Telšių apylinkės teismo sprendimas

3. 2021 m. gruodžio 22 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada Nr. 9SD-3590. Kurioje dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad M. ir K. gyvenamųjų vietų nustatymas su ieškovu atitiks geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka atitiktų geriausius nepilnamečių vaikų M. ir K. interesus.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkini, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jau vaikai keli metai abu gyvena pas jį ir faktas, kad vieno vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, trukdo tvarkyti dokumentus, susijusius su vaikų auginimu: ugdymo, gydymo įstaigose. Po santuokos nutraukimo vaikai jau po 3 mėnesių abu gyveno pas jį, nes atsakovei jais rūpintis trukdė darbas. Iš pradžių jie gyveno kaip buvo susitarę nutraukiant santuoką, bet atsakovė vis rečiau pasiimdavo vaikus, taip ir susiklostė, kad pas ją vaikai būdavo tik savaitgaliais. Ji neina į vaikų ugdymo įstaigą. Per 2018-2019 m. ten buvo vieną kartą. Jis rūpinasi vaikais darbo dienomis, dirba naktimis, kai vaikai miega. Atsakovė buvo siūliusi apsikeisti vaikais, arba, kad vieną savaitę abu gyventų pas vieną, o kitą – pas kitą, tačiau jis nesutiko, nes vaikams reikia stabilumo. Tokį variantą siūlė, kai dėl karantino nebuvo darbo. Dažai vaikams būnant pas atsakovę, su jais būdavo jos motina. Paaiškino, kad jis nėra draudęs motinai dalyvauti vaikų auklėjime, eiti į darželį, dalyvauti vaikų šventėse. Šventėse dalyvauja jis ir prisijungdavo jo sutuoktinė. Į kalėdinę šventę atsakovė vieną kartą buvo pas K., o pas M. ne. Atsakovei pagal jo skundą buvo pradėta atvejo vadyba, ir jai pasiūlyta pagalba. Ji nesirūpino vaikais, rengdavo per mažais drabužiais arba per dideliais. Rūbus vaikams perka jis, atsakovė buvo nupirkusi basutes. Rūbus atsakovei kažkas atiduoda, labdaroje gal perka. Buvo vienetiniai atvejai, kada ji pirko batus, kepures vaikams. Dėl būrelių derinimo nurodė, kad jo iniciatyva kalbėjo su atsakove, jis pasakė, kad vaikai lanko būrelius, ji apsidžiaugė. Tėvystės atostogose buvo jis ir atsakovė dėl to jokių priekaištų nereiškė. Po skyrybų jis vienas pats gyveno su vaikais. Kai gyveno vienas, dirbo dienomis, kai vaikai ugdymo įstaigose, po to, kai susirado draugę, pradėjo dirbti naktimis. Vaikai darbo dienomis yra užsiėmę: lanko ugdymo įstaigą, būrelius. Su vaikais daug laiko praleidžia ir jo sutuoktinė M. Š.. Niekas vaikams neliepė sakyti, kad jo sutuoktinę vadintų mama. Pati M. taip norėjo, po to ir K. pats pradėjo taip vadinti. Niekas jiems to nediegė. Būdavo laikotarpis kai K. grįždavo pas motiną pagyventi, tokį norą išreikšdavo vaikas ir mama, tai trukdavo iki 2 savaičių, 1 mėnesio. Vaikų sveikata iš pradžių rūpinosi jie abu, po to liko jis vienas.

6. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N. N., įvertinusi teismo posėdžio metu šalių išsakytas pozicijas, surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu palaikė pateiktą pirminę išvadą, ir teigė, kad M. ir K. gyvenamųjų vietų nustatymas su ieškovu atitiks geriausius nepilnamečių vaikų interesus, nes jie jau daugiau nei 2 metus gyvena pas ieškovą, vaikų ir ieškovo bei jo sutuoktinės yra susiklostę itin stiprūs tarpusavio santykiai, todėl nustačius abiejų vaikų gyvenamąją vietą pas motiną, jie gali patirti stresą. Atkreipė dėmesį, kad M. nuo pat gimimo auga su tėvu ir su juo nebuvo išsiskyrusi ilgam laikotarpiui, todėl daro išvadą, kad tarp mergaitės ir jos tėvo yra susiklostęs stipresnis emocinis ryšys nei su atsakove. Nurodė, kad berniuko turima problema, nevalingas tuštinimasis, pasikeitus situacijai, gali pasikartoti. Taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė ne visada užtikrindavo geriausius nepilnamečių vaikų interesus, tai įrodo užfiksuoti vaikų nepriežiūros faktai, tokie kaip vaikų rengimas nešvariais, netvarkingais ir sezoną ar vaiko amžių neatitinkančiais rūbais.

15. Iš 2017 m. liepos 8 d. panaudos sutarties matyti, kad R. Š. nuo 2017 m. liepos 8 d. leido neterminuotai, neatlygintinai gyventi jos nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo sūnui M. Š., anūkams M. Š. ir K. Š..

16. Psichologės Rasa Mickuvienės pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaikai nėra nuteikinėjami vieno kurio nors iš tėvų prieš kitą. Pas kurį iš tėvų norėtų gyventi nė vienas vaikas negalėjo nurodyti. Pokalbio su psichologe metu nepilnamečiai vaikai palankumą rodė abiem tėvams. Abu vaikai gerai jaučiasi tiek vieno, tiek kito iš tėvų namuose. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad šiuo metu formuojasi vaikų tarpusavio santykiai, jų emociniai ryšiai ir yra reikalinga užtikrinti brolio ir sesers kasdienį bendravimą.

17. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, kad nepilnamečiais vaikais rūpinasi jų tėvas M. Š. ir jo sutuoktinė M. Š.. Liudytoja N. D., K. Š. auklėtoja, paaiškino, kad K. Š. rūpinasi jo tėtis ir jo sutuoktinė. Nusiskundimų neturi, tėvas tinkamai rūpinasi vaiku. Su mama susisiekti sunku. Šiais metais motinos nematė. Ji pati galėtų susisiekti, turi visus kontaktus. Rugpjūčio mėnesį keletą kartų motina buvo atvykusi vaiką pasiimti. Paskutiniu metu renginiuose dalyvauja tėvas, žino, kad vaikas gyvena pas tėvą. Iš vaiko pasakojimo žino, kad savaitgaliais jis būna pas mamą. Informaciją turi apie abu tėvus. Mama buvo atėjusi į keletą švenčių, susirinkimus, o bendravimas vyksta su tėčiu, nes su motina sunku susisiekti. Dabar motina aktyviai dalyvauja socialinėje paskyroje „Facebook“ grupėje, jai žinutės per programėlę „Massenger“ neina išsiųsti. Buvo kartą susisiekusi per jos el. paštą, tai atsiuntė nuotrauką. Teigia, kad vaikas tėčio nebijo, jis yra reiklus, o ne griežtas, reikalauja, kad vaikas sveikintųsi, kad būtų mandagus. Vaikas tėčio nebijo, tėvas nėra pakeltu tonu su vaiku kalbėjęs. K. yra prižiūrėtas, rūbais pasirūpinta.

18. Dukters M. Š. auklėtoja O. R. teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad dukra rūpinasi tėvelis su M.. Jie rūpinasi jos pasiekimais. Mama pernai, užpernai pasiimdavo, vasarą, gal gegužės, birželio mėnesį motina buvo atvykusi su drauge pasiimti, bet dabar nevyksta. Buvo atvejis, kai tėvas sakė, kad ateis mama pasiimti, bet ji neatėjo, tada skambino tėčiui. Mama labai mažai apsilankydavo, mama nė karto neskambino. Anketoje nurodyti tėvo duomenys. Mama dėl dienyno duomenų gavimo, kad galėtų prisijungti, nesikreipė.

19. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) psichologė I. J., kuri dirba su šalių nepilnamečiais vaikais, paaiškino, kad su K. ir M. dirba su kiekvienu individualiai. Dėl pagalbos kreipėsi vaikų tėtis. K. lankosi, nes siekiama pastiprinti jo bendravimo įgūdžius, stebėti, kaip jaučiasi dėl tėvų skyrybų, o dėl M. – pastebėti jos savijautą, nes elgesys darželyje ir namie yra pasikeitęs. M. lanko nuo 2021 m. vasario mėn., o su K. dirba nuo 2019/2020 mokslo metų. Ji dažniau bendrauja su tėčiu, tačiau susisiekus su mama, ji geranoriškai sutiko pabendrauti, ji atvyko noriai, tai buvo gal 2019 m. Mama pati neskambino, ir kontakto neieškojo. Su mama susisiekė, nes norėjo sužinoti, kaip vaikui sekasi pas mamą gyventi. Mama tik vieną kartą, kiek pamena, pasiėmė K. iš jos. Dėl M. elgesio nurodė, kad jai pasireiškė protestas dėl skirtingų taisyklių skirtinguose namuose, tačiau dabar jos elgesys švelnėja, mažėja protestas. K. elgesys taip pat gerėja. Būtina, kad vaikams būtų vienodos taisyklės, vaikų interesus reikia priimti aukščiau visko. Buvo pateiktos abiem tėvam rekomendacijos dėl taisyklių suvienodinimo. Dėl dviejų mamų paaiškino, kad vaikai įsivaizduoja mamą kitaip nei suaugęs. Jiems mama ta, kuri vykdo tam tikras funkcijas, tai yra normalu. Šiuo atveju mamos dalinasi pareigomis, todėl normalu, kad vaikai vadina abi mamomis, bet kaip konkrečiai vadinti, reikia kalbėti su vaikais. Pažymėjo, kad vaikai vienas kitą dažnai mini.

20. Liudytoja ieškovo motina R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas, jos sūnus, visada rūpinosi vaikais. Nurodė, kad santuokos metu jau buvo problemų, ieškovas su atsakove pykdavosi dėl to, kad ji išeina pas drauges. M. yra sakęs, kad ir neblaivi grįždavo, buvo, kartas kai ji pati važiavo ją iš miesto parsivežti.

21. Liudytoja atsakovės motina D. A. teigė, kad po santuokos nutraukimo vaikai buvo atskirti, K. negerai jautėsi, todėl ieškovui nesutikus, kad abu vaikai būtų pas atsakovę, atsakovė sutiko, kad jie abu būtų pas ieškovą. Nurodė, kad atsakovė po santuokos nutraukimo buvo palūžusi, ieškovas ją veikė psichologiškai, ji manė, kad galės netrukdoma bendrauti su M., bet ieškovas neleido, netrukdė bendrauti tik su K.. Po antrojo gimdymo jai buvo pogimdyvinė depresija, pervargimas, buvo palūžusi. Teigia, kad vaikams pas motiną yra visada geriau, ji gali įdiegti vertybes geriau nei svetima moteris.

22. Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad abu vaikai šiuo metu gyvena su tėvu M. Š. ir ja. Vaikai pasiilgsta mamos. Kiek jai žinoma, vaikai, būdami pas mamą, eina į lauką, žiūri televizorių, mokosi, žaidžia su kompiuteriu. Vaikai pas juos būna darbo dienomis, o savaitgaliais pas mamą. Po Šv. Kalėdų jų visa šeima turėjo izoliuotis, tai atsakovė tuo metu su vaikais bendravo telefonu. Vaikai labai prisirišę prie tėvo, jei kas jiems atsitinka ar išsigąsta, visada šaukia tėtį. Vaikai šeimoje ne tik mokosi, būna ir pramogų, bet savaitgalį retai pas juos būna. Savaitgalį vaikai turi jaustis laisviau. Jai yra tekę dalyvauti vaikų šventėse, mama neatėjo, nors buvo informuota. Ji pati tikrai nedažnai pasilieka viena su vaikais. Kai vaikai serga, tėtis būna su jais. Kai jie buvo išvykę į kelionę, atsakovė galėjo būti su vaikais visą savaitę, bet ji jau trečiadienį klausė, kada pasiims vaikus. Jie gyvena dviejų kambarių bute, ji juos prižiūri, rūpinasi jais kaip savo. Jei su ieškovu susilauktų vaikų, tikrai netrukdytų ieškovo vaikai.

23. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos apie M. Š. nustatyta, kad ji dirba kineziterapeute, savo pareigas atlieka puikiai.

24. Nustatyta, kad atsakovė G. Š. dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad G. Š. darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 450 Eur per mėnesį (2020 m.). Atsakovės pateikti įrodymai apie mokėtinas komunalines paslaugas, patvirtina, kad ji per mėnesį moka apie nuo 50 Eur iki 100 99,12 Eur per mėnesį už komunalines paslaugas (butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis J. K.).

25. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Mažeiki skyriaus pateiktos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad M. Š. nuo 2015 m. spalio 22 iki 2018 m. liepos 19 d. buvo mokama vaiko priežiūros išmoka. Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veikos vykdymo pažymos nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. Š. nuo 2018 m. kovo 20 d. vykdo individualią veiklą. Iš pateiktų deklaracijų nustatyta, kad M. Š. už 2019 m. ir 2020 m. deklaravo pajamų 19 048 Eur, mokėtina pajamų suma 666,68 Eur. Už 2018 – 23 694 Eur (individuali veikla 20 000 Eur).

26. Ieškovas prašo pakeisti 2018 m. birželio 26 d. sprendimo 1 punktą ir sūnaus K. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes faktiškai jau keli metai abu vaikai gyvena pas jį. Atsakovė prašo pakeisti minėto sprendimo 2 puntą ir dukros M. Š. gyvenamąją vietą nustatyti pas ją. Teigia, kad faktiškai abu vaikai gyvena pas ieškovą todėl, kad vaikai gyventų kartu, nes ieškovas nesutiko jai ilgesniam laikui duoti M., o jam prieštarauti ir ginti savo teises negalėjo, nes buvo psichologiškai palūžusi, tačiau teigia, kad jos tokia situacija netenkino niekada ir ji pati nori rūpintis abiem savo vaikais.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nagrinėjamu atveju tėvai nesutaria pas kurį iš jų abu jų nepilnamečiai vaikai turėtų gyventi. Vienas iš teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys).

28. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

29. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras. Analizuojamu atveju, siekiant išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų pageidauja gyventi šalių nepilnamečiai vaikai: K. Š. (5 m.) ir M. Š. (4 m.), bei nustatyti, ar nepilnamečiams vaikai nėra nuteikinėjami prieš motiną, buvo paskirta vaikų apklausa pas teismo psichologą. Pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pas kurį iš tėvų norėtų gyventi nė vienas vaikas negalėjo nurodyti. taip pat nurodyta, kad vaikai nėra nuteikinėjami vieno kurio nors iš tėvų prieš kitą (sprendimo 17 punktas). Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad pokalbio metu su vaikais išsiaiškinta, kad jiems abiems patinka laiką leisti tiek su tėčiu, tiek su mama G.. Konstatuota, kad vaikai, atsižvelgus į jų itin mažą amžių bei socialinė brandą, šiuo metu negeba išreikšti savo motyvuotos nuomonės, pozicijos su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi. Taigi byloje šiuo atveju, atsižvelgus į mažą vaikų amžių, negalima aiškiai nustatyti, su kuriuo iš tėvų jie pageidauja gyventi.

30. Atsakovė teigė, kad galbūt ieškovas nuteikinėja vaikus prieš motiną, tačiau tokių duomenų taip pat byloje negauta. Tiek pokalbio su psichologe metu, tiek vaiko teisių apsaugos specialistei bendraujant su vaikais, vaikai nurodė, kad su abiem tėvais gerai jaučiasi. Nors liudytoja apklausta atsakovės motina D. A. teigė, kad vaikai yra sakę, jog tėtis skriaudžia, kad iškrito iš lovelės, kad sudavė per užpakalį, bet taip pat nurodė, kad jie mėgsta pameluoti, todėl jų pasakymų nesureikšmino. Liudytojos pasvarstymai, kad galbūt vaikai bijo tėvo, nes nukritus žaislui jie verkia, kažko bijo, nepatvirtina fakto, kad iš tiesų ieškovas nuteikinėja vaikus prieš mamą, kad vaikai yra jo įbauginti, ar kad jis netinkamai jais rūpinasi. Taigi byloje patvirtina, kad vaikams nėra daroma įtaka dėl jų apsisprendimo, jie nėra nuteikinėjami prieš motiną, nėra įbauginti ar pan.

31. Kitas kriterijus, į kurį būtina įvertini, yra kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

32. Šiuo metu vaikų gyvenamosios vietos yra nustatytos skirtingos, tačiau ginčo byloje nėra, kad abu vaikai turi gyventi kartu pas vieną iš tėvų. Su tuo sutinka ir pati atsakovė. Būtent dėl šios priežasties, kaip teigė atsakovė, faktiškai vaikai po santuokos nutraukimo ir gyvena su ieškovu. Kad tarp vaikų stiprus ryšys teismo posėdžio metu paliudijo ir I. J., O. R., N. D.. Psichologės išvadoje taip pat nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu formuojasi vaikų tarpusavio santykiai, jų emociniai ryšiai ir yra reikalinga užtikrinti brolio ir sesers kasdienį bendravimą. Taigi vien ši aplinkybė suponuoja pagrindą teigti, kad šiuo metu nustatytos skirtingos vaikų gyvenamosios vietos pažeidžia vaikų interesus, todėl būtina spręsti klausimą dėl vieno iš vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

33. Nustatyti duomenys rodo, kad ieškovas praėjus keliems mėnesiams po santuokos nutraukimo, augina abu vaikus (nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio) rūpinasi abiem vaikais, juos visiškai išlaiko. Atsakovė apmoka tik sūnaus ugdymą darželyje, kartais nuperka drabužių. Ištyrus byloje esančius įrodymus, galima visiškai pagrįstai teigti, kad ieškovas tinkamai prižiūri vaikus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė, po jai taikytos atvejo vadybos, taip pat šiuo metu gali tinkamai vykdyti mamos pareigas. Iš byloje pateiktų duomenų apie šalių gyvenamąsias vietas nustatyta, kad jų gyvenimo sąlygos yra vienodos: abu gyvena dviejų kambarių butuose, kurie priklauso jų šeimos nariams. Tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo aspektu gali tinkamai užtikrinti saugią ir vaikų poreikius atitinkančią aplinką. Tačiau pabrėžtina, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą, išimtinai yra vadovaujamasi vaiko interesais.

33.1. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

34. Bylos medžiaga patvirtinta, kad ieškovas nuolat rūpinasi abiem vaikais, juos visapusiškai išlaiko maždaug nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. (po santuokos nutraukimo praėjus keliems mėnesiams). Tai patvirtina ieškovo bei atsakovės nurodytos aplinkybės, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai bei surinkti rašytiniai įrodymai. Pas atsakovę vaikai nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio dažniausiai lankydavos savaitgaliais, buvo atvejų, kuomet sūnus, kurio gyvenamoji vieta šiuo metu ir yra nustatyta su motina, pas atsakovę būdavo ilgiau, tačiau duktė M. nuo gimimo auga pas tėtį ir su atsakove po santuokos nutraukimo ilgesiniam laikui nei savaitė, nėra buvusi. Jokių duomenų, kad ieškovas iki šiol būtų netinkamai rūpinęsis abiem vaikais, nėra. Priešingai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis tinkamai rūpinasi savo vaikais. Pažymėtina, kad šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir atsakovė, nurodydama, kad ji visada M. pasitikėjo ir kad jis tinkamai rūpinasi vaikais, kad vaikams gerai yra su tėvu. Taigi priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti M. Š. gyvenamąją vietą ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien atsakovės noras dabar rūpintis savo abiem vaikais, nesudaro pagrindo keisti dukters nustatytos gyvenamosios vietos, kuri jau nuo pat gimimo nuolat gyvena su tėčiu ir po santuokos nutraukimo pas motiną nepertraukiamai nebuvo ilgiau nei savaitė. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp dukters ir tėvo yra susiformavęs labai stiprus ryšys ir jis tinkamai ja visada rūpinosi. Pažymėtina, kad šiuo atveju vaiko interesai yra iškeliami aukščiau nei tėvų interesai. Taigi teismas šiuo atveju neįžvelgia jokios būtinybės pakeisti šalių bendru sutarimu nustatytą vaiko M. Š. gyvenamąją vietą, kuri patvirtinta teismo sprendimu. Analizuojamu atveju vien aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovė siekė bendrauti su vaikais, nepakanka, kad būtų pakeista M. Š. gyvenamoji vieta.

35. Sūnaus K. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. Š. faktiškai jau keleri metai gyvena pas tėvą kartu su seserimi M. Š. ir tėvo sutuoktine M. Š., o motina juo rūpinasi savaitgaliais. Atsižvelgus į šią aplinkybę bei į tai, kad tarp abiejų vaikų yra susiformavęs stiprus tarpusavio ryšys, yra pagrindas pakeisti K. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti pas tėvą. Atsakovės argumentai, kad vaikai turi gyventi su mama, nes yra mažo amžiaus, kad ji geriau nei svetima moteris gali įdiegti savo vaikams vertybes, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad vaikams abu tėvai yra vienodi ir abu tėvai vienodai gali vaikams diegti savo vertybes. Šiuo atveju abu vaikai, kuriems šiuo metu yra 4-5 metai, jau keli metai nuolat gyvena su tėvu, jis jais visapusiškai rūpinasi. Tuo tarpu atsakovei buvo taikyta atvejo vadyba dėl netinkamos vaikų priežiūros. Nors teigiama, kad jai buvo taikoma tik psichologo konsultacija, nes buvo palūžusi, tačiau iš pateiktų duomenų apie taikytą atvejo vadybą atsakovei, matyti, kad jai buvo paskirti ir pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai ir socialinio darbuotojo lankymas šeimoje. Be to, šeimoje esantys įrodymai: pateiktos ugdymo įstaigos vaikų charakteristikos, patvirtina, kad atsakovė atvesdavo vaikus į darželį su netvarkingais rūbais (per mažais, ne pagal oro sąlygas). Taigi atsakovei buvo teikiama kompleksinė pagalba nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. sausio 17 d. Be to, rašytiniais byloje esančiais įrodymais, liudytojų, vaikų darželio auklėtojų, parodymais, nustatyta, kad vaikais rūpinasi tėvas, ugdymo klausimais domisi tėvas, su mama sunku susisiekti, o M. auklėtojai mama neskambino. Atsakovė nurodė, kad ji dėl nežinomų priežasčių negali auklėtojai parašyti per „Messenger“ programėlę, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių ji negalėjo nuvykti į darželį ir pasiteirauti, kaip sekais jos vaikams ar susižinoti, kada yra rengiamos vaikų šventės.

36. Atsakant į atsakovės argumentus, kad jai ieškovas trukdė bendrauti su vaikais, tiek kiek ji pageidautų, kad neleido jai eiti pasiimti vaikų į darželį, nurodytina, kad byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų trukdęs atsakovei bendrauti su vaikais, kad būtų draudęs juos pasiimti ar atvesti į darželį ar kad kitokiu būdu kas nors jai būtų neleidę eiti į vaikų ugdymo įstaigą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė visada galėjo pasiimti abu vaikus savaitgaliais, K. galėjo pasiimti ir ilgesniam laikotarpiui, kai to norėjo vaikas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai iš vaikų darželio (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu apklaustos vaikų auklėtojos patvirtino, kad vaikais rūpinasi tėvas, o motina labai mažai apsilankydavo, mama nė karto neskambino, iniciatyvos susisiekti su vaikų auklėtojomis, nerodė. Nė viena vaikų auklėtoja nenurodė, kad atsakovei būtų neleista pasiimti M. iš darželio. Šiuo atveju vien aplinkybė, kad ieškovas neleisdavo ilgesniam laikui pasiimti M., įvertinus tai, kad ji turėjo visas galimybes su ja bendrauti savaitgaliais, domėtis jos ugdymu ugdymo įstaigose, nesuponuoja išvados, kad ieškovas veikė priešingai vaikų interesais ir neleido atsakovei bendrauti su vaikais.

37. Atsakovė akcentuoja, kad vaikai buvo priversti ieškovo sutuoktinę taip pat vadinti mama, ir tai, pasak atsakovės ir jos atstovės, žeidžia ne tik mamą, bet ir kenkia vaikų interesams. Tačiau išklausius ieškovo, jo sutuoktinės paaiškinimus, teismo posėdžio metu iškalusius psichologės paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, kad ši aplinkybė iš esmės kenkia vaikų interesams ir leidžia manyti, kad ieškovas privertė vaikus jo sutuoktinę taip pat vadinti mama. Tokie teiginiai yra tik nepatvirtina atsakovės ir jos atstovės prielaida, kuri nesudaro pagrindo manyti, kad galbūt ieškovas netinkamai rūpinasi savo vaikais ir jiems daro neigiamą įtaką. Be to, bylos medžiaga patvirtinta, kad vaikams patinka ieškovo sutuoktinė M. Š., tarp jų yra susiklostęs ryšys, jie gerai sutaria, abu vaikai tėvo šeimoje jaučiasi gerai.

38. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad abiejų tėvų gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaikais, abiejų santykiai su vaikais yra geri, šiuo metu abiejų darbo pobūdis taip pat leidžia prižiūrėti vaikus ir jais rūpintis, tačiau byloje pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pakeitus K. Š. gyvenamąją vietą ir ją nustačius pas tėvą kaip ir dukters M. Š., bus labiau užtikrinti vaikų interesai. Tokią išvadą pirmiausia pagrindžia faktas, kad vaikai, kuriems šiuo metu yra 4 ir 5 metai, jau keli metai gyvena ieškovo šeimoje, būtent jis nuolat rūpinasi ne tik jų priežiūra, bet ir visapusišku ugdymu, jo materialinė padėtis yra geresnė už atsakovės ir jis iki šiol finansiškai vaikus ir išlaikė, atsakovė apmokėdavo tik už sūnaus K. Š. darželį. Surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad vaikai pas ieškovą jaučiasi gerai, puikiai sutarai su jo sutuoktine M. Š. ir tarp jų yra taip pat užsimezgę šilti santykiai.

39. Esant šiems duomenims, teismui akivaizdu, kad ieškovo M. Š. ir nepilnamečių vaikų bendravimas yra glaudus, juo sieja stiprus emocinis ryšys. Abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su jų tėvu, t. y. pakeičiant tik sūnaus K. Š. teismo sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą, kur faktiškai ir gyvena jau pastaruosius dvejus metus, pritarė ir išvadą teisme teikianti institucija. Be to, teismui pateikti duomenys, kad atsakovė kurį laiką netinkamai prižiūrėjo vaikus, šiuo metu taip pat savo iniciatyva nesilanko vaikų ugdymo įstaigoje, nesidomi vaikų pasiekimais ugdymo įstaigose, užklasinėje veikloje, rodo, kad šiuo metu geriau užtikrinti vaikų interesus, jų visapusišką priežiūrą, ugdymą gali ieškovas. K. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu jo gyvenamojoje vietoje neturės kokių nors pasekmių vaiko psichologinei būsenai, aplinkos stabilumo prasme, nes faktinė situacija liks tokia pati. Tėvas iki šiol užtikrino visas nepilnamečiams vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, mokytis, būti sveikiem, todėl darytina išvada, kad ieškovas M. Š. tinkamai rūpinasi abiem nepilnamečiais vaikais. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad tarp vaikų yra susiklostęs itin artimas ryšys, todėl K. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu M. Š. jo gyvenamojoje vietoje, geriausiai atitinka abiejų nepilnamečių vaikų interesus, vaikai ir toliau galės augti ir gyventi kartu.

40. Tėvams išaiškintina, kad pasikeitus esamai situacijai, bet kuris iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

42. Byloje nustatyta, kad vaikai faktiškai nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gyvena pas tėtį, o savaitgaliais susitinka su mama. Taigi vaikų auklėjime dalyvauja abu tėvai. Ieškovas ieškinyje nurodė detalią motinos bendravimo tvarką su abiem nepilnamečiais vaikais. Atsakovė taip pat priešieškinyje, tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, pateikė jų bendravimo tvarką su tėvu. Teismo posėdžio metu išklausius šalių poziciją dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, matyti, kad ieškovė iš esmės neprieštarauja ieškovo nurodytai detaliai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau atsakovė pateikė detalesnę bendravimo tvarką skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiais vaikais švenčių dienomis. Ieškovas neprieštaravo, kad nurodyta jo bendravimo tvarka su vaikais švenčių dienomis (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos) būtų patikslinta pagal atsakovės nurodytą tvarką, t.y. kad vaikai per šventes su skyrium gyvenančiu tėvu galėtų susitikti kiekvienais metais, bendravimą nustatant pirmomis ir antromis švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) dienomis.

43. Esminis prieštaravimas tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais kilo dėl vieno iš tėvų išvykimo į užsienį su nepilnamečiais vaikais. Atsakovė prašo nustatyti, kad prieš išvykdamas ieškovas į užsienį su vaikais ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, gautų jos rašytinį sutikimą. Be to, nurodo, kad apie tokį išvykimą, tėvas turėtų motiną informuoti ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslino šią tvarką ir nurodė, kad išvykstant į užsienį su vaikais savaitgaliais, nereikėtų gauti jos rašytinio sutikimo, pakaktų apie tai informuoti, tačiau jei išvyktų 14 dienų, bet ne ilgiau nei 30 d. t. y. atostogų metu, prašo nustatyti, kad tėvas gautų rašytinį jos sutikimą. Ieškovas tokiai tvarkai prieštaravo ir nurodė, kad jis dažnai su vaikais važiuoja į Latviją prie jūros, be to, gyvena netoli Latvijos sienos ir gali vykti apsipirkti, todėl toks atsakovės reikalavimas būtų sunkiai įgyvendinamas.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014.

45. Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis minėtu tvarkos aprašu, vaikui, laikinai vykstančiam į Šengeno erdvei nepriklausančią valstybę su vienu iš tėvų, kito iš vaiko tėvų rašytinis sutikimas nebūtinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 414, 2 punkte nurodyta, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis. Tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Taigi teisės aktais yra įtvirtinta, kad jei vaikas į užsienio valstybę išvažiuoja trumpam, vieno iš tėvų, nevykstančio kartu, sutikimas nėra būtinas, o jei išvykstama nuolat gyventi į kitą šalį būtinas vieno iš tėvų raštinis sutikimas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad bent vienas tėvų ketintų išvykti gyventi užsienyje, kad reikėtų vieno iš šalių rašytinio sutikimo.

46. Atsakovės reikalavimas dėl rašytinio sutikimo gavimo yra reglamentuotas teisės aktais, todėl nustatyti kitokią tvarką, nėra tikslinga. Be to, nustatytina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ilgesniais laikotarpiais (pvz. bendravimo laikas per vaiko, tėvo ar motinos atostogas), turi suteikti galimybę vienam iš tėvų su vaiku keliauti atostogų metu, tuo užtikrinant geriausius vaiko interesus, tačiau tam nebūtų reikalingas kito tėvo sutikimas, juo labiau rašytinis, kaip nurodoma atsakovės siūlyme. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimą, nustatytą teisinį reglamentavimą, atsakovės reikalavimą nustatyti, kad išvykstant su vaikais ilgiau nei 14 dienų terminui į užsienį, būtų gautas rašytinis kito tėvo sutikimas, atmeta kaip nepagrįstą.

47. Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką dėl abiejų tėvų teisės su vaikais judėti laisvai, netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas, iš esmės nustatytina ieškovo prašoma atsakovės bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais tvarka, išskyrus patikslinant bendravimo tvarką švenčių dienomis pagal atsakovės nurodytą bendravimo tvarką (Šv. Velykos ir Šv. Kalėdos), neįpareigojant šalis informuoti apie išvykimą į užsienį su vaikais. Teismo įsitikinimu, tokia tvarka atitinka vaikų ir šalių interesus, nes vaikai turės galimybę su abiem tėvais bendrauti tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, per atostogas, be to, vaikai turės galimybę kiekvienais metais didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas) švęsti su abiem tėvais.

48. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

49. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

50. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

51. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį kiekvienam po 100 Eur. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas nenurodė, kokia suma būtina vaikams išlaikyti per mėnesį, tačiau atsižvelgęs į savo bei atsakovės turtinę padėtį, sutinka teikti vaikams didesnę išlaikymo dalį nei atsakovė. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad vaikams išlaikyti būtina suma yra ne mažiau kaip 320 Eur vienam vaikui, ji turi galimybę kiekvienam vaikui teikti išlaikymą po 100 Eur kiekvienam. Taigi iš esmės ginčo dėl išlaikymo dydžio ir atsakovės galimybės teikti mažesnę išlaikymo dalį nei ieškovas, nėra.

52. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus ir jų teisės bei pareigos yra lygios, įvertinęs atsakovės bei ieškovo gaunamas pajamas, tai, kad ieškovui bus mokamos Valstybės išmokos vaikams, tai, kad su ieškovui lieka gyventi abu vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.), sprendžia, kad atsakovė gali ir turi pareigą prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų K. Š. ir M. Š. išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašoma iš atsakovės priteisti 100 Eur išlaikymo suma, jo vertinimu yra pakankama prisidėti prie vaikų išlaikymo, ir jis turi galimybę teikti vaikams didesnę išlaikymo dalį, teismas nukrypsta nuo tėvų lygių dalių principo ir nepilnamečių vaikų K. Š. ir M. Š. išlaikymui iš atsakovės priteisia po 100,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio gavimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 29 d.

53. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

54. Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų K. Š. ir M. Š. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

55. Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio ir taip pat pateikė duomenis, kad už advokato pagalbą patyrė iš viso 1 100 Eur išlaidų.

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia motina yra tik patikslintas pagal atsakovės nurodytą bendravimo tvarką, todėl teigtina, kad ieškinys iš esmės patenkintas visiškai.

57. Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ir ši suma (CPK 93 straipsnis). Ieškovas šioje byloje patyrė 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina byloje esantys dokumentai (pažyma apie suteiktas paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas), todėl patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina visa ieškovo patirta išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma - 1 200 Eur (CPK 98 straipsnis). Teismas pažymi, kad tokia suma nėra aiškiai per didelė ir nepagrįsta. Ieškovo atstovė surašė ne tik ieškinį, bet ir atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose (5 teismo posėdžiai). Be to, patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1r-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, numatytų rekomenduojamų užmokesčio dydžių.

58. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).