Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (13 veikų), 215 straipsnio 1 dalyje (14 veikų), ir nuteistas:

automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. balandžio 7 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), epizode (iš automobilio 2019 m. balandžio 20 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. balandžio 21 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

R. T. automobilio epizode, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Peugeot 308“ epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

L. M. automobilio epizode, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, 30 (trisdešimties) parų areštu.

Automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 2 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnessių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 2 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, skirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 5 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 5 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 9 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 9 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 12 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 12 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė) už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 5 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 13 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, bausmes, paskirtas už BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinant apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė –4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;

- nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuspręsta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinti D. L..

E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (13 veikų), 215 straipsnio 1 dalyje (14 veikų), ir nuteistas:

automobilio „Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš automobilio 2019 m. balandžio 7 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), epizode, už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš automobilio 2019 m. balandžio 20 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), epizode, už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš automobilio 2019 m. balandžio 21 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), epizode, už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. balandžio 26 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu,

už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.

Už 2019 m. balandžio 29 d. nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Peugeot 308“ epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 2 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 2 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 5 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 5 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 9 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 9 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 12 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 12 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 12 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 13 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 13 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė), už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė bausmė –5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, – konfiskuotas L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „Nissan Qashai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Procesas dėl civilinių ieškovų UAB „P. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinių nutrauktas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su rankų pėdsakais, voką su mikrodalelėmis, voką su galimais biologiniais pėdsakais, 2 stiklainius su kvapo pėdsakais, pora darbinių pirštinių, saugomų prie bylos, sunaikinti; 6 vnt. plastikinių talpų su dyzeliniu kuru, saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sunaikinti; 4 vnt. plastikinių talpų su 101 l dyzelinio kuro, saugomas Kauno apskrities VPK KP NNTV 3-jame skyriuje, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog E. B. ir D. L. neteisėtai laikė su savimi svetimos elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – UAB „P. L.“ priklausančių automobilių elektronines mokėjimo priemones ir jų PIN kodus bei juos panaudojo, įsipildami kurą degalinėse. E. B. ir D. L. veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai, todėl jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu kaltinamųjų kaltę dėl padarytų vagysčių patvirtina degalinės darbuotojų pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. abu kaltinamieji, neteisėtai disponavo, neteisėtai inicijavo mokėjimus ir atliko operacijas, atsiskaitydami už degalus, iš anksto susitarę, kartu pagrobė degalus ir padarė UAB „P. L.“ turtinę žalą. Šiuos įrodymus taip pat patvirtina mobilaus ryšio operatorių pateikti duomenys, pagal kuriuos patikrinus kaltinamųjų buvimo vietą prieš veikos padarymą ir po, matyti, kad jie kartu padarė minėtas nusikalstamas veikas. Kaltinamųjų veika buvo tyčinė, nes jie turėjo tikslą užvaldyti svetimą turtą ir tai įgyvendino įsipylę kurą ir išvažiavę iš degalinių už jį nesumokėjo. Konstatuoja, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, o D. B. dar ir BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, į elgesį po nusikaltimų padarymo ir D. L. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėtas 3 metų laikotarpiui, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Tuo tarpu vertindamas E. B. asmenybę pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jis teistas 25 kartus, teistumas neišnykęs, bylos nagrinėjimo metu padarė eilę naujų nusikalstamų veikų, buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka teismo nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgiant į tai E. B. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis paskirtas didesnis nei jo bendrininkui, kuris atlygino padarytas žalas, padėjo teismui išsiaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, daugiau nebedarė naujų nusikalstamų veikų, kai tuo tarpu E. B. elgėsi priešingai. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat konstatuota, jog L. M., kuri yra artima D. L. draugė, priklausanti transporto priemonė „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl ji konfiskuotina vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 6 d. nuosprendį panaikinti, pripažinti, jog jis padarė tik tris jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl kitų veikų jį išteisinti, o už padarytas ir pripažintas tris veikas paskirti maksimaliai švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė abu nuteistieji. Iš D. L. pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, paskirta bausmė, tačiau nesutinkama su turto konfiskavimu, prašo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tuo tarpu E. B. ginčija kaltę, byloje atliktą įrodymų vertinimą, bei paskirtą bausmę, prašo ją švelninti.

8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-648/2017, 2K-323-895/2017 ir kt.).

Dėl nuteistojo E. B. kaltės ir įrodymų vertinimo

9. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, buvo šališkas, apylinkės teismo išvados grindžiamos prielaidomis, kadangi kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų jis nepripažįsta, išskyrus dėl trijų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. B. kaltės, BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priešingai apylinkės teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu E. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl E. B. kaltės teisingumu. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam E. B. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

10. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan., tačiau teisingam teismo baigiamojo akto priėmimui svarbu ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi nuteistųjų D. L., E. B., liudytojų A. S., I. S., L. M., P. T., D. U., K. L., D. J., D. L., E. T., D. R., I. B., G. S., M. A. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje. Taip pat įvertinti byloje esantys protokolai – pareiškimai apie padarytas nusikalstamas veikas bei vaizdo įrašuose užfiksuota informacija. Nors E. B. tik iš dalies pripažįsta jam pareikštus kaltinimus, apeliaciniame skunde mini dalyvavęs 3 epizoduose, tiksliai įvardinti kokiuose negali, visgi tokia nuteistojo versija pagrįstai vertinama kaip gynybinė. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog E. B. ir D. L. veikė bendrais tyčiniais veiksmais.

12. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-163-648/2015). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-400/2011, 2K-458/2014 ir kt.).

13. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbūs nuteistojo D. L. parodymai, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pakankamai nuosekliai dėstė visą nusikalstamos veikos mechanizmą, jog E. B. pasiūlė jam nusipirkti „C.B.“ kuro užpylimo kortelę su PIN kodu už 20 Eur. Paaiškino, kad jam duos ne tik kortelę, bet ir automobilio valstybinius numerius, kuriuos užsidėjus ant automobilio jis galės užsipilti kuro iki 150 Eur vertės. Sakė, kai turės kortelę ir numerius paskambins. Viskas vykdavo naktimis. Pirmą kartą paskambino balandžio 7 d. naktį, susitiko (duomenys neskelbtini), kur E. jam už 20 Eur perdavė kuro kortelę ir valstybinius numerius, juos užsidėjo ant draugės automobilio ir nuvažiavo į degalinę užsipylė kuro. Balandžio 19 d. naktį vėl paskambino E., nurodė, kad naktį jo kortelę turės E. T., todėl susitiko su juo, nuvažiavo į degalinę autostradoje Vakariniame aplinkkelyje, prisipylė dyzelinio kuro už 65 Eur, už kurą atsiskaitė E. T., kuris nežinojo kokia tai kortelė ir iš kur ją gavo E.. Po to E. parvežė iki E. namų. E. sakė, kad kitai nakčiai vėl turės kortelę, reikia būti pasiruošusiam. Balandžio 21 d. susitiko su E. (duomenys neskelbtini), E. padavė kuro kortelę ir kažkokius valstybinius numerius, jis E. sumokėjo 20 Eur, tuomet nuvažiavo į degalinę ir prisipylė kuro. Po kuro vagystės visuomet grąžindavo E. kortelę ir valstybinius numerius. Todėl ir šį kartą jam grąžino. Dar po kelių dienų E. vėl pasiūlė važiuoti kuro, šį kartą važiavo kartu, davė numerius, kuriuos ji užsidėjo ant automobilio „Nissan Qashqai“ , nuvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini) plente. Čia jis į baką prisipylė 50-60 litrų kuro, o E. degalinėje atsiskaitė tokia pačia kortele. Po savaitės E. pasiūlė važiuoti į degalinę dviem automobiliais. Planavo kurą pilti ir į talpas, sutarė, kad talpas po to iškraus ir laikys pas E. namuose. Jis važiavo automobiliu „Nissan Qashqai“, o E. „VW Polo“, kiekvienas degalinėje prisipylė kuro, E. pylėsi tik į automobilio baką. Iš degalinės atvažiavo pas E. (duomenys neskelbtini), čia abu sunešė talpas su kuru į E. balkoną. Po dienos ar dviejų vėl susitiko su E., kuris už 20 Eur davė kuro kortelę ir kažkokius numerius, nuvyko į degalinę (duomenys neskelbtini) plente, prisipylė kuro apie 120 litrų, atsiskaityti kortele nepavyko, nes trūko lėšų, iš degalinės pabėgo. Kitomis naktimis, tai galėjo būti gegužės 2, 5, 9, 12 d. kiekvieną kartą iš E. gaudavo kuro kortelę ir svetimus valstybinius numerius, užsidėdavo juos ant „Nissan Qashqai“ automobilio ir važiuodavo kuro į įvairias degalines. Gegužės 12 d. vėl paskambino E. ir pasakė būti pasiruošusiam, liepė nuvažiuoti prie Petrašiūnų kapinių, kur stovės „C.B.“ automobilis ir nuo jo nusisukti valstybinius numerius. Taip ir padarė, minėtus numerius uždėjo ant savo vairuojamo automobilio, tuomet nuvažiavo į degalinę ir pradėjo pilti kurą, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, E. žadėjo privežti kuro kortelę, tačiau taip ir nepasirodė (5 t., b. l. 5-6, 32-36). Analogiškas aplinkybes D. L. nurodė ir teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme metu, jog nusikaltimus darė kartu su E. B., iš jo gaudavo kortelę ir jis pasakydavo PIN kodą, už tai jam duodavo 20 – 30 Eur, su kortele galėdavo įsipilti iki 150 Eur kuro, taip pat duodavo valstybinius numerius, kuriuos reikėdavo uždėti ant automobilio. E. sakydavo, kai turės kortelę ir numerius paskambins, nurodydavo būti pasiruošusiam, kurą reikėdavo piltis nakties metu. Pripažįsta visus epizodus, atlygino padarytą žalą (8 t., b. l. 90-92).

14. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, tai, kad šie asmenys nusikalstamas veikas darė kartu patvirtina 2019 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas apie tai, kad gavus kaltinamųjų naudojamų abonentų skambučių ir trumpųjų pranešimų išklotines nustatytas jų bendravimo intensyvumas, vieta ir laikas. Atlikus elektroninių ryšių tarp kaltinamųjų analizę viso tiriamojo laikotarpio metu, patikrinus kaltinamųjų D. L. ir E. B. buvimo vietą prieš, nusikalstamų veikų įvykdymo metu ir po jų, gauti išsamūs duomenys, kurie atspindėti pridedamose lentelėse/schemose. Analizės metu gauti duomenys apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. tarp įtariamųjų D. L. ir E. B. įvyko 270 sujungimų (skambučių, trumpųjų žinučių). Sujungimai užfiksuoti tiek nusikaltimų vykdymo dienomis, tiek ir kitu laiku. D. L. ir E. B. judriojo ryšio abonentų buvimo vieta nusikaltimų, už kurių padarymą jie yra teisiami, vykdymo metu sutampa su įvykio vietomis (degalų vagystėmis ir neteisėtu mokėjimo kortelių panaudojimu) (4 t., b. l. 169-173). Nors E. B. pateiktame skunde itin akcentuoja tai, kad atitinkamuose epizoduose jis fiziškai nėra dalyvavęs, tai neužfiksuota pateiktuose vaizdo įrašuose, pabrėžia, kad nedalyvavo įvykiuose 2019 m. gegužės 1, 2, 5, 9 dienomis, kai buvo pilamas kuras degalinėse visgi tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismo teisėjų kolegijai įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis nekyla jokių abejonių, jog veikos buvo daromos bendromis abiejų asmenų pastangomis. Būtent E. B. inicijuodavo susitikimų vietas, teikdavo nurodymus kur ir kada atvykti, perduodavo korteles su PIN kodais (tai yra elektroninės mokėjimo priemonės, kadangi jomis elektroniniu būdu galima atsiskaityti už kurą) bei svetimus valstybinius numerius, neabejotina tokiu būdu sąmoningai suprasdamas dalyvaujantis nusikalstamos veikos parengimo procesuose siekiant pagrobti svetimą turtą. Nėra abejonių, kad nuteistieji suprato, jog savo veiksmais padeda vienas kitam atlikti nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti, todėl tai, kad E. B. fiziškai nėra užfiksuotas atskiruose nusikalstamų veikų epizoduose, neleidžia teigti, kad jis apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo ir jo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepaneigia.

16. Iš aptartų parodymų matyti, kad apeliantas menkina tarpusavio ryšį su D. L., grindžia jį atsitiktinumo aplinkybėmis, tačiau kaip jau minėta šias aplinkybes paneigia ne tik kito nuteistojo D. L. nuoseklūs parodymai, bet ir nuteistųjų naudojamų abonentų skambučių ir trumpųjų pranešimų išklotinėse nustatytas jų bendravimo intensyvumas, kuris laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. tarp D. L. ir E. B. buvo labai intensyvus – 270 sujungimų (skambučių, trumpųjų žinučių). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistieji E. B. ir D. L., jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje kartu iš anksto susitarę. Priešingai, E. B. skundo argumentams, aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad E. B. veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui – svetimo turto pagrobimui, apeliantas veikė sutartinai su D. L., kartu su juo siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato, kad disponuoja ir naudojasi svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis – kuro apmokėjimo kortelėmis, neteisėtai inicijavo mokėjimus ir atliko operacijas atsiskaitydami už degalus, tokiu būdu iš anksto susitarę kartu pagrobė degalus, padarydami UAB „P. L.“ turtinę žalą.

17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistajam E. B. palaikant apeliacinio skundo argumentus ir tvirtinant, kad apylinkės teisme nebuvo apklaustas liudytojas E. T., kuris gali suteikti reikšmingos informacijos, teisėjų kolegija, siekdama išsamiai išanalizuoti byloje esančius duomenis ir pašalinti bet kokius prieštaravimus bei keliamas abejones, atnaujino įrodymų tyrimą ir nusprendė tenkinti nuteistojo prašymą dėl liudytojo E. T. iškvietimo apklausai.

19. Vertinant šio liudytojo parodymus matyti, kad jais bandoma pagrįsti aplinkybes dėl kortelių perdavimo momento, nurodant, kad tai D. L. perduodavo korteles E. B.. Visgi, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šis liudytojas yra nuteistojo E. B. brolis, todėl iš esmės yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekiu padėti savo artimam išvengti gresiančios atsakomybės, dėl ko teikdamas paaiškinimus galimai iškreipia vaizduojamas aplinkybes artimam asmeniui palankia linkme, todėl jo parodymai yra neobjektyvūs ir nevisapusiški. Juolab, kad pats E. B. ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių susijusių su kortelių įgijimu nekomentavo, nurodė kortelių įsigijimo ir kitų smulkmenų nežinantis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais kito nuteistojo D. L. dėstomais parodymais, apie tai, kad korteles jam duodavo būtent E. B..

20. Nors E. B. apeliuoja į tai, jog nesupratęs, kad kortelės yra vogtos, tačiau tokie deklaratyvūs nuteistojo paaiškinimai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Įvertinus E. B. charakterizuojančią medžiagą, bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, apie apelianto atžvilgiu priimtus kitus nuosprendžius matyti, kad už analogiškas nusikalstamas veikas jis jau buvo teistas su kitais asmenimis, kuomet su neteisėtai įgytomis „C.B.“ kortelėmis pylėsi kurą į automobilius. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės nėra naujos, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis nesuvokė daromos veikos neteisėtumą ir pavojingumą.

21. Apelianto E. B. teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis pavogė iš „C. B.“ automobilių korteles. Kaip jau aptarta aukščiau, byloje surinktų ir tinkamai įvertintų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek E. B., tiek D. L. suvokė, kad neteisėtai laikė su savimi svetimos elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – UAB „P. L.“ priklausančių automobilių elektronines mokėjimo priemones ir jų PIN kodus bei juos panaudojo, įsipildami kurą degalinėse. Ta aplinkybė, jog nebuvo išsiaiškinta kas minėtas korteles pavogė, nagrinėjamu atveju situacijos vertinimui bei E. B. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.

22. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažindamas E. B. ir D. L. kaltu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

23. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad E. B. inkriminuojamas kaltinimas turėtų būti papildytas nurodant kam buvo perduotos UAB „P. L.“ elektroninės mokėjimo priemonės, kadangi pagal kaltinimą D. L. šios aplinkybės atsispindi, tai yra nurodyta, kad D. L. iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ elektronines mokėjimo priemones, tuo tarpu E. B. kaltinime aplinkybių, kad jis perdavė D. L. elektronines mokėjimo priemones, nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji buvo įspėti dėl galimo kaltinimo keitimo, atsižvelgiant į tai procesinių kliūčių patikslinti minėtas faktines aplinkybes, nėra. Tokiu būdu, aukštesnės instancijos teismas patikslina E. B. inkriminuoto kaltinimo faktines aplinkybes nurodant, kad:

23.1. E. B. neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 7 d., ne vėliau kaip 01.21 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.2. Be to, jis neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 20 d., ne vėliau kaip 00.07 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo, laikė ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.3. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 21 d., ne vėliau kaip 03.02 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.4. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 1 d., ne vėliau kaip 01.46 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Peugeot 308“, elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.5. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 2 d., ne vėliau kaip 01.19 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.6. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 2 d., ne vėliau kaip 01.26 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.7. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 5 d., ne vėliau kaip 03:15 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.8. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 5 d., ne vėliau kaip 03:44 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.9. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 9 d., ne vėliau kaip 03:21 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.10. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 9 d., ne vėliau kaip 04:51 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.11. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 01:40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Golf 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.12. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 02:26 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.13. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 04:16 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, ir automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

23.14. Be to, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 13 d., ne vėliau kaip 02:13 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju veikos faktinės aplinkybės pakeistos, laikantis BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos nesilaikė pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai praplėsdamas E. B. inkriminuojamo kaltinimo ribas, konkrečiai šio nuosprendžio 23.13 punkte aprašytą vieną veiką, išskaidydamas į dvi atskiras veikas ir nuteisdamas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, tai yra automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 12 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė) ir automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), epizode (iš automobilio 2019 m. gegužės 13 d. pavogta UAB „P. L.“ kuro kortelė). Nepaisant to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ši klaida bus ištaisyta išsprendus klausimą dėl BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų tęstinumo.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 ir 215 straipsniuose tęstinumo

25. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

26. Tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, bet jas visas jungia vieninga (bendra) tyčia. Kasacinėje jurisprudencijoje tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, bet jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai (žr. pvz. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-1073/2021). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos sieja vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Taigi tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, bet dėl minėtųjų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiką jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl visos nusikalstamos veikos, bet dėl nusikalstamos veikos darymo aplinkybių tą sumanymą įgyvendina ne iš karto, o keliais etapais. Nustatant tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytųjų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į šorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Kaltininko tyčios kryptingumą paprastai parodo ir vieningas (bendras) kėsinimosi objektas. Pagal teismų praktiką vieningo (bendro) objekto interpretavimui įtakos turi padarytos nusikalstamos veikos specifika, jos darymo mechanizmas, veikos padarymas dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko (t. y. turtas grobiamas iš to paties šaltinio ir žala daroma tam pačiam asmeniui), taip pat kitos tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį nurodančios aplinkybės. Baudžiamojoje byloje nustačius vieningą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį.

27. Įvertinusi surinktų byloje duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nes neteisingai E. B. ir D. L. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nuteisė kaip už atskiras nusikalstamas veikas ir nepagrįstai nuteistųjų padarytus nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. nevertino kaip tęstinių nusikalstamų veikų, atitinkamai numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

28. Aukštesnės instancijos teismui nekylą jokių abejonių, kad D. L. ir E. B. veikdami išvien turėjo bendrą tyčią pasinaudoti svetimomis, neteisėtai įgytomis UAB „P. L.“ elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, priklausančiomis atitinkamiems „C.B.“ automobiliams, bei jomis neteisėtai disponuojant neturint tam jokio teisinio pagrindo ir panaudojant minėtas priemones užsipilti kurą degalinėse, tokiu būdu realiai už jį nesumokant ir padarant UAB „P. L.“ žalą. Visi šie nusikalstami veiksmai minėtu laikotarpiu atlikti per pakankamai trumpą laiką (2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. gegužės 13 d.), iš esmės yra tapatūs, padaryti analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, siekiant to paties tikslo, būtent neteisėtai panaudojant UAB „P. L.“ elektroninio mokėjimo priemones pagrobti neapibrėžtos vertės turtą, šiuo atveju degalinėse esantį kurą. Bylos duomenys rodo, kad veikų padarymo būdas visais atvejais buvo toks pats (neteisėtas kuro užpylimo kortelių įgijimas, disponavimas jomis, bei panaudojimas įsipilant kurą degalinėse, turtas iš esmės buvo grobiamas iš to paties šaltinio). Nėra abejonių, jog buvo veikta vieninga tyčia ir teisinės pasekmės kilo iš esmės dėl tuo pačiu metu atliktų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie D. L. ir E. B. veiksmai patvirtina jų ketinimą, t. y. tyčią kaip galima greičiau ir maksimaliai pasinaudoti atsiradusia galimybe ir neteisėtai gauti kaip galima daugiau naudos sau, t. y. maksimaliai įsigyjant kaip galima daugiau kuro. Atliekant tapačius veiksmus esant vieningai kaltininkų tyčiai, tokie nuteistųjų veiksmai yra vertinami kaip tęstinė veika BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies kontekste.

29. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad D. L.: neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 7 d., ne vėliau kaip 1.21 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. balandžio 7 d., 1:21 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 66,47 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 20 d., ne vėliau kaip 00.07 val., veikdamas per E. T., nežinantį apie nusikalstamos veikos padarymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, veikdamas per asmenis, nežinančius apie nusikalstamos veikos padarymą, ir pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. balandžio 20 d., 00:07 val.. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas per E. T., nežinantį apie nusikalstamos veikos padarymą, E. T. nubraukus mokėjimo priemone per skaitytuvą ir suvedus PIN kodą, taip atsiskaitė už 65 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 21 d., ne vėliau kaip 03.02 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. balandžio 21 d., 03:02 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 45,16 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 1 d., ne vėliau kaip 01.46 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Peugeot 308“, elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 1 d., 01:46 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą ir suvedė PIN kodą, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių neatsiskaitė už 161,91 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Peugeot 308“, priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 2 d., ne vėliau kaip 01.19 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 2 d., 01:19 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 84,88 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 2 d., ne vėliau kaip 01.26 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 2 d., 1:26 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 60,64 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 5 d., ne vėliau kaip 03:15 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 5 d., 03:15 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 134 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 5 d., ne vėliau kaip 03:44 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 5 d., 03:44 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 99,60 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 9 d., ne vėliau kaip 03:21 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 9 d., 03:21 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 147,81 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 9 d., ne vėliau kaip 04:51 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 9 d., 04:51 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 115,57 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 01:40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Golf 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., 01:40 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 148,70 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „VW Golf 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 02:26 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., 02:26 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 139 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 04:16 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš E. B. neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, ir automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., 04:16 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 142,56 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., 05:07 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 39,59 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu padarė tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje.

30. Aukštesnės instancijos teismas taip pat tikslina ir E. B. inkriminuojamus kaltinimus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį nustatant kaip tęstines veikas ir jas išdėstant tokiu būdu: E. B. 2019 m. balandžio 7 d., ne vėliau kaip 01.21 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 20 d., ne vėliau kaip 00.07 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo, laikė ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, veikdamas per asmenis, nežinančius apie nusikalstamos veikos padarymą, ir pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. balandžio 20 d. apie 00.39 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas per E. T., nežinantį apie nusikalstamos veikos padarymą, E. T. nubraukus mokėjimo priemone per skaitytuvą ir suvedus PIN kodą, taip atsiskaitė už 40,7 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 21 d., ne vėliau kaip 03.02 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. balandžio 21 d. d. apie 04.44 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 49,21 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 26 d., ne vėliau kaip 03:01 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir laikė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. balandžio 26 d. d. apie 03:01 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 49,81 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 1 d., ne vėliau kaip 01.46 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Peugeot 308“, elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 2 d., ne vėliau kaip 01.19 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 2 d., ne vėliau kaip 01.26 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 5 d., ne vėliau kaip 03:15 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 5 d., ne vėliau kaip 03:44 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 9 d., ne vėliau kaip 03:21 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 9 d., ne vėliau kaip 04:51 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 01:40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „VW Golf 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 02:26 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 04:16 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, ir automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą;

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 13 d., ne vėliau kaip 02:13 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė UAB „P. L.“ priklausančio „C. B.“ automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą.

31. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs nuteistųjų nusikalstamų veiksmų tęstinumo grobiant turtą (degalus) pasinaudojant neteisėtai įgytomis kuro pildymo kortelėmis ir kiekvieną veiką kvalifikavęs kaip atskirą nusikaltimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo D. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje (13 veikų) ir 215 straipsnio 1 dalyje (14 veikų) ir E. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje (15 veikų) ir 215 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) turi būti vertinamos ir kvalifikuojamos atitinkamai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį kaip tęstinės nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas E. B. atžvilgiu nurodė netikslų padarytų nusikalstamų veikų skaičių, ši klaida ištaisytina. Be to, paskutiniu epizodu D. L. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d., 05:07 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 39,59 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone - UAB „P. L.“ priklausančiam automobiliui „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apylinkės teismas pripažindamas jį kaltu dėl šio epizodo nuteisė ir bausmę paskyrė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ši klaida taip pat ištaisytina, panaikinat paskirtas bausmes už atskiras veikas, bei nustačius veikų tęstinumą bei sprendžiant klausimą dėl bausmės už tęstinę nusikalstamą veiką skyrimo.

32. Kaip jau buvo minėta, perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas iš pavienių į tęstines iš naujo spręstinas bausmės skyrimo klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad E. B. ir D. L. padarė du atskirus tęstinius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuteistųjų nusikalstamų veiksmų apimtis dėl to nesumažėjo. Šie nusikaltimai tyčiniai, apysunkiai, iš esmės – savanaudiški, baigti. Vertinant D. L. asmenybę pažymėtina, kad jis 15 kartų teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, pakaltinamas, turi šeimą, dirba, yra dvi D. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Tuo tarpu vertinant E. B. asmenybę pažymėtina, kad jis 25 kartus teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka teismo nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Naujas nusikalstamas veikas padarė ir po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą buvo teisiamas apylinkės teismo nuosprendžiu. Jis baustas administracine tvarka, pakaltinamas. Yra dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, D. L. ir E. B. skirtina BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis sankcijose nustatyto šios bausmės rūšies vidurkio, taipogi individualizuojant bausmės dydį, tai yra E. B. skirtinas didesnis nei jo bendrininkui D. L., kuris atlygino padarytas žalas, padėjo teismui išsiaiškinti kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, daugiau nebedarė naujų nusikalstamų veikų, kai tuo tarpu E. B. elgėsi priešingai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos medžiagą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, kaltinamojo vaidmenį darant nusikaltimus bendrininkų grupėje.

Dėl paskirtos bausmės E. B. ir D. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (svetimo 295,76 eurų vertės turto pagrobimas) peržiūrėjimo

33. Bylos duomenys rodo, kad E. B. ir D. L. pripažinti kaltais pagrobę svetimą 295,76 eurų vertės turtą, o būtent: 2019 m. balandžio 29 d. apie 03.13 val., veikdami bendrininkų grupėje, degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), E. B. į E. T. priklausantį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripylus 50,08 l kuro 66,41 eurų vertės, D. L. į L. M. priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, vogtais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusias plastikines talpas pripylė 181,16 l dyzelinio kuro 229,35 eurų vertės, tačiau už degalus neatsiskaitė ir iš degalinės pasišalino, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė 231,24 l degalų bendros 295,76 eurų vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 295,76 eurų turtinę žalą. Atitinkamai ši veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija iki birželio 1 d.).

34. Tačiau šiame kontekste būtina pažymėti, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

35. Vadovaujantis nuo 2023 m birželio 1 d. naujai įsigaliojusia BK 190 straipsnio 2 dalimi (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK XXVIII skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala, šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, o didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą. Šie sąvokų išaiškinimo pakeitimai atitinkamai nulėmė ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje (nuo 2023 m birželio 1 d. – BK 178 straipsnio 5 dalis) kvalifikavimo pakeitimus. Iki 2023 m birželio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsakė tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsakė tas, kad pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio. Šiuo atveju aktualu tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (iki 2023 m birželio 1 d. – BK 178 straipsnio 4 dalis) atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, ir tokiu būdu padarė baudžiamąjį nusižengimą. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistųjų E. B. ir D. L. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią.

36. E. B. ir D. L. bendra pagrobto turto vertė (295,76 eurų) viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, todėl pritaikius šių nuteistųjų teisinę padėtį švelninantį įstatymą, jų nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

37. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Nuteistieji padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. D. L. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, atlygino žalą, todėl šios aplinkybės pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Praeityje jis 15 kartų teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, pakaltinamas, turi šeimą, dirba. Tuo tarpu E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, dėl šios veikos padarymo jis nebuvo nuoseklus, neigė bendrininkavimą su D. L., nurodė atsitiktinai susitikę degalinėje, taip pat nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Praeityje jis teistas daugybę kartų, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, iš ankstesniojo patyrimo nepasimoko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami tik skiriant D. L. ir E. B. griežčiausią pagal savo pobūdį BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatomas artimas baudžiamajame įstatyme nurodytam jos minimalaus ir maksimalaus dydžio už baudžiamąjį nusižengimą vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Dėl E. B. ir D. L. paskirtų bausmių bendrinimo

38. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar BK 11 straipsnį (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas).

39. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad D. L. padariusiam nusikalstamas veikas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (pagrobto turto vertė 1466,66 Eur) paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d., pagrobto turto vertė 161,91 Eur ) 30 parų arešto bausmė, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d., pagrobto turto vertė 295,76 Eur) 30 parų arešto bausmė, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d., pagrobto turto vertė 161,91 Eur ), pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d., pagrobto turto vertė 295,76 Eur) paskirtos bausmės tarpusavyje turi būti bendrinamos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėtinos bausmės paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (pagrobto turto vertė 1466,66 Eur), paskiriant D. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu yra adekvati ir proporcinga D. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei jo asmenybei.

40. Be to, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo dėstomiems motyvams, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad pritaikius probaciją, D. L. laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl jo atžvilgiu pagrįstai taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į D. L. elgesį po nusikaltimų padarymo – į tai, kad paaiškino visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atlygino visą turtinę žalą, turi šeimą, dirba, po paskutinių teistumų duomenų apie padarytas naujas nusikalstamas veikas nėra, kas rodo jo norą keisti savo elgesį, socializuotis, vesti tinkamą gyvenimo būdą, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas 3 metams, D. L. paskiriant įpareigojimus: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė skiriantis įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte, kuris numato įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad buvo skirtas įpareigojimas nenumatytas 75 straipsnio 2 dalyje, t. y. per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šis įpareigojimas galimas skirti vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (straipsnio redakcija galiojusi veikos padarymo metu, nuo 2017 m. spalio 6 d.). Atsižvelgiant į tai, ši klaida ištaisytina.

41. Kaip matyti E. B. padariusiam nusikalstamas veikas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (pagrobto turto vertė 1466,66 Eur) paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d., pagrobto turto vertė 295,76 Eur) 30 parų arešto bausmė, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d., pagrobto turto vertė 295,76 Eur) paskirtos bausmės tarpusavyje turi būti bendrinamos apėmimo būdu (1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant 30 parų arešto bausmę), kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėtinos bausmės paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (pagrobto turto vertė 1466,66 Eur), paskiriant E. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams. Šiuo atveju įvertinus E. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, teistas 25 kartus, šiuo metu atlieka kitais nuosprendžiai paskirtas bausme, kurias padarė jau po nusikalstamų veikų, analizuojamų šiuo nuosprendžiu, taigi šiuo nuosprendžiu paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo asmenybei bei neprieštarauja teisingumo principui. Priešingai apelianto skundo argumentams nėra jokio pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – L. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo

42. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

43. Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. M. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tiesiogiai panaudota D. L. bei E. B. darant nusikalstamas veikas, konkrečiai į minėtą automobilį bei jame buvusias talpas buvo pilami degalai, tačiau už degalus neatsiskaityta ir pasišalinta, tokiu būdu pagrobiant svetimą turtą, arba už degalus buvo atsiskaitoma svetima elektronine mokėjimo priemone. Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog transporto priemonė „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Visgi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas neįvertino tų aplinkybių, jog transporto priemonės savininkė L. M. nežinojo, kad ši transporto priemonė buvo naudojama nusikalstamai veikai daryti, dėl ko nepagrįstai konfiskavo trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Apklausta pirmosios instancijos teisme L. M. patvirtino, jog su D. L. yra artimi draugai, ne sugyventiniai. D. L. galėjo pasinaudoti automobiliu, kuomet ji miegojo, nes buvo po naktinės pamainos, o rakteliai buvo palikti. Policijos pareigūnai informavo, kad D. L. vairuoja jos asmeninį automobilį, buvo šokas, gėda, kad su jai priklausančiu automobiliu padaryta nusikalstama veika. Žino, kad D. L. atsiskaitė su visais žmonėmis, šiuo metu yra pasikeitęs, dirba, lanko kursus (8 t. b. l. 71). D. L. taip pat patvirtino, jog L. M. automobilį paimdavo be jos žinios, kai ji dirbdavo naktinę pamainą (5 t., b. l. 32-36). Nagrinėjamo klausimo kontekste įvertinus tai, jog nusikalstamos veikos buvo daromos išimtinai nakties metu, byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, kad jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo keistina, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

44. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

45. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gauta VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad buvo nustatyta lengvojo automobilio Nissan Qashqai+2, 2009 m., variklio darbinis tūris 1,995 cm3, variklio galia 110 KW, kuro tipas – dyzelinas, vidutinė transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje 2019 m. gegužės mėnesio archyvo duomenimis – 6262 Eur (10 t., b. l. 155). Be to, VĮ Regitra pateikti duomenys, tai yra 2019 m. balandžio 12 d. daikto dovanojimo sutartis, kuria dovanotoja Z. V. Š. dovanoja transporto priemonę Nissan Qashqai+2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2009 m. gegužės 28 d., kuri įvertinta 7000 Er apdovanotajam – L. M. (10 t., b. l. 162). Akivaizdu, kad abejuose dokumentuose nurodyta transporto priemonės vertė iš esmės yra panaši.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas, todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma, už kurią galėtų būti įsigytas/parduotas analogiškas automobilis rinkoje, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įrankių/priemonių vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

47. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslus ir principus galima pasiekti konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 6262 Eur, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

48. Turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl turi būti nustatoma kokia dalis konfiskuotino turto vertės iš kiekvieno kaltinamojo turi būti išieškota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji D. L. ir E. B. buvo nusikaltimo bendrininkai, kiekvieno jų veiksmai buvo reikšmingi dalyvaujant darant nusikalstamas veikas ir siekiant bendro rezultato, visgi transporto priemone „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė L. M., nusikalstamų veikų darymo metu, išimtinai naudojosi tik nuteistasis D. L.. Esant nustatytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad apeliacinį skundą pateikė tik nuteistieji E. B. ir D. L. ir būtent pastarasis pareiškė prašymą išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taigi kito nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl ši konfiskuotino turto, kuris buvo būtinas darant nusikalstamas veikas, vertę atitinkanti suma 6262 Eur išieškotina iš nuteistojo D. L. valstybės naudai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

49. Kauno apygardos teisme 2023 m. gegužės 29 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-09310 už advokatės D. J. teiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. B.. Pažymoje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 393,33 Eur (10 t., b. l. 165-167).

50. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

51. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, dalis skundo reikalavimų tenkinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis E. B. šiuo metu atlieka kitu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, nedirba, pajamų negauna. Pabrėžtina, kad būtinybę E. B. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Šiuo atveju įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba E. B. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistojo D. L. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (13 veikų) perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo D. L. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (14 veikų) perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. L. inkriminuotą nusikaltimą (2019 m. balandžio 29 d., 229,35 eurų vertės turto pagrobimas) numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. L. paskirtų bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d., pagrobto turto vertė 161,91 Eur ), pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d., pagrobto turto vertė 295,76 Eur) paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant 30 parų arešto bausmes). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėti D. L. paskirtas bausmes pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (pagrobto turto vertė 1466,66 Eur), paskiriant D. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo nustatant, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, punktais (straipsnio redakcija galiojusi veikos padarymo metu, nuo 2017 m. spalio 6 d.), BK 75 straipsnio 3 dalimi (straipsnio redakcija galiojusi veikos padarymo metu, nuo 2017 m. spalio 6 d.), D. L. paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant D. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;

- nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuteistojo E. B. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (15 veikų) perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo E. B. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos) perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. B. inkriminuotą nusikaltimą (2019 m. balandžio 29 d., pagrobto turto vertė 295,76 Eur) numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. B. paskirtų bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d., pagrobto turto vertė 295,76 Eur) paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę (1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant 30 parų arešto bausmę). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėti E. B. paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (pagrobto turto vertė 1466,66 Eur), paskiriant E. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Patikslinti E. B. inkriminuojamo kaltinimo faktines aplinkybes nurodant, kad:

„E. B. neteisėtai įgijo ir D. L. perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent 2019 m. balandžio 7 d., ne vėliau kaip 01.21 val.; 2019 m. balandžio 20 d., ne vėliau kaip 00.07 val.; 2019 m. balandžio 21 d., ne vėliau kaip 03.02 val.; 2019 m. gegužės 1 d., ne vėliau kaip 01.46 val. ; 2019 m. gegužės 2 d., ne vėliau kaip 01.19 val.; 2019 m. gegužės 2 d., ne vėliau kaip 01.26 val.; 2019 m. gegužės 5 d., ne vėliau kaip 03:15 val.; 2019 m. gegužės 5 d., ne vėliau kaip 03:44 val.; 2019 m. gegužės 9 d., ne vėliau kaip 03:21 val.; 2019 m. gegužės 9 d., ne vėliau kaip 04:51 val.; 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 01:40 val.; 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 02:26 val.; 2019 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip 04:16 val.; 2019 m. gegužės 13 d., ne vėliau kaip 02:13 val.

Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi nuspręsta konfiskuoti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Nissan Qashai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) pakeisti ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš D. L. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 6262 Eur (šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du eurus).

Grąžintą L. M., priklausantį automobilį „Nissan Qashai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti jos nuosavybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. B. nepriteisti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.