- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1385-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18832-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. D. dėl nuostolių už statybos defektų taisymo darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 12 000,00 Eur dydžio užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla buvo išskirta į dvi atskiras bylas. Byla dėl vykdomųjų įrašų ir vekselių pripažinimo negaliojančiais yra išnagrinėta ir ieškovo ieškinys atmestas, o Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą paliko spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje bei priteisė atsakovui iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pradėjus išieškojimo procesą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovas nurodė, kad gali mokėti po 50,00 Eur per mėnesį, o antstolė nurodė, kad realių išieškojimo galimybių nėra. Tačiau ieškovas turėjo lėšų pasistatyti namą ir jį įrengti, atsiskaityti su advokate, keliauti, taip pat dirba užsienyje ir gauna pajamas. Todėl ieškovo pareiškimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra laikytinas nesąžiningu. Bendra atsakovo nagrinėjamoje byloje patirtų išlaidų suma sudaro 7 761,11 Eur ir gali siekti 12 000,00 Eur, todėl šią sumą ieškovas turi sumokėti kaip užstatą bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui.
Šalies argumentai
3. Ieškovas atsiliepimo į atsakovo prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovą per dešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 6 000,00 Eur sumą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
5. Teismas nurodė, kad vertinant, ar šiuo atveju egzistuoja pirmoji sąlyga – galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis – užstato taikymui, preliminariai vertinant atsakovo argumentus nėra pagrindo manyti, jog jo argumentai yra aiškiai nepagrįsti. Ieškovas, byloje sulaukęs jam nepalankaus sprendimo, siekia išvengti ir / ar apsunkinti jo įvykdymą.
6. Teismas pažymėjo, kad tęsiant bylos nagrinėjimą auga atsakovo bylinėjimosi išlaidos, o iš vykdomojoje byloje gautų duomenų kyla abejonių, ar ieškovas turės lėšų jas padengti, jeigu ieškinys būtų atmestas. Duomenų, kad ieškovas turi pakankamai lėšų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad egzistuoja antroji bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo sąlyga – ieškovas gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nesuteikė ieškovui (apeliantui) galimybės atsiliepti į atsakovo prašymą ir taip buvo pažeistas rungimosi principas bei apribota ieškovo (apelianto) teisė į gynybą.
7.2. Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad šiuo metu yra subjektyvios priežastys, dėl kurių jis negali iš karto atlyginti visų Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurios niekaip nesusijusios su jo piktnaudžiavimu jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjamas tęsiasi ketverius metus, per visą šį laikotarpį nenustatyti absoliučiai jokie ieškovo (apelianto) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejai.
7.3. Teismas nenurodė, kokiais ieškovo (apelianto) veiksmais buvo piktnaudžiauta jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, o įstatymas nenumato teismo teisės tai konstatuoti tik preliminariai.
7.4. Byloje nėra aišku, kokiais veiksmais ieškovas (apeliantas) slepia savo turtinę padėtį. Ieškovas turėjo finansines galimybes pasistatyti gyvenamąjį namą, tačiau jo statyba vyko prieš penkerius metus ir ieškovas (apeliantas) ja vykdė iš santaupų. Šiuo metu ieškovas (apeliantas) yra nedarbingas ir jo nedarbingumo laikotarpis nustatytas iki 2025 m. sausio 2 d. Būtent dėl ieškovo (apelianto) ligos sumažėjo jo pajamos. Ieškovo (apelianto) finansiniai sunkumai yra laikini.
7.5. Ieškovas (apeliantas) nurodė galintis mokėti kas mėnesį tik po 50,00 Eur ne dėl to, kad piktybiškai vengia vykdyti prievolę, bet dėl to, kad šiuo metu negali jos įvykdyti didesne apimtimi.
7.6. Tai, kad ieškovas (apeliantas) dirba ne Lietuvos Respublikoje, nereiškia, kad jam nevykdant teismo sprendimo nebus galimybės išieškoti priteistų sumų kitoje valstybėje.
7.7. Ieškovo (apelianto) gyvenamasis namas neregistruojamas nekilnojamojo turto registre, nes namo statyba dar nėra pabaigta, o jos pabaigti negalima, nes reikia ištaisyti trūkumus, už kuriuos atsakingas atsakovas, be to, atsakovas nėra jam perdavęs namo knygos.
7.8. Atsakovas atlikdamas darbus veikė kaip verslininkas, o ieškovas (apeliantas) ginčo aspektu tėra vartotojas, silpnesnioji šalis, todėl byloje turi būti imamasi priemonių apsaugoti jo interesus. Dešimties kalendorinių dienų laikotarpiu surinkti tokią didelę pinigų sumą ieškovui (apeliantui) būtų per sunki finansinė našta.
7.9. Ieškovas (apeliantas) nagrinėjamoje byloje taip pat yra patyręs dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismas rezoliucija nustatė ieškovui (apeliantui) dešimties dienų terminą pateikti atsiliepimą. Apie priimtą rezoliuciją teismas informavo ieškovą ir jo atstovę advokatę 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu.
8.2. Ieškovas (apeliantas) nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, kad neslepia savo tikrosios turtinės padėties, ir kad ji yra tokia, kad jis šiuo metu neturi objektyvios aplinkybės sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas (apeliantas) galėjo pateikti banko sąskaitų išrašus ar kitus rašytinius įrodymus, tačiau to nepadarė. Ieškovas (apeliantas) vyksta atostogauti į tolimas šalis, randa lėšų patenkinti visiems poreikiams ir įsipareigojimams, tačiau nurodo galintis mokėti tik po 50,00 Eur per mėnesį bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kas yra vertinama kaip piktnaudžiavimas ir siekis nepagrįstai vilkinti / išvengti atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.3. Ieškovas (apeliantas) patikslintu ieškiniu teikė du reikalavimus – dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais ir dėl statybos darbų trūkumų taisymo išlaidų priteisimo. Pirmasis reikalavimas, išskirtas į kitą bylą, buvo atmestas, o antrasis reiškiamas sumai, kuri viršija ne tik atsakovo atliktų namo stogo įrengimo darbų kainą, bet ir bendrą viso namo statybos kainą su visomis tam ieškovo (apelianto) įsigytomis medžiagomis. Teismo ekspertas nenustatė tų trūkumų, kuriais ieškovas (apeliantas) grindžia savo pareikštą reikalavimą. Įvertinus ieškovo procesinį elgesį vykdomajame procese, objektyviai nustatytina pagrįsta tikėtina galimybė, kad atitinkamai tokiu pačiu būdu ieškovas piktnaudžiaus ir nagrinėjamoje byloje priėmus galimai atsakovui palankų sprendimą.
8.4. Ieškovas (apeliantas) pavėluotai pateikė prašymą priimti atskirojo skundo priedus. Šie priedai turėtų būti nepriimti, nes ieškovas (apeliantas) turėjo galimybę juos pateikti su atsiliepimu į prašymą, taip pat su atskiruoju skundu, be to, neatitinka leistinumo kriterijaus – dokumentai nepagrindžia aplinkybių dėl ieškovo (apelianto) turtinės padėties, negalėjimo atsiskaityti su atsakovu, yra nepilnos apimties.
8.5. Ieškovo (apelianto) argumentas, kad jis yra silpnesnioji šalis, nereikšmingas sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą.
Šalies argumentai
8.6. Ieškovo (apelianto) nurodytos aplinkybės dėl gyvenamojo namo įregistravimo neatitinka tikrovės. Namo statyba yra visiškai baigta, atlikti visi statybos darbai, taip pat namo išorės ir vidaus apdailos darbai, be to, namas yra eksploatuojamas. Atsakovas nurodė, kad jokio dokumento, kuris būtų „namo knyga“ ieškovas (apeliantas) jam nėra perdavęs, o originalia projektine dokumentacija disponuoja ir visuomet disponavo tik ieškovas (apeliantas).
8.7. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas (apeliantas) taip pat yra patyręs dideles bylinėjimosi išlaidas, neturi teisinės reikšmės, taip pat patvirtina, kad ieškovas (apeliantas) jas turi galimybę mokėti, tačiau selektyviai sprendžia, su kuo atsiskaityti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įrodymų prijungimo
9. Ieškovas (apeliantas) suėjus atskirojo skundo pateikimo terminui pateikė teismui papildomus įrodymus (DOK-(duomenys neskelbtini) – vieną lapą iš būsto nuomos sutarties bei 2023 m. gruodžio 15 d. Norvegijos darbo tarnybos sprendimą dėl nedarbo išmokos ieškovui (apeliantui) skyrimo. Atsakovas taip pat kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – 2024 m. liepos 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo (apelianto) teikiamus įrodymus, atkreipia dėmesį, kad iš nuomos sutarties vieno puslapio nėra įmanoma identifikuoti, kad būsto nuomos sutartis buvo sudaryta būtent su ieškovu (apeliantu), todėl šis įrodymas nepriimamas. Kitas ieškovo (apelianto) pateiktas įrodymas – Norvegijos darbo tarnybos sprendimas – nors jo taip pat pateiktas tik vienas lapas, tačiau iš jo galima nustatyti, kad sprendimas priimtas ieškovo (apelianto) atžvilgiu, taip pat įvertinti ieškovo (apelianto) įrodinėjamas aplinkybes dėl gaunamos nedarbo išmokos. Atsižvelgiant į tai, kad šis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, taip pat jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas nutaria jį priimti.
12. Apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti ir atsakovo pateiktus papildomus įrodymus, nes jų priėmimas taip pat neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo sudarytas 2024 m. liepos 16 d. ir negalėjo būti pateiktas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo.
Dėl ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovas (apeliantas) įpareigotas sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).
15. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-281-955/2023 pagal ieškovo (apelianto) patikslintą ieškinį atsakovams D. D. ir Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis R. S. dėl vykdomųjų įrašų ir vekselių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių už statybos defektų taisymo darbus priteisimo, bei atsakovo priešieškinį ieškovui (apeliantui) ir atsakovei Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis R. S., dėl likusios nesumokėtos atliktų darbų kainos priteisimo.
16. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinė byla buvo išskirta į dvi bylas – civilinei bylai pagal reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų ir vekselių pripažinimo negaliojančiais paliktas buvęs civilinės bylos numeris (bylos išnagrinėjimo metu buvo Nr. e2-281-955/2023), o civilinei bylai pagal patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius už statybos defektų taisymo darbus ir priešieškinio reikalavimą priteisti likusią nesumokėtą atliktų darbų kainą buvo suteiktas naujas civilinės bylos numeris, kuris šiuo metu yra Nr. e2-323-955/2024 (byla, kurioje buvo priimta skundžiama nutartis).
17. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-281-955/2023 atmetė ieškovo (apelianto) patikslintą ieškinį, kuriuo buvo reikalaujama pripažinti vykdomuosius įrašus ir vekselį negaliojančiais, ir priteisė iš ieškovo (apelianto) atsakovui 3 456,74 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-15-413/2024 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą ir panaikino sprendimo dalį, kuria iš ieškovo (apelianto) buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, perdavė šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui išskirtoje į atskirą bylą civilinėje byloje Nr. e2-323-955/2024 bei priteisė iš ieškovo (apelianto) atsakovui 1 645,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Antstolės Rimos Gražienės kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą dėl 1645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovo (apelianto). Šioje vykdomojoje byloje ieškovas (apeliantas) pateikė prašymą mokėti skolą dalimis po 50,00 Eur per mėnesį. Antstolė 2024 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku informavo atsakovo atstovę, kad ieškovas (apeliantas) Lietuvoje nedirba ir negauna jokių išmokų bei pajamų ir šiai dienai realių išieškojimo galimybių nėra (DOK-(duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-323-955/2024). Atsižvelgdamas į šią informaciją, atsakovas pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 12 000,00 Eur dydžio užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. birželio 25 d. nutartimi nutarė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo tenkinti iš dalies ir įpareigojo ieškovą (apeliantą) į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 6 000,00 Eur užstatą. Ieškovas (apeliantas) su skundžiama nutartimi nesutinka, atskirajame skunde, be kita ko, nurodydamas, kad teismas nesuteikė jam galimybės atsiliepti į prašymą, jis nevengia prievolės, tačiau šiuo metu negali sumokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų dėl subjektyvių priežasčių (nedarbingumo), teismas nenurodė, kaip ieškovas (apeliantas) piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ieškovas (apeliantas) yra vartotojas ir silpnesnioji šalis, be to, ieškovas (apeliantas) taip pat patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepime, be kitų argumentų, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas suteikė ieškovui (apeliantui) galimybę pateikti atsiliepimą į prašymą, ieškovas (apeliantas) nepateikė įrodymų, kad neslepia savo tikrosios turtinės padėties, ir nepagrįstai vilkina bei vengia atlyginti kitoje byloje priteistas bylinėjimosi išlaidas, kas rodo objektyvią galimybę, kad jis tą patį darys ir nagrinėjamoje byloje.
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių argumentus, pirmiausia pasisako dėl ieškovo (apelianto) teisės būti išklausytam (ne)pažeidimo. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo buvo teisme registruotas 2024 m. gegužės 30 d. ir tą pačią dieną priimtas bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija, kuria taip pat ieškovui (apeliantui) nustatytas dešimties dienų terminas atsiliepimui į prašymą pateikti. Taip pat pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu apie gautą prašymą, priimtą rezoliuciją ir ja nustatytą terminą pateikti atsiliepimą informavo tiek ieškovą (apeliantą), tiek jo atstovę advokatę (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 27 sek.–1 min. 38 sek., 2 min. 31 sek.–2 min. 38 sek.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas (apeliantas) apie teisę pateikti atsiliepimą į prašymą buvo informuotas tinkamai ir jo teisė būti išklausytam priimant skundžiamą nutartį nebuvo pažeista.
21. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tokiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant kitus bylos dalyvius nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant teisminio proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
22. CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018, 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-912/2022). Neįrodžius bent vienos sąlygos, CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas institutas negali būti taikomas.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikomi tokie šalies veiksmai, kai procesinėmis teisėmis yra naudojamasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pirmosios CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos egzistavimą motyvuoja tuo, kad preliminariai vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovo (apelianto) tikrosios finansinės padėties slėpimo ir vengimo atlyginti priteistas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo manyti, kad jo argumentai yra aiškiai nepagrįsti, ir ieškovas (apeliantas) siekia išvengti / apsunkinti jam nepalankaus sprendimo vykdymą. Tačiau iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikos akivaizdu, kad taikant bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo institutą turi būti nustatyta konkretaus ir esminio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tikimybė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje tai padaryta nebuvo, t. y. pirmosios instancijos teismas ieškovo (apelianto) piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje nenustatė ir neanalizavo.
25. Iš prašymo taikyti bylinėjimosi išlaidų užtikrinimą, skundžiamos nutarties ir atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis prilygina ieškovo (apelianto) neatsiskaitymą su atsakovu pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, kuris vertinamas kaip ieškovo (apelianto) vengimas tai daryti slepiant savo tikrąją turtinę padėtį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad galimas esminis piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti nustatytas būtent nagrinėjamoje byloje, o tik tai, kad ieškovas (apeliantas) nevykdo teismo sprendimo, priimto kitoje byloje, tačiau vyksta atostogauti, moka už teisines paslaugas atstovei, tenkina kitus savo poreikius, nėra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą institutą. Pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad ieškovas (apeliantas) piktnaudžiauja ar ateityje piktnaudžiaus jam suteiktomis procesinėmis teisėmis šioje byloje, taip pat kad jis gali sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą (pavyzdžiui, yra teikiami akivaizdžiai nepagrįsti prašymai ar reikalavimai, piktybiškai nevykdomos CPK 42 straipsnyje numatytos procesinės pareigos ir pan.), skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai nustatyta pirmoji CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. Atkreipiamas dėmesys, kad tokios pačios išvados dėl galimo piktnaudžiavimo nustatymo būtent nagrinėjamoje byloje yra prieinama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1152-912/2022).
26. Be to, ieškovo (apelianto) piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nebuvo konstatuotas ne tik civilinėje byloje Nr. e2-323-955/2024, bet ir civilinėje byloje Nr. e2-281-955/2023, kas taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad reali to tikimybė skundžiama nutartimi buvo nustatyta nepagrįstai.
27. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ieškovas (apeliantas), pareikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pasinaudojo teise į teisminę galimai pažeistų teisių gynybą. Aplinkybė, kad kitoje byloje buvo priimtas ieškovui (apeliantui) nepalankus procesinis sprendimas, kurio vykdymas užtruko, negali būti pripažįstami piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Be to, kiekviena byla nagrinėjama individualiai ir procesinis sprendimas priimamas įvertinus faktines aplinkybes, todėl, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra pagrindo laikyti, jog ir šiuo atveju bus priimtas ieškovui (apeliantui) nepalankus sprendimas.
28. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, susiję su gyvenamojo namo (ne)registracija nekilnojamojo turto registre, dokumentacijos (ne)perdavimu, ieškovo (apelianto) (ne)buvimu silpnesniąja šalimi, patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumu (atskirojo skundo 18, 19 punktai, atsiliepimo į atskirąjį skundą 9.9, 12.1, 12.3 punktai) neturi teisinės reikšmės sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą, nes nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas ieškovo (apelianto) materialinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimas.
29. Pirmosios instancijos teismas antrosios sąlygos taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį egzistavimą motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas (apeliantas) turės lėšų padengti atsakovo bylinėjimosi išlaidas patikslinto ieškinio atmetimo atveju. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens sunki finansinė būklė ir jo nemokumas, taip pat teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybė, savaime niekaip nepagrindžia galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir negali būti sąlyga nustatyti pareigą sumokėti užstatą kitos šalies galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (žr. pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1152-912/2022; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-700-464/2022). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, šios bylos pralaimėjimo atveju, galimai nesugebės padengti atsakovų bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai įvertinta pakankamu pagrindu CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui.
30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020.
31. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, todėl ieškovo (apelianto) atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo D. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.