Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovams G. S. ir R. S., tretieji asmenys antstolė G. A., antstolis Saulius Virbickas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB „Citadele“ bankas dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą ir įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo (nesant dokumentuose atsakovų parašų),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas leisti tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą ir įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovų G. S. ir R. S. sutikimo (nesant dokumentuose atsakovų parašų), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtas kadastro duomenų bylas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu, tapo 6,27 ha ploto žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiu su atsakovais G. S. ir R. S. Būdamas vienas iš sklypo savininkų, siekdamas aiškiai identifikuoti jo nuosavybės teisėmis valdomą sklypą (jo ribas) ir tokiu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų interesus, pasinaudojo jam įstatymais suteiktomis teisėmis ir kreipėsi į kadastrinius matavimus atliekančią bendrovę UAB „Druskininkų geoplanas", užsakydamas žemės sklypo kadastrinius matavimus. UAB ,,Druskininkų geoplanas", atliko kadastrinius matavimus, parengė žemė sklypo kadastro duomenų bylas. Kadangi žemės sklypą skiria kelias, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Kadastro nuostatų bei kitais norminiais aktais žemės sklypas padalintas į du atskirus žemės sklypus. UAB „Druskininkų geoplanas“ 2015 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2015 m. balandžio 13 d. aktais Nr. 50KAM-31866 ir 50KAM-31867 patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylas, nustatyti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4 punkto ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymo dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.1 bei 53.6.5 punktų pažeidimai. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymo dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.1. p. numato, kad žemės sklypo planas turi būti suderintas su užsakovu, o minėtų taisyklių 53.6.5. punkte numatytą, kad žemės sklypo plano 5 lentelėje turi pasirašyti žemės sklypo savininkas (naudotojas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2015 m. balandžio 13 d. aktais Nr. 50KAM-31866 ir 50KAM-31867, patikrindamas kadastro bylų medžiagą bei įvardydamas aukščiau išdėstytus pažeidimus, faktiškai konstatavo, kad 2015 m. sausio 22 d. ribų paženklinimo – parodymo aktai nėra tinkamai suforminti, t. y. jų nėra pasirašę visi reikiami asmenys – žemės sklypo bendraturčiai G. S. ir R. S., taip pat kadastro duomenų bylose nėra informacijos, susijusios su dokumentų bendraturčiams išsiuntimu, leidžiančios daryti prielaidą, jog minėti asmenys buvo tinkamai informuoti apie atliekamus ir atliktus kadastrinius matavimus, su šiais asmenims matavimai buvo suderinti ir kad šių, dokumentų nepasirašiusiųjų, asmenų teisės nebuvo pažeistos.

Ieškovo ir vykdytojo UAB „Druskininkų geoplanas" sutarimu pranešimus kviestiniams turėjo pateikti UAB „Druskininkų geoplanas". Vykdytojas, siekdamas sužinoti atsakovų gyvenamąsias vietas, atliko užklausimus Gyventojų registro tarnybai. 2014 m. gruodžio 4 d. Gyventojų registro tarnybos atsakymais buvo informuota, kad R. S. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o informacija apie G. S. gyvenamąją vietą neteikiama pagal G. S. prašymą. Kadangi atsakovų nebuvo galima rasti nei Sklypo adresu, nei naudojantis Gyventojų registro tarnyboje fiksuotais duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2. punktu, apie atliekamus matavimus paskelbta 2015 m. sausio 9 d. vietos laikraštyje „Druskininkų naujienos". Pateikus skelbimą vietos laikraštyje, remiantis įstatymų nuostatomis, laikytina, jog atsakovai apie 2015 m. sausio 22 d. numatytus matavimus buvo informuoti tinkamai.

Ieškovui yra tekę bendrauti su atsakovu G. S. telefonu bei susitikimo metu. Atsakovas G. S. buvo informuotas apie ieškovo pageidavimą atlikti kadastrinius matavimus bei vėliau nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovui neprieštaraujant bei tikinant, jog nebus jokių nesklandumų su bendraturčiais derinant žemės sklypo planus, tuo pačiu pasitikint atsakovu, 2013 m. vasario 21 d. buvo atliktas pirminis ribų ženklinimas. Ženklinimui užfiksuoti buvo surašyti 2013 m. vasario 21 d. Sklypo 1 ir Sklypo 2 ribų paženklinimo-parodymo aktai. Atlikus ženklinimus, buvo suformuotos kadastro duomenų bylos, kurios asmeniškai ieškovo susitikimo metu G. S. buvo perduotos susipažinti, susiderinti ir pasirašyti. Pasiimant bylas, G. S. buvo patikinta, jog jis taip pat organizuos bylų perdavimą susiderinti ir pasirašyti savo sutuoktinei R. S., su kuria faktiškai kartu nebegyvena, tačiau kontaktuoja. Kontaktinių duomenų, kuriais būtų galima susisiekti su R. S., G. S. nedavė. Perdavus atsakovui bylas, vėliau vykusių telefoninių pokalbių metu atsakovas iš pradžių tvirtindavo, kad reikia viską suderinti su sutuoktine, vėliau nurodydavo, kad neturėjo laiko susipažinti su dokumentais, dar vėliau – kad dokumentų neranda, ir jų paieškos tai savaitgalį, tai sekančią savaitę. Tokia situacija tęsėsi daugiau nei pusę metų. Dėl ieškovui nežinomų priežasčių atsakovui vengiant bendrauti dėl atliekamų kadastrinių matavimų, nepasirašant dokumentų bei negrąžinant kadastro duomenų bylų, UAB „Druskininkų geoplanas" buvo priversta pakartotinai, išimtinai G. S. ir R. S. organizuoti žemės sklypo ribų ženklinimą, bei iš naujo suformuoti kadastro duomenų bylas. Minėtasis pakartotinis, faktiškai formalus (kadangi sklypo ribos iš esmės jau buvo paženklintos 2013 m. vasario 21 d. pirminio ženklinimo metu), žemės sklypo ribų ženklinimas įvykdytas 2015 m. sausio 22 d., o jam įforminti surašyti 2015 m. sausio 22 d. paženklinimo – parodymo aktai. Dėl atsakovų organizuojant pastarąjį ženklinimą bei neturint galimybės registruotais pranešimais pranešti apie numatomus veiksmus, buvo pasinaudota Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2. punkte numatyta galimybe pranešimą įteikti per vietos laikraštį.

Kadangi abu atsakovai nėra deklaravę gyvenamosios vietos bei nepateikia jokių duomenų, kuriais būtų galima juos surasti ir jiems įteikti dokumentus, taip pat akivaizdžiai vengia bendrauti, kaip protingi asmenys, jie turėtų numatyti galimas dėl jų tokių veiksmų/neveikimo kilti neigiamas pasekmes. Tuo pačiu atsakovų minėtas veikimas/neveikimas negali tapti kliūtimi realizuoti ieškovo įstatymais įtvirtintas teises. Teismo prašo leisti tęsti pagal UAB „Druskininkų geoplanas" žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas kadastro duomenų bylas kadastrinių matavimų įregistravimo procesą ir įregistruoti kadastrinius matavimus pagal sklypams Nr. 15-4 ir Nr. 15-4-1 parengtus žemės sklypų planus be atsakovų sutikimo.

Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka (76-77 b. l.).

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (80-81 b. l.).

Trečiasis asmuo antstolė G. A., kuriai ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas apie teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti 2015 m. birželio 5 d. (41 b. l.), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas, kuriam ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas apie teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti 2015 m. rugsėjo 24 d. (107 b. l.), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovams G. S. ir R. S. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti 2015 m. spalio 15 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 130 str. 1 d., 110-112 b. l.). Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovams apie visus ieškovo reikalavimus pranešta CPK nustatyta tvarka, jie be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylą pateikti tik ieškovo įrodymai, todėl teismas, esant ieškovo prašymui, nepranešdamas šalims, priima sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 str. 2 d. nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovui R. O. ir atsakovams G. S. ir R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris 1993 m. gruodžio 12 d. suformuotas atliekant preliminarius matavimus (10-11 b. l.). Ieškovas, siekdamas atlikti kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, kreipėsi į kadastrinius matavimus atliekančią įmonę UAB „Druskininkų geoplanas“ atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ (toliau – Kadastro nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintuose „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse“ nustatytos tvarkos. Pagal Kadastro nuostatų 15.6 p. žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pageidaujant žemės sklypo savininkui. Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, parengiamas žemės sklypo planas bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro nuostatų 32.1.1. p., 32.1.18. p., 32.1.10. p.). Kadastro nuostatų 32.1.1.4 p. nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Teismo nuomone, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo – parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2. punktą, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Pagal tų pačių nuostatų 32.1.1.3. punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo – parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui. Šiuos nuostatos taikytinos tiek bendraturčiams, tiek gretimų sklypų savininkams. Nagrinėjamu atveju parengtose Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. ((duomenys neskelbtini) (16-24 b. l.) nėra Nuostatų 32.1.1.2. ir 32.1.1.1.3. punktuose reikalaujamų duomenų apie kvietimo bei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimą atsakovams.

Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami kadastriniai matavimai viešajame registre. Vien asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo – parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Druskininkų geoplanas“ parengė ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurią sudaro žemės sklypo planai, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai, žemės sklypo kadastro duomenys bei kiti dokumentai (16-24 b. l.). Paženklinus žemės sklypo ribas, UAB „Druskininkų geoplanas“ 2014 m. sausio 22 d. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Kadangi atsakovų gyvenamosios vietos nežinomos, apie tai, kad 2015 m. sausio 22 d. bus ženklinamos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, atsakovai buvo informuoti dienraštyje „Druskininkų naujienos“ (22 b. l.). Iš kadastrinių matavimų byloje esančių Gyventojų registro tarnybos išrašų matyti, kad atsakovo G. S. gyvenamosios vietos adresas jo prašymu neskelbiamas, o atsakovė R. S. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (20-21 b. l.). Kadastro nuostatų 32.1.1.3. punkte įtvirtintų reikalavimų, nusiųsti žemės sklypo plano fragmentą su riboženklių koordinačių išnašomis ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją, išaiškinant, kad jie per vieną mėnesį gali pasirašyti kadastrinių matavimų byloje, ieškovas neturi galimybės, kadangi atsakovų gyvenamosios vietos nežinomos. Taigi, ieškovas ėmėsi visų priemonių siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teises. Dėl atsakovų gyvenamosios vietos nustatymo kreipėsi antstolę G. A. (25-26 b. l.), Gyventojų registro tarnybą (27-28 b. l.), tačiau informacijos apie atsakovų gyvenamąją vietą negavo. Tokiu būdu ieškovas negalėjo įgyvendinti Kadastro nuostatų 32.1.1.3. punkte įtvirtintų reikalavimų.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus pateiktų Žemės sklypų kadastro duomenų bylos 2015 m. kovo 26 d. tikrinimo akto Nr. 50KAM-21652 ir 2015 m. balandžio 13 d. tikrinimo akto Nr. 50KAM-31867 matyti, kad bylos nesuderintos tuo pagrindu, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai bei žemės sklypo planai nepasirašyti visų žemės sklypo savininkų. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kitų pažeidimų UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtose žemės sklypo kadastro duomenų bylose nenustatyta, todėl teismui tenkinus ieškovo ieškinį ieškovui dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos galės būti derinamos.

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009). Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas neturi galimybės tinkamai įgyvendinti žemės sklypo valdymo teisės, derinant atliktus kadastrinius matavimus ir juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, kadangi nėra atsakovų sutikimo. Atsakovai nedalyvavo atliekant žemės sklypo ribų ženklinime, vengia bendrauti su ieškovu, gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, teismo procesiniai dokumentai jiems įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovai pažeidžia bendrasavininkų interesų derinimo principą ir nepagrįstai trukdo ieškovui pilnai įgyvendinti savo teises. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovui leistina tęsti kadastrinių matavimų įregistravimo procesą ir įregistruoti kadastrinius matavimus (CK 4.98 str.).

Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (31 b. l.). Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p.). Taip pat pagal teismui pateiktą pinigų priėmimo kvitą matyti, kad ieškovas turėjo 321,99 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (29, 89 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 p., 8.2, 8.19., nustatytus už advokato teikiamą teisinę paslaugą priteistinus maksimalius dydžius, parengto ieškinio apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Tuo pagrindu, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos 321,99 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.1 d.). Viso iš atsakovų lygiomis ieškovo naudai priteistina 362,99 Eur (41,00 Eur + 321,99 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Be to iš atsakovų valstybės naudai priteistina 13,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 259 str., 262 str. 2 d., 263 str., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

leisti tęsti pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas kadastro duomenų bylas, kadastrinių matavimų įregistravimo procesą ir įregistruoti kadastrinius matavimus pagal sklypams Nr. 15-4 ir Nr. 15-4-1 parengtus žemės sklypų planus be atsakovų G. S. ir R. S. sutikimų (nesant parašų).

Priteisti iš atsakovo G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 181,49 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 181,49 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,81 Eur (šešių eurų 81 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,81 Eur (šešių eurų 81 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Druskininkų miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.