Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1391-896/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-18
Bylos Nr.: 2A-1391-896/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01530-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
Ieškovas: L. S.
Atsakovas: J. K.
Advokatai: Sonata Žukauskienė

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. 2A-1391-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01530-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui J. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, P. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo bei atsakovo J. K. priešieškinį ieškovei L. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, P. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pakeisti 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 iš atsakovo J. K. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir padidinti priteistą materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iki 350 Eur (iš kurių 80 Eur yra skiriama kasmėnesinio įnašo investiciniam draudimui apmokėti), pinigus mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pinigines lėšas, skirtas materialinio kasmėnesinio išlaikymo užtikrinimui, indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. S.; 2) vaiko investicinio draudimo įmokų užtikrinimui iš atsakovo J. K. priteisti 80 Eur dydžio pinigines kasmėnesines išmokas, mokamas ieškovei L. S. nuo 2027 m. gruodžio 25 d. iki 2028 m. vasario 29 d.; 3) dukros G. K. interesų užtikrinimui teismo sprendimu nustatyti atsakovo nekilnojamam turtui hipoteką priimto sprendimo dėl pakeisto išlaikymo, mokamo tėvo dukrai, užtikrinimo; 4) iš atsakovo priteisti 2164,55 Eur piniginę kompensaciją žalai dėl nevykdomos prievolės dukrai draudimo bendrovėje „Compensa“ pagal nutrauktą draudimo polisą serija IDP Nr. 701711 kompensuoti; 5) pakeisti 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 nustatytą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) pakeisti 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 nustatytą dukters G. K. gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu J. K.; 2) priteisti iš ieškovės L. S. nepilnametės dukters G. K. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, pinigus mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; 3) pakeisti bendravimo su dukterimi tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas J. K., išklausęs dukros G. K. nuomonę dėl jos noro gyventi su mama, priešieškinio atsisakė. Teismas atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio priėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovo J. K. nepilnamečio vaiko dukros G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedė ieškovei L. S. nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; pakeitė 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 dalį dėl atsakovo J. K. bendravimo tvarkos su dukra G. K. ir nustatė tokią atsakovo J. K. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

- vaiko tėvas J. K. turi teisę praleisti su dukra G. K. kiekvieno mėnesio porinius savaitgalius, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį ne anksčiau 19 val. ir vaiką pristatydamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 18 val.;

- poriniais metais vaiko tėvas turi teisę su dukra praleisti Šv. Kalėdas, neporiniais - Šv. Velykas. Vaikas tėvo iš dukros gyvenamosios vietos paimamas švenčių išvakarėse ne anksčiau 18 val. ir pristatomas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę švenčių dieną iki 17 val.;

- vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su dukra praleisti 2 savaites, atostogų laikas ir buvimo vieta derinami ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki jų pradžios. Vaikas pasiimamas suderintų atostogų pirmą dieną po 10 val. ir į namus pristatomos suderintų atostogų paskutinę dieną iki 18 val.;

- prieš paimant vaiką, vaiko tėvas privalo vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2 dienas informuoti apie jų buvimo vietą raštu. Telefoninės žinutės siuntimas, internetinis pranešimas laikomas tinkamu pranešimo būdu;

- vaikui būnant su tėvu, pastarasis prisiima visišką atsakomybę už vaiką bei užtikrina jo išlaikymą. Vaikui būnant su tėvu, pastarojo išleistos vaiko poreikių tenkinimui sumos nemažina teikiamo kasmėnesinio išlaikymo dydį.

Teismas priteisė iš atsakovo J. K. ieškovei L. S. 291,24 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo J. K. valstybei 84,03 Eur bylinėjimosi išlaidas; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei L. S. 15 Eur žyminio mokesčio dalį; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priėmė atsakovo J. K. atsisakymą nuo priešieškinio ir šią bylos dalį nutraukė.

5. Teismas nustatė, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės vardu registruota po du automobilius (vienas atsakovo automobilis valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis yra išregistruotas). Ieškovė turi žemės sklypą su sodo namu, kurių vidutinė rinkos vertė valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis – 3980 Eur. Tuo tarpu atsakovas turi žemės sklypą su sodo namu, kurių vidutinė rinkos vertė valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis – 4696 Eur bei po ½ dalį žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, kurių vidutinė rinkos vertė valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis – 50 190 Eur, tačiau turto vertė realiai yra didesnė, apie 80 000 Eur. Ieškovė po santuokos nutraukimo susilaukė dar vieno vaiko. Atsakovas taip pat sukūrė naują šeimą, tačiau daugiau vaikų neturi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, tačiau ieškovės gaunamas pajamas šiuo metu sudaro apie 530 Eur į rankas, atsakovo - apie 1039,89 Eur. Ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais ir sutuoktiniu gyvena P. S. priklausančiame trijų kambarių bute, o atsakovas – jo sutuoktinei priklausančiame bute Kaune. Šalių naujieji sutuoktiniai yra paėmę būsto paskolas nekilnojamam turtui įsigyti. Nors ieškovė nurodė, kad yra paėmusi vartojimo kreditą automobiliui įsigyti, kas mėnesį moka 77 Eur, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, nepateikė ir įrodymų, kad moka įmokas už įsigytus čiužinius bei duris. Iš pateiktų vartojimo kreditų sutarčių kopijų teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo metu visi terminai mokėti įmokas pagal pateiktas sutartis jau pasibaigę, todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas turi ilgalaikių įsipareigojimų 70 000 Eur dydžio būsto paskolą namo statybos užbaigimui, mėnesines įmokas apytiksliai sudaro apie 325 Eur.

6. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad atsakovo materialinė padėtis nagrinėjamu atveju visgi geresnė nei ieškovės, nors atsakovas ir turi ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų bankui, vien jo gaunamas darbo užmokestis į rankas kone dvigubai viršija ieškovės pajamas, turimo turto vertė žymiai viršija ieškovės turimo turto vertę, o išlaikytinių – vaikų – teturi vieną, kai tuo tarpu ieškovė turi prisidėti prie dviejų savo vaikų išlaikymo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovas prie savo dukros G. K. išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė.

7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 80 Eur dydžio draudimo įmokos priteisimo kartu su materialiniu išlaikymu iki dukters pilnametystės bei laikotarpiu nuo 2027 m. gruodžio 25 d. iki 2028 m. vasario 29 d. kaip nepagrįstą. Atsakovas kategoriškai nesutiko mokėti įmokų už draudimą, o teismas nelaikė būtinuoju vaiko poreikiu, todėl teismas sprendė, kad ieškovės prisiimtos/ketinamos prisiimti prievolės pagal draudimo sutartį perkelti atsakovui nėra pagrindo. Reikalavimą kartu su išlaikymu priteisti kas mėnesį iš atsakovo ir 80 Eur dukters draudimo įmokai mokėti ieškovė grindė aplinkybe, kad nutraukiant santuoką atsakovas įsipareigojo mokėti periodines kasmėnesines dukters draudimo įmokas, tačiau atsakovas šią sutartį 2013 m. vienašališkai nutraukė. Buvusiomis sąlygomis, ieškovės teigimu, sutarties atnaujinti neįmanoma, dėl ko draudimas panašiomis sąlygomis kainuos 80 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, nors teismo sprendimu patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje šalys ir susitarė, kad atsakovas be kasmėnesinio 115,85 Eur materialinio išlaikymo mokės dukters draudimo įmoką, tačiau ši įmoka negali būti pripažinta viena iš materialinio išlaikymo teikimo formų, kurios nemokėjimo atveju būtų galima pripažinti, jog atsakovas pažeidė savo prievoles pagal teismo sprendimą. Be to, atsakovas buvo sudaręs ne garantuotų palūkanų gyvybės draudimą, o investicinį draudimą, jo mokėta draudimo įmokos suma ženkliai skiriasi nuo ieškovės prašomos sumos (29 Eur ir 80 Eur), taipogi skiriasi ir draudimo pabaigoje išmokėtinos sumos dydis – atsakovo sudarytos sutarties atveju apytikslės išmokamos sumos dydis – 5 223,52 Eur, o ieškovės – net 8 533,04 Eur, be to, skiriasi apsaugos mastas, nes pagal naujai pateiktą draudimo polisą įskaičiuoti ir papildomi draudimai nuo traumos ir neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo. Todėl ieškovės pateikta draudimo sutartis iš esmės skiriasi nuo atsakovo sudarytos 2010 m. (atskiras draudimo produktas). Be to, garantuotų palūkanų gyvybės draudimas negali būti pripažįstamas būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nes draudimo įmokų mokėjimas neatitinka išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikui sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, visi vaikai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką gyvybės draudimu nėra būtina. Draudimo įmokų mokėjimas gali būti tik savanoriškas tėvų pasirinkimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad draudimo eigoje draudėjo pageidavimu naudos gavėjas gyvybės draudimo sutarties pagrindu sukauptoms lėšoms gali būti bet kada pakeistas kitu, t. y. sukauptos lėšos gali atitekti nebūtinai apdraustajam, šiuo atveju G. K. (Compensa Life Vienna Insurance Group SE viešai prieinamos bendrosios draudimo ir specialiosios sąlygos).

8. Teismo vertinimu, 115,85 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas negali patenkinti būtinų dukros G. K. poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jai augti ir vystytis, nes dukros poreikiai iš esmės pasikeitė, santuokos nutraukimo metu ji tebuvo vos 1 m. 7 mėn., šiuo metu jai 9 m., t. y. per šį laiką ji ne tik pabaigė darželį, bet ir pradėjo eiti į mokyklą, groti smuiku meno mokykloje. Teismas, įvertinęs šalių nepilnametės dukters poreikių lentelėje nurodytas sumas, šalių argumentus, išvadą teikiančios institucijos atstovės išsakytą nuomonę, vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinės vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, padarė išvadą, jog 400,00 Eur suma yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms vieno 9 m. amžiaus vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti – patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, juolab, kad šalių dukra ypatingų, didesnių išlaidų reikalaujančių, specialiųjų poreikių neturi. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį - gaunamas pajamas bei išlaidas, bei nusprendęs, kad atsakovas prie dukters išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, nusprendė, kad atsakovas yra mokus ir išgali dukters išlaikymui mokėti 215 Eur sumą kas mėnesį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, jis turėtų specialių poreikių, priešingai, atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnametės dukters poreikiams patenkinti.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti 2164,55 Eur piniginę kompensaciją žalai dėl nevykdomos prievolės dukrai draudimo bendrovėje „Compensa“ pagal nutrauktą draudimo polisą serija IDP Nr. 701711 kompensuoti. Teismas sprendė, kad atsakovas pasinaudojo savo teise nutraukti sudarytą gyvybės draudimo sutartį, jam buvo išmokėta 128,36 Eur suma. Šalys, nutraukdamos santuoką, nesusitarė dėl šios sąlygos nesilaikymo pasekmių, o ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nutraukus sutartį (o ne pasibaigus draudimo laikotarpiui), išmoka turėjo būti išmokama naudos gavėjui G. K., o ne draudėjui J. K..

10. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, nurodė, kad ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatoma hipoteka atsakovo nekilnojamam turtui. Teismas tokių aplinkybių nenustatė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas dirba Lietuvos kariuomenėje, gauna atlygį, duomenų, kad jis piktybiškai neteiktų materialinio išlaikymo dukrai byloje nėra, bendravimo su dukra atsakovas nenutraukė, rūpinasi ja, leidžia su ja kas antrą savaitgalį, atostogas – šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė G. K.. Nors byloje ir yra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl materialinio išlaikymo priteisimo, tačiau iš patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti teismas nustatė, kad kreiptasi į antstolį buvo tik po šios bylos iškėlimo teisme, galimo įsiskolinimo suma tėra 1512,81 Eur, kuri, kaip nurodyta prašyme antstoliui, tikėtina, susidariusi dėl netaikyto išlaikymo indeksavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, išskyrus sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, ir pakeisti 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 iš atsakovo J. K. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir padidinti priteistą materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iki 350 Eur (iš kurių 80 Eur yra skiriama kasmėnesinio įnašo investiciniam draudimui apmokėti), pinigus mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pinigines lėšas, skirtas materialinio kasmėnesinio išlaikymo užtikrinimui, indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. S.; vaiko investicinio draudimo įmokų užtikrinimui iš atsakovo J. K. priteisti 80 Eur dydžio pinigines kasmėnesines išmokas, mokamas ieškovei L. S. nuo 2027 m. gruodžio 25 d. iki 2028 m. vasario 29 d. bei iš atsakovo priteisti 2164,55 Eur piniginę kompensaciją žalai dėl nevykdomos prievolės dukrai draudimo bendrovėje „Compensa“ pagal nutrauktą draudimo polisą serija IDP Nr. 701711 kompensuoti; priimto sprendimo dėl išlaikymo mokamo tėvo J. K. dukrai G. K. užtikrinimui nustatyti atsakovo nekilnojamam turtui hipoteką; patenkinus apeliacinį skundą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Teismas neteisingai sprendime nurodė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis padidėjo nežymiai (iki 100 Eur). Byloje pateiktos pažymos apie atsakovo gautą darbo užmokestį patvirtina, kad per 2010 metus atsakovas gavo 33984,22 Lt pajamų, kas vidutiniškai sudaro apie 820 Eur per mėnesį. Tokias pajamas atsakovas gavo iki santuokos nutraukimo 2011 m. liepos mėnesį. Per 2018 m. 7 mėnesius atsakovas gavo 7279,23 Eur pajamų, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1040 Eur, todėl atsakovo pajamos padidėjo 220 Eur (1040-820), o procentine išraiška padidėjo apie 27 procentais. Turto įsigijimas nepablogino atsakovo turtinės padėties, o atvirkščiai tik pagerino.

11.2. Nutraukiant santuoką šalys sutarė dėl investicinio draudimo termino. Iš teismo iki 215 eurų padidinto kasmėnesinio išlaikymo išskaičius kasmėnesines draudimo įmokas, vaikui kasdieniniams poreikiams tenkinti tėvo skiriamas išlaikymo dydis sumažėja iki 135 eurų (215-80). Todėl teismas išlaikymą padidino tik 20 eurų. Ši suma negali užtikrinti net minimalių vaiko poreikių. Ieškovei susilaukus antro vaiko, jos galimybės dukrai skirti daugiau lėšų sumažėjo. Be to, ieškovė kiekvieną mėnesį moka po 80 eurų atsakovo nevykdomai prievolei kompensuoti. Vaikui gyvenant su ieškove, jai tenka didesnės išlaidos, susijusios su kasdienine vaiko priežiūra.

11.3. Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškė priešieškinį. Šis procesinis dokumentas buvo pateiktas, kai byloje buvo šalių turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai. Atsakovas žinodamas, kad ieškovės pajamos yra du kartus mažesnės nei jo, kad ieškovei tenka mokėti jo nutraukto investicinio draudimo įmokas, kad ieškovė turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo iš kitos santuokos, teismo prašė iš ieškovės priteisti 150 eurų kasmėnesines išmokas dukrai. Remdamasis ieškovės pateiktais vaiko poreikių paskaičiavimais atsakovas sutiko teikti dukrai trūkstamą išlaikymą - 410 eurų dydžio (560 Eur - 150 Eur).

11.4. Nutraukiant 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1740- 813/2011 šalių santuoką, susitarta, kad atsakovas mokės dukters G. K. Investicinio draudimo Plius kasmėnesines periodines įmokas pagal sudarytą su draudimo bendrove „Compensa“ draudimo polisą iki 2028 m. vasario 29 d. Šalys pripažino, kad Investicinio draudimo poliso mokėjimo prievolė buvo priežastis, dėl kurios 2011 m. nutraukiant santuoką ieškovei teko mažesnė buvusio bendro turto dalis. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3 punkte nurodoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Į teismą atsakovas nesikreipė. Ieškovė nebuvo informuota nei apie atsakovo ketinimą nutraukti sutartį, nei atsakovas prašė ar gavo ieškovės ar teismo pritarimą. Nutraukus santuoką ieškovei atiteko mažesnė buvusio bendro turto dalis ir tas praradimas, atsakovui vienašališkai nutraukus investicinio draudimo sutartį, ieškovei nėra kompensuotas. Atsakovas, 2013 m. sausio 9 d. nutraukęs investicinio draudimo sutartį, pasisavino dukrai G. K. priklausančias lėšas. Naudos gavėjas tiek pagal Draudimo polisą, tiek ir pagal 2011 m. liepos 20 d. teismo sprendimą neabejotinai yra šalių dukra G. K.. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad „galimas ne tik pelnas ar 0 procentų pajamingumas, bet ir nuostoliai“. Teismas priimdamas sprendimą nepateikė jokių argumentų savo prielaidai pagrįsti. Investicinio draudimo specialistų paskaičiavimai nebuvo paneigti. Draudimo įmonė pateikė paskaičiavimus, kad sukaupta suma galėjo būti nuo 7030,56 Lt (esant nuliniam pajamingumui būtų išmokama 97 procentai sukauptos sumos) ir didesnė (tuo atveju būtų išmokama taip pat 97 procentai nuo sukauptos, bet didesnės sumos). Draudimo įmonė „Compensa“ nebankrutavo. 2010 m. buvusiomis investicinio draudimo produkto sąlygomis dukros draudimo nėra galimybės sudaryti. Tokio produkto dabar nėra. Draudimo įmonė pasiūlė sudaryti analogiškas sąlygas užtikrinantį draudimą, tačiau įnašo kasmėnesinė suma padidėjo nuo 29 eurų iki 80 eurų. Dukros interesų užtikrinimui sutartis buvo sudaryta. Pačio kasmėnesinio įnašo suma neturi jokios reikšmės, nes sudarytoje sutartyje nebuvo fiksuotas įsipareigojimo mokėti tam tikrą pinigų sumą, o buvo įsipareigojimas užtikrinti investicinio draudimo paslaugos apmokėjimą iki tam tikro laiko. Dėl atsakovo kaltės tenka mokėti didesnio dydžio kasmėnesines įmokas dėl to visa rizika ir praradimai turi jam ir tekti.

11.5. Atsakovas kurį laiką nemokėjo išlaikymo dukrai, nes buvo nutraukęs tarnybos Lietuvos kariuomenėje sutartį ir išvykęs dirbti į užsienį, jo buvimo vieta nebuvo žinoma. Ieškovė kreipėsi į antstolių kontorą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Šiuo metu vyksta atsakovo teisminiai ginčai su Kauno apylinkės teismu bei antstolio kontora apeliacinės instancijos teisme. Dukros interesams užtikrinti ieškovė prašė nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamam turtui. Priemonės taikymas, jei atsakovas elgsis sąžiningai, jam nesukels jokių nepatogumų, bet užtikrins dukros interesus.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į ieškovės L. S. apeliacinį skundą atsakovas J. K., atstovaujamas advokatės Sonatos Žukauskienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2137-737/2019 palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui 550 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:

12.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo pajamos sumažėjo, atsakovas negauna papildomo priedo už misijas Afganistane, atsakovas moka kreditą bankui, o gaunamų pajamų skirtumas lyginant su pajamomis skyrybų metu padidėjo mažiau nei 100 Eur.

12.2. Nepaisant nustatytos minimalios algos dydžio, vaikui faktinis išlaikymo dydis yra įrodinėjamas ir jį nustato teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. 555 MMA yra su mokesčiais, kuriuos sumoka darbdavys. Realus tokio užmokesčio dydis yra 396 Eur, todėl iš atsakovo priteista išlaikymo suma yra dar didesnė nei pusė MMA. Be to, ieškovė kiekvieną mėnesį iš valstybės gauna 50 Eur per mėnesį, kurie turėtų būti atimami iš sumos, kuri yra faktiškai reikalinga vaiko mėnesiniam išlaikymui.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovės apeliacinio skundo motyvai, jog neva atsakovas pripažino ieškovės nurodomas mėnesines sumas vaiko išlaidoms, neatitinka tikrovės ir bylos duomenų.

12.4. Ieškovė, nurodydama jog 9 metų vaikui per mėnesį išleidžia net 560 Eur, turėjo pateikti tolias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Jokių įrodymų, kad ieškovė kiekvieną mėnesį išleidžia: dukros ugdymui 30 Eur, 60 Eur drabužiams ir avalynei, 960 Eur atostogoms, 30 Eur muzikos mokyklai, ieškovė nepateikė.

12.5. Vaiko papildomas draudimas yra savanoriškas tėvų pasirinkimas, o ne būtinas vaiko poreikis, dėl ko, jei ieškovė nori dukrą drausti tokiu brangiu draudimu, ji turi ir prisiimti iš to kylančias išlaidas.

12.6. Apeliantė nepagrįstai nurodė, jog nutraukiant santuoką jai atiteko mažesnė turto dalis, kad atsakovas įsipareigojo mokėti tuo metu sudaryto investicinio dukters draudimo įmokas iki 2018 m. Santuokos metu buvo įgytas vienintelis 12 200 Lt (3533 Eur) vertės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav. Visas kitas registruotas nekilnojamas ir kilnojamas turtas atsakovo buvo įgytas iki santuokos, dėl ko buvo laikomas asmenine atsakovo nuosavybe. Iš teismo patvirtintos taikos sutarties 3.7. punkto matyti, kad atsakovas prisiėmė atsakovo ir ieškovės įgyto turto 30 000 Lt bendro finansinio įsipareigojimo vykdymą. Atsakovas ieškovei atidavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį. Todėl nors formaliai ieškovei po santuokos nutraukimo teko mažesnė santuokinio turto dalis, tačiau įvertinant atsakovo asmeniškai prisiimtą po santuokos nutraukimo vykdyti finansinį įsipareigojimą, laikytina, jog ieškovei teko didesnė santuokinio turto dalis (nekilnojamojo turto vertė buvo 12 200 Lt, o finansinis įsipareigojimas – 30 000 Lt).

12.7. Pagal tuo metu sudarytą investicinio draudimo sutartį atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį ir tokia teise pasinaudojo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo numatyta jokių pasekmių, jei atsakovas nemokėtų įmokų ar nutrauktų investicinio draudimo sutartį. Nutraukęs investicinio draudimo sutartį, atsakovas gavo tik 128 Eur ir jokių garantijų, jog nenutraukęs sutarties atsakovas 2018 m. būtų gavęs ieškovės nurodytą 2036,19 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo ir jos dydžio yra nepagrįstas ir neįrodytas, o ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, jog sutartis hipotetiškai būtų buvusi pelninga, vertintini kaip ieškovės nepagrįsti subjektyvūs samprotavimai.

12.8. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas visą laiką vykdė ir vykdo savo pareigą išlaikyti dukrą, ja rūpinasi, su ja leidžia laiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė reikalavimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teisinio santykio kvalifikavimo

15. Ieškovė teismą prašė padidinti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą iki 350 Eur (iš kurių 80 Eur yra skiriama kasmėnesinio įnašo investiciniam draudimui apmokėti), priteisti iš atsakovo 80 Eur dydžio pinigines kasmėnesines išmokas, mokamas ieškovei L. S. nuo 2027 m. gruodžio 25 d. iki 2028 m. vasario 29 d. priteisti iš atsakovo 2164,55 Eur piniginę kompensaciją žalai dėl nevykdomos prievolės dukrai draudimo kompanijoje „Compensa“ pagal nutrauktą draudimo polisą serija IDP Nr. 701711 kompensuoti, nustatyti atsakovo nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką.

16. Pirmosios instancijos teismas padidino šalių nepilnametei priteisto išlaikymo sumą iki 215 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

17. Nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, 3.6 p. susitarė: J. K. prisiima šiuos įsipareigojimus: Dukters – G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama L. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Jonava, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.; Dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą J. K. nuo santuokos nutraukimo momento mokės periodines mėnesines įmokas po 400,00 Lt iki vaiko pilnametystės, pervesdamas jai iki einamojo mėnesio 15 d. pinigines lėšas, pavedant uzufrukto teisėmis disponuoti į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, L. K..; Dukters – G. K.: Draudimo polisą“ serijos IDP Nr. 701711, Investicinis drausimas Plius, draudimo laikotarpis nuo 2010-03-04 iki 2028-02-29, mokės periodines įmokas kas mėnesį pagal pasirašytą sutartį su draudimo bendrove „COMPENSA“.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teisingai nurodė, jog susitarimas skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų mokėti investicinio gyvybės draudimo įmokas iki dukters pilnametystės pagal draudimo sutartį, kurioje apdraustoji yra šalių nepilnametė dukra, nelaikytinas nepilnamečio vaiko išlaikymu.

19. Iš tarp šalių sudarytos ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400 Lt, ir dėl papildomos dukters interesų apsaugos – jos draudimo. Pažymėtina, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Taigi, susitarimas mokėti draudimo įmokas išeina už nepilnamečio vaiko išlaikymo tikslų. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 p. nurodoma, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių susitarimas skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų mokėti investicinio gyvybės draudimo įmokas iki dukters pilnametystės pagal draudimo sutartį, kurioje apdraustoji yra šalių nepilnametė dukra, nelaikytinas nepilnamečio vaiko išlaikymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šia santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga šalys susitarė dėl papildomos vaiko interesų apsaugos užtikrinimo, tačiau ne dėl vaiko išlaikymo. Todėl sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą nenagrinėtina minėta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, o ieškovės reikalavimai dėl įpareigojimo mokėti priteisti iš atsakovo 80 Eur dydžio pinigines kasmėnesines išmokas, mokamas ieškovei L. S. nuo 2027 m. gruodžio 25 iki 2028 m. vasario 29 d. ir priteisti iš atsakovo 2164,55 Eur piniginę kompensaciją žalai atlyginti vertintini teismo sprendimo nevykdymo kontekste.

20. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

21. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

22. Šiuo atveju, akivaizdu, kad teismo sprendimo dalis: J. K. prisiima šiuos įsipareigojimus: Dukters – G. K.: Draudimo polisą“ serijos IDP Nr. 701711, Investicinis drausimas Plius, draudimo laikotarpis nuo 2010-03-04 iki 2028-02-29, mokės periodines įmokas kas mėnesį pagal pasirašytą sutartį su draudimo bendrove „COMPENSA“ yra neįvykdyta ir negali būti įvykdyta, nes draudimo sutartis nutraukta 2013 m. Be to, sprendime nėra numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės.

23. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui. CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiam sprendimo neįvykdymui ir jo negalimumui įvykdyti, be to, sprendime nesant numatytoms sprendimo neįvykdymo pasekmėms, ieškovė neturi pareigos kreiptis į antstolį, kad šis atliktų CPK 771 straipsnyje numatytus vykdymo veiksmus, nes toks kreipimasis neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų. Spręstina, kad ieškovė šiuo atveju gali CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

25. CPK 284 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

26. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs teismas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šiuo klausimu priimtos teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 284 straipsnis 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl šis klausimas negali būti apeliacijos objektas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 312 straipsnis), neatitinka apeliacijos paskirties ir apeliacinės instancijos teismo teisių, reglamentuojamų CPK 326 straipsnyje.

Dėl išlaikymo padidinimo

27. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

28. Nustatyta, kad šalių dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. Nemokamo maitinimo negauna (t. 1, b.l. 14, 33). Ieškovė augina sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris lanko Jonavos vaikų lopšelį „duomenys neskelbtini“ (t. 1, b.l. 19, 34). L. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Jonavos r. (t. 1, b.l. 21-22). L. S. sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Jonava (t. 1, b.l. 23-24). L. S. pajamos per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo vidutiniškai 843,30 Eur per mėnesį (t. 1, b.l. 28-29). G. K. diagnozuota alerginė bronchų astma, alerginis rinitas (t. 1, b.l. 25). L. S. vardu registruotos dvi transporto priemonės (t. 1, b.l. 37). Už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Jonava atnaujinimą, P. S. moka paskolą (t. 1, b.l. 38). Už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. L. S. sumokėjo 522,05 Eur už komunalines paslaugas (t. 1, b.l. 39). G. K. mokosi Jonavos J. M. meno mokykloje muzikos skyriaus smuiko klasėje, metinis mokestis už metus yra 104,22 Eur (t. 1, b.l. 40). J. K. vardu įregistruota 1 transporto priemonė (t. 1, b.l. 47). J. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, sodo pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Jonavos r. (t. 1, b.l. 49-50), taip pat žemės sklypas ir nebaigtas statyti namas, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r. (t. 1, b.l. 51-53), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. (t. 1, b.l. 54-55). J. K. per laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. liepos mėn. gavo vidutiniškai 1039,89 Eur pajamų per mėnesį (t. 1, b.l. 90), per 2017 m. vidutiniškai 1016,49 Eur per mėnesį (t. 1, b.l. 91). L. S. dėl išlaikymo įsiskolinimo kreipėsi į antstolį, 2018 m. rugsėjo 25 d. apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas buvo 1512,81 Eur (t. 1, b.l. 152).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

30. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 460 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 215 Eur. Įvertinant tą aplinkybę, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma 15 Eur skiriasi nuo ieškovės nurodomų vaiko poreikių.

33. Atsižvelgtina į tai, kad vadovaujantis LR Išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo atveju 2019 m. kas mėnesį mokama išmoka vaikui yra 50 Eur. Šios išmokos tikslas - mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė gauna kas mėnesį po 50 Eur iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams.

34. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisė tokio dydžio išlaikymą, kuris patenkina vaiko poreikius.

35. Vertindamas šalių galimybes teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abiejų šalių galimybės gauti pajamas ir esama turtinė padėtis yra tokia, kuri leidžia užtikrinti vaiko poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra mokus ir išgali vaiko išlaikymui skirti 215 Eur kas mėnesį.

Dėl hipotekos nustatymo

36. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo turtui priverstinę hipoteką. Nurodo, kad atsakovas vienašališkai nutraukė dukros investicinį draudimą, kurį laiką nemokėjo išlaikymo dukrai, nes buvo nutraukęs tarnybos Lietuvos Kariuomenėje sutartį ir išvykęs dirbti į užsienį, kur jo buvimo vieta nebuvo žinoma, todėl ji nėra tikra, kad tokie jo veiksmai nepasikartos.

37. Teismas nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko (nagrinėjamu atveju tėvo) turto įkeitimą (hipoteką). Paprastai priverstinė hipoteka yra nustatoma kreditoriaus prašymu, tačiau išimtiniais įstatymų nurodytais atvejais (Civilinio kodekso 3.197 straipsnis) teismas gali nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) savo iniciatyva. Civilinio proceso kodekso įtvirtintos teisės normos nustato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, jeigu tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1, 3 dalys).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys nepatvirtina, kad yra pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma nedidelė. Be to, pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nevykdymo nesietina su išlaikymu vaikui, jokių duomenų apie tai, kad atsakovas siektų realizuoti savo turtą ir taip jį paslėpti, nėra.

39. Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl procesinės baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantės apeliacinio skundo motyvais keisti jo nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Ieškovei išaiškintina, kad dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neįvykdymo ji turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą CPK 284 str. nustatyta tvarka prašydama išspręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos 550 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 121) priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasTomas Romeika