Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. S. ir R. S. atskiruosius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-623-314/2016 pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovams G. S. ir R. S., tretieji asmenys antstolė G. A., antstolis S. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB „Citadele“ bankas dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą ir įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo (nesant dokumentuose atsakovų parašų).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl sprendimo už akių (ne)peržiūrėjimo atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 6,27 ha ploto valdomas bendrąja daline nuosavybe bendraturčių ieškovo R. O., atsakovų G. S. ir R. S. (1 t. b. l. 10-11). Ieškovas savo iniciatyva atliko kadastrinius žemės sklypo matavimus ir teigdamas, kad su kitais bendraturčiais (atsakovais) nesutarus gera valia, šiems vilkinant procesą, kreipėsi į teismą prašydamas leisti be atsakovų sutikimo tęsti ir įregistruoti kadastrinius matavimus. Teismui nepavykus atsakovams įteikti dokumentų žinomais jų gyvenamosios vietos adresais, 2015 m. spalio 15 d. nutartimi nutarta procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešojo paskelbimo būdu (1 t. b. l. 110-111), apie gautą ieškinį ir jo pagrindu užvestą civilinę bylą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (1 t. b. l. 112). Suėjus atsiliepimų pateikimo terminui ir atsiliepimų atsakovams nepateikus, 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu už akių teismas tenkino ieškinio reikalavimus visiškai (1 t. b. l. 113-118). Atsakovas 2015 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas – atsakovui praleistas terminas pareiškimui dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, paduoti atnaujintas (2 t. b. l. 68-72). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas išreiškė prašymą panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių, išreikalauti iš ieškovo dovanojimo sutartį bei sutartį su UAB „Druskininkų geoplanas“, savo kontaktinius duomenis nurodė (duomenys neskelbtini), el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), atsakovės R. S. kontaktinį adresą nurodė (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 88-93). Teismas skundžiama 2016 m. birželio 21 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka atsakovo prašymo netenkino, dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo nepasisakė (2 t. b. l. 143-148).

Atsakovai, nesutikdami su nutartimi ją skundžia apeliacine tvarka iš esmės pasisakydami dėl dviejų grupių argumentų: 1) teismas pažeidė proceso teisės normas (dėl atsakovų informavimo apie procesą, dėl duomenų neišreikalavimo, dėl ne visų kreditorių įtraukimo į bylą); 2) teismas netinkamai vertino teismo sprendimo už akių teisėtumą (atlikus kadastrinius matavimus sklypas buvo padalintas į dvi dalis, nebuvo atsakovų sutikimo dėl kadastrinių matavimų inicijavimo, apie atliekamus kadastrinius matavimus nebuvo pranešta skelbimu seniūnijos skelbimų lentoje). Dėl visų šių argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Prieš vertinant skundų argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.

Civilinio proceso kodekso (CPK) 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams.

Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Apeliantas nenurodo argumentų, kodėl apie 2012-2016 m. elektroninėmis priemonėmis vykdytą susirašinėjimą su ieškovu patvirtinančius įrodymus neturėjo galimybės pateikti anksčiau, taip pat nenurodė, ką konkrečiai šie įrodymai byloje patvirtina, todėl naujai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

Dėl atsakovų tinkamo informavimo apie procesą

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovai nurodo, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie vykstantį teismo procesą, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių vadovaujantis CPK 285 straipsnio3 dalies 1 punktu.

Pažymėtina, kad sprendimą už akių teismas gali priimti tik įvykdęs išaiškinimo pareigą ir tik tuo atveju, jeigu pasyviajai šaliai yra tinkamai įteikti atitinkami procesiniai dokumentai. Nustatant, ar procesiniai dokumentai yra tinkamai įteikti, reikia vadovautis CPK 117-132 straipsniais. CPK 130 straipsnyje nurodoma, kad teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir nėra galimybės paskirti kuratorių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą nenurodė atsakovų gyvenamosios vietos adresų, kartu pateikdamas duomenis iš Gyventojų registro apie tai, kad atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta nežinoma (1 t. b. l. 20 -21, 27-28). Teismas, siekdamas išsiaiškinti atsakovų gyvenamąją vietą, užklausė byloje suinteresuotais asmenimis esančius antstolius, kurių žinioje yra vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš atsakovų nuosavybės teise turimo žemės sklypo. Antstolio S. V. pateikta informacija liudija, kad G. S. vykdomojoje byloje buvo pateikęs gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 65). Antstolė G. A. iš vykdomosios bylos duomenų buvo nurodžiusi G. S. adresą korespondencijai (duomenys neskelbtini), el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 70). Teismui atsakovams išsiuntus procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini) šie grįžo neįteikti pašto atžymoje nurodžius „neatsiėmė pašte“, „negyvena“ (1 t. b. l. , 44, 45, 74, 75). Nustatęs šias aplinkybes teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovų gyvenamosios vietos ir darbovietės adresai nėra žinomi, kuratoriaus paskirti nėra galimybės, todėl procesinius dokumentus atsakovams nutarta įteikti viešojo paskelbimo būdu (1 t. b. l. 110-111), apie gautą ieškinį ir jo pagrindu užvestą civilinę bylą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (1 t. b. l. 112).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje, negalėjo tinkamai išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik išsamiai ištyrus ir įvertinus aplinkybes, sukliudžiusias atsakovui atvykti į teismo posėdį ar pateikti atsiliepimą į ieškinį, griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

Teismų praktikoje konstatuota, jog procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.), todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129-130 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. Civilinio proceso teisės įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos). Vertindamas, ar valstybės valdžios institucijos užtikrino tinkamą asmens teisių apsaugą, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar valstybės institucijos dėjo visas įmanomas (geriausias) pastangas su procesu susijusio asmens buvimo vietai nustatyti. Kitas svarbus kriterijus teismui sprendžiant dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo – tai, ar asmuo, kurio byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi prieinamą gynybos priemonę nacionaliniu lygiu, t. y. ar jis gali veiksmingai ginčyti bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą (EŽTT sprendimas byloje D. O. v. Spain, no. 423/03, 22 June 2006).

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas dėl teisės į teisingą teismą užtikrinimo teismo procese ir įvertinęs bylos procesinių dokumentų turinį apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo byloje apylinkės teismas neišnaudojo visų galimybių susisiekti su atsakovais kitais byloje buvusiais kontaktais tikslu informuoti atsakovus apie pradėtą teisminį procesą nepavykus atsakovams įteikti procesinių dokumentų turimais adresais, todėl procesinių dokumentų įteikimas viešojo paskelbimo būdu ginčo atveju nelaikytinas tinkamu (CPK 130 straipsnis). Byloje nebuvo ir nėra įstatyme numatytų sąlygų tam, kad įteikti procesinius dokumentus atsakovams viešo paskelbimo būdu. Priešingai – byloje buvo kiti duomenys, kuriais atsakovams galėjo būti pranešta apie procesą (antstolės pateikta informacija: tel. numeris, el. pašto adresas), ir teismas, įgyvendindamas procese galiojantį kooperacijos principą (CPK 8 straipsnis), privalėjo bandyti susisiekti su atsakovais jam nurodytais kontaktais. Be to byloje vėliau buvo gauti ir duomenys apie tai, kad atsakovas dirba Latvijoje (1 t. b. l. 144-145), todėl jam pastoviai nebūnant Lietuvoje ir po sprendimo už akių priėmimo nustačius šias aplinkybes, turėjo būti užtikrinama prieinama gynybos priemonė, t. y. ginčyti bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą. Atsakovas, 2016 m. sausio 25 d. pateikęs prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, kartu nurodė ir atsakovės R. S. duomenis apie jos pasikeitusią gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog apie pasikeitusią atsakovės gyvenamąją vietą sužinota jau po teismo sprendimo už akių priėmimo, taip pat nesudaro pagrindo neleisti asmeniui pasinaudoti savo teise būti išklausytam (žr. pvz. EŽTT sprendimas byloje D. O. v. Spain, no. 423/03, 22 June 2006). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą, nepagrįstai apribojo atsakovų teisę į tinkamą teismo procesą, nes byloje nėra akivaizdžių faktų ar duomenų, jog atsakovai vilkino bylos nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Konstatavus, kad procesiniai dokumentai atsakovams nebuvo tinkamai įteikti, t. y. atsakovų pasyvumas procese pasireiškė dėl pateisinamų priežasčių, kyla CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatyta pasekmė – draudimas priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą. Konstatavus, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kyla CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta pasekmė – sprendimo už akių panaikinimas ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas.

Dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo

Nors byloje konstatuotas procesinės teisės pažeidimas dėl netinkamo atsakovų informavimo apie bylą sudaro pagrindą naikinti priimtą sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad byloje atliktas formalus vien tik ieškovo pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimas (t. y. įsitikinimas, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą) taip pat ginčo byloje negali būti laikomas teisėtu.

Visų pirma pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą lemia tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Ginčo atveju nustatyta, kad byloje priimant sprendimą už akių buvo įvertinti tik ieškovo pateikti duomenys, tad sprendimu liko neanalizuotos aplinkybės dėl kadastrinių matavimo pradžios nesant bendraturčių sutikimo teisėtumo, aplinkybės apie atsakovų informavimą, jog bus atliekami kadastriniai matavimai, byloje taip pat nevertinti atsakovų argumentai dėl natūroje atlikto sklypo žymėjimo nurodant posūkio taškus, be to, byloje nėra ir duomenų apie kelio, esančio sklype plotį ir jo įtaką sklypo padalijimui į dvi dalis. Pažymėtina, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008). Beje pažymėtina, jog bylą nagrinėjęs teismas turėtų įvertinti ir tą aplinkybę, kad atlikus kadastrinius matavimus pasikeitė išorinės sklypo ribos, todėl akivaizdu, kad tuomet ir keitėsi besiribojančių sklypų konfigūracija (ribos). Dėl to reiktų aiškintis ir tą aplinkybę, ar matavimai (ženklinimai) buvo tinkamai atlikti ir ar nagrinėjant šią bylą nebus pažeistos ir kaimyninių sklypų savininkų teisės, bei svarstyti, ar jie neturėtų dalyvauti procese (žr. pvz. 2010 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-686-324/2010).

Taigi apibendrinant daroma išvada, jog atsakovams pateikus prieštaravimus ir ginčijant sprendimą už akių, bei konstatavus, kad sprendimas už akių buvo priimtas nepagrįstai dėl netinkamo atsakovų informavimo apie procesą, jų argumentai ir nurodomos faktinės ginčo santykių aplinkybės turėtų būti išanalizuotos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėjant iš naujo teismo sprendime.

Dėl kitų atsakovo atskirojo skundo argumentų

Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytų prašymų išreikalauti duomenis, t. y. dovanojimo sutartį ir sutartį su kadastrinius matavimus atlikusia įmone. Taip pat atsakovas teigia, kad į bylą nebuvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys – kreditoriai. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje nutartyje plačiau nepasisakoma dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimų, susijusių su papildomų įrodymų išreikalavimu, suinteresuotų asmenų įtraukimu, nes šie trūkumai galės būti ištaisyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmąja instancija. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai išspręsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą bei atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu atsakovams, dėl to netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teismo sprendimą atlikęs formalų įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino ir taikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kas šiuo atveju negali būti laikoma tinkamu teisės į teisingą teismą, įgyvendinimu, ir tai galėjo sudaryti prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas, sprendimas už akių naikintinas, bylos nagrinėjimas atnaujintinas iš esmės bei byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 288 str. 3 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Nutarus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskiruosius skundus patenkinti. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovo G. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Druskininkų miesto apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.