Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams D. D., Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarei N. B., tretiesiems asmenims Ergo Insuranse SE Lietuvos filialui ir antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl vykdomųjų įrašų ir vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo reikalavimai dėl nuostolių už statybos defektų taisymo darbus priteisimo, bei atsakovo D. D. priešieškinis ieškovui A. S. dėl likusios nesumokėtos atliktų darbų kainos priteisimo, buvo išskirti į atskirą civilinę bylą, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomųjų įrašų ir vekselių pripažinimo negaliojančiais.

4. Nors atsakovui buvo žinoma, kad faktiškai ieškovas Lietuvoje negyva, 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė raginimus dėl skolos pagal neprotestuotinus vekselius sumokėjimo. Vienas raginimas buvo pateiktas pagal 2019 m. birželio 17 d. išrašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 3 000,00 Eur sumai, kitas raginimas buvo pateiktas pagal 2019 m. birželio 17 d. išrašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 3 000,00 Eur sumai. Netrukus ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo gautas ir Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. B. 2020 m. balandžio 28 d. pranešimas Nr. 115, kuriuo notarė informavo ieškovą, kad jam neįvykdžius prievolės pagal notarei pateiktus paprastuosius vekselius per 20 dienų nuo šio pareiškimo išsiuntimo dienos notaro biure bus įformintas vykdomasis įrašas dėl 6 000,00 Eur išieškojimo.

II. Atsakovų argumentai

10. Įvertinus ginčo vekselių turinį, matyti, kad jie turi aptariamus vekselio turinio rekvizitus. Abiejuose ieškovo išrašytuose ginčo vekseliuose yra nurodyta jų išrašymo vieta Lietuvos Respublika Kauno miestas, taip pat nurodyta konkreti data: viename vekselyje nurodyta 2019 m. birželio 17 d., kitame 2019 m. birželio 19 d. Taigi yra tinkamai nurodyti visi paprastojo vekselio rekvizitai, todėl ieškovo pasitelktas argumentas dėl ginčo vekselių išrašymo datos ir vietos atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovo nurodytas papildomas argumentas, kad neva vekseliai išrašyti ne konkrečią juose nurodytą dieną, o po kelių dienų, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi net jeigu tokia aplinkybė ir būtų nustatyta, tai kelių dienų skirtumas niekaip nepakeičia ir nepaneigia ieškovo valios, kurią jis išreiškė ir įgyvendino išduodamas atsakovui ginčo vekselius. Be to, konkreti vekselių pasirašymo data yra teisiškai nereikšminga aplinkybė vertinant, ar buvo laikomasi ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnyje nustatytų procedūrų, nes šiose teisės normose nustatytų terminų pradžios momentas siejamas su vekseliuose nurodyta jų apmokėjimo data.

11. Ieškovui buvo žinoma ir suprantama, kad jis atsakovui yra skolingas 12 000,00 Eur pagal keturis išduotus vekselius, o sumokėdamas iš nurodytos sumos 8 000,00 Eur, ieškovas nurodė, kad likusius 4 000,00 Eur jis laikinai sulaiko. Dėl pinigų sulaikymo pagrindo tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs nesutarimas, kadangi šalys skirtingai vertina namo stogo įrengimo darbų tinkamumą. Bet kokiu atveju, ieškovas aiškiai nurodė, kad pinigus sulaiko tik laikinai.

18. Vekselio davėjas neatsiuntė jokio teisiškai pagrįsto ir surašyto dokumento apie tai, kad pagal jo išduotus vekselius, kurie buvo pateikti notaro biurui, ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakovu. Nepatvirtino to fakto ir vekselių turėtojas D. D., nes tik jo prašymu ir buvo įforminti vykdomieji įrašai išieškoti iš A. S. 3 000,00 Eur + 3 000,00 Eur skolas pagal pateiktus vekselius.

19. Pats notaras neturi teisės ignoruoti ar neignoruoti klientų prašymus. Jis privalo rūpestingai, atidžiai, vadovaudamasis įstatymais priimti sprendimus vienokius ar kitokius pagal pateiktus prašymus ar pareiškimus. Jokių tinkamų įrodymų ieškovas A. S. nepateikė notarui, kad prievolė atsakovui D. D. yra įvykdyta. Tai nepatvirtino ir pats vekselio turėtojas D. D.. Jo prašymu ir buvo išduoti vykdomieji įrašai dėl skolos išieškojimo.

III. Trečiųjų asmenų argumentai

21. Atsakovas kartu su 2020 m. balandžio 28 d. pareiškimais notarei dėl vykdomųjų įrašų pagal ginčo vekselius atlikimo pateikė ne tik ginčo vekselius, tačiau ir 2020 m. balandžio 14 d. pranešimus (raginimus) ieškovui, kuriuose nurodoma, kad ieškovas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal abu ginčo vekselius, kadangi juose nurodytų sumų nėra sumokėjęs iki pat šių pranešimų (raginimų) išsiuntimo dienos. Kitaip tariant, atsakovas minėtais pranešimais (raginimais) informavo ieškovą, kad jis nėra apmokėjęs ginčo vekselių po jų pateikimo apmokėti.

22. Nors minėti pranešimai, vertinant pagal jų išsiuntimo datas, galimai nebuvo išsiųsti laikantis ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino, tačiau atsižvelgiant į tai, jog remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir jo aiškinimo bei taikymo teismine praktika, tokių pranešimų išsiuntimas net nėra privalomas, notarė neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo atsisakyti atlikti atsakovo prašomų vykdomųjų įrašų ir pagrįstai juos atliko.

23. Taip pat trečiasis asmuo nurodo, kad nors ginčo vekseliai galimai buvo pasirašyti kitomis datomis, nei juose nurodyta, tačiau ieškovas neneigia, jog vekselius pasirašė asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovo vertinimu, kad ginčo vekseliai neturi visų būtinųjų ĮPVĮ nustatytų rekvizitų ir dėl to yra pripažintini negaliojančiais.

24. Be to, ta aplinkybė, kad prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo išduoti ginčo vekseliai, yra atlikta netinkamai (nekokybiškai atlikti statybos rangos darbai), dėl ko ginčo vekseliai esą taip pat turi būti laikomi nebegaliojančiais, byloje dar nėra nustatyta ir įrodyta. Dėl šios aplinkybės byloje yra kilęs ieškovo ir atsakovo ginčas. Tai reiškia, kad šios aplinkybės taip pat negali turėti jokios tiesioginės teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčo vykdomųjų įrašų teisėtumo. Jos gali būti aktualios tik dėl ieškovo reikalavimų pripažinti vekselius negaliojančiais. Bet kuriuo atveju, notarei tokios aplinkybės (dėl pagrindinės prievolės (ne)galiojimo) negalėjo būti žinomos ir turėti įtakos vykdomųjų įrašų atlikimui.

25. Trečiasis asmuo antstolis Raimundas Stanislauskas nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys atmetamas.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. S. atsakovui D. D. išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2019 m. birželio 17 d. – 3 000,00 Eur sumai, 2019 m. birželio 19 d. – 3 000,00 Eur sumai. Abejuose šiuose vekseliuose nurodyti tie patys duomenys - sudarymo data – Kaunas, vekselio davėjas – A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) vekselio gavėjas – D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) vekselio apmokėjimo data – 2019 m. lapkričio 15 d., vekselio apmokėjimo vieta - (duomenys neskelbtini). Ieškovas patvirtino, kad šiuos vekselius jis pasirašė pats, laisva valia, taip užtikrindamas apmokėjimą už atsakovo atliktus darbus.

27. Atsakovas D. D. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš A. S. 6 000,00 Eur skolą pagal ieškovo 2019 m. birželio 17 - 19 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi D. S. ieškinį atsisakė priimti konstatavęs, kad ieškovas nesilaikė bylų dėl skolos pagal neprotestuotiną vekselį priteisimo kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (ĮPVĮ 81 straipsnis). Teismas nutartyje nurodė, kad nesuėjus įstatyme nustatytam vienerių metų terminui, skaičiuojamam nuo mokėjimo termino pagal neprotestuotiną vekselį dienos (2019 m. lapkričio 15 d.), ieškovas turėtų ne ginčo tvarka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo.

28. 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas D. D. išsiuntė ieškovui raginimus per 5 dienas nuo laiško gavimo sumokėti įsiskolinimą pagal minėtus vekselius, priešingu atveju atsakovas kreipsis į notarą ar teismą dėl skolos priteisimo.

29. 2020 m. balandžio 28 d. atsakovas D. D. pateikė Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui prašymus dėl vykdomųjų įrašų išdavimo pagal ieškovo 2019 m. birželio 17 d. ir 19 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius. 2020 m. balandžio 28 d. Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras išsiuntė ieškovui pranešimą, jog atsakovas kreipėsi į notarų biurą dėl aukščiau nurodytų vekselių pateikimo. Ieškovui buvo pasiūlyta per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Nurodyta, kad neįvykdžius prievolės per nurodytą terminą, bus išduotas vykdomasis įrašas dėl 6 000,00 Eur išieškojimo, kuris bus perduotas antstolių kontorai. Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras 2020 m. liepos 15 d. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 2130 ir Nr. 2129 viso dėl 6 000,00 Eur išieškojimo iš ieškovo A. S. atsakovo D. D. naudai.

30. 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakovas D. D. pateikė antstoliui Raimundui Stanislauskui prašymą priimti vykdyti vykdomąjį įrašą Nr. 2129 dėl 3 000,00 Eur išieškojimo ir vykdomąjį įrašą Nr. 2130 dėl 1 094,86 Eur išieškojimo.

31. Atsakovas D. D. raštu patvirtino, kad gavo 8 000,00 Eur iš K. V. –Č. už stogo konstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini).

32. Byloje apklausta liudytoja K. V. – Č. paaiškino, kad atsakovas D. D. vykdė jos tėvo namo statybos darbus. Kadangi tėvas tuo metu buvo užsienyje, atsakovas atvažiuodavo pas liudytoją į namus Raudondvaryje paimti pinigų už medžiagas ir už darbus. Kiek liudytojai yra žinoma, buvo pasirašyti 4 vekseliai bendrai 12 000,00 Eur sumai. Iš šios sumos ieškovas grąžino atsakovui 8 000,00 Eur. Šią sumą atsakovui perdavė asmeniškai pati liudytoja jos namuose, ant paprasto popieriaus lapo pasirašė pakvitavimą. Kada tai tiksliai buvo, liudytoja neprisimena. Tokią sumą atsakovui perdavė, nes tik tokia suma jai buvo palikta, su atsakovu susitarė, kad likusi suma bus atiduota kai bus užbaigti darbai. Liudytoja paaiškino, kad dėl skolų apmokėjimo atsakovas bendravo su jos tėvais, ji buvo tik tarpininkė, kuri perduodavo pinigus. Jokio pranešimo iš atsakovo, kad tėvas privalo grąžinti skolą, ji asmeniškai nėra gavusi.

33. Byloje apklausta liudytoja I. S. paaiškino, kad ji yra ieškovo sutuoktinė. Atsakovą jie susirado per Facebook dėl namo statybos darbų. Namo pamatai jau buvo, atsakovas pastatė namo karkasą, uždengė stogą, tačiau visų darbų iki galo nepadarė. Jiems su vyru išvažiuojant į Norvegiją, ieškovą pasikvietė atsakovas ir pasakė, kad jis norėtų apsidrausti, todėl paprašė ieškovo pasirašyti vekselius. Liudytoja nurodė, kad jos vyras pasirašė 4 vekselius, kad jie atsakovui skolingi 12 000,00 Eur, visus tuos vekselius pasirašė tą pačią dieną jos vyro automobilyje. Buvo draugiškas susitarimas, kad kai atsakovas pabaigs darbus, jie jam atiduos 2 000,00 Eur ir dar pridės papildomai 2 000,00 Eur už tai, kad atsakovas palauks likusių pinigų. Atsakovas norėjo, kad būtų pasirašyti atskiri 4 vekseliai po 3 000,00 Eur kiekvienas, nes norėjo išvengti mokesčių. Vekselių tekstus surašė atsakovas. Kada tiksliai vekseliai buvo pasirašyti, liudytoja neprisimena. Taip pat liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti, kada atsakovui grąžino 8 000,00 Eur, vieną kartą teigė, kad tai buvo prieš vekselių pasirašymą, kitą kartą – kad kelios dienos prieš vekselių pasibaigimą galioti. Kai atsakovui buvo sumokėti 8 000,00 Eur, atsakovo paprašė grąžinti vekselius, bet atsakovas to nepadarė. Kai buvo gautas pranešimas, jog pagal du vekselius ieškovas yra skolingas atsakovui 6 000,00 Eur, nusiuntė notarei įrodymus, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 8 000,00 Eur. Su notare vyko susirašinėjimas.

34. Byloje apklausta liudytoja atsakovo sutuoktinė J. D. paaiškino, kad jai yra žinoma, kad ieškovas jos vyrui buvo išdavęs vekselius 12 000,00 Eur sumai. Pinigus ieškovas turėjo sumokėti iki 2019 m. lapkričio vidurio. Kadangi iki nurodyto laiko ieškovas pinigų negrąžino, atsakovas bandė jo visaip ieškoti ir reikalauti grąžinti skolą, dažnai skambindavo ieškovui. Pradžioje ieškovas dar gražiai žadėjo, kad skolą grąžins, kai parduos kažkokias žemes, bet paskui pradėjo išsisukinėti ir pradėjo aiškinti, kad darbai atkilti nekokybiškai ir nepilnai, todėl pinigų nebemokės. D. D. užbaigė sutartus darbus ir kažkur 2019 m. lapkričio pabaigoje ieškovas sumokėjo jam 8 000,00 Eur, tačiau 4 000,00 Eur taip ir liko nesumokėti.

35. Byloje apklausta liudytoja B. G. – G. paaiškino, kad ji yra Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro kontoros darbuotoja. Po visų notarės išduotų dokumentų, ji bendravo su ieškovo A. S. sutuoktine. Jos bendravo telefonu, ieškovo sutuoktinė paklausė kokiu pagrindu yra išduoti vykdomieji dokumentai, todėl liudytoja pasiūlė ieškovui atvykti į kontorą ir susipažinti su pateiktais dokumentais. Kalbant ji pripažino, kad ieškovas tikrai yra pasirašęs vekselius ir jie yra galiojantys, o kokios buvo vekselių pasirašymo aplinkybės liudytoja nesidomėjo. Kitą dieną vėl paskambino ieškovo sutuoktinė ir pasakė, kad į kontorą atvyks jų dukra, kuri turi A. S. jai išduotą įgaliojimą.

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažinta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui, turintis viešo patikimumo savybę, reiškiančią tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tačiau kadangi tiesioginiai vekselių teisinių santykių subjektai, t. y. vekselio davėjas ir pirmasis vekselio turėtojas, tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį, pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis, todėl ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu ieškovo A. S. 2019 m. birželio 17 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovo D. D. naudai, kurio suma – 3 000,00 Eur bei 2019 m. birželio 19 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovo D. D. naudai, kurio suma taip pat 3 000,00 Eur. Reikalavimas grindžiamas argumentu, kad vekseliai neturi būtinųjų rekvizitų (datos ir vietos), kas pasak ieškovo lemia jų negaliojimą, taip pat argumentu, kad ieškovo prievolė sumokėti vekseliuose nurodytas sumas yra pasibaigusi.

39. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčijamus vekselius pasirašė laisva valia, niekieno neverčiamas, kartu su atsakovu užpildę vekselio formas, pasirašytus vekselius ieškovas perdavė atsakovui. Ieškovas byloje nurodė, jog šalys susitarė, kad už atliekamus statybos darbus ieškovas yra skolingas atsakovui 12 000,00 Eur, todėl ieškovas vekselius išdavė piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimo tikslu. Taigi, išdavimo momentu ieškovas siekė vekselius išduoti, jo valia buvo nukreipta į vekselių išdavimą tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos vekseliuose. Ieškovas pripažįsta, kad vekselių neginčijo iki to laiko, kol atsakovas ėmėsi vekselių realizavimo veiksmų, iki tol vekselius ieškovas laikė galiojančiais ir teisėtai sudarytais.

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselio davėjas gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Jeigu vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013 ir kt.). Šiuo atveju ieškovas neginčija vekselių dėl valios juos išduodant ydingumo, atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad jo valia buvo laisvai ir pagrįstai nukreipta į vekselių išdavimą tokiomis sąlygomis, kokios juose nurodytos.

41. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, jog nuo vekselių sudarymo momento ieškovas pripažino vekselius ir jų galiojimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal du išduotus vekselius, kurie nėra ginčo dalyku, pilnai atsiskaitė, jų neginčijo/neginčija. Trečią vekselį, kuris yra ginčo dalykas, ieškovas apmokėjo dalinai. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas savo veiksmais patvirtino, kad išduoti vekseliai yra galiojantys, kaip ir ieškovo prievolė atsiskaityti su atsakovu yra galiojanti ir vykdytina. Taigi, iki civilinės bylos iškėlimo, ieškovas savo išduotus vekselius laikė teisėtai sudarytais ir galiojančiais, ieškovas neginčijo vekselių tikrumo, teisėtumo ar galiojimo, o juos pripažino ir iš dalies įvykdė prievolę, kuri buvo užtikrinta vekseliais.

42. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Š. ir kt. v. UAB „Konekesko Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157-219/2015; kt.). Vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimo negrindžia argumentais dėl valios ydingumo, neįrodinėja apgaulės ar kitokio atsakovo nesąžiningumo, dėl kurio vekseliai būtų išrašyti nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo. Šiuo atveju ieškovas pripažįsta, kad pagrindas išduoti vekselius buvo, nes vekselių išdavimo metu egzistavo neginčijama ieškovo prievolė atsiskaityti su atsakovu. Byloje nustatyta, jog ginčijamų vekselių išdavimo metu ieškovo prievolė atsakovui buvo galiojanti, ieškovas ją pripažino, ji nebuvo įvykdyta, nebuvo pasibaigusi kitais prievolių pasibaigimo pagrindais, vėliau ieškovas dalį prievolės pagal vekselį įvykdė. Teismas pažymi, jog ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo pagrindo ginčijamiems vekseliams išduoti, todėl teismas sprendžia, jog vekseliai buvo išduoti egzistuojant teisiniam pagrindui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningo atsakovo teisės, nesumokant vekseliuose nurodytų sumų, buvo pažeistos.

44. Ieškovas byloje teigė, jog vekseliai pripažintini negaliojančiais, kadangi išrašyti vekseliai neturėjo būtinųjų vekseliams rekvizitų, t.y. ieškovas pasirašė vekselius ne tuo laiku ir ne toje vietoje, kurie nurodyti vekseliuose. Byloje ginčo, kad vekselius pasirašė ieškovas nėra. Taip pat šalys neginčija aplinkybės, kad vekselius surašė kartu, dalyvaujant tiek ieškovui, tiek atsakovui. Nors ieškovas teigia, jog vekselių datos nurodytos ne tos, kuriomis jie realiai pasirašyti, tačiau teismas pažymi, jog ieškovas sutiko išduoti vekselius tokiomis datomis ir tokiomis kitomis sąlygomis, kurios nurodytos vekseliuose, jokių duomenų, kad ieškovas būtų prašęs atsakovo pakeisti vekseliuose nurodytas datas byloje nėra. Ieškovas ir atsakovas vekselius pildė kartu, naudodami internete surastą vekselio formą, sėdėdami kartu pas ieškovą automobilyje. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad jeigu ieškovas būtų laikęs, kad atsakovas netinkamai pildo/užpildė tam tikrus duomenis vekseliuose, ieškovas būtų šių vekselių nepasirašęs, t. y. būtų jų neišdavęs atsakovui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovo argumentai dėl netikslių vekseliuose nurodytų datų yra tik formali gynybinė pozicija, kuri šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti dėl vekselio ydingumo, ar neišreikštos tikrosios ieškovo valios išduoti vekselius.

45. Vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) ir detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse (toliau – taisyklės). Pagal taisykles, dokumentas vekseliu nelaikomas, jeigu jame nėra nors vieno būtino vekselio rekvizito, išskyrus ĮPVĮ nustatytas išimtis. ĮPVĮ 77 straipsnyje nustatyta, kad paprastajame vekselyje turi būti žodžiai ,,paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas; tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintas apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija.

46. ĮPVĮ 78 straipsnis numato, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš 77 straipsnyje išvardintų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus 2, 3, 4 dalyse nurodytus atvejus. Minėti atvejai yra susiję su mokėjimo termino, mokėjimo vietos ir išrašymo vietos nenurodymu vekselyje ir tokiu atveju taikomomis taisyklėmis nustatant šiuos terminus ir vietą (tai yra išimtys, taikomos formalių trūkumų, nedarančių įtakos vekselio kaip vertybinio popieriaus statusui, šalinimo tikslais). Pažymėtina, kad aptariamas ĮPVĮ 78 straipsnis taikomas tik tuomet, kai vekselyje „nėra“ nurodytų jo rekvizitų.

47. Taisyklių 17 punktas numato, kad vekselio išrašymo vieta (miestas, gyvenvietė ir panašiai) turi būti nurodyta pirmojoje vekselio lapo pusėje. Jeigu tokio įrašo nėra, laikoma, kad vekselis išrašytas toje vietoje, kuri nurodyta šalia davėjo pavadinimo. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad vekselyje nurodoma jo išrašymo data (metai, mėnuo, diena). Vekselio išrašymo data įrašoma pirmojoje vekselio lapo pusėje.

48. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčo vekselių turinį, matyti, kad jie turi aukščiau nurodytus vekselio turinio rekvizitus. Abiejuose vekseliuose yra nurodyta jų išrašymo vieta „Lietuvos Respublika Kauno miestas“, taip pat nurodyta konkreti data: viename vekselyje nurodyta 2019 m. birželio 17 d., kitame 2019 m. birželio 19 d. Taigi, ginčijamuose vekseliuose yra tinkamai nurodyti visi paprastojo vekselio rekvizitai, todėl ieškovo argumentą dėl ginčo vekselių išrašymo datos ir vietos netinkamumo teismas atmeta kaip nepagrįstą.

49. Papildomai teismas pažymi, jog ĮPVĮ 78 straipsnio nuostatos numato, jog dokumentas neturi paprastojo vekselio galios, tik tuomet, kai vekselyje apskritai nėra nurodytų jo būtinųjų rekvizitų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, vekseliuose aiškiai nurodytos vekselių surašymo dienos. Teismas šiuo atveju visiškai sutinka su atsakovo pozicija, kad jeigu ir būtų nustatytas kelių dienų skirtumas tarp faktinio pasirašymo ir vekselyje nurodytos dienos, tai niekaip nepakeičia ir nepaneigia ieškovo valios, kurią jis išreiškė ir įgyvendino išduodamas atsakovui ginčo vekselius. Vekselius išdavė pats ieškovas, šį savo valinį veiksmą atlikęs sąmoningai, tikslingai siekdamas sukurti iš vekselių kylančius teisinius padarinius.

50. Nepagrįstu teismas vertina ir kitą ieškovo argumentą, kad vekseliai negalioja ir dėl to, jog atsakovas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė ginčijamų vekselių ieškovui apmokėti. Kaip matyti iš ginčijamų vekselių, jų apmokėjimo data numatyta 2019 m. lapkričio 15 d. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį, vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną [...], turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Taigi, abu ginčo vekseliai turėjo būti pateikti apmokėti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo juose nurodyto apmokėjimo termino pabaigos, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 19 d.

51. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vekselio mokėjimo vieta yra vekselio turėtojo buveinės vieta, pats vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad procesinę pareigą įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu turi ieškovas (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Šią ĮPVĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą vekselio pateikimo apmokėti prezumpciją patvirtinta ir vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimą reglamentuojantis ĮPVĮ 81 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).

52. Kaip matyti iš ginčijamų vekselių, jų apmokėjimo vieta numatyta atsakovo gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje atsakovo paaiškinimai, liudytojos J. D. paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas suėjus vekselių mokėjimo terminui kreipėsi į ieškovą dėl jų apmokėjimo, t.y. šalys apie apmokėjimą pagal vekselius kalbėjosi telefonu 2019 m. lapkričio 16 d. Ieškovas byloje neginčijo fakto, jog ieškovas ir atsakovas nuolat bendravo telefonu, kurių pokalbių metu šalys aptardavo atsiskaitymo pagal vekselius aplinkybes. Pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalį, vekselio turėtojas privalo pranešti [...] vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas [...] po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Taigi pranešimas, kad ginčo vekseliai neapmokėti nagrinėjamu atveju ieškovui galėjo būti pateiktas per 4 darbo dienas nuo vekselio pateikimo apmokėti. Byloje nustačius, jog per įstatyme įtvirtintą terminą atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl vekselių apmokėjimo, pranešė jam, kad vekseliai yra neapmokėti, laikytina, jog ieškovas nenuneigė vekselio pateikimo apmokėti prezumpcijos. Šią teismo išvadą pagrindžia ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog ieškovas niekada neatsisakė atsakovui mokėti skolos, visada pabrėždavo, kad savo prievoles įvykdys tinkamai ir visiškai, žadėjo sumokėti visą skolą, kai atsakovas pabaigs sutartus darbus, kai ieškovas parduos žemės sklypą ir t.t. Be to, byloje taip pat nustatyta, jog dalį prievolės pagal išrašytus vekselius ieškovas įvykdė, t.y. ieškovas nurodė atsakovui nuvykti pas jo dukrą K. V.-Č., kuri sumokėjo atsakovui dalį skolos - 8 000,00 Eur, nurodydama, jog likusi 4 000,00 Eur suma bus sumokėta po statybos darbų pabaigos. Tokie ieškovo veiksmai, teismo vertinimu, patvirtina, jog ieškovas per įstatymo nustatytą terminą gavęs reikalavimą apmokėti vekselius, faktiškai neneigė prievolės įvykdymo pareigos, ją iš dalies įvykdė, o dalies vykdymą sulaikė, šį sulaikymą siedamas su statybos darbų pabaiga. Teismo vertinimu, šie nurodyti ieškovo veiksmai patvirtina atsakovo išdėstytas aplinkybes, kad atsakovas pateikė vekselius apmokėti ir pranešė apie jų neapmokėjimą tinkamai ir laiku, o ieškovas tik sulaikė prievolės įvykdymą dėl atliktų darbų kokybės, dėl kurios ginčas yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje.

53. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad vekseliai nebuvo pateikti apmokėti toje vietoje, kuri nurodyta vekseliuose, ieškovas pats teismui patvirtino, kad abiejų šalių susitarimu vekseliai iš dalies buvo apmokėti kitoje vietoje, t.y. ieškovo dukters gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindą spręsti, jog atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą pateikti vekselius ieškovui apmokėti suėjus jų apmokėjimo terminui bei informuoti ieškovą (skolininką) apie vekselių neapmokėjimą.

54. Ieškovas byloje taip pat nurodė, kad pasibaigus vekselyje nurodytai mokėjimo pagal vekselį datai, nebeturi būti mokama pagal vekselį, ir/arba suėjus vekseliuose nurodytam mokėjimo terminui, pasibaigia prievolė mokėti vekseliuose nurodytas sumas. Teismas tokius ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi priešingai nei teigia ieškovas, suėjus mokėjimo pagal vekselius terminui, prievolė mokėti pagal vekselius ne pasibaigia, o tampa vykdytina ir realizuotina ĮPVĮ nustatyta tvarka.

55. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė sąlygų vekselių negaliojimui konstatuoti, todėl ieškovo reikalavimo dalis dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais atmetama kaip nepagrįsta ir neįrodyta (CPK 175 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais

56. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais nuo išdavimo momento atsakovės Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. B. 2020 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2130, pagal kurį reikalaujama išieškoti iš ieškovo A. S. vekselio turėtojo D. D. naudai 3 000,00 Eur, taip pat notaro atlyginimą 47,43 Eur, iš viso 3 047,43 Eur, ir 2020 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2129, pagal kurį reikalaujama išieškoti iš ieškovo A. S. vekselio turėtojo D. D. naudai 3 000,00 Eur, taip pat notaro atlyginimą 47,43 Eur, iš viso 3 047,43 Eur.

57. Ieškovas nurodo, jog atsakovas nustatytais terminais neatliko ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, o notarė, turėjusi pareigą patikrinti, nepatikrino ar atsakovas tinkamai ir laiku atliko minėtus įstatyme numatytus veiksmus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai išdavė ginčo vykdomuosius įrašus.

58. ĮPVĮ 81 straipsnis nustato, jog vekselio turėtojas turi teisę patenkinti savo reikalavimus ne ginčo tvarka, jeigu įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas.

59. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti. Paneigti šią prezumpciją turi ieškovas (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Taigi vekselio buvimas pas turėtoją reiškia jo pateikimo apmokėti prezumpciją. Pažymėtina, kad tokią prezumpciją patvirtina ir vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimą reglamentuojančios teisės normos (ĮPVĮ 81 straipsnis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka).

60. Notaro pareigas, išduodant vykdomuosius įrašus papildomai nustato Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau - Tvarka) 6 ir 8 punktai, pagal kuriuos notaras, priimdamas prašymą, patikrina, ar: 1) vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; 2) vekselis ar čekis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; 3) vekselis ar čekis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio ar čekio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas. Patikrinus egzistuojant visas šias aplinkybes bei įsitikinus, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims pranešta, kad vekselis neapmokėtas, notaras išduoda vykdomąjį įrašą.

61. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Vekselio turėtojui nurodoma sąžiningai pareikšti apie tai, kad jis įvykdė ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nei ĮPVĮ 81 straipsnyje, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nereikalaujama, jog notarui būtų pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Atitinkamai notarui, atliekančiam vykdomąjį įrašą, galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga tikrinti vekselio turėtojo prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nurodytos informacijos ir/ar abejoti jos tikrumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).

62. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 28 d. atsakovas kreipėsi į notarę su dviem pareiškimais (Notarinio registro Nr. NB2-1195, NB2-1196), kuriuose nurodė, kad ieškovas 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. birželio 19 d. atsakovui yra išdavęs du paprastuosius (neprotestuotinus) vekselius, kiekvieną po 3 000,00 Eur, kuriuos įsipareigojo apmokėti iki 2019 n. lapkričio 15 d., tačiau juos pateikus apmokėti, ieškovas to nepadarė. Notarei kartu su nurodytais pareiškimais buvo pateikti ir nurodytų vekselių originalai.

63. Byloje taip pat nustatyta, kad iki kreipiantis į notarą, atsakovas siekė savo teisę atgauti pinigines lėšas įgyvendinti teismine tvarka, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 32382-894/2019 atsisakė priimti D. D. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė bylų dėl skolos pagal neprotestuotiną vekselį priteisimo kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (ĮPVĮ 81 straipsnis). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl atsakovas D. D. kreipėsi į notaro biurą dėl vykdomųjų įrašų įforminimo.

64. Atsakovė notarė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu nurodė, jog atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą šio teisinio reglamentavimo aiškinimo ir taikymo praktiką, notarė, siekdama įsitikinti, ar ieškovui buvo pateikti ginčo vekseliai apmokėjimui, neprivalėjo reikalauti iš atsakovo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vekseliai faktiškai buvo pateikti apmokėti. Tam visiškai pakako atsakovo patvirtinimų, nurodytų notarei pateiktuose pareiškimuose. Taip pat notarė pažymėjo, jog rėmėsi ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 32382-894/2019, kurioje buvo pažymėta, jog atsakovas turi savo reikalavimo teisę į ieškovą pirmiausia realizuoti ikiteisminio ginčo sprendimo tvarka.

65. Kaip jau buvo minėta, vekselių buvimas pas jų turėtoją reiškia jų pateikimo apmokėti prezumpciją. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenuginčijo vekselio pateikimo apmokėjimui prezumpcijos, dėl to teismas pasisakė aukščiau, o tai reiškia, kad notarė pagrįstai vertino ir sprendė, kad atsakovas ginčo vekselius ieškovui pateikė apmokėti laikydamasis ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, todėl galėjo būti atliekami atsakovo prašomi vykdomieji įrašai.

66. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas, jog vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad visi ieškovo išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai mokėtini nustatytą dieną (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas). ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad net ir šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs, asmuo savo teisių nepraranda. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad vekselio turėtojui net nėra privalomas antrasis (papildomas) pranešimas vekselio davėjui. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas teisines pasekmes, kurios atsiranda, jei nustatytu laiku nėra įvykdomi ĮVPĮ 40 straipsnyje bei 47 straipsnyje nustatyti reikalavimai, yra konstatavęs, kad vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais, nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis). Asmuo, ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytais terminais nepranešęs laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą, teisių nepraranda; jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselio sumos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017)

67. Byloje nustatyta, kad atsakovas notarei pateikė ne tik ginčo vekselius, tačiau ir 2020 m. balandžio 14 d. pranešimus (raginimus) ieškovui, kuriuose nurodoma, kad ieškovas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal abu ginčo vekselius, kadangi juose nurodytų sumų nėra sumokėjęs iki pat šių pranešimų (raginimų) išsiuntimo dienos. Taigi, atsakovas minėtais pranešimais (raginimais) informavo ieškovą, kad jis nėra apmokėjęs ginčo vekselių po jų pateikimo apmokėti.

68. Atsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus ir aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju notarė savo pareigas, išduodama vykdomuosius įrašus, atliko tinkamai. Kaip nurodė ir atsakovė, ir trečiasis asmuo, notarė rėmėsi jai atsakovo pateikta informacija (pareiškimu), t. y. kad ginčo vekseliai buvo tinkamai pateikti ieškovui apmokėti (remiantis įstatyme ir teismų praktikoje suformuota prezumpcija), o vėliau papildomai buvo pranešta ieškovui apie jų neapmokėjimą. Tokių duomenų buvimas leido notarei atlikti (išduoti) ieškovo ginčijamus vykdomuosius įrašus.

69. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 8, 10 punktais, vykdomieji įrašai yra vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu galimas priverstinis prievolių, numatytų hipotekos sutartyse ar vekseliuose, vykdymas. Atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais pradinius sandorius - vekselius, iš kurių kildinamos prievolės, teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą ir reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71. Ieškovo patikslintą ieškinį atmetus, atsakovui bei trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo D. D. bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 456,74 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, trečiojo asmens Ergo Insuranse SE Lietuvos filialo bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 242,80 Eur išlaidos už teisinę pagalbą.

72. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos A. T. 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).

73. Atsakovą D. D. atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatė Dagnė Daukantaitė, kuriai atsakovas pagal advokatės išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, atsiliepimų, procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos parengimą, 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. liepos 22 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. gegužės 21 d., 2022 m. spalio 9 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. lapkričio 20 d., 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymais už teisines paslaugas, suteiktas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, sumokėjo iš viso 3 456,74 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo D. D. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, ieškovo patikslintą ieškinį atmetus, patirtos išlaidos priteisiamos atsakovui iš ieškovo.

74. Trečiąjį asmenį Ergo Insuranse SE Lietuvos filialą, kuris yra atsakovės notarės N. B. civilinės atsakomybės draudėjas, atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatė L. A. K., kuriai trečiasis asmuo pagal advokatės išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, atsiliepimų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos parengimą 2022 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 831770, 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2021 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo iš viso 3 242,80 Eur (2 680,54 Eur + PVM). Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovo patikslintą ieškinį atmetus, patirtos išlaidos priteisiamos trečiajam asmeniui iš ieškovo.

75. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 456,74 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Ergo Insuranse SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 3 242,80 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.