Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas atsakovo A. S. atsiliepimas į ieškovo ieškinį. Atsakovas nurodė, kad nedalyvavo jokiame eismo įvykyje ir nėra vairavęs transporto priemonės BMW 320, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. sausio mėnesį iš jo buvo pavogta piniginė, kurioje buvo taip pat ir vairuotojo pažymėjimas. Pareiškimas policijoje buvo surašytas ir minėtos aplinkybės nurodytos. Taip pat atsakovas nurodė, jog jam anksčiau buvo atėjusi bauda už automobilio BMW vairavimą be techninės apžiūros ir draudimo, tačiau vėliau buvo surastas asmuo, kuris pasinaudojo atsakovo pavogtomis teisėmis, o bauda buvo anuliuota. Atsakovo teigimu, šioje byloje gali būti, kad tas pats asmuo sukėlė ir eismo įvykį.

2020 m. sausio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą.

2020 m. balandžio 14 d. atsakovas A. S. pateikė teismui (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato pažymą dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kurioje nurodyta, kad atsakovas A. S. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiąją policijos komisariatą ir pranešė, kad 2019 m. vasario mėnesio pradžioje prarado piniginę su vairuotojo pažymėjimu.

2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. 390,44 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 390,44 Eur nuostoliams atlyginti kildina iš 2019 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonę Audi TT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo valdoma transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas atlygino transporto priemonės Audi TT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui patirtą žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutinka, nes nedalyvavo jokiame eismo įvykyje ir nėra vairavęs transporto priemonės BMW 320, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad jis nėra 2019 m. vasario 25 d., (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dalyvis. Ieškovo teigimu, atsakovas yra atsakingas už eismo įvykį, kadangi pateiktoje 2019 m. vasario 25 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad transporto priemonę BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sukėlė eismo įvykį, vairavo A. S.. Tačiau iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiąją policijos komisariatą ir pranešė, kad 2019 m. vasario mėnesio pradžioje prarado piniginę su vairuotojo pažymėjimu, o iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato nutarimo dėl administracinio nusižengimo nutarimo panaikinimo matyti, kad atsakovui buvo panaikinta neteisėtai paskirta administracinė bauda už transporto priemonės BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimą, nesant civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir atliktos valstybinės techninės apžiūros, kadangi nustatyta, jog minėtu automobiliu naudojasi pilietis V. Č., kuris 2019 m. vasario 8 d., sustabdžius policijos pareigūnams, pateikė atsakovo A. S. vairuotojo pažymėjimą. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad 2019 m. vasario 25 d. eismo įvykį sukėlė tas pats pilietis V. Č., kuris prieš tai neteisėtai panaudojo atsakovo A. S. prarastą vairuotojo pažymėjimą. Be to, tiek vienu atveju, tiek kitu, buvo naudojama ta pati transporto priemonė, t. y. BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių ieškovas neginčijo (CPK 178 straipsnis).

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas A. S. nedalyvavo 2019 m. vasario 25 d., (duomenys neskelbtini), eismo įvykyje ir nevairavo transporto priemones BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl neturi pagrindo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo ieškinys atmestinas.

Papildomai pažymėtina, kad kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (11,84 Eur) priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, 11,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.