Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Kukalio,

dalyvaujant ieškovui A. S. ir jo atstovei advokatei R. L., atsakovams D. D. ir jo atstovei advokatei D. D., notarei N. B., trečiojo asmens Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui K. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-281-955/2023, pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams D. D., Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarei N. B., tretiesiems asmenims Ergo Insuranse SE Lietuvos filialui ir antstoliui R. S. dėl vykdomųjų įrašų ir vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo reikalavimų dalį dėl 31 169,610 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo išskyrė į atskirą bylą ir 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi šią civilinę bylą sustabdė (t. 3, b. l. 146-147, t. 4, 176-177).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.2. 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas D. D. išsiuntė ieškovui raginimus per 5 dienas nuo laiško gavimo sumokėti įsiskolinimą pagal minėtus vekselius, priešingu atveju jis kreipsis į notarą ar teismą dėl skolos priteisimo;

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundi ieškovas A. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus šio apelianto reikalavimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 sprendimą dalyje dėl atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, bylinėjimosi išlaidų dydį perskaičiuoti ir maksimaliai jį sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines jos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo galiojančio teisinio reguliavimo ir aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais, pažeidė materialiąsias vekselius reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. D. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Pagal ĮPVĮ 81 straipsnį vekselio turėtojas turi teisę patenkinti savo reikalavimus ne ginčo tvarka, jeigu įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui buvo skolingas 12 000 Eur pagal keturis vekselius, tarp jų – ir du ginčo vekselius. Suėjus vekseliuose nurodytiems mokėjimo terminams, ieškovas iš bendros skolos sumos sumokėjo tik dalį skolos – 8 000 Eur, taigi liko skolingas 4 000 Eur, kurių mokėjimo terminas jau buvo suėjęs. Tai reiškia, kad ieškovas visiškai neapmokėjo vieno ginčo vekselio ir tik iš dalies apmokėjo kitą ginčo vekselį. Todėl pirmoji paminėta sąlyga yra įvykdyta.

19.2. Byloje buvo įrodyta, kad apie vekselių neapmokėjimą atsakovas pranešė ieškovui pareikalaudamas iš jo sumokėti skolą pagal išduotus vekselius (reikalaujama buvo nuolat, visų pokalbių metu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. Šią aplinkybę patvirtina: (i) antstolio faktinių aplinkybių protokolas (DOK-94539); (ii) šalies asmeniškai ir per atstovą pateikti paaiškinimai (2023 m. kovo 16 d. posėdžio garso įrašas 1:30:30-1:30:49 min; 1:36:29-1:37:20 min); (iii) liudytojos J. D. parodymai (2023 m. kovo 20 d. posėdžio garso įrašas nuo 53:47 min; nuo 54:17 min; 56:22-56:44 min); (iv) ieškovo atlikti konkliudentiniai veiksmai – po atsakovo pranešimo praėjus tik kelioms dienoms, ieškovas iš dalies įvykdė savo prievolę, t. y. visiškai apmokėjo du vekselius, kurie nėra ginčo dalyku, ir dalinai apmokėjo vieną ginčijamą vekselį; (v) paties ieškovo pateikti paaiškinimai, kuriais ieškovas patvirtino, kad nuo 2019 m. lapkričio 16 d. atsakovas nuolat ir aktyviai reikalavo sumokėti skolą (2023 m. kovo 16 d. posėdžio garso įrašas 22:33-23:03 min; 32:25-33:01 min, 33:19-33:32 min, 30:20-31:00 min; 33:32-34:00 min); (vi) liudytojos ieškovo sutuoktinės I. S. paaiškinimai, kad atsakovas skambino nuolat ir reikalavo atiduoti pinigus (2023 m. kovo 20d. posėdžio garso įrašas 24:48-25:07 min). Todėl antroji paminėta sąlyga taip pat yra tinkamai įvykdyta.

19.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl reikalavimo teisės pagal vekselį atsiradimo pagrindo yra nauji, kuriais ieškovo patikslintas ieškinys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo grindžiamas Iki šiol ieškovas savo poziciją grindė visiškai priešingu argumentu, t. y. kad atsakovo reikalavimo teisė neva buvo pasibaigusi suėjus vekseliuose nurodytiems jų apmokėjimo terminams, ir dėl to vekseliai yra negaliojantys.

19.4. Ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstai grindžiamas kitos civilinės bylos medžiaga. Apeliantas teigia, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovo darbai atlikti nekokybiškai, tačiau faktiškai toks ginčas yra ir jis apima civilinės bylos Nr. e2-279-955/2023 dalyką. Atsakovo atliktų darbų trūkumai iki šiol nėra nustatyti ir įrodyti. Minėta civilinė byla Nr. e2-279-955/2023 teismo nutartimi yra sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Be to, kitoje byloje atsakovo pareikštu priešieškiniu yra suformuluoti alternatyvūs reikalavimai, juos susiejant su nagrinėjamos civilinės bylos rezultatu.

19.6. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra kriterijus, pagal kurį pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti kitų proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir/ar dydžio klausimus. Teismas proceso dalyvių pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir jų dydį vertino teisės aktų nustatyta tvarka, konstatuodamas, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija teisės akte nustatytų dydžių.

20.4. Pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas į šią bylą buvo įtrauktas paties ieškovo (jo atstovės) iniciatyva. Ieškovas turėjo suprasti, kad įtraukus į bylą trečiąjį asmenį ir ieškinį atmetus, ieškovas turės atlyginti ir šio asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nenurodė, kad ERGO procesinis elgesys šioje byloje buvo netinkamas, jog šio asmens bylinėjimosi išlaidas teismas turėtų sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. S. (vekselio davėjas) išdavė atsakovui D. D. (vekselio turėtojui) keturis vekselius, kiekvienas po 3000 Eur, iš viso 12000 Eur sumai, prievolei, kylančiai iš namo (nagrinėjamu atveju namo stogo) statybos rangos darbų, užtikrinti.

23. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl dviejų vekselių, kurių išrašymo datos vekseliuose nurodytos 2019 m. birželio 17 d. (3 000 Eur) ir 2019 m. birželio 19 d.(3 000 Eur) apmokėjimo. Abejuose šiuose vekseliuose nurodyti tapatūs duomenys: sudarymo data – K., vekselio davėjas – A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vekselio gavėjas – D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vekselio apmokėjimo data – 2019 m. lapkričio 15 d., vekselio apmokėjimo vieta - (duomenys neskelbtini).

24. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas vekselius pasirašė pats, laisva valia, taip užtikrindamas apmokėjimą už atsakovo atliktus darbus.

25. 2020 m. balandžio 14 d. vekselio turėtojas (atsakovas) išsiuntė vekselio davėjui (ieškovui) raginimus per 5 dienas nuo laiško gavimo sumokėti skolą pagal ginčo vekselius, priešingu atveju atsakovas kreipsis į notarą ar teismą dėl skolos priteisimo.

26. 2020 m. balandžio 28 d. atsakovas pateikė Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui prašymus dėl vykdomųjų įrašų išdavimo pagal ieškovo 2019 m. birželio 17 d. ir birželio 19 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius.

27. 2020 m. balandžio 28 d. Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras išsiuntė ieškovui pranešimą, jog atsakovas kreipėsi į notarų biurą ir pasiūlyta ieškovui per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui, o apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Ieškovas informuotas, kad neįvykdžius prievolės per nurodytą terminą, bus išduotas vykdomasis įrašas dėl 6 000,00 Eur išieškojimo, kuris bus perduotas antstolių kontorai.

28. Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras 2020 m. liepos 15 d. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 2130 ir Nr. 2129 dėl 6 000 Eur išieškojimo atsakovo naudai.

29. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė antstoliui R. S. prašymą priimti vykdyti vykdomąjį įrašą Nr. 2129 dėl 3 000 Eur išieškojimo ir vykdomąjį įrašą Nr. 2130 dėl 1 094,86 Eur išieškojimo.

30. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, kad atsakovas gavo iš ieškovo dukters K. V. -Č. pagal keturis išduotus vekselius 8 000 Eur sumą. Tai reiškia, kad ieškovas pilnai pagal vekselius neatsiskaitė.

31. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar notarė, esant aptartai situacijai, galėjo išduoti vykdomuosius įrašus ne ginčo tvarka, ar vekselio turėtojas (atsakovas) tinkamai įvykdė prievolę, kurios užtikrinimui buvo išduoti vekseliai.

33. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pažeidimo.

34. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos įstatymo normos (ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniai) reglamentuoja dvi skirtingas, savarankiškas ir laiko atžvilgiu viena po kitos einančias teisines situacijas. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis (2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-278/2011). Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-174/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2015; kt.).

36. Vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti. Paneigti šią prezumpciją turi vekselio davėjas (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Taigi, vekselio buvimas pas turėtoją reiškia jo pateikimo apmokėti prezumpciją. Pagal kasacinio teismo praktiką tokią prezumpciją patvirtina ir vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimą reglamentuojančios teisės normos (ĮPVĮ 81 straipsnis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).

37. Kasacinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014, yra išaiškinęs, kad remiantis pirmiau pateiktu dviejų procedūrų, kurias turi atlikti vekselio turėtojas, prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, išskyrimu, vekselio turėtojui pateikus vekselį apmokėti ir vekselio davėjui jo neapmokėjus, taikytina ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojanti vekselio turėtoją pranešti vekselio davėjui apie vekselio neapmokėjimą. Toks pranešimas gali būti atliekamas bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį (ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalis), tačiau vekselio turėtojui tenka pareiga įrodyti, kad pranešimas buvo įteiktas laiku (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis), Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pažymėjo, kad net ir nepateikęs pranešimo apie vekselio neapmokėjimą nustatytu laiku, vekselio turėtojas savo teisių nepraranda, todėl nėra pagrindo spręsti, jog dėl šios procedūros nesilaikymo atsakovas prarado teisę išieškoti vekseliuose nurodytas sumas priverstine tvarka, t. y. kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis). Ieškovai, manydami, kad dėl pranešimo apie neapmokėjimą nepateikimo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, turi galimybes ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepaneigė vekselio buvimo pas atsakovą prezumpcijos, neginčijo aplinkybės, kad vekselio gavėjo vietoje vekselis nebuvo apmokėtas, kad dalį skolos (8000 Eur) sumokėjo vekselio turėtojo (gavėjo) reikalavimu, todėl, atsižvelgdama į aptartą teisinį ginčijamo santykio reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas neįgijo teisės kreiptis notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimo ne ginčo tvarka.

39. ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.

40. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988, 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens (toliau – vekselio ar čekio turėtojas) rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko (toliau – prašymas). Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis surašytas užsienio kalba, kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą. Tvarkos 4 punkte reglamentuota, kad prašyme turi būti nurodyta: užprotestuoto arba neprotestuotino vekselio ar čekio turėtojo, taip pat jo įgalioto asmens: fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, – pavadinimas, registravimo kodas, buveinės adresas; skolininko, į kurį nukreipiamas išieškojimas: fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, – pavadinimas, registravimo kodas (jeigu jis žinomas vekselio ar čekio turėtojui), buveinės adresas; vekselio ar čekio apmokėjimo terminas; vekselio ar čekio suma; neakceptuota ar nesumokėta vekselio arba nesumokėta čekio sumos dalis; užprotestuoto vekselio ar čekio protestavimo data, protestavusio notaro vardas, pavardė ir notarinio registro numeris; ar vekselis ar čekis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytuoju laiku pateiktas vekselio ar čekio mokėtojui ar davėjui arba trečiajam asmeniui ir iš jo pareikalauta: akceptuoti arba nurodyti akcepto datą, arba apmokėti, arba vizuoti ir nurodyti vizos datą vekselyje, arba apmokėti čekį; ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba nenurodyta akcepto data, arba neapmokėtas, arba nevizuotas ir nenurodyta vizos data, arba čekis neapmokėtas. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas prašymą, patikrina, ar: vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; vekselis ar čekis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; vekselis ar čekis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio ar čekio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Tvarkos 8 punkte numatyta, kad notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius Aprašo 8 punkto pirmosios pastraipos reikalavimą.

41. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptartų įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo išaiškinta, jog notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik nustatęs, kad įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nurodytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisydamas to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pranešė ieškovui, kad vekseliai yra pilnai neapmokėti, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus (nutarties 25 punktas), todėl notaras neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti išduoti vykdomuosius įrašus.

43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad notarė negalėjo išduoti vykdomojo įrašo dar ir dėl to, kad vekseliai neatitiko įstatymo reikalavimų (ginčijamuose vekseliuose nurodyta kita jų sudarymo data nei faktiškai jie buvo sudaryti). ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas; 8) tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, tai patvirtinanti informacija.

44. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijamuose vekseliuose yra nurodyta jų sudarymo data, vekselių surašyme ieškovas dalyvavo asmeniškai, kokias neigiamas teisines pasekmes sukėlė klaidingai nurodyta data ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius ieškovo argumentus atmetė kaip neturinčius esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir joje kilusiam ginčui spręsti.

45. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

46. Nagrinėjam atveju ieškovas teigė, kad įgyvendinti teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą supaprastinta tvarka atsakovas galėjo tik tinkamai įvykdęs prievolę, kurios užtikrinimui ir buvo išduoti vekseliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

47. Kaip nurodyta, šios nutarties 1.5. punkte, ieškovas nagrinėjamu atveju, be kita ko, prašė priteisti jam iš atsakovo 31 169,610 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Tai reiškia, kad ieškovas nesutiko sumokėti pagal vekselius reikalaujamos skolos, kadangi manė, kad darbai atlikti nekokybiškai. Minėta, kad abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (45 punktas). Ir nors ši taisyklė nėra absoliuti, tačiau nagrinėjamos bylos atveju išimtis iš minėtos taisyklės negali būti taikoma, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad namo stogo statybos darbai, kurių apmokėjimui užtikrinti ieškovas išdavė atsakovui keturis vekselius, faktiškai buvo atlikti. Atsakovui šiuos darbus atlikus, ieškovui atsirado pareiga atsiskaityti už juos net ir tuo atveju, jeigu darbai buvo atlikti nekokybiškai (CK 6.687 straipsnis). Jeigu darbai buvo atlikti nekokybiškai, ieškovas įgijo teisę reikalauti apginti jo pažeistas teises CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Ieškovas tokia teise pasinaudojo ir pareikalavo iš rangovo (atsakovo) atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nors, kaip teisingai nurodo atsakovas, į prašomų priteisti nuostolių sumą ginčijamais vekseliais neapmokėtos skolos neįtraukė. Todėl ir šiuo aptartu pagrindu atsisakyti išduoti vykdomuosius įrašus nebuvo pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas netyrė ir nevertino šalių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, tik deklaratyviai nurodė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių. Be to, byla nebuvo sudėtinga, reikalaujanti specialių teisinių žinių ar didelių darbo sąnaudų.

51. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovo patikslintą ieškinį atmetus, atsakovui bei trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, kad atsakovo D. D. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 3 456,74 Eur, trečiojo asmens Ergo Insuranse SE Lietuvos filialo – 3 242,80 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Teismas nurodė, jog atsakovo ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo D. D. pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias nurodė jo atstovė, ir kurių suma siekė 3 456,74 Eur, susidarė už 2021 m. kovo 26 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, už 2021 m. birželio 18 d. tripliko parengimą ir kitus procesinius dokumentus bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. priėmė nutartį, kuria išskyrė šią civilinę bylą į dvi civilines bylas. Vieną civilinę bylą dėl vykdomųjų įrašų ir vekselių pripažinimo negaliojančiais, kuriai paliko šį numerį e2-869-955/2022, ir kurioje nustatė dalyvaujančių asmenų procesines padėtis: ieškovas - A. S., atsakovai - D. D., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B., trečiasis asmuo - antstolis R. S.. Bei kitą civilinę bylą dėl nuostolių už statybos defektų taisymo darbus priteisimo bei atsakovo reikalavimą dėl likusios nesumokėtos atliktų darbų kainos priteisimo, kuriai nutarė suteikti atskirą bylos numerį, ir nurodė dalyvaujančių asmenų procesines padėtis: ieškovas - A. S., atsakovas - D. D. (bylos Nr. e2-323-955/2024). Minėta civilinė byla nėra išnagrinėta.

53. Taigi, iš procesinių dokumentų matyti, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos už tuos pačius procesinius dokumentus yra patirtos tiek šioje civilinėje byloje, tiek kitoje minėtoje civilinėje byloje, tačiau atsakovo atstovė neatribojo, kurios konkrečiai turėtos bylinėjimosi išlaidos yra tik šioje civilinėje byloje, t. y. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nurodyti visi advokatės atlikti atstovavimo veiksmai nuo 2021 m. vasario 19 d., kurie dubliuojasi ir bus taip pat vertinami išnagrinėjus kitą civilinę bylą. Tokiu atveju susiklostytų situacija, kad ir kitoje byloje atsakovui priėmus palankų (iš dalies palankų) teismo sprendimą, atstovavimo išlaidos jam būtų atlygintos dvigubai.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, šioje byloje nei ieškovo, nei atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas neturėtų būti sprendžiamas, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis dėl atsakovui iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų naikintina ir šis klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šalių priešpriešinius reikalavimus sustabdytoje byloje. Atsakovui išaiškintina, kad dėl abejose bylose Nr. e2-281-955/2023 ir e2-323-955/2024 patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo jis turi teisę pateikti tokį prašymą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-323-955/2024.

55. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, kas liečia trečiojo asmens Ergo Insuranse SE Lietuvos filialo turėtas teisinės pagalbos išlaidas, kadangi jos susijusios su ta teismo sprendimo dalimi, kurą teisėjų kolegija palieka nepakeistą.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

57. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

58. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

59. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

60. Minėta, kad trečiojo asmens Ergo Insuranse SE Lietuvos filialo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 3 242,80 Eur (DOK-34832).

61. Pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į ieškinį 2022 m. lapkričio mėnesį parengimą priteistina suma yra 4 451,25 Eur (1 780,50 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 5 val., maksimali priteistina suma yra 979,95 Eur (1 959,90 Eur (bruto) × 5 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.). Taigi, trečiojo asmens Ergo Insuranse SE Lietuvos filialo turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai draudimo bendrovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.

62. Be to, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad trečiojo asmens atstovė advokatė savo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu naudojosi sąžiningai, jomis nepiktnaudžiavo, nepagrįstų skundų, prašymų teismui neteikė, teismo posėdžiuose dalyvaudavo, todėl mažinti draudimo bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

63. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovas D. D. ir trečiasis asmuo Ergo Insuranse SE Lietuvos filialo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).

64. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo D. D. turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 645,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, už papildomų prašymų teismui pateikimą, už atstovavimą teismo posėdžiuose, kurias ji prašo priteisti iš ieškovo.

65. Trečiasis asmuo Ergo Insuranse SE Lietuvos filialas prašo iš ieškovo priteisti 1 347,64 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, už papildomų prašymų teismui pateikimą, už atstovavimą teismo posėdžiuose.

66. Teismui nusprendus ieškovo A. S. apeliacinį skundą atmesti atsakovui ir trečiajam asmeniui Ergo Insuranse SE Lietuvos filialui iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2023 m. birželio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 470,39 Eur (1 900,30 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.) (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui D. D. iš ieškovo A. S. priteistos 3 456,74 Eur pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui išskirtoje į atskirą bylą civilinėje byloje Nr. e2-323-955/2024.

Priteisti atsakovui D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 645,60 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 60 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui Ergo Insuranse SE Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 302912288) iš ieškovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 347,64 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 64 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.