Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą teismo sprendimui už akių peržiūrėti, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-629-314/2015 pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovams G. S. ir R. S., tretieji asmenys – antstolė G. A., antstolis S. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB „Citadele“ bankas, dėl leidimo tęsti žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimą ir įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nepavykus atsakovams įteikti procesinių dokumentų ir teismui konstatavus, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra nežinoma, procesiniai dokumentai teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Druskininkų miesto apylinkės teisme 2016 m. vasario 8 d. gautas atsakovo G. S. prašymas dėl 2015 m. lapkričio 5 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymas atnaujinti praleistą terminą teismo sprendimui už akių peržiūrėti. Atsakovas nurodė, kad teismo procesinių dokumentų laiku negavo, nors ieškovui buvo žinomi atsakovų telefonų numeriai, el. pašto adresas, tačiau šie duomenys nuo teismo buvo nuslėpti. Be to, Druskininkų miesto apylinkės teisme jau anksčiau buvo nagrinėta byla, kurios šalimi buvo atsakovas, todėl teismas turėjo galimybę pats susirasti reikiamus duomenis. Pažymėjo, kad jis dirba Latvijoje, yra sudaręs su AB „Lietuvos pašto“ Vilniaus 50-ojo pašto skyriumi pašto dėžutės nuomos sutartį, tačiau 2015 m. gegužės mėn. pasikeitus pašto skyriaus viršininkei, sutriko sklandus siuntų pristatymas. Dėl šios priežasties visos atsakovui jo adresu siųstos korespondencijos pasimetė ir ši aplinkybė paaiškėjo tik 2015 m. gruodžio 19 d. Patikrinęs teismo posėdžių tvarkaraščius ir susisiekęs su teismo raštine atsakovas sužinojo, kad 2015 m. lapkričio 5 d. rašytinio proceso tvarka buvo priimtas ginčijamas teismo sprendimas už akių. Su bylos medžiaga susipažino apsilankęs teisme 2015 m. gruodžio 31 d. Todėl nors ir yra praleidęs 20 d. terminą prieštaravimams dėl sprendimo už akių pateikti, tačiau nėra praleidęs naikinamojo trijų mėnesių termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu bei teisiniu pagrindais ir patikrinęs, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai), konstatuoja, kad tokių pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo. Pagal paminėtą įstatymą, šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažintų, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2015 m. lapkričio 5 d., atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas turėjo teisę pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iki 2016 m. lapkričio 25 d. Tokį pareiškimą atsakovas pateikė tik 2016 m. vasario 8 d. (laiškas teismui išsiųstas 2015 m. vasario 5 d.) (t.1, b. l. 170), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą, tačiau nepasibaigus naikinamajam trijų mėnesių terminui sprendimui už akių peržiūrėti. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas pateikė ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (t. 1, b. l. 137-169).

Prašymą atnaujinti praleistą terminą atsakovas grindė tuo, kad nei apie bylos nagrinėjimą, nei apie priimtą sprendimą už akių jam nebuvo žinoma. Apie priimtą teismo sprendimą atsakovas sužinojo tik 2015 m. gruodžio 19 d. iš pašto darbuotojų, o patį teismo sprendimą gavo tik 2015 m. gruodžio 31 d. atvykęs jo pasiimti į teismą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti atsakovui G. S. terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, nutartyje nurodydamas, kad atsakovas, kuriam apie priimtą teismo sprendimą už akių tapo žinoma dar 2015 m. gruodžio 31 d., privalėjo domėtis ir rūpintis bylos eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, tačiau savo teisių laiku nerealizavo ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje teisės normoje nenurodomi kriterijai, kuriais remiantis procesinio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teismų praktikoje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

Kaip jau minėta, apeliantas yra nurodęs, kad apie 2015 m. lapkričio 5 d. priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2015 m. gruodžio 19 d., o pats sprendimas jam įteiktas 2015 m. gruodžio 31 d. ir šios aplinkybės kitai bylos duomenimis nėra paneigtos. Bylos duomenys taip pat patvirtina faktą, kad sprendimas už akių atsakovui išsiųstas sprendimo priėmimo dieną, tačiau apie jo įteikimą byloje duomenų nėra (t. 1, b. l. 120). Pakartotinai sprendimas už akių atsakovui išsiųstas tik 2015 m. gruodžio 10 d., ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantis AB „Lietuvos paštas“ korespondencijos siuntos sąrašas (t. 1, b. l. 134-135). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa tinkamas sprendimo už akių įteikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Vertinant, ar sprendimas už akių atsakovui buvo įteiktas tinkamai ir laiku, atsižvelgtina į teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką.

Pagal CPK 116 straipsnį, teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. Pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad apeliantui teismo procesiniai dokumentai būtų įteikti CPK 117 straipsnyje numatytais įteikimo būdais. Į bylą pateiktas atsakovo G. S. susirašinėjimas su AB „Lietuvos paštas“ dėl atsakovui adresuotos pašto korespondencijos perdavimo leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas negavo jam siųstų teismo procesinių dokumentų (t. 1, b. l. 148-150, t. 2, b. l. 21-22). Nors byloje pateiktame AB „Lietuvos paštas“ 2016 m. sausio 29 d. atsakyme tiesiogiai nenurodoma, kad atsakovas teismo siuntos negavo dėl pašto darbuotojų kaltės, tačiau iš laiško turinio matyti, kad pašto paslaugų teikėjas apgailestauja dėl įvykusių nesusipratimų atsakovui negavus jam adresuotų siuntų laiku, galimai dėl technologinių pažeidimų. Be to, bylos duomenys patvirtina faktą, kad apie 2015 m. lapkričio 5 d. teismo priimtą sprendimą už akių atsakovui tapo žinoma gerokai vėliau už įstatyme numatytą 20 dienų terminą pareiškimui dėl tokio sprendimo paržiūrėjimo paduoti, ir ne dėl atsakovo kaltės. Nagrinėjamu atveju teismo nurodyta aplinkybė apie kito teismo teritorijoje vykdomus teismo antstolės veiksmus, kai nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad teismo sprendimas už akių atsakovui nebuvo įteiktas CPK XI skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka, lemiamos reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą neturi.

Remiantis nurodytu, yra pagrindas konstatuoti, kad netinkamas informavimas apie teismo priimtą sprendimą lėmė atsakovo prarastą galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad apeliantas, net sužinojęs apie teismo sprendimą už akių nepateisinamai ilgai delsė pateikti pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo. Aptarto teismo motyvo kontekste pažymėtina, kad atsakovas susipažino su teismo sprendimu ir ieškovo procesiniais dokumentais tik 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 136). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2016 m. sausio 14 d. kreipėsi su skundu į AB „Lietuvos paštas“ dėl siuntų, tame skaičiuje ir teismo siuntų Nr. RN120065330LT, Nr. RN086393911LT, pristatymo kokybės, t. y. norėjo gauti duomenis, kurie patvirtintų atsakovo teiginius apie teismo procesinių dokumentų nesavalaikį įteikimą atsakovui ne dėl jo kaltės, o tuo pačiu nurodyti ir priežastis, lėmusias pavėluotą kreipimąsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 2, b. l. 21). Kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ rašto, atsakymą atsakovas gavo 2016 m. sausio 29 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas būtų akivaizdžiai piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis arba nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesinis terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyviai egzistavusių (atsakovui sprendimas už akių nebuvo įteiktas laiku, atsakovo rezidavimas ne Lietuvos Respublikoje, atsakovui adresuotų pašto siuntų pristatymo trikdžiai), o ne subjektyvių (atsakovo pasyvumo, nesidomėjimo bylos eiga) priežasčių, todėl turi būti atnaujintas. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama ir tuo, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas tik formaliai įvertina į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o praleistas procesinis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti apeliantui atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis), perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo klausimą (CPK 287 straipsnio, 288 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą dėl termino atnaujinimo išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui G. S. praleistą terminą pareiškimui dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, paduoti.

Perduoti atsakovo G. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.