Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-09 nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš: civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Ergo Incurance SE“ Lietuvos filialo priteista 890 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš V. R. 220 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. R. nuteistas už Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET), vairuojant kelių transporto priemonę, pažeidimą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent už tai, kad jis:

2016-10-21, apie 16.14 val., vairuodamas R. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Focus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išvažinėdamas iš pastato, esančio Savanorių pr. 31 teritorijos, privažiavęs prie kelio važiuojamosios dalies, sustabdė vairuojamą automobilį, po to vėl pradėti judėti neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepraleido jo automobilį iš priekio, iš dešinės į kairę apeinančio pėsčiojo V. K., jį partrenkė ir sužalojo. Tokiu būdu pažeidė KET 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų < ... > vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta < ... >“ ir 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad „prieš pradėdamas važiuoti < ... > vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“. Eismo įvykio metu V. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Nuteistasis V. R. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pripažinti, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir paskirtą baudą sumažinti 1/3 arba sumažinti baudos dydį; panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Skunde nurodo, kad jam nepagrįstai netaikytas BK 64¹ str., nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, nes tiek teisme jis prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Taip pat nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, jis gyvena su sugyventine ir padeda jai auginti du jos mažamečius vaikus, gim. 2007-10-01 ir 2016-01-04, todėl automobilis yra labai reikalingas. Sugyventinė neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl yra apsunkinta galimybė nuvežti vaikus pas gydytojus, į gamtą, ar aplankyti senelius, kurie gyvena (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja – skundą tenkinti.

3. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės individualizavimo bei BK 64¹ straipsnio taikymo klausimą, o būtent: apelianto manymu byla galėjo būti išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam turi būti pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, arba prašo sumažinti paskirtą baudą; taip pat prašo panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę.

4. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių; 5) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami.

4.1. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, nagrinėjamoje byloje, viena vertus, nebuvo sąlygų atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo – su tuo nesutiko prokuroras, jam pritarė nukentėjusiojo gynėja. Be to, iš paties nuteistojo parodymų teisme matyti, kad po teisių išaiškinimo, jis nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Iš jo apklausos matyti, kad jis kėlė abejones dėl nukentėjusiojo veiksmų, atitikimo KET reikalavimams, blaivumo, dėl nukentėjusiojo patirto sužalojimo aplinkybių, jo vairuojamo automobilio padėties prieš pradedant manevrą. Būtent todėl tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas po kaltinamojo apklausos, prokurorui reikalaujant ir prašant nukentėjusiojo gynėjai, nutrauktas nebuvo. Po kaltinamojo apklausos, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas nukentėjusysis, tiriami byloje esantys duomenys. Todėl, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog nagrinėjamu atveju yra BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų visuma, kuriai esant būtų galima taikyti V. R. šio straipsnio nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti nuteistajam V. R. BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

5. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su teismo paskirtos V. R. bausmės rūšimi ir dydžiu.

5.1. Asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

5.2. Apelianto padarytas nusikaltimas yra neatsargus. V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nei apeliacine tvarka. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. V. R. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų veikos padarymo metu neturėjo. Apylinkės teismas skirdamas švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, atsižvelgė į visas šias bei į skunde nurodytas kitas kaltininko teisinę padėtį lengvinančias aplinkybes: registruotas darbo biržoje, nurodė padedantis auginanti tris vaikus, iš kurių du mažamečiai. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. R. yra sveikas, darbingo amžiaus, ieško darbo, todėl sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad V. R. susiras darbą, gaus pajamas ir galės įvykdyti jam skirtą bausmę.

5.3. Už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 1 MGL iki 225 MGL dydžio bauda, taigi šios bausmės vidurkis yra 113 MGL. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgdamas į kitas bausmės individualizavimui reikšmingas teigiamas ir neigiamas aplinkybes, V. R. nustatė ženkliai mažesnį baudos dydį, nei numatytas jos vidurkis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte. Ji yra proporcinga nusikalstamai veikai ir asmenybės pavojingumui. Dar labiau mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo, priešingu atveju bausmė neatitiktų savo paskirties (BK 41 straipsnis).

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

6.1. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, kai naudodamasis šiomis teisės asmuo padaro nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-489/2017).

6.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – lėmė tai, kad V. R. praeityje buvo baustas už KET pažeidimus, o vieną iš jų padarė jau po nagrinėjamo įvykio (vairavo automobilį maršrutiniam autobusui skirta eismo juosta). Bylos duomenimis V. R. per 12 metų laikotarpį už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemones, yra baustas 4 kartus, vienas iš jų padarytas po nagrinėjamo įvykio. Trys iš praeityje padarytų administracinių pažeidimų vertinami kaip keliantys didelę grėsmę eismo saugumui, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad vėliausias iš jų padarytas beveik prieš keturis metus, kiti dar anksčiau: 2005-08-20, važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui ir esant neapdraustai automobilio valdytojo civilinei atsakomybei; 2007-07-04 vairavimas automobilio, kuriam neatlikta techninė apžiūra; 2012-07-08 vairavimas transporto priemonės, rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis. Taip pat apygardos teismas atsižvelgia ir į kitus apelianto padarytus pažeidimus: du iš jų padaryti apsvaigus nuo alkoholio (2013-05-29, 2014-09-17 alkoholio gėrimas viešoje vietoje); kelis kartus baustas už pėsčiojo padarytus KET pažeidimus. Be to, iš V. R. parodymų teisimojo posėdžio metu matyti, kad jis dėl įvykio linkęs kaltinti nukentėjusįjį, o ne save, kas rodo, kad savo elgesio V. R. nevertina kritiškai. Iš skundo turinio matyti, jog kaltininkas naudojasi automobiliu, kad galėtų nuvežti sugyventinės vaikus pas gydytojus, senelius, į gamtą. V. R. bedarbis, gyvena Vilniaus mieste, kur yra puikiai išvystytos visuomeninio transporto paslaugos, susisiekimas juo, todėl nėra pagrindo teigti, kad neturint teisės vairuoti vaikų nuvežimas pas gydytojus ar pan. jam su sugyventine bus esmingai apsunkintas. Tas pats pasakytina ir dėl senelių lankymo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas V. R. nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu, o apylinkės teismo nustatytas minimalus vienerių metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai bei sukeltoms pasekmėms.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.