Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovo direktoriaus V. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Tuo pačiu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo UAB „T.“ priteista: N. B. naudai - 1158,48 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; J. N. naudai – 17 377,20 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; A. C. N naudai - 2896,20 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; A. R. N naudai – 18 459,22 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei A. R. N atstovei, jo motinai, J. N..

Kauno apygardos 2015-05-08 nutartimi panaikinta minėto nuosprendžio dalis, kuria iš civilinio atsakovo UAB „T.“ priteista: J. N. naudai – 17 377,20 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir A. C. N naudai - 2896,20 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. J. N. ir A. C. N civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestas. Taip pat pakeista nuosprendžio dalis, kuria iš civilinio atsakovo UAB „T.“ priteista: N. B. naudai - 1158,48 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, ir iš civilinio atsakovo UAB „T.“ N. B. naudai priteista suma sumažinta iki 410,38 Eur (keturių šimtų dešimt eurų 38 ct). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-01-06 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016 nutarė civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios J. N. kasacinį skundą tenkinti, Kauno apygardos teismo 2015-05-08 nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo J. N. ir A. C. N pakeisti, paliekant galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendį, kuriuo neturtinei žalai atlyginti J. N. naudai priteista 60 000 Lt (kas atitinka 17 377,20 Eur) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir A. C. N naudai priteista 10 000 Lt (kas atitinka 2896,20 Eur) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šią žalą priteisiant iš civilinio atsakovo UAB „T.“.

Skunde nurodoma, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-17 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad civilinio atsakovo finansiniai sunkumai negali būti pagrindas išdėstyti žalos mokėjimą dalimis. Teismas akcentavo tik nukentėjusiojo interesus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad, nepatenkinus jų prašymo, gali būti pažeisti visiškai su baudžiamąja byla nesusijusių asmenų interesai. Šiuo metu UAB „T.“ dirba 15 darbuotojų. Sutrikus bendrovės veiklai, iškėlus bankroto bylą, jie prarastų darbą, t. y. pragyvenimo šaltinį, valstybė patirtų nuostolių dėl tolimesnio jų integravimo į darbo rinką. Nesuprantamas ir tik prielaidomis pagrįstas teismo motyvas, kad žalos atlyginimo išdėstymas 12 mėnesių turėtų didelės įtakos nukentėjusiųjų finansinei padėčiai, nes joms kas mėnesį būtų mokamos išmokos. 1 metų laikotarpis negali būti laikomas ilgu, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę visų instancijų teismuose. Be to, nagrinėdamas jų prašymą išdėstyti mokėjimą, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad 18 869,60 Eur nukentėjusiesiems A. R. N ir N. B. jau yra atlyginta. Be to, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2016 01 05 nutartį, kuria paliktas galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, papildomai jie yra sumokėję nukentėjusiesiems 2803,61 Eur.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai suteikė didesnę svarbą nukentėjusiųjų interesams, neatsižvelgiant į tai, kad beveik pusė priteistų lėšų jau yra atlyginta, visiškai neįvertino tiek pačios įmonės, tiek joje dirbančių asmenų interesų, ko pasėkoje gręsiančios pasekmės - darbuotojų atleidimas, įmonės bankroto procedūra, dėl ko gali nukentėti ir valstybės interesai, yra ne mažiau svarbios už vien tik nukentėjusiųjų interesus, juolab, kad prašomas išdėstyti mokėjimo terminas yra pakankamai trumpas - vieneri metai. Dėl šių priežasčių 2016-02-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis atmesti UAB „T.“ prašymą dėl neturtinės žalos išdėstymo nepagrįsta ir naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovo direktoriaus V. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos A. T. yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant civilinio atsakovo atstovo skundo argumentus, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad patenkinus tokį civilinio atsakovo prašymą, žalos išieškojimas faktiškai būtų stabdomas ir tokiu būdu būtų pažeistos nukentėjusiojo teisės, galimai mokėjimo išdėstymas turėtų didelės įtakos jo finansinei padėčiai, ir vien civiliniam atsakovui palankių sąlygų atlyginant neturtinės žalos likusios dalies sudarymas pažeistų nukentėjusiųjų turtinius interesus. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad civilinis atsakovas gali patirti didelių finansinių sunkumų, negali būti pagrindas išdėstyti likusios neturtinės žalos mokėjimą dalimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismui pateikta bendrovės direktoriaus pažyma apie numanomas įmonės pajamas yra tik informacinio pobūdžio, ji neatskleidžia realios bendrovės finansinės padėties, taip pat joje neatsispindi jokia objektyvi informacija apie bendrovės įsipareigojimus, sukauptas lėšas ar bendrovei priklausantį turtą, todėl iš šios pažymos niekaip negalima spręsti apie realią bendrovės finansinę padėtį arba galimus jos finansinius sunkumus.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, vien ta aplinkybė, jog civilinis atsakovas turi kitų finansinių įsipareigojimų, neduoda pagrindo jų iškelti aukščiau už nukentėjusiųjų reikalavimo savalaikį įvykdymą, nes būtent tokiu būdu būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti civilinio atsakovo atstovo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

Atmesti civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovo direktoriaus V. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.