- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-2607-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01724-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Skolininkas
- R. L.
- Kreditorius
- V. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkė R. L., išieškotojas V. L., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, prašydamas spręsti klausimą dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, netinkamo vykdymo ir nustačius, kad sprendimas nėra vykdomas tinkamai, taikyti atsakomybę skolininkei R. L.. Pareiškimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. Antstoliui A. N. vykdyti yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-367-1102/2023, išduotas 2023-10-30 dėl šalių nepilnametės dukros Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su tėvu V. L..
1.2. Skolininkė R. L. 2023-11-06 antstolio patvarkymu įpareigota laikytis teismo nutarčių dėl matymosi su vaiku, tačiau šio įpareigojimo nevykdo - 2023-11-14, 2023-11-18/19, 2023-12-16, 2023-12-23, 2024-01-02, 2024-01-04, 2024-01-09, 2024-01-11, 2024-01-17, 2024-01-21 ir 2024-01-20 netinkamai vykdė teismo sprendimą, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (neleido išieškotojui bendrauti su vaiku). 2024-01-31 antstolis A. N. surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatuota, jog antstolio įpareigojimas neįvykdytas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) V. L. pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose prašė (i) skirti R. L. baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo ar trukdymą vykdyti dieną ir (ii) įpareigoti R. L. laikytis nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos; taip pat prašė (iii) išaiškinti bendravimo tvarkos 5 punktą, kad ateityje nekiltų su šiuo punktu susijusių abejonių ir nesusipratimų; (iv) patvirtinti, kad 1 ir 3 punktuose nurodyti pereinamieji laikotarpiai nebetaikomi, nes nebėra pereinamųjų laikotarpių priežasčių, kadangi vaikas šiuo metu gyvena su V. L.; (v) nustatyti, kad tuo atveju, jei susitikimas su dukra neįvyks dėl nuo V. L. nepriklausančių priežasčių, kad jis gaus kompensaciją susitikimo su dukra forma kitą dieną. Savo rašytiniuose paaiškinimuose išieškotojas V. L. nurodė, kad:
2.1. Dėl R. L. veiksmų išieškotojas (tėvas) su dukra nebendravo nuo 2023-12-17.
2.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) specialistai atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė vaiko apsaugos poreikį. 2024-02-08 buvo priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę. Dukra buvo paimta iš mamos ir laikinai perduota V. L. globai. Tarnybos dokumentuose nurodoma, kad motina nuolat, sistemingai, remdamasi vien asmeniniais įsitikinimais ir nuostatomis, nesant objektyvios grėsmės vaikui iš tėvo, nevykdo teismo sprendimo, daro vykdymą neįmanomu.
2.3. Iš teismui pateiktų įrodymų - pokalbių įrašų, kurie padaryti nuotolinių pokalbių su dukra (vaizdo skambučių) metu, matyti, kad R. L. daro spaudimą vaikui, keisdama nusistovėjusią bendravimo tvarką, apsunkina bendravimą su dukra, neleidžia su ja ramiai pasikalbėti, manipuliuoja vaiku, įpainioja vaiką į lojalumo konfliktą ir didina jos baimę bei nerimą. Pokalbių įrašai patvirtina, kad R. L. pažeidžia dukros ir V. L. teises bendrauti bei dalyvauti ją auklėjant, o tai reiškia, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra įgyvendinama tinkamai.
3. Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netaikyti vaiko motinai atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą. Savo pozicija procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose) grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. V. L. kaltinimai dėl bendravimo tvarkos pažeidimų yra nepagrįsti ir melagingi – R. L. jokių suinteresuoto asmens V. L. nurodytų pažeidimų nepadarė ir ją patraukti atsakomybėn nėra jokio pagrindo. Vaiko motina kiekvienu atveju, kada tėvas negalėjo pasimatyti su dukra, remdamasi teismo sprendimo, reglamentuojančio tėvo bendravimo su dukra tvarką, 5 punktu, įspėdavo vaiko tėvą apie jo negalėjimą bendrauti su dukra. Vaiko tėvas pagal 2023-09-18 teismo sprendimą faktiškai bendravo su dukra iš teismo nustatytų devyniolikos dienų devynias dienas, penkias dienas iš jų pats V. L. savo iniciatyva neatvyko bendrauti su dukra, o penkias dienas nebendravo su dukra iš anksto įspėtas R. L. dėl objektyvių negalėjimo bendrauti su dukra priežasčių.
3.2. V. L. slepia nuo teismo, jog su dukra sausio mėn. nebendravo dėl jam policijos išduoto arešto orderio, kuriuo jam 15 dienų buvo uždrausta artintis prie dukros dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Tačiau V. L. ir toliau siekia visokeriopai smurtauti tiek prieš skolininkę, tiek prieš dukrą. V. L. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas truko pakankamai ilgai, t. y. nuo 2023-11-23 iki 2024-05-09 ir įrodo, jog vis tik V. L. elgesys buvo netinkamas, smurtinio pobūdžio. Tokios pozicijos laikėsi ir pareigūnai, nes priešingu atveju ikiteisminis tyrimas nebūtų iš viso pradėtas ir tiek ilgai užtrukęs. Taigi tiek suinteresuotas asmuo R. L., tiek mažametė dukra patyrė smurtą iš vaiko tėvo bei didelius neigiamus išgyvenimus, todėl tolimesnės baimės yra tikros ir pagrįstos, nes visokeriopas smurtas iš tėvo pusės nesiliauja.
3.3. Šalių mažametei dukrai Tarnybos pritaikyta laikina priežiūra buvo pritaikyta neteisėtai, kaip perteklinė ir neproporcinga vaiko teisių apsaugos institucijos priemonė, bendrininkaujant su vaiko tėvu V. L.. Administracinis teismas pradėjo nagrinėti bylą Nr. eI3-10479-362/2024 dėl neteisėtų Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistų veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje V. L. įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu būtent šio teismo teisėjo iniciatyva. V. L. niekada pats savo valia nėra vykdęs teismo procesinių sprendimų ir laikęsis specialistų rekomendacijų, nėra vykdęs savo tėviškųjų pareigų pilna apimtimi, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
3.4. Pagal teismo nustatytą galiojančią bendravimo tvarką tėvui su dukra pereinamasis laikotarpis ir jokios nakvynės bei atostogos teisiškai šiuo metu nepriklauso, jei tėvas negali bendrauti su dukra, jis informuojamas nepažeidžiant teismo sprendimo, vaiko interesų ir net sąžiningai pasiūloma alternatyva (Tarnybai neteisėtai ir pertekliniai pritaikius mažametei Š. L. laikiną priežiūrą, teismo nustatyta bendravimo tvarka tam laikui buvo negaliojanti).
3.5. Skambučiai dukrai neribojami, vaikas su tėvu nuotoliu bendrauja net dažniau nei nustatyta teismo sprendime. 2024-04-16, nutraukus laikinąją priežiūrą ir mergaitei grįžus namo, V. L. savo valia raštu neapibrėžtam periodui atsisakė su dukra bendravimo pagal nustatytą teismo bendravimo tvarką, nurodydamas, jog 2024 m. gegužės mėn. antroje pusėje kviečiamas į Lietuvos kariuomenę 3 savaitėms ir tuo metu su dukra pagal grafiką bendrauti tikrai negalės. 2024 m. balandžio bei gegužės mėnesį V. L. nelankė dukros savo iniciatyva, neatvyko neįspėjęs, kaip numatyta bendravimo tvarkoje, o 2024-06-19 padarė viską, kad artimiausiu metu bendravimo tvarką geriausiais vaiko interesais nebūtų įmanoma įgyvendinti, jog mažametė dukra būtų nepajėgi su tėvu savanoriškai kokybiškai bendrauti, t. y. taip išgąsdino ir netinkamai elgėsi su dukra, jog ji kategoriškai atsisako su tėvu artimiausiu metu susitikti, vien nuo tokių minčių vaikui pasireiškia aiški psichosomatika. Tėvas savo netinkamo elgesio su mažamete dukra ir dukros akivaizdoje nepripažįsta, neatsiprašo, neduoda jokių vaikui nusiraminti būtinų asmeninių pažadų, pvz., daugiau jos niekur neišvežti, netaikyti prievartos, ignoruoja vaiko nuomonę, net prašymus, nepaiso specialistų rekomendacijų, negeba atliepti savo dukros poreikių, net savo veiksmais tęsia visokeriopą smurtą prieš mažametę dukrą, piktnaudžiauja savo tėvo valdžia, siekia naudoti prievartą prieš mažametį vaiką, kuri negalima ir turėtų būti netoleruojama.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė rašytinę išvadą, nurodydama, kad:
4.1. Tuo atveju, jei vaiko motina R. L. nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima būtų daryti išvadą, jog nesilaikydama teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos motina R. L. pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.
4.2. Tarnybai šeima yra žinoma - tiek R. L., tiek V. L. ne kartą yra kreipęsi dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo, tarpusavio nesutarimų, konfliktų vaiko akivaizdoje ir kt.; ne kartą vertinta nepilnametės Š. L. situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba. Pagalbos planas turėjo būti sudarytas vaikui ir jo motinai, vaiko tėvui paslaugas teikti nėra galimybės, kadangi jo faktinė gyvenamoji vieta kitoje šalyje. Motina nors nuolat kreipiasi į Tarnybą su reikalavimais /pareiškimais, tačiau siekiant juos nagrinėti, vertinant vaiko situaciją su Tarnybos specialistais nebendradarbiauja.
4.3. Paskutinio vaiko situacijos vertinimo, kuris atliktas 2024-02-08, metu nustatytas vaiko apsaugos poreikis, taikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė, laikinoji priežiūra paskirta su tėvu V. L. socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje Krizių centre „Viena stotelė“, inicijuota atvejo vadyba. Vertinant vaiko situaciją buvo konstatuota, kad esminis rizikos veiksnys vaiko aplinkoje yra motinos kategoriškas, itin priešiškas, neadekvatus (objektyviai nepagrįstas) nusistatymas tėvo atžvilgiu ir juo paremtas siekis atriboti vaiką nuo tėvo, be to, motina nesupranta savo netinkamo elgesio, jo įtakos ir pasekmių vaikui (tiek trumpuoju periodu, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje), dėl ko nesutinka priimti pagalbą, nebendradarbiauja su specialistais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-09-06 nutartimi pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. L. tenkino iš dalies - skyrė suinteresuotam asmeniui R. L. vienkartinę 150 Eur dydžio baudą už sprendimo nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens V. L. naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, jog R. L. bendraudama su vaiko tėvu nepagarbiai, nekultūringai ir vulgariai pažeidė bendravimo tvarkos 16 punktą (kuriame įtvirtintas vaiko tėvų V. L. bei R. L. tarpusavio pagarbus ir kultūringas bendradarbiavimas vykdant teismo sprendimą), tačiau teismas šio pažeidimo (dėl šalių bendravimo kultūros) nevertino kaip pagrindą skirti R. L. baudą, pažymėdamas, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimo buvimo ar nebuvimo, tačiau ne dėl šalių tarpusavio bendravimo kultūros laikymosi, todėl pareiškimą dalyje dėl bendravimo tvarkos 16 punkto pažeidimo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog motina prieštaravo, kad dukra 2023-11-18 būtų paimta tėvo, kaip nustatyta bendravimo tvarkoje, tad nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad 2023-11-18 dėl R. L. kaltės buvo nesilaikyta bendravimo su vaiku tvarkos.
8. Teismas sprendė, kad aplinkybė, kad pats V. L. 2023-11-19 pakeitė vaiko paėmimo laiką (pagal bendravimo tvarką turėjo paimti 10.30 val., tačiau 10.26 val. parašė vaiko motinai, kad dukrą paims 12.00 val., nors dukra buvo suruošta kaip numatyta tvarkoje), laikytina pagrindu atmesti pareiškimą dalyje dėl baudos skyrimo dėl bendravimo tvarkos 3 p. pažeidimo.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, jog R. L. 2023-12-23, 2024-01-17, 2024-01-20, 2024-01-21 be objektyvių priežasčių apribojo V. L. galimybę bendrauti su vaiku, nepaisant to, jog vaiko tėvas buvo apie tai įspėtas iš anksto. Teismas nurodė, jog toks skolininkės elgesys prieštarauja vaiko interesams. Taip pat teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jei vaiko motina mano, kad nustatyta bendravimo su dukra tvarka neatliepia vaiko interesų, ji turi teisę inicijuoti bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o ne atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, kuris yra privalomas.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2024-01-02, 2024-01-4, 2024-01-9 ir 2024-01-11 vaiko tėvui nepavykus susisiekti su dukra nei telefonu, nei vaizdo skambučiais, sprendė, kad R. L. neįvykdė pareigos užtikrinti technines galimybes dukrai pabendrauti su tėvu nustatyta laiku, todėl teismo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka (7 p.) buvo pažeista.
11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, t. y. konstatavus, kad R. L. apribojo V. L. aukščiau nurodytomis dienomis galimybę bendrauti su šalių dukra pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip pat įvertinęs tai, jog skolininkė dėl nustatytos dukros ir tėvo bendravimo tvarkos pažeidimų nebuvo bausta, antstolis dėl netinkamo sprendimo vykdymo su pareiškimu spręsti klausimą dėl skolininkės atsakomybės taikymo kreipėsi į teismą pirmą kartą, darė išvada, kad šiuo atveju tikslinga skolininkei skirti vienkartinę 150 Eur dydžio baudą, kuri, atsižvelgiant į jos skyrimo tikslus ir paskirtį, paskatins skolininkę tinkamai vykdyti teismo sprendimą, kita vertus, ženkliai nepažeis jos turtinių interesų.
12. Vertindamas išieškotojo V. L. prašymą dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka, 5 punkto išaiškinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bendravimo tvarka 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu buvo nustatyta, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir siekiant sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką, todėl prašymą dėl teismo sprendimo 5 punkto išaiškinimo V. L. turi teisę teikti būtent civilinėje byloje Nr. e2-367-1102/2023, tačiau ne šiuo atveju, sprendžiant antstolio pareiškimą dėl atsakomybės taikymo R. L..
13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad antstolio pareiškimas dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku netinkamo vykdymo buvo tenkinamas tik iš dalies, t. y. konstatuojant sprendimo vykdymo pažeidimus dalyje reikalavimų, vadovaudamasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančiomis teisės normomis, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas paliko neperskirstytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (suinteresuotas asmuo, skolininkė) R. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. L. dalyje, kuriuo antstolio pareiškimas buvo patenkintas, atmesti; iš suinteresuoto asmens V. L. priteisti R. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skolininkė R. L. nepagrįstai apribojo tėvo V. L. ir dukros bendravimą 2023-12-23, 2024-01-17, 2024-01-20 ir 2024-01-21:
14.1.1. Nurodytomis datomis R. L. veikė išimtinai geriausiais vaiko interesais ir atsižvelgdama į dukters poreikius, motina informavo vaiko tėvą apie negalėjimą bendrauti su dukra remdamasi teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktu. Pirmosios instancijos teismas, nubausdamas R. L. už šiuos pažeidimus, visiškai nevertino atsiliepime į antstolio pareiškimą nurodytų argumentų bei teismo posėdyje duotų žodinių paaiškinimų.
14.1.2. Antstolis A. N. nesuteikė skolininkei teisės pasiaiškinti dėl bendravimo tvarkos (ne)vykdymo 2024 m. sausio mėn. periodu, tokiu būdu netinkamai įgyvendino savo pareigas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. padarė grubius procesinius pažeidimus, pritaikydamas skirtingus savo, kaip antstolio, veiklos standartus vykdant teismo sprendimą. Dar daugiau, antstolis neinformavo vaiko motinos apie surašytą aktą ir iš karto kreipėsi į teismą su 2024-01-31 pareiškimu dėl baudos skyrimo ir 2024-01-31 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu. Nagrinėjant bendravimo tvarkos pažeidimus, dėl kurių suinteresuotas asmuo neturėjo jokios galimybės atsakyti, nesudaro pagrindo patraukti ją atsakomybėn.
14.1.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad suinteresuotas asmuo atsisako vykdyti privalomą teismo sprendimą bei neatliepia dukters interesų, riboja vaiko teises bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Vykdydama teismo sprendimą nurodytomis dienomis, R. L. veikė išimtinai geriausiais vaiko interesais ir dėjo pastangas maksimaliai juos atliepti: pirma, vaiko tėvas buvo iš anksto įspėtas, kaip numatyta bendravimo tvarkos 5 punkte, kad bendravimas nurodytomis dienomis dėl objektyvių priežasčių vykti negalės; antra, suinteresuotas asmuo V. L., gavęs informaciją apie tai, kad bendravimas nurodytomis dienomis vykti negalės, jokių prieštaravimų neišsakė ir nepateikė alternatyvų bendrauti kitomis dienomis, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai, o tiesiog teikė skundus antstoliui, kurie nelaikytini geriausia išeitimi, įgyvendinant bendravimo su vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas šių svarbių aplinkybių, sprendžiant suinteresuoto asmens R. L. atsakomybės klausimą, nepagrįstai nevertino.
14.1.4. Po 2024-01-11 dukters lankomoje mokykloje vykusios nepagrįstos perteklinės dukros apklausos, inicijuotos Vaiko teisių apsaugos institucijos pagal eilinį tėvo skundą, patenkančios į laikotarpį, už kurį yra pritaikytos sankcijos suinteresuotam asmeniui, dukra 2024-01-17, 2024-01-20 ir 2024-01-21 dėl itin sudėtingos psichoemocinės būsenos buvo nepajėgi bendrauti su tėvu dėl nuoskaudų, nepasitikėjimo, naujų baimių ir grėsmių (mažametei nuolat buvo grasinama vaiko teisėmis mokykloje ir grasinimai realiai įgyvendinti, nepaisant vaiko prašymų ir tėvo sugriauto pažado dukrai). Tėvas nepripažino ir neigė mažametės nuomonę, jos išgyvenamas neigiamas emocijas, neramino, neatsiprašė dukters ir t.t. Vaikas ypač išsigando, jog tėvas ją gali skriausti, t. y. kerštauti už jos pasipasakojimą, ką iš jo pusės yra patyrusi anksčiau.
14.2. Teismas taip pat nepagrįstai laikė įrodytu, kad dėl neįvykusių tėvo pokalbių su dukra 2024-01-02, 2024-01-4, 2024-01-9 ir 2024-01-11 telefonu, vaizdo skambučiais, yra kalta R. L., t. y. neįvykdė pareigos užtikrinti techninių galimybių dukrai pabendrauti su tėvu nustatytu laiku ir tokiu būdu buvo pažeista teismo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka. Suinteresuotas asmuo V. L. aukščiau nurodytomis dienomis pats nekėlė dukrai ragelio, o jo neaiškūs neva praleisti skambučiai į mažametės telefono numerį, jokiu būdu nepagrindžia vaiko motinos kaltės dėl pareigos sudaryti technines galimybes dukrai pabendrauti su tėvu nustatytu laiku užtikrinimo, kadangi mažametė telefono su savimi nuolat nesinešioja, kartais būna užsiėmusi (mokosi, žaidžia ir pan.), kartais tiesiog neturi noro ir nuotaikos bendrauti telefonu. Vaiko amžius ir branda dar nėra pasiekę tokį lygį, kad mergaitė bet kada atsakytų į tėčio skambučius. Vaiko tėvas tokiu atveju turėjo paskambinti arba parašyti vaiko motinai, informuoti, kad siekia pabendrauti su dukra, paaiškinti, kad dukra nekelia ragelio. Konkrečiais aukščiau nurodytais atvejais jis neskambino ir nepranešė, jog nepavyksta susisiekti su dukra, todėl laikytina, kad jis pats nesiekė bendrauti su dukra nurodytomis dienomis nuotoliniu būdu ir šios teisės savo valia neįgyvendino.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skolininkės R. L. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-06 nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš R. L. V. L. naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog 2023-12-23, 2024-01-17, 2024-01-20 ir 2024-01-21 dėl objektyvių priežasčių tėvui nebuvo suteikta teisė bendrauti su dukra ir tos priežastys, remiantis Bendravimo tvarkos 5 p., tėvui buvo nurodytos. Nei vienoje R. L. atsiųstoje žinutėje nebuvo informacijos apie kliūtis bendrauti, tik informacija, kad R. L. turi kitų planų su dukra ir kad turi teisę nenurodydama priežasties nutraukti tėvo ir dukters bendravimą. Beje, tuo pat metu ji grasino V. L., kad kreipsis į policiją, jei jis bandys susisiekti su dukra ir melagingai apkaltins jį vaiko tvirkinimu ir prievarta.
15.2. Teiginiai, kad vaiko tėvas, susipažinęs su skolininkės atsisakymu perduoti vaiką, privalėjo išsakyti prieštaravimus ir pateikti alternatyvas, atmestini. Visų pirma, sprendime dėl bendravimo tvarkos nėra nurodyta, kad vaiko tėvas privalo rašyti prieštaravimus ir ieškoti alternatyvų. Antra, analizuojant skolininkės raštus vaiko tėvui matyti, kad jie yra įžeidžiantys ir vulgarūs, tad yra akivaizdu, jog vaiko tėvas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad su skolininke įmanoma būtų susitarti ir ieškoti kompromiso.
15.3. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog antstolis nesuteikė jai teisės ir galimybės pasiaiškinti ir tariamai tokiu būdu netinkamai įgyvendino savo pareigas. Pagal teisinį reglamentavimą antstolis neprivalo sulaukti skolininko paaiškinimų ir esant aiškiam sprendimo pažeidimo faktui perduoda aktą apie sprendimo neįvykdymą apylinkės teismui.
15.4. Teiginys, kad mokyklos šventės gali būti priežastimi, dėl kurios šalių dukra negalėjo bendrauti su tėvu taip pat atmestinas. Mokyklos šventėje sėkmingai galėjo dalyvauti vaiko tėvas, o po šventės paimti vaiką pas save. Akivaizdu, kad skolininkė išnaudojo visas galimas priežastis tikslu vaiko tėvui neperduoti.
15.5. Skolininkės nurodyta teismo sprendimo nevykdymo priežastis, kad 2024-01-23 buvo išduotas apsaugo nuo smurto artimoje aplinkoje orderis nesiartinti prie vaiko, taip pat atmestina. Visu pirma, orderis teismo buvo panaikintas, nes išrašytas nepagrįstai. Antra, konfliktą iniciavo pati atsakovė, nes atvykęs į mokyklą vaiko tėvas nekėlė jokios grėsmės nei vaikui nei atsakovei. Supratusi, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti su dukra ir paimti ją iš mokyklos, atsakovė nežinojo, ko imtis ir tiesiog iškvietė policiją. Nei vienas ikiteisminis tyrimas vaiko tėvo atžvilgiu nebuvo pradėtas. Taip pat byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad tėvas būtų smurtavęs / smurtautų prieš dukrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo tenkintas antstolio A. N. pareiškimas dėl baudos skolininkei R. L. skyrimo už teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė R. L. 2024-12-03 pateikė teismui 2024-11-30 Teisės psichologijos specialistų išvadą, kuri parengta atlikus šalių nepilnametės dukros Š. L. apklausą (išklausius vaiko nuomonės).
21. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog yra sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečiu vaiku (bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu pažeidimas), kad teismas tokiose bylose turi būti aktyvus, laiko, jog naujai pateiktas įrodymas neužvilkins šios bylos nagrinėjimo, sprendžia, kad naujai pateiktas rašytinis įrodymas – psichologijos specialistų išvada gali turėti įtakos objektyviam procesiniam sprendimui priimti, todėl priimtina ir vertintina kompleksiškai su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-29844-845/2019, buvo nutraukta tarp šalių R. L. ir V. L. sudaryta santuoka, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; šalių nepilnametės dukters Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su vaiko motina R. L.; nustatyta skyrium gyvenančio tėvo V. L. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-367-1102/2023, buvo pakeista teismo 2019-09-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29844-842/2019 patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra Š. L. tvarka.
25. 2023-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teisme išieškotojui (vaiko tėvui) V. L. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo su dukra Š. L., kuris antstolio A. N. 2023-11-06 patvarkymu Nr. S-23-157-28355 buvo priimtas vykdyti ir tos pačios dienos patvarkymu skolininkė R. L. buvo įpareigota laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
26. 2024-01-31 antstolis A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (vykdomoji byla Nr. 0157/23/01965), kuriuo prašė spręsti dėl teismo sprendimo netinkamo vykdymo ir nustačius, kad teismo sprendimas nėra vykdomas tinkamai, taikyti skolininkei R. L. atsakomybę.
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024-09-06 nutartimi pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą tenkino iš dalies – suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. L. už teismo sprendimo nevykdymą skyrė vienkartinę 150 Eur dydžio baudą, baudą sumokant suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. L. naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skolininkė R. L. 2023-11-18, 2023-12-23, 2024-01-17, 2024-01-20, 2024-01-21 be objektyvių priežasčių apribojo V. L. galimybę bendrauti su šalių nepilnamete dukra pagal teismo 2023-09-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-367-1102/2023, nustatytą (pakeistą) bendravimo tvarką; taip pat 2024-01-02, 2024-01-4, 2024-01-09 ir 2024-01-11 vaiko tėvui nepavykus susisiekti su dukra nei telefonu, nei vaizdo skambučiais, R. L. neįvykdė pareigos užtikrinti technines galimybes dukrai pabendrauti su tėvu nustatytu laiku, t. y. teismo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka taip pat buvo pažeista ir šiomis dienomis.
Dėl atskirojo skundo argumentų
28. Apeliantė (skolininkė) R. L., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2024-09-06 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė į geriausius šalių nepilnametės dukters interesus, todėl nepagrįstai sprendė, jog suinteresuotas asmuo – vaiko motina R. L. nutartyje nurodytomis dienomis pažeidė teismo sprendimu nustatytą vaiko tėvo V. L. bendravimo su vaiku tvarką, be to, anot apeliantės, teismas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu vaiko motina pažeidė šią tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
29. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).
30. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
31. Pagal CPK 771 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (nurodyto straipsnio 1 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (6 dalis).
32. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Tačiau, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.
33. Vertinant skolininkės veiksmus kaltės aspektu, pirmiausia pažymėtina, kad ji turi pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su tėvu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
34. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą).
35. Nagrinėjamu atveju, minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-09-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-367-1102/2023, pakeitė teismo 2019-09-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29844-842/2019 patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą tėvo V. L. bendravimo su nepilnamete dukra Š. L. tvarką. Pakeistoje bendravimo tvarkoje nustatyta:
a) 2 punktas. Darbo dienomis tėvas bendrauja su dukra mėnesio trečios savaitės trečiadienį ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį (mėnesio pirma savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį). Tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą 19:30-20.00 val. Jei dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, tėvas vaiką pasiima iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 15:00 val. (ar kitu sutartu laiku) ir grąžina 19:30-20.00 val.;
b) 3 punktas. Tėvas bendrauja su dukra savaitgaliais tokia tvarka: 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais – mėnesio ketvirtos savaitės savaitgalį (vieną savaitgalį per mėnesį), o vėliau – kiekvieno mėnesio trečios ir ketvirtos savaičių savaitgalius (du savaitgalius per mėnesį). Pereinamuoju laikotarpiu (tvarkos 1 punktas) tėvas su dukra bendrauja šeštadienį nuo 10.00-10.30 val. iki 19.30-20.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00-10.30 val. iki 19.30-20.00 val. (be nakvynių) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas su dukra bendrauja nuo šeštadienio 10.00-10.30 val. iki sekmadienio 19.00-19.30 val. (su viena nakvyne). Praėjus 6 (šešiems) mėnesiams po pereinamojo laikotarpio pabaigos, tėvas su dukra bendrauja nuo penktadienio popietės, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams (o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukrą iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 15:00 val. (ar kitu sutartu laiku)) iki sekmadienio 19.00-19.30 val. (su dviem nakvynėmis).
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog skolininkė R. L. pažeidė teismo nustatytos vaiko tėvo bendravimo su dukra tvarkos minėtus 2 ir 3 punktus, 2023-11-18, 2023-12-23, 2024-01-17, 2024-01-20, 2024-01-21 neleisdama vaiko tėvui V. L. paimti vaiko, taip pažeisdama dukros ir tėvo teises į tarpusavio bendravimą. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka.
37. Dėl 2023-11-18 bendravimo tvarkos pažeidimo, kuomet skolininkė neleido vaiko tėvui pasimatyti su dukra, R. L. laikosi pozicijos (ką patvirtina šalių tarpusavio susirašinėjimo, skolininkės el. laiškų antstolio kontorai turinys), jog bendravimo tvarkoje nurodytas terminas „nuo“ reiškia ne anksčiau, bet galima ir vėliau, o „iki“ reiškia, jog ne vėliau, tačiau gali būti ir anksčiau, todėl pagal bendravimo tvarkos 3 punktą, skolininkės teigimu, vaikas tėvo galėjo būti paimtas vėliau nei 10:30 val. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog toks skolininkės bendravimo tvarkos interpretavimas yra klaidingas ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.
38. Bendravimo tvarkos 3 punktas yra ypatingai aiškus ir nedviprasmiškas, jame nustatytas konkretus laiko intervalas, kuomet vaikas savaitgaliais iš motinos turi būti paimamas bendravimui su tėvu, t. y. nuo 10.00 val. iki 10.30 val.; taip pat, kuomet vaikas turi būti grąžinamas – nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Taigi šioje vietoje (Bendravimo tvarkos 3 punkte) nepalikta vietos jokioms vaiko paėmimo / grąžinimo laiko interpretacijoms. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys – vaiko tėvai, siekdami geriausio savo vaikui ir atsižvelgdami tiek į vaiko dienos/savaitės režimą, vaiko savijautą, norus ir pan., be jokios abejonės galėtų tartis ir dėl kito vaiko paėmimo iš motinos / grąžinimo motinai laiko, tačiau nagrinėjamu atveju, esant šalių ypatingai konfliktiškiems santykiams ir byloje nesant duomenų, kad 2023-11-18 būtų konkretus poreikis keisti bendravimo tvarką (keisti nustatytą konkretų ir aiškų vaiko paėmimo iš motinos laiką), suinteresuoto asmens R. L. teiginiai, kad minėta dieną tėvas dukrą turėjo paimti vėliau nei 10:30 val., neatitinka teismo nustatytos bendravimo tvarkos, - ką visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
39. Taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vaiko motina 2023-12-23, 2024-01-17, 2024-01-20 ir 2024-01-21, nesant objektyvių priežasčių, apribojo vaiko tėvo galimybę bendrauti su vaiku. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad vaiko tėvas, remiantis bendravimo tvarkos 5 punktu, buvo iš anksto informuotas, kad jo bendravimas nurodytomis dienomis nevyks. Anot apeliantės, bendravimo tvarkos 5 punkte yra numatyta galimybė bendravimo tvarkos neįgyvendinti, įspėjant kitą pusę, o nebendravimo priežastys bendravimo tvarkoje nėra numatytos, tėvo pritarimo nebendravimui nereikia, o motina atsiskaityti vaiko tėvui dėl atsiradusių priežasčių neprivalo. Tokia apeliantės pozicija laikytina visiškai nepagrįsta ir neatitinkančia geriausių vaiko interesų.
40. Tiek nacionalinėje teisėje, tiek ir tarptautinėje teisėje įtvirtinta pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius - vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams; tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.155, 3.161, 3.165, 3.170 straipsniai, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
41. Šiuo atveju, vertinant teismo nustatytos bendravimo tvarkos turinį, matyti, kad vaiko tėvui nustatytas iš esmės minimalus bendravimo su vaiku laikas – vos 7 dienos per mėnesį (du savaitgaliai ir trys vakarai), kurį, kaip matyti iš bylos nustatytų aplinkybių, apeliantė (motina) be objektyvių priežasčių siekia dar labiau sumažinti / apriboti, nepagrįstai manydama, jog turi tokią teisę Bendravimo tvarkos 5 punkto pagrindu.
42. Bendravimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad „tuo atveju, jeigu tėvas negalės bendrauti su dukra nustatytomis dienomis, tėvas apie tai praneša vaiko mamai kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo pradžios darbo dieną, ir ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas (72 val.) iki bendravimo pradžios savaitgalį. Tokią pat pareigą pranešti atsakovui apie kliūtis bendravimui turi ir vaiko mama“.
43. Nors bendravimo tvarkoje nėra konkrečiai apibrėžta, kokias kliūtis būtų pagrindas laikyti objektyviomis dėl tą dieną nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo, tačiau šiuo atveju yra svarbu pažymėti tai, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nustatoma ne vien tik tėvų teisėms ir pareigoms apibrėžti, tačiau pagrindinis tikslas – užtikrinti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą bei tarpusavio ryšio palaikymą, tam, kad ne vien tėvai, tačiau ir vaikas, žinotų ir būtų tikras, kad tam tikrą konkretų laiką jis susitiks su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Tad priežastys, dėl kurių toks susitikimas galėtų neįvykti, turi būti pakankamai svarbios, kad pateisintų bendravimo tvarkos nevykdymą.
44. Konkrečiu atveju apeliantė kliūtimis, dėl kurių neleido tėvui jo nustatytu bendravimo laiku susitikti su dukra, nurodo, jog vaikas atsisako susitikti su tėvu, nes bijo mušimo, teroro iš tėvo pusės; psichologė rekomenduoja palikti vaiką ramybėje; gruodžio paskutinę savaitę prieš šventes vaikui bus daug renginių; motina turi kitų planų su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog šios apeliantės nurodytos priežastys, kurių pagrindu konkrečiomis dienomis buvo apribota vaiko tėvo bendravimo su dukra tvarka, nelaikytinos objektyviomis ir pateisinančiomis teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimą, dėl žemiau nurodytų priežasčių:
44.1. Nors apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog nebuvo vykdomas teismo sprendimas ir vaikas nebendravo su tėvu pagal bendravimo tvarkoje tėvui paskirtą dieną dėl to, jog pati mergaitė to nenorėjo ir bijojo tėvo, tačiau šiuo atveju, visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tokių teiginių realumą (kad mergaitė iš tikrųjų būtų nenorėjusi, kad buvo priežasčių jai bijoti tėvo ar pan.). Šiuo atveju pastebėtina, kad apeliantės į bylą pateikta 2024-11-30 teisės psichologijos specialistų išvada negali pagrįsti apeliantės nurodomų aplinkybių dėl dukros nenoro susitikti su tėvu būtent 2023 m. gruodžio mėn. – 2024 m. sausio mėn. laikotarpiu, kadangi išvada padaryta žymiai vėlesniu laikotarpiu – vaiko apklausa vyko 2024 m. lapkričio mėn., t. y. dėl vieno galimai didelę reikšmę vaikui turinčio įvykio, kuomet šalių dukra buvo atskirta nuo motinos. Tuo trapu vertinant ginčo laikotarpį (2023 m. gruodžio mėn. – 2024 m. sausio mėn.), kuriuo sistemiškai buvo pažeidžiama bendravimo tvarka, pažymėtina, kad byloje egzistuoja tik apeliantės išieškotojui siųstų pranešimų išklotinės, kurių turinys apeliantės teiginių nepagrindžia, priešingai – iš tėvo ir dukros tarpusavio susirašinėjimo galima spręsti, kad vaikas mielai bendrauja su tėvu ir jokių baimių ar nenoro pasimatyti neišreiškia.
44.2. Svarbu pažymėti kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamu aspektu, kad vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas bylos medžiagą, negali spręsti, jog mergaitės pozicija dėl nenoro ir / ar baimių susitikti su tėčiu butų savarankiškai susiformavusi. Apeliacinio teismo vertinimu, vaiko nenoras vykti susitikti su tėčiu galėtų būti suformuotas įvairių vaikui reikšmingų aplinkybių – mergaitė gyvena su motina, kuri kategoriškai ir priešiškai nusistačiusi prieš vaiko tėvą, ir kuri gali daryti lemiamą įtaką dukrai ir jos santykiui su tėčiu; taip pat abiejų tėvų elgesys, konfliktiniai šalių tarpusavio santykiai ir jų aiškinimasis vaiko akivaizdoje, kas lemia vienokios ar kitokios vaiko nuomonės susiformavimą apie tėvus; taip pat vaikas yra įtraukiamas į lojalumo konfliktą.
44.3. Nors apeliantė apeliuoja į tai, kad V. L. atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir išduotas orderis su draudimu artintis, tačiau šiuos apeliantės teiginius paneigia tiek byloje esanti medžiaga, tiek teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, patvirtinantys, kad nei vienas ikiteisminis tyrimas V. L. atžvilgiu nėra vykdomas (nutarimais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus), t. y. dar 2021 m. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą; o 2024-01-23 paskirtas apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderis 2024-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo panaikintas, teismui nustačius, kad nebuvo įstatyme numatyto pagrindo šį orderį skirti.
44.4. Nors apeliantė nurodo, kad psichologė rekomendavo/rekomenduoja palikti vaiką ramybėje, tačiau teismui nėra pateikti tokie įrodymai jokioje formoje (pvz. psichologės pažyma, laiškas, kitokio pobūdžio pranešimas ar pan.). Dėl apeliantės pateiktos 2024-11-30 teismo psichologijos specialistų pažymos apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, kad vaiko nuomonė, pateikta 2024 m. lapkričio mėnesį, negali objektyviai atspindėti jos nuomonės ginčo laikotarpiu, t. y. praėjus 10 mėn.
44.5. Kritiškai vertinama apeliantės nurodoma aplinkybė - gruodžio paskutinę savaitę prieš šventes vaikas mokykloje turėjo daug renginių, kurios pagrindu taipogi buvo apribota tėvo galimybė pasimatyti su dukra jo bendravimo tvarkoje nustatytu laikotarpiu. Dalyvauti priešventiniuose renginiuose / mokyklos organizuojamoje veikloje / šventėse ir pan. (pažymėtina, jog esant ir kitoms aplinkybėms, kaip, pvz., lankymasis pas gydytojus, kitus specialistus, nuvežimas į būrelius ir pan.) gali / turi teisę, taip pat ir pareigą, vaiko tėvas, kuris lygiai taip pat kaip ir motina yra atsakingas už vaiko auklėjimą, rūpinimąsi juo, tame tarpe ir švietimą bei laisvalaikį. Šiuo atveju skolininkė nenurodo jokių priežasčių, kodėl vaiko tėvas jo bendravimo tvarkoje nustatytomis dienomis ir laiku negalėtų vaiko nuvežti į mokykloje organizuojamas šventes ir ten su vaiku praleisti laiką.
44.6. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog bendravimo tvarka nebuvo vykdoma dėl vaiko motinos suplanuoto laiko su dukra, taip pat vertinama kritiškai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra vaiko pamatinė teisė turėti ryšį su abiem tėvais, todėl abu tėvai turi laikytis nustatytos bendravimo tvarkos ir jos nepažeidinėti. Konkrečiu atveju skyrium gyvenančio tėvo teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai aiški – Bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktuose nustatytos konkrečios dienos, kuriomis tėvas bendrauja su dukra, t. y. mėnesio trečios savaitės trečiadienį ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bei kiekvieno mėnesio trečios ir ketvirtos savaičių savaitgalius (du savaitgalius per mėnesį). Todėl bendravimo tvarkoje esant nustatytoms konkrečioms tėvo bendravimo su dukra dienoms, apeliantė tomis dienomis neturėtų planuoti veiklos su dukra ir tą laiką perleisti vaiko tėvui. Priešingu atveju teismo patvirtinta bendravimo tvarka prarastų savo esmę.
45. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kur konstatuota apeliantės kaltė dėl 2024-01-02, 2024-01-04, 2024-01-09 ir 2024-01-11 neįvykusių vaiko tėvo pokalbių su dukra telefonu arba vaizdo pokalbių, t. y. nustatytas bendravimo tvarkos 7 p. pažeidimai. Apeliantė nurodo, jog V. L. argumentai dėl neįvykusių pokalbių su dukra nurodytomis dienomis nepagrindžia vaiko motinos kaltės dėl pareigos sudaryti technines galimybes dukrai pabendrauti su tėvu nustatytu laiku užtikrinimo, kadangi mažametė telefono su savimi nuolat nesinešioja, kartais būna užsiėmusi, o kartais tiesiog neturi noro ir nuotaikos bendrauti telefonu.
46. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
47. Remiantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog būtent apeliantė – vaiko motina, su kuria yra nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, būdama rūpestinga ir suvokdama, jog bendravimas su abiem tėvais labiausiai atitinka vaiko interesus, turėtų dėti pastangas ir užtikrinti, kad nurodytu laiku vaikas turėtų šalia priemones, kurių pagalba tėvas su dukra galėtų susisiekti, taip pat priminti vaikui ir paskatinti pasikalbėti su tėčiu, kuris, kaip matyti tiek iš tėvo susirašinėjimų su dukra, tiek iš susirašinėjimų su apeliante, deda pastangas bendrauti, prašo tiek dukros jam paskambinti, tiek apeliantė, kad dukra su juo susisiektų ir apeliantė neblokuotų jo skambučių.
48. Taigi, nagrinėjamu atveju esant šalių tarpusavio santykiams konfliktiškiems, kas taip pat neigiamai veikia ir vaiko nuomonę apie bendravimą su tėvu, apeliantei nededant maksimalių pastangų vykdyti teismo sprendimu nustatytos (pakeistos) bendravimo tvarkos ir ginčo laikotarpiu vaiko motinai R. L. neleidžiant, nesudarant galimybių tėvui susitikti ir susiskambinti su dukra bei bendrauti, konstatuotina apeliantės kaltė ir neteisėti veiksmai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė R. L. 2023-11-18, 2023-12-23, 2024-01-17, 2024-01-20, 2024-01-21 be objektyvių priežasčių apribojo V. L. galimybę bendrauti su šalių nepilnamete dukra pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką; taip pat 2024-01-02, 2024-01-4, 2024-01-9 ir 2024-01-11 neįvykdė pareigos užtikrinti technines galimybes dukrai pabendrauti su tėvu nustatytu laiku, o apeliantės nurodytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys (vaiko nenoras bendrauti su tėčiu, tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiu motinos suplanuota kita veikla su dukra) nelaikytinos objektyviomis, nepriklausančiomis nuo apeliantės, todėl neatleidžia jos nuo nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu atkreipia apeliantės dėmesį, jog tas tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau tam tėvui (motinai) nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018 24 punktą).
49. Apeliacinės instancijos teismas taip atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog antstolis A. N., nesuteikdamas skolininkei teisės pasiaiškinti dėl bendravimo tvarkos (ne)vykdymo 2024 m. sausio mėn. periodu ir kreipdamasis iš karto į teismą su pareiškimu dėl baudos skolininkei skyrimo, netinkamai įgyvendino savo pareigas pagal teisės aktų reikalavimus.
50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 45 punktą). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, tik teismas, be kita ko, įvertinęs konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas, teismo sprendimo nevykdymo priežastis, turi teisę skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą.
51. Nagrinėjamu atveju, visu pirma, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolio padėjėjas glaudžiai bendravo su skolininke, siuntė reikalavimus dėl sprendimo įvykdymo, tačiau skolininkė, vis nurodydama iš esmės tas pačias priežastis, kurios aptartos nagrinėjamu atveju (vaiko nenoras bendrauti su tėvu, vaiko savijauta, kiti skolininkės planai su dukra tėvo nustatytu bendravimo laikotarpiu), t. y. nepagrįstai remdamasi bendravimo tvarkos 5 punktu, toliau pažeidinėjo teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Antra, 2023-11-06 antstolio patvarkymu skolininkė buvo įpareigota laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o skolininkei ir toliau pažeidinėjant tvarką, antstolis kreipėsi į teismą, pateikdamas 2024-01-31 sprendimų, įpareigojančių skolininką nutraukti arba atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-157-3510. Pirmosios instancijos teisme teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka, į bylą buvo pateikti šalių, taip pat ir antstolio A. N. bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos procesiniai dokumentai, kuriuose šalys nurodė savo pozicijas, todėl skolininkė turėjo galimybę, kuria ir buvo pasinaudota (skolininkę atstovavo ir advokatė), paaiškinti susidariusią situaciją bei nurodyti priežastis, dėl kurių teismo patvirtinta tėvo bendravimo su dukra tvarka nebuvo (tinkamai) vykdoma. Savo ruožtu teismas, įvertinęs tiek šalių pozicijas, tiek byloje esančius duomenys, konstatavo skolininkės kaltę nevykdant tinkamai, t. y. neužtikrinant teismo patvirtintos bendravimo tvarkos vykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vaiko motinos R. L., su kuria nustatyta šalių dukros gyvenamoji vieta, kaltę pagrindžiančias aplinkybes – jog nustatytomis dienomis turėję vykti tėvo ir dukros susitikimai / vaizdo skambučiai neįvyko būtent dėl skolininkės kaltės, tuo tarpu skolininkė nesutikimo su teismo atliktu sprendimo nevykdymo aplinkybių ir priežasčių vertinimu nepagrindė išsamiais teisiniais argumentais dėl teismų padarytų įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių pažeidimo, atskirajame skunde apsiribojo vien kitokiu bylos duomenų vertinimo ir teismo nustatytų aplinkybių interpretavimu. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aktualias teisės normas ir vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes spręsdamas dėl pagrindo taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes ir skirti skolininkei baudą, o atskirojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2024-09-06 nutartis paliktina nepakeista.
53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės teismui pateiktą 2024-11-30 Teisės psichologijos specialistų išvadą, kurioje išreikšta šalių nepilnametės dukros Š. L. nuomonė tiek dėl noro gyventi su motina, tiek ir dėl nenoro bendrauti su tėvu, atkreipia apeliantės R. L. dėmesį, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ji gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti 2023-09-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-367-1102/2023, nustatytą (pakeistą) skyrium gyvenančio tėvo V. L. ir šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarką.
54. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
56. Šiuo atveju suinteresuoto asmens (skolininkės) R. L., antstolio A. N. ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. L. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, interesas priešingas, todėl netenkinus suinteresuoto asmens R. L. atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o suinteresuoto asmens V. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (423,50 Eur) priteistinos iš R. L. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (suinteresuoto asmens) R. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.