Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. K. pateikė skundą dėl antstolės E. M. veiksmų. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2021-10-26 priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė 2021-10-26 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismo 2019-11-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiuo metu atlieka teisinius veiksmus dėl bylos, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas, nagrinėjimo atnaujinimo. Sprendimas yra neteisėtas ir jame nurodytos aplinkybės dėl tariamos pareiškėjo skolos Podlasie S.A. atžvilgiu neatitinka tikrovės, kadangi skolos priteisimas iš pareiškėjo yra pareiškėjo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo pasekmė. Pareiškėjas niekada neturėjo ir neturi jokių sutartinių santykių su Podlasie S.A. Pareiškėjas jau ne pirmą kartą susiduria su jo atžvilgiu pareikštais visiškai nepagrįstais reikalavimais, kadangi jo asmens dokumentas buvo suklastotas ir tretieji asmenys, pasinaudodami šiuo suklastotu dokumentu, jau ne pirmą kartą sudaro sandorius jo vardu.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog aplinkybę, kad jo asmens duomenimis ir pasu buvo naudojamasi, siekiant neteisėtai pasipelnyti, pagrindžia (duomenys neskelbtini) policijos komisariate priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu dėl įvykdyto nusikaltimo, tokia pati nusikalstama schema buvo vykdoma ir Lietuvos Respublikoje.

4. Pareiškėjas nurodė, jog buvo „įveltas“ į tarptautinę nusikalstamą schemą, kurios metu buvo pasinaudota jo asmens duomenimis; jų pagrindu buvo pagamintas netikras asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas); pase buvo panaudoti pareiškėjo asmens duomenys; pasinaudojant šiuo pasu, buvo sudaromi sandoriai su kitais juridiniais asmenimis, siekiant pasisavinti jų turtą. Būtent tokiu pat nusikalstamu būdu buvo sukurta patvarkyme nurodyto dydžio skola A. K., kuris niekada nesudarė jokių laidavimo sutarčių Podlasie S.A. naudai. Pareiškėjas niekada nedalyvavo jokiuose sutartiniuose santykiuose su išieškotoju Podlasie S.A. ir skola atsirado tik suklastojus jo asmens dokumentą. Pareiškėjas niekada nebuvo informuotas apie civilinės bylos Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teisme iškėlimą, jam nebuvo pateiktas susipažinimui pats sprendimas. Pareiškėjas, tik gavęs antstolės patvarkymą, sužinojo apie sprendimo egzistavimą, todėl objektyviai neturėjo jokios galimybės pradėti teisinių veiksmų dėl skolos ginčijimo ir atitinkamai sprendimo panaikinimo. Gavęs antstolės patvarkymą ir sprendimą bei sužinojęs, jog nusikaltimas jo atžvilgiu, pasinaudojant jo tapatybe ir suklastojus jo asmens dokumentą, tęsiasi, pareiškėjas nedelsiant ėmėsi teisinių veiksmų.

16. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties suinteresuotas asmuo antstolė E. M. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti ir atsisakyti pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Aplinkybės dėl pareiškėjo galimo ar tariamo nežinojimo apie Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismo 2019-11-26 priimtą sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal 2017-04-21 notarinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jo duomenų panaudojimo ir neteisėto kito asmens veikimo jo vardu, buvo nustatytos tik 2022-02-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri, vertinant antstolės 2021-10-26 atliktą veiksmą, neturi jokios reikšmės ir niekaip nelemia ir negali lemti antstolės 2021-10-26 atlikto veiksmo teisėtumo ar pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas antstolės 2021-10-26 atlikto veiksmo teisėtumą privalėjo vertinti pagal jo atlikimo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal 2022-04-21 įsiteisėjusia 2022-02-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytas aplinkybes, ir atsisakyti patenkinti pareiškėjo skundą.

16.2. Gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolė patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių jam priimti vykdyti, ir nenustatė nė vienos iš CPK 651 straipsnyje įtvirtintų kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taip pat buvo patikrinti pareiškėjo duomenys, nurodyti tiek išieškotojo atstovo pateiktame prašyme, tiek vykdomajame dokumente, t. y. pagal jo vardą, pavardę ir gimimo datą LR Gyventojų registre, kurie visiškai sutapo, todėl antstolė niekaip negalėjo numatyti ir tuo labiau žinoti į ateitį, kad tiek Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismo 2019-11-26 sprendime byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2017-04-21 notariniame akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti skolininko asmens tapatybės duomenys yra neteisingi, kad jo duomenimis buvo pasinaudota ir neteisėtai veikė kitas asmuo, kad pareiškėjas apie Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teisme nagrinėjamą bylą galimai nebuvo informuotas, ką vėlesnėje vykdymo stadijoje, t. y. 2022-02-15, nustatė Lietuvos apeliacinis teismas ir tuo pagrindu patenkino pareiškėjo prašymą atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje vykdomąjį dokumentą.

16.3. Teismo pozicija yra dviprasmiška ir neteisinga. Tuo atveju, jei antstolė elgėsi teisėtai, neaišku, ką konkrečiai ir kokiu būdu antstolė privalėjo patikrinti, kad įsitikintu, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė. Jokių kitų pagrindų vykdomajai bylai nutraukti (be Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-15 nutarties, kuri įsiteisėjo 2022-04-21) nėra. Teismas nenustatė, kad antstolė, spręsdama vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, būtų nevykdžiusi CPK 651 straipsnyje nurodytų reikalavimų ir neįsitikinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių ar kliūties priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

16.4. Pirmosios instancijos teismas, nutartyje išsakydamas dviprasmišką poziciją (pripažindamas, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, elgėsi teisėtai, bei nutardamas skundą dėl antstolės 2021-10-26 atliktų veiksmų išspręsti iš esmės ir pareiškėjo skundą patenkinti – nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, priteisti iš antstolės pareiškėjui 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų) iš esmės išsprendė ne antstolės 2021-10-26 atlikto procesinio veiksmo teisėtumą, o išsprendė į ateitį antstolės tolesnių galimų ar tariamų veiksmų teisėtumo klausimą, todėl tuo pagrindu ir priteisė iš antstolės bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui. Teismas, nustatęs, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, iš esmės elgėsi teisėtai ir skundžiamo antstolės veiksmo nepanaikinęs, visiškai be jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisė iš antstolės pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies, CPK 443 straipsnio 8 dalies, CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas, iš esmės nustatęs, kad, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomosios bylos užvedimo, antstolė elgėsi teisėtai, nes tuo metu nebuvo ir negalėjo būti duomenų, jog vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje, neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo ir priteisti iš antstolės pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui iš antstolės bylinėjimosi išlaidas, iš esmės perkėlė antstolei atsakomybę už teismo ir notaro priimtų procesinių sprendimų teisėtumą, patikimumą, pagrįstumą, už šių institucijų darbą, o tai iš principo yra neteisinga ir neteisėta.

16.5. Teismo pareiškėjui priteista suma yra akivaizdžiai per didelė. Teismas pareiškėjo pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytas valandas už advokato procesinių dokumentų parengimą turėjo sutrumpinti ne mažiau kaip per pusę ir nepriteisti daugiau nei pusę prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos.

17. Pareiškėjas A. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kurie 2022-09-12 teismo rezoliucija buvo priimti. Paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad antstolė klaidina teismą, nurodydama, jog patvarkymo priėmimo metu neegzistavo jokios akivaizdžios kliūtys, sąlygojusios negalėjimą priimti vykdyti Lenkijos teismo sprendimą. Antstolei nebuvo pateikti visi Lenkijos teismo sprendimo vykdymui privalomi dokumentai. Europos Sąjungos valstybių teismuose priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Tam, kad Lenkijos teismo sprendimas galėtų būti vykdomas Lietuvoje, antstolei turėjo būti pateiktas ne tik pats Lenkijos teismo sprendimas, bet ir Reglamento nustatytos formos pažyma. Tokia pažyma antstolei nebuvo pateikta. Antstolė Lenkijos teismo sprendimą priėmė vykdyti, neturėdama šio privalomojo dokumento. Minėta pažyma niekada nebuvo įteikta ir pareiškėjui.

18. Pareiškėjas nurodė, kad Notarinis aktas, kurio pagrindu priimtas Lenkijos teismo sprendimas, ir pats Lenkijos teismo sprendimas buvo priimti pareiškėjo nežinioje, dėl nenustatytų asmenų neteisėtų veiksmų (pasinaudojus pareiškėjo asmens duomenimis, suklastojus pareiškėjo asmens dokumentą – pasą). Nėra visiškai jokio pagrindo sutikti su antstolės pozicija, jog tiek ši aplinkybė, tiek faktas, kad Lenkijos teismo sprendimas nėra vykdytinas Lietuvoje, paaiškėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2022-02-15 priėmus nutartį, kuria atsisakyta vykdyti Lenkijos teismo sprendimą, todėl patvarkymo priėmimo metu antstolė esą neturėjo jokios galimybės numatyti tai, jog Lenkijos teismo sprendimas nėra vykdytinas. Jeigu antstolė iš tikrųjų atliko pareiškėjo duomenų patikrą Gyventojų registre, ji turėjo nustatyti, jog Notariniame akte, kurio pagrindu buvo priimtas Lenkijos teismo sprendimas, nurodyti esą pareiškėjo asmens duomenys neatitinka tikrųjų pareiškėjo asmens duomenų: Notariniame akte, kurio pagrindu priimtas Lenkijos teismo sprendimas, buvo nurodytas pareiškėjo paso numeris yra (duomenys neskelbtini), nors tikrojo pareiškėjo paso numeris yra (duomenys neskelbtini), o prieš tai galiojusio paso numeris – (duomenys neskelbtini). Taip pat neatitiko ir suklastoto pareiškėjo paso ir tikrojo pareiškėjo paso galiojimo data. Notariniame akte buvo nurodyta, kad esą pareiškėjui priklausęs pasas galioja iki (duomenys neskelbtini), nors tikrasis pareiškėjo paskiausiai išduotas pasas galioja iki (duomenys neskelbtini), o anksčiau išduotas pasas galiojo iki (duomenys neskelbtini). Taigi, nei vienas iš pareiškėjui priklausiusių pasų negaliojo iki Notariniame akte nurodytos datos. Atsižvelgiant į tai, antstolė, gavusi vykdomosios bylos iniciavimui reikalingus dokumentus ir pareiškėjo asmens duomenis patikrinusi Registre, turėjo ir galėjo nustatyti, kad Notariniame akte, kurio pagrindu priimtas Lenkijos teismo sprendimas, nurodyti pareiškėjo asmens duomenys ir jo asmens dokumento duomenys neatitinka Registre kaupiamų. Atsižvelgiant į tai, antstolė, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai veikloje, privalėjo padaryti išvadą, jog Notarinis aktas išduotas ne pareiškėjo atžvilgiu, taigi, egzistuoja akivaizdi kliūtis priimti Lenkijos teismo sprendimą vykdyti.

19. Pareiškėjas pažymėjo, jog net jei antstolė iš karto nebūtų nustačiusi minėtų neatitikčių, neabejotinai sąlygojusių išvadą, jog egzistuoja akivaizdus atsisakymo vykdyti Lenkijos teismo sprendimą pagrindas, tai antstolei papildomai pagrindė ir pats pareiškėjas. Dar 2021-11-08 kartu su skundu dėl patvarkymo panaikinimo pareiškėjas antstolei pateikė (duomenys neskelbtini) policijos komisariate priimtą nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis turimas pareiškėjo atžvilgiu. Nutarime buvo nurodyta, kad Notariniame akte nurodytu numeriu pažymėtas pasas priklausė visai kitam asmeniui. Kartu su pareiškėjo skundu pateiktas nutarimas – kompetentingos ikiteisminius tyrimus vykdančios Lenkijoje veikiančios institucijos išduotas nutarimas (sprendimas atitinkamu klausimu). Dėl šių priežasčių visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas antstolės teiginys, jog pareiškėjas niekaip nepagrindė, kad Notariniame akte nurodyti asmens duomenys nėra jo ir, kad jis nedalyvavo sudarant Notarinį aktą. Visos šios aplinkybės buvo įrodytos skundu ir prie jo pridėtais priedais.

20. Pareiškėjo asmens duomenimis neteisėtai buvo pasinaudota dar ilgą laiką iki patvarkymo priėmimo. Nėra pagrindo sutikti su antstolės pozicija, jog tik po patvarkymo priėmimo atsirado aplinkybės, nulėmusios Lenkijos teismo sprendimo nevykdytinumą ir šių aplinkybių antstolė esą niekaip negalėjo numatyti. Pirminės gautų dokumentų patikros metu antstolė jau turėjo ir galėjo nustatyti, jog Notariniame akte, kurio pagrindu priimtas Lenkijos teismo sprendimas, nurodyti duomenys neatitinka tikrųjų pareiškėjo asmens dokumento duomenų. Nedelsiant gavusi patikimus, kompetentingos institucijos išduotus įrodymus, antstolė taip pat galėjo nustatyti, jog egzistuoja akivaizdi kliūtis Lenkijos teismo sprendimo vykdymui Lietuvoje. Taigi, antstolė, dar prieš priimdama patvarkymą, galėjo ir turėjo nustatyti neatitikimus tarp pareiškėjo tikrųjų asmens duomenų ir Notariniame akte, kurio pagrindu priimtas Lenkijos teismo sprendimas, nurodytų duomenų, esančių suklastotame pareiškėjo asmens dokumente. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog egzistavo akivaizdi kliūtis priimti Lenkijos teismo sprendimą vykdyti, tad nutartis, kuria pareiškėjo skundas tenkintas – pagrįsta ir teisėta.

21. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė nepagrįstai apeliuoja į aplinkybę, jog nutartyje esą nenurodytos konkrečios ir detalios akivaizdžios kliūtys, lėmusios atsisakymą priimti Lenkijos teismo sprendimą vykdyti. Nutartis šioje byloje buvo priimama vadovaujantis prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2T-10-516/2022. Minėtoje byloje priimtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo akivaizdžias negalėjimo vykdyti Lenkijos teismo sprendimą Lietuvoje kliūtis. Nutartis buvo priimama vadovaujantis prejudiciniais faktais kitoje byloje ir iš naujo šios aplinkybės neturėjo būti nustatomos, o nutartyje pateikta konkreti nuoroda į bylą ir nutartį, kurioje nustatyti konkretūs prejudiciniai faktai, buvę akivaizdžiomis Lenkijos teismo sprendimo atsisakymo priimti vykdyti Lietuvoje kliūtimis. Nutartis šiuo klausimu yra visiškai teisėta ir pagrįsta.

22. Pareiškėjas akcentavo, kad skundu buvo prašoma panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo neteisėtai priimtas Lenkijos teismo sprendimas vykdyti. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Teismui nutartimi konstatavus, jog Lenkijos teismo sprendimas priimtas vykdyti neteisėtai, kilo du padariniai: buvo pagrindas panaikinti patvarkymą, kuriuo Lenkijos teismo sprendimas buvo priimtas vykdyti; taip pat buvo pagrindas CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nutraukti vykdomąją bylą, kadangi Lenkijos teismo sprendimas vykdyti priimtas neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad patvarkymo pripažinimas neteisėtu lėmė neišvengiamą pagrindą vykdomąją bylą nutraukti ir į tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu ją nagrinėjęs teismas privalėjo būti aktyvus, laikytina, jog teismas visiškai pagrįstai nusprendė nutraukti vykdomąją bylą.

23. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo antstolės neteisėtus veiksmus – akivaizdžių kliūčių Lenkijos teismo sprendimo vykdymui Lietuvoje nenustatymą. Teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš antstolės, kadangi pareiškėjas ir antstolė turi priešingus interesus byloje. Tai lemia pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš antstolės. Nėra jokio pagrindo mažinti pareiškėjui iš antstolės priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo prašytos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršijo maksimalių dydžių, to neginčijo ir antstolė. Antstolė ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį deklaratyviais pagrindais, nurodydama esą pareiškėjo atstovų atlikti procesiniai veiksmai užtruko trumpiau, nei nurodyta į bylą pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose. Pareiškėjų atstovų atlikti veiksmai užtruko maksimaliai trumpą laiką, atsižvelgiant į jų atlikimo apimtis bei jų sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, į pritaikytus įkainius pareiškėjo teisinėms paslaugoms byloje, pareiškėjas patyrė gerokai mažesnes išlaidas, nei nustatytos maksimalios rekomenduojamos priteisti bylinėjimosi išlaidų ribos. Antstolės teiginys, jog pareiškėjui teikiamos paslaugos buvo suteiktos per brangiai ir tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas negalimas, būtų pagrįstos nebent tada, jeigu pareiškėjo patirtos išlaidos būtų viršijusios teisės aktuose nustatytas maksimalias ribas. Tačiau pati antstolė pripažįsta, jog tokios ribos nėra viršytos ir pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka visus rekomenduojamus dydžius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas ir taip sumažino pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, vertintina, jog neegzistuoja joks objektyvus pagrindas dar labiau sumažinti pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas akcentavo, jog dėl visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų kalta antstolė, todėl jos pareiga atlyginti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dar antstolei teiktame skunde dėl patvarkymo panaikinimo pareiškėjas nurodė aplinkybes, lėmusias patvarkymo panaikinimą ir vykdomosios bylos nutraukimą. Bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo jokių savo turiniu naujų aplinkybių, kurios būtų galėjusios naujai lemti esamo ginčo baigtį. Atsisakydama panaikinti patvarkymą ne teismo tvarka, antstolė, kuriai keliami didesni atidumo, rūpestingumo bei profesionalumo savo veikloje standartai, prisiėmė visą galimą riziką dėl potencialiai atlygintinų bylinėjimo išlaidų. Jeigu antstolė, gavusi skundą, būtų tinkamai įvertinusi skunde nurodytas aplinkybes bei prie jo pridėtus priedus, bylos nagrinėjimo teisme nebūtų buvę, o pareiškėjas nebūtų patyręs jokių bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl bylos proceso byloje yra kalta išimtinai antstolė, ji privalo atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dar didesnis sumažinimas lemtų situaciją, kada pareiškėjo teisės teisme būtų apgintos de jure, tačiau ne de facto. Dar labiau sumažinus pareiškėjo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas būtų teisiškai apgynęs savo teises teismine tvarka, tačiau finansiškai jis būtų kur kas blogesnėje būklėje, nei iki pradedant ginti šias teises.