Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovei O. A. ir ieškovės atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui K. B. (K. B.) dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti atsakovą nepilnametės S. A. tėvu, o S. A. – atsakovo dukra, nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą po 220 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 640 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius), pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Kadangi atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Tarnybos atstovai su atsakovu nebendravo. Dėl mažo vaiko amžiaus, su vaiku bendrauta taip pat nebuvo. Tarnyba neturi duomenų apie ieškovės netinką motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl, atsižvelgdama į vaiko amžių, bylos aplinkybes, tai, jog vaikas nuo gimimo iki šiol gyvena kartu su mama, vertina, kad geriausius vaiko interesus atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų jo interesus.

7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas jam įteiktas asmeniškai. Atsakovui elektroniniu paštu taip pat siųsta nuoroda prisijungimui prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu.

8. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, jog ieškovės šeima dėl vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, geriausius jo interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Ieškinys dėl tėvystės nustatymo pareikštas vadovaujantis vaiko interesais, jo teise žinoti tikrąją savo kilmę. Duomenų vaiko tėvystei nustatyti byloje pakanka. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydis atitinka vaiko interesus.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės draugė E. J. paaiškino, kad po atostogų (duomenys neskelbtini) ieškovė pradėjo pasakoti apie atsakovą, rodyti nuotraukas, planuoti keliones pas jį. Buvo nuvykusi pas atsakovą mažiausiai 5 kartus. Liudytoja atsakovą matė per kamerą, kai ieškovė lankėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovė mylėjo atsakovą, jokių santykių su kitais vyrais neturėjo. Buvo planuojamos vestuvės, vaikai. Atsakovas džiaugėsi ieškovės nėštumu, niekuomet neišsakė abejonių dėl tėvystės. Šalys nėštumo laikotarpiu bendravo, atsakovas žadėjo atvykti į Lietuvą. Liudytojos vyras ieškojo atsakovui darbo Lietuvoje. Tačiau vėliau atsakovo planai pasikeitė. Jis žadėjo padėti ieškovei, tačiau vėliau pranešė, kad liko be darbo. Atsakovas prašė ieškovės, kad ji atvežtų vaiką jam, žadėjo pats atvažiuoti į Lietuvą. Liudytojai žinoma, kad atsakovas parašo ieškovei, prašo atsiųsti vaiko nuotraukų. Vaikas labai panašus į atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

10. Iš byloje esančios gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra S. A.. Jos tėvystė nenustatyta, tėvas gimimo liudijime neįrašytas.

11. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

12. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados. Jei šalys atsisako ekpertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

16. Į bylą pateikti lėktuvo bilietai patvirtina, kad 2017-2018 m. ieškovė skraidė į (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame gyvena atsakovas, jame lankėsi ir 2018 m. sausio pabaigoje, t.y. prieš 9 mėnesius iki vaiko gimimo. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ieškovė ir atsakovas kartu leido laiką, be kita ko, ir namų aplinkoje, buvo artimi (pateiktos nuotraukos, kuriose šalys bučiuojasi, atsakovas miega). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. J. parodė, jog tuo metu ieškovė nepalaikė artimų ryšių su jokiais kitais vyrais.

17. Į bylą pateikti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovas džiaugėsi sužinojęs, jog taps tėvu. Akivaizdu, kad jis neabejojo savo tėvyste, džiaugėsi gimus dukrai, nekantravo ją pamatyti, prašė ieškovės atsiųsti vaiko fotonuotraukų, vaizdo įrašų, pats išreiškė nuomonę, jog vaikas panašus į jį, nurodė mylintis vaiką. Iš nepilnamečio vaiko fotonuotraukų matyti, jog vaikas yra tamsesnio gymio, kaip ir atsakovas. Liudytoja patvirtino, jog atsakovo ir mergaitės išvaizdos panašumas yra akivaizdus.

18. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma, nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos parodymų, rašytinės bylos medžiagos (skrydžių bilietų, fotonuotraukų ir šalių susirašinėjimo, patvirtinančio artimą jų bendravimą) sudaro pakankamą pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės dukters S. A. tėvas yra atsakovas K. B..

19. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Nors remiantis CPK 388 straipsnio 2 dalimi, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui.

20. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas apie teismo procesą dėl tėvystės nustatymo buvo informuotas, procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdį jam įteikti asmeniškai, (duomenys neskelbtini) miesto teisme. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, nors turėjo tokią pareigą (CPK 42 str. 5 d.), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jo atidėti neprašė, nebuvo aktyvus procese. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienio valstybėje, teismas darė išvadą, kad galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pateiktus pakankamus įrodymus, jo dalyvavimas teismo posėdyje įtakos teismo sprendimo priėmimui nebūtų turėjęs.

21. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, vadovaujantis vaiko interesais žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie vykdytų savo pareigas vaiko atžvilgiu, teiktų materialinį išlaikymą vaikui, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

22. Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo K. B. tėvystę nepilnametės S. A. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

23. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tarp tėvų kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

25. Iš bylos duomenų (Tarnybos išvados, 2020-06-18 šeimos aplankymo tyrimo akto) nustatyta, kad ieškovė tinkamai užtikrina vaiko interesus. Byloje duomenų, jog atsakovas vykdytų tėvo pareigas, bendrautų su vaiku, teiktų jam išlaikymą, nėra.

26. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Nustačius, jog atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.

28. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Į bylą nepateikti ieškovės nurodytų išlaidų įrodymai, tačiau atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, viešai prieinamą informaciją, teismas vertina, kad ieškovės nurodyti būtinieji vaiko poreikiai maistui, drabužiams bei avalynei, vaiko dalis komunaliniams mokesčiams, mokesčiams už darželį, žaislams ir lavinimo priemonėms (knygelėms, kanceliarinėms prekėms) yra realūs ir protingo dydžio.

31. Į bylą pateikta nuomos sutartis, iš kurios matyti, jog sutarties pateikimo metu ieškovė už 300 Eur per mėnesį nuomojosi būstą. Nors duomenų apie tai, kad nuomos sutartis buvo pratęsta, byloje nėra, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė neturi nuosavo nekilnojamojo turto, todėl atsakovas privalo prisidėti prie vaiko teisės į būstą užtikrinimo. Atsižvelgiant į butų nuomos kainas Vilniuje, ieškovės patiriamos išlaidos būsto nuomai nėra nepagrįstai didelės. Ieškovė paaiškino, kad 200 Eur suma jai kompensuojama, todėl už būsto nuomą moka tik 100 Eur. Tokiu atveju vaiko dalis sudaro 50 Eur per mėnesį.

33. Vis dėl to teismas atsižvelgia į tai, kad prie išlaidų vaiko higienai taip pat priskirtinos išlaidos buities prekėms (pavyzdžiui, rankšluosčiams, skalbikliams ir pan.), todėl daro išvadą, kad vaiko higienos ir buities poreikių tenkinimui skirtina 20 Eur per mėnesį suma.

35. Ieškovė pateikė į bylą gyvybės draudimo liudijimo kopiją, iš kurios matyti, jog yra apsidraudusi savo gyvybę, mėnesinė šio draudimo įmoka sudaro 50 Eur, o naudos gavėjas yra šalių nepilnametė dukra. Tačiau remiantis teismų praktika, kaupiamasis/investicinis gyvybės draudimas pagal draudimo sutartį, kurioje apdraustoji šalis yra ieškovė, nelaikytinas nepilnamečio vaiko išlaikymu, o tuo labiau būtinomis išlaikymo išlaidomis (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1391-896/2019).

36. Minėta, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo pomėgiams ir poreikiams. Šventės, teatrai, koncertai, kitos vaiko kultūrinį ugdymą skatinančios priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe. Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Vaikui taip pat turi būti užtikrintas tinkamas poilsis atostogų metu, sudaryta galimybė vykti į vaikų vasaros stovyklas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje ir ieškovė viena rūpinasi vaiko priežiūra.

37. Ieškovė nurodė, jog vaiko laisvalaikiui ir atostogoms reikalinga 60 Eur per mėnesį suma (15 Eur vienam savaitgaliui). Taip pat nurodė, jog vaiką planuoja leisti į būrelius, už kuriuos per mėnesį reiktų mokėti apie 20 Eur. Bendrai įvertinus ieškovės nurodytas išlaidas atitinkamam vaiko laisvalaikiui, atsižvelgiant į prekių ir paslaugų kainas, konstatuotina, kad jos yra labai nedidelės, o atsakovas, gyvendamas užsienyje ir neturėdamas galimybės rūpintis vaiko laisvalaikiu praleisdamas jį kartu, turi prisidėti prie šio poreikio tenkinimo materialiai.

38. Prie vaiko poreikių atsakovė taip pat nurodo gimtadienio išlaidas. Atsakovas neprisideda prie vaiko gimtadienių organizavimo, nėra duomenų, kad sveikintų vaiką jų proga (remiantis ieškovės paaiškinimais, nėra atsiuntęs jokių dovanų), todėl turi prisidėti prie ieškovės nurodyto dydžio išlaidų.

39. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga apie 525 Eur per mėnesį suma.

40. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

41. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, iš VĮ Registrų cento Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenų nustatyta, jog ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gauna apie 700 Eur per mėnesį, tačiau paskutiniu metu dėl pandemijos buvo prastovoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų), ieškovės darbo užmokestis paskutiniais mėnesiais sudarė 961 Eur neatskaičius mokesčių. Duomenų, kad ieškovė turėtų daugiau išlaikytinių, sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui, kreditorinių įsipareigojimų, byloje nėra.

42. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir (ar) savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos žiniomis atsakovas turi teisinį išsilavinimą, magistro laipsnį, dirba teisinį darbą, jo atlyginimas siekia apie 500 Eur per mėnesį, kas (duomenys neskelbtini) yra didelė alga, kadangi minimalus atlyginimas sudaro apie 60-70 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas su savo mama gyvena name, turi automobilį. Teismas sprendžia, kad atsakovas, nepateikęs teismui įrodymų apie tai, kad dėl objektyvių priežasčių neturi finansinių galimybių teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, privalo tinkamai prisidėti prie visų vaiko poreikių tenkinimo.

43. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kadangi šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, jai tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, todėl atsakovas turi daugiau prisidėti materialiai.

44. Vis dėl to teismas įvertina ir tai, kad pragyvenimo lygis (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovas, yra žemas, ką patvirtina viešai prieinama informacija ir pačios ieškovės paaiškinimai. Lietuvos lygiu atsakovo pajamos nėra didelės ir vaiko poreikių tenkinimui teiktina suma sudarys nemažą atsakovo pajamų dalį, o gyvendamas žemesnio pragyvenimo lygio šalyje atsakovas turi ribotas galimybes gauti didesnes pajamas. Todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 2020 gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

45. Nustačius, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymui kasmet reikalinga apie 520 Eur per mėnesį suma, kad remiantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu sudaro 70 Eur per mėnesį, daroma išvada, kad šalys savo nepilnamečio vaiko išlaikymui turi skirti apie 450 Eur per mėnesį sumą.

46. Atsakovui nepateikus duomenų apie savo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šalys prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis, t.y. vidutiniškai po 225 Eur per mėnesį. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 220 Eur per mėnesį išlaikymo priteisimo iš atsakovo, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 220 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės.

47. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

48. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

49. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2640 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 12 mėnesių laikotarpį nuo vaiko gimimo. Ieškinį ieškovė teismui pateikė 2019 m. gruodžio mėnesį, nuo vaiko gimimo praėjus 14 mėnesių, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių laikotarpį, neprieštarauja įstatymo reikalavimams.

50. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

51. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė prašo skaičiuoti po 220 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad įsiskolinimo laikotarpiu išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės nesiskyrė. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Duomenų, jog vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu buvo mažesni nei šiuo metu, byloje nėra. Nors nebuvo išlaidų ugdymo įstaigai, tačiau panašaus dydžio išlaidos buvo susijusios su sauskelnių poreikiu.

52. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis buvo prastesnė nei šiuo metu. Tuo tarpu ieškovė įsiskolinimo laikotarpiu buvo motinystės atostogose, gavo tik motinystės išmoką ir neturėjo galimybių gerinti savo turtinę padėtį, todėl darytina išvada, kad jos turtinė padėtis buvo blogesnė.

53. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, tai patvirtino liudytoja teismo posėdžio metu. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, kitokių aplinkybių neįrodinėjo, nors remiantis kasacinio teismo praktika, tokia pareiga tenka būtent jam.

54. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas ir iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma, kuri už 12 mėnesių laikotarpį sudaro 2 640 Eur.

55. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

56. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

58. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

59. Ieškovė teikdama ieškinį už du neturtinio pobūdžio reikalavimus (tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymą) sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Šiuos ieškinio reikalavimus tenkinus 100 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 150 Eur dydžio žyminis mokestis.

60. Duomenų apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta.

61. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo taip pat tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 59 Eur (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir 59 Eur (2 640 Eur x 3 pro. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 118 Eur (CPK 80 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas K. B. (K. B.), gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo K. B. (K. B.), gim. (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove O. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. B. (K. B.), gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. B. (K. B.), gim. (duomenys neskelbtini), 2640 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė O. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. B. (K. B.), gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 118 Eur žyminio mokesčio (vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo K. B. (K. B.), (duomenys neskelbtini), ieškovės O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims ir Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.