Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuoka apskaityta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. P. (A. P.). Kartu su ieškove gyvena dar vienas jos sūnus, kurio tėvas nėra atsakovas. Paskutiniais metais šalys bendrų interesų ir siekių nebeturi, nepalaiko nei santuokinių, nei emocinių ryšių, neveda bendro ūkio. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, provokuoja, yra priešiškas ieškovės atžvilgiu, keikiasi prie vaikų, gąsdiną ir grasina ieškovei bei vaikams. Dėl atsakovo agresyvaus elgesio, ieškovės ir vaikų varymo iš namų, tris kartus buvo kviesta policija. 2020-11-26 ieškovė kartu su vaikais laikinai apsigyveno Vilniaus miesto Krizių centre. Atsakovas nedirba, šeima nesirūpina, gyvena iš pašalpų. Todėl ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų. Šalys yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas vienai iš kitos nėra reikalingas. Ieškovė pastaruoju metu nedirba, nes augina mažametį sūnų. Atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką visiškai nevykdo. Ieškovė sūnaus poreikiams per mėnesį išleidžia apie 500 Eur: 170 Eur maistui, 50 Eur avalynei ir drabužiams, 100 Eur būsto išlaikymui, 50 Eur buitinėms ir higienos prekėms, 20 Eur transporto paslaugoms, 50 Eur vaistams, maisto papildams, 50 Eur laisvalaikiui, žaislams. Abu tėvai išlaikymą sūnui turėtų teikti lygiomis dalimis po 250 Eur kas mėnesį. Ieškovei nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, tačiau jis yra sveikas ir darbingas. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki ieškinio pareiškimo dienos po 250 Eur kas mėnesį (2,5 mėnesiai x 250 Eur = 625 Eur). Ieškovė su atsakovu nebendrauja nuo 2020-11-26, su sūnumi gyvena atskirai, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes tai labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Kreditorinių įsipareigojimų, dalintino nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto šalys neturi.

3. 2021-03-26 teisme gautas pareiškimas dėl ieškinio dalyko papildymo dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė nurodo, kad 2021-03-07 atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ieškovę ir sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Atsakovas, pagal savo asmenines savybes – polinkį į alkoholizmą ir smurtą, bendraudamas su vaiku darytų jam žalą savo amoraliu elgesiu bei keltų jam fizinę ir emocinę grėsmę. Atsakovui laisvai bendrauti su vaiku turėtų būti leista tik tuomet, jei jis imtųsi aktyvių priemonių gydytis nuo alkoholizmo ir pakoreguotų savo smurtinį elgesį. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių ir jo nesavarankiškumą, į pasimatymus su atsakovu vaiką turėtų pristatyti ieškovė. Tarp šalių esant susiklosčiusiems konfliktiškiems santykiams yra būtinybė, kad atsakovo susitikimai su vaiku vyktų Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar kito socialinio darbo specialisto akivaizdoje.

6. Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, kadangi buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atsakovas galimai turi priklausomybę alkoholiui, elgiasi agresyviai – 2020-09-26 būdamas neblaivus išvarė ieškovę su vaikais iš namų. Jie apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto Krizių centras. Šeimai taikoma atvejo vadyba. Atsakovas sutartu apsilankymo jo namuose metu durų neatidarė. Tarnyba, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, jog mažametis šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi, išlaiko, ugdo, į vaiko interesus, prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neturi pagrindo. Ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, galimai nepakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pareikštas vaiko interesais. Nors ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra minimali, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, galimai būtų pakankama išsaugoti vaiko ir tėvo emocinį tarpusavio ryšį. Tarnyba negali šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pritarti priešieškiniu prašomai nustatyti maksimaliai bendravimo su vaiku tvarkai dėl byloje esančių duomenų apie atsakovo priklausomybę alkoholiui, nusišalinimo nuo tėvo pareigų vaikui vykdymo (išlaikymo, priežiūros, rūpinimosi, ugdymo ir pan.), veikimo priešingai vaiko interesams, dėl ko ieškovė su vaikais turėjo laikinai apsigyventi Krizių centre. Nežinomos atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos, kuriomis pagal priešieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką turėtų bendrauti vaikas su tėvu, praleisti savaitgalius, nakvoti.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad iki santuokos sudarymo atsakovo alkoholio vartojimo problemos nepastebėjo, kadangi šalys susitikinėjo neilgai, nedaug matydavosi, po pusės metų ieškovė pastojo. Šalims gyvenant kartu atsakovas niekuomet neturėdavo pinigų, namų ūkiui ką nors nupirkdavo tik pirmąją dieną po jų gavimo, visus kitus išleisdavo alkoholiui ir dar prašydavo iš ieškovės. Atsakovas yra agresyvaus būdo, pavojingas. Ji su atsakovu negyvena nuo 2020-11-26. Atsakovas išvijo ją iš virtuvės, dvi dienas ji su vaikais gyveno kambaryje, vaikai buvo alkani, jos vaikas negalėjo prisijungti prie pamokų, nes miegamajame nėra stalo, kėdės. Atsakovas rėkavo, socialinės darbuotoja viską pamatė. Ji jo išsigando, nes jis buvo agresyvus. Jis jos akivaizdoje vijo atsakovę iš buto. Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, kadangi kitaip reiktų keisti dokumentus, keliaujant kiltų klausimų dėl skirtingų motinos ir vaiko pavardžių. Šalių santuokos metu atsakovas pasiimdavo bendravimui vyresnį savo sūnų ir vartodavo alkoholį, ieškovė negali leisti atsakovui taip elgtis su jų bendru vaiku. Atsakovas nėra linkęs bendrauti su vaiku, nustatytu bendravimui metu neatvyko. Atsakovo ir vaiko bendravimas nedalyvaujant ieškovei nėra įmanomas, kadangi vaikas seniai matė tėvą, jam būtų didžiulis stresas. Tarnybos dalyvavimas bendravimo metu reikalingas, kad paliudytų dėl atsakovo alkoholio vartojimo. Atsakovo ir vaiko bendravimas su nakvyne galimas tik nuo tokio amžiaus, kai vaikas galės paskambinti ieškovei, jei atsakovas vartotų alkoholį. Iki 5 metų vaikas yra bejėgis. Atsakovas gali bendrauti su vaiku ir šeštadieniais, bendravimo su vaiku savaitės diena nėra svarbi. Apie tai, jog nebendraus su vaiku atsakovas turi raštu (SMS žinute ar el. paštu) įspėti prieš dvi dienas. Ieškovė reiškia reikalavimą nenustatyti bendravimo ugdymo įstaigos atostogų laikotarpiu, nes tokiu atveju atostogų metu vaikas negalėtų išvažiuoti iš Lietuvos. Švenčių metu atsakovas tikrai vartos alkoholį, todėl bendravimo su vaiku tvarka per šventes nenustatytina. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku jo ugdymo įstaigoje ieškovė nesutinka, kadangi atsakovas gali sugalvoti pasiimti vaiką. Sutinka, kad vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta turi būti vaiko gyvenamoji vieta. Dėl kompensavimo mechanizmo, privalomo informavimo apie vaiko ligą, suplanuotas keliones ir pan. ieškovė sutinka. Su priešieškinio reikalavimu dėl įpareigojimo suteikti atsakovui informaciją apie vaiko sveikatos būklę, pasiekimus ir pan., nesutinka. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, po 2-4 val. per dieną, gaunamas atlyginimas priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus (3,93 Eur už valandą, ateityje turėtų kilti iki 4 Eur už valandą). Kai ji dirba, vaiką prižiūri draugės. Šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl ugdymo įstaigos jis dar nelanko. Ieškovė (duomenys neskelbtini) nuomoja butą ir žemę, gauna alimentus kito vaiko išlaikymui. Šiuo metu ieškovė nuomojasi 2 kambarius 4 kambarių bute už 350 Eur per mėnesį, komunaliniai mokesčiai dalinami pusiau. Šiltuoju metų laiku komunaliniai mokesčiai sudaro apie 70 Eur per mėnesį, šaltuoju – iki 93 Eur per mėnesį. Vaiko maistui reikia skirti ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį, aprangai - 100 Eur per mėnesį, žaislams - 10-20 Eur, vaistams ir vitaminams – 10 Eur (ligos atveju – 50 Eur), higienos prekėms (priskaičiuojant sauskelnes, kurios šiuo metu naudojamos tik einant į lauką) – 10-20 Eur. Buities prekių įsigijo (duomenys neskelbtini), jos kainavo 50-60 Eur. Vaiko laisvalaikio išlaidų nepatiria, tačiau atostogoms reikia skirti 50 Eur per mėnesį (ieškovė su vaiku 3 kartus buvo prie jūros, taip pat sanatorijoje). Įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas nupirko vaikui 5 Eur kainuojantį pakelį sauskelnių.

11. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta socialinė darbuotoja L. B. paaiškino, jog atvejo vadyba buvo pradėta dėl smurto artimoje aplinkoje. Šalys konfliktuodavo dėl to, jog gavęs atlyginimą atsakovas vartodavo alkoholį. Ieškovė buvo persikėlusi gyventi į Krizių centrą, bet susitaikė su atsakovu ir grįžo gyventi kartu su juo. Situacija šeimoje buvo pagerėjusi. Tačiau ramus periodas tęsėsi apie porą mėnesį, kol liudytoja vėl gavo skambutį, jog atsakovas vartoja alkoholį. Nuvykus į šeimos namus, atsakovas buvo rastas miegantis virtuvėje, netvarkoje (nors anksčiau butas būdavo prižiūrėtas, tvarkingas). Liudytoja matė butelį degtinės, jautė alkoholio kvapą. Bandant žadinti atsakovas reagavo piktai, pradėjo keiktis, varyti iš buto. Jo elgesys ir neblaivi būsena kėlė pavojų. Iškvietus policiją, jis įsiaudrino, varė ieškovę su vaikais iš namų, pastūmė liudytoją. Atvykus policijai, atsisakė tikrintis alkotesteriu. Ieškovė sutiko apsigyventi Krizių centre. Toliau su šeima darbą tęsė Krizių centro socialinė darbuotoja. Atsakovas pradėjo nuotoliniu būdu lankytis pas psichologę, bet niekada nerodo iniciatyvos prisijungti, visada jo ieškodavo psichologė, atsisakydavo jungtis su kamera. Psichologė manė, kad vyras neblaivus, todėl atsisakė vesti konsultaciją. Mažam vaikui su atsakovu nesaugu. Atsakovas netinkamai elgiasi ir ieškovės vyresnio vaiko atžvilgiu.

12. Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, jog atsakovą pažįsta nuo 2007 m., iki rugpjūčio mėn. buvo jo kaimynė. Atsakovas dažnai vartoja alkoholį. Kasdien gerdavo su jos buvusiu vyru, mušdavosi. Sutikus nuo jo sklinda alkoholio kvapas, jo namuose kartais naktimis groja muzika. Kaip taikaus žmogaus atsakovo neapibūdintų. Ieškovė yra sakiusi liudytojai, kad atsakovas yra jai trenkęs. 2020 m. rudenį liudytoja priglaudė pas save ieškovę su vaikais, kadangi atsakovas išvarė juos iš namų. Ieškovė ryte paskambinusi atsakovui prašė, kad šis leistų pasiimti daiktus, nes net vaikų daiktų su savimi neturėjo, tačiau atsakovas atsakė, jog nieko neatiduos. Iškvietus policijos pareigūnus, atsakovas jų neįleido. Abejotina, kad atsakovas sugebėtų savarankiškai pasirūpinti vaiku.

13. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

14. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo ir santuokos sudarymo įrašo kopijos nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) santuoka apskaityta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl santuokos iširimo momento. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda nuo 2020-11-26. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutuoktiniai atskirai pradėjo gyventi nuo 2020 m. gruodžio mėnesio pradžios, tačiau atsakovo atstovas patikslino, jog atsakovas neprieštarauja, kad santuokos iširimo momentu būtų laikoma 2020-11-26, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Taigi abi šalys santuokos iširimo momentu laiko ieškovės apsigyvenimo Krizių centre dieną. Teismo vertinimu akivaizdu, kad ieškovei išsikėlus iš šeimos namų 2020-11-26, šalys bendro ūkio nebevedė ir santuokinio gyvenimo nebegyveno, jų santuoka iširo.

15. Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovė santuokos iširimo priežastis sieja su atsakovo netinkamu elgesiu, agresyvumu, ieškovės ir vaikų varymu iš namų, piktnaudžiavimu alkoholiu. Atsakovas su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir nurodo, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, visada rūpinosi šeima ir ją išlaikė, ieškovės su vaikais iš namų nevarė ir niekada prieš šeimos narius nevartojo nei fizinio, nei psichologinio smurto.

21. Atsakovas pateikė į bylą 2021-08-02 medicinos pažymą iš R(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atsakovas šioje įstaigoje 5 metų laikotarpiu nesikreipė konsultavimui ir (ar) gydymui. Iš į bylą pateikto 2021-04-16 medicininių dokumentų išrašo matyti, jog atsakovui nustatytas (duomenys neskelbtini). Tačiau sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, jog atsakovo nesikreipimas į priklausomybių ligų įstaigas ir gydytojų draudimas atsakovui vartoti alkoholį nereiškia, jog atsakovas jo nevartojo.

26. Ieškovė ieškiniu prašo palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas šiam prašymui prieštarauja.

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra pripažįstama kalta dėl santuokos nutraukimo, ji turi teisę pasilikti santuokinę pavardę, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkina.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

28. Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad šalys turi sūnų A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis.

29. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, abi šalys prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Tarnyba išvadoje nurodė, jog neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Duomenų apie nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus, netinkamą ieškovės motinos valdžios panaudojimą šalių sūnaus atžvilgiu, byloje nėra. Priešingai, bylos duomenimis, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, tuo tarpu atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, nesirūpina vaiku, jo sveikata, nesilaiko rekomendacijų, nebendradarbiauja su specialistais (2021-04-07 pagalbos planas).

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

31. CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutraukus santuoką ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

32. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

33. Ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo prašė nustatyti, kad atsakovas bendrautų su vaiku tokia tvarka:

- iki vaikui sueis 5 metai - kiekvieno mėnesio pirmąjį pirmadienį nuo 12 val. iki 14 val., išskyrus visas moksleivių atostogas, dalyvaujant ieškovei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui;

- kai vaikui sueis 5 metai - kiekvieno mėnesio pirmąjį pirmadienį nuo 12 val. iki 17 val., išskyrus visas moksleivių atostogas.

34. Savo reikalavimą dėl pereinamojo laikotarpio ir minimalios bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė grindžia mažu vaiko amžiumi, ilgu nesimatymu su vaiku, atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiu ir negebėjimu pasirūpinti vaiku.

35. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:

1. iki vaikui sueis 3 metai, atsakovas su vaiku bendrautų kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 17 val., šiuo laiku vaikui būnant su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje saugioje vaikui aplinkoje (prekybos centre, žaidimų aikštelėje ir pan.);

2. vaikui sulaukus trejų metų amžiaus:

2.1. atsakovas su vaiku bendrautų kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį - nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. atsakovo namuose;

2.2. Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas lyginiais metais nepilnametis vaikas praleistų su ieškove, o nelyginiais metais – su atsakovu;

2.3. šalių gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas nepilnametis praleistų su tuo tėvu, kurio yra gimtadienis (šalių susitarimu gali būti nukelta į artimiausią savaitgalį) ar kita šventė;

2.4. atsakovo kasmetinių atostogų metu šalims sutarus konkrečius laikotarpius, nepilnametis praleistų su juo ne mažiau kaip 2 savaites;

3. atsakovas turėtų teisę su nepilnamečiu vaiku susitikti ir bendrauti darželio/bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sūnaus pamokoms ar užsiėmimams;

4. sūnaus paėmimo ir grąžinimo vieta – sūnaus gyvenamoji vieta;

5. atsakovas negalėdamas sūnaus paimti nustatytu laiku, turėtų apie tai pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val.; toks pranešimas galėtų būti perduodamas skambučiu;

6. jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutaptų su atsakovo bendravimo su sūnumi dienomis, atsakovo bendravimas su sūnumi būtų perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

7. jei nepilnametis vaikas sirgtų, būtų iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, ieškovė, ne vėliau kaip likus 24 val., apie tai informuotų atsakovą skambučiu;

8. ieškovė elektroniniu laišku kas mėnesį pateiktų atsakovui visą informaciją apie sūnaus sveikatos būklę, pasiekimus darželyje (mokykloje, kai vaikas lankys), užklasinėje veikloje, laisvalaikiu, laiške pridėtų sūnaus nuotraukas;

9. ieškovė skatintų sūnaus ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimą.

36. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš S. M. (peticijos Nr. 32250/08); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 38 punktas).

39. Ieškovė prašo nustatyti, kad iki vaikui sueis 5 metai, atsakovas su vaiku bendrautų kiekvieno mėnesio pirmąjį pirmadienį nuo 12 val. iki 14 val., išskyrus visas moksleivių atostogas, dalyvaujant ieškovei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui. Atsakovas nurodė, jog bendravimas pirmadieniais jam netinka, kadangi jis dirba. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas registruotas kaip besiverčiantis individualia veikla, teismo posėdžio metu nurodė, jog neoficialiai dirba statybose. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra beveik (duomenys neskelbtini) metai, jis greitu metu turėtų pradėti lankyti ugdymo įstaigą, tuomet bendravimas pirmadieniais darbo metu neatitiktų ir paties vaiko interesų. Teismo posėdžio metu ir pati ieškovė sutiko, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta pagal atsakovo pasirinktą savaitės dieną.

41. Pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarką atsakovo bendravimas su vaiku vyktų tik dvi valandas - nuo 12 iki 14 val. Atsakovas prašo nustatyti bendravimą pereinamuoju laikotarpiu po 7 val. per dieną, nuo 10 iki 17 val. Atsižvelgdamas į jau nurodytas aplinkybes apie mažą vaiko amžių, prisirišimą prie ieškovės (38 pastraipa), nepastovų ir nenuolatinį atsakovo bendravimą su vaiku iki teismo sprendimo priėmimo, teismas daro išvadą, kad net 7 val. bendravimo trukmė yra per ilga ir neatitiktų vaiko interesų, todėl nustato, kad atsakovas su vaiku bendrauja po dvi valandas per dieną pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 iki 14 val., be nakvynės. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, yra optimali. Viena vertus, ji pakankama, kad atsakovas neprarastų ryšio su vaiku, kita vertus, trumpas bendravimas užtikrins, kad vaikas išbūtų atskirai nuo mamos ir kad jam nekiltų pavojus ilgesnį laiką būnant atsakovo aplinkoje.

42. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku dalyvaujant jai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui. Atsakovas sutiko, kad laikinai jo bendravime su vaiku dalyvautų socialinis darbuotojas, kuris padėtų atsakovui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nustačius bendravimą savaitgaliais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo ar socialinio darbuotojo dalyvavimas bendravime nėra galimas, nes tai nėra institucijų darbo laikas. Kita vertus, bendravimo priežiūra neįeina į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijas, ką nurodė ir Tarnyba atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl šioje dalyje prašymas atmetamas.

45. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad bendravimo metu vaikas būtų su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje saugioje vaikui aplinkoje (prekybos centre, žaidimų aikštelėje ir pan.). Replikuodamas dėl atsakovo ir jo atstovo baigiamųjų kalbų, ieškovės atstovas argumentavo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra galima, kadangi atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą ir nėra ištirta jo buitis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo buitis buvo ištirta bylos nagrinėjimo metu, pateiktas buities tyrimo aktas, kuriame nurodoma, kad atsakovo gyvenimo sąlygos geros, butas tvarkingas, švarus (popierinio el. bylos priedo l. 96-99). Nors paaiškėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė atsakovo gyvenamoji vieta, pastebėtina, kad ieškovė atsakovo gyvenamosios vietos netinkamumu savo reikalavimų negrindė ir į atsakovo reikalavimus neatsikirtinėjo, abejonės dėl to išreikštos tik replikų metu. Sutiktina su atsakovo atstovu, kad atsakovo buities sąlygos ir galimybės yra pakankamai ištirtos, o gyvenamoji vieta gali keistis ir po teismo sprendimo priėmimo, todėl nebūtina ją kaskart tirti. Vis dėl to, prašymą nustatyti, kad bendravimo metu vaikas būtų su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje saugioje vaikui aplinkoje teismas atmeta, kadangi tokiu būdu būtų ribojama paties atsakovo teisė pasirinkti bendravimo su vaiku vietą. Be to, vietos saugumas yra vertinimo dalykas, galintis tik įnešti daugiau ginčų tarp šalių dėl bendravimo vietos tinkamumo.

46. Atsakovas prašo nustatyti, kad negalėdamas sūnaus paimti bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turėtų apie tai pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val., toks pranešimas galėtų būti perduodamas skambučiu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių aplinkybių gali pasitaikyti, jog atsakovas negalės bendrauti su vaiku nustatytu metu, siekiant užtikrinti ieškovei galimybę iš anksto pasirūpinti sūnaus priežiūra ar užimtumu tuo metu, tikslinga numatyti tokį įspėjimą. Įvertinęs, kad gali kilti ginčų dėl bendravimo tvarkos vykdymo, teismas numato, kad toks pranešimas perduotinas ne skambučiu, o raštu – trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu. Ieškovė prašė nustatyti, kad būtų įspėta likus dviem dienom iki bendravimo laiko. Atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybės, trukdančios bendrauti, gali atsirasti ir prieš pat bendravimą, teismas nustato, kad įspėjama nedelsiant. Atitinkamai koreguojama ir nuostata dėl atsakovo įspėjimo jei nepilnametis vaikas sirgtų, būtų iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad jeigu nurodyti atvejai sutaptų su atsakovo bendravimo su sūnumi dienomis, atsakovo bendravimas su sūnumi būtų perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Ieškovei neprieštaraujant, galimybė kompensuoti neįvykusį bendravimą numatoma.

50. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

53. Atsakovas nepalaikė priešieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo, kad ieškovė kas mėnesį elektroniniu laišku pateiktų atsakovui visą informaciją apie sūnaus sveikatos būklę, pasiekimus darželyje (mokykloje, kai vaikas ją lankys), užklasinėje veikloje, laisvalaikiu, pridėtų sūnaus nuotraukas. Teismas tokio įpareigojimo nenustato. Pažymėtina, kad atsakovas pats turi teisę ir pareigą domėtis sūnaus sveikata, ugdymu ir kt., gali gauti informaciją iš atitinkamų įstaigų (CK 3.170 str. 5 d.).

59. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2A- 1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

83. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 625 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2020-12-01, po 250 Eur kas mėnesį iki ieškinio pareiškimo dienos (2,5 mėnesiai x 250 Eur = 625 Eur). teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, tik vieną kartą, ieškovės paprašytas, nupirko vaikui sauskelnių. Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, jog nuo 2020 m. gruodžio mėnesio neteikė vaikui išlaikymo ir nieko jam nepirko, o ieškovei esant (duomenys neskelbtini), siuntė jai tik valstybės pervedamus vaiko pinigus.