Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-367-1102/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-19
Bylos Nr.: e2-367-1102/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27137-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: V. L.
Atsakovas: R. L.
Advokatai: Renata Narbutienė, Vaida Genaitytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-367-1102/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27137-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei, Viktorijai Jurgelaitytei,dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovei advokatei Vaidai Genaitytei,atsakovei R. L., jos atstovei advokatei Renatai Narbutienei,išvadą teikiančios institucijos atstovei Eglei Matonytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei R. L. ir atsakovės R. L. priešieškinį ieškovui V. L. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygų pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo V. L. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei R. L. (toliau – ir atsakovė), kuriuo ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – sutartis) nustatytą ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra Š. L., (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti ieškovo nurodomą naują bendravimo tvarką, sumažinti Sprendimu patvirtintos sutarties 4.1 punkte numatytą dukrai priteistą 400 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, pakeisti Sprendimu patvirtintos sutarties 4.2 punktą dėl kitų išlaidų apmokėjimo lygiomis dalimis; priteisti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Taip pat pagal atsakovės priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atsakovui, kuriuo atsakovė prašė pakeisti nustatytą ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti atsakovės nurodomą bendravimo tvarką, taip pat nustatyti, kad atsakovas apmoka pusę vaiko ugdymo išlaidų privačioje mokykloje; priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Šalys bylos nagrinėjimo eigoje tikslino savo reikalavimus. Byloje buvo numatyta priimti galutinį sprendimą 2023 m. kovo mėn., tačiau 2023 m. kovo 14 d. nutartimi teismas nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo sąlygų pakeitimo, nes nustatė, kad atsakovės naujai pareikštas piniginio pobūdžio reikalavimas byloje nebuvo nagrinėtas iš esmės.

3. Ginčo dalyje dėl išlaikymo sąlygų pakeitimo ieškovas galutinai savo procesiniuose dokumentuose prašė: 1) sumažinti Sprendimu dukrai priteistą 400 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 259 Eur; 2) panaikinti Sprendimu patvirtintą nuostatą „4.2. Už šalių nepilnametės dukros lankytiną lavinamąją užklasinę veiklą (meno mokyklas, būrelius), atostogas bei valstybės nekompensuojamas medicinines paslaugas šalys įsipareigoja mokėti lygiomis dalimis po 1/2. Pareiškėjas V. L. savo 1/2 dalį pagal pareiškėjos R. L. arba tiesiogiai ugdymo/gydymo įstaigos jam el. paštu ar kitomis priemonėmis pateiktas kasmėnesines/metines sąskaitas sumoka pasirinktinai arba R. L., arba tiesiogiai sąskaitą pateikusiai įstaigai“; 3) įtvirtinti nuostatą: „Ieškovas V. L. prisideda prie dukteriai Š. L. reikalingų medicininių/gydymo išlaidų apmokėjimo padengdamas 1/2 dalį tokių išlaidų pagal faktą, jeigu tokios išlaidos yra šalių aptartos, būtinos ir pagrįstos. Atsakovė R. L. įsipareigoja nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 2 dienas informuoti ieškovą apie nepilnametės Š. L. sveikatos problemas ir reikalingą medicininę pagalbą. Esant galimybei medicinines/gydymo paslaugas gauti nemokamai, tačiau atsakovei užsakius mokamas medicinines/gydymo paslaugas savo nuožiūra, neturint išankstinio tėvo sutikimo, tėvas prie tokių medicininių/gydymo išlaidų atlyginimo neprisideda ir tokias išlaidas apmoka R. L. vienasmeniškai“ (2022 m. birželio 28 d. DOK-112814).

4. Atsakovė ginčo dalyje dėl išlaikymo sąlygų pakeitimo prašė priteisti šalių dukrai iš ieškovo 1/2 dalį kas mėnesį mokamų įmokų už VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokykla, j. a. k. (duomenys neskelbtini), teikiamas ugdymo paslaugas nepilnametei, kol šalių dukra Š. L. lankys šią ugdymo įstaigą (2023 m. balandžio 5 d. DOK-56625).

5. Ginčo dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ieškovas prašė nustatyti tokią jo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią: 1) tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos ar motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio trečios savaitės trečiadienį nuo 16.30-17.00 val. iki 20.00 val.; kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį nuo penktadienio 16.30-17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.; kiekvieno mėnesio ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.30-17.00 val. iki 20.00 val.; kiekvieno mėnesio ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.; atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių tėvas vėluos pristatyti dukrą į motinos gyvenamąją vietą arba ketins pristatyti dukrą anksčiau, tėvas apie tai nedelsiant informuos motiną trumpąja (SMS) žinute arba skambučiu; nurodytas tėvo bendravimas su dukra vyks Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebent šalys tarpusavyje raštu, t. y. siųsdamos viena kitai trumpąją žinutę (SMS) arba el. laišką, susitartų kitaip; jeigu nurodytomis dienomis, kai yra numatytas bendravimas su dukra, tėvas dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės ar pan.) negali pasimatyti su dukra, tėvas apie tai informuojama motiną trumpąja žinute nedelsdamas kai tokios aplinkybės paaiškėja. Tuo atveju, jeigu tėvas negalės bendrauti su dukra nustatytais savaitgaliais, esat galimybei tėvas apie tai praneša motinai iki tos savaitės, kurią numatytas tėvo bendravimas su dukra savaitgalį antradienio vakaro, o jeigu tokios galimybės objektyviai nėra, nedelsdamas, kai paaiškėja aplinkybės dėl kurių tėvas neatvyks į Lietuvos Respubliką bendrauti su dukra; 2) tėvas bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais) kiekvieno mėnesio pirmos ir antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį tarp 19.00 ir 20.00 val. Motina R. L. privalo užtikrinti, kad nepilnametė Š. L. nustatytu laiku turėtų prieigą prie nuotolinio ryšio priemonių. R. L. įsipareigoja paaiškinti dukrai, kad nurodytu laiku skambins tėtis pabendrauti bei sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis; 3) tėvas bendrauja su dukra poriniais metais laikotarpiu nuo gruodžio 26 d. iki (kitų metų) sausio 1 d., o neporiniais – nuo gruodžio 26 d. iki 30 d., pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00-11.00 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą sausio 1-ąją (ar atitinkamai gruodžio 30 d.) iki 20.00 val. Šiais laikotarpiais tėvas turi teisę su dukra bendrauti tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek išvykdamas į užsienį; 4) tėvas bendrauja su dukra kiekvienais metais per Tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis) nuo 10.00-11.00 val. iki 20.00 val.; 5) tėvas bendrauja su dukra kiekvienais metais per savo gimtadienį (liepos 4 d.) pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ar motinos gyvenamosios vietos 15.00i16.00 val., jei tai darbo diena, arba 10.00-11.00 val., jei tai ne darbo diena, ir gražindamas dukrą į gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 20.00 val.; 6) tėvas turi teisę atostogauti su dukra 28 kalendorines dienas per metus, nustatant, kad atostogos dalinamos į tris laikotarpius, atitinkamai vienos atostogos 14 dienų trukmės, kitos – po 7 dienas. Tėvas turi teisę pasirinkti, ar su dukra atostogauja vasaros atostogų metų ar vaiko rudens/žiemos arba pavasario atostogų metu. Tėvas apie planuojamas atostogas su dukra motinai praneša ne vėliau kaip 30 dienų iki planuojamų atostogų pradžios. Jeigu tėvo ir motinos planuojamų atostogų laikas sutampa, pirmenybė teikiama tam iš tėvų, kuris anksčiau pranešė kitam iš tėvų apie atostogų planus. Visas atostogų su dukra išlaidas tėvas apmoka savo lėšomis, motina jam šių išlaidų nekompensuoja. Tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 10.00 val. jeigu tai nedarbo diena arba 17.00 val. jeigu tai darbo diena, dieną prieš numatomų atostogų pradžią ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną po numatomų atostogų pabaigos iki 19.00 val.; tėvas turi teisę savo atostogų su dukra metu bendrauti ir atostogauti su dukra tiek Lietuvos Respublikoje, tiek išvydamas į pasirinktą užsienio valstybę. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną, kur bus vykstama, nurodant numatomą dukters buvimo vietą. Tuo atveju, jeigu tėvui norint išvykti su dukra atostogų į užsienį reikalingas rašytinis motinos sutikimas, motina privalo tokį sutikimą duoti. Motina įsipareigoja netrukdyti tėvui išvykti su dukra į užsienį. Motina įsipareigoja perduoti tėvui vaiko asmens dokumentą ir suruoštus reikiamus dukros daiktus atostogoms (drabužius, avalynę ir pan.) tėvui atvykus pasiimti dukters. Tuo atveju, jeigu vaiko asmens dokumentas bus reikalingas iki numatytų tėvo atostogų su vaiku pradžios, siekiant gauti atitinkamus kelionės dokumentus ar pagaminti vizas, kurių negalima gauti be vaiko asmens dokumento, tėvas apie tai nedelsiant informuoja motiną bei motina įsipareigoja tėvui perduoti vaiko asmens dokumentą nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 2 dienas nuo tėvo pareikalavimo. Grįžęs iš kelionės, tėvas dukters asmens dokumentą grąžina motinai; tėvas užtikrina, kad jo su dukra atostogų metu motina turės galimybę susisiekti su dukra telefonu, tačiau ne dažniau negu vieną kartą per dvi dienas iki 15 min.; 7) savo atostogų su dukra metu motina turi teisę išvykti su dukra iš gyvenamosios vietos be atskiro tėvo sutikimo. Motina praneša tėvui apie ketinimą išvykti su dukra atostogų, kurių metu dukra bus išvykusi iš savo gyvenamosios vietos, taip pat informuoti tėvą apie dukters numatomą buvimo vietą, prieš 30 dienų iki numatomo išvykimo. Motina užtikrina, kad motinos atostogų su dukra metu tėvas turės galimybę susisiekti su dukra telefonu, tačiau ne dažniau negu vieną kartą per dvi dienas iki 15 min. Visas savo atostogų su dukra išlaidas motina apmoka savo lėšomis, tėvas jai šių išlaidų nekompensuoja; 8) dukters atostogų su motina metu, kuomet dukra išvyksta iš savo gyvenamosios vietos, Motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis), motinos gimimo dieną (gegužės 30 d.), per Šv. Velykas. Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, šioje bendravimo tvarkoje nustatytas tėvo bendravimo su dukra grafikas yra netaikomas ir dukra būna su motina; 9) dukters gimtadienio šventę tėvas ir motina organizuoja ir joje dalyvauja abu kartu. Tėvas ir motina dėl dukters gimtadienio šventės organizavimo (šventės vietos ir šventės programos parinkimo, vaišių užsakymo ir pan.) privalo tartis tarpusavyje bei lygiomis dalimis apmokėti dukters šventės išlaidas; 10) vaikui susirgus, tėvas, iš anksto susitaręs su motina, turi teisę lankyti dukrą jos ligos metu motinos gyvenamojoje vietoje; jeigu dėl ligos vaikas yra gydomas ligoninėje, tėvas gali dukrą lankyti ligoninėje; 11) šalims iš anksto susitarus el. paštu ar trumposiomis žinutėmis, tėvas turi teisę bendrauti su dukra ir kita tvarka, negu numatyta šioje tvarkoje. Šalių susitarimas yra pasiektas, kai viena šalis siunčia kitai šaliai prašymą arba pasiūlymą bendrauti su dukra kitokia tvarka, o kita šalis su tokiu prašymu arba pasiūlymu; 12) šalys privalo bendradarbiauti augindamos dukrą, nuolat keistis informacija apie vaiko sveikatą, ugdymo pasiekimus, lankomus būrelius ir kūrybinius užsiėmimus bei kitus svarbius vaiko gyvenimo klausimus. Motina privalo informuoti tėvą apie dukters lankomus būrelius, kitus užsiėmimus, lankomą mokyklą, mergaitei pradėjus juos lankyti, o taip pat apie gydymo įstaigą. kurioje dukra yra registruota. Šalys privalo tarpusavyje bendrauti pagarbiai ir kultūringai, tartis dėl dukters lankomų būrelių, kitų ugdymo užsiėmimų ar mokyklos parinkimo. Tėvas turi teisę iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos, sveikatos įstaigos, kurioje vaikas registruotas informaciją apie vaiką gauti savarankiškai; 13) motina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, informuoja tėvą el. paštu arba SMS žinute apie vaiko gyvenamosios vietos, el. pašto, telefono numerio, ugdymo įstaigos ar gydymo įstaigos pasikeitimą (2022 m. birželio 28 d. DOK-112814).

6. Atsakovė galutinai savo procesiniuose dokumentuose prašė nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: I. Bendravimo tvarka, kai vaiko tėvas yra karo veiksmų zonoje: tėvas bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais) kiekvieno mėnesio porinių savaičių pirmadienį ir trečiadienį tarp 19.00 ir 20.00 val. Tėvas bendravimo su dukra metu neturi teisės dėvėti karinės amunicijos, įskaitant, bet neapsiribojant šalmais, kaukėmis, ginklais, kurie keltų vaikui įtampą ir stresą, kalbėti su vaiku karo veiksmų temomis ir jas demonstruoti. II. Bendravimo tvarka, kai tėvas nėra karo veiksmu zonoje: 1) pereinamuoju laikotarpiu, kuris numatomas iki 6 mėn. nuo tėvo grįžimo iš karo veiksmų zonos karui pasibaigus arba pasibaigus ieškovo kontraktui/dalyvavimui karo veiksmuose, tėvas bendrauja su dukra darbo dienomis ir savaitgaliais be nakvynių: tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ar motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą metų neporinių savaičių trečiadienį nuo 16.30-17.00 val. iki 19.30-20.00 val.; taip pat metų neporinių savaičių savaitgaliais, šeštadienį ir sekmadienį, be nakvynių, nuo 10.00-10.30 val. iki 19.30-20.00 val. Pereinamojo periodo laikotarpiu negalioja bendravimo tvarkos punktas, kuriame yra numatomas tėvo bendravimas su dukra su nakvynėmis; 2) pasibaigus pereinamajam periodui: 2.1) tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ar motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą metų neporinių savaičių trečiadienį nuo 16.30-17.00 val. iki 19.30-20.00 val.; taip pat metų neporinių savaičių savaitgaliais, nuo šeštadienio 10.00-10.30 val. iki sekmadienio 19.30-20.00 val.; tėvas informuoja vaiko mamą trumpąja (SMS) žinute apie vaiko paėmimą jo numatytu bendravimo laiku iš ugdymo įstaigos darbo dienomis iš karto po dukters paėmimo; 2.2) tėvas bendrauja su dukra kiekvienais metais moksleivių vasaros atostogų metu liepos 1-7 d., liepos 15-21 d., rugpjūčio 1-7 d., rugpjūčio 17-23 d. (imtinai). Tėvas paima dukrą bendravimui per moksleivių vasaros atostogas iš gyvenamosios vietos išvardintų atostogų datų išvakarėse 18-19 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18-19 val. Kiekvienais metais moksleivių vasaros atostogų metu liepos 8-14 d., liepos 22-30 d., rugpjūčio 8-16 d., rugpjūčio 24-31 d. (imtinai) su dukra bendrauja motina R. L.; 2.3) tėvas bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais) kiekvieno mėnesio porinių savaičių pirmadienį ir trečiadienį tarp 19.00 val. ir 20.00 val.; 2.4) tėvo bendravimo su dukra metu tėvas privalo užtikrinti galimybę vaiko motinai susisiekti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais); 2.5) tėvas savo bendravimo su dukra metu bendrauja Lietuvos Respublikos teritorijoje, dukros neperduoda prižiūrėti tretiesiems asmenims. Išvežti nepilnametę dukrą už Lietuvos Respublikos ribų V. L. reikalingas rašytinis mamos R. L. sutikimas; 2.6) dukters atostogų su motina metu, apie kurias mama informuoja vaiko tėvą raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatomų atostogų, per Motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis), per motinos gimtadienį (gegužės 30 d.), per dukros gimtadienį (vasario 18 d.) bei suplanuotą gimtadienio šventę, Šv. Velykas, Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nustatytas tėvo bendravimo su dukra grafikas yra netaikomas ir dukra būna su motina; 2.7) tėvas privalo dalyvauti dukros gimtadienio šventėse bei padengti 1/2 dalį gimtadienio šventės išlaidų, apmokant ne vėliau kaip per savaitę nuo faktinių išlaidų pateikimo, išskyrus atvejus, kada vaiko tėvas pats apmoka su dukters gimtadieniu susijusias išlaidas. Vaiko mama nedelsiant pateikia elektroninio pašto laišku vaiko tėvui išlaidas dukters gimtadieniui pagrindžiančius mokėjimo dokumentus; 2.8) tėvas bendrauja su dukra antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą 10-10.30 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą tą pačia dieną 19.30-20.00 val.; 2.9) šalims iš anksto abipusiai susitarus raštu – el. paštu ar trumposiomis žinutėmis (SMS), tėvas turi teisę bendrauti su dukra ir kita tvarka. Šalių susitarimas dėl kitokios bendravimo tvarkos yra pasiektas, kai viena šalis siunčia kitai šaliai prašymą arba pasiūlymą bendrauti su dukra kitokia tvarka, o kita šalis su tokiu prašymu arba pasiūlymu sutinka raštu; 2.10) tėvas bendravimo su dukra metu turi užtikrinti vaiko dalyvavimą lankomuose formaliojo bei neformaliojo ugdymo užsiėmimuose; 2.11) atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių tėvas vėluos pristatyti dukrą į gyvenamąją vietą arba ketins pristatyti dukrą anksčiau, jis apie tai nedelsiant informuos motiną trumpąja (SMS) žinute bei skambučiu. Vaiko pristatymas anksčiau negali būti trumpesnis kaip 1 valanda arba vėlavimas pristatyti vaiką negali būti ilgesnis kaip 1 valanda; 2.12) tėvas apie planuojamus dukters pasiėmimus privalo informuoti atsakovę R. L. iš anksto, ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki numatyto bendravimo dienos, raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute), nurodant tikslų dukters Š. L. buvimo vietos ar vietų adresus buvimo su tėvu metu. Vaiko tėvas savaitgalių, švenčių bei atostogų metu su dukra, kada vaikas nakvos pas tėvą, privalo užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas (t. y. atskirą erdvę bei atskirą lovą); 2.13) jeigu nurodytomis dienomis, kai yra numatytas bendravimas su dukra, tėvas dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, pagrįstų faktą patvirtinančiais dokumentais) negali pasimatyti su dukra, apie tai informuoja motiną trumpąja žinute nedelsdamas, kai tokios aplinkybės paaiškėja. Tėvo nebendrautas su dukra laikas dėl nuo jo priklausančių priežasčių nekompensuojamas. Jeigu nurodytomis dienomis, kai yra numatytas bendravimas su dukra, dėl objektyvių priežasčių motina negali sudaryti sąlygų tėvui pasimatyti su dukra (vaiko liga, vaiko motinos liga, ar iš anksto suplanuota išvyka su vaiku), motina apie tai informuoja tėvą trumpąja žinute nedelsdama, kai tokios aplinkybės paaiškėja (2023 m. sausio 17 d. DOK-9326).

Atsiliepimas

7. Ieškovas savo poziciją ieškinyje, patikslintame ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį, atsiliepime į patikslintus priešieškinio reikalavimus, atsiliepime į patikslintą priešieškinį, kituose procesiniuose dokumentuose grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika bei tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

7.1. Sprendimu teismas nutraukė šalių santuoką, patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje dukters Š. L. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina R. L. (sutarties 3.1 punktas); sutarties 4.1. punktas nustatė, kad ieškovas nepilnametės dukros išlaikymui mokės po 300 Eur kasmėnesines išmokas, kurios nuo 2021 m. kovo mėn. iki dukros pilnametystės jau sieks 400 Eur, o taip pat turės dengti 1/2 dalį nepilnametės dukros lankytinos lavinamosios užklasinės veiklos (meno mokyklos, būreliai), atostogų bei valstybės nekompensuojamų medicininių paslaugų. Teismo Sprendimu patvirtintos sutarties 5.2 p. nustatė, kad V. L. su nepilnamete dukra bendraus „pasirinktinai 1 arba 2 kartus per savaitę darbo dienomis bei pasirinktinai vieną šeštadienį ir du sekmadienius per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 21 val. Dukrai sulaukus 6 m., tėvas vieną šeštadienį ir sekmadienį per mėnesį pasirinktinai su dukra gali praleisti su nakvyne, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 21 val.“.

Šalies argumentai

7.2. Ieškovo teigimu, atsakovė nebuvo nurodžiusi ieškovui, kad dukrai reikalinga kokia nors speciali priežiūra, neteikė jokių duomenų apie dukrai patiriamas išlaidas, nuolat reikalavo mokėti išlaikymą, apmokėti atostogas ar nupirkti kažką papildomai dukrai ir kt., todėl ieškovas nežino, kokie yra tikrieji dukros poreikiai ir ar vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos nėra dengiamos tik iš ieškovo mokamų lėšų, nors dukros poreikiai faktiškai yra mažesni. Dukra lankė valstybinį darželį, jokių brangių būrelių nelankė. Ieškovas nekvestionavo Sprendimu patvirtintos atsakovės parengtos sutarties sąlygų, kadangi tuo metu, kai buvo pasirašoma santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, ieškovo finansinės galimybės leido teikti tokį išlaikymą, kadangi jis dar dirbo, o taip pat turėjo santaupų.

7.3. Ieškovas ieškinio pateikimo metu buvo tarnybą baigęs karininkas ir gauna tik pensiją už tarnybą ir išmoką, kaip nedirbantis asmuo, kurios išmokamos bendra viena suma, ieškinio pateikimo metu siekiančia apie 500 Eur per mėnesį. Santaupos senka, kito pajamų šaltinio neturi, neturi jokio turto, dėl ko tokių sumų mokėjimas ieškovui yra didelė našta. Tuo labiau, jog ir pats patiria išlaidų dukters išlaikymui – perka drabužėlius, batus, žaislus, pramogauja su dukra ir kt. Atsakovė gauna valstybės skiriamą išmoką vaikui. Ieškovo vertinimu, dukrai neturint specialiųjų poreikių, jos išlaikymui pakaktų ir mažesnės sumos. Ieškovas neturi pareigos išlaikyti ir pačią atsakovę. Ieškovui darbo paieškos yra apsunkintos, kadangi šiuo metu gyvena tarp Lietuvos ir Lenkijos t. y. dvi savaites būna Lietuvoje, dvi savaites Lenkijoje (Varšuvoje). Būdamas Lietuvoje lanko ir padeda savo motinai, kuri gyvena Zarasų rajone, yra senyvo amžiaus.

7.4. Nurodytos aplinkybės yra susijusios tiek su vaiko poreikių pasikeitimu (sumažėjimu), tiek su ieškovo turtinės padėties pasikeitimu, o tai sudaro pagrindą pakeisti Sprendimu priteistą išlaikymo dydį, jį sumažinti. Ieškovo įsitikinimu, jo nurodoma fiksuota suma (bylos nagrinėjimo pradžioje – 234 Eur, vėliau – 259 Eur) būtų pakankama pagrindiniams dukros poreikiams patenkinti, o jeigu būtų patvirtinta jo siūloma bendravimo tvarka ir atitinkami jos punktai, tai užtikrintų abiejų tėvų lygiateisį dalyvavimą vaiko auklėjime bei esant būtinumui ir bendram tėvų sprendimui, papildomų išlaidų, susijusių su vaiko poreikiais padengimą, jeigu tokių išlaidų atsirastų.

7.5. Ieškovas sutinka prisidėti prie dukrai suteiktų medicininių paslaugų apmokėjimo tik tuo atveju, jeigu motina informavo ieškovą apie tokių paslaugų būtinumą ir kartu priėmė sprendimą dėl mokamų medicininių paslaugų dukrai suteikimo ir apimties. Tuo atveju, jeigu atsakovė užsako mokamas medicinines paslaugas savo nuožiūra, neturėdama išankstinio ieškovo sutikimo, ieškovas prie tokių medicininių paslaugų atlyginimo neprisideda.

7.6. Nutraukiant santuoką ir nustatant bendravimo tvarką, atsakovė nurodė savo sąlygas, kurias pateikė ieškovui, primetė savo pageidavimus. Ieškovas tikėjosi, kad pavyks gražiuoju susitarti dėl platesnio bendravimo, tačiau geranoriški susitarimai su atsakove neįmanomi. Ieškovas negali išvykti atostogų su dukra, kadangi atsakovė jam trukdo – neperduoda dukters asmens dokumentų, neleidžia pasiimti ilgesniam laikui ir kt. Pastaruoju metu problematišku tapo ir bendravimas su dukra pagal šiuo metu galiojančią tvarką. Nustatyta tvarka yra minimali, neužtikrinanti ieškovo, kaip tėvo, pareigos auklėti ir ugdyti dukrą įgyvendinimo, o taip pat ir dukters teisės pilnavertiškai ir nuolat bendrauti su savo tėvu. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą riboti ieškovo ir dukters bendravimą. Dukra ieškinio pateikimo metu buvo yra 6 metų amžiaus, ji yra prie ieškovo prisirišusi. Susitikęs su dukra ieškovas jaučia, kad dukra yra jo pasiilgusi, todėl kelių dienų per mėnesį bendravimui nepakanka. Teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra numatytos jokios ieškovo ir dukters atostogos, galimybė kartu leisti šventes ir kt. Po santuokos nutraukimo ieškovo ir atsakovės santykiai nėra geri. Atsakovė nuolat siekia konflikto, stengiasi provokuoti, įžeidinėja ir nesugeba bendrauti pagarbiai. Todėl yra būtina keisti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką, suteikiant ieškovui galimybę bendrauti su dukra ilgesnį laikotarpį, numatant detalesnį bendravimą šventiniu laikotarpiu, atostogas ir kt. Ieškovas prašo nustatyti, kad vaiko atostogų išlaidas dengia tas iš tėvų, su kuriuo vaikas atostogauja ir vienas kitam tokių išlaidų nekompensuoja. Bendravimas su vaiku turėtų apimti ne tik tiesioginį bendravimą, bet ir galimybę dalyvauti auklėjime, spręsti dėl lankomų ugdymo veiklų ir pan., taip įtvirtinant tiek ieškovo, tiek atsakovės, kaip tėvų lygybę ir lygiateisiškumą tiek vykdant savo pareigas, tiek įgyvendinant teises vaiko atžvilgiu (2021 m. spalio 14 d. DOK-191290; 2022 m. birželio 28 d. DOK-112814).

Atsiliepimas

7.7. Atsakovė, nurodydama savo prašomą bendravimo tvarką, siekia tik savo patogumo, neatsižvelgia, kad ieškovas gyvena ne Lietuvos Respublikoje, turi dėti pastangas uždirbti pajamų, o atsakovė siūlo tokią tvarką, kuri tik didintų ieškovo išlaidas ir trukdytų jam ateityje normaliai dirbti. Ieškovo manymu, atsakovė sąmoningai kuria tokią situaciją, kad tik galėtų turėti ieškovui priekaištų vienu ar kitu klausimu.

7.8. Nesuprantama atsakovės kritika, kad ieškovas išvyko į kariaujančią Ukrainą. Ieškovo manymu, dukters patiriamų neigiamų emocijų šaltinis yra pati atsakovė. Jis pats dukrai jokių baisių dalykų nepasakoja, mano, kad jeigu ji kažką ir sužino, tai atsakovės pastangomis. Atsakovė, kaip motina, turėtų dėti pastangas, kad ieškovo ryšys su dukra stiprėtų, kad bendravimas vyktų. Atsakovė negeba kultūringai bendrauti, tai liudija šalių susirašinėjimo žinutės. Atsakovas žino, kokią mokyklą lanko dukra, dalyvavo susirinkime mokykloje ir rugsėjo pirmosios šventėje. Ieškovo noras bendrauti su dukra ir dalyvauti jos gyvenime nėra dirbtinis, kaip teigia atsakovė (2022 m. rugsėjo 7 d. DOK-146237).

7.9. Ieškovas nėra ir nebuvo grįžęs į tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Ieškovas karo Ukrainoje veiksmuose dalyvavo savanoriškais pagrindais, o vėliau su juo buvo sudaryta sutartis, nuo 2022 m. lapkričio mėn. jis už tarnybą gavo pajamų, tai patvirtina pažyma apie pajamas.

7.10. Atsižvelgdamas į atsakovės reikalavimus ir vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas, ieškovas nupirko atskirą lovą dukrai, kuri yra ieškovo motinos namuose Zarasuose – tokiu būdu mergaitei kartu su juo viešint pas močiutę (ieškovo motiną), bus užtikrintas vaiko interesas turėti tinkamas sąlygas svečiuotis, mergaitė galės ilsėtis atskiroje lovoje (2023 m. sausio 17 d. DOK-9270).

7.11. Byloje yra duomenys, kad ieškovas nuo 2021 m. gegužės 31 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Lenkijos Respublikoje. Ieškovas teikė duomenis (nuotraukas, paaiškinimus) apie savo gyvenimo Lenkijoje sąlygas, kur ieškovas gyvena jo draugei priklausančiame name. Pats ieškovas nekilnojamojo turto neturi.

7.12. Iš teismui pateiktos 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) matyti, kad joje konstatuota, kad R. L. ne visada leisdavo V. L. susitikti su dukra, kad tėvas nori bendrauti su dukra „ir to nuolat siekia, tačiau susitarimo dėl konkrečios nuoseklios bendravimo su dukra tvarkos suinteresuotiems asmenims nepavyksta pasiekti dėl jų abiejų bendradarbiavimo ir kooperacijos stokos“. Taigi, nebuvo nustatytas ieškovo vengimas bendrauti su dukra. V. L. nebuvo skirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Byloje esantys išvadą teikiančios institucijos duomenys liudija, kad mergaitė nori bendrauti su tėvu.

7.13. Atsakovės prašomas nustatyti 6 mėn. pereinamasis laikotarpis, ieškovui grįžus iš karo veiksmų, nėra tikslingas. Atsakovės teiginiai apie ieškovo neva patiriamą potrauminio streso sindromą, yra tik atsakovės nuomonė. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad būdamas išvykęs ieškovas su dukra bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis, kas reiškia, kad tėvo ir dukters ryšys nėra nutrūkęs.

7.14. Antstoliui atskaitant vaiko išlaikymui mokėtinas sumas, ieškovui Lietuvos Respublikos išmokamos pensijos dalis siekia 391,57 Eur. Atsakovė savo teiginius apie tai, kad ieškovas tarnaudamas Ukrainoje, neva gavo didesnes išmokas nei nurodyta pažymoje, grindžia straipsnių ištraukomis. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis ir aplinkybė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, leidžia teigti, kad atsakovės turtinė ir finansinė padėtis yra geresnė negu ieškovo. Iš byloje esančių ieškovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas neišleidžia didelių sumų atostogoms, kelionėms ar drabužių parduotuvėse savo reikmėms. Išrašai liudija, kad už ieškovą mokėdavo jo draugė. Sprendžiant dėl vaiko poreikių, pirmiausia turėtų būti nustatomi realūs vaiko poreikiai. Ieškovas teikė duomenis, kad turėdamas galimybę atsižvelgdavo į atsakovės prašymus papildomai vaikui nupirkti drabužius (parduotuvėse „Sterntaler“, „Batukas.lt“, „Zara“, FAZI KIDS, TJX Poland SP, Geox ir pan.), apmokėdavo pramogas (pramogų parkuose „Skypark“, „Adventica“), vykdavo su dukra į Druskininkus.

7.15. Atsakovė teiginį, kad mergaitė turi specialiųjų poreikių, grindė 2020 m. spalio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad nurodomai datai Š. L. buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai. Nėra aišku, kuriam laikotarpiui tokie poreikiai buvo nustatyti. 2021 m. gegužės 22 d. Priešmokyklinio ugdymo sutartyje nenurodyta, kad vaikui nustatyti spec. poreikiai.

7.16. 2021/2022 mokslo metais mergaitė 9 mėnesius lankė gimnastiką (38 Eur/mėn.) ir (duomenys neskelbiami) studiją (75 Eur/mėn.), todėl šio ugdymo suma mėnesiui, išdalinus visiems metams, sudaro 84,75 Eur, o ne 113 Eur/mėn., kaip nurodo atsakovė. Neaišku, už kokias paslaugas atsakovė mokėjo tiekėjui Telia vidutiniškai po 91,3 Eur/mėn. Atsakovės sąskaitos už komunalinius mokėjimus laikotarpiu nuo 2020 gruodžio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. liudija, kad vaiko dalis sudarė 44,84 Eur/mėn., o ne 185 Eur/mėn., kaip nurodo atsakovė. Atsakovės įrodymai apie išlaidas maistui negali būti objektyviai vertinami, nes nėra aišku, kokios prekės buvo pirktos, taip pat matyti, kad pietauta kavinėse dienos mietu, kai vaikas turėjo būti ugdymo įstaigoje. Abejotina dėl atsakovės nurodomų 150 Eur/mėn. išlaidų kurui vaikui. Pastebėtina, kad ieškovas taip pat patirdavo (bei ateityje patirs) kuro išlaidas vykdamas susitikti su vaiku. Teismų praktikoje protingomis išlaidomis vaiko aprangai laikoma suma siekianti apie 60 Eur/mėn. Dalis atsakovės pateiktų čekių yra sunkiai įskaitomi. Dalis išlaidų negalėtų būti susijusios su vaiku (iš parduotuvių ESTE, Intimmissimi). Išanalizavus atsakovės pateiktus duomenis apie išlaidas higienai, pastebėtina, kad 2021 metų rugsėjo - lapkričio mėn. išlaidos higienai bei vaistams vidutiniškai siekė 56,42Eur/mėn. Dalis šių išlaidų, tikėtina, vienkartinės, pavyzdžiui plaukų šepečio pirkimas. Taip pat atsakovė perka higienos priemones ir sau. Protingomis išlaidomis sveikatos poreikiams ir higienai galėtų būti laikoma ne didesnė negu 25 Eur/mėn. suma. Išlaidas vaiko edukacijai, nakvynėms poilsinių išvykų metu ir pramogoms patiria ir ieškovas bendraudamas su vaiku. Atsakovės teikti čekiai liudija, kad buvo mokėta, pavyzdžiui už 4 asmenis (2021 m. rugsėjo 1 d., 30 Eur) ar buvo pirkti du vaikiški bilietai (Curiocity). Taip pat yra neatitikimų ir kitos išlaidų kategorijose: atsakovės pateikti 2021 m. birželio-lapkričio mėn. čekiai liudija, kad vidutinės išlaidos knygoms ir kanceliarinėms prekės siekė 22,6 Eur/mėn., o poreikių lentelėje atsakovė nurodo 50 Eur/mėn. kanceliarinėms prekėms; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. vaiko mokamoms sveikatos paslaugoms buvo išleista vidutiniškai 12,22 Eur/mėn., o atsakovė nurodo, kad reikalinga 55 Eur/mėn. Į sudarytą vaiko poreikių lentelę atsakovė įtraukė papildomą ugdymą raidos atsilikimui įveikti, nurodydama, kad tokios išlaidos siekė 240 Eur/mėn., tačiau išlaidų įrodymų nepateikė, priešingai pati atsakovė vėliau teigė, kad paslaugas gauna nemokamai. Vaiko poreikiams negali būti priskirtos sumos automobilio lizingui apmokėti. Pagrįsti nepilnametės poreikiai galėjo siekti ne daugiau nei 500 Eur/mėn.

7.17. Pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2 punktą atsakovė turi teisę su ieškovu nederinti savo išlaidų atostogoms, tačiau ieškovui kyla pareiga apmokėti vaiko išlaidų dalį. Ieškovo vertinimu, tokia sąlyga, nustatanti nekonkrečių ir vienašališkai vieno iš tėvų prisiimamų išlaidų apmokėjimą per pusę, prieštarauja pamatiniams teisės principams. 2020 metų sausio-lapkričio mėn. įvairiose sanatorijose atsakovė išleido 994,1 Eur, tačiau neaišku, ar ir kiek faktiškai buvo mokama už vaiką.

7.18. Sutartį su privačia mokykla atsakovė sudarė 2022 m. spalio 14 d., t. y. vos 6 savaitės po mokslo metų pradžios. Nėra pateikti jokie duomenys dėl to, kad atsakovė ieškojo kitos valstybinės mokyklos ar pan., išskyrus atsakovės teiginius. Nors atsakovė teigė, kad vaikui keitė mokyklą, kai lankomoje mokykloje buvo atsisakyta mergaitę perkelti į kitą klasę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad sutartis su mokykla buvo sudaryta anksčiau negu atsakovė teikė prašymą dėl vaiko perkėlimo į kitą klasę (2022 m. spalio 22 d.). Manytina, kad 2020 m. spalio 21 d. pažyma taip pat nepatvirtina būtinumo keisti ugdymo įstaigą. Sudarytoje sutartyje su nauja ugdymo įstaiga jokie vaiko spec. poreikiai nėra nurodyti ir aptarti. Atsakovė ugdymo įstaigos pakeitimo bei apmokėjimo nederino su ieškovu. Todėl atsakovė turi prisiimti susijusias išlaidas. Pirmoje klasėje dukra jokių būrelių nelankė (2023 m. vasario 17 d. DOK-29183).

7.19. Ieškovo vertinimu, su patikslintu priešieškiniu atsakovės pateikta sudaryta vaiko poreikių lentelė, kurioje nurodoma, kad vaiko poreikiai mėnesiui sudaro 2326 Eur yra nepagrįsta. Atsakovė kelis kartus sudarė vaiko poreikių lenteles, kuriose nurodomos sumos nuolat augdavo. Įrodymas apie vienkartinį 40 Eur mokėjimą psichologei 2023 m. vasario 25 d. nepatvirtina, kad spec. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 80 Eur suma.

7.20. Atsakovui mokama pensija yra nežymiai padidėjusi, jam išmokama dalis šiuo metu sudaro 416,57 Eur/mėn., o likusią sumą – 178,52 Eur, VSDFV perveda atsakovei.

7.21. Kaip matyti iš duomenys neskelbiami) progimnazijos 2022 m. spalio 28 d. Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo išrašo, dukros lankyta valstybinė mokykla siūlė sprendimo būdus. Tačiau nėra duomenų, kad atsakovė naudojosi pateiktais pasiūlymais, dėl ko tikėtina, kad atsakovės vienašališkas sprendimas rinktis mokslą privačioje mokykloje, nebuvo paremtas objektyviu būtinumu.

7.22. Atsakovė teismui 2022 m. gruodžio 6 d. pateikdama papildomus dokumentus nurodė, kad privačioje mokykloje pasikeitė (pagerėjo) mergaitės savijauta ir mokymosi rezultatai, o taip pat, kad privačioje ugdymo įstaigoje mažametė visą dieną yra sveikai ir sočiai maitinama, o mergaitės psichologinė būklė pagerėjo. Mergaitė privačioje ugdymo įstaigoje yra lavinama papildomai individualiuose muzikos ir dailės užsiėmimuose, Tokiu atveju darytina išvada, kad pripažinus išlaidas apmokant už privačią mokyklą pagrįstomis, kitos išlaidos vaiko poreikiams atitinkamai mažintinos (maistui, popamokinėms veikloms, privačiam psichologui). (2023 m. balandžio 20 d. DOK-65664).

Šalies argumentai

7.23. Ieškovo vertinimu, atsakovės nuolat į bylą teikti paaiškinimai dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo nėra susiję su nagrinėjama civiline byla. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė yra neigiamai nusiteikusi ieškovo atžvilgiu, nevengia vartoti necenzūrinių žodžių ir neigiamo turinio frazių ieškovo atžvilgiu.

7.24. Atsakovas į bylą pateikė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytą darbo sutartį su Lenkijos įmone, pagal kurią ieškovas dvi savaites per mėnesį dirba bei dvi savaites turi pertrauką. Į tai turėtų būti atsižvelgiama nustatant tėvo bendravimo su dukra tvarką. Atsakovės reikalavimai, kuriais ji siekia reglamentuoti atsakovo atostogavimo su vaiku grafiką, ar uždrausti atsakovui išvykti su vaiku iš Lietuvos, nepagrįsti bylos aplinkybėmis. Ieškovas yra nutraukęs kontraktą su ginkluotosiomis Ukrainos pajėgomis nuo 2023 m. liepos 4 d., byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų patyręs potrauminio streso sindromą ar kt., dėl ko galėtų kelti grėsmę nepilnametei dukrai, dėl ko reikėtų riboti jo bendravimą su dukra. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra konkreti, orientuota į maksimalaus laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Toks ieškovo siūlymas atitinka ir kasacinio teismo praktiką.

7.25. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis siekia 1800 zlotų/mėn. iki mokesčių (ekvivalentas eurais 402,70 Eur). Pagal kontraktą sudarytą Ukrainoje, ieškovas gavo atlyginimą Ukrainos grivinomis, kuris, remiantis pažymomis 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. sudarė 33 747 UAH, 2023 m. sausio – birželio mėn. 364 288,99 UAH. Atsakovės teiginiai, kad atsakovas neva išleidžia dideles pinigų sumas atostogoms ir sporto varžyboms ar brangiai aprangai pirkti, nėra pagrįsti įrodymais. Ieškovą finansiškai remia jo draugė, kuri jam taip pat yra paskolinusi lėšų. Lietuvos Respublikoje vaikams iš esmės visos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai.

7.26. Atsakovės iniciatyva gautos ir teismui pateiktos pažymos apie ieškovo gautas pajamas tarnaujant Ukrainoje yra panašaus turinio, tik antspauduotos skirtingų karinių dalinių antspaudais bei pasirašytos skirtingų dalinių vadų nei tos, kurios pateiktos ieškovo. Ši aplinkybė nėra pagrindas abejoti ieškovo pateiktų duomenų tikrumu.

7.27. Atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, o būtent dėl to, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu netenkintinas, nes kiekvienas asmuo turi teisę į teisminę gynybą. Be to, ir pati atsakovė reiškė priešieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, taip pat bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl atsakovės procesinių veiksmų, nes nagrinėjimas buvo atnaujintas atsakovei pareiškus naujus savarankiškus reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui (2023 m. rugpjūčio 22 d. DOK-131662; 2023 m. rugpjūčio 30 d. DOK-135844).

Atsiliepimas

8. Atsakovė savo poziciją atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje, atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, patikslintame priešieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika bei tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

8.1. Ieškinys atmestinas, nes ieškovo argumentai neatlaiko jokios kritikos ir negali būti pagrindu patenkinti jo keliamus nepagrįstus ieškinio reikalavimus. Ieškinio reikalavimas keisti/mažinti išlaikymą dukrai pažeidžia vaiko interesus. Ieškovas dar iki nutraukiant santuoką su atsakove žinojo apie išankstinį karo tarnybos nutraukimą savo noru nuo 2019 gegužės 21 d. Priimdamas tokį sprendimą jis privalėjo įsivertinti savo pajamas bei galimybes išlaikyti ir lankyti mažametį vaiką. Atsakovės žiniomis, ieškovas ir anksčiau neatsakingai elgėsi su finansais, kadangi dar iki šalių santuokos sudarymo turėjo įsiskolinimų, todėl jo asmeninės sąskaitos dažniausiai būdavo areštuotos išieškojimus vykdančių antstolių. Atsakovė santuokos metu išlaikė patį ieškovą, prižiūrėjo ir rūpinosi, kad būtų vykdomi įsipareigojimai kitiems jo ankstesniuose santykiuose gimusiems vaikams.

8.2. Ieškovas teikia išlaikymą dukrai pagal teismo Sprendimą pilna apimtimi bei savanoriškai papildomai išlaidauja, pirkdamas vaikui perteklinius daiktus, pasirinktinai papildomai prisideda prie kitų išlaidų (2019 m. vidutinis teiktas išlaikymas su papildomais prisidėjimais sudarė 316 Eur, 2020 m. - 345,83 Eur, 2021 m. – 467 Eur). Ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas.

8.3. Atsakovės manymu, ieškovas melagingai pridenginėja savo motina, kuri iš tikrųjų yra pakankamai sveika, gyvenanti savarankiškai, bendraujanti ir gaunanti nuoširdų rūpestį ir pagalbą iš šalia gyvenančio sūnaus bei kitų giminaičių.

8.4. Nesutiktina su ieškovo reikalavimu panaikinti Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2 papunktį, kuriame numatyta, kad už šalių nepilnametės dukros lankytiną lavinamąją užklasinę veiklą (meno mokyklas, būrelius), atostogas bei valstybės nekompensuojamas medicinines paslaugas šalys įsipareigoja mokėti lygiomis dalimis, po 1/2. Atsiliepimo pateikimo dienai dukra lanko meninę gimnastiką ir muzikos studiją (duomenys neskelbiami), išlaidos mėnesiui sudaro 113 Eur. Pagal poreikį yra tvarkomi mergaitės dantukai. Dukra atostogavo Turkijoje. Kadangi 2020 metais atostogų ieškovas nekompensavo, 2021 metais pilnai padengė vaiko atostogas į Turkiją.

8.5. Šalių santykiai nutrūko kai šeimai atostogaujant viename iš Turkijos kurortų atsakovas užmezgė artimus santykius su pasiturinčia medike iš Lenkijos. Atsakovės manymu, atsakovas pasirinko šią moterį, nes ji gali geriau užtikrinti ieškovo finansinius poreikius. Šalių dukrai tuomet buvo 4 metai.

8.6. Atsakovės manymu, ieškovas, siekdamas išvengti savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą bei atsakomybės už vaiko materialinę gerovę, bando nuslėpti tikrąją savo finansinę padėtį. Ieškovas gyvena pasiturinčiai, rengiasi brangiais firminiais rūbais, važinėja nauja Toyota Avensis mašina, Lietuvoje būna pakankamai dažnai, keliauja po pasaulį, atostogavo Lenkijos kurortuose, Turkijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Meksikoje. Ieškovas samdosi privatų advokatą.

8.7. Atsiliepimo teikimo metu šalių dukrai yra 6 metai, dukra yra priešmokyklinėje amžiaus grupėje, nuo 5 metų amžiaus lanko būrelius, susiduria su sveikatos problemomis, tokiomis kaip dažnos virusinės ligos, dantukų taisymas, reikalinga ortopedo pagalba. Be to, 2020 m. vaikui nustatyti specialieji poreikiai ir reikalinga papildoma logopedo, psichologo bei spec. pedagogo pagalba. Atsakovė apie vaiko poreikius ieškovą nuolat informuoja. Gydytojų nuomone, dukrai galbūt prireiks breketų dantų tiesinimui, akinių arba atsiras kitos nenumatytos didelės papildomos išlaidos, gerokai viršijančios numatytą fiksuotą dabartinę vaiko išlaikymo išmoką.

8.8. Ieškovas yra nepastovus, dukrą lanko nesilaikydamas nustatytos bendravimo tvarkos, neprisideda prie vaiko auklėjimo bei ugdymo, edukacijos, neigia vaiko specialiuosius poreikius bei specialistų rekomendacijas. Tėvas turi bendrauti su dukra 3 kartus kiekvieną savaitę bei 1 savaitgalį su nakvyne, tačiau vaiką lanko chaotiškai, neįspėjęs, o kada su dukra susitinka praleidžia kartu nedaug laiko, kada pačiam naudinga bei kaip jam pačiam norisi. Ieškovas nebendradarbiauja su atsakove, jos atžvilgiu nerodo jokio geranoriškumo. Dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo atsakovė kreipėsi į antstolį, teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl baudos skyrimo ieškovui dėl bendravimo tvarkos nevykdymo.

8.9. Ieškovas gyvena moraliai neatsakingai, savo vedamą gyvenimo būdą yra linkęs demonstruoti mažametei dukrai. Ieškovas yra grasinęs atimti, išsivežti dukrą visam laikui. 2021 liepos mėn. ieškovas jėga išsivežė dukrą iš namų, grasindamas, jog motina daugiau jos nepamatys, dėl ko buvo kviečiama policija. Vaiko tėvas yra miegojęs su vaiku vienoje lovoje, kai viešėjo Zarasuose pas savo mamą (vaiko močiutę). Atsakovės teigimu, ieškovas yra ūmaus būdo, neinantis į kontaktą ir kompromisus.

Šalies argumentai

8.10. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė svarių įrodymų, kodėl reikėtų keisti nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovas siekia jam patogios bendravimo tvarkos su dukra, ignoruodamas vaiko ir atsakovės interesus. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad yra bedarbis bei neturintis jokio turto, nenurodo jokio savo gyvenamosios vietos adreso. Pagal byloje pateiktą medžiagą, ieškovas dvi savaites gyvena Lietuvoje ir dvi savaites Lenkijoje. Ieškovo siūlomas bendravimas su vaiku mėnesio trečią ir ketvirtą savaitę, du savaitgalius iš eilės, nepatogūs vaikui, nes būtų pernelyg ilgas tėvo laukimas vaikui. Taip pat nepatogus ir atsakovei. Atsakovė nesutinka ir su kompensavimo mechanizmu.

8.11. Mergaitė turi aiškiai žinoti, kada susitiks su tėvu, o vaiko mama turi turėti galimybę planuoti laiką, užtikrinti dukrai tinkamą režimą bei sąlygas poilsiui ir mokymuisi. Ieškovas valstybinių (religinių) švenčių nei pats, nei su savo artimaisiais nešvenčia. Iki šiol jis nesveikino dukros per ieškinyje jo išvardijamas šventes net nuotoliniu būdu. Vykimas automobiliu į Lenkiją švęsti didžiųjų metų švenčių išvargintų vaiką. Šalių santykiai iki šiol yra itin konfliktiški, bendravimo laiko kompensavimas keltų nesutarimus. Atsakovė sutiktų, kad ieškovas atostogautų su dukra tik visapusiškai išsiaiškinus jo objektyvias galimybes, vasaros sezono laikotarpiu, palaipsniui pratinant mažametę atostogauti su tėvu, pradedant atostogas Lietuvoje, po kurio laiko tėvas galėtų išsivežti dukterį ir į užsienį.

8.12. Atsakovas skambina dukrai daug kartų, įvairiu paros metu, neatsižvelgia į vaiko dienotvarkę. Prašomas nustatyti bendravimas nuotoliniu būdu nėra tinkamas, nes siūlomi per ilgi intervalai, vaikas turės „budėti“ laukdamas skambučių. Atsakovas atostogaudamas Meksikoje buvo užblokavęs įeinančius skambučius, taip taupė savo kaštus (2021 m. gruodžio 3 d. DOK-224662).

Atsiliepimas

8.13. Ieškovas, patikslindamas reikalavimus, iš dalies atsižvelgė į atsakovės atsiliepime į pradinį ieškinį išreikštas pastabas, pvz. vaiko grąžinimo laikas sutrumpintas viena valanda, sukonkretintos darbo dienos, per kurias tėvas siekia bendrauti su dukra, tačiau vaiko grąžinimo laiko intervalas liko neapibrėžtas. Ieškovas atsižvelgė į atsakovės poziciją ir dėl bendravimo su dukra šventinėmis dienomis (Šv. Kalėdos), sumažino viena diena bendravimo laiką vaizdo skambučiais.

8.14. Atsakovės teigimu, pastaruosius trejus metus ieškovo bendravimas su dukra retėjo, buvo nepastovus ir nenuoseklus. Atsakovė negalėdavo „išsiprašyti“ vaiko tėvo nuvežti dukrą į Lietuvos pajūrį, Druskininkus ar pan. Jau daugiau nei pusę metų ieškovas nebuvo pasiėmęs dukros su nakvyne.

8.15. Atsakovės manymu, ieškovo 2022 m. balandžio 18 d. išvykimas į Ukrainą dalyvauti karo veiksmuose yra vaiko prioritetų pamynimas, nes vaikas negalėdamas susitikti su tėvu betarpiškai, nežinodamas, kada pamatys tėvą, išgyvena neigiamus jausmus ir emocijas. Tai, atsakovės manymu, yra psichologinis ir emocinis smurtavimas prieš mažametę dukrą.

8.16. Trumpam grįžęs iš Ukrainos, ieškovas susitiko su dukra neplanuotai, išbalansavo mažametę iš nuolatinio jos ritmo. Atsakovės teigimu, ieškovas sparčiai augančios dukros nebepažįsta, tėvas su vaiku yra atpratę vienas nuo kito, ryšys silpnėja. Išlieka opus klausimas dėl lovos, kur vaikas ir ieškovas miegotų, jei ieškovas nusivežtų dukrą į Zarasus pas savo mamą. Nėra tinkama jiems miegoti vienoje išskleidžiamoje lovoje. Be to, kelionė į Zarasus ir atgal vaiką vargintų.

8.17. Vaiko tėvas stato dukrą tarpininkės vaidmenyje santykiuose su atsakove (vaiko mama), kelia konfliktus vaiko akivaizdoje. Ieškovas, būdamas Lietuvoje 2 savaites iš eilės, neturėdavo kuo užsiimti, nesugebėdavo išlaukti savo pagal grafiką konkrečių bendravimo su dukra dienų, nuolat trukdė atsakovės planams, persekiojo.

8.18. Atsakovės nuomone, ieškovas galimai artimai bendrauja ne tik su Lenkijos piliete E. K., bet turi moterų ir Zarasuose, Ukrainoje. Ieškovas naudojasi moterimis, visą savo gyvenimą palikdavo šeimas be jokių skrupulų ir atsakomybės. Paliko visus savo tris vaikus jiems esant mažamečiams: vyriausiąją dukrą kūdikystėje, sūnų pradedantį lankyti mokyklą, o šalių dukrą Š. L. esant 4 metų ypač netikėtai, kas nulėmė dukros vystymosi regresą. Dukra tėvo bijo, galvoja ką sakyti, kaip elgtis, kad nesupykdyti tėčio, tuo pačiu kiekvieną kartą bijo, kad daugiau jo nepamatys (2022 m. rugpjūčio 1 d. DOK-128686).

8.19. Atsakovės manymu, ieškovas neturi tėvystės įgūdžių, atsakomybės ir pareigos jausmo dukrai, yra priklausomas nuo piktavališkai nusiteikusios savo sugyventinės E. K., kurios tikslas, atsakovės nuomone, yra tenkinti savo asmeninius neišsipildžiusius motiniškus instinktus naudojantis svetimu vaiku (2022 m. rugpjūčio 12 d. DOK-135493).

8.20. Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas dalyvauja karo veiksmuose Ukrainoje, ieškovas neatskleidžia aplinkybių apie gaunamas pajamas. Ieškovas savo noru paliko šeimą bei mažametę dukrą bei apsigyveno neva Lenkijoje, savo noru nutraukė karinę tarnybą Lietuvoje 2019 m., negrįžo į Lietuvą valstybėje paskelbto karantino laikotarpiu, nelankė bei nesirūpino dukra, pats savo noru išvažiavo kariauti į Ukrainą 2022 m. balandžio mėn. Atsakovės nuomone, ieškovo pajamos dalyvaujant karo veiksmuose gali siekti nuo 3400 JAV iki 10 000-20 000 JAV dolerių per mėnesį.

8.21. Ieškovas, būdamas Ukrainoje, vaizdo pokalbių su dukra metu nuolat įspėja, jog 20 val. vakaro turės važiuoti dirbti. Tėvas yra parodęs vaikui ginklą, pasirodęs su liemene bei šalmu ir kita įranga. Taip dukra įtraukiama į vaikui netinkamus pokalbius. Tėvas matant ir girdint dukrai kalba apie tankus, raketas ir pan., pažindina dukrą su rusiškai kalbančiais savo bendražygiais, tokiu būdu, mažametei užkraudamas dar didesnę psichologinę naštą augant be tėvo, nuolat laukti ir papildomai nerimauti. Mergaitė net aptarinėjo su klasės draugais, ką ji darys, „jeigu tėtį nušaus“. Ieškovo elgesys yra neatsakingas, nes dukra gali likti našlaite.

8.22. Atsakovės nuomone, ieškovas ieškinį teikė ir bylą tęsia savo sugyventinės E. K. nurodymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidas dengia ne jis pats, o minėta moteris.

8.23. Nepilnametė Š. L. nuo 2022 lapkričio vidurio lanko privačią pradinę „(duomenys neskelbiami)“ mokyklą kurios mėnesio paslaugų mokestis yra 450 Eur/mėn. arba 5400 Eur per vienerius mokslo metus. Prie dukters privataus mokyklinio ugdymo turi finansiškai prisidėti ir vaiko tėvas, kuris visiškai nedalyvauja dukters gyvenime, auklėjime ir formaliojo ugdymo proceso užtikrinime (2023 m. sausio 17 d. DOK-9326).

8.24. Ieškovas pateikė duomenis, kad pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. pasirašytą kontraktą dalyvavo Ukrainoje vykstančiuose karo veiksmuose, tačiau jau nuo 2022 m. pavasario praktiškai nepasirodė Lietuvoje ir su dukra nebendravo, motyvuodamas savanoryste Ukrainoje vykstančiuose karo veiksmuose, tačiau įrodymų šiai aplinkybei (savanorystei Ukrainoje) pagrįsti nepateikė.

8.25. Teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, priėmimo metu ieškovas jau buvo nutraukęs tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir išvykęs gyventi į Lenkiją. Ieškinį pareiškęs vaiko tėvas nurodė, kad procesinių dokumentų parengimu, nutraukiant santuoką pasirūpino atsakovė (vaiko motina), jis neva pasirašė neskaitęs ir nesigilinęs, tikėdamasis, kad ateityje pavyks geruoju susitarti dėl bendravimo su dukra. Būdamas kariškis vaiko tėvas turėtų būti taisyklių besilaikantis asmuo.

8.26. Atsakovės patikslintu priešieškiniu siūloma nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarka atitinka mažametės poreikius palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu pagal objektyvias tėvo galimybes.

8.27. Ieškovas yra baustas administracine tvarka, skiriant jam įspėjimą, pagal LR ANK 73 str. 1 d. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Ieškovui grįžus iš karo zonos, turi būti pereinamasis laikotarpis bendravimo tvarkoje.

8.28. Nepilnametės Š. L. poreikiai su jos amžiumi tik auga, nepilnametė turi specialiųjų poreikių, pradėjo lankyti mokyklą. Byloje neegzistuoja sąlygos, susijusios su ieškovo darbingumo praradimu, sveikatos būklės pablogėjimu, išlaikytinių atsiradimu ir pan., kad esminiai būtų pablogėjusi vaiko tėvo turtinė padėtis. Ieškovas ir atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką. Ieškovas privataus advokato ir kitoms (vertimams) su bylinėjimusi susijusioms paslaugoms patiria ženklias išlaidas, kurios galėjo būti panaudotos vaikui išlaikyti, tai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes apie neva sunkią jo turtinę padėtį bei būtinybę mažinti dukrai priteisto išlaikymo dydį. Ieškovas turi galimybių keliauti prabangiais automobiliais tarp dviejų valstybių, Lietuvos ir Lenkijos. Ieškovo sugyventinės E. K. daromų pavedimų ieškovui į lietuvišką banko sąskaitą paskirtys - „paskola“, „pascola“, „pervedimas“ vertintinos kritiškai. Ieškovas, nurodydamas, kad teismo sprendimo, kuriuo prisiėmė pareigą išlaikyti dukrą priėmimo metu, turėjo santaupų, kurios vėliau išseko, šios aplinkybės teismui ir proceso dalyviams neatskleidė. Byloje esančios nuotraukos liudija, kad ieškovas gyvena savo sugyventinei priklausančiame prabangiai įrengtame name Varšuvoje.

8.29. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju byloje egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos skirti baudą ieškovui V. L. už piktnaudžiavimą procesu (2023 m. vasario 20 d. DOK-29450).

8.30. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovas vėluoja teikti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis, taip pat apmokėti išlaidas pagal Sprendimo 4.2 punktą. Ieškovas neprisidėjo prie dukros 8-o gimtadienio kaštų, nors tokią nuostatą yra įsitraukęs į savo ieškinį. Neprisidėjo prie baldų vaikui pirkimo, o dėl dukros atostogų apmokėjimo, atsakovei teko kreiptis į antstolius. Atsakovei finansinę pagalbą teikia jos pensininkai tėvai (Š. L. seneliai).

8.31. Atsakovės nuomone, teismas beveik du metus nesugeba sustabdyti ieškovo pradėto finansinio bei institucinio smurto prieš vienišą mamą (atsakovę), nubrėžti ribas ginant viešą interesą bei mažamečius vaikus, toleruoja ieškovo bei jo advokatės smurtą teismo akivaizdoje, kuomet ieškovas meluoja, šmeižia, apiplėšinėja atsakovę per šventes, atostogas.

8.32. Nepilnametė šalių dukra nuo 2022 lapkričio 13 d. lanko privačią pradinę „(duomenys neskelbiami)" mokyklą, kurios mėnesio paslaugų mokestis yra 450 Eur/mėn. (5400 Eur per vienerius mokslo metus). Dar 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba nepilnametei nustatė emocijų (nerimo spektro) sutrikimą, nežymų kalbos neišsivystymą bei mokymosi sunkumus. Valstybinė mokykla bei mokytoja ir jos taikomi ugdymo bei bendravimo metodai vaikui netiko, bandymai perkelti ją į kitą valstybinę mokyklą ar bent kitą klasę viduryje mokslo metų buvo nesėkmingi, o privati (duomenys neskelbiami) mokykla atliepia visus nepilnametės Š. L. poreikius, užtikrina vaikui sklandų ugdymosi procesą (2023 m. balandžio 5 d. DOK-56625).

8.33. Ieškovas teikdamas ieškinį nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktinių aplinkybių pasikeitimą ir poreikį pakeisti skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarką. Pasikeitusia aplinkybe buvo tik ieškovo išvykimas į Ukrainą, iš kurios jis yra jau sugrįžęs.

8.34. Aplinkybė, kad atsakovas 2023 m. liepos 4 d. nutraukė kontraktą su Ukrainos gynybos ministerija, atsakovės nuomone, liudija jo nepastovumą. Atsakovas nepateikė paaiškinimų dėl kontrakto nutraukimo priežasčių. Atsakovės nuomone, ieškovas dėl dalyvavimo aktyviuose karo veiksmuose, užimdamas snaiperio pareigybę, galimai patyrė rimtus psichoemocinės sveikatos sužalojimus. Ieškovas nedalyvavo jokiuose pozityvią tėvystę formuojančiuose mokymuose, atsisakė atvejo vadybos, motyvuodamas tuo, kad nuolat gyvena užsienyje. Vaiko tėvo staigus tiesioginio bendravimo su dukra atnaujinimas gali sukelti ženklias neigiamas pasekmes vaiko emocinei raidai. Nepasitikėjimą kelia ir atsakovo darbo sutartis su Varšuvoje veikiančia įmone, kur ieškovas puse etato neva dirba dažytoju už mažą algą.

8.35. Ieškovas grįžęs iš Ukrainoje vykstančio karo, apsiribojo pora susitikimų su dukra, toliau dukters nelanko, taip pat nenurodė atsakovei, kada ketina artimiausiu metu aplankyti dukrą, nepaisė savo ieškiniu prašomų nustatyti bendravimo periodų, t. y. atvykęs į Lietuvą bendravo su dukra antrą rugpjūčio mėnesio savaitę, o ne trečią ir ketvirtą savaitę, kaip prašo ieškinyje.

8.36. Atsakovė baiminasi, kad šalių dukra gali būti perduota Lenkijos pilietei E. K., kuri finansuoja ieškovo išlaidas šios bylos nagrinėjime, už ieškovą jo vardu rašė žinutes atsakovei ir kt. Šalių dukra yra itin jautri, turi daug baimių ir nerimo savo tėvo atžvilgiu, daug neigiamų patirčių, neigiamą nusistatymą ir emocijas tėvo sugyventinės atžvilgiu.

8.37. Institucija, kuri teikia išvadą dėl šalių pareikštų reikalavimų tik 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje pagaliau atkreipė dėmesį į atsakovės pateiktų garso įrašų turinį bei paties vaiko pasakojimus, kurie patvirtina atsakovės teiginius, susijusius su ieškovo smurtavimu prieš dukterį ir mažametės psichoemocinės, o galimai ir fizinės būklės žalojimu.

8.38. Nagrinėjant bylą nebuvo ištirtos ieškovo gyvenimo sąlygos Lenkijoje. Atsakovės nuomone, jokiu būdu negalima leisti išvežti mažametę šalių dukterį už Lietuvos Respublikos ribų, neturint rašytinio vaiko motinos sutikimo.

8.39. Taip pat, atsakovės nuomone, ieškovas neketina laikytis prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. Konkretus ieškovo darbo grafikas su Lenkijos įmone „Mowi Investments“ teismui nepateiktas.

8.40. Vaiko tėvas šiuo metu prisiėmė papildomų įsipareigojimų, tarp jų – 550 Eur/mėn. būsto Vilniaus mieste nuomą, o vaikui siekia mokėti vos 259 Eur/mėn.

8.41. Š. L. lankomi būreliai kainuoja 60 Eur/mėn., neformaliojo ugdymo paslaugos turi polinkį brangti. Vaikui yra diagnozuota trumparegystė, todėl metinis akinių bei okulisto poreikis sudaro 596 Eur arba 50 Eur/mėnesiui. Mergaitei nuolat tvarkomi dantys, ateityje numatytas brangiai kainuojantis ortodontinis gydymas; pastebėta alergija katėms. Dėl vaikui diagnozuoto nerimo, kylančių mokymosi sunkumų bei ieškovo netinkamo smurtinio elgesio su dukra mergaitei neišvengiamai reikalinga ne tik privati mokykla, kurioje mažametei skiriamas individualus dėmesys, bet ir psichologo pagalba. Psichologo išlaidos mėnesiui – 120 Eur (3 vizitai per mėnesį po 40 Eur kas 10 dienų). Psichologą dukrai rekomendavo medikai, Vilniaus miesto Pedagoginės ir psichologinės tarnyba, vaiko teisių apsaugos institucijos ir atvejo vadybos specialistai. Dėl mergaitės papildomo emocinio stiprinimo ne kartą yra pasisakiusi ir jos mokytoja. Psichologinė pagalba neišvengiamai reikalinga ir atstatant dukros ryšį su tėvu. Vaiko poreikis mokyklai pagrindiniam ugdymui kas mėnesį 450 Eur, o nuo kitų mokslo metų, t. y. 2024/2025 ugdymo mokestis – 500 Eur.

8.42. Iš 2023 m. birželio 25 d. išduotos pažymos atsakovei apie ieškovo pajamas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose matyti, kad ieškovui iš viso buvo išmokėta 242891,3 grivinos (6336,38 Eur).

8.43. Atsakovė akcentavo, kad ieškovas 2021 m. su dukra bendravo vidutiniškai 8 dienas per mėnesį, 97 dienas iš 365 arba tik 26 proc. viso laiko. Nurodė, kad šiuo metu situacija yra ypač grėsminga dėl mažametės jautrumo, nuolatinio nerimo bei baimių būnant su tėvu, kategoriškos vaiko nuomonės, jog nenori vykti į Lenkiją. Vaiko tėvas pats teismo posėdyje pripažino, jog paskutinių susitikimų su dukra metu jautėsi tarp jo ir vaiko įtampa, mergaitė daug nerimavo ir nuolat skambino mamai.

8.1. Atsakovė prašė nubausti ieškovą su jo atstove už piktybiškumą bei teismo klaidinimą (2023 m. rugpjūčio 22 d. DOK-131654; 2023 m. rugpjūčio 31 d. DOK-136729; DOK-136672).

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teikė byloje išvadas dėl šalių procesinių dokumentų, kitus su nepilnamečio vaiko situacija susijusius dokumentus.

10. Posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį jo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl saugumo įsipareigojimų negali atskleisti tikslios vietos, kur dalyvavo kariniuose veiksmuose Ukrainoje, taip pat negali detalizuoti, ar patyrė ir kokių sveikatos sutrikdymų. Patvirtino, kad grįžo iš Ukrainos galutinai, vėl vykti neketina. Dėl automobilio, kuriuo atvyko iš Lenkijos 2023 m. rugpjūčio mėn. į Lietuvą dalyvauti teismo posėdyje ir susitikti su dukra, pažymėjo, kad ankstesnis automobilis Toyota sugedo, todėl draugė jam paskolino šį automobilį. Mano, kad jo emocinė ir psichologinė būsena yra stabili. Jis kvestionuoja pačios atsakovės būseną, nes ji visiems rašo skundus ir laiškus, pavyzdžiui, ką tik atsiuntė laiškus jo naujam darbdaviui Lenkijoje, buto nuomotojui Vilniuje ir kt. Nepamena, kad prieš metus Klaipėdoje būtų sudavęs dukrai. Mano, kad galėjo paraginti „zuiki, valgyk, katinėli“, ne daugiau. Dėl darbo susiradimo, ieškovas 25 metus buvo kariškis, yra sunku dabar susirasti darbą. Yra užsiregistravęs į pozityvios tėvystės kursus organizacijoje „Gelbėkite vaikus“, laukia eilėje, skaito knygą „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“. Bandė susisiekti ir pabendrauti su dukros psichologe. Su dukra buvo susitikęs dvi dienas iš eilės, matė, kad vaikas yra galimai įsibaiminęs ar prigąsdintas, nes kai važiavo iš vieno prekybos centro į kitą, mergaitė skubiai ėmė skambinti mamai ir detaliai pasakoti, kur jie važiuoja. Dukra keistai vis klausinėjo: „tėti, ar tu vienas?“, „tėti, o kiek ten yra lovų, kur tu gyveni?“ ir pan. Nenupirko dukrai jos prašyto rankinuko, kuris kainavo virš 100 Eur, nes manė, kad tokio amžiaus mergaitei tai nebuvo tinkamas daiktas, pasiūlė pasirinkti labiau vaikui tinkamą. Su dukra nori bendrauti maksimaliai, tiek, kiek tik leidžia galimybės. Paskutinio susitikimo metu su atsakove sutarė, kad jis dukrai nupirks akvariumą, o atsakovė pasirūpins žuvyčių nupirkimu.

Atsiliepimas

11. Atsakovė posėdžio metu prašė tenkinti patikslintą priešieškinį jos procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, o ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškovas teisminiu procesu trikdo jos ir vaiko gyvenimą. Patvirtino, kad dukra turėjo stiprų ryšį su tėvu, laukdavo susitikimų su juo, tačiau ieškovo neprognozuojamumas vargino ir ją, ir dukrą. Ieškovui esant karo veiksmuose Ukrainoje, jis su dukra bendravo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, su vaizdo galimybe, bendraudavo maždaug kas antrą dieną. Mergaitė nekenčia ieškovo sugyventinės E. K., nes žino, kad ta moteris iš jos atėmė tėvą. Vaikas nenori vykti į Lenkiją. Atsakovė su savo mama (dukros močiute) mergaitei yra paaiškinusios, kad ji turinti miegoti atskirai nuo tėvo.

12. Tarnybos atstovė posėdžio metu sutiko, kad nustatant bendravimo tvarką galimai yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas su dukra bendrautų viešose vietose, be nakvynių. Pažymėjo, kad vaiko tėvai turi kooperuotis, siekiant atkurti vaiko saugų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Bendravimas su nakvynėmis galėtų būti taikomas, kai vaikas pats norės, pradžioje – viena nakvynė, palaipsniui ilginant iki 2-3 nakvynių savaitgalio metu. Šventes ir mokyklines atostogas tėvai turėtų dalintis lygiomis dalimis. Kai tėvas Lietuvoje, rekomenduotina numatyti bendravimą ne tik savaitgalio metu, bet ir bent dvi darbo dienas. Išlaikymo klausimai spręstini vadovaujantis geriausiais vaiko interesais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

13. Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turi nepilnametę dukrą Š. L., gimusią (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), mergaitė šiuo metu yra 8 metų 7 mėnesių amžiaus. Šalys gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) iki kol šalių santuoka buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu (duomenys neskelbtini) Sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, Tarnybos poziciją bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatyminis reglamentavimas lemia, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-279-567/2018; kt.).

16. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

17. Šiuo metu galioja Sprendimu nustatyta tokia ieškovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią „5.1. Pareiškėja R. L. įsipareigoja leisti ir netrukdyti pareiškėjui V. L. bendrauti su nepilnamete Š. L. susitikimo su vaiku dieną suderinus su vaiko motina likus ne mažiau, nei 3 kalendorinėms dienoms iki numatomo susitikimo; 5.2. Pareiškėjas V. L. įsipareigoja bendrauti su nepilnamete Š. L. pasirinktinai 1 arba 2 kartus per savaitę darbo dienomis bei pasirinktinai vieną šeštadienį ir du sekmadienius per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 21 val. Dukrai sulaukus 6 m., tėvas vieną šeštadienį ir sekmadienį per mėnesį pasirinktinai su dukra gali praleisti su nakvyne, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 21 val.“.

18. Abi šalys prašė pakeisti galiojančią bendravimo tvarką jų nurodytu būdu (žr. šio sprendimo 5, 6 punktus). Ieškovas prašė nustatant bendravimo tvarką atsižvelgti į tai, kad jis dalį laiko gyvena ir dirba Lenkijoje, todėl neturėtų galimybės kas kelias dienas vis atvykti susitikti su dukra. Todėl prašė nustatyti, kad jis su vaiku bendrauja mėnesio 3-ią ir 4-ą savaitėmis. Atsakovė teigė, kad bendravimas turi būti pastovus, be didelių pertūkių, todėl tėvas su vaiku turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį.

19. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad nėra esminių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama galiojanti bendravimo tvarka, išskyrus ieškovo buvimą ir dalyvavimą karo veiksmuose Ukrainoje nuo 2022 m. pavasario-vasaros iki 2023 m. vasaros, tačiau įvertinus tai, kad abi bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose reiškė reikalavimus dėl bendravimo tvarkos keitimo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių kyla nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismas sprendžia, kad yra reikalinga pakeisti galiojančią bendravimo tvarką, ją detalizuojant, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

20. Iš bylos medžiagos, Tarnybos dokumentų nustatyta, kad jog mažametė Š. L. gyvena su atsakove (mama) trijų kambarių, 71,78 kv. m. ploto bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Būstas su visais patogumais. Tarnybos atstovų apsilankymo metu 2021 m. rudenį namuose buvo tvarkinga ir švaru. Mergaitė namuose turi atskirą lovą, kambaryje yra visi reikalingi baldai, žaislai ir ugdymosi priemonės. Gyvenamojoje vietoje yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai.

21. Nustatyta, kad ieškovas kreipimosi į teismą metu gyveno Lenkijoje, ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ieškovas dažnai lankydavosi Lietuvoje. Bylos nagrinėjimo metu, nuo 2022 m. pavasario-vasaros iki 2023 m. liepos 4 d. ieškovas buvo Ukrainoje, dalyvavo karo veiksmuose. Šiuo metu ieškovas Lietuvoje nuomojasi dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovai nustatė, kad nurodytame bute yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Bute yra miegamasis ir svetainė, sujungta su virtuve ir valgomojo zonomis. Miegamajame yra dvigulė lova, kiti baldai. Svetainėje yra sofa-lova, fotelis-lova, čiužinys-lova, kiti baldai. Tarnybos vertinimu, sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiu, laisvalaikiui. Taip pat Tarnybos atstovai įvertino ieškovo mamos A. L. gyvenimo sąlygas, nustatė, kad moteris gyvena dviejų kambarių su virtuve bute, adresu (duomenys neskelbtini); butas su visais patogumais, šviesus, erdvus, apsilankymo metu buvo tvarkinga, švaru (2023 m. balandžio 26 d. DOK-68922; 2023 m. rugpjūčio 4 d. DOK-124141).

22. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santykiai yra gana konfliktiški. Ypač neigiamai ieškovo atžvilgiu nusiteikusi atsakovė. Tai liudija į bylą pateikti šalių tarpusavio susirašinėjimai, parodymai teismo posėdžių metu. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 metais žinutėse necenzūrinius žodžius ieškovės atžvilgiu naudojo ieškovas, o vėlesniu laikotarpiu priešingai – atsakovė žinutėse žemino, menkino, užgauliojo ieškovą.

23. Nustatyta, kad šeimai nuo 2021 m. liepos 22 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, kuris inicijuotas atsakovės prašymu, kai 2021 m. liepos 18 d. apie 11 val. ieškovas ir atsakovė vaiko akivaizdoje vaiko paėmimo-perdavimo metu susistumdė. Vaiko situacija buvo vertinta ir prieš mėnesį, gavus vaiko motinos (atsakovės) el. laišką, kuriame moteris nurodė, kad dukros tėvas nesilaiko teismo patvirtinto šalių susitarimo dėl bendravimo tvarkos (Vaiko situacijos vertinimo 2021 m. birželio 16 d. anketa Nr. (duomenys neskelbiami); Vaiko situacijos vertinimo 2021 m. liepos 22 d. anketa; 2021 m. lapkričio 18 d. DOK-214465).

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas kritiškai vertina abiejų šalių paaiškinimus, susijusius su ieškovo bendravimo su vaiku aplinkybėmis, nes šalių pozicijos yra tarpusavyje prieštaringos: ieškovas teigia, kad nori maksimaliai bendrauti su dukra, deda pastangas, o atsakovė teigia, kad ieškovas nesirūpina, nesidomi dukra, bendrauja tik tada, kai jam patogu ir pan. Taip pat ir pačios atsakovės pozicija dėl to, kuo pasireiškia netinkamas ieškovo elgesys vykdant bendravimo tvarką, yra prieštaringas: viena vertus atsakovė teigia, kad bendravimo turėtų būti daugiau, nes mergaitė ilgisi tėvo, todėl ilgesni nebendravimo laikotarpiai (2 savaičių, kuomet ieškovas būtų Lenkijoje) neigiamai veiks vaiką, kuris laukia susitikimų su tėvu, kad atsakovo 2021 metais bendrautos su vaiku 97 dienos (iš 365; 26 proc.) yra per mažo intensyvumo bendravimas ir kt., o kita vertus nurodo, kad bendravimo yra per daug, nes atsakovas būdamas Lietuvoje pernelyg dažnai skambindavo jai ir dukrai, nepagrįstai norėjo bendrauti jam nepriskirtomis dienomis, kad dukra bijo tėvo, kad tėvas nebesupranta augančio vaiko poreikių, kad dukra pavargsta nuo bendravimo, todėl bendravimo turėtų būti mažiau ir kt.

25. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, yra svarbu įvertinti nepilnamečio vaiko ne kartą specialistams išsakytą nuomonę:

Žemesnės instancijos teismas

24.1. 2021 m. birželio 9 d. nepilnametė savo namuose išklausoma Tarnybos atstovo pokalbio metu buvo gerai nusiteikusi, pasakojo, kad ir su mama ir su tėčiu sutaria gerai, mėgsta su jais leisti laiką, eiti į lauką (Vaiko situacijos vertinimo 2021 m. birželio 16 d. anketa Nr. (duomenys neskelbiami).

24.2. 2021 m. lapkričio 4 d. nepilnametė savo namuose išklausoma Tarnybos atstovo nurodė, kad su tėčiu bendrauja, bet jis gyvena toli ir ne visada gali atvažiuoti. Ji pasakojo, kad susitikus su tėčiu nuvažiuoja į miestą, pažaidžia slėpynes, gaudynes, kartais skaito, nuvažiuoja aplankyti močiutę į Zarasus. Tėtį mergaitė apibūdino kaip gerą, jai patinka, kai tėtis paprašo jos pakasyti jam nugarą, paminėjo, kad tėtis užsako jai rūbelius, nuperka žaislus. Mergaitė mamą apibūdino kaip gerą, kartu mėgsta žaisti slėpynes, gaudynes, važiuoti į žaidimo aikšteles. Anot nepilnametės, ja rūpinasi abu tėvai, abu nuperka jai rūbų, žaislų, mama daro valgyti, prižiūri, kai ji serga, nuveža į darželį ir būrelius, padeda, jeigu reikia, tėtis pasiima ją iš darželio, kai gali. Pažymėjo, kad su tėčiu dažnai kalbasi telefonu (2021 m. lapkričio 18 d. DOK-214465).

24.3. 2022 m. vasario 21 d. nepilnametė Tarnybos patalpose išklausoma Tarnybos atstovo nurodė, kad su mama nesipyksta, taip pat patinka būti su tėčiu. Mergaitės teigimu, pas tėtį būti negalima, nes ten gyvena kita žmona, ji yra labai blogas žmogus. Ji yra bloga, nes pavogė ir išsivežė tėtį. Išsakė baimę, kad ir jos mamą gali kažkas pavogti taip, kaip pavogė tėtį. Kad tėtį pavogė kita žmona, jai sakė mama. Išsakė baimę, kad jei tėčiui su nauja žmona gims vaikas, tėtis ją pamirš, nes visą laiką bus su nauju vaiku. Pokalbio metu mergaitė buvo nerami, daug judėjo (Vaiko situacijos vertinimo 2022 m. vasario 22 d. anketa Nr. (duomenys neskelbiami)).

24.4. 2023 m. liepos 27 d. nepilnametė Tarnybos patalpose išklausoma Tarnybos atstovo noriai sutiko pasikalbėti, nors pokalbio metu sunkiai telkė dėmesį. Pasak vaiko, į skyrių ji atvyko su mama, su kuria gyvena. Pasakoja, kad mama yra gera, rūpestinga, nusiskundimų neišsakė. Pasak nepilnametės, ji vakar ir užvakar dienas leido su tėčiu, paprašyta papasakoti daugiau nurodė, kad buvo prekybos centre, kad tėtis turi naujus namus, kuriuose, jai mama sakiusi, kad būtinai turi būti jai atskira lova. Jei lovos nebus – mergaitė ten nenakvos. Vaikas pasakoja, kad jai atrodo labai svarbu, kad ji su tėčiu nemiegotų vienoje lovoje, o turėtų atskirą, savo. Š. L. paklausta, ar jau svečiavosi pas tėtį namuose tik nurodo, kad ten nenakvos, nes ten nėra lovos, jeigu lova būtų, nakvoti gal ir norėtų, tačiau pirmiausia turinti įsitikinti ir ji, ir mama, ar lova nupirkta. Mergaitės papildomai paklausta, ką prisimena, kaip vakar su tėčiu praleido dieną, Š. L. dairėsi pro langus, ilgai galvojo ir nurodė, kad buvo prekybos centre, daugiau neatsimena. Pasiteiravo, ar kas nors žino ir pažįsta Evą, nurodė, kad E. K. jai nepatinka, nes ji atėmė iš Š. L. tėtį. Sako, kad E. K. gyvena Lenkijoje ir ji niekada nenori ten važiuoti. Papasakojo, kad tėtis jai pažadėjo, kad rytoj važiuos pirkti žuvyčių. Sako, kad kartu jų pirkti vyks ir mama. Š. L. nurodo, kad mama neprieštarauja ir leis jai auginti žuvytes. Mergaitė pasakoja, kad šiais mokslo metais lankė naują mokyklą, ten jai labai patinka, labiau, nei buvusioje mokykloje, kurioje ji įvardina neturėjusi draugų. Naujoje, sako, turi ir draugų ir mokytojai labai draugiški, mokytis sekasi, noriai eina į mokyklą. Š. L. paklausta apie giminaičius, įvardina, kad turi dvi seneles, viena jų gyvena Jonavoje, kita – Zarasuose. Prisimena, kad su senele, gyvenančia Zarasuose per šią vasarą bendravo gal vieną kartą, su senele, gyvenančia Jonavoje – neprisimena. Vaikas pasiteirauja, ar mama skyriui atsiuntė garso įrašus, kuriuose Š. L. mamai pasakoja, kaip tėtis jai trenkė kažkur į nugarinės dalies pečių, sprando, pakaušio sritį (ranka parodo). Vaikas nurodo, kad ji papasakojo mamai, kaip tėtis jai, kai ji buvo 5 arba 6 metų trenkė į parodytą vietą, nes ji išspjovė maistą. Vaikas sako, kad nors ir papasakojo mamai ne iškart, jai atrodo, kad ji nebuvo užspringusi ir tėtis jai taip trenkė tyčia. Mergaitė sako bijojusi verkti prie tėčio, vengė apie tai sakyti ir mamai (Vaiko situacijos vertinimo 2023 m. rugpjūčio 3 d. anketa Nr. (duomenys neskelbiami)).

26. Įvertinus vaiko nuomonę, kitas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad mergaitė nuolat su tėvu bendravo vaizdo ryšiu jam esant Ukrainoje 2022-2023 m., konstatuotina, kad tėvas nepilnametei Š. L. yra labai reikšmingas, svarbus, taip pat tuo pačiu metu mergaitė turi su tėvu susijusių baimių. Teismo vertinimu, vaiko išsakomas baimes lėmė tiek objektyvios aplinkybės (tėvo nebegyvenimas šeimoje, išvykimas santykinai ilgesniam laikui į karo zoną), tiek galimai vaiką auginančios atsakovės pokalbiai su dukra, atsakovės įtaka. Tokią išvadą teismas daro iš to, kad vaikas žino ieškovo draugės E. K. vardą, žino apie „atskiros lovos problemą“ ir pan.

27. Sprendžiant dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjamu atveju, vertintina, kad yra svarbu užtikrinti tiek nuolatinį periodišką tėvo ir dukros bendravimą, tiek numatyti, kad bendravimo intensyvumas didinamas palaipsniui. Teismo nuomone, šie kriterijai leis užtikrinti, kad nepilnametė jaustų mažiau su tėvu susijusių baimių, kas yra ypač svarbu siekiant kokybiško, pasitikėjimu ir saugumu grįsto dukros ir tėvo santykio.

28. Pastebėtina, kad tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Teismai yra pažymėję, kad tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam – geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką. Kita vertus, bendravimo tvarka nustatoma tokia, kokia ji galima pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgiama ir į tėvų galimybes, užimtumą, darbo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.). Nacionalinių teismų praktikoje bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, o geranoriškai bendradarbiauti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1864-779/2020).

29. Teismo vertinimu, nustačius atsakovės prašomą bendravimo tvarką toje apimtyje, kurioje ji prašo nustatyti, kad ieškovas su dukra bendrauja kas antros savaitės darbo ir savaitgalių dienomis, įvertinus, kad pagrindinė ieškovo gyvenamoji ir darbo vieta yra Lenkijos Respublikoje, gali būti sukurtos prielaidos tarp šalių toliau kilti konfliktams arba susiklostyti situacijai, kai bendravimas numatytoje apimtyje nevyks. Tokios pasekmės neatitiktų geriausių vaiko interesų. Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgtina į ieškovo prašymą nustatyti, kad jis su dukra bendrauja mėnesio 3-ios ir 4-os savaitės darbo ir savaitgalių dienomis. Siekiant užkirsti kelią skirtingam traktavimui, papildomai nustatytina, kad pirma mėnesio savaitė laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį. Teismo vertinu, vaiko interesų apsaugos požiūriu yra svarbiau užtikrinti, kad bendravimas nagrinėjamu atveju apskritai vyktų, nei kad jis atitiktų „standartinę“ teismų praktiką, kurioje numatomas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas kas antrą savaitę (savaitgalį). Pastaroji tvarka, kaip taisyklė, nustatoma tuomet, kai abu vaiko tėvai nuolat gyvena Lietuvoje, o nagrinėjamas atvejis nėra toks.

30. Sutiktina su atsakovės pozicija, kuriai pritarė ir Tarnyba, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai betarpiškame ieškovo bendravime su dukra buvo apie vienerių metų pertrūkis, bendravimo tvarkoje nustatytinas pereinamasis laikotarpis (laikotarpiai). Teismo vertinimu, šiuo metu vaikas turi baimių, kurios kliudytų jam saugiai jaustis liekant nakvoti su tėvu. Taip pat atsižvelgtina į atsakovės prašymą dėl tinkamų sąlygų vaikui pas tėvą nakvoti sudarymo.

31. Dėl bendravimo atostogų, švenčių dienomis, nuotolinėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgtina į abiejų tėvų ir Tarnybos pozicijas. Dėl tėvo vykimo su dukra į užsienį atsižvelgtina į atsakovės prašymą nustatyti, kad kol dukra yra mažametė (iki 10 metų), ieškovas su dukra bendrauja Lietuvos teritorijoje, nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. Teismas taip pat sprendžia bendravimo tvarkoje nenumatyti nuostatų dėl šalių finansinių įsipareigojimų (dėl jų pasisakytina sprendimo dalyje dėl išlaikymo).

32. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes. Tvarka teismo iniciatyva papildytina tikslinančiomis nuostatomis, kurios skirtos užkirsti kelią ginčams tarp šalių kilti, pirmiausia, dėl atostogų laiko pasirinkimo (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

33. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą abiem tėvams, įskaitant ir tą, kurios gyvena su vaiku, imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

34. Teismo sprendimas, susijęs su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl šalims išaiškinama, kad atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka nebeatitinka šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesų ir šalims nepavykus geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaiku, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

35. Pažymėtina, kad egzistuojant apeliacijos tikimybei, gali susiklostyti situacija, kad ilgą laiką sprendimas neįsiteisės ir tokiu atveju vaikas ir toliau liks neapibrėžtoje ir jo tėvų tarpusavio konflikto sąlygotoje situacijoje. Todėl spręstina, kad sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) nukreipiamas vykdyti skubiai.

Dėl išlaikymo sąlygų pakeitimo

36. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

37. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

38. Nagrinėjamu atveju galioja tokios Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo: „4. Nepilnamečio vaiko išlaikymas 4.1. Pareiškėjas V. L. nepilnametės dukros Š. L., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui gera valia įsipareigoja mokėti 300 EUR (trijų šimtų eurų) dydžio kasmėnesines periodines išmokas nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki 2021 m. vasario mėn. pabaigos bei 400 EUR (keturių šimtų eurų) dydžio kasmėnesines periodines išmokas nuo 2021 m. kovo mėn. iki dukros pilnamestystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus už einamąjį mėnesį sumokant ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos; 4.2. Už šalių nepilnametės dukros lankytiną lavinamąją užklasinę veiklą (meno mokyklas, būrelius), atostogas bei valstybės nekompensuojamas medicinines paslaugas šalys įsipareigoja mokėti lygiomis dalimis po 1/2. Pareiškėjas V. L. savo 1/2 dalį pagal pareiškėjos R. L. arba tiesiogiai ugdymo/gydymo įstaigos jam el. paštu ar kitomis priemonėmis pateiktas kasmėnesines/metines sąskaitas sumoka pasirinktinai arba R. L., arba tiesiogiai sąskaitą pateikusiai įstaigai; 4.3. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina R. L.“.

39. Ieškovas byloje prašo sumažinti išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 259 Eur/mėn., taip pat pakeisti sąlygas dėl papildomų išlaidų dengimo, nustatant, kad ieškovas papildomai padengia 1/2 dalį vaiko būtiniesiems sveikatos poreikiams reikalingų išlaidų, tačiau nebedengia kitų papildomų vaiko išlaidų (atostogoms, būreliams). Savo poziciją be kita ko grindė tuo, kad vaiko poreikiai Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyti, ieškovas sutiko su atsakovės sąlygomis. Atsakovė prašo numatyti, kad ieškovas šalia apmokamų papildomų išlaidų 1/2 dalies dar apmoka 1/2 dalį vaiko pagrindinio ugdymo privačioje mokykloje išlaidų, kurios šiuo metu sudaro iš viso 5400 Eur per metus. Savo poziciją be kita ko grindė tuo, kad vaikui privati mokykla yra būtina, atsižvelgiant į vaikui 2020 m. nustatytus vidutinius specialiuosius poreikius, dėl kurių vaikui reikalinga papildoma logopedo, psichologo bei spec. pedagogo pagalba.

40. Pastebėtina, kad atsižvelgiant į CK 3.208 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 684 „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Statistikos departamento skelbiamus Vartotojų kainų indeksų dydžius, Sprendimu priteista ieškovo kas mėnesį mokėtina 400 Eur dydžio išlaikymo suma periodinėmis išmokomis šiuo metu, nuo 2023 m. vasario 1 d., sudaro 538 Eur/mėn. (400 x 1,106 x 1,217).

41. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad tarp šalių pastaraisiais metais nuolat kilo ginčų dėl 1/2 dalies papildomų išlaidų apmokėjimo (Sprendimo 4.2 punkto). Pavyzdžiui, ieškovas kvestionavo atsakovės išlaidas atostogoms su dukra Turkijoje mokslo metų laiku, išlaidas privačiose sveikatos priežiūros įstaigose už dukros konsultacijas ir tyrimus, skundė antstolio veiksmus, kai šis prie išieškotinų išlaidų priskyrė mokestį už pagrindinį ugdymą privačioje mokykloje ir pan. (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

42. Teismo vertinimu, Sprendimu patvirtinta šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punkto nuostata yra ydinga, sudaranti prielaidas ginčams kilti. Vien ši priežastis laikytina pakankama tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti šią nuostatą.

43. Tais pačiais argumentais vadovaujantis ydinga laikytina ir paties ieškovo prašoma patvirtinti nuostata: „Ieškovas V. L. prisideda prie dukteriai Š. L. reikalingų medicininių/gydymo išlaidų apmokėjimo padengdamas 1/2 dalį tokių išlaidų pagal faktą, jeigu tokios išlaidos yra šalių aptartos, būtinos ir pagrįstos. Atsakovė R. L. įsipareigoja nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 2 dienas informuoti ieškovą apie nepilnametės Š. L. sveikatos problemas ir reikalingą medicininę pagalbą. Esant galimybei medicinines/gydymo paslaugas gauti nemokamai, tačiau atsakovei užsakius mokamas medicinines/gydymo paslaugas savo nuožiūra, neturint išankstinio tėvo sutikimo, tėvas prie tokių medicininių/gydymo išlaidų atlyginimo neprisideda ir tokias išlaidas apmoka R. L. vienasmeniškai“, nes ji taip pat sudaro prielaidas kilti ginčams, pavyzdžiui dėl to, kokio brangumo Š. L. turi būti perkami akinukai, kur (mokamai/nemokamai) atliktini tyrimai, siekiant patvirtinti/paneigti nepilnametės galimą alergiją katėms, ir kt.

44. Sveikatos priežiūra ir sveikatos paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje vaikams yra užtikrinamas nemokamai, todėl manytina, kad tarp šalių galėtų kilti ginčų dėl Š. L. sveikatos poreikių tenkinimo. Tokiu būdu nebūtų užtikrintas įstatymo reikalavimas, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai (CPK 260 straipsnis). Todėl teismas netenkina ieškovo reikalavimo patvirtinti aptariamą nuostatą.

45. Taip pat netvirtintina ir nuostata dėl vaiko gimtadienio išlaidų dalijimosi, nes tarp šalių gali kilti ginčas, kokios apimties turi būti šios išlaidos, ar jas patyręs tėvas (motina) neturėjo galimybės gauti paslaugų alternatyviu, pigesniu būdu ir pan.

46. Pastebėtina, kad įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

47. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo poziciją, konstatavęs, kad nuostatos, kuriose numatytas konkrečių kategorijų išlaidų dalijimasis po 1/2, yra ydingos, teismas sprendžia, kad tokios nuostatos netvirtintinos (naikintinos). Įvertinus bylos duomenis, ieškovo darbingą amžių, gaunamas pastovias pajamas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo nuostatos keistinos tokiu būdu, kad nustatytinas tik ieškovo teikiamas išlaikymas jo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis.

48. Įvertinus šalių pajamas, gautas Sprendimo priėmimo metu ir gaunamas šiuo metu, konstatuotina, kad vaiko abiejų tėvų pajamos, įvertinus infliacijos rodiklius, neženkliai padidėjo. 2019 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo priėmimo metu atsakovės pajamos, jai dirbant UAB „PALINK“, sudarė apie 2200 Eur, neatskaičius mokesčių, o šiuo metu, dirbant Amber Distribution Lithuania, UAB, sudaro apie 3900 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių. Ieškovo gaunama socialinė išmoka (kariškio pensija) 2019 m. sudarė 475 Eur/mėn., o šiuo metu sudaro 595 Eur/mėn. Ieškovas taip pat gauna 1392 zlotų (309 Eur) per mėnesį atlyginimą, atskaičius mokesčius, nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. dirbdamas dalimi etato Lenkijos bendrovėje „Womi Investment“.

49. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. liepos 4 d. atliko karo tarnybą Ukrainos Ginkluotose pajėgose kaip specialiosios paskirties grupės žvalgas, remiantis ieškovo su Ukrainos gynybos ministerija pasirašytu kontraktu. Ieškovui nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. išmokėtas 565 303,67 grivinų dydžio piniginis aprūpinimas, kas atitinka apie 14 133 Eur, vidutiniškai po 1702 Eur/mėn. Atsižvelgtina, kad šios pajamos buvo vienkartinio konkretaus laikotarpio pajamos. Ieškovas yra 49 metų į pensiją išėjęs kariškis, karo veiksmuose Ukrainoje teigė praradęs dalį klausos, neketinantis grįžti į karo veiksmų zoną.

50. Taigi, negali būti laikoma, kad ieškovo finansinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi. Atitinkamai nėra pagrindo mažinti išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis (šiuo metu po 538 Eur/mėn.), dydžio.

51. Sprendžiant dėl vaiko poreikių, dalinai kritiškai vertintinos atsakovės nurodomos vaiko poreikiams tenkinti išlaidos, išdėstytos lentelėse. Teikdama pirminį atsiliepimą 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė vaiko poreikius nurodė buvus 1467 Eur/mėn., 2023 m. balandžio 5 d. patikslintame priešieškinyje – 1967 Eur/mėn., dar vėlesniuose dokumentuose – 2326 Eur/mėn. Bylos medžiaga patvirtina, kad papildomos ženklesnės išlaidos, patiriamos nuo 2022 m. lapkričio mėn., yra 450 Eur/mėn. dydžio mokestis už vaiko ugdymą privačioje ugdymo įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbiami) mokykla. Nustatyta, kad mergaitė lankydama šią įstaigą, gavo papildomo lavinimo ir mažiau lankė kitas užklasines veiklas, todėl patirta mažiau išlaidų popamokiniam lavinimui.

52. Pažymėtina, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633 Eur), kiekvienam vaikui valstybė skiria 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 633 – 85,75 = 547,25 Eur suma, t. y. kiekviena iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 274 Eur suma. Teismų praktikoje pažymėta, kad išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą, gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan.

53. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

54. Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į nepilnametės Š. L. santykinai nedidelį amžių (8 m.), 2020 m. nustatytus vidutinius specialiuosius ugdymo poreikius, į tai, kad šie poreikiai nebuvo vėliau patvirtinti, kad nėra duomenų, kad mergaitė mokytųsi pagal adaptuotą, palengvintą programą, konstatuodamas, kad mokyklos keitimas neigiamai atsilieptų vaiko psichoemocinei būsenai, kita vertus pripažindamas, kad ugdymo kaina (450 Eur/mėn.) su ieškovu nebuvo derinta, įvertinęs, kad bylos duomenimis vaikui galimai reikalinga psichologo pagalba, kuri gali būti gaunama ir nemokamai, įvertinęs, kad mergaitei gali būti reikalingas ilgalaikis ortodontinis gydymas, įvertinęs šios nepilnametės anksčiau tenkintų poreikių lygį, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose sprendžia, kad tokio vaiko kaip nepilnametė Š. L. poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 1210 Eur per mėnesį (su mokesčiu už privatų ugdymą) arba 760 Eur per mėnesį (be nurodyto mokesčio) (maistas – 250 Eur, dienpinigiai – 30 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis – 120 Eur, mokyklinės ir lavinimo išlaidos – 30 Eur, apranga, avalynė – 50 Eur, sveikatos poreikiai – 140 Eur, transporto išlaidos vaiko būtinam pavėžėjimui – 60 Eur, popamokinis lavinimas – 60 Eur, higienos priemonės – 20 Eur, išlaidos privačiam ugdymui – 450 Eur). Pastebėtina, kad išlaidas pramogoms, laisvalaikiui, atostogoms su vaiku patiria kiekvienas iš tėvų, todėl jos į poreikių lentelę netrauktinos. Priešingu atveju būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principai, nes skyrium gyvenantis tėvas (motina), kuris su vaiku bendraudamas taip pat patiria išlaidų, turėtų ne tik pilnai apmokėti savo nuožiūra pagal savo galimybes pasirenkamas savo su vaiku pramogas ir atostogas, bet ir kito iš tėvų atitinkamas išlaidas, kurios gali būti neprognuozuojamo dydžio.

55. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaiko poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomas vaiko poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomas poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomo vaiko poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomo vaiko poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga Nr. AC-53-1 „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“).

56. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų sutikęs su privačios mokyklos VšĮ (duomenys neskelbiami) ugdymo kaina, kad šalys dėl kainos būtų diskutavę, taręsi. Ieškovas šalių susirašinėjime atsakovei tik pritarė, kad buvusi mokykla (mokytoja) nebuvo gera. Laikytina, kad privačios mokyklos, kurioje mokslas mokamas, parinkimas buvo atsakovės iš esmės vienasmenis sprendimas, prisiimant ir didesnę šių išlaidų dalį. Pastebėtina, kad mokesčio už mokslą padidėjimo 2024/2025 metams „amortizavimui“ yra skirtas alimentų indeksavimo mechanizmas.

57. Pastebėtina ir tai, kad atsakovės pajamos yra didesnės nei ieškovo. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat patvirtino, kad jos finansinė padėtis visada buvusi geresnė, teigė, kad ji santuokos metu išlaikė ieškovą, ieškovas turėjo skolų. NTR duomenimis, atsakovės vardu nuosavybės teise yra registruotas 3 k. butas, adr. (duomenys neskelbtini) (butui nuo 2014 m. gegužės 12 d. taikoma hipoteka), taip pat 3 k. butas, adr. (duomenys neskelbtini) (buto atžvilgiu nustatytas uzufruktas trečiųjų asmenų naudai). Ieškovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruoto turto.

58. Tokioje situacijoje laikytina, kad ieškovas neturi prievolės lygiomis dalimis su atsakove prisidėti prie dukros poreikio būti ugdomai privačioje mokykloje.

59. Įvertinus tai, kas aukščiau nurodyta ir nustatyta, teismui nusprendus, kad nuostatos, kuriose numatytas konkrečių kategorijų išlaidų dalijimasis po 1/2, yra ydingos, todėl netvirtintinos (naikintinos), atsižvelgiant į tai, kad naikinant minėtas nuostatas, ieškovas nebepatirs šių išlaidų, taigi turės galimybę teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis didesne apimtimi, konstatavus, kad išlaikymo teikimas tik periodinėmis išmokomis mažins prielaidas kilti konfliktams tarp vaiko tėvų, kurie neigiamai veikia vaiką, taip pat įvertinus kad pats ieškovas ketino prisidėti papildomai prie vaiko būtinųjų sveikatos poreikių tenkinimo (o teismas šios nuostatos netvirtina), taip pat įvertinus, kad ieškovas patirs atvykimo iš užsienio valstybės išlaidų, siekdamas bendrauti su vaiku, spręstina, kad ieškovo mokėtinas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis turėtų būti 550 Eur/mėn.

60. Sprendžiant dėl to, nuo kada taikytinas naujai teismo nustatomas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, vadovautinasi teismų suformuota praktika, kad tenkinus reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui, padidintas išlaikymo dydis taikomas nuo šalies kreipimosi į teismą dienos, o tenkinus reikalavimą sumažinti išlaikymą vaikui, sumažintas išlaikymo dydis taikomas nuo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar ieškovo vidutiniškai faktiškai teikto išlaikymo apimtis padidėja ar sumažėja, todėl teismas sprendžia, kad naujos nuostatos taikytinos nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. sprendimas šioje dalyje nukreiptinas vykdyti skubiai. Priešingu atveju – apeliacijos atveju galiojant esamai tvarkai, tarp šalių galimai tęstųsi nesutarimai dėl išlaidų pagrįstumo, konfliktus matytų vaikas, vaikui būtų daroma žala.

61. Šalims išaiškinama, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

62. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, aplinkybės, motyvai laikytini teisiškai nereikšmingais priimamam sprendimui, nedaro įtakos priimtam teisiniam rezultatui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl reikalavimo skirti baudą

63. Atsakovė prašė ieškovui skirti baudą, remiantis CPK 95 straipsniu, pusę baudos sumos paskiriant atsakovei.

64. CPK X skyriuje reglamentuotos teismo nuobaudos – tai sankcijos, kurios gali būti teismo skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams ar byloje nedalyvaujantiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teismo nuobaudų paskirtis – užtikrinti sklandžią teismo proceso eigą, atgrasant teismo proceso dalyvius nuo proceso teisės normų pažeidimų (prevencinė funkcija) bei juos nubaudžiant padaryto pažeidimo atveju (nubaudimo funkcija), tam tikrais atvejais teismo skiriamoms nuobaudoms greta prevencinės ir nubaudimo funkcijos gali būti priskiriama ir kompensacinė funkcija. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020 19 punktą; 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020; 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktą; 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; kt.).

65. Pirma, teismas pažymi, kad abi šalys į bylą teikė dokumentus, paaiškinimus, atsikirtimus į kitos pusės argumentus, kurie ne visi turėjo teisinę reikšmę bylos nagrinėjimui. Byla buvo „perkrauta“ medžiaga dėl abiejų šalių veiksmų ir nėra galimybių nuodugniai ištirti ir įvertinti, kuri bylos šalis daugiau (mažiau) koncentravosi į procesą, bylos dalyką, o kuri teikė mažiau reikšmingą informaciją. Atsakovė byloje reiškė priešieškinį, kurį tikslino, taigi bylos nagrinėjimas užtruko ne tik dėl ieškovo pareikštų reikalavimų nagrinėjimo. Ieškovas pagal savo galimybes dalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose (taip pat ir jungdamasis nuotoliniu būdu iš Ukrainos), taigi negalima teigti, kad veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

66. Antra, šiuo sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, taigi negalima teigti, kad egzistuoja CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ta aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į teismą savaime nelaikytina piktnaudžiavimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atvejo vadyba šeimai buvo inicijuota dar iki ieškovo kreipimosi į teismą, tai liudija šalių konfliktiškus santykius, negebėjimą susitarti su vaiku susijusiais klausimais be teismo.

67. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovo elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Todėl atsakovės prašymas netenkintinas ir atsakovui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

68. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

69. Ieškovas byloje sumokėjo 128 Eur dydžio žyminį mokestį (2021 m. rugsėjo 28 d. mokėjimas „Swedbank“ AB banke – 115 Eur sumai, 2021 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 194 – 13 Eur sumai). Ieškovas taip pat nurodė patyręs 6751,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė pagrindžiančius dokumentus. Iš viso ieškovo atlygintinos išlaidos sudaro 128 + 6751,80 = 6879,80 Eur.

70. Atsakovė byloje sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus (2022 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 20 „Swedbank“ AB banke). Atsakovė taip pat nurodė patyrusi 2100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė pagrindžiančius dokumentus. Iš viso atsakovės atlygintinos išlaidos sudaro 100 + 2100 = 2200 Eur.

71. Teismo vertinimu, ieškinys ir priešieškinis tenkinti apie 50 : 50 proc. santykiu (bendravimo tvarka nustatyta remiantis abiejų šalių prašymais, išlaikymo dalyje dalis šalių reikalavimų netenkinta, dalis klausimų išspręsta teismo iniciatyva). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 6879,80 x 0,5 = 3439,90 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 2200 x 0,5 = 1100 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovės ieškovui priteistina 3439,90 – 1100 = 2339,90 Eur.

72. Byloje patirta 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), ši suma valstybės naudai iš šalių nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (sutarties 5.1, 5.2 punktai) ir nustatyti tokią ieškovo V. L., a/k (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas) bendravimo su nepilnamete dukra Š. L., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra, vaikas) tvarką, pagal kurią:

1) pereinamuoju laikotarpiu, kuris trunka iki kol dukra sulauks 9 metų amžiaus, tėvas bendrauja su dukra be nakvynių. Tėvo ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaiko mama) susitarimu, pereinamasis laikotarpis gali būti sutrumpintas, įvertinus vaiko interesus bei norus. Jei tėvas kurį nors pereinamojo laikotarpio mėnesį bendravo su vaiku ne daugiau kaip 3 (tris) dienas, pereinamasis laikotarpis prailginamas atitinkamai mėnesiu;

2) darbo dienomis tėvas bendrauja su dukra mėnesio trečios savaitės trečiadienį ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį (mėnesio pirma savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį). Tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą 19:30-20.00 val. Jei dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, tėvas vaiką pasiima iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 15:00 val. (ar kitu sutartu laiku) ir grąžina 19:30-20.00 val.;

3) tėvas bendrauja su dukra savaitgaliais tokia tvarka: 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais – mėnesio ketvirtos savaitės savaitgalį (vieną savaitgalį per mėnesį), o vėliau – kiekvieno mėnesio trečios ir ketvirtos savaičių savaitgalius (du savaitgalius per mėnesį). Pereinamuoju laikotarpiu (tvarkos 1 punktas) tėvas su dukra bendrauja šeštadienį nuo 10.00-10.30 val. iki 19.30-20.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00-10.30 val. iki 19.30-20.00 val. (be nakvynių) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas su dukra bendrauja nuo šeštadienio 10.00-10.30 val. iki sekmadienio 19.00-19.30 val. (su viena nakvyne). Praėjus 6 (šešiems) mėnesiams po pereinamojo laikotarpio pabaigos, tėvas su dukra bendrauja nuo penktadienio popietės, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams (o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukrą iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 15:00 val. (ar kitu sutartu laiku)) iki sekmadienio 19.00-19.30 val. (su dviem nakvynėmis);

4) tėvas informuoja vaiko mamą SMS žinute apie vaiko paėmimą jo numatytu bendravimo laiku iš ugdymo įstaigos darbo dienomis iš karto po dukters paėmimo. Tėvo bendravimo su dukra metu tėvas privalo užtikrinti galimybę vaiko motinai susisiekti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais);

5) tuo atveju, jeigu tėvas negalės bendrauti su dukra nustatytomis dienomis, tėvas apie tai praneša vaiko mamai kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo pradžios darbo dieną, ir ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas (72 val.) iki bendravimo pradžios savaitgalį. Tokią pat pareigą pranešti atsakovui apie kliūtis bendravimui turi ir vaiko mama;

6) tėvo nebendrautas su dukra laikas dėl nuo jo priklausančių priežasčių nekompensuojamas;

7) tėvas bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais) kiekvieno mėnesio pirmos ir antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį tarp 19.00 ir 20.00 val. Vaiko mama užtikrina, kad dukra tam turėtų technines galimybes;

8) tėvas gali išvykti su vaiku į užsienio valstybę tik tuomet, kai dukra sulauks 10 (dešimties) metų amžiaus ir ne ilgiau kaip 8 (aštuonioms) dienoms iš eilės. Iki vaikas sulauks 10 metų amžiaus, tėvo išvykimui su vaiku į užsienį reikalingas vaiko mamos rašytinis sutikimas;

9) iki kol vaikas sulauks 10 metų, vaikas savo gimtadienio dieną (vasario 18 d.), Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su mama, bendravimas su tėvu tomis dienomis netaikomas;

10) tėvas bendrauja su dukra kiekvienais metais per savo gimtadienį (liepos 4 d.) pasiimdamas dukrą 15.00-15:30, jei tai darbo diena, arba 10.00-10.30 val., jei tai ne darbo diena, ir gražindamas dukrą į gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 19.30-20.00 val.; taip pat per tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 11:00-11:30 val. iki iki 19.30-20.00 val.;

11) dukrai sulaukus 10 metų, tėvas bendrauja su dukra neporiniais metais laikotarpiu nuo gruodžio 26 d. iki gruodžio 30 d., o poriniais – nuo gruodžio 31 d. iki (kitų metų) vaiko žiemos mokyklinių atostogų paskutinės dienos;

12) tėvas turi teisę atostogauti su dukra 28 kalendorines dienas per metus, atostogų laiką dalijant į ne ilgesnius nei 10 d. laikotarpius iki kol vaikas sulauks 10 metų, o vėliau – ne ilgesniais nei 14 d. laikotarpiais.

13) neporiniais metais tėvas su vaiku bendrauja vaiko pavasario mokyklinių atostogų metu, o poriniais – vaiko rudens mokyklinių atostogų metu. Tėvas pasiima dukrą dieną, kurią pasibaigia ugdymo užsiėmimai ir grąžina paskutinę laisvą prieš ugdymo užsiėmimus dieną;

14) pirmenybę pasirinkti atostogavimo su dukra laiką vaiko vasaros atostogų metu poriniais metais turi vaiko mama, o neporiniais – tėvas. Pirmenybės teisę turintis tėvas (mama) praneša kitam iš tėvų apie savo planuojamas atostogas su vaiku iki einamųjų metų balandžio 1 d.

15) tėvas savaitgalių, švenčių bei atostogų metu su dukra, kada vaikas nakvos pas tėvą, privalo užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas (t. y. atskirą erdvę bei atskirą lovą);

16) tėvas ir vaiko mama privalo bendradarbiauti vykdydamos šią tvarką, nuolat keistis informacija apie vaiko sveikatą, ugdymo pasiekimus, lankomus būrelius bei kitus svarbius vaiko gyvenimo klausimus. Tėvas ir vaiko mama privalo tarpusavyje bendrauti pagarbiai ir kultūringai, tartis dėl dukters lankomų būrelių, kitų ugdymo užsiėmimų ar mokyklos parinkimo. Tėvas turi teisę iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos, sveikatos įstaigos, kurioje vaikas registruotas informaciją apie vaiką gauti savarankiškai;

17) šalims iš anksto susitarus el. paštu ar trumposiomis žinutėmis, tėvas turi teisę bendrauti su dukra ir kita tvarka, negu numatyta šioje tvarkoje. Šalių susitarimas yra pasiektas, kai viena šalis siunčia kitai šaliai prašymą arba pasiūlymą bendrauti su dukra kitokia tvarka, o kita šalis su tokiu prašymu arba pasiūlymu sutinka.

2. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžių (sutarties 4.1, 4.2 punktai) ir priteisti iš ieškovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis šio sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriant atsakovę R. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą visoje apimtyje nukreipti vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2339,90 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus 90 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė