Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovams G. S. ir R. S. dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą ir įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo (nesant dokumentuose atsakovų parašų), dėl dalių ir naudojimosi tvarkos bendra daline nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, R. S., „Danske bank A/S“ Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Citadele bankas“, antstolė G. A., antstolis S. V., antstolė A. S., antstolis D. Š., antstolis S. U., ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovui R. O., atsakovei R. S. dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą ir įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo (nesant dokumentuose atsakovų parašų), dėl dalių ir naudojimosi tvarkos bendra daline nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius, antstolis S. V., antstolis R. V., antstolė A. S., antstolis D. Š., antstolis S. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

10. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui elektroninio laiško kopiją, kuri, atsakovo nuomone, parodo, kad ieškovas nenori bendradarbiauti (9 t., b. l. 122). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas prašymas dėl įrodymų prijungimo neatitinka CPK 314 straipsnio sąlygų dėl kelių priežasčių. Prašomas prijungti įrodymas yra paties apelianto po ginčijamos nutarties priėmimo surašytas laiškas, t. y. po ginčijamos nutarties priėmimo pateikta proceso dalyvio pozicija dėl susiklosčiusios situacijos. Apeliantas nenurodė, kas jam trukdė tokio pobūdžio dokumentą surašyti ir pateikti teismui anksčiau. Be to, iš skundo turinio nėra aišku, kaip šiame dokumente nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nebendradarbiauja su apeliantu, yra susijusios su prašymą pateikusia R. S. bei jos teisėmis ir pareigomis. Apeliantui neįrodžius pateikto dokumento ryšio su ginčijama nutartimi išspręstais klausimas, taip pat nesilaikius įstatyme įtvirtintos įrodymų teikimo tvarkos, elektroninio laiško turinys nebus vertinamas.

11. Be to, atsakovas prašo nustatyti ieškovo turtinę padėtį pagal gautus duomenis iš įvairių valstybės registrų. Teismas pažymi, kad, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, teismas savo iniciatyva įrodymų civiliniame procese nerenka. Nors R. S., vadovaudamasi CPK 198–199 straipsniais, turėjo teisę teikti prašymą teismui dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, šia teise ji laiku ir tinkamai (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) nesinaudojo, todėl byla buvo išnagrinėta pagal į ją surinktą medžiagą. Prašymas išreikalauti įrodymus apeliaciniame procese, viena vertus, vertintinas kaip pateiktas pavėluotai, t. y. neatitinka CPK 314 straipsnio reikalavimų, kita vertus, nėra motyvuotas, kadangi iš prašymo turinio nėra aišku, kodėl nurodytų duomenų negali pateikti patys proceso dalyviai (CPK 199 straipsnis).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymo išdėstymo dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant.

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad klausimą dėl sprendimo išaiškinimo turėjo spręsti Kauno apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta nutarties 3 pastraipoje, teismingumo klausimą Kauno apygardos teismas jau išsprendė persiųsdamas prašymą nagrinėti apylinkės teismui, kuris civilinėje byloje priėmė sprendimą iš esmės, nepakeistą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (9 t., b. l. 67). Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka tebuvo papildytos proceso dalyvių pareigos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nekeičiant nei sprendimo turinio, nei jo vykdymo tvarkos. R. S. prašyme nurodyta aplinkybė, kad teismo sprendime nėra nurodytas ieškovo sąskaitos numeris, taikytina ne tik apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimui.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi trečiojo asmens prašymo dėl procesinio sprendimo išaiškinimo netenkino konstatuodamas, kad procesinis sprendimas yra aiškus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada, nes byloje priimto teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje proceso dalyvių pareigos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, yra nurodytos aiškiai: ieškovui iš trečiojo asmens R. S. priteistas 240 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. Klausimas dėl to, kokia tvarka teismo sprendimas turi būti vykdomas (į kokią sąskaitą lėšos turi būti pervedamos), nagrinėjant bylą nebuvo sprendžiamas, todėl šį klausimą išspręsti taikant teismo sprendimo išaiškinimo institutą nėra pagrindo.

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas išaiškino Kauno apygardos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nustatydamas papildomas pareigas trečiajam asmeniui, t. y., kad ji turi pati susisiekti su ieškovu jo nurodytu kontaktiniu adresu ir išsiaiškinti, į kokią banko sąskaitą turi būti sumokėtos bylinėjimosi išlaidos. Šis teiginys yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė išaiškinti Kauno apygardos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nenustatė jokių pareigų trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė trečiojo asmens dėmesį, kad pateiktas prašymas yra susijęs ne su teismo sprendimo turiniu, bet su jo vykdymo tvarka. Aplinkybė, kad ieškovas nebendradarbiauja su kitais proceso dalyviais, jai pasitvirtinus, gali būti pagrindu kelti klausimą dėl to, ar pagrįstai buvo inicijuotas priverstinio vykdymo procesas, tačiau neleidžia spręsti, kad teismo sprendimas yra su trūkumais. Kita vertus, ieškovo pateikti duomenys, kad R. S. buvo informuota apie priverstinį išieškojimą (9 t., b. l. 76–80), atskleidžia jos pozicijos subjektyvumą. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad iki 2018 m. lapkričio 8 d., kai į jos darbovietę buvo išsiųstas antstolio raginimas, trečiasis asmuo atliko kokius nors veiksmus, susijusius su siekiu įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Į R. S. 2018 m. lapkričio 10 d. raštą taip pat buvo operatyviai atsakyta 2018 m. lapkričio 14 d. laiške nurodžius, kad mokėjimai turi būti atliekami antstoliui. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad sprendimo įvykdymą lėmė ne objektyvios kliūtys, bet subjektyvus pačios R. S. požiūris į teismo jai nustatytą pareigą. Dėl nurodytų aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė aiškinti teismo sprendimą.

17. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pvz., teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sunkią jos turtinę padėtį (gaunamą darbo užmokestį, ar apie turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pan.). Kadangi R. S. dirba ir gauna darbo užmokestį, spręsti, kad ji neturi galimybių sumokėti 240 Eur sumą, nėra pagrindo. Byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų sunkią trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas neturėjo pagrindo lygiateisiškumo principo aspektu vertinti ieškovo turtinę padėtį. Viena vertus, prašymas nebuvo grindžiamas argumentu, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera. Kita vertus, net ir pasitvirtinus apelianto nurodomai aplinkybę, ji, pati savaime, nesant duomenų apie sunkią trečiojo asmens turtinę padėtį, nepaneigtų trečiojo asmens pareigos vykdyti teismo sprendimą.

19. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo nepateikė jokios informacijos, kad dėjo bent jau minimalias pastangas vykdyti teismo nutartį. Kauno apygardos teismas nutartį priėmė 2018 m. spalio 9 d. Trečiasis asmuo 2018 m. lapkričio 13 d. kreipėsi su prašymu, kurį pirmosios instancijos teismas išsprendė 2018 m. gruodžio 18 d., o atsakovas atskirąjį skundą pateikė tik 2019 m. sausio 14 d. Nuo pareigos atsiradimo iki atskirojo skundo išnagrinėjimo praėjo daugiau nei 5 mėnesiai, t. y. beveik toks laikas, kuriam ir buvo prašoma išdėstyti prievolės vykdymą. Trečiasis asmuo nutarties neskundė, nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji atliko kažkokius mokėjimus, o ir atskirajame skunde atsakovas taip pat nenurodė, kad trečiasis asmuo bent iš dalies vykdė pareigą mokėti iš jos priteistas sumas.

20. Atskirajame skunde formaliai nurodoma, kad teismas buvo šališkas, tačiau atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šį jo teiginį.

21. Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Ieškovas atsiliepimu prašo priteisti iš atsakovo 205,70 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą atmetus, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Teismas paskirsto procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (77,62 Eur). Atskirojo skundo netenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiama 77,62 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 205,70 Eur (du šimtus penkis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 77,62 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 62 centus) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.