Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. V. (A. V.) (dalyvavo (duomenys neskelbtini) d. posėdyje), jo gynėjui advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant dviejų metų laisvės apribojimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskiriant dvejų mėnesių viešųjų darbų bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis – 12 valandų – pakeista į dvi paras arešto;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per septynis pirmus mėnesius nevartoti alkoholio ir išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir A. V. skirti galutinę vienerių metų septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per septynis pirmus mėnesius nevartoti alkoholio ir išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu skirt laisvės apribojimo bausmė pakeista devyniasdešimties parų arešto bausme.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent: pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-184979-127/2013 vengė pareigos išlaikyti dukterį A. C. (gimusią (duomenys neskelbtini) d.), mokėti alimentus po 144,81 Eur (500 Lt) dydžio kasmėnesinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) d. iki vaiko pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą paramą vykdyti jos sąmoningai nevykdė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., dėl ko susidarė finansinis 9 628,82 Eur įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

(duomenys neskelbtini) d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Jis neturėjo galimybės mokėti alimentus, kadangi tuo metu jis nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje ir jokių išmokų negavo. Jis ieškojosi darbo. Jis norėjo mokytis profesinėje mokykloje, bet jo nepriėmė mokytis į profesinę mokyklą. Mokslų jis nebaigė, jo tokia jaunystė buvo (stengėsi užsidirbti). Šiuo metu jis dirba, darbovietės atstovas jam sakė, kad mokės įmokas antstoliams. Praeitą mėnesį buvo sumokėta, t. y. (duomenys neskelbtini) mėn. Jis iki (duomenys neskelbtini) d. nemokėjo, praeitą mėnesį buvo atliktas mokėjimas iš darbovietės, o kitas iš VMI. Jis dirbo keletą mėnesių, tačiau praeitą mėnesį jis išėjo iš darbo, kadangi jo draugas pažadėjo jį įdarbinti į šio įmonę. Šiuo metu jis uždirba pinigus padėdamas draugams, jis į dieną gauna po 20-30 eurų, tačiau jis nedirba kiekvieną dieną. Jis turi dar kitą vaiką - berniuką, kurį turi išlaikyti, vaikui yra (duomenys neskelbtini), todėl jis gautus pinigus išleidžia berniuko išlaikymui. Jis supranta, kad jo dukra negali užsidirbti pragyvenimui. Kai jis įsidarbins, išlaikys abu savo vaikus. VMI jam buvo pervedė brolio pensiją. Jis yra paveldėjęs du butus, vieną butą jam paliko pusbrolis, taip pat paveldėjo pusbrolio pensiją. Vieno buto dokumentus jis pilnai sutvarkė, tačiau kito buto dokumentų jis nesutvarkė, nes bute gyvena kitas žmogus, kurio išmesti iš buto jis negali. Butus jis planuoja palikti savo vaikams.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta L. C. nurodė, kad ji savo dukters tėvą A. V. pažįsta jau daugelį metų nuo vaikystės. Nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) d. ji gyveno kartu su A. V.. A. V. pradėjo stipriai piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, prasidėjo barniai, dėl to ji nusprendė su šiuo išsiskirti ir išsikelti iš šio būsto (jie gyveno pastarojo močiutei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė dukra A. C.. Ji A. V. kartojo, kad gali bendrauti su dukra, bet šis jokio noro nerodė. Kai dukra ėmė lankyti darželį, dukra pradėjo nuolat sirgti ir ji negalėjo dirbti, todėl ji kreipėsi į teismą, kad dukra gautų A. V. pavardę bei pastarasis mokėtų išlaikymą. Taigi (duomenys neskelbtini) d. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kurio priėmimo dieną A. V. dalyvavo teisme ir šiam buvo įteikta sprendimo kopija. A. V. žino, jog privalo išlaikyti savo dukterį A. C. ir kas mėnesį dukros išlaikymui mokėti po 500 litų (minėto teismo sprendimo neapskundė). Teismo sprendimu buvo įteisinta, kad dukters pavardė lieka jos, bet gimimo liudijime buvo įrašytas jos tėvo vardas ir pavardė. Po teismo sprendimo ji sutvarkė dukters gimimo liudijimą. Patikina, kad A. V. jai dukters išlaikymui nepervedė nei vieno lito ar euro iki šios, t. y. iki (duomenys neskelbtini) d., nepadengė teismo nurodyto įsiskolinimo – 11 600 litų sumos. Teismo posėdžio metu A. V. teigė, kad jis nedirba ir dėl to neprisideda prie dukters išlaikymo, tačiau nurodė nupirkęs batukus už 50 litų ir suknelę už 20 eurų, tačiau tai buvo per dukters gimtadienį. Pažymi, kad pastarasis daugiau niekaip nėra prisidėjęs prie dukters išlaikymo ir ugdymo. Ji žino, kad A. V. turi brolį ir mamą, bet jie taip pat prie jos dukters išlaikymo nėra prisidėję ir jokių dovanų švenčių progomis ar kitomis progomis nėra dovanoję. Po teismo sprendimo A. V. nemokėjo pinigų, dėl to ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, kuris kreipėsi į antstolį, ir tuomet ji pradėjo gauti pinigėlius - kas mėnesį po 57 eurų sumą. Ji bendrauja su antstoliu G. P., taip pat ji bendravo su antstolio padėjėja, tai ši niekada jai neminėjo, kad kokią nors sumą yra išieškojusi iš jos vaiko tėvo A. V., tik pateikdavo jai pažymą, kurią ji turėdavo pristatyti vaikų išlaikymo fondui. Jos žiniomis A. V. neturi jokio turto savo vardu, kas šį išlaiko ir iš kokių pajamų šis gyvena ji negali pasakyti. Mano, kad pastarąjį gali išlaikyti mama A. V.. Kiek ji žino, A. V. yra ne kartą teistas, šio visos banko sąskaitos dėl gautų baudų yra užblokuotos, dėl to sąskaitose nėra pinigų. Ji antstoliui yra pateikusi savo banko sąskaitą ir A. V. turi A. C. vardu atidarytos sąskaitos numerį, bet šis nei karto į nėra pervedęs jokių lėšų. Ji nėra gavusi kilnojamo ir nekilnojamo turto ar kitų daiktų iš A. V. (b. t. 1, l. 10-12, 16).

Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-18479-127/2013 nuspręsta: 1. Nustatyti, kad A. V. yra A. C. tėvas, o A. C. yra A. V. dukra; 2. Nustatyti nepilnametės A. C. gyvenamąją vietą su motina L. C.; 3. Priteisti iš tėvo A. V. nepilnametei dukrai A. C. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) d., kol dukra sulauks pilnametystės, ir 11 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros įstatyminei atstovei - motinai L. C., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. t. 1, l. 3-5).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją A. V. nedarbo socialinio draudimo išmokos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. nebuvo mokamos. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos A. V. išmokų negavo (b. t. 1, l. 21-22, 118-119).

Registracijos laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. sausio 15 d. A. V. TDB pateikė 3tris pasiūlymus įsidarbinti: 2013 m. lapkričio 13 d. – (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neįdarbinimo priežastis - pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje); 2014 m. sausio 6 d. – (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neįdarbinimo priežastis - pasirinktas kitas kandidatas); 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neįdarbinimo priežastis - pasirinktas kitas kandidatas). Registracija nutraukta asmens pageidavimu.

Registracijos laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. A. V. TDB pateikė 2014 m. balandžio 1 d. pasiūlymą įsidarbinti (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neįdarbinimo priežastis - neatvyko nustatytu laiku). Registracija nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. neatvykus laiku priimti pasiūlymo dirbti.

Registracijos laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. A. V. TDB pateikė 2016 m. lapkričio 28 d. pasiūlymą įsidarbinti (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neįdarbinimo priežastis - be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į TDB priimti pasiūlymo dirbti). Registracija nutraukta be teisės registruotis 6 mėn.

Registracijos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. A. V. TDB pateikė 3tris pasiūlymus įsidarbinti: 2017 m. birželio 22 d. – (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neįdarbinimo priežastis - pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje); 2017 m. liepos 26 d. – (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neįdarbinimo priežastis - pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje); dalyvauti darbo mugėje (duomenys neskelbtini) užimti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įsidarbinti nepavyko.

Registracijos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 19 d. A. V. TDB 2017 m. spalio 19 d. pateikė pasiūlymą įsidarbinti (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neįdarbinimo priežastis - pasirinktas kitas kandidatas).

Registracijos laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. vasario 21 d. A. V. TDB nepateikė pasiūlymų įsidarbinti (b. t. 1, l. 122, 124, 126).

Pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją Vaikų išlaikymo fondo administracija (toliau - Fondo administracija) išmokas iš Fondo administracijos L. C. už A. C. pradėjo mokėti nuo (duomenys neskelbtini) d. ir išmokos yra mokamos iki šiol. (duomenys neskelbtini) d. duomenimis iš viso yra išmokėta 2 237,58 Eur iš Fondo administracijos (b. t. 1, l. 130-131).

Iš antstolio G. P. pateiktos (duomenys neskelbtini) d. pažymos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad vykdomosios bylos vykdymo metu buvo reguliariai tikrinama skolininko A. V. turtinė padėtis, skolininko gyvenamuoju adresu išsiųsti procesiniai dokumentai įteikti, tačiau kviečiamas į antstolių kontorą neatvyko, pats skolininkas su antstoliu nebendradarbiauja, informacijos apie save neteikia bei noro mokėti alimentus geranoriškai neišreiškė. VSDFV duomenimis skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) d. niekur nedirba ir jokių pajamų negauna. Nuo (duomenys neskelbtini) d. areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, judėjimai nevyksta. Skolininkas (duomenys neskelbtini) d. paveldėjo nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas yra planuojama nukreipti į šį turtą. Skolininko A. V. įsiskolinimas iki (duomenys neskelbtini) d. yra 9 628,82 Eur (apskaičiuotas su Vaikų išlaikymo fondo mokamomis įmokomis (t. y. kas mėnesį po 57Eur) (b. t. 1, l. 26-116).

Teismui (duomenys neskelbtini) d. teisiamajame posėdyje padarius pertrauką, kaltinamasis nuo teismo pasislėpė. Teismas gavo duomenų apie kaltinamojo buvimą (duomenys neskelbtini), išsiuntė e.paštu ir žinomu adresu pranešimus apie teisiamąjį posėdį, iš nukentėjusiosios atstovės L. C. paaiškinimų gavo duomenų, kad kaltinamasis, nors ir negyvena policijos pareigūnų nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau susižino apie teismo siunčiamus pranešimus ir vengia atvykti į Lietuvos Respubliką, be to teismas gavo duomenis, kad (duomenys neskelbtini) esančioje LR ambasadoje pasirašė įgaliojimą L. C. veikti Lietuvos Respublikoje jo vardu, tvarkant paveldėjimo klausimus. Teismas vertino, jog A. V., žinodamas apie teisiamojo posėdžio datą ir laiką, pasislėpė (duomenys neskelbtini) ir į teisiamąjį posėdį neatvyko (BPK 246 straipsnio 1 dalis), todėl bylą po paskelbtos pertraukos ir paieškos laiko baigė nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017, 2K-281-489/2020). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014).

Esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-489/2020, 2K-134-511/2021). Ir priešingai, BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės, įkalinimo ir pan., t. y. objektyviai neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-42/2014, 2K-246-648/2016). Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia, pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neturėjo galimybės mokėti alimentus, kadangi tuo metu jis nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje ir jokių išmokų negavo. Jis ieškojosi darbo. Jis norėjo mokytis profesinėje mokykloje, bet jo nepriėmė mokytis į profesinę mokyklą. Mokslų jis nebaigė. Šiuo metu jis dirba, darbovietės atstovas jam sakė, kad mokės įmokas antstoliams. Šiuo metu jis uždirba pinigus padėdamas draugams, jis į dieną gauna po 20-30 eurų, tačiau jis nedirba kiekvieną dieną. Jis turi dar kitą vaiką – berniuką, kurį turi išlaikyti, vaikui yra 6 mėnesiai, todėl jis gautus pinigus išleidžia berniuko išlaikymui. Jis supranta, kad jo dukra negali užsidirbti pragyvenimui. Kai jis įsidarbins, išlaikys abu savo vaikus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes.

Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad yra paveldėjęs du butus, vieną butą jam paliko pusbrolis, taip pat paveldėjo pusbrolio pensiją. Vieno buto dokumentus jis pilnai sutvarkė, tačiau kito buto dokumentų jis nesutvarkė, nes bute gyvena kitas žmogus, kurio išmesti iš buto jis negali. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. balandžio 9 d. gautas antstolio G. P. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad vykdant vykdomąsias bylas buvo parduotas skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas ir 2024 m. gegužės 8 d. pavedimu pervesta 24 079,05 Eur skolos dengimui bei 2024 m. spalio 8 d. yra pervesta 5 783,34 Eur skolos dengimui. 2024 m. spalio 16 d. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai įvykdyta vykdomąjį dokumentą grąžinus Vilniaus miesto apylinkės teismui (2 t., b. l. 130). Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis davė išsamius parodymus dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Šiai dienai įsiskolinimo nėra, tai įrodo pateiktas antstolio G. P. raštas, kuriame konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) d. į nukentėjusiosios sąskaitą pervesta 24 079,05 Eur, ir 2024 (duomenys neskelbtini) d. pervesta 5783,34 eurai, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) visiškai įvykdyta, įsiskolinimų nėra. Nors kaltinamasis (duomenys neskelbtini) m. duodamas parodymus prisipažino kaltę, bet vengimas išlaikyti konstatuojamas nustačius pareigą išlaikyti vaiką, nevykdoma ne dėl objektyvių pateisinamų priežasčių, bet dėl sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios neįmanoma net ir priverstinai teisės aktų nustatyta tvarka išlaikymo vaikui lėšų išieškojimas. 2025 m. balandžio 9 d. antstolio G. P. raštas paneigė aplinkybę, kad nebuvo sąmoningų veiksmų, jog kaltinamasis neatliko, nesiekia ir jo veiksmuose konstatuoti, kad jis sąmoningai atliko veiksmus, kurie sektų, jog jis vengia nevykdyti pareigos, išlaikyti vaiko. Kaltinamasis ėmėsi veiksmų, kuomet atsirado galimybė priimti palikimą ir kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, žinodamas, kad priėmęs palikimą, turtą praras, į šį turtą bus nukreiptas išieškojimas. Todėl čia neegzistuoja tiesioginė tyčia. Priimant nuosprendį prašo atsižvelgti į šias aplinkybes.

Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo išsakytus argumentus, jog kaltinamasis nevykdė pareigos išlaikyti vaiką dėl objektyvių priežasčių, nesant jo kaltės.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo paaiškinimų, jis neturėdamas išsilavinimo, nesiekė jo gauti kreipdamasis į valstybės institucijas (tuometę Darbo biržą) dėl kvalifikacijos įgijimo, jo teigimu nelegaliai uždarbiavo ir uždirbtus pinigus skirdavo kito vaiko išlaikymui. Dar daugiau – kaltinamasis pasislėpė nuo teismo Jungtinėje Karalystėje juo labiau, kad jo atžvilgiu buvo priimtas kitas apkaltinamasis nuosprendis. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi teismas paskelbė A. V. paiešką; nutartį pavedė vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriui, įpareigojant suėmus A. V., vykdant (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, nedelsiant apie tai raštu pranešti teismui ir prokurorui.

(duomenys neskelbtini), teismas gavo duomenis, kad A. V. 2024 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) esančioje LR ambasadoje pasirašė įgaliojimą L. C. veikti Lietuvos Respublikoje jo vardu, tvarkant paveldėjimo klausimus. Būtent nukentėjusiosios atstovei L. C. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) notaro biure, veikiančiai kaltinamojo vardu, buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į nekilnojamąjį turtą, iš šio turto buvo išieškotas nukentėjusios išlaikymo įsiskolinimas. Nukentėjusiosios atstovė L. C. nurodė, jog tik jai primygtinai reikalaujant, kaltinamasis sutiko sutvarkyti paveldėjimo klausimą, kad būtų galima nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą.

Taigi, akivaizdu, jog pats A. V. tiek kaltinime nurodytu periodu, tiek iki pat (duomenys neskelbtini) d. nedėjo jokių pastangų susirasti darbą, gauti pajamų ir iš jų išlaikyti dukterį, priešingai, jis pasislėpė nuo teismo ir toliau vengė sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Be to, įsiskolinimas buvo padengtas tik susiklosčius tokioms kaltinamajam palankioms aplinkybėms, jog be ir jo pastangų būtų galima nukreipti susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą į paveldėtą turtą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog kaltinamasis A. V. būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę, tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti savo vaiką.

Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo A. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. V. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – bylos duomenimis nedirbantis, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vyks dirbti į užsienį, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 177), teistas (1 t., b. l. 175-176), baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 170-174). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – arešto bausmę, paskiriant 30 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byloje esančiais duomenimis, A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant laisvės apribojimo 1 metams bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. baudžiamuoju įsakymu, nustatant jam galutinę 1 metų ir 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nuosprendžiu A. V. paskirta bausmė – 1 metų ir 7 mėnesių laisvės apribojimas – pakeistas į 90 parų areštą. Nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) d. Ši arešto bausmė ĮKNR duomenimis nėra atlikta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nuosprendžiu A. V. paskirta bausme (1 metų ir 7 mėnesių laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų areštą, bausmė neatlikta), ir A. V. skirtina galutinė 90 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šių prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą.

Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į pirmosios instancijos teismą kreipėsi ne laiku, tai yra po įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nors turėjo visas galimybes kreiptis laiku – gynėjas kaltinamajam parinktas 2025 m. birželio 30 d. Teismo posėdis vyko 2025 m. liepos 3 d., tačiau pažyma dėl proceso išlaidų teismui išsiųsta 2025 m. liepos 11 d., t. y. teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Taigi, minėtų reikalavimų nebuvo laikytasi, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 11 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), laikantis teismų praktikos ir kitose bylose, paliekamas nenagrinėtu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 154), paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu A. V. paskirta bausme, ir A. V. skirti galutinę 90 parų arešto bausmę.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. V. atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 11 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. V. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.