Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistosios S. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria nuteistosios S. B. prašymas dėl nuosprendžio peržiūrėjimo buvo patenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, S. B. nuteista ir jai paskirtos bausmės bendrintos:

1.9. 2021 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su įsiteisėjusiu 2021 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu S. B. paskirta galutine bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimą informuoti 2023 m. gruodžio 4 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo atsiliepimai, prašymai negauti, nušalinimai nepareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. B. skundas atmetamas

7. Visų pirma skunde keliamos apeliantės S. B. abejonės dėl jos bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo. Šis prašymas kildinamas iš to, kad ta pati teisėja S. M. jau buvo nusišalinusi nuo bylos nagrinėjimo, tačiau apeliantės prašymas ir vėl perduotas nagrinėti tai pačiai teisėjai S. M..

8. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šiame straipsnyje pateiktas teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, jo 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis šiame straipsnyje konkrečiai neįvardytomis aplinkybėmis, tačiau keliančiomis pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šia teise pirmosios instancijos teisme buvo pasinaudota, teisėjai S. M. pareikštas nušalinimas BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, atitinkamai teisėja priėmė nutartį nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nusišalinimo klausimo sprendimo tvirtinimas perduotas teismo pirmininkui. Gi, Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, laikinai atliekanti teismo pirmininko funkcijas priėmė sprendimą netvirtinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos S. M. nusišalinimo nuo teikimo bylos Nr. T-2423-917/2023 nagrinėjimo (5 t., b. l. 168-170). Konstatuota, jog S. B. prašymas dėl jos atžvilgiu priimtų nuosprendžių peržiūrėjimo teisėjos S. M. pirmą kartą nebuvo išspręstas iš esmės, todėl nėra pagrindo teigti, jog teisėja yra išsakiusi išankstinę nuomonę. Tokiu būdu nuteistosios skunde pateiktos pakartotinės interpretacijos dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo neparemtos konkrečiais teisiniais argumentais, o tik subjektyvia apeliantės nuomone. Tuo tarpu objektyvių aplinkybių, kurios leistų teigti apie tam tikrą suinteresuotumą (BPK 58 straipsnis), nenustatyta. Taigi BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, nebuvo pažeista. Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų objektyvumu nagrinėjant nuteistosios prašymą dėl jai paskirtos bausmės peržiūrėjimo.

9. 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

10. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir panašiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje nustatyta bendra įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka. Pagal BPK 362¹ straipsnio nuostatas tokio pobūdžio įstatymą pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

11. Nagrinėjamu atveju, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vieni iš paskutiniųjų įsiteisėjusių ir šiuo metu tame tarpe ir kitų dar vykdomų nuosprendžių nuteistosios S. B. atžvilgiu yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. priimtos subendrinimo nutarties, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu, vadovaujantis Teisėjų tarybos rašte „Dėl 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV–1925 įgyvendinimo“ išdėstyta pozicija, kad kai asmuo nuteistas keliais skirtingų teismų nuosprendžiais, byloje pagal BPK 362¹ straipsnį, atsižvelgiant ir į BPK 229, 347 straipsniuose įtvirtintus principus, reikėtų spręsti klausimą dėl bylos ar visų su nagrinėjamu asmeniu susijusių bylų perdavimo BPK 229 straipsnio nustatyta tvarka nagrinėti tam pirmosios instancijos teismui, kurio apkaltinamasis nuosprendis pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV–1925 nuostatas gali būti peržiūrėtas ir yra įsiteisėjęs bei pradėtas vykdyti vėliausiai, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų nuteistosios atžvilgiu priimtų nuosprendžių, ir dalį S. B. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavo, pakeisdamas nustatytas bausmes, taip pat dėl atskirų veikų perkvalifikavimo paliko bausmes nepakeistas. Aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad minėta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta visapusiškai įsigilinus į susidariusią teisinę situaciją.

12. Analizuojant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl kiekvieno nuosprendžio peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti, jog pats pirmasis nuosprendis S. B. atžvilgiu priimtas dar 2014 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo, kuriuo S. B. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau jis jau yra įvykdytas. 2015 m. gegužės 12 d. S. S. (šiuo metu Bumblė) išregistruota iš Probacijos tarnybos registro pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui. Taigi visiškai pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo keisti veikos kvalifikaciją, švelninti paskirtą bausmę, nes tai nekeičia nuteistosios padėties. Toliau, sekant chronologiją, S. B. nuteista 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau sutinkant su apylinkės teismo argumentais, BK pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., jokios įtakos BK 260 straipsniui neturi ir nuteistosios padėties nešvelnina. Tuo tarpu 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį peržiūrėjęs apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas perkvalifikuoti nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas dėl svetimo turto pagrobimo. Kaip matyti S. B. buvo nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 (trisdešimties) parų areštu dėl nedidelės 120,40 Eur vertės svetimo turto pagrobimo ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams dėl 324,91 Eur vertės svetimo turto pagrobimo. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė turto verčių intervalas, t. y. nedidelės vertės turtas apibrėžtas kaip turtas, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), įvertino ir tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui (turto vertės nustatymui) reikšmės turi tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis, kuris nagrinėjamu atveju (2017 m. ) sudarė 37,66 Eur. Taigi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistoji pagrobė svetimą turtą, kurio vertė pirmu atveju 324,91 Eur, t. y. 8,63 MGL (324,91 Eur/37,66 Eur), antru atveju 120,40 Eur, t. y. 3,20 MGL (120,40 Eur/37,66 Eur). Kaip matyti, pagrobto turto vertė abiem atvejais yra viršijanti 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijanti 10 MGL dydžio sumos, taigi jos veikos pagrįstai perkvalifikuotos pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 5 dalies redakciją, kurioje numatyta atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Priešingai apeliantės skundo argumentams atitinkamai buvo sušvelninta ir jai paskirta bausmė pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 324,91 Eur vertės svetimo turto pagrobimo skiriant 30 parų arešto vietoje buvusio laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 120,40 Eur svetimo turto pagrobimo paliekant jau paskirtą 30 parų arešto bausmę, kadangi sankcija už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą nekito. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant ir paskirtina subendrinta 60 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintina vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog paskirta bausmė nebuvo sušvelninta. Be to, ši bausmė buvo subendrinta apeliantei palankesniu bausmių apėmimo būdu su 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu S. B. paskirta bausme, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl paskirtos galutinės – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežtos ar neteisingos.

13. Dėl 2017 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio peržiūrėjimo S. B. atžvilgiu dėl pagrobto 722 Eur svetimo turto, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog lyginant BK 178 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu galiojančią redakciją, matyti, kad BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicija ir sankcija nesikeitė. Tuo tarpu vertinant MGL dydžio pokyčius, atsižvelgiant į veikos padarymo metu buvusį MGL dydį, akivaizdu, kad 722 Eur, t. y. 19,17 MGL (722 Eur/37,66 Eur), viršija 10 MGL, dėl ko, nėra jokio pagrindo veikos perkvalifikavimui. Tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, jog šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri, įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, buvo perkvalifikuota, tačiau iš esmės po atlikto bendrinimo su kitu nuosprendžiu išliko nepakitusi, todėl natūralu, jog 2017 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo, apylinkės teismo palikta nepakeista.

14. Dėl 2018 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio peržiūrėjimo S. B. atžvilgiu dėl pagrobto 1835,79 Eur svetimo turto, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog pagrindo perkvalifikuoti veikos nėra, kadangi nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija, nei dispozicija nekito, o pagrobto turto vertė tam jokios įtakos šiuo atveju taip pat neturi, kadangi viršija 10 MGL (1835,79 Eur/37,66 Eur=36,72 MGL). Atsižvelgiant į tai, kad bausmės nekito, tai ir bausmių bendrinimas paliktas galioti nepakitęs. Dėl 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio, kuriuo S. S. (šiuo metu Bumblė) nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritartina apylinkės teismo argumentams, jog BK pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., jokios įtakos BK 259 straipsnio1 daliai neturi ir nuteistosios padėties nešvelnina. Tuo tarpu pasisakydamas dėl 2018 m. gegužės 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad lyginant BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu galiojančią redakciją, matyti, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė buvo iki 6 metų laisvės atėmimo, o 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 4 metų, tai švelnina nuteistosios padėtį, todėl jos veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). Visgi, apylinkės teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nutarė po veikos perkvalifikavimo palikti S. B. paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, daryti priešingos išvados aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Nors nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimais, atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje švelnėja, dėl ko yra pagrindas spręsti klausimą dėl nuteistajai paskirtos bausmės švelninimo. Visgi, nesutiktina, jog tokiu atveju, apeliantei automatiškai turi būti švelninamos nuosprendžiais paskirtos bausmės. Vien ta aplinkybė, jog griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 6 metų sumažėjo iki 4 metų, nesudaro besąlyginio pagrindo, nuteistajai skirti švelnesnes bausmes, nei buvo paskirta nuosprendžiais. Šiuo atveju itin svarbu įvertinti nuteistąją charakterizuojančius duomenis, jos asmenybę bei į tai, jog paskirtoji bausmė turi atitikti ne tik bendruosius bausmės skyrimo kriterijus, tačiau ir būti teisinga bei proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Akivaizdu, jog šiuo atveju bausmės dydis yra adekvatus padarytos veikos ir nuteistosios asmenybę charakterizuojančios medžiagos visumai, kadangi pastaroji nusikalsta nebe pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškumo, ignoruojant visuotinai priimtas moralės ir elgesio normas, esant tiesioginei tyčiai, bendrininkų grupėje, kas pripažinta apeliantės atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, atitinkamai įvertinta ir nuteistosios atsakomybę švelninanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė, nei BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nelaikytina per griežta ar neteisinga. Apeliantės nuogąstavimai, jog perkvalifikavus veiką jos bausmės dydis turėjo žymiai sumažėti, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, atmestini kaip nepagrįsti.

15. Bylos duomenys bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad dalis S. B. atžvilgiu priimtų nuosprendžių jau buvo peržiūrėti ir dėl jų atitinkamai jau buvo pasisakyta. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendis pagal S. B. prašymą peržiūrėtas teikimu Nr. T-337-917/2023, kuriuo nuteistosios prašymas švelninti bausmę tenkintas iš dalies, perkvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), bausmių nepakeičiant (nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 20 d.). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendis pagal S. B. prašymą peržiūrėtas teikimu Nr. T-338-1127/2023, kuriuo nuteistosios prašymas švelninti bausmę patenkintas, perkvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), bausmių nepakeičiant (nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 28 d.). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendis pagal S. B. prašymą peržiūrėtas teikimu Nr. T-340-573/2023, kuriuo nuteistosios prašymas švelninti bausmę atmestas (nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 23 d.). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendis pagal S. B. prašymą peržiūrėtas teikimu Nr. T-339-667/2023, kuriuo nuteistosios prašymas švelninti bausmę atmestas (nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d.). Tokiu būdu iš naujo kvestionuoti jau įsiteisėjusių sprendimų nei apylinkės, nei apygardos teismas šiuo atveju neturi pagrindo.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 17 nutartis, kuria iš dalies tenkintas nuteistosios prašymas dėl jai paskirtų bausmių sušvelninimo, yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nuteistosios skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistosios S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.