- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2T-10-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00101-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- „Podlasie“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. prašymą atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Nr. VII Co 1240/19, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Podlasie“, antstolė E. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas atsisakyti vykdyti Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Nr. VII Co 1240/19, kuriuo buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal 2017 m. balandžio 21 d. notarinį aktą Nr. A 3899/2017 dėl 111 436,10 zlotų išieškojimo iš A. K. kreditorei akcinei bendrovei (toliau ir AB) „Podlasie“.
2. Nurodo, kad Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismas byloje Nr. VII Co 1240/19) 2019 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal 2017 m. balandžio 21 d. notarinį aktą Nr. A 3899/2017 dėl 111 436,10 zlotų išieškojimo iš A. K. kreditorei AB „Podlasie“. 2021 m. spalio 26 d. antstolė E. M. vykdomojoje byloje Nr. 0009/21/01598 priėmė patvarkymą Nr. S-21-9-13097, kuriuo sprendimas buvo priimtas vykdyti. Pareiškėjas nesutinka su tokiais antstolės veiksmais, kadangi sprendimas negalėjo būti priimtas vykdyti, nes pareiškėjas nedalyvavo nei bylos nagrinėjimo Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teisme metu, nei sudarant notarinį aktą.
3. Pareiškėjo teigimu, notarinis aktas buvo sudarytas trečiojo asmens, kuris prisidengė pareiškėjo duomenimis ir suklastotu jo pasu. Byla buvo iškelta pagal kreditorės pareiškimą A. K., kurio tapatybė notariniame akte buvo patvirtinta pasu, kurio numeris – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Lenkijoje vykusio ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pasas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), yra išduotas kito, nei pareiškėjo, asmens pavarde ir iš viso yra nebegaliojantis. Pareiškėjo paso numeris ikiteisminio tyrimo vykdymo metu buvo (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 8 d. išduoto pareiškėjo paso numeris yra (duomenys neskelbtini). Taigi, nei anksčiau galiojusio pareiškėjo paso, nei šiuo metu turimo paso numeriai nesutampa su notariniame akte nurodytu suklastoto paso numeriu, kadangi notariniame akte nurodytas paso numeris priklauso visiškai kitam asmeniui.
4. Pareiškėjas neatvyko į bylos nagrinėjimą ir nepasinaudojo turima teise į teisminę gynybą, kadangi pareiškėjui niekada nebuvo įteiktas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, todėl egzistuoja 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 46 straipsnio ir 45 straipsnio 1 dalies (b) papunkčio pagrindai, kurie sudaro pagrindą nepripažinti sprendimo vykdytinu ir atsisakyti jį vykdyti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo AB „Podlasie“ atsiliepime prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, kad notarinis aktas buvo išduotas dėl A. K. įmonės Lenkijoje Radek Trans Sp. Zo.o., kurios 50 proc. akcijų turėtojas yra Lietuvos pilietis A. K., kuris minėtos įmonės vardu ir sudarė transporto priemonių nuomos sutartį ir įmonės neatsiskaitymo atveju prisiėmė asmeninę atsakomybę prieš nuomotoją Lenkijos įmonę Pdlasie S. A. Notarinis aktas buvo tvirtinamas Lenkijos notaro J. N. biure Varšuvoje, todėl A. K. asmens duomenys buvo patikrinti pagal jo Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui nekilo abejonių dėl A. K. tapatybės, kai ją patvirtino notaras.
6. 2022 m. sausio 27 d. gauti papildomi pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjas nurodo, kad nedalyvavo notarinio akto sudaryme ir jo nepasirašė. Notarinis aktas nesukuria ir objektyviai negali sukurti pareiškėjui jokių pareigų. Pareiškėjas nėra ir niekada nebuvo jokios Lenkijoje įsteigtos bendrovės dalyvis, akcininkas ar kokiu nors kitu būdu susijęs su Lenkijoje įsteigto juridinio asmens valdymu asmuo. Suinteresuoto asmens pateikti išrašai iš mokėjimo pavedimų niekaip neįrodo nei aplinkybės, kad mokėjimus atliko pareiškėjas, nei fakto, kad pareiškėjas dalyvavo notarinio akto sudaryme, nes minėtuose išrašuose nėra jokių duomenų, identifikuojančių, jog pavedimai atlikti pareiškėjo.
7. 2022 m. sausio 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užklaustas dėl informacijos apie pareiškėjui A. K. išduotų asmens dokumentų (paso) numerius.
8. 2022 m. sausio 31 d. gauta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacija apie A. K. išduotus asmens dokumentus, kurioje nurodyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus paso galiojimo laikui, (duomenys neskelbtini) buvo išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), o pasas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui, 2016 m. liepos 25 d. šis pasas paskelbtas negaliojančiu kaip prarastas.
9. 2022 m. vasario 10 d. suinteresuotas asmuo pateikė Lenkijos įmonės RADEK TRANS Sp. z o.o. registracijos pažymėjimo bei trijų pavedimų kopijų vertimą į lietuvių kalbą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas A. K., būdamas RADEK TRANS Sp. Z o. o. akcininku, turėjo prieigą į valdomos įmonės atsiskaitomąją banko sąskaitą atlikti ir atliko minimus bankinius pavedimus.
10. 2022 m. vasario 13 d. gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodytas ne pareiškėjo paso, o pareiškėjo asmens tapatybės kortelės numeris.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas
11. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos (toliau –ir ES) reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą tvarką. 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojo 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas), kuriuo nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
12. Reglamento 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Reglamento 46 straipsnio nuostatos numato, kad asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, pateikus prašymą, teismo sprendimą atsisakoma vykdyti tuo atveju, jei nustatomas vieno iš 45 straipsnyje nurodytų pagrindų buvimas. Reglamento 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurios suinteresuotos šalies prašymu teismo sprendimas nepripažįstamas, jei: a) toks pripažinimas aiškiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public); b) teismo sprendimas buvo priimtas, jei atsakovui, kuris neatvyko į teismą, laiku ir tinkamu būdu nebuvo įteiktas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, kad jis galėtų pasirengti savo gynybai, išskyrus atvejus, kai atsakovas neužginčijo teismo sprendimo, nors turėjo galimybę tai padaryti; c) teismo sprendimas nesuderinamas su valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių; d) teismo sprendimas nesuderinamas su anksčiau kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu su sąlyga, kad ankstesnis teismo sprendimas atitinka būtinas sprendimų pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi; e) teismo sprendimas prieštarauja: i) II skyriaus 3, 4 arba 5 skirsniams, jeigu atsakovas buvo draudėjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gavėjas, žalą patyrusi šalis, vartotojas arba darbuotojas; arba ii) II skyriaus 6 skirsniui (1 dalis). Nagrinėdamas 1 dalies e punkte nurodytus jurisdikcijos pagrindus, teismas, kuriam pateiktas prašymas, turi remtis nustatytais faktais, kuriais kilmės teismas grindė savo jurisdikciją (2 dalis). Nedarant poveikio 1 dalies e punktui, kilmės teismo jurisdikcija negali būti peržiūrima. 1 dalies a punkte nurodytas viešosios tvarkos kriterijus negali būti taikomas jurisdikcijos taisyklėms (3 dalis). Prašymas atsisakyti pripažinti teismo sprendimą pateikiamas pagal 2 poskirsnyje ir, atitinkamais atvejais, pagal 4 skirsnyje numatytą tvarką (4 dalis).
13. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad neatvyko į bylos nagrinėjimą ir nepasinaudojo turima teise į teisminę gynybą, nes jam niekada nebuvo įteiktas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, todėl egzistuoja Reglamento 46 straipsnio ir 45 straipsnio 1 dalies (b) papunkčio pagrindai, kurie leidžia nepripažinti sprendimo vykdytinu ir atsisakyti jį vykdyti.
14. Pažymėtina, kad sprendimas, kurį prašoma atsisakyti pripažinti ir vykdyti, buvo priimtas remiantis 2017 m. balandžio 21 d. notarinio aktu. Notariniame akte nurodyta, kad A. K. buvo identifikuotas pagal pasą, kurio numeris – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, A. K. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus šio paso galiojimo laikui, (duomenys neskelbtini) buvo išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris notariniame akte nurodytas kaip A. K. paso numeris, buvo išduotas (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui (ne A. K.), o 2016 m. liepos 25 d. (t. y. dar iki notarinio akto sudarymo) buvo paskelbtas negaliojančiu kaip prarastas. Taigi, sudarant notarinį aktą A. K. vardu buvo pateiktas asmens dokumentas su tikrovės neatitinkančia informacija apie pareiškėją. Lenkijoje vykusio ikiteisminio tyrimo prieš A. K. metu taip pat nustatyta, kad paso Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui, o ne pareiškėjui (pareiškėjas ikiteisminio turimo metu buvo pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu 2020 m. spalio 28 d. nutrauktas dėl to, jog nėra nusikaltimo kaltininko. Šie nustatyti faktai rodo, kad A. K. vardu pateikiant pasą su tuo pačiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasinaudota ne tik sudarant notarinį aktą, bet ir darant nusikalstamą veiką (pasisavinant puspriekabes) (minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl dviejų sunkvežimių puspriekabių pasisavinimo).
15. Esant minėtoms aplinkybėms Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad apie bylos iškėlimą buvo pareiškėjas nebuvo informuotas, tikėtina, kad buvo informuotas kitas asmuo, pasinaudojęs jo asmens duomenimis, kurio kontaktiniai rekvizitai buvo nurodyti notariniame akte. Ir nors Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendime nurodyta, kad jis priimtas dalyvaujant A. K., tačiau atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, jog A. K. vardu neteisėtai veikė kitas asmuo, o iš užsienio valstybės teismo procesiniame sprendime esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kad procese dalyvavo būtent A. K., o ne jo vardu pasinaudojęs asmuo (sprendime nėra nurodyti A. K. galintys identifikuoti duomenys (paso numeris, asmens kodas)), Lietuvos apeliacinis teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas priimtas dalyvaujant būtent A. K.. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti, jog A. K. buvo laiku ir tinkamu būdu įteiktas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, kad jis galėtų pasirengti savo gynybai. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Nr. VII Co 1240/19 (Reglamento 46 straipsnis ir 45 straipsnio 1 dalies (b) papunktis).
16. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad notarinis aktas buvo išduotas dėl A. K. įmonės Lenkijoje RADEK TRANS Sp. Z o. o., kurios 50 proc. akcijų turėtojas yra Lietuvos pilietis A. K.. A. K. minėtos įmonės vardu sudarė transporto priemonių nuomos sutartį ir įmonės neatsiskaitymo atveju prisiėmė asmeninę atsakomybę prieš nuomotoją Lenkijos įmonę AB Podlasie. Taip pat suinteresuotas asmuo pateikė Lenkijos įmonės RADEK TRANS Sp. Z o. o. registracijos pažymėjimo bei trijų banko pavedimų kopijas. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas A. K., būdamas RADEK TRANS Sp. Z o. o. akcininkas, turėjo prieigą prie įmonės atsiskaitomosios banko sąskaitos ir atliko minimus bankinius pavedimus.
17. Suinteresuoto asmens pateiktame išraše apie RADEK TRANS Sp. Z o. o. nurodyta, kad jos savininkai yra R. Z. ir A. K., turintys po 50 proc. įmonės akcijų, organas, įgaliotas atstovauti įmonei, yra valdyba, o valdybos pirmininkas yra R. Z. ir A. K.. Minėtame išraše R. Z. asmens kodas yra nurodytas, tačiau jokių A. K. identifikacinių duomenų (asmens kodo, asmens dokumento numerio) nėra, pats pareiškėjas nurodė, kad nėra ir niekada nebuvo jokios Lenkijoje įsteigtos bendrovės dalyvis, akcininkas ar kokiu nors kitu būdu susijęs su Lenkijoje įsteigto juridinio asmens valdymu asmuo. Esant šioms ir aukščiau aptartoms aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent pareiškėjas yra RADEK TRANS Sp. Z o. o. akcininkas ir būtent jis, o ne jo asmens duomenimis ir suklastotu asmens dokumentu (išduotu kito asmens vardu ir notarinio akto sudarymo metu paskelbtu negaliojančiu) besinaudojantis kitas asmuo sudarė notarinį aktą. Ir nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad notarinis aktas buvo tvirtinamas Lenkijos notaro J. N. biure Varšuvoje, todėl A. K. asmens duomenys buvo patikrinti pagal jo Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau minėta aukščiau, pasas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ne pareiškėjui, A. K. asmens dokumentas su tokiu numeriu niekuomet nebuvo išduotas ir notarinio akto sudarymo metu šis pasas buvo paskelbtas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tvirtinant notarinį aktą, pareiškėjo A. K., kaip asmens, pasirašančio notarinį aktą, tapatybė buvo nustatyta ir patvirtinta.
18. Taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstu suinteresuotojo asmens argumentą, kad pareiškėjas jam iš RADEK TRANS Sp. Z o. o. įmonės sąskaitos atliko tris bankinius pavedimus, kadangi suinteresuoto asmens pateikti išrašai iš mokėjimo pavedimų šių aplinkybių nepatvirtina – minėtuose išrašuose nėra jokių duomenų, identifikuojančių, jog aptariamus pavedimus atliko būtent pareiškėjas.
19. Patenkinus prašymą atsisakyti vykdyti Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Nr. VII Co 1240/19, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Pareiškėjas prašo atlyginti 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias patirtas išlaidas pavirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 ir 8.17 punktuose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas priteisti 943,80 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstas, todėl ši suma priteistina pareiškėjui iš suinteresuoto asmens.
21. Pareiškėjas taip pat yra sumokėjęs 85 Eur žyminį mokestį, tačiau prašymas dėl atsisakymo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4² straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui yra grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4² straipsniu, 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 45 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 46 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškėjo A. K. prašymą atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Varšuvos Pragos Šiaurės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Nr. VII Co 1240/19, kuriuo buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal 2017 m. balandžio 21 d. notarinį aktą Nr. A 3899/2017.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Podlasie“ (Podlasie A.S., juridinio asmens kodas 008396411), pareiškėjui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 943,80 (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 80 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2021 m. lapkričio 17 d. sumokėtą 85 Eur dydžio žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinės vieta) yra ne Lietuvos Respublikoje, apeliacinio skundo padavimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.