo UAB „Audgira“ vadovas A. G. paaiškino, kad jis kaip darbdavys apie civilinį ieškinį, neturi ką pasakyti, jam nereikia žalos atlyginti. 2023 m. kovo 6d. kaltinamasis vairavo jo įmonei priklausiančią transporto priemonę. Apie eismo įvykį nieko nežino. Kaltinamasis dirbo bendrovėje apie 2-3 mėnesius.

Laiduotoja R. Č. paaiškino, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje 35 metai. Prašo atleisti jos sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduoti jos atsakomybėn. Jie bendrauja gerai, gerbia vienas kitą, yra savo vyrui autoritetas. Po šio prašymo turės vyrą prižiūrėti ir auklėti, dabar jis nieko nedaro, jei patvirtins teismas, turės vyras tą patį daryti, kaip ir dabar. Įtaką daro ir darys kaltinamajam, niekur neišleidžia, prižiūri, tik pas mamą nuvažiuoja. Anksčiau sutuoktinis buvo baustas už greičio viršijimą, apie tai sužinojo iš paties sutuoktinio, baudas sumokėdavo. Dabar retai, kur važiuoja, tik pas uošvę į Šakius, mažiau važiuoja, nes ji pati sveikatos neturi, jai labai sunku vaikščioti. Kai vyras pasakydavo, kad viršijo greitį, ji labai pykdavo. Apie šį įvykį papasakojo grįžęs vyras, jis buvo labai pasimetęs, labai gailėjosi ir ji gailisi, kad šitaip įvyko. Turi dvi pilnametes dukras. Jai atrodo, kad sutuoktinis padarė išvadas dėl šio poelgio. Ji nedirba, išsilaiko iš bendro ūkio, jokių išmokų negauna, dabar pragyvena tik iš sutuoktinio išmokos, kurią moka Užimtumo tarnyba. Ji dirbo virėja tik iki pirmos dukters gimimo, o po dukros gimimo, nedirbo, etatus mažino, po to kita dukra gimė ir tapo namų šeimininke. Turi 3 ha žemės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti:

2023m. birželio 13d. įtariamasis V. Č. įteikus jam pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., padarymo, kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. kovo 6 d. apie pietus, tikslios valandos neatsimena, jis atvažiavo Vasaros gatve, Marijampolės m., nuo cukrinio fabriko pusės, nes važiavo iš Kūlokų kaimo. Važiavo UAB "Audgira" priklausančiu vilkiku VOLVO, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. Privažiavus Vasaros - Gedimino gatvių sankryžą matė, kad šviesoforas neveikė, apsidairė, kad sankryžoje nieko nėra ir gali važiuoti. Tik įvažiavus į sankryžą, jam iš kairės pusės, nuo miesto centro, pagrindiniu keliu, atvažiavo automobilis Mitsubishi L200, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Jis važiavo negreitai, ne daugiau 30 km/h greičiu, kadangi vežė krovinį. Savo vairuojamo vilkiko sustabdyti nespėjo, nes automobilį Mitsubishi L200 pamatė per vėlai. Automobilyje Mitsubishi L200 važiavo du žmonės, jis pats sužalotas nebuvo, todėl nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia tris charakteristikas (3 t., b.l. 46-49). ?

???2023 m. kovo 7d. V. Č., apklaustas specialiuoju liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad 2023 m. kovo 6 d. apie po 11.00 val., tikslaus laiko neatsimena, jis važiavo UAB "Audgira" priklausančiu automobiliu VOLVO FH, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Jis važiavo Vasaros gatve, Marijampolės m. Važiavo nuo Liudvinavo, paskui iš Armino gatvės pasuko į dešinę, pravažiavo pro UAB "ICEKO", kokia ten gatvė tiksliai nežino, bet privažiavus Gedimino - Vasaros gatvių sankryžą matė, kad šviesoforas neveikė. Vizualiai pasižiūrėjo, kad sankryža tuščia, dar prieš jį pravažiavo keli automobiliai, jis pristabdė automobilį, bet sustojęs nebuvo. Per sankryžą važiavo, nes buvo įsitikinęs, kad automobilių nėra, greitis buvo apie 50 km/h, gal net ir mažiau, nes važiavo su kroviniu, kurio svoris apie 26 tonos. Įvažiavęs į sankryžą, kirtęs vieną juostą, o jų yra keturios, pamatė, kad nuo miesto pusės, tai yra jam iš kairės, atvažiuoja visureigis, tamsios spalvos, Mitsubishi L200. Kuomet jį pamatė, tarp jų galėjo būti apie 10 metrų atstumas. Jis pradėjo vairuojamą vilkiką stabdyti, tačiau nespėjo, o automobilio Mitsubishi L200 vairuotojas važiavo nestabdydamas, jo greitis, mano, buvo tikrai didesnis už leistiną. Mitsubishi L200 automobilis jam stabdant nubraukė dešiniu šonu jo vairuojamo vilkiko priekį, tuomet jį nuo smūgio sumėtė ir jis trenkėsi į priešpriešine kryptimi važiuojantį miškovežį JAM. Mitsubishi L200 automobilis atsitrenkė į vilkiko JAM priekinį kairės pusės kampą. Jis tuomet pravažiavo sankryžą ir sustojo. Po eismo įvykio jis pats sužalotas nebuvo, todėl išlipęs iš vilkiko nuėjo pažiūrėti automobilio Mitsubishi L200 važiavusių asmenų, bet jau buvo prisirinkę daugiau žmonių, taip pat į eismo įvykį iškart pristatė policijos pareigūnai, kurie buvo netoliese. Oro sąlygos buvo geros, kelio danga nebuvo slidi, nors ji buvo šiek tiek drėgna, matomumas buvo geras. Dėl eismo įvykio yra kaltas tiek jis, kad pilnai neįsitikino, ar neatvažiuoja automobilis, nes galėjo būti, kad automobilis Mitsubishi L200 važiavo neįjungęs šviesų, tai jis jo nepastebėjo, taip pat mano, kad kaltas ir Mitsubishi L200 vairuotojas, nes jis viršijo leistiną greitį, nes jei jis būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų spėjęs sustoti, arba jis būtų jį pamatęs. Be to, Mitsubishi L200 vairuotojas į jo vilkiką tik nubraukė automobilių šonus, bet jo manymu, dėl didelio greičio jis trenkėsi į priešpriešais atvažiuojantį JAM vilkiką, nes automobilio nesuvaldė, dėl ko ir susižalojo automobiliu važiavę žmonės (2 t., b.l. 39-42).?

2023 m. kovo 6d. nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2023 m. kovo 6d. apie 12.00 val. jis vairavo automobilį Mitsubishi L200, valstybinio numerio neatsimena, kartu važiavo G. K., kuris sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Jie abu buvo užsisegę saugos diržais. Važiavo iš Kelmės miesto į Buktos k., Marijampolės sav., pirkti krovininio automobilio detalių. Kadangi nežinojo kelio, naudojosi navigacija, ji buvo įjungta jo mobiliajam telefone. Telefonas buvo užkištas už priekyje esančio skydelio nuo saulės, važiuodamas nuolatos stebėjo navigaciją. Važiuojant Marijampolės miestu, tikslios gatvės nurodyti negali, vairuojamo automobilio greitis buvo iki 50 km/h, važiavo antra eismo juosta, artėjant prie sankryžos, navigacija rodė, kad per sankryžą reikia važiuoti tiesiai. Iš priešpriešais labai stipriai švietė saulė, buvo labai prastas matomumas. Jis labai buvo susikonstravęs, kad reikia važiuoti per sankryžą tiesiai, todėl, įvažiuodamas į sankryžą nepastebėjo, neatkreipė dėmesio, ar sankryža yra reguliuojama šviesoforo signalais, koks tuo metu degė šviesoforo signalas ar iš vis degė, t. y. buvo reguliuojama šviesoforo signalais sankryža. Ar šalutiniu ar pagrindiniu keliu įvažiavo į sankryžą, to pasakyti negali, viskas labai įvyko greitai, tik staiga pajuto smūgį į automobilį ir išgirdo dūžtančius automobilio stiklus. Daugiau nieko neatsimena, prarado sąmonę, tik pamena, kaip jį jau nešė į greitosios pagalbos automobilį. Iš įvykio vietos jį išvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Kiek jis pamena, bendrakeleivį išvežė kitas greitosios pagalbos automobilis, daugiau jis jo nematė ir su juo nebendravo. Automobilį vairavo blaivus, automobilio dokumentai buvo tvarkingi. Automobilio dokumentai buvo pas bendrakeleivį G. K. (2 t., b.l. 3-5).

2023 m. gegužės 29d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2023 m. kovo 6 d. apie 8.30 - 9.00 val. jis kartu su direktoriumi G. K. išvyko iš Kelmės miesto į Marijampolės sav., Buktos kaimą, kur yra UAB "Tomas ir partneriai", kadangi reikėjo automobiliui "buferio". Vyko su UAB "Turtas" priklausančiu automobiliu Mitsubishi L200, valstybinio numerio neatsimena. Automobilį vairavo jis, o G. K. sėdėjo priekinėje sėdynėje, keleivio vietoje. Marijampolės mieste jie buvo apie 11.30 val., važiavo į Buktos kaimą per miestą, kadangi pirmame nusukime nenusuko. Važiavo naudojantis navigacija, nes kur važiuoti nežinojo, Marijampolės mieste buvo pirmą kartą. Važiavo mieste greičiu iki 50 km/h, tikrai negreičiau, kadangi miestas jam nepažįstamas. Jis važiavo pagrindiniu keliu, privažiavus sankryžą, kuri reguliuojama šviesaforo, tačiau tą dieną šviesaforas neveikė, važiavo vadovaujantis kelio ženklais, kertant sankryžą į jo vairuojamą automobilį pajuto smūgį . Smūgis buvo į dešinę automobilio pusę, kur sėdėjo G. K., jis pajuto, kad dužo durų stiklai, kur sėdėjo G. K., ir iškart prarado sąmonę. Į vairuojamą automobilį žino, jog atsitrenkė sunkiasvoris automobilis, daugiau nieko pasakyti negali, kadangi prarado sąmonę. Žino, kad eismo įvykis įvyko Gedimino - Vasaros gatvių sankryžoje. Jis mano, dėl eismo įvykio kaltas sunkiasvorio automobilio vairuotojas, kadangi jis važiavo ne pagal kelio ženklus, nes jis važiavo pagrindiniu keliu, kaip buvo pažymėta kelio ženkluose, todėl jis turėjo jį praleisti. Jis išgirdo pagangų cypimą, tai yra stabdymą ir pajuto smūgį, mano, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas važiavo greitai, tą sprendžia iš to, kad stabdant cypė padangos. Pirmos apklausos metu buvo apklaustas iškart po įvykio, prieš tai buvo be sąmonės, blogai jautėsi ir negalėjo papasakoti įvykio eigos sąmoningai, ką pareigūnai parašė jis nieko neskaitė, davė pasirašyti, pasirašė, tuo metu įvykį prisiminė labai blankiai. Įvykio metu buvo blaivus. Važiuodamas žiūrėjo į kelią, kiek atsimena, kelio danga buvo sausa, švietė saulė, matomumas buvo geras (2 t., b.l. 11-14).

2023 m. birželio 2d. nukentėjusysis - civilinis ieškovas G. K. parodė, kad jis 2023 m. kovo 6 d. įvykio aplinkybių dėl patirtų sužalojimų neatsimena, gali tik pasakyti, jog tą dieną kartu su darbuotoju V. L. apie 9.30 val. išvyko į Marijampolės sav. Važiavo įmonei "Turtas" priklausančiu automobiliu "Mitsubishi L200", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo V. L., jis sėdėjo šalia keleivio vietoje. Atvykus į Marijampolės miestą, V. L. važiavo Gedimino gatve, kuri pagal kelių ženklus buvo pažymėta pagrindine. Privažiavus Gedimino - Vasaros gatvių sankryžą, neveikė šviesoforas, bet jiems buvo pagrindinis kelias, todėl V. L. važiavo tiesiai, ir nuo to momento daugiau nieko neatsimena. Pačio eismo įvykio taip pat neatsimena ir nieko apie jį negali pasakyti, jam tik ligoninėje pasakė, jog pateko į eismo įvykį. V. L., mano, važiavo ne daugiau 50 km/h greičiu, kadangi Marijampolės mieste anksčiau nebuvo lankęsis ir miestas jam nebuvo pažįstamas (1t., b.l. 128-130).

?2023 m. kovo 6d. liudytojas M. P. parodė, kad 2023 m. kovo 6d. apie 12.15 val. jis vairavo krovininį automobilį MAN (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo Gedimino g., Marijampolės m., nuo Prienų krypties. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 40 km/val. Artėjant prie Vasaros-Gedimino gatvių sankryžos, jis pastebėjo, kad neveikia šviesoforas. Suprato, kad reikia vadovautis kelio ženklais. Jis pastebėjo, kad važiuoja pagrindiniu keliu, o jam reikėjo sukti į dešinę pusę, todėl įjungė dešinio posūkio signalą ir ruošėsi sukti į dešinę pusę. Dar beįvažiavus į sankryžą, pastebėjo, kad jam iš kairės pusės, šalutiniu keliu, atvažiuoja krovininis automobilis VOLVO, ir staiga jis sankryžoje kliudo visureigį Mitsbisji, važiavusį pagrindiniu keliu nuo miesto pusės. Visureigis nuo smūgio slydo ir atsimušė į jo automobilio priekinę dalį. Po smūgio jo automobilis liko stovėti vietoje. Jis išlipęs matė, kad visureigyje prispausti du žmonės. Dėl eismo įvykio, mano, kaltas krovininio automobilio vairuotojas, kuris įvažiavo į sankryžą šalutiniu keliu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam visureigiui (2 t., b.l. 24-26).

2023 m. kovo 6d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2023 m. kovo 6d. apie 12:08 val. iš Marijampolės apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Gedimino – Vasaros gatvių sankryžoje, Marijampolės mieste, įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu susidūrė lengvasis automobilis su dviem sunkvežimiais. Yra du prispausti asmenys. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas vilkikas MAN, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo blaivus M. P., gim. (domeyns neskelbtini), vilkikas VOLVO FH, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo blaivus V. Č., gim. (domeyns neskelbtini), bei automobilis Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių iš automobilio Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pristatyti G. K., gim. (domeyns neskelbtini), ir V. L., gim. (domeyns neskelbtini). Po pirminės medikų apžiūros G. K. nustatyti daugybiniai sužalojimai, jis paguldytas į reanimacijos skyrių, V. L. pirminiais duomenimis nustatytas galvos smegenų sutrenkimas. Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradedamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., ikiteisminis tyrimas (1 t., b.l. 6-9).

2023 m. kovo 6d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrulio L. C. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodoma, kad 2023 m. kovo 6d. jis patruliavo kartu su Marijampolės apskr. VPK reagavimo skyriaus vyr. patruliu A. S., tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) radijo ryšio šaukinys „Rūda31“ nustatytame maršrute. Apie 12 val. 09 min. iš Marijampolės AVPK budėtojų dalies gavo pranešimą, kad Vasaros ir Gedimino gatvių reguliuojamoje šviesoforų sankirtoje, Marijampolėje, susidūrė lengvasis automobilis su dviem sunkvežimiais. Yra du prispausti asmenys, reikalinga GMP minėtiems asmenims. Nuvykus nurodytu adresu, į įvykio vietą jau buvo atvykę Lietuvos kelių policijos tarnybos pažymėtas skiriamaisiais ženklais ekipažas, kurie per radijo ryšio stotelę pirmieji ir pranešė apie eismo įvykį ir prašė medikų bei kitų tarnybų pagalbos. Jie atvykę eismo įvykio vietoje pastebėjo tris susidūrusias transporto priemones, iš jų du vilkikai ir vienas visureigis. Eismo įvykio metu reguliuojamoje šviesoforų sankryžoje neveikė šviesoforas. Įvykio vietoje buvo atvykusi greitosios bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Visureigyje „MITSUBISHI“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo prispausti du asmenys, vienas iš jų vairuotojas bei keleivis. Atvykusios gelbėjimo tarnybos karpė transporto priemonę ir laisvino asmenis. Asmenys išlaisvinti iš automobilio, dėl jų sunkios būklės iš karto buvo išvežti medikų į Marijampolės ligoninę, dėl to nebuvo galimybės paimti asmenų anketinių duomenų. Eismo įvykyje dalyvavusio sunkiasvorio vilkiko VOLVO FH, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bei priekaba „KROEGER“, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), vairuotojas V. Č., gim. (domeyns neskelbtini), nenukentėjo, patikrinus blaivumą, buvo nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Kito vilkiko MAN „TGX“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bei priekaba „KEL-BERG“, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), vairuotojas M. P., gim. (domeyns neskelbtini), nenukentėjo, patikrinus blaivumą, buvo nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Prie jų priėjo E. V., gim. (domeyns neskelbtini), kuris paaiškino, kad matė eismo įvykio aplinkybes. Į įvykio vietą buvo iškviesta ekspertas, du tyrėjų ekipažai, kurie atliko procesinius veiksmus, o jie su kolega reguliavome eismą. Pranešimo ROIK: 0123000124742, filmuota BODY kamera (1 t., b.l. 26).

2023 m. kovo 13d. - 2023 m. kovo 14d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūra atlikta, vadovaujantis BPK 92, 179 ir 207 straipsniais. Fotografuota fotoaparatu Nikon D3300, naudotas bepilotis orlaivis "D. M. 2 PRO". Kelių eismo įvykio rūšis - transporto priemonių susidūrimas. Apžiūrėtas įvykio vieta, esanti Gedimino ir Vasaros gatvių sankryžoje, Marijampolės mieste. Sankryžoje yra šviesoforai, kurie apžiūros metu neveikia. Prie sankryžos yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Gedimino ir Vasaros gatvėse leistinas greitis 50 km/h. Eismo tvarką sankryžoje reguliuojantys ženklai - žr. foto Nr. 3, 4, 9-14, ženklinimas ant važiuojamosios dalies - žr. foto 1, 3-14. Važiuojamųjų dalių pločiai yra pažymėti schemoje. Automobilių, jų ratų pėdsakų ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, schemoje bei matavimo duomenų lentelėje. Apžiūra atlikta žiūrint nuo P. Armino g. link Gamyklų g. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas buvo pažymėtas 10,14 m atstumu nuo ant šaligatvio esančio šulinio ir 11,47 m m atstumu nuo prie šviesoforo esančio šulinio. Bazinė linija pratęsta 61,72m per važiuojamąsias dalis skiriančią juostą Gamyklų g. kryptimi. Koordinačių ašių (+) zona - kelio dalis į dešinę nuo bazinės linijos. Vilkikas VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (domeyns neskelbtini), stovi Vasaros gatvėje prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vilkiko priekinė dalis nukreipta link Gamyklų gatvės. Vilkikas su puspriekabe schemoje pažymėtas C, vilkiko priekinės ašies kairė pusė pažymėta C1, galinė ašis C2, puspriekabės ašys C3, C4, C5. Link vilkiko su puspriekabe ant asfalto yra ratų žymės, kurios pažymėtos Nr. 1, 2, 3, 4 (žr. foto nr. 1, 18, 19, 60- 64). Vilkiko deformuotas variklio gaubtas, priekinis bamperis, kairiosios durelės, kairys priekinis sparnas, žibintai (žr. foto nr. 56-59). Vilkiko dalių nuolaužų yra ant važiuojamosios dalies, prie šaligatvio, prie vilkiko priekinės dalies. Dešiniau nuo ratų žymių, Prienų kryptimi, yra stiklo šukių, kurių išsibarstymo pradžia pažymėta schemoje Nr. 12, stiklo šukių koncentracijos centras pažymėtas Nr. 18. Ant važiuojamosios dalies yra slydimo žymės, kurios schemoje pažymėtos Nr. 5-11 (žr. foto nr. 1, 60, 61, 62, 65 - 74). Vilkikas MAN, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), stovi Gedimino gatvėje prieš sankryžą dešinėje kraštinėje juostoje (žiūrint nuo Prienų pusės). Vilkikas su puspriekabe schemoje pažymėtas B, vilkiko priekinės ašies kairė pusė pažymėta B1, galinė ašis B2, puspriekabės ašys B3, B4, B5. Po vilkiko puspriekabe link vilkiko kairės pusės galinio rato ant asfalto yra ratų žymės, kurios schemoje pažymėtos nr. 13 , žr. foto nr. 75. Po vilkiku, kairėje pusėje, link priekinio rato ant asfalto yra rato žymė, kuri schemoje pažymėta Nr. 14, žr. foto nr. 76, 77. Rato žymėje ant asfalto yra pėdsako krypties pasikeitimas, kuris schemoje pažymėtas Nr. 16, žr. foto 78. Po vilkiku dešinėje pusėje link priekinio rato ant asfalto yra rato žymė, kuri schemoje pažymėtos nr. 15 , žr. foto nr. 79, 80. Rato žymėje ant asfalto yra pėdsako krypties pasikeitimas, žr. foto 81, 82. Prie vilkiko priekinės dalies ant asfalto yra automobilių dalių nuolaužų, automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (žr. foto nr. 47, 48, 49). Vilkiko kairėje pusėje ant asfalto yra prikritusio purvo, kuris schemoje pažymėtas Nr. 17, žr. foto nr. 83. Vilkiko yra deformuotas variklio gaubtas, priekinis bamperis, kairiosios durelės, kairysis sparnas, pažeistas kairysis žibintas, pažeista važiuoklė. Automobilis Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovi Gedimino gatvėje, pasisukęs dešine puse link vilkiko MAN, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), automobilio priekinė dalis nukreipta į Gamyklų gatvės pusę. Automobilio dešinėje pusėje yra deformuota važiuoklė, kėbulas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, krovinių skyrius, deformuotas stogas, suskilęs priekinis stiklas, išdužę dešinės pusės priekinių ir galinių durelių stiklai, išdužęs galinių durelių stiklas, iškritęs galinis stiklas, automobilio salone mėtosi įvairūs daiktai. Priekiniai automobilio žibintai nepažeisti, pažeistas dešinės pusės galinis žibintas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą iš įvykio vietos paimtas automobilis Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, neplombuotas. Eismo reguliavimo būdas - šviesoforas apžiūros metu neveikia, eismo tvarka nustatyta kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis. Kelio dangos būklė, tipas - kelio danga asfaltas, vietomis šlapias. Po įvykio automobiliai nejudinti. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės - duženos bei jų išsibarstymo plotas, transporto priemonių padėtys po įvykio bei jų sugadinimai, automobilių ratais palikti pėdsakai. Vilkikas VOLVO FH, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), judėdamas link Gamyklų g., kirto Gedimino gatvę, automobilis Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), judėjo Gedimino gatve link Prienų, vilkikas MAN, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), Gedimino gatve judėjo link sankryžos. Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą - stiklo šukės, automobilių detalės, purvas ant asfalto, ratų žymės. Protokolo priedai - schema, fotolentelė, matavimo duomenų lentelė (1 t., b.l. 41-44, schema b.l. 40, fotolentelė b.l. 45-75, matavimo duomenų lentelė b.l. 37-39).

2023m.birželio 20d.Marijampolės savivaldybės administracijos rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad 2023 m. kovo 6d. Gedimino - Vasaros gatvių sankryžoje, Marijampolės m., eismo įvykio metu šviesoforas neveikė (buvo išsijungęs), kadangi apie 11.20 val. įvyko gedimas AB "Energijos skirstymo operatorius" tinkle ir elektros energija šviesoforo elektros įrenginiams nebuvo tiekiama. Elektros tiekimas buvo atstatytas apie 13.00 val. (2 t., b.l. 141-143).

2023 m. kovo 14d. daiktų apžiūros protokole fiksuojama automobilio Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūra atliekama įvykio vietoje, po eismo įvykio. Automobilis žalios ir pilkos spalvos, VIN (domeyns neskelbtini). Automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Prie automobilio priekinio bamperio yra pritvirtintas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinėje dalyje valstybinio numerio nėra. Automobilyje yra sumontuota automatinė pavarų dėžė, svirtis yra padėtyje "R". Automobilio galinėje dalyje yra krovinių skyrius, kuriame yra galinis stiklas. Automobilio dešinėje pusėje yra deformuota važiuoklė, kėbulas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, krovinių skyrius, deformuotas stogas, suskilęs priekinis stiklas, išdužę dešinės pusės priekinių ir galinių durelių stiklai, išdužęs galinių durelių stiklas, iškritęs galinis stiklas. Priekiniai automobilio žibintai nepažeisti, pažeistas dešinės pusės galinis žibintas. Automobilis yra su dygliuotomis M+S 245/75 R16 Nokian padangomis, padangų protektoriaus gylis: priekinio kairės pusės rato - 10,25 mm, galinio kairės pusės - 10,1 mm, priekinio dešinės pusės rato - 10,38 mm, galinio dešinės pusės rato - 8,96 mm. Automobilio salone mėtosi įvairūs daiktai. Automobilio kairės pusės priekinis diržas neužstrigęs, dešinės pusės diržas yra sutrauktoje padėtyje, užstrigęs, oro pagalvės automobilyje nesuveikusios. Automobilio salono priekinėje dalyje ant įvairių detalių yra į kraują panašių dėmių. Automobilio salone prie priekinės dešinės pusės sėdynės, ant kilimėlio rastas dviejų raktų ryšulys (žr. foto nr. 14, 15), kuris paimtas ir įpakuotas į paketą Nr. 575516. Ant kilimėlio prie vairuotojo sėdynės rasti du 2 ir 3 raktų ryšuliai (žr. foto nr. 22, 23), kurie paimti ir įpakuoti į paketą Nr. 575516. Prie vairuotojo sėdynės ant dugno rasti 7 žetonai, 2 Eurų moneta, 1 Euro moneta (žr. foto nr. 24). Žetonai ir monetos įpakuota į paketą Nr. 575516. Vairuotojo sėdynės dešinėje pusėje ant dugno rastas vairuotojo pažymėjimas 00235366, išduotas V. L. (žr. foto nr. 25). Pažymėjimas įpakuotas į paketą Nr. 575516. Kairėje pusėje prie galinės sėdynės ant kilimėlio rastas VW automobilio užvedimo raktelis, kuris paimtas ir įpakuotas į paketą Nr. 575516. Automobilio salone ant priekinio skydo , daiktų dėtuvėje ir ant galinės sėdynės rasti įvairūs dokumentai (žr. foto nr. 17, 29, 30, 39, 40, 41). Automobilio salone rasta: krovinio važtaraščio blankai, reklaminis lankstinukas Atsarginės dalys, 2014 m darbo kalendorius, užsakymų transporto priemonių nuomai blankai (6 vnt.), užrašų knygutė, skaičiuotuvas Citizen, 2 sąskaitos faktūros SRV Nr. 14000733, T Nr. 1528, aplankas su vizitinėmis kortelėmis, sutikimas (įmonės darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų) (2 vnt.), lapas su užrašais, kuro nurašymo aktų blankai (11 vnt.), metalo laužo ir atliekų Pirkimo-Pardavimo sutartis Nr. 22/04, Kelmės rajono kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros (žvyravimo) darbų planas 2022m., kuro nurašymo aktai (10 vnt.), svėrimo aktas Nr. 20 2022-09-02 (1 vnt.), įmautė su lapais, priėmimo perdavimo išdavimo aktas (2 vnt.), valstybinės įmonės Regitra pranešimas Nr. 1354225, prekių perdavimo aktas (2 vnt.), kasos pajamų orderis T Nr. 816, kasos pajamų orderio kvitas T Nr. 816, siuntos kvitas, priekabos registracijos liudijimas (domeyns neskelbtini), automobilio Mitsubishi L200 Dauble C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (domeyns neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 604-0118687, raudimo sutarties liudijimas, eismo įvykio deklaracija. Išvardyti dokumentai ir skaičiuotuvas įpakuota į paketą Nr. 527171. Pridedama fotolentelė (1 t.,, b.l. 76-80, fotolentelė b.l. 81-96).

?2023 m. rugsėjo 4d. automobilis Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas UAB "Kurliko dalys" įgaliotam atstovui S. V. (2 t., b.l. 122, įgaliojimas b.l. 124).

?2023 m. kovo 14d. daiktų apžiūros protokole fiksuojama vilkiko Volvo FN, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN (domeyns neskelbtini), su puspriekabe Kroeger, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), apžiūra. Apžiūra atliekama po eismo įvykio, įvykio vietoje. Vilkike vaizdo registratoriaus nėra. Vilkike yra sumontuota automatinė pavarų dėžė. Puspriekabė pakrauta javais, krovinys uždengtas tentu. Vilkiko yra pažeistas variklio gaubtas, priekinis bamperis, kairiosios durelės, kairys ir dešinys sparnai, priekiniai žibintai. Ant metalinės detalės, esančios prieš radiatorių (žr. foto nr. 21, 23) yra žalios spalvos dažų. Dažų pavyzdžiai nuo detalės paimti ir įpakuoti į voką Nr. 1, ant voko užklijuota plomba Policija 112384. Ant priekinio bamperio balkio yra šviesios ir tamsios medžiagos (žr. foto nr. 25), kurios pavyzdžiai paimti ir įpakuoti į voką Nr. 2, ant voko užklijuota plomba Policija 112385. Vilkiko stiklai nepažeisti, saugos diržai neužstrigę, oro pagalvės nesuveikę. Valytuvai ir vėdinimo sistema veikia. Vilkiko ratų padangų protektorių gyliai: priekinio kairės pusės - 9,7 mm, galinio kairės pusės - 10,61, priekinio dešinės pusės - 8,71 mm, galinio dešinės pusės - 6,99 mm. Puspriekabės ratų padangų protektoriaus gyliai (žiūrint nuo galo): kairės pusės - 5,66 mm, 8, 33 mm, 14, 62 mm, dešinės pusės - 9,2 mm, 6,54 mm, 15,22 mm. Pridedama fotolentelė (1t.,, b.l. 109-111, fotolentelė b.l. 112-121, transporto priemonės greičio ir pagreičio diagrama b.l. 122).

2023 m. kovo 6d. vilkikas Volvo FN, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Kroeger, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas UAB "Audgira" direktoriui A. G. (2 t., b.l. 128).

2023 m. kovo 14d. daiktų apžiūros protokole fiksuojama vilkiko MAN, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Kel-Bergr, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), apžiūra. Apžiūra atliekama įvykio vietoje, po eismo įvykio. Vilkikas MAN mėlynos spalvos. Vilkike vaizdo registratoriaus nėra. Vilkiko puspriekabė pakrauta medienos rastais, kurie yra pritvirtinti diržais. Vilkiko yra pažeistas variklio gaubtas, priekinis bamperis, kairiosios durelės, kairys sparnas, kairės pusės važiuoklė, priekinis kairės pusės žibintas. Vilkiko stiklai nepažeisti, saugos diržai neužstrigę, oro pagalvės nesuveikę. Valytuvai ir vėdinimo sistema veikia. Vilkiko ratų padangų protektorių gyliai: priekinio kairės pusės - 13,52 mm, galinio kairės pusės - 4,32 mm, priekinio dešinės pusės - 11,96 mm, galinio dešinės pusės - 4,88 mm. Puspriekabės ratų padangų protektoriaus gyliai (žiūrint nuo galo): kairės pusės - 6,67 mm, 9,77 mm, 14,05 mm, dešinės pusės - 12,8 mm, 11,96 mm, 6,01 mm. Pridedama fotolentelė (1 t., b.l. 97-99, fotolentelė b.l. 100-108, transporto priemonės greičio ir pagreičio diagrama b.l. 122).

2023 m. kovo 6d. vilkikas MAN, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Kel-Bergr, valstybiniu numeriu (domeyns neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas UAB "Vytkerta", perduodant M. P. (2 t., b. l. 129).

2023 m. kovo 8d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuojama, kad UAB "Morita" darbuotojas A. M. tyrėjui pateikė 2023 m. kovo 6d. vaizdo įrašą skaitmeninėje laikmenoje DVD-R (2 t., b.l. 93-94).

2023 m. gegužės 10d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuojama 2023 m. kovo 8d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB "Morita" tyrėjui pateikto vaizdo įrašo, užfiksuoto vaizdo stebėjimo kamerų, apžiūra. Pateikti du vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadintą DVR_192.168.77.35_14_ matyti, kad vaizdo įrašas yra 5:18:28 trukmės. Vaizdo įrašo viršuje yra užrašas "03-06-2023 06:56:13", kas rodo įrašo datą bei laiką, apačioje yra užrašas "laminatas". Vaizdo įrašas įrašytas nuo 6 val. 56 min., todėl lauke matyti, jog dar nėra visiškai prašvitę. Vaizdo įraše filmuojama Gedimino - Vasaros gatvių sankryža, kuri yra reguliuojama šviesoforo. Įraše matyti sankryža važiuojantys automobiliai, eismas yra intensyvus, taip pat matyti, kad lauke šiek tiek sninga, kelio danga šlapia. Stebint vaizdo įrašą matyti, kad 11 val. 45 min. šviesoforas neveikia. Vaizdo įraše matyti, kad 11:56:38 laiku į sankryžą Gedimino gatve nuo miesto centro įvažiuoja visureigis, kuris važiuoja tiesiai Prienų kryptimi. Tuo pat metu, matyti kaip Vasaros gatve nuo Armino gatvės pusės atvažiavęs vilkikas su puspriekabe prie sankryžos nesulėtina greičio, nesustoja įsitikinti, kad saugu važiuoti, įvažiuoja į sankryžą. Visureigiui įvažiavus į sankryžos vidurį, vilkikas atvažiavęs Vasaros gatve, trenkiasi į visureigio automobilio dešinį šoną, dėl ko visureigis nuo smūgio trenkiasi į kitą vilkiką su puspriekabe, važiavusį priešpriešai, Vasaros gatve nuo Prienų pusės ir sustojusį prie sankryžos. Į visureigį atsitrenkęs vilkikas, kuris atvažiavo Vasaros gatve, dar šiek tiek pavažiuoja ir sustoja už sankryžos. Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadintą "00000000854000000.m4a", įrašo viršuje, kairėje pusėje, matyti užrašas "2023-03-06 11:41:13", o apačioje "kiemas". Vaizdo įraše matyti automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelės dešinėje pusėje matosi Vasaros gatvė, einanti nuo Armino gatvės pusės, taip pat matyti Gedimino - Vasaros gatvių sankryža. Lauke šviesu, kelio danga šlapia. Vaizdo įrašo trukmė 37 min. 19 s. Stebint vaizdo įrašą matyti, kad sankryžoje eismas yra intensyvus, esantis šviesoforas neveikia, tai galima spręsti pagal automobilių judėjimo srautus. Vaizdo įraše matyti, kad 12:09:19 laiku link minėtos sankryžos Gedimino gatve nuo Prienų pusės artėja vilkikas (mėlynos spalvos) su puspriekabe, tuo pat metu Vasaros gatve nuo Armino gatvės pusės link sankryžos artėja kitas vilkikas (baltos spalvos) su puspriekabe. Vilkikas (baltos spalvos), važiuojantis Vasaros gatve, prie sankryžos nesulėtina greičio, ir įvažiuoja į sankryžą, kurioje tuo metu 12:09:22 yra įvažiavęs visureigis "Mitsubishi L200", kuris važiuoja Gedimino gatve nuo miesto centro pusės tiesiai Prienų kryptimi. Vilkikas (baltos spalvos) trenkiasi į visureigio "Mitsubishi L200" dešinį šoną, dėl ko visureigis nuo smūgio atsitrenkia į Gedimino gatve nuo Prienų pusės važiavusį vilkiką (mėlynos spalvos), ir sustojusį prie sankryžos. Vilkikas, atsitrenkęs į visureigį, iškarto nesustoja, jis dar pavažiuoja ir sustoja tik už sankryžos. Į įvykio vietą iškart atvyksta policija (2t., b.l. 96-98, fotolentelė b.l. 99-102).

?Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G255/2023 (09) nurodyta, kad G. K. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės mentės skeveldriniai, krūtinkaulio ir dešinio gaktikaulio šakų skeveldriniai lūžimai, dešinės pusės I,II,III,IV,V,VI,VII,VIII,IX,X,XI, kairės pusės IV,V,VI,VII šonkaulių lūžimai, stuburo krūtininės dalies VII bei juosmeninės dalies I, II,III slankstelių lūžimai, širdies ir plaučių sumušimas, trauminės kilmės kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, šokas po nukraujavimo, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, o taip pat muštinė žaizda kaktoje, kirstinė žaizda dešinio nykščio srityje, nubrozdinimas nugaroje, kraujosruvos kairiame žaste ir kojose. G. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis automobilio salono dalimis ir muštinė žaizda kaktoje, kirstinė žaizda dešinio nykščio srityje, kraujosruvos kairiame žaste ir kojose, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nubrozdinimas nugaroje, dešinės mentės skeveldriniai, krūtinkaulio ir dešinio gaktikaulio šakų skeveldriniai lūžimai, dešinės pusės I,II,III,IV,V,VI,VII,VIII,IX,X,XI, kairės pusės IV,V,VI,VII šonkaulių lūžimai, stuburo krūtininės dalies VII bei juosmeninės dalies I, II,III slankstelių lūžimai, širdies ir plaučių sumušimas, trauminės kilmės kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, šokas po nukraujavimo, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, dėl ko buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija - sunkų sveikatos sutrikdymą. G. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. kovo 6d. įvykusio eismo įvykio metu. G. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu, kontaktuojant su žalojančiais paviršiais (2 t., b.l. 50-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 254/2023(09) nurodyta, kad V. L. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės akies viršutinio voko muštinė žaizda, veido sumušimas, o taip pat nubrozdinimas dešinio skruosto srityje. V. L. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio salono dalimis ir, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. V. L. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. kovo 6d. įvykusio eismo įvykio metu. V. L. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu, kontaktuojant su žalojančiais paviršiais (2 t., b.l. 46).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale fiksuojama, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0398, patikros Nr. 1751822, 2023 m. kovo 6d. 12.37 val. V. Č. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1t. , b.l. 33-35).

Alkotesterio 6820 prietaiso Nr. ARHH-0135 patikrinimo kvite Nr. 99574 fiksuojama kad V. L. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1t., b.l. 36).

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino kaltę, davė parodymus. Surinkti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykio padariniai.

Tokiu būdu, analizuojant surinktus teisiamojo posėdžio įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį teisingai, nes kaltinamasis 2023 m. kovo 6 d. apie 11.56 val., privažiavęs reguliuojamą Gedimino - Vasaros gatvių sankryžą, Marijampolės m., kurioje šviesoforas buvo išjungtas, neatsargiai vairuodamas transporto priemonę - vilkiką VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (domeyns neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 167 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais, bei 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, jis, esant išjungtam šviesoforui, nesilaikė sankryžoje esančio kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią" reikalavimo, vairuodamas transporto priemonę nelygiareikšmių kelių sankryžoje su šalutiniu keliu, išvažiuodamas iš šalutinio kelio - Vasaros gatvės, į pagrindinį kelią - Gedimino gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio automobilio Mitsubishi L200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), keleivis G. K., kuriam konstatuota dešinės mentės skeveldriniai, krūtinkaulio ir dešinio gaktikaulio šakų skeveldriniai lūžimai, dešinės pusės I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžimai, stuburo krūtinės dalies VII bei juosmeninės dalies I, II, III slankstelių lūžimai, širdies ir plaučių sumušimas, trauminės kilmės kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, šokas po nukraujavimo, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, o taip pat muštinė žaizda kaktoje, kirstinė žaizda dešinio nykščio srityje, nubrozdinimas nugaroje, kraujosruvos kairiajame žaste ir kojose, kas sukėlė nukentėjusiajam G. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei šio automobilio vairuotojas V. L., kuriam konstatuota dešinės akies viršutinio voko muštinė žaizda, veido sumušimas, o taip pat nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010).

Akivaizdu, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę šalutiniu keliu, artėdamas prie sankryžos, nesilaikė pareigos – duoti kelią, išvažiuodamas iš šalutinio kelio - Vasaros gatvės, į pagrindinį kelią - Gedimino gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio automobilio Mitsubishi L200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, tai yra jei kaltinamasis būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių, būtent, 154 punkte numatytos pareigos, eismo įvykis nebūtų kilęs.

Kadangi kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, t.y. padarė neteisėtą veiką, kuri sąlygojo inkriminuojamoje nusikaltimo sudėtyje nurodytas nusikalstamas pasekmes – eismo įvykį, kurio metu automobilio Mitsubishi L200 keleiviui G. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje gautas R. Č. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jos atsakomybei, nustatant vienerių metų terminą (3t.,b.l.95-97).

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą.

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam inkriminuota viena nusikalstama veika, kuri priskirtina prie neatsargių nusikaltimų ( BK 16 straipsnis), anksčiau nėra teistas, nėra pradėtų jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų (3t.,b.l.33). Vadinasi, kaltinamasis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų gailestį, atsiprašė nukentėjusiųjų. Todėl teismas skaito, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Kaltinamojo nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą iš dalies atlygino draudikas AB Lietuvos draudimas. Iš kaltinamojo duotų parodymų matosi, jog jis nevengia pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Todėl teismas laiko, kad yra ir trečioji sąlyga.

Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (3t., b.l.30,31,32). Kartu su sutuoktine R. Č. yra žemės ūkio valdos valdytojas (3t., b.l.107,108), nuo 2023 m. gruodžio 11d. registruotas užimtumo tarnyboje (3t., b.l.117), VSDFV Kauno skyrius 2024 m. sausio 16d. išmokėjo 204,84 eurus nedarbo draudimo išmoką ( 3t.,b.l.118).

Nors kaltinamasis neteistas, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, tačiau jis baustas už administracinių nusižengimų padarymą : 2023 m. rugpjūčio 28d. protokolu su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 415 straipsnio 1 dalį: 2023 m.liepos 6d. 12.51 val. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, paskirtą 25 eurų baudą sumokėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. Taip pat baustas 2023 m. gegužės 1d. protokolu su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį: viršijo nustatytą leistiną 90 km/val. greitį 12 km/val., važiavo 102 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), paskirtą 12 eurų baudą sumokėjo 2023 m. gegužės 3d. Taip pat baustas 2023 m. sausio 26d. protokolu su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį : viršijo leistiną nustatytą greitį 28 km/val. Paskirtą 30 eurų baudą sumokėjo 2023 m. vasario 2d. Taip pat skirtos baudos 2021 m. lapkričio 16d., 2023 m. sausio 26d. protokolais su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, baudos sumokėtos ( 3t., b.l.35-37).

ANK 40 straipsnis numato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Nusikalstama veika padaryta 2023 m. kovo 6 d. Kaltinamasis veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas, kurios skirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administraciniai nusižengimai fiksuoti tiek iki veikos padarymo, tiek ir po jos. Todėl šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra ketvirtosios BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Nors teismas nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalyje 4 punkte numatytos sąlygos, tačiau pasisako ir dėl laiduotojos.

Kaltinamasis laiduotoja prašė skirti jo sutuoktinę R. Č..

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2 K-160/2010, 2 K-305/2011, 2 K-71/2011, 2 K-312/2011).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. Č. neteista (3t., b.l.109), nėra bausta už administracinių nusižengimų padarymą (3t.,b.l.113), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Šeimenos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, jog apie R. Č. netinkamą elgesį šeimoje bei visuomenėje seniūnija nėra gavusi (3t.,b.l.101).

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu išklausęs R. Č. paaiškimus, daro išvadą, kad laiduotoja tik formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytus reikalavimus, nes laiduotojo parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą laiduotojo charakterį, bendro šeiminio gyvenimo su kaltininku ir jų tarpusavio supratimo aplinkybes, nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimui pagrįsti. Esant tik tokiems motyvams, neaišku, kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti ilgametė sutuoktinė, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Tuo labiau, jog kaltinamasis yra padaręs administracinius nusižengimus tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023 ir kt.).

Šių paminėtų aplinkybių pagrindu teismas laiko, kad laidavimo institutas negalimas, nes nėra BK 40 straipsnyje numatytų laidavimo sąlygų, todėl sprendžiamas klausimas dėl bausmės paskyrimo.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatoma bauda už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio ( BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 61 straipsnio 1-4 dalys).

Kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl sutinkamai su BK 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Šiuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimą asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltinamojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

Bylos duomenimis kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, turėdamas jam suteiktą specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis pažeidė du Kelių eismo taisyklių punktus, nors kaltę pripažino, tačiau vis tik jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios su sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, turi galiojančių administracinių nuobaudų už pažeidimus, susijusius, būtent, su automobilio vairavimu. Šių aplinkybių visuma akivaizdžiai veda prie išvados, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones minimaliam 1 metų terminui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-121/2014, 2K-9-976/2022, Vilniaus apygardos teismo 2017-09-19 nutartis Nr.1A-459-626/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 nutartis Nr.1A-222-557/2017).

BPK 109 straipsnis, be kita ko, numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.

BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.

Bylos duomenimis transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (domeyns neskelbtini) priklauso UAB „Audgira“.

Sutinkamai su Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normomis nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui arba tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę.

Materialiai atsakingais asmenimis šioje baudžiamojoje byloje pripažinti darbdavys, kuris atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas ir valdančio didesnio pavojaus šaltinį, kaltės, t. y. UAB „Audgira“, taip pat draudimo įmonė, kuri atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. AB “Lietuvos draudimas”.

Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio kaltininku yra pripažintas krovininio automobilio vairuotojas V. Č.. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis ir dėl jo padaryta žala atsirado V. Č. valdant padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, priklaususią darbdaviui ir einant darbines pareigas, už tokią žalą materialinė atsakomybė pagal galiojančius įstatymus pereina darbdaviui. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Audgira“, kaip transporto priemonės savininkas, buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl įvykyje buvusios transporto priemonės su AB “Lietuvos draudimas”, todėl pirmiausia pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą draudimo sutarties pagrindu atsiranda draudimo įmonei.

Byloje pareikštas civilinio ieškovo G. K. civilinis ieškinys, kuriuo prašė priteisti iš draudimo bendrovės 87480 eurų turtinei žalai, 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir advokato atstovavimo išlaidas.

Civilinyje ieškinyje nurodoma, kad nuo avarijos dienos 2023 m. kovo 6d. civilinis ieškovas nedirbo ir negauna darbo užmokesčio. Dėl patirtų fizinių sužalojimų ir psichologinės būklės Ieškovas negali toliau dirbti darbo, kurį dirbo beveik visą savo profesinį gyvenimą. Ieškovo gaunamas atlyginimas vidutiniškai sudarė apie 1138,5 euro per mėnesį „į rankas" (atskaičius mokesčius), į senatvės pensiją Ieškovas būtų galėjęs išeiti, būdamas 65 metų amžiaus, t.y. 2026 m. rugpjūčio 17d. Laikotarpis nuo avarijos dienos, kai civilinis ieškovas nebedirba iki pensinio amžiaus sudaro 3 metus 5 mėnesius ir 11 dienų, arba 41 mėnesį ir 11 dienų. Taip pat darbuotojui išeinant į senatvės pensiją yra išmokama vienkartinė 3 mėn. darbo atlyginimo dydžio išmoka. Viso civilinis Ieškovas negaus atlyginimo už 44 mėnesius darbo, kas sudaro 50094,00 eurus. Civilinis Ieškovas dirbo mėgstamą darbą, jį atlikdavo gerai, buvo vertinamas įmonės savininkų specialistas ir yra įsitikinęs, kad ir suėjus pensijiniam amžiui jis galėjo tęsti darbą ir atlikti savo pareigas dar mažiausiai 3 metus. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra nuosekliai ilginamas pensijinis amžius ir net jam suėjus piliečiai yra skatinami tęsti darbinę veiklą. Tokiu būdu papildomai negautos pajamos - darbo užmokestis sudarytų 36 mėn. x 1,038,5 eur = 37386,00 eurai. Viso negautos civilinio Ieškovo darbo užmokesčio pajamos sudaro 87480,00 eurų. Ši suma sudaro Ieškovo negautas pajamas ir kuriuos Civilinis Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovo. Civiliniam ieškovui dėl neteisėtų civilinio atsakovo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iš karto po autoįvykio 2023 m. kovo 6d. Ieškovas buvo pristatytas į Marijampolės ligoninę, kur buvo diagnozuota „politrauma k. pusės kaktos žaizda, daugybiniai šonkaulių lūžiai su dislokacija, poodinė enfizema, hemopneumotoraksas dešinėje, plaučių kontūzija, dešinės mentės lūžimas, torakalinių slankstelių keterinių ataugų lūžiai, limbalinių slankstelių kompresiniai lūžiai, gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, įtariama retro tarpo hematoma, hipovoleminis šokas, anurija, arterinė hipertenzija". Tolimesniam gydymui ieškovas buvo perkeltas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur papildomai buvo diagnozuoti „ūminis kvėpavimo nepakankamumas, plaučių sumušimas ir hematoma, širdies sumušimas, krūtinkaulio lūžis, gaktikaulio lūžis, bakterijų sukelta pneumonija". Parėjus 3 mėnesiams intensyvaus gydymo Kauno klinikose, Ieškovas buvo perkeltas į Kelmės ligoninę. 2023 m. birželio 2d. - Všį Kelmės ligoninės pateiktoje epikrizėje be kita ko konstatuojama, jog rekomenduotos „kvėpavimo mankštos. Konsultuotas FMR gydytojos, paskirtas kvėpavimo skatinimas, gydomoji mankšta lovos ribose. Dėl daugybinių lūžių konsultuotas traumatologo, skirtas įtvaras dešinei rankai dėl mentės lūžimo, bei korsetas juosmeniui esant stuburo lūžimui. Pacientu reikalingas gulimas rėžimas dar 2-4 sav., pats neapsitarnauja, reikalingas palaikomas gydymas vėliau aktyvinimas. Aktyvus gydymas baigiamas, tolimesniam gydymui tikslinga perkelti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių". Neturtinė žala civiliniam ieškovui pasireiškė civilinio ieškovo patirtų fizinių skausmų, neigiamais dvasiniais išgyvenimais dėl patirtų sužalojimų, stresu, nepatogumais dėl sužaloto kūno. Ieškovas negali ilgai sėdėti (medikų rekomendacija ne daugiau nei 1 val.), gydytojai pataria laikytis lovos rėžimo bei mažiau vaikščioti. Ieškovas jaučia nuolatinį, tai stipresnį, tai lengvesnį skausmą. Yra sutrikęs Ieškovo miego rėžimas - keičiant padėtį lovoje skausmas sustiprėja, dėl ko nėra galimybės tinkamai išsimiegoti ir pailsėti. Atsikelti iš lovos be pagalbos taip pat yra labai sudėtinga. Ieškovo šeimos nariai atkreipia dėmesį, kad Ieškovas bijo vykti pas medikus, nes eilę kartų paaiškėjo, kad atlikti tolimesnes būtinas operacijas nėra galimybės, kadangi reikia laukti, kol sustiprės organizmas. Yra stipriai padidėjęs dirglumas ir nervingumas, dėl ko psichologinė būklė yra pastoviai bloga. Ieškovas ne tik pats negali vairuoti automobilio, tačiau vežamas automobiliu nuolat išsigąsta, paniškai stebi artėjančius automobilius ir perspėja vairuojantį šeimos narį saugotis iš šalutinių kelių atvažiuojančių automobilių. Ieškovui važiavimas automobiliu tapo itin daug streso keliantis įvykis, kurio jis kiek galėdamas vengia. Akivaizdu, kad Ieškovas patiria portrauminio streso sutrikimą.Civilinis ieškovas gyvena užmiestyje individualiame name, jau beveik vieneri metai kaip apribotos civilinio ieškovo galimybės bendrauti, dirbti, tvarkyti sodybos ūkinius reikalus, vairuoti, keliauti, užsiimti mėgstama veikla. Civilinis ieškovas iki šiol yra nesavarankiškas ir priklausomas nuo kitų žmonių suteikiamos pagalbos. Užsitęsęs gijimo procesas, ribota judėjimo ir veiklos laisvė, kardinaliai pasikeitęs gyvenimo būdas sukėlė ir iki šiol kelia neigiamus išgyvenimus, prastą psichologinę būseną ir kasdienius fizinius skausmus. Šios aplinkybės turi būti vertinamos ir kaip bendravimo galimybių sumažėjimas. Todėl civilinis atsakovas privalo atlyginti civiliniam ieškovui neturtinę žalą, įvertintą pinigais, kurią civilinis ieškovas vertina 30.000,00 eurų suma. Civilinio ieškovo šeimos pajamos, iš kurių buvo užtikrinamas civilinio ieškovo ir jo šeimos pragyvenimas, buvo civilinio ieškovo gaunamos darbo pajamos. Dėl civilinio ieškovo patirto kūno sužalojimo ir nedarbingumo, nukentėjo ne tik civilinio ieškovo, bet ir jo šeimos bei artimųjų interesai (1t.,b.l.147-181).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliotas atstovas patikslino turtinę žalą, prašydamas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 4d. iki 2024 m. balandžio 4d., t.y. už 4 mėnesius, kurių metu jis negalėjo dirbti ir negavo darbo užmokesčio. Reikalaujama suma sudaro 4554,00 eurus ir susideda iš civilinio ieškovo gauto vidutinio darbo užmokesčio, kuris sudarė 1138,5 eurus atskaičius mokesčius (faktiškai gautas darbo užmokesčio dydis) padauginta iš mėnesių skaičiaus, kurių metu faktiškai negavo darbo užmokesčio. Reikalaujama priteisti turtinės žalos suma už 4 mėnesiu sudaro 4554,00 eurus.

Byloje gauta AB „Lietuvos draudimas“ informacija ir procesinė pozicija dėl pareikšto civilinio ieškinio, kurioje nurodyta, jog dėl 2023 m. kovo 6d. eismo įvykio AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo tokias išmokas:

G. K. - 10.448,86 EUR (tame tarpe 10.080,00 EUR (12 MMA ekvivalentas) dėl neturtinės žalos, 197,49 EUR už gydymo išlaidas ir 171,37 EUR už kelionės į gydymo įstaigas išlaidas).Apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek įvykio aplinkybes, tiek Lex specialis „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“ (patv. LR Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367), tiek ir teismų praktikos rėžius, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos.Su minėtu eismo įvykiu susijusios ir pagrįstos išlaidos, taip pat yra atlygintos. Neatlyginta tik išlaidos, nepagrįstos medicininiais dokumentais ir/ar nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu.Atlygintų/neatlygintų išlaidų detalizacija yra pridedamoje AB "Lietuvos draudimas" Gydytojos - ekspertės J. Š. išvadoje. Civ. ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą dėl negautų pajamų. Su šiuo pareikštu reikalavimu AB "Lietuvos draudimas" visiškai nesutinka, nes jis yra neapgrįstas. Pirma, civ. ieškinyje daroma niekuo nepagrįsta prielaida, kad G. K. nuo nagrinėjamo eismo įvykio iki jo senatvės pensijos amžiaus (65 m.) bus visiškai (t. y. 100 %) nedarbingas ir todėl jam turėtų būti kompensuojama 100 % jo vidutinio darbo užmokesčio.Antra, civ. ieškinyje daroma dar viena niekuo nepagrįsta prielaida, kad G. K. nuo jo senatvės pensijos amžiaus (65 m.) dirbtų dar 3 metus, jei nebūtų įvykęs nagrinėjamas įvykis.Kaip minėjo, minėtos prielaidos yra niekuo nepagrįstos, todėl visiškai netinkamos negautų pajamų apskaičiavimui. Atsižvelgus į CK 6.290 str. 1 d., socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.Nagrinėjamas įvykis VSDFV (SoDros) buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl gydymosi laikotarpiu ligos išmokos dydis visiškai kompensavo jo išmokėtiną vidutinį darbo užmokestį, kuris buvo iki nagrinėjamo įvykio.Taip teigia atlikę skaičiavimus. G. K. vidutinės gaunamos „į rankas“ pajamos iki įvykio : 1.162,20 Eur per mėnesį (arba 55,61 Eur už darbo dieną). G. K. buvo nedarbingas nuo 2023 m. kovo 6d. iki 2023 m. liepos 3d. Už šį laikotarpį galėjo gauti 4.671,24 Eur (84 x 55,61), faktiškai iš VSDFV (SoDros) gavo 4.720,52 Eur, t. y. išmokos viršija vidutinį išmokamą darbo užmokestį ir nuostolis dėl negautų pajamų už šį laikotarpį nesusidaro.G. K. buvo nedarbingas 2023 m. liepos 4d. iki 2023 m. gruodžio 4d. Už šį laikotarpį galėjo gauti 5.894,66 Eur (106 x 55,61), faktiškai iš VSDFV (SoDros) gavo 5.956,84 Eur, t. y. išmokos viršija vidutinį išmokamą darbo užmokestį ir nuostolis dėl negautų pajamų už šį laikotarpį nesusidaro.Duomenų už laikotarpį po 2023 m. gruodžio 4d. neturi ir nežino, ar G. K. yra tęsiamas nedarbingumas, ar jam yra nustatytas kokio nors laipsnio neįgalumas.Gavus šiuos duomenis, būtų galima apskaičiuoti negautas pajamas, todėl jei civ. ieškovas vis dar palaikys savo reikalavimą dėl negautų pajamų, tai jis yra įpareigotinas pateikti duomenis apie nustatytą/nenustatytą neįgalumą ir/ar nedarbingumą (tokius duomenis G. K. gali gauti itin operatyviai, kai draudikui jų gavimas užtrunka pakankamai ilgą laiką). G. K. už laikotarpį nuo įvykio iki 2023 m. gruodžio 4d. pajamų neprarado, todėl nėra ką kompensuoti;G. K. negautas pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 4d. iki dabar bus galima apskaičiuoti gavus papildomus duomenis ir, jei susidarys negautos pajamos, jos bus kompensuotos neginčo tvarka (3t.b.l.127-135).

Byloje gauti AB „Lietuvos draudimas“ duomenys: G. K. pirmą kartą netektas nedarbingumas nustatytas 2017 m.birželio 7d. Nuo 2017 m.birželio 7d. iki 2026 m.rugpjūčio 16d. paskirta ir mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, paskutinį kartą netektas nedarbingumas nustatytas nuo 2020 m.birželio 11d. iki 2026 m. rugpjūčio 16d. Duomenų, kad 2023 m. G. K. pakartotinai nustatytas netektas darbingumas, nėra ( 3t.,b.l.158,159).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi ir tokios nuostatos, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį.

Bylos duomenimis, eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ( įvykis darbe), dėl ko nukentėjusiajam G. K. ligos išmokos dydis visiškai kompensavo jo išmokėtą vidutinį darbo užmokestį, kuris buvo iki eismo įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. K. paaiškino, kad nuo 2023 m. gruodžio 4d. jis atostogauja, kadangi nedarbingumas jam nebuvo tęsiamas. Atostogauja 3 mėnesius, balandžio 2d. turėtų pradėti dirbti. Atostogos apmokamos.

Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Tokiu būdu, atsižvelgus į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. paaiškinimus, įvertinus civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas išsakytą poziciją šiuo klausimu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti prašomas negautas pjamas nuo 2023 m. gruodžio 4d. iki 2024 m. balandžio 4d. - 4554,00 eurus, kadangi G. K. buvo apmokamose atostogose. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmetamas.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Bylos duomenimis G. K. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės mentės skeveldriniai, krūtinkaulio ir dešinio gaktikaulio šakų skeveldriniai lūžimai, dešinės pusės I,II,III,IV,V,VI,VII,VIII,IX,X,XI, kairės pusės IV,V,VI,VII šonkaulių lūžimai, stuburo krūtininės dalies VII bei juosmeninės dalies I, II,III slankstelių lūžimai, širdies ir plaučių sumušimas, trauminės kilmės kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, šokas po nukraujavimo, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, o taip pat muštinė žaizda kaktoje, kirstinė žaizda dešinio nykščio srityje, nubrozdinimas nugaroje, kraujosruvos kairiame žaste ir kojose. G. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis automobilio salono dalimis ir muštinė žaizda kaktoje, kirstinė žaizda dešinio nykščio srityje, kraujosruvos kairiame žaste ir kojose, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nubrozdinimas nugaroje, dešinės mentės skeveldriniai, krūtinkaulio ir dešinio gaktikaulio šakų skeveldriniai lūžimai, dešinės pusės I,II,III,IV,V,VI,VII,VIII,IX,X,XI, kairės pusės IV,V,VI,VII šonkaulių lūžimai, stuburo krūtininės dalies VII bei juosmeninės dalies I, II,III slankstelių lūžimai, širdies ir plaučių sumušimas, trauminės kilmės kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, šokas po nukraujavimo, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, dėl ko buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija - sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 50-51).

Be to, bylos duomenimis G. K. nuo 2023 m. kovo 6d. iki 2023 m. birželio 2d. buvo gydomas stacionariai, nuo 2023 m. birželio 5d. iki 2023 m. birželio 25d. pratęstas reabilitacinis gydymas, toliau tęsiamas ambulatorinis gydymas.

Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. paaiškinimų matosi, jog jo sveikatos būklė nėra gera. Jis kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo, jaučia tirpimus, skausmus, nėra pajėgus dirbti.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Spręsdamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, į tai kad dėl kaltinamojo veiksmų atsirado itin sunkūs padariniai - nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (iki įvykio dirbo, gyveno aktyvų gyvenimą, staiga neteko galimybės dirbti, rūpintis savimi ir kitais, kentėjo didelį fizinį skausmą), taip pat ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius (iki šiol jaučia skausmus, tirpimus), be jau patirto fizinio skausmo, jis išgyvena emociškai ir dėl iš esmės pasikeitusios gyvenimo kokybės (nedarbingas ir nežinia, ar dar galės kada dirbti, bijo automobilių, važiavimo jais, kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo, iš dalies yra priklausomas nuo kitų). Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo kaltę, pasireiškusią neatsargumu, nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, tai, kad eismo įvykį sukėlė vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo veiksmų), jo turtinę padėtį (nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, yra vedęs ir kartu su sutuoktine pragyvena iš žemės ūkio, neturi išlaikytinių). Taip pat atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-20-689/2020, 2K-9-976/2022). Šių aplinkybių pagrindu nustatomas 20 000 eurų neturtinės žalos dydis. Atsižvelgus į tai, jog AB Lietuvos draudimas išmokėjo 10 080 eurų neturtinei žalai atlyginti, lieka neatlyginta 9920 eurų suma, kuri priteisiama iš civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis civilinis ieškovas sumokėjo advokatui už atstovavimą teisme ir dokumento surašymą viso 1400 eurų (3t.,b.l.151-155).

Kadangi kaltinamasis pripažintas kaltu, nenustačius sunkios kaltinamojo turtinės padėties, iš kaltinamojo priteisiamos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, atstovavimo išlaidos 1400 eurų.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, šiuo nuosprendžiu skirti kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, DVD-R kompiuterinė laikmena su 2023 m. kovo 6d. vaizdo įrašu, pateiktu UAB "Morita" darbuotojo A. M., esanti byloje (2 t., b.l. 95), paliekama byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį 1800 eurų, kas atitinka 36 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 1200 eurų, kas atitinka 24 MGL dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, nustatyti vienerių metų terminą 1200 eurų (24 MGL) baudai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ar kitas Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas kituose bankuose, nurodant mokėjimo paskirtį – bauda baudžiamojoje byloje Nr. 1-183-482/2024.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Skirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje-uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų terminui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 9920 ( devynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. Č. advokato atstovavimo išlaidas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K. 1400 eurų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, DVD-R kompiuterinę laikmeną, esančią byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.