Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei (toliau - Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui J. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, P. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius bei atsakovo J. K. priešieškinį ieškovei L. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, P. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo J. K. priešieškinio atsisakymas priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl priteisto materialinio išlaikymo padidinimo

Atsakovas sutinka padidinti teikiamą išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį.

Byloje nustatyta, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės vardu registruota po du automobilius (vienas atsakovo automobilis valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis yra išregistruotas). Ieškovė turi žemės sklypą su sodo namu, kurių vidutinė rinkos vertė valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis – 3980 Eur. Tuo tarpu atsakovas turi žemės sklypą su sodo namu, kurių vidutinė rinkos vertė valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis – 4696 Eur bei po ½ dalį žemės sklypų su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, kurių vidutinė rinkos vertė valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis – 50190 Eur. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas, turto vertė šiai dienai realiai yra didesnė, apie 80 000 Eur. Ieškovė po santuokos nutraukimo susilaukė dar vieno vaiko – sūnaus, kurį taip pat turi išlaikyti. Atsakovas taip pat sukūrė naują šeimą, tačiau daugiau vaikų neturi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, tačiau ieškovės gaunamas pajamas šiuo metu sudaro apie 530 Eur į rankas, atsakovo - apie 1039,89 Eur. Ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais ir sutuoktiniu gyvena P. S. priklausančiame trijų kambarių bute, o atsakovas – jo sutuoktinei priklausančiame bute Kaune. Kaip nurodė šalys teismo posėdžio metu, šalių naujieji sutuoktiniai yra paėmę būsto paskolas nekilnojamam turtui įsigyti. Teismo posėdžio metu ieškovė nors ir nurodė, kad yra paėmusi vartojimo kreditą automobiliui įsigyti, kas mėnesį moka 77 Eur, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, kad moka įmokas už įsigytus čiužinius bei duris. Iš teismui pateiktų vartojimo kreditų sutarčių kopijų nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu visi terminai mokėti įmokas pagal pateiktas sutartis jau pasibaigę, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog turi kreditorinių įsipareigojimų. Tuo tarpu atsakovas turi ilgalaikių įsipareigojimų – 70 000 Eur dydžio būsto paskolą namo statybos užbaigimui, mėnesines įmokas apytiksliai sudaro apie 325 Eur. Taigi, įvertinęs minėtus įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovo materialinė padėtis nagrinėjamu atveju visgi geresnė nei ieškovės - nors atsakovas ir turi ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų bankui, vien jo gaunamas darbo užmokestis į rankas kone dvigubai viršija ieškovės pajamas, turimo turto vertė žymiai viršija ieškovės turimo turto vertę, o išlaikytinių – vaikų – teturi vieną, kai tuo tarpu ieškovė turi prisidėti prie dviejų savo vaikų išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovas prie savo dukros G. K. išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė.

Atsakovas neneigia savo pareigos išlaikyti dukros, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti (padidinti) nepilnametei dukrai išlaikymo dydžiu, nurodo, kad tokio dydžio išlaikymo jis teikti neturi galimybės, teismo posėdžio metu nurodė, kad visos lentelėje nurodytos išlaidos yra dirbtinai išdidintos. Byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. liepos 20 d. teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas 115,85 Eur išlaikymas, praėjo beveik aštuoni metai. Nors ieškovė per šį laiką ir įgijo nekilnojamojo turto (žemės sklypą su sodo pastatu), transporto priemonę, tačiau iš esmės jos materialinė padėtis nepagerėjo, nes gimė dar vienas vaikas, kurio išlaikymą ji taip pat turi užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis per minėtą laikotarpį būtų iš esmės pagerėjusi ar pablogėjusi, nes gaunamas darbo užmokestis Lietuvos kariuomenėje padidėjo nežymiai (iki 100 Eur), taip pat jis, pardavęs iki santuokos su ieškove turėtą butą, įsigijo žemės sklypus, iš kurių viename už paskolą stato gyvenamąjį namą, kreditorinių įsipareigojimų bankui atsakovas turėjo tiek santuokos nutraukimo metu, tiek dabar. Tačiau dukros poreikiai iš esmės pasikeitė, nes santuokos nutraukimo metu ji tebuvo vos 1 m. 7 mėn., šiuo metu jai 9 m., t. y. per šį laiką ji ne tik pabaigė darželį, bet ir pradėjo eiti į mokyklą, groti smuiku meno mokykloje, todėl akivaizdu, kad 115,85 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, visapusiškam ugdymui. Analizuojant šioje byloje ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, matyti, kad joje numatytos sumos dukrai: maistas - 150 Eur, rūbai, avalynė - 60 Eur, higienos reikmenys - 15 Eur, ugdymo reikmenys - 30 Eur, mokesčių dalis - 60 Eur, dantistas, vaistai, vitaminai, medicina – 50 Eur, internetas, televizija, telefonas – 20 Eur, muzikos mokykla ir su ja susijusios išlaidos – 30 Eur, laisvalaikis atostogos – 80 Eur, kitos papildomos išlaidos (grupės fondas, kuras) – 40 Eur, baldai, patalynė – 25 Eur. Nors ieškovė ir nurodo, kad viso per mėnesį dukrai reikalinga suma – 460 Eur, tačiau sudėjus visas nurodytas sumas susidaro net 560 Eur suma. Atsakovės nurodytų vaiko poreikių dydis ir jos prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo viršija nustatytą optimalų kriterijų - vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis pagal 2018 m. mokesčių sistemą būtų 430 Eur, todėl norint pagrįsti prašomą priteisti išlaikymą, teismui turėtų būti pateikti realūs ir objektyvūs paskaičiavimai bei pridėti vaiko poreikius patvirtinantys įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad yra būtinas didesnis išlaikymas. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad išlaidos maistui ir higienos reikmenims neabejotinai reikalingos ir ieškovės nurodytos sumos laikytinos iš esmės protingomis tokio amžiaus vaikui, tačiau visos kitos nurodytos išlaidos laikytinos per didelėmis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už visų metų pratybas šiais metais sumokėjo 75 Eur, kas sudaro 6,25 Eur per mėnesį, taip pat patvirtino, kad pagrindinis kanceliarinių prekių įsigijimas vyksta prieš rugsėjo mėnesį ir ji tam išleidžia apie 150 Eur, kas per mėnesį sudaro dar 12,50 Eur, todėl teismas abejoja, kad dukrai metų bėgyje visgi prireikia ugdymo reikmenų už beveik tą pačią sumą (30-6,25-12,50=11,25 Eur), kuri būna išleidžiama prieš mokslo metų pradžią. Taip pat, teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, per didelėmis laikytinos ir: 1) 80 Eur mėnesinės išlaidos laisvalaikiui ir atostogoms (atitinkamai per metus 960 Eur), nes abejotina, kad dukra per metus su ieškove tiek keliauja, ypač įvertinant tai, kad tiek kas antrą savaitgalį, tiek dalį atostogų (kelias savaites) šalių dukra praleidžia su atsakovu, kuris ir užtikrina laisvalaikio finansavimą nepriklausomai nuo teikiamo materialinio išlaikymo, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų tokio dydžio išlaidų realumui pagrįsti; 2) 30 Eur mėnesinės išlaidos meno mokyklai, nes mokestis pagal pateiktus įrodymus tesudaro 8,69 Eur mėnesiui, o ieškovė taip ir nepaaiškino bei nepateikė įrodymų, kokios kitos išlaidos lankant meno mokyklą atsiranda; 3) 60 Eur mėnesinės išlaidos drabužiams ir avalynei (atitinkamai 720 Eur per metus), nes ieškovė nepateikė teismui jokių tokią sumą pagrindžiančių įrodymų, o teismo posėdžio metu nurodyti įsigijami drabužiai ir avalynė per metus lentelėje nurodytos sumos nesudaro (nurodė drabužių ir avalynės už 388 Eur); 4) 50 Eur vaistams, odontologui ir medicinai, nes, nors G. K. ir nustatyta bronchinė astma, alerginis rinitas ir, kaip teigė ieškovė, inkstų uždegimas, tačiau kas mėnesį vartojami vaistai jai dalinai kompensuojami, primokėti tereikia 5 Eur per mėnesį, nuolat vartojamiems žuvų taukams ir vitaminui C per mėnesį, ieškovės paaiškinimu, pakanka 16 Eur. Be to, teismas abejoja ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad mergaitė 3-4 kartus per metus lankosi pas dantistą, dėl ko vienas vizitas kainuoja apie 45 Eur, nes nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių poreikį taip dažnai ten lankytis bei išleidžiamas tokio dydžio sumas, kaip ir nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nesinaudojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamu (nemokamu) dantų gydymu Pirminės sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą; 5) 60 Eur mėnesinės išlaidos už G. K. tenkančius komunalinius mokesčius, nes pagal pateiktus ieškovės paaiškinimus, kad ši suma apskaičiuota komunalinių mokesčių sumą padalinus visiems keturiems šeimos nariams, gautųsi, jog būsto išlaikymas per mėnesį vidutiniškai atsieina 240 Eur, tačiau iš teismui pateiktos pažymos nustatyta, jog UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Jonavos vandenys“ per mėnesį ieškovės šeima vidutiniškai sumoka tik 43,50 Eur ir 35 Eur renovacijos mokestį (19,62 Eur vienam asmeniui per mėnesį tenkanti dalis), likusią sumą pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikta; 6) 25 Eur mėnesinės išlaidos baldams ir patalynei (atitinkamai 300 Eur metams), nes, pareiškėjos teigimu, dėl nustatytos alergijos dukrai kasmet keičia pagalvę ir antklodę, kuriems išleidžia 55 Eur, atitinkamai 4,58 Eur mėnesiui, tačiau likusių išlaidų būtinumo teismui nepagrindė. Nors ieškovė ir nurodė, kad neseniai nupirko naujus vaikų kambario baldus, tačiau teismas pažymi, kad tai tėra vienkartinis didesnio dydžio pirkinys, kurio, teismo vertinimu, turėtų užtekti iki dukters pilnametystės; 7) 20 Eur mėnesinės išlaidos internetui, televizijai, telefonui, nes, kaip nurodė pareiškėja teismo posėdžio metu, dukros telefoniniai pokalbiai kas mėnesį sudaro 5 Eur, o internetas ir televizija mėnesiui – apie 30 Eur, kas vienam šeimos nariui sudaro 7,50 Eur, taigi, poreikių lentelėje nurodyta suma nepagrįsta; 8) 40 Eur kitos papildomos išlaidos (grupės fondas, kuras), nes grupės fondui mokslo metams, kaip paaiškino ieškovė, moka 30 Eur, kas sudaro 2,5 Eur per mėnesį, o tokio dydžio kuro išlaidų (40-2,5=37,50 Eur) vien devynių metų mergaitei vežioti į mokyklą, kai gyvenamas būstas ir mokykla yra toje pačioje gatvėje ir atstumas tarp jų tesudaro 900 m, ieškovė niekaip nepagrindė.

CK 3.196 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas gali būti teikiamas: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Minėta materialinės teisės norma nenumato išlaikymo teikimo mokant draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus. Nors šiuo atveju teismo sprendimu patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje šalys ir susitarė, kad atsakovas be kasmėnesinio 115,85 Eur materialinio išlaikymo mokės dukters draudimo įmoką, tačiau ši įmoka negali būti pripažinta viena iš materialinio išlaikymo teikimo formų, kurios nemokėjimo atveju būtų galima pripažinti, jog atsakovas pažeidė savo prievoles pagal teismo sprendimą. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas buvo sudaręs ne garantuotų palūkanų gyvybės draudimą, o investicinį draudimą, jo mokėta draudimo įmokos suma ženkliai skiriasi nuo ieškovės prašomos sumos (29 Eur ir 80 Eur), taipogi skiriasi ir draudimo pabaigoje išmokėtinos sumos dydis – atsakovo sudarytos sutarties atveju apytikslės išmokamos sumos dydis – 5 223,52 Eur, o ieškovės – net 8 533,04 Eur, be to, skiriasi apsaugos mastas, nes pagal naujai pateiktą draudimo polisą įskaičiuoti ir papildomi draudimai nuo traumos ir neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo. Taigi, ieškovės pateikta draudimo sutartis iš esmės skiriasi nuo atsakovo sudarytos 2010 m. (atskiras draudimo produktas). Be to, garantuotų palūkanų gyvybės draudimas negali būti pripažįstamas būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nes draudimo įmokų mokėjimas neatitinka išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikui sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, visi vaikai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką gyvybės draudimu nėra būtina. Draudimo įmokų mokėjimas gali būti tik savanoriškas tėvų pasirinkimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad draudimo eigoje draudėjo pageidavimu naudos gavėjas gyvybės draudimo sutarties pagrindu sukauptoms lėšoms gali būti bet kada pakeistas kitu, t. y. sukauptos lėšos gali atitekti nebūtinai apdraustajam, šiuo atveju G. K. (Compensa Life Vienna Insurance Group SE viešai prieinamos bendrosios draudimo ir specialiosios sąlygos). Atsakovui kategoriškai nesutinkant mokėti įmokų už draudimą, kuris teismo nelaikytinas būtinuoju vaiko poreikiu, ieškovės prisiimtos / ketinamos prisiimti prievolės pagal draudimo sutartį perkelti atsakovui nėra pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 80 Eur dydžio draudimo įmokos priteisimo kartu su materialiniu išlaikymu iki dukters pilnametystės bei laikotarpiu nuo 2027 m. gruodžio 25 d. iki 2028 m. vasario 29 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaikų poreikiams reikalingas išlaidas labai sunku, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, tačiau įvertinus šalių nepilnametės dukters poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus, išvadą teikiančios institucijos atstovės išsakytą nuomonę, vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinės vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, darytina išvada, jog 400,00 Eur suma yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms vieno 9 m. amžiaus vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti – patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, juolab, kad šalių dukra ypatingų, didesnių išlaidų reikalaujančių, specialiųjų poreikių neturi (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad dukrai gali mokėti po 200 Eur, tačiau teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį - gaunamas pajamas bei išlaidas, bei nusprendęs, kad atsakovas prie dukters išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, sprendžia, kad atsakovas yra mokus ir išgali dukters išlaikymui mokėti 215 Eur sumą kas mėnesį. Be to, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, jis turėtų specialių poreikių, priešingai, atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnametės dukters poreikiams patenkinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dukra gyvena tik su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies ir pakeistinas Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 priteisto išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis), o nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Kita patikslinto ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl kompensacijos priteisimo

Dėl hipotekos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo nekilnojamam turtui hipoteką priimto sprendimo dėl pakeisto išlaikymo užtikrinimui. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad išlaikymą dukrai teikia, todėl prašymas taikyti hipoteką niekuo nepagrįstas.

Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015; 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatoma hipoteka atsakovo nekilnojamam turtui. Teismas tokių aplinkybių irgi nenustatė. Atsakovas dirba Lietuvos kariuomenėje, gauna pakankamai solidų atlygį, duomenų, kad jis piktybiškai neteiktų materialinio išlaikymo dukrai byloje nėra, bendravimo su dukra atsakovas nenutraukė, rūpinasi ja, leidžia su ja kas antra savaitgalį, atostogas – šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė G. K.. Nors byloje ir yra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl materialinio išlaikymo priteisimo, tačiau, kaip matyti iš patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kreiptasi buvo tik po šios bylos iškėlimo teisme, galimo įsiskolinimo suma tėra 1512,81 Eur, kuri, kaip nurodyta prašyme antstoliui (1 t., b. l. 154), tikėtina, susidariusi dėl netaikyto išlaikymo indeksavimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė reikalavimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo pagrįstumo, todėl jis atmestinas.

Dėl bendravimo tvarkos

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką:

- vaiko tėvas J. K. turi teisę praleisti su dukra G. K. kiekvieno mėnesio porinius savaitgalius pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ne anksčiau 10 val. ir vaiką pristatydamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 18 val.;

- vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su dukra praleisti 2 savaites, atostogų laikas ir buvimo vieta derinami ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki jų pradžios. Vaikas pasiimamas suderintų atostogų pirmos dienos po 10 val. ir į namus pristatomos suderintų atostogų paskutinę dieną iki 18 val.;

- prieš paimant vaiką, vaiko tėvas privalo vaiko motiną, ne vėliau kaip prieš 2 dienas, informuoti apie jų buvimo vietą raštu. Telefoninės žinutės siuntimas, internetinis pranešimas laikomas tinkamu pranešimo būdu;

- vaikui būnant su tėvu, pastarasis prisiima visišką atsakomybę už vaiką bei užtikrina jo išlaikymą. Vaikui būnant su tėvu pastarojo išleistos vaiko poreikių tenkinimui sumos nemažina teikiamo kasmėnesinio išlaikymo dydį.

Nagrinėjamu atveju, nutraukiant santuoką 2011 m. liepos 20 d. sprendimu, šalys nebuvo nustatę konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su dukra G. K., sutarę, kad bus bendraujama be apribojimų.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, išreikštą norą kuo daugiau bendrauti su tėčiu, siekiant išsaugoti bei stiprinti ieškovo ryšį su dukra bei į tai, kad tarp šalių iš esmės ginčo dėl šio reikalavimo nėra, iš dalies tenkina ieškovės prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nustatant tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. K.:

- vaiko tėvas J. K. turi teisę praleisti su dukra G. K. kiekvieno mėnesio porinius savaitgalius pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį ne anksčiau 19 val. ir vaiką pristatydamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 18 val.;

- poriniais metais vaiko tėvas turi teisę su dukra praleisti Šv. Kalėdas, neporiniais Šv. Velykas vaikas tėvo iš dukros gyvenamosios vietos paimamas švenčių išvakarėse ne anksčiau 18 val. ir pristatomas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę švenčių dieną iki 17 val.;

- vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su dukra praleisti 2 savaites, atostogų laikas ir buvimo vieta derinami ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki jų pradžios. Vaikas pasiimamas suderintų atostogų pirmos dienos po 10 val. ir į namus pristatomos suderintų atostogų paskutinę dieną iki 18 val.;

- prieš paimant vaiką, vaiko tėvas privalo vaiko motiną, ne vėliau kaip prieš 2 dienas, informuoti apie jų buvimo vietą raštu. Telefoninės žinutės siuntimas, internetinis pranešimas laikomas tinkamu pranešimo būdu;

- vaikui būnant su tėvu, pastarasis prisiima visišką atsakomybę už vaiką bei užtikrina jo išlaikymą. Vaikui būnant su tėvu pastarojo išleistos vaiko poreikių tenkinimui sumos nemažina teikiamo kasmėnesinio išlaikymo dydį.

Išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Dėl atsakovo priešieškinio

Atsakovas buvo pareiškęs teismui priešieškinį, prašydamas ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir 1) pakeisti 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 nustatytą dukters G. K. gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu J. K.; 2) priteisti iš ieškovės L. S. nepilnametės dukters G. K. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, pinigus mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; 3) pakeisti bendravimo su dukterimi tvarką:

- vaiko motina turi teisę praleisti su dukra kiekvieno mėnesio porinius savaitgalius, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį ne anksčiau 18 val., vaiką pasiima tėvas ne vėliau kaip sekmadienio 18 val.;

- poriniais metais vaiko motina turi teisę su dukra praleisti Šv. Kalėdas, neporiniais - Šv. Velykas, vaikas motinos iš dukros gyvenamosios vietos paimamas švenčių išvakarėse ne anksčiau 18 val., vaiką pasiima tėvas ne vėliau kaip paskutinę švenčių dieną iki 17 val.;

- vasaros atostogų metu vaiko motina turi teisę su dukra praleisti 2 savaites, atostogų laikas ir buvimo vieta derinami ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki jų pradžios, vaikas pasiimamas suderintų atostogų pirmos dienos po 10 val., vaiko tėvas paima vaiką suderintų atostogų paskutinę dieną iki 18 val.;

- prieš paimant vaiką, vaiko motina privalo vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš 2 dienas informuoti apie jų buvimo vietą raštu (telefono žinutė, internetinis pranešimas);

- vaikui būnant su motina, pastaroji prisiima visišką atsakomybę už vaiką bei užtikrina jo išlaikymą, vaikui būnant su motina pastarosios išleistos vaiko poreikių tenkinimui sumos nemažina teikiamo kasmėnesinio išlaikymo dydžio;

4) priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas siekė atsiimti priešieškinį, tačiau, ieškovės atstovui su ieškinio atsiėmimu nesutinkant, atsakovas, atstovaujamas advokato Ryčio Rimkaus, baigiamųjų kalbų metu priešieškinio atsisakė. Priešieškinio atsisakymą motyvavo tuo, kad, išklausius teismo posėdžio metu mažametės G. K. nuomonę dėl noro gyventi su mama, atsakovas nepageidauja dukters vietos nustatyti su savimi, kartu netenka prasmės ir kiti reikalavimai dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Tokios pačios sąlygos taikomos ir atsakovui, byloje pareiškusiam priešieškinį. Atsakovo atstovas paaiškino priešieškinio atsisakymo priežastis, atsakovas atstovaujamas advokato, todėl preziumuojama, kad priešieškinio atsisakymo pasekmės atsakovui yra žinomos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo priešieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinės bylos dalis dėl priešieškinio nutrauktina.

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teikdama patikslintą ieškinį, ieškovė sumokėjo 185 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, reikalavimą priteisti kompensaciją bei 80 Eur kasmėnesines įmokas laikotarpiu nuo 2027 m. gruodžio 25 d. iki 2028 m. vasario 29 d. (100 Eur už bendravimo tvarką bei 85 Eur už turtinį reikalavimą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės turtinį reikalavimą sudaro iš viso 2164,55 Eur kompensacija ir dvi įmokos po 80 Eur, viso turtinį reikalavimą sudaro 2324,55 Eur. Taigi, ieškovė turėjo sumokėti 70 Eur žyminį mokestį už turtinį reikalavimą (3 proc. nuo reikalavimo sumos), todėl 15 Eur permoka grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti 53,81 proc. (100 proc. bendravimo tvarka, 61,43 proc. materialinis išlaikymas (215 Eur iš reikalautų 350 Eur), 0 proc. kompensacijos priteisimas), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina dalis sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 53,81 proc. nuo 170 Eur – 91,48 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei 77 Eur žyminis mokestis valstybei dėl materialinio išlaikymo priteisimo (215 Eur x 12 mėn.= 2580 Eur; 2580 Eur x 3 proc.= 77 Eur, CPK 96 straipsnis).

Atsakovas, teikdamas priešieškinį, turėjo sumokėti 200 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo jis atleistas įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį, o kitos žyminio mokesčio dalies – 150 Eur – mokėjimas teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Teismui priėmus atsakovo priešieškinio atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukus, atsakovui turėtų būti grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 150 Eur (75 proc. nuo 200 Eur), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui būtent ši suma ir buvo atidėta mokėti iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovui sumokėtas žyminis mokestis negrąžintinas.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 100 Eur konsultacijos, susipažinimas su dokumentais, 300 Eur ieškinio paruošimas, 100 Eur dalyvavimas pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad byloje iki pat baigiamųjų kalbų buvo nagrinėjamas ir priešieškinis, nors ir nesant detaliai išskaidytoms bylinėjimosi išlaidoms, nurodant, kurios patirtos dalyje dėl atsakovo priešieškinio, teismas sprendžia, kad 50 proc. išlaidų už konsultacijas, susipažinimą su dokumentais ir atstovavimą teismo posėdyje sudaro už atsakovo pareikštą priešieškinį, todėl šios išlaidos, atsakovui persigalvojus ir atsisakius priešieškinio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais turi būti priteisiamos ieškovei iš atsakovo, t. y. 100 Eur (50 Eur už konsultacijas, susipažinimą su dokumentais ir 50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (dalyje dėl priešieškinio)). Kita patirtų išlaidų dalis, t. y. 400 Eur (300 Eur už ieškinį, 50 Eur už konsultavimą ir susipažinimą su dokumentais bei 50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (dalyje dėl patikslinto ieškinio)), ieškovei priteistina iš atsakovo, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų dalį, t. y. 215,24 Eur (53,81 proc. nuo 400 Eur, CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 180 Eur už konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio surašymą, 320 Eur dalyvavimas posėdžiuose ir derybose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas baigiamųjų kalbų metu atsisakė priešieškinio reikalavimų savo valia, t. y. nesant ieškovės kaltės, į tai, kad byloje iki pat baigiamųjų kalbų buvo nagrinėjamas ir priešieškinis, teismas sprendžia, kad atsakovo patirtų išlaidų dalis už priešieškinį jam neturi būti priteista, t. y. 250 Eur (30 Eur už konsultacijas (dalis dėl priešieškinio), 60 Eur už priešieškinio surašymą, 160 Eur už atstovavimą (dalis dėl priešieškinio)). Kita patirtų išlaidų dalis, t. y. 250 Eur (30 Eur už konsultacijas (dalis dėl ieškinio), 60 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 160 Eur už atstovavimą (dalis dėl ieškinio)), atsakovui priteistina iš ieškovės, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio atmestų reikalavimų dalį, t. y. 115,48 Eur (46,19 proc. nuo 250 Eur, CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Taigi, šioje byloje atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 406,72 Eur, o ieškovė atsakovui – 115,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo principais šalims vienai iš kitos priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 291,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (406,72 Eur - 115,48 Eur = 291,24 Eur).

Pašto išlaidas byloje sudaro 9,14 Eur, kurias sudaro tiek išlaidos dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priešieškinio atsisakė, pašto išlaidų dalis dėl priešieškinio, priteisina valstybei iš atsakovo, t. y. 4,57 Eur (CPK 96 straipsnis). Kita pašto išlaidų dalis, atsižvelgiant į patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, t. y. 2,46 Eur (53,81 proc. nuo 4,57 Eur), taip pat priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Likusi pašto išlaidų dalis, t. y. 2,11 Eur valstybei iš ieškovės nepriteistina, nes suma neviršija 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, 259, straipsniu, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. S. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko dukros G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Pakeisti 2011 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 dalį dėl atsakovo J. K. bendravimo tvarkos su dukra G. K. ir nustatyti tokią atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini):

- vaiko tėvas J. K. turi teisę praleisti su dukra G. K. kiekvieno mėnesio porinius savaitgalius, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį ne anksčiau 19 val. ir vaiką pristatydamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 18 val.;

- poriniais metais vaiko tėvas turi teisę su dukra praleisti Šv. Kalėdas, neporiniais - Šv. Velykas. Vaikas tėvo iš dukros gyvenamosios vietos paimamas švenčių išvakarėse ne anksčiau 18 val. ir pristatomas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę švenčių dieną iki 17 val.;

- vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su dukra praleisti 2 savaites, atostogų laikas ir buvimo vieta derinami ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki jų pradžios. Vaikas pasiimamas suderintų atostogų pirmą dieną po 10 val. ir į namus pristatomos suderintų atostogų paskutinę dieną iki 18 val.;

- prieš paimant vaiką, vaiko tėvas privalo vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2 dienas informuoti apie jų buvimo vietą raštu. Telefoninės žinutės siuntimas, internetinis pranešimas laikomas tinkamu pranešimo būdu;

- vaikui būnant su tėvu, pastarasis prisiima visišką atsakomybę už vaiką bei užtikrina jo išlaikymą. Vaikui būnant su tėvu, pastarojo išleistos vaiko poreikių tenkinimui sumos nemažina teikiamo kasmėnesinio išlaikymo dydį.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 291,24 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro dvidešimt keturių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 84,03 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų trijų centų) bylinėjimosi išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pristatyti teismo raštinės tarnautojai).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį žyminio mokesčio, t. y. 15 Eur (penkiolika eurų) (sumokėtas 2018 m. lapkričio 26 d.).

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priimti atsakovo J. K. atsisakymą nuo priešieškinio ir šią bylos dalį nutraukti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.