- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- e2-623-405/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01324-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- L. N.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
- 2.3.4.8Kiti klausimai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis vaikams
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2025 m. birželio 13 d.
išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui L. N. dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė O. S. ieškiniu prašė: 1) pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-1313-946/2017) iš atsakovo sūnui D. N. priteisto išlaikymo, mokamo 160 Eur dydžio išmokomis, dydį ir priteisti 389 Eur dydžio išmokas, mokamas iki sūnaus pilnametystės; 2) pakeisti minėtu sprendimu nustatytą nekonkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) tėvas su sūnumi bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas sūnų penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį, ne anksčiau 17 val.; pirmą mėnesio bendravimo savaitgalį tėvas sūnų pasiima penktadienį 14 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį, ne anksčiau 17 val.; 2) tėvas su sūnumi kiekvienais lyginiais metais bendrauja per Kūčias ir šv. Kalėdas – tėvas sūnų pasiima Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne anksčiau kaip 17 val.; per Jonines – tėvas sūnų pasiima birželio 23 d. ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. ne anksčiau kaip 17 val.; kiekvienais nelyginiais metais bendrauja per Šv. Velykas ir Naujuosius metus – tėvas sūnų pasiima pirmą šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną ne anksčiau kaip 17 val.; per Naujuosius metus – tėvas sūnų pasiima gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne anksčiau kaip 17 val.; 3) tėvas su sūnumi kiekvienais lyginiais metais bendrauja per pavasario (šv. Velykų atostogas) ir žiemos atostogų pirmą savaitę; nelyginiais metais bendrauja per rudens atostogas ir žiemos atostogų antrą savaitę; 4) tėvas su sūnumi bendrauja savo kasmetinių atostogų metu vasarą (liepos arba rugpjūčio mėn. 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ar po 7 dienas du kartus), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ne vėliau kaip 12 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną; apie tikslią atostogų datą tėvas praneša motinai kiekvienais metais iki kovo 1 d.; 5) tėvas, negalėdamas sutartu laiku būti su sūnumi, privalo apie tai pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms); 6) tėvas bendravimo ir buvimo su vaiku metu turi siekti užtikrinti vaiko gerovę, jį lavinti, mokyti, ugdyti, savo teises ir pareigas įgyvendindamas atsižvelgus į geriausius vaiko interesus; 7) tėvas su sūnumi gali bendrauti internetinio ryšio priemonėmis per Skype, Facebook, Messenger programėles (vaizdo skambučiais), telefonu ar kt., bet kuriuo metu, išskyrus atvejus, kai vaikas užimtas dėl mokslų, popamokinių veiklų ar kitų svarbių priežasčių.
Atsakovas prašo ieškinį tenkinti iš dalies: 1) pakeisti teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu priteistą 160 Eur periodinį išlaikymo dydį ir padidinti sūnui išlaikymo dydį iki 250 Eur iki sūnaus pilnametystės; 2) pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. N.: 1) atsakovas su sūnumi bendrauja lyginių savaičių pirmą savaitgalį, paimdamas sūnų šeštadienį nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne anksčiau 17 val., o lyginių savaičių antrą savaitgalį su sūnumi bendrautų ieškovei pristačius sūnų į atsakovo gyvenamąją vietą šeštadienį nuo 10 val. ir jai pasiimat sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos to paties savaitgalio sekmadienį ne anksčiau 17 val.; 2) atsakovas su sūnumi kiekvienais lyginiais metais bendrauja per šias šventes: šv. Kūčias ir šv. Kalėdas – tėvas sūnų pasiima Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne anksčiau kaip 17 val.; kiekvienais nelyginiais metais bendrauja per šias šventes: Šv. Velykas – tėvas sūnų pasiima pirmą šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną ne anksčiau kaip 17 val.; nelyginiais Naujaisiais metais – tėvas sūnų pasiima gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne anksčiau kaip 17 val.; 3) atsakovas su sūnumi bendrauja savo kasmetinių atostogų metu (7 kalendorines dienas nepertraukiamai), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną šalių sutartu laiku ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną šalių sutartu laiku; apie tikslią atostogų datą jis praneša motinai prieš vieną)mėnesį iki numatomos atostogų datos; 4) atsakovas negalėdamas sutartu laiku paimti ar būti su sūnumi, privalo apie tai pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms apie nebuvimą galimybės paimti sūnų; 5) atsakovas bendravimo ir buvimo su vaiku metu turi dėti visas pastangas ir siekti užtikrinti vaiko gerovę, jį lavinti, mokyti, ugdyti, savo teises ir pareigas įgyvendinti atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
Ieškovė O. S. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad norėtų, kad atsakovas – sūnaus tėvas dažniau matytųsi su vaiku, nes vieno karto per mėnesį, kaip bendrauja dabar, per mažai. Siūlo patį minimaliausią variantą, kadangi jie gyvename skirtinguose miestuose, kad būtų bendraujama ir per atostogas, ir kad visą savaitgalį vaikas praleistų su tėvu. Atsakovas moka 160 Eur vaiko išlaikymui, ši suma per maža, kiekvienais metais indeksuojama mokama suma ir dabar atsakovas jau moka 228 Eur, tačiau šios sumos taip pat nepakanka. Prašo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, t. y. du savaitgalius per mėnesį – nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, todėl išlaikymo mokėjimas neturi dėl to pasikeisti. Anksčiau ji veždavo atsakovui sūnų, bet dabar tokios galimybės neturi, nes augina 11 mėn. kūdikį. Atsakovas nori, kad ji nuvežtų jam vaiką, bet ji šiuo metu negali to padaryti. Atsakovas dabar per mėnesį tik kartą pamato vaiką – vieną parą. Anksčiau paimdavo vaiką šventėms, bet atostogoms niekada nebuvo paėmęs, per šventes vieną dieną apimdavo, kitą atveždavo. Atsakovas nereiškia noro per atostogas būti su vaiku, tačiau mano, kad tėvas daugiau laiko turi praleisti su vaiku. Sūnus noriai važiuoja pas tėtį, bet vaikui reikalinga iš anksto numatyta tvarka, kada jis važiuos. Ji patiria kelionių išlaidų, nes su vaiku važiuoja į keliones, į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) važiavo ir pramogauja, turi nuotraukų, važiuoja ir prie jūros. Vaikas naudojasi internetu. Transporto išlaidų patiria, nes vaiką vežioja visur, tame tarpe pas visus specialistus, todėl į vaiko išlaikymą įeina išlaidos už kurą, už automobilio remontą. Ji pati neturėtų tiek lėšų, bet viską daro kartu su savo šeima, jai padeda ne vaiko tėvas, bet jos vyras. Jų šeimoje yra keturi nariai. Odontologo paslaugoms vaikui išleido 800 Eur, taip pat už gydymo paslaugas mokamos didelės sumos, kurios, palyginus su išlaidomis internetui, yra smulkmena.
Ieškovės O. S. atstovė adv. A. Frejerė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pateikė į bylą visus duomenis, kuriuos turėjo galėjo pateikti ieškovė, duomenų apie šeimos narių pajamas nepateiks, kadangi nebuvo gautas sutikimas teikti tokius duomenis. Pateikti į bylą kai kurie bendri mokėjimai, bet išlaidos už sūnaus telefoną, už naudojimąsi internetu realiai patiriamos. Iš visų išlaidų vis tiek išskaičiuojama tam tikra suma – sūnaus dalis. Be to, kiti mokėjimai – už drabužius, už odontologo paslaugas, susiję išimtinai su vaiku, vaistinėje pirkti vaistai taip pat vaikui. Palaiko ieškinį visa apimtimi. Ieškovė prašo pakeisti tiek išlaikymo dydį, teik ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku konkrečią tvarką – nustatyti bendravimo tvarką. Ieškovė pareiškusi reikalavimą dėl išmokų padidinimo nuo 160 iki 389 Eur. Ginčo nėra, kad šiai dienai atsakovas moka daugiau nei nurodoma 160 Eur suma, nes per tuos metus tiesiog dėl indeksavimo suma padidėjo. Realiai atsakovas moka 228 Eur, tačiau ši suma nepakankama vaiko poreikiams patenkinti, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sumos padidinimo, nors pagrindinis ieškovės tikslas – nusistatyti konkrečią bendravimo tvarką, kad pagalba būtų būtent ne tik finansinė, bet ir fizinė ar psichologinė, t. y. nemateriali. Ji tikrai labai reikalinga, nes šalių vaikas nėra paprastas vaikas, tai negalią turintis vaikas ir jį auginti sudėtingiau. Ieškovė, duodama paaiškinimus praeito posėdžio metu, nurodė, kad išlaidos tikrai didelės, bet ieškovė ypatingai didelių sumų neprašo, ją tenkintų ir orientacinė minimali suma, kuri apskaičiuojama pagal minimalų darbo užmokestį Lietuvoje, šią sumą dalijant per pusę. Ta suma ir nurodyta ieškinyje. Vadovaujantis teismų praktika, šios sumos, prašant ją priteisti, ieškovė neturėtų įrodinėti, todėl ieškovė byloje gali ir neteikti teismui konkrečių kvitų, čekių ir pan., nes būtent ši suma ir laikoma ta minimali, kurią kiekvienas realiai turėtų išleisti vaiko poreikių patenkinimui. Ieškovė gauna padidintas išmokas iš valstybės, nes augina neįgalų vaiką, tačiau šios sumos skiriamos būtent šeimai, kaip ir vaiko pinigai, nes vaiko pinigai skiriami šeimoms, auginančioms vaikus, deja, bet atsakovas bendrauja su vaiku tik vieną dieną per mėnesį, to tikrai nepakanka, kad galima būtų sakyti, jog jis augina ir auklėja vaiką. Visos mokamos lėšos iš tikrųjų panaudojamos būtent vaiko poreikiams patenkinti, bet ir iš teismų praktikos žinoma, kad ne valstybė turi išlaikyti vaikus, bet patys tėvai. Ieškovė prisideda tiek, kiek gali, ir prašo prisidėti ir atsakovą. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad jis negali mokėti prašomo priteisti išlaikymo. Byloje esančiais įrodymais patvirtinama, kad atsakovo finansinė padėtis gera ir geresnė net už ieškovės, jam išmokamas apie 1243 Eur per mėnesį atlyginimas, jis turi nemažai nekilnojamo turto, kuris, kaip pats patvirtino, neįkeistas. Atsakovas bando teismą įtikinti, kad jo finansinė padėtis nelengva, kad jis turi daug paskolų, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad paskolų paėmimas, atvirkščiai, rodo gerą finansinę padėtį, nes bankai paskolų bet kam nedalija, reiškia, atsakovo pajamos yra pakankamos, jis turi ir nekilnojamo turto, todėl prašo į šią praktiką atkreipti dėmesį ir vertinti, kad atsakovas pajėgus mokėti prašomą 389 Eur sumą. Atsakovas nurodė, kad sutiktų mokėti 250 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad artėja vieno vartojimo kredito sutarties termino pabaiga, pagal sutartį kas mėnesį mokamos 87 Eur įmokos per mėnesį, todėl nuo rugsėjo mėnesio jis galės šias lėšas pridėti prie vaiko išlaikymui mokamų išmokų. Atsakovas turi ir nenaudojamo nekilnojamo turto, kurį galėtų realizuoti, jeigu trūktų lėšų. Prašom tenkinti ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo sumą iki 389 Eur iki vaiko pilnametystės. Atsakovo bendravimo tvarka išdėstyta ieškinyje, ją palaiko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir vaiko teisių apsaugos institucijos specialistė teikdama išvada pritarė būtent ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai. Pagrindinis ginčas kilo dėl vaiko paėmimo, atsakovas nurodo, kad ieškovė turėtų bent vieną dieną atvežti sūnų atsakovui į jo gyvenamą vietą. Ieškovė kategoriškai nesutinka su šituo atsakovo reikalavimu, nes ji augina kūdikį ir tokios galimybės neturi. Tuo tarpu atsakovas turi galimybę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, tai matoma iš darbdavio pateiktų pažymų apie atsakovo atostogas – šiai dienai atsakovas sukaupęs beveik 27 darbo dienas nepanaudotų atostogų, tai vieną atostogų dieną per mėnesį galėtų panaudoti vaiko paėmimui. Atsakovas nepateikė duomenų apie jam priklausančių atostogų darbo dienas, tačiau Darbo kodeksas numato atostogų trukmę, pagal įstatymo nuostatas – 25 darbo dienos. Atsakovui priklauso ilgesnės atostogos, nes jis augina neįgalų vaiką. Galbūt atsakovas neinformavęs savo darbovietės, kad jis turi tokį vaiką, todėl galbūt jam galimai nesuteikia tokio ilgio atostogų, tačiau gali informuoti ir jam atostogos bus suteiktos. Iš pateiktų duomenų matome, kad atsakovas naudojasi „tėvadieniais“ kiekvieną mėnesį, tačiau šią dieną panaudoja ne buvimui su vaiku, bet, pagal atsakovo paaiškinimus, sveikatos priežiūrai. Atsakovas šią dieną gali penktadienį panaudoti vaiko paėmimui iš vaiko gyvenamosios vietos ir bent jau visą savaitgalį – dvi dienas, praleisti su sūnumi, nes sūnus tikrai nori pas tėtį, nori pakeisti aplinką, būtent dėl vaiko tas bendravimo grafikas ir reikalingas. Atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko auklėjimo ir jo gerovės, o ne viską palikti ieškovei ir jos šeimai. Patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo tvarką, bent minimaliai jai būtų sumažinta kasdieninė vaiko priežiūra ir atsakovas kaip tėvas prisidėtų prie savo vaiko auklėjimo bei priežiūros. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo L. N. atstovas adv. M Šivickas prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovo sutuoktinė atsisakė teikti į bylą įrodymus apie jos gaunamas pajamas, nurodydama, kad tai yra jos pajamos, iš tų pajamų jį išlaiko du savo nepilnamečius vaikus, o iš Sodros gauti duomenų apie darbo pajamas nėra galimybės, kadangi atsakovo sutuoktinė pareigūnė, į Sodros duomenų bazę jos pajamos neįtraukiamos, todėl negali pateikti minėtų įrodymų. Byloje kyla ginčas dėl išlaikymo dydžio padidinimo – atsakovas iš dalies sutinka, kad suma, kuri buvo priteista nepilnamečio vaiko išlaikymui, turi būti padidinta, tačiau nesutinka su prašomu dydžiu. Taip pat tik iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Kaip akcentavo kolegė, teismas turi atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, ir dėl to priteisti prašomą išlaikymo dydį, tačiau teismas taip pat turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kurioje aptariama, kaip turėtų būti nustatomas išlaikymo dydis, kai vaikas gauna šalpos-negalios pensiją bei išmoką vaikui. Byloje ir yra situacija, kai šalių nepilnametis vaikas gauna šalpos-negalios pensiją, taip pat gauna išmoką vaikui, tai yra būtent šios išmokos, kurias tvarko ieškovė uzufrukto teise, skiriamos vaiko poreikiams ir turi būti naudojamos dėl jo sveikatos atsiradusiems poreikiams tenkinti, šios išmokos negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. Dėl nurodytų priežasčių šios išmokos negali būti laikomas ieškovės, kaip motinos, pajamomis, nes valstybė teikdama šalpos-negalios pensiją būtent ir palengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos lėšos galėtų būti naudojamas kitiems papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Mano, kad teismas turėtų suskaičiuoti, kiek gaunama išmokų iš valstybės – šiuo metu ieškovė gauna 194,60 Eur dydžio išmoką vaikui, taip pat 496 Eur dydžio šalpos-negalios pensiją, būtent šios išmokos skiriamos tik vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovas šiuo metu sutinka teikti didesnį išlaikymą ir sutiktų mokėti 250 Eur dydžio išlaikymą, ir sudėjus jo nurodytą mokėtiną sumą ir minėtas išmokas, gautųsi virš 690 Eur suma. Atsižvelgus į tai, kad išlaikymą turi teikti taip pat ir ieškovė, pridėjus atitinkamą sumą – 250 Eur, kuriuos turėtų skirti ieškovė vaiko išlaikymui, gautųsi 940 Eur suma, kuri ne tik viršija ieškovės ieškiniu prašomą sumą, bet taip pat viršija ir ieškovės poreikių lentelėje nurodytą 880 Eur sumą. Ieškovė išlaidų poreikio tenkinimo lentelėje detalizavo, kokiems poreikiams ir kiek vidutiniškai išleidžiama, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių detalizavimą. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai – iš operatorių, iš prekybos centrų, iš gydymo įstaigos, iš maisto prekių parduotuvių, tačiau mano, kad šie rašytiniai įrodymai neinformatyvūs, iš jų negalima nustatyti, ar įsigytos paslaugos ar įgytos prekės skirtos šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė nurodo, kad prašo minimalaus išlaikymo padidinimo, tačiau, kaip minėta, poreikių nepagrindė. Mano, kad teismo sprendimu priteista 160 Eur dydžio išmoka turėtų būti padidintas iki 250 Eur. Taip pat kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas nevengia bendrauti su nepilnamečiu vaiku, atsakovas ir atsiliepime, ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės siūlomos tvarkos negalėtų laikytis dėl objektyvių priežasčių. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas dirba pagal slenkantį grafiką ir vieną savaitę jis dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 5.30 iki 14 val., kitą savaitgalį nuo 14 iki 22.30 val. ir bendrauti su vaiku pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką jis neturėtų galimybės. Pakeisti darbą jis taip pat neturi galimybės, nes gyvena Pasvalio m., kuriame darbų pasiūla nėra didelė, be to atsakovo sveikatos būklė nėra gera, tai patvirtinama pateikta medicininė pažyma – atsakovui nustatytas cukrinis diabetas ir fizinio darbo jis negalėtų dirbti, nes tai gali kelti pavojų jo gyvybei. Mano, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka nepažeistų vaiko interesų, nes atsakovas nesišalina nuo bendravimo su vaiku, stengiasi pagal galimybes ir deda pastangų – net ir dabar, nesant nustatytos tvarkos, jis kiekvieną mėnesį pasiima, jeigu ne krizė, vienam savaitgaliui vaiką, ir tai, atsižvelgus į atsakovo situaciją, teisinga. Atsakovas nurodė, kad jis kiekvienais metais negali praleisti dviejų savaičių atostogų su vaiku, kadangi, pagal darbovietėje nustatytą tvarką ar sutarimą, darbuotojų neišleidžia tokiam ilgam laikotarpiui atostogų, todėl iš darbovietės pateikė teismui atsakymą į raštą, kuriame nurodoma, kad, pagal įmonės patvirtintą atostogų grafiką, atsakovui suteiktos kasmetinės atostogos šiais metais nuo liepos 7 d. iki 18 d., t. y. 11 darbo dienų. Jeigu teismas nustatytų ieškovės prašomą patvirtinti tvarką, kurioje numatyta, kad atsakovas turėtų praleisti su nepilnamečiu vaiku ne mažiau kaip 14 d., tai tokios tvarkos nebūtų įmanoma vykdyti, kadangi iš pateikto rašto matyti, kad toks atostogų laikotarpis atsakovui nesuteikiamas. Prašo teismo vadovautis atsakovo pateiktais paaiškinimais ir tenkinant ieškinį atsižvelgti į atsakovo argumentus būtent dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jeigu teismas iš dalies tenkintų civilinį ieškinį, prašo atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas L. N. prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Paaiškino, kad iš dalies sutinka su sūnaus paėmimu ir grąžinimo, nes dirba pamaininį darbą – vieną savaitę darbas nuo ryto, kitą savaitę – po pietų, negali jis penktadienį paimti sūnaus, nes darbas, pavyzdžiui, vieną savaitę nuo 6 iki 14 val., kitą savaitę – nuo 14 iki 23 val., tą savaitę, kai ryte dirba, dar eina papildomai dirbti šeštadienį, todėl jam sudėtinga sudėlioti bendravimą su vaiku. „Tėvadienius“ jis naudoja, tomis dienomis eina pas gydytojus, nes turi sveikatos sutrikimų ir pas medikus lankosi gana dažnai. Anksčiau, kaip ir minėjo ieškovė, buvo susitarę, kad vienas atveža vaiką, kitas parveža – lanksčiau buvo galima susiderinti, o dabar pasikeitė aplinkybės. Dėl pamaininio darbo jis negali vaiko paimti pagal siūlomą tvarką. Jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų mažesniu atstumu, nebūtų jokių problemų nuvažiuoti, bet dabar atstumas 162 km į vieną pusę, tai tikrai užtrunka laiko ir sudėtinga, pvz. vakare važiuoti, bet jei suderintų su ieškove, kad ji atvežtų vaiką, kol jis grįžtų iš darbo, viskas būtų daug paprasčiau. Susitarti su ieškove jam nepavyko dėl to, kad ieškovė turi mažą vaiką. Jis stengiasi, nori vaiką matyti, važiavo vieną kartą per mėnesį pagal galimybes, šeima turi vieną automobilį, žmona dirba ir mokosi. Kol vaiką atveždavo ieškovė, jis su vaiku bendraudavo du kartus per mėnesį, o dabar tik nuvažiuoja, pasiima vaiką, ir veža atgal, bet tik vieną kartą per mėnesį. Serga cukriniu diabetu, todėl aktyvus fizinis darbas jam mažina cukraus kiekį kraujyje, jis negali dirbti sunkaus darbo, t. y. bet kokio darbo, kuriame didesnis fizinis krūvis. Dirba įmonėje – vairuoja krautuvą. Nebuvo taip, kad jis su vaiku nebendravo – 2022 m. atsakovė buvo išvykusi, todėl sūnus buvo su juo 10 d., o 2024 m. sūnus pas jį buvo savaitę – kartu pramogavo. Per šventes, pvz. Jonines, jie dirba, jei šventės viduryje savaitės, nėra galimybės nuvažiuoti, nes jis dirba pagal grafiką. Jo darbo grafikas nustatytas ir yra pastovus, slenkantis. Vasarą jam suteikia dvi savaites atostogų, kolektyve derinami atostogų grafikai, kitu laiku neturi galimybių turėti atostogų, nes tik tiek jų suteikia. Dėl vaiko pavasario ir žiemos atostogų negali atsakyti, nes reikia dėl jo atostogų klausti darbdavio. Darbdavio suteikiamas papildomas tris atostogų dienas išnaudoja vykimui pas gydytojus dėl savo sveikatos problemų, kitu atveju jų nepanaudotų. Kai jis dirba rytinėje pamainoje, eina šeštadienį dirbt, nes gaunamas atlyginimas nepakankamas pragyvenimui. Sutinka mokėti vaiko išlaikymui 250 Eur dydžio išmokas, didesnės sumos mokėti negali dėl gaunamo atlyginimo dydžio ir mokamų kreditų, gautų šeimos poreikiams – namams, kad ir sūnui būtų patogiau, pirko baldus, darė remontą. Jo šeimoje gyvena keturi žmonės, turi tik tris lovas, todėl būna sudėtinga, kai atvyksta sūnus, vienas vaikas – žmonos iš pirmos santuokos, turi išeiti iš namų, kad visi tilptų, o jis su sūnumi miega vienoje lovoje. Mažas butas, todėl sudėtingos sąlygos, kol vaikas mažas dar išsiverčia. Kreditų lėšomis gerino gyvenimo sąlygas, nes anksčiau buvo dar prasčiau. Jo atlyginimas nedidelis, todėl jam sudėtinga mokėti sūnui didesnę sumą. Nekilnojamojo turto turi – bendras jo ir žmonos sodas, dar kitame mieste turi bendrą su žmona butą, kuriame pradėtas ir nebaigtas remontas. Šeima gyvena Pasvalyje, bute – žmonos nuosavybėje. Turtas neįkeistas. Sutuoktinė valstybės tarnautoja, negali pasakyti kokios jos pajamos, ji turi du vaikus iš pirmos santuokos, ji gauna pinigus už vaikus.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė O. Pavliukevičienė palaikė byloje pateiktą išvadą. Paaiškino, kad buvo apsilankyta tiek atsakovo, tiek ieškovės gyvenamojoje vietoje, taip pat su nepilnamečiu vaikų bendravo skyriaus psichologė, kuri išklausė vaiko nuomonę. Kaip buvo anksčiau minėta, vaikas turi nustatytą negalią, todėl jo konkrečios nuomonės išklausyti nepavyko. Palyginus ieškovės ir atsakovo pateiktas siūlomas bendravimo tvarkas, matyti, kad jos nelabai skiriasi, tiktai atsakovo pateiktoje tvarkoje numatytas trumpesnis bendravimo laikas – ne nuo penktadienio, bet nuo šeštadienio, ir atostogų kasmetinių laikotarpis ne 14 d., bet 7 d. Taip pat atsakovas siūlo, kad ieškovė lyginių savaičių antrą savaitgalį pristatytų ir pasiimtų vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietas, bei nenumato bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis, tai yra vaizdo skambučiais arba telefonu. Vaikui nustatytas autizmas ir, kaip nurodė ieškovė ir bendraujant psichologei su vaiku, tokiam vaikui numatyta dienotvarkė ir turėtų būti bendravimas su vaiku įtrauktas į vaiko dienotvarkę, kad vaikas žinotų, kur ir kada jisai turi važiuoti. Institucijos manymu, bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma maksimali, nes vaikas neatsisako važiuoti su tėčiu bendrauti, jis noriai važiuoja, Vaiko tėvas taip pat privalo dėti aktyvias pastangas ir siekti bendrauti su vaiku, neužkraudamas tos pareigos kartu su vaiku gyvenančiai motinai, kuri augina kūdikį, nes jo interesai taip pat neturėtų būti pažeisti. Atsakovas nori, kad ieškovė sūnų atvežtų į atsakovo gyvenamąją vietą ir jį vėliau pasiimtų, tačiau ieškovei ir taip atitenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, ji rūpinasi ir vaiko sveikata, ir vaiko mokslais, todėl atsakovo minimalus bendravimas su vaiku, nelabai atitinka vaiko interesus, turėtų būti numatoma maksimali bendravimo su vaiku tvarka. Išvada teikiama tokia, kad pritariama ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai, kuri konkreti, nurodytas laiko tarpas ir bendravimo mastas platesni. netrumpinant, nemažinant bendravimo laiko.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad nepilnamečio D. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. N., gim. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-1313-946/2017) nutraukta O. N. (šiuo metu O. S.) ir L. N. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių nepilnamečio vaiko – sūnaus D. N., gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui, mokamo 160 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina O. N. (šiuo metu O. S.). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad teismo sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis buvo atsakovo indeksuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, šiuo metu mokamas 228 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį.
Dėl išlaikymo padidinimo.
Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia tuo, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui neatitinka išaugusių vaiko poreikių.
LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvų turtinės padėties ir (ar) vaiko poreikių pokyčiai laikotarpiu nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti esminiai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-24/2013, e3K-3-70-969/2018). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turi būti nustatytos ir vertinamos ne tik aplinkybės, reikšmingos priteisto išlaikymo dydžiui pakeisti (iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai), bet ir aplinkybės, teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nustatymo (abiejų tėvų turtinė padėtis, vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma, tėvų galimybės gauti didesnes pajamas) (LAT nutartis civilinėje byloje e3K-3-70-969/2018).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors priteisiant vaikui išlaikymą orientaciniu kriterijumi būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.). Ieškovės nurodyta vaikui būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma – 778 Eur, neviršija orientaciniu kriterijumi pripažinto MMA dydžio, teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad išlaidų suma realiai atitinka išlaidų, tenkančių vaiko poreikiams tenkinti, lentelėje nurodytą sumą, tačiau iš atsakovo prašo priteisti pusę orientacinio išlaikymo dydžio, t. y. 389 Eur.
Iš ieškovės pateiktos išlaidų, tenkančių vaiko poreikiams tenkinti, lentelės matyti, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma 880 Eur, t. y. maitinimas namuose ir mokykloje –350 Eur, higienos, švaros ir kosmetikos priemonės – 30 Eur, laisvalaikis, gimtadieniai, įvairios šventės – 50 Eur, atostogos, kelionės –30 Eur, komunalinės paslaugos (gyvenamojo būsto išlaidos, remontas, baldai, technika, draudimas) – 100 Eur, medicinos paslaugos, vaistai, vitaminai, maisto papildai – 100 Eur, telefonas, internetas – 25 Eur, transportas, remontas, draudimas –75 Eur, edukaciniai reikmenys ugdymui, knygos, įvairios dėlionės, pratybos ir t. t. – 50 Eur, šiltojo sezono rūbai ir avalynė –30 Eur, šaltojo sezono rūbai ir avalynė – 40 Eur. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad visos išlaidos realios, jos reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, nurodė, kad už odontologo paslaugas sumokėjo 800 Eur. Vaikas turi specialiųjų poreikių, todėl nuolat važiuoja pas gydytojus, patiriama išlaidų ir dėl kelionių, nes vaikas važiuoja kartu visur – ir į didmiesčius, prie jūros, į šventes.
Ieškovė nedetalizavo kai kurių sumų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad vaiko išlaikymui, turinčiam specialiųjų poreikių, reikalinga ne mažesnė nei minimalus darbo užmokestis suma, ir nors ieškovė nurodė, kad neteikė į bylą įrodymų dėl kas mėnesį patiriamų išlaidų, neabejotinai tokios išlaidos susiję su dešimties metų amžiaus nepilnamečio vaiko poreikiais ir jos patiriamos. Šalių nepilnametis vaikas mokosi mokykloje, todėl vertinama, kad po teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl nepilnamečio vaiko, tuomet buvusio dvejų metukų amžiaus, išlaikymo dydžio, padidėjo išlaidos vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad įrodyta bendra minimali būtiniems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį suma – 778 Eur.
Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jo mokamas teismo nustatyto dydžio išlaikymas per mažas ir turėtų būti padidintas, tačiau gali mokėti kas mėnesį 250 Eur dydžio išmokas, didesnės sumos negali mokėti dėl gaunamo nedidelio darbo užmokesčio ir finansinių įsipareigojimų – moka įmokas pagal tris paskolos sutartis, paskolos paimtos asmeniniams namų ūkio poreikiams tenkinti, taip pat turi papildomų išlaidų būsto išlaikymui. Jo gaunamas darbo užmokestis nepakankamas jo keturių narių šeimos poreikiams tenkinti.
Iš 2025 m. kovo 12 d. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma paskutinį mėnesį iki apsilankymo šeimoje atsakovo sumokėta išlaikymo suma – 233 Eur, taip pat 496 Eur išmoka neįgaliam vaikui ir 192 Eur dydžio vaiko pinigai, mokami neįgaliam vaikui. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. liepos 24 d. sprendimo nustatyta, kad O. S. skirta 440 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka iki vaikui sukaks 24 mėn.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 m. arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 m. asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 m., skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinės socialinės išmokos dydis per mėnesį yra 70 Eur, todėl universalios išmokos vaikui dydis – 122,50 Eur (70 Eur x 1,75), 6 str. 2 d. 3 p., nustatyta, kad papildomai išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis. Tokiu atveju skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl papildomos universalios išmokos vaikui dydis šiuo atveju – 72,10 Eur (70 Eur x 1,03), ir išmoka vaikui tokiu atveju bendroje sumoje sudaro 194,60 Eur (122,50 Eur + 72,10 Eur). Nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas ieškovei mokamos vaikui išmokos dydžiu ir nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Iš Sodros suvestinės apie duomenis asmens mokumui vertinti nustatyta, kad ieškovė dirbo nuo 2023 m. birželio 1 d., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) augina vaiką iki dvejų metų, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2026 m. gegužės 2 d. ji iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauna ir gaus 440 Eur išmoką. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos – motinystės išmoka, duomenų apie sutuoktinio gaunamas pajamas nepateikė.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 25 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovas dirba įmonėje ir per 2024 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo laikotarpį gavo 3729,20 Eur darbo užmokesčio (vidutiniškai 1243 Eur per mėnesį). Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad dirba slenkančiu grafiku, tačiau gaunamo darbo užmokesčio nepakanka pragyvenimui, nes moka įmokas pagal tris kreditus, moka išlaikymą vaikui, todėl dirba įmonėje papildomai laisvu laiku. Kito darbo negali dirbti, nes serga cukriniu diabetu, ir sveiktos būklė neleidžia dirbti didesniu fiziniu krūviu. Byloje iš 2024 m. spalio 29 d. medicininiame pažymėjime esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, pagal nurodytą ligos kodą, turi sveikatos problemų, jam dėl sveikatos nerekomenduojamas didelis darbo krūvis.
Iš Registrų centro išrašuose esančių duomenų nustatyta. kad atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso nekilnojamasis turtas – penki nekilnojamojo turto objektai, t. y. butas su priklausiniu, gyvenamasis namas su priklausiniais, sodo pastatas ir du žemės sklypai.
Pagal teismų praktiką, vaiko išlaikymui reikalinga suma yra ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ numatyta minimali darbo užmokesčio suma 2024 m. – 924 Eur (bruto) arba apie 708 Eur (neto), tačiau ši suma yra orientacinė. 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatyta suma – 1038 Eur (bruto) arba apie 777 Eur (neto). Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į išlaidų, tenkančių vaiko poreikiams tenkinti, lentelėje nurodytus išlaidų dydžius, į ieškovės teismo posėdyje nurodytas išlaidas, taip pat į tai, kad ieškovė neteikė įrodymų, pagrindžiančių konkrečias išlaidas, sprendžiama, kad išlaidų būtiniems vaiko poreikiams tenkinti dydis – 778 Eur, atitinkantis minimalaus darbo užmokesčio dydį, kuris, atskaičius vaikui mokamą paramą, apie 583,40 Eur (778 Eur – 122,50 Eur – 72,10 Eur).
Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymo 1 str. 1 d., šio įstatymo tikslas – nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Vadovaujantis šio įstatymo 5 str. 1 p., teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Šalių sūnui D. N., kuriam, kaip nurodyta išvadą teikiančios institucijos išvadoje ir byloje esančiuose medicinos dokumentuose, sveikatos priežiūra vykdoma VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokama 496 Eur išmoka neįgaliam vaikui, kuri mokama siekiant užtikrinti jo, kaip negalią turinčio asmens, minimalias pajamas. Pažymėtina, kad valstybės mokamos išmokos – šalpos neįgalumo / negalios pensija bei individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, jei tokios mokamos, yra skirtos vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgus į minėtas nuostatas, kad 496 Eur išmoka neįgaliam vaikui skirtina tik neįgalaus vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti, ši išmoka į vaiko kasdieninių būtinųjų poreikių patenkinimo dydį neįskaičiuojama.
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgus į ištirtus rašytinius įrodymus ir šalių, jų atstovų pateiktus paaiškinamus, daroma išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės – ieškovė nepateikė duomenų, kad turėtų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, atsakovas (kartu su sutuoktine) valdo penkis nekilnojamojo turto objektus, tačiau ieškovei šiuo metu suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ir ji gauna tik pajamų, susijusių su vaiko priežiūra, tuo tarpu atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, tačiau turi sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti sunkesnio fizinio darbo, tuo pačiu vertinama, kad atsakovo ribotos galimybės gauti didesnes pajamas.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes – į vaiko poreikius, jo amžių, turimą neįgalumą, abiejų tėvų realiai gaunamas pajamas, į aplinkybes, kad ieškovė augina kūdikį, todėl nedirba, o atsakovas nors ir dirba, tačiau turi sveikatos problemų, todėl ribota atsakovo galimybė dirbti fiziškai sunkesnį ir galbūt geriau apmokamą darbą, taip pat į tai, kad nenustatyta aplinkybių dėl kurių atsakovas galėtų būti atleistas nuo pareigos išlaikyti savo vaiką, taip pat į tai, kad nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie savo šeimų gaunamas bendras pajamas ir dėl to nėra galimybės ir pagrindo vertinti priteistino išlaikymo dydį ieškovės ir atsakovo šeimose gaunamų pajamų kontekste, atsižvelgus į tai, kad abu vaiko tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, vadovaujantis vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu nustatyta atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui išmokos padidinamos iki 292 Eur kas mėnesį, išmokos mokamos nuo sprendimo įsitesėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2025- m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-580/2025) (LR CK 3.194, 3.200 str.). Mokamo išlaikymo suma indeksuojama nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
LR CK 3.156 str. 2 d. nustatyta principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką teismas nustato, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 p.). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, kokia tvarka turėtų bendrauti skyrium gyvenantis vienas iš tėvų. (CK 3.175 str.).
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo L. N. bendravimo su sūnumi tvarką: 1) tėvas su sūnumi bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas sūnų penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne anksčiau 17 val.; pirmą mėnesio bendravimo savaitgalį tėvas sūnų pasiima penktadienį 14 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį, ne anksčiau 17 val.; 2) tėvas su sūnumi kiekvienais lyginiais metais bendrauja per Kūčias ir šv. Kalėdas – tėvas sūnų pasiima Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne anksčiau kaip 17 val.; per Jonines – tėvas sūnų pasiima birželio 23 d. ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. ne anksčiau kaip 17 val.; kiekvienais nelyginiais metais bendrauja per Šv. Velykas ir Naujuosius metus – tėvas sūnų pasiima pirmą šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną ne anksčiau kaip 17 val.; per Naujuosius metus – tėvas sūnų pasiima gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne anksčiau kaip 17 val.; 3) tėvas su sūnumi kiekvienais lyginiais metais bendrauja per pavasario (šv. Velykų atostogas) ir žiemos atostogų pirmą savaitę; nelyginiais metais bendrauja per rudens atostogas ir žiemos atostogų antrą savaitę; 4) tėvas su sūnumi bendrauja savo kasmetinių atostogų metu vasarą (liepos arba rugpjūčio mėn. 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ar po 7 dienas du kartus), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ne vėliau kaip 12 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną; apie tikslią atostogų datą tėvas praneša motinai kiekvienais metais iki kovo 1 d.; 5) tėvas, negalėdamas sutartu laiku būti su sūnumi, privalo apie tai pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms); 6) tėvas bendravimo ir buvimo su vaiku metu turi siekti užtikrinti vaiko gerovę, jį lavinti, mokyti, ugdyti, savo teises ir pareigas įgyvendindamas atsižvelgus į geriausius vaiko interesus; 7) tėvas su sūnumi gali bendrauti internetinio ryšio priemonėmis per Skype, Facebook, Messenger programėles (vaizdo skambučiais), telefonu ar kt., bet kuriuo metu, išskyrus atvejus, kai vaikas užimtas dėl mokslų, popamokinių veiklų ar kitų svarbių priežasčių. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką atsižvelgdama į tai, kad tėvas su sūnumi bendrauja tik minimaliai, nori, kad tėvas daugiau prisidėtų prie vaiko auklėjimo ir ugdymo.
Atsakovas nurodė, kad pageidauja su sūnumi matytis kuo dažniau, tačiau ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesuderinama su jo darbu, nes jis dirba slenkančiu grafiku, atostogų trukmę ir periodiškumą nustato darbdavys, todėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos negalės įgyvendinti. Su siūloma bendravimo su vaiku tvarka sutinka iš dalies, teikdamas teismui savo pasiūlymą atsiliepime ir teismo posėdyje duodamas paaiškinimus dėl bendravimo tvarkos su vaiku, nurodo, kad sutiktų su sūnumi bendrauti lyginių savaičių pirmą savaitgalį, paimdamas sūnų šeštadienį nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne anksčiau 17 val., o lyginių savaičių antrą savaitgalį su sūnumi bendrautų ieškovei pristačius sūnų į atsakovo gyvenamąją vietą šeštadienį nuo 10 val. ir jai paimant sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos to paties savaitgalio sekmadienį ne anksčiau 17 val. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad vasaros metu jam suteikiamos tik dvi savaitės atostogų, sutiktų bendrauti su sūnumi savo kasmetinių atostogų metu 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną šalių susitartu laiku ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną šalių susitartu laiku, apie tikslią atostogų datą pranešdamas ieškovei prieš vieną mėnesį iki numatomos atostogų datos. Atsakovas teigia, kad neturi jokios galimybės bendrauti su sūnumi kiekvienais lyginiais metais per pavasario (šv. Velykų atostogas) ir žiemos atostogas (pirmą savaitę), o nelyginiais metais per rudens atostogas, žiemos atostogas (antrą savaitę), nes nurodytu laikotarpiu jam jokios atostogos negali būti nesuteiktos.
Byloje nustatyta, kad šalių santykiai nėra itin įtempti ar konfliktiški, tačiau šalys nesusitaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina – ieškove, todėl, atsižvelgus ir į šalių vaiko poreikį, kad būtų nustatyta dienotvarkė, vertinama, kad turi būti nustatyta detali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovo prašoma nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitiktų vaiko interesus (teismo sprendimu vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove), atskirai gyvenančio atsakovo teisę bei pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo ugdyme, tačiau nustatyta, kad ieškovė neturi galimybės atvežti vaiką ieškovui, kaip tai darydavo anksčiau, nes augina kūdikį, dėl to atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nustatoma iš esmės pagal ieškovės siūlomą tvarką. Atsakovas teigia, kad dėl darbo grafiko negalėtų bendrauti su vaiku kartus per mėnesį ir per atostogas bei šventines dienas, tačiau atsakovo pateiktame jo darbdavio 2025 m. balandžio 29 d. rašte nors ir nurodoma, kad atsakovui pagal patvirtintą grafiką kasmetinės atostogos numatytos 2025 m. liepos 7–18 d., tačiau taip pat nurodoma, kad atsakovas 2025 m. balandžio 30 d. turi 26,71 darbo dieną nepanaudotų atostogų, taip pat nurodo, kad atostogų data gali keistis, atsižvelgiant į gamybos ypatumus ar dėl darbuotojui pasikeitusių aplinkybių. Atsižvelgus į šias aplinkybes, sprendžiama, kad atsakovas turi galimybę išeiti atostogų ir kitu, ne tik atostogų grafike nurodytu laiku, todėl tiek atsakovo, tiek ir vaiko atostogų metu nustatoma ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.
Nustatyta, kad ieškovės siūlomoje bendravimo su vaiku tvarkoje (3 p.) nurodoma, kad tėvas su sūnumi kiekvienais lyginiais metais bendrauja per pavasario (šv. Velykų atostogas) ir žiemos atostogas (pirmą savaitę), nelyginiais metais bendrauja per rudens atostogas, žiemos atostogas (antrąją savaitę), tačiau nėra aptarta vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo atgal sąlygos, todėl papildomas minėtos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos 3 p. tokia sąlyga – paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną, iš anksto suderintu su ieškove paėmimo ir grąžinimo laiku.
Nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką antrą lyginį savaitgalį, įvertinama aplinkybė, kad atsakovas dirba pagal įmonėje patvirtintą slenkantį darbo grafiką pamainomis – vieną savaitę darbas nuo ryto 6 iki 14 val., kitą savaitę – po pietų nuo 14 iki 23 val., todėl sprendžiama, kad vaiko paėmimas penktadieniais po darbo, kai darbo laikas baigiasi 23 val., faktiškai neįmanomas, kitu atveju, kai darbo laikas baigiasi 14 val., įvertinus atstumą tarp ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietovių (atsakovas nurodė, kad atstumas apie 165 km), taip pat aplinkybę, kad bendravimo su vaiku tvarka nustatoma ne tik vasaros laikotarpiui, bet ir pavasario, žiemos bei rudens laikotarpiams, kai kelio sąlygos dėl trumpo šviesaus periodo bei gamtinių sąlygų gali būti itin nepalankios, be to, dėl darbo pamainomis gali tekti vairuoti nesilaikant įprasto poilsio režimo, ieškovės siūloma bendravimo su vaiku antrą savaitgalį tvarka pakeičiama nustatant, kad vaiko tėvas vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima šeštadienį 10 val.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Pagal LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 110 Eur dydžio žyminį mokestį, ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama jos sumokėta žyminio mokesčio suma. Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Priteisus iš atsakovo sūnui išlaikymą po 292 Eur (padidinus išlaikymo sumą 132 Eur – nuo 160 Eur iki 292 Eur), vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 23 Eur (132 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc., pritaikius indeksavimą pagal CPK 82 str. 2 d.) dydžio žyminis mokestis.
Ieškovės interesus pagal 2024 m. rugsėjo 3 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatė A. Frejerė. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius 1452 Eur dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, šis dydis neviršija maksimalaus rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Nustatyta, kad patenkintas ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui padidinimo patenkintas iš dalies, taip pat, atsižvelgus į bylos pobūdį, į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga ir nereikėjo atlikti didelės analizės ar skaičiavimų, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, sprendžiama, kad yra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti 1100 Eur dydžio išlaidų advokatės pagalbai apmokėti atlyginimą.
Vadovaudamasis LR CPK 270, 282 str. 2 d. 1 p., LR CK 1.5, 3.3 str. 1 d., 3.175, 3.192, 3.201, 3.200 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Padidinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-1313-946/2017) nustatytą L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį nuo 160 Eur iki 292 (dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų) Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-1313-946/2017) nustatytą L. N. bendravimo su sūnui D. N., bendravimo tvarką:
1. Tėvas L. N. su sūnumi D. N. bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais:
1.1. Atsižvelgus į tai, kad tėvas per mėnesį gali pasinaudoti teise į „tėvadienį“, pirmą mėnesio bendravimo savaitgalį tėvas sūnų pasiima penktadienį 14.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne anksčiau 17.00 val.
1.2. Antrą mėnesio bendravimo savaitgalį tėvas sūnų pasiima šeštadienį 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne anksčiau 17.00 val.
2. Tėvas L. N. su sūnumi D. N. kiekvienais lyginiais metais bendrauja per šias šventes:
2.1. Šv. Kūčias ir šv. Kalėdas – tėvas sūnų pasiima Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ne vėliau kaip 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne anksčiau kaip 17.00 val.
2.2. Per Jonines – tėvas sūnų pasiima birželio 23 d. ne vėliau kaip 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. ne anksčiau kaip 17.00 val.
3. Kiekvienais nelyginiais metais bendrauja per šias šventes:
3.1. Šv. Velykas – tėvas sūnų pasiima pirmą šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną ne anksčiau kaip 17.00 val.
3.2. Per Naujus Metus – tėvas sūnų pasiima gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne anksčiau kaip 17.00 val.
4. Tėvas L. N. su sūnumi D. N. per vaiko atostogas su vaiku bendrauja:
4.1. Lyginiais metais bendrauja per pavasario (šv. Velykų atostogas) ir žiemos atostogas (pirmą savaitę), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną, suderintu iš anksto su ieškove paėmimo ir grąžinimo laiku.
4.2. Nelyginiais metais bendrauja per rudens atostogas, žiemos atostogas (antrąją savaitę) paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną, suderintu iš anksto su ieškove paėmimo ir grąžinimo laiku.
5. Tėvas L. N. su sūnumi D. N. bendrauja savo kasmetinių atostogų metu vasarą (liepos arba rugpjūčio mėn. 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ar po 7 dienas du kartus), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ne vėliau kaip 12.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną; apie tikslią atostogų datą tėvas praneša motinai kiekvienais metais iki kovo 1 d.
6. Tėvas L. N. bendravimo ir buvimo su vaiku D. N. metu užtikrina vaiko gerovę, jį lavina, moko ir ugdo, savo teises ir pareigas įgyvendina atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus;
7. Tėvas L. N. su sūnumi D. N. gali bendrauti internetinio ryšio priemonėmis Skype, Facebook Messenger programėles (vaizdo skambutis), telefonu ar kt., bet kuriuo metu, išskyrus atvejus, kai vaikas užimtas dėl mokslų, popamokinių veiklų ar kitų svarbių priežasčių.
Kitą ieškinio dalį dėl išlaikymo padidinimo atmesti.
Priteisti iš L. N. O. S. 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš L. N. 23 (dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.