Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorams S. S. ir L. K., kaltinamojo gynėjui adv. A. B., nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms N. B., nukentėjusiaijai ir civilinei ieškovei, mažamečio nukentėjusiojo A. R. N. įstatyminei atstovei J. N., nedalyvaujant civiliniam ieškovui A. C. Nnakvu, dalyvaujant civilinių ieškovų atstovui V. R., civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą atstovui nedalyvaujant, dalyvaujant civilinio atsakovo UAB „Transgimas“ atstovui adv. M. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1966-09-23 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju - šaltkalviu, teistas: 1) 1992-08-06 Prienų rajono teismo pagal 1961 m. BK 90 str. 2 d. – 2 metams pataisos darbų; 2) 2010-01-29 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 5 d. – 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir BK 68 str. pagrindu 2 metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. J. vairuodamas automobilį pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2013-08-23 apie 12.44 val. Ąžuolų Būdos kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, kelio Mauručiai – Vinčai - Puskelniai 17,700 kilometre, Kauno kryptimi, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Scania R420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus, tai yra, vairuodamas automobilį, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikė saugaus atstumo ir greičio, kad neatsitrenktų iki priekyje ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustojęs manevro į kairę atlikimui, dėl ko, norėdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su iš priekio Marijampolės kryptimi važiavusiu automobiliu „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. N., dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Honda Civic“ keleivei N. B. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o šio automobilio keleiviui A. R. N. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisme kaltinamuoju V. J. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2013-08-23 apie 12.40 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „Scania R420“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Mauručiai – Vinčai – Puskelniai link Kauno. Greitis buvo apie 50 km/h. Važiuodamas per Ąžuolų Būdos gyvenvietę, priekyje matė ta pačia kryptimi važiuojantį lengvąjį automobilį, tačiau iki jo buvo gana didelis atstumas, jo markės dabar neatsimena. Artėjant link kapinių, priešais savo vairuojamą automobilį pamatė stovintį ir rodantį posūkį į kairę tą patį lengvąjį automobilį. Koks atstumas buvo iki jo, kuomet jį pamatė jau stovintį, neprisimena ir pasakyti negali. Jį pamatęs, iš kart pradėjo stabdyti, tačiau matė, jog sustoti nespės ir, vengdamas susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tikėdamasis tokiu būdu iš kairės pusės aplenkti stovintį automobilį. Išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, pamatė, kad iš priekio nuo Kauno pusės atvažiuoja kitas lengvasis automobilis ir su juo susidūrė. Taip viskas susiklostė, kadangi per vėlai pastebėjo priekyje posūkiui į kairę daryti sustojusį lengvąjį automobilį. Nesuspėjo sustabdyti vilkiko, todėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu nukentėjusiųjų automobiliu. Įvykus šiai nelaimei, jam buvo šokas. Matė, kad nukentėjusiųjų automobilis buvo griovyje. Smūgis teko į kairį jo šoną. Matė, kad netoli automobilio ant griovio kranto buvo kažkoks vaiko lopšys. Detalių dėl patirto šoko neatsimena. Prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pareikštų civilinių ieškinių dydis jam žinomas. Jis civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau jų dydį laiko neadekvačiu. Be to, laikosi nuomonės, kad vaiko sunkus sužalojimas galėjo atsirasti ne vien dėl jo kaltės, bet ir todėl, kad kėdutė, kurioje jis buvo gabenamas lengvajame automobilyje tinkamai buvo prisegta, ar išvis buvo prisegta, ar kėdutėje buvęs vaikas taip pat buvo išvis prisegtas. Todėl į tai reikia atsižvelgti sprendžiant dėl civilinės žalos atlyginimo. Mano, kad ieškiniai turi būti ženkliai mažinti. Taip pat prašo, kad nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Netekęs darbo, negalės atlyginti žalos.

Motyvuojamoji dalis

Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus. Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t.y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Pažymėtina, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010). Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis, t.y. mažamečio vaiko sveikata, mažinantys –kaltinamojo, atsakingo už nusikalstamos veikos padarymą, kaltės forma ir turtinė padėtis. Iš byloje esančio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)“ 2014 metų balanso matyti, kad atsakovo veikla buvo nuostolinga, tačiau teismui pateiktas įmonės turto balansas neatspindi realios bendrovės turtinės padėties, kadangi yra turto balansinė vertė, kuri kaip taisyklė ženkliai skiriasi nuo turto rinkos vertės. Tačiau, pažymėtina, kad žalą padariusio asmens (už žalos padarymą atsakingo asmens) turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Pažymima, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kaip minėta aukščiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atsižvelgus į skirtingų interesų pusiausvyrą ir susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-687/2012, 2K-193/2012, 2K-151/2013,2K-389/2014, 2K-195/2014 ir kt.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl eismo įvyko metu įvykusio sveikatos sužalojimo ieškovas A. R. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės motinos J. N., patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsiradusius negrįžtamus sveikatos pokyčius, kurie kilo jį sužalojus autoįvykio metu, transporto priemonės valdytojui pažeidus kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl A. R. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės, įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant apie A. R. N. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata-sveikatai padaryta negrįžtama žala, dėl sužalojimo ji patyrė fizinį skausmą, ilgai buvo gydomas, mažametis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet turės įtakos jo sveikatai ir ateityje, nes po tokių traumų būdingi liekamieji reiškiniai ir neišnyksta bei reikalingas specialus ilgalaikis gydymas, be to, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, sužalojimo mastas ir padariniai atsispindi medicininiuose ir procesiniuose dokumentuose. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Eismo įvykį sukėlė atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, į kurį atsakovas, atlyginęs žalą nukentėjusiesiems, gali nukreipti išieškojimą (CK 6.264 str. 3 d, 6. 280 str. 1 d.), todėl ši aplinkybė priteisiant neturtinės žalos dydį taip pat turi būti įvertinta. Didelių piniginių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens gali būti jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Atsižvelgus į tai, negali būti tenkinamas atsakovo UAB(duomenys neskelbtini) atstovo prašymas teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo leisti įvykdyti ne per trumpesnį nei 2 metų laikotarpį.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pasekmes, už žalos padarymą atsakingo asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taiko žalos mažinimo institutą ir ieškovei N. B. prašomą neturtinės žalos dydį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažina iki 5000,00 Lt.

Išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus atsižvelgus į kaltinamojo veiksmų pasekmes, į žalą padariusio asmens (už žalos padarymą atsakingo asmens) kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taiko žalos mažinimo institutą ir ieškovui A. R. N., atstovaujamam įstatyminės atstovės, prašomą neturtinės žalos dydį dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo mažina iki 80 000,00 Lt. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovui neatimama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi išlaidas ar kitus duomenis, leidžiančius prašyti atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kreiptis į teismą dėl papildomų sumų priteisimo.

Pažymėtina, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo ir tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus ši žala gali būti priteista ir kitiems asmenims (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Pabrėžiama, jog neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad A. R. N. slaugė ir prižiūrėjo jo mama J. N., kuri neabejotinai išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo, dėl jo galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolimesnio gyvenimo kokybės. Todėl konstatuotina, kad J. N. dėl įvykusio eismo įvykio bei sūnui patyrus sunkius sužalojimus, neabejotinai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos jam esant komos būsenoje, vėliau dėl sužalojimų pasekmių. Todėl darytina išvada, kad ieškovė J. N. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Dvasiniai sukrėtimai žalą patyrusių asmenų suvokiami subjektyviai, jie patirtas kančias ir jų padarinius suvokia per savo suvokimo prizmę, o jų mastas ir padariniai neatsispindi medicininiuose ir procesiniuose dokumentuose, tačiau tik remiantis objektyvia bylos medžiaga ir nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais teismas vadovaujasi nustatydamas priteistinos žalos dydį. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgia į aukščiau nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taiko žalos mažinimo institutą ir ieškovei J. N. prašomą priteisti 150 000,00 Lt neturtinę žalą dėl sūnaus sveikatos sutrikdymo mažina iki 60 000,00 Lt. Teismas konstatuoja, jog A. R. N. tėvas A. C. N. taip pat turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Byloje esantys duomenys rodo, jog A. C. N. gyvena Švedijoje, ieškinyje nurodoma, jog ieškovas grįždavo tik aplankyti sūnaus, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovas per visą sūnaus gydymo laikotarpį buvo keletą kartų atvykęs. Teismas neabejoja, jog ir tėvas išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo, dėl jo galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolimesnio gyvenimo kokybės, tačiau nuolat su sūnumi buvo motina, kuri nepertraukiamai būdama su sūnumi nuolat patyrė didesnius emocinius išgyvenimus bei įvykio padarinius. Todėl teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgia į aukščiau nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taiko žalos mažinimo institutą ir ieškovui A. C. N. prašomą priteisti 100 000,00 Lt neturtinę žalą dėl sūnaus sveikatos sutrikdymo mažina iki 10 000,00 Lt.

Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmė - kitų asmenų sveikatos sutrikdymas – N. B. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą bei A. R. N. padarant sunkų sveikatos sutrikdymą. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pagrįstai galima daryti išvadą, kad tai turėjo neigiamos įtakos jų sveikatai, tačiau įrodymų, kad būtų ypatingai neigiami padariniai nėra. Neabejotinai nustatyta, kad V. J. padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniams ieškovams žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, (atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis jau teistas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio žuvo žmogus, darytina išvada, jog kaltinamasis yra itin nedėmesingas ir neatsargus vairuodamas transporto priemones, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, V. J. KET pažeidė būdamas blaivus. Jo gaunamas atlyginimas prilygsta Lietuvoje nustatytam minimaliam darbo užmokesčiui.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD įstatymas) nustato 5 mln. EUR draudimo sumą dėl žalos asmeniui (į kurią įeina 5000 EUR draudimo suma dėl neturtinės žalos) ir 1 mln. draudimo suma dėl žalos turtui, tačiau ieškovų paminėtame prejudiciniame sprendime Nr. C-277/12 Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias maksimali draudiko mokėtina draudimo išmoka už neturtinę žalą yra mažesnė už direktyvoje 84/5/EBB nurodytą bendrą draudimo sumą žalai asmeniui (5 mln. EUR), taigi, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiųjų patirta visa neturtinė žala, jų prašymu, turėtų būti priteista ne iš civilinio atsakovo UAB „Transgimas“, bet iš draudiko - „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį „If P&C Insurance AS“ filialą. Teismas pažymi, kad direktyvos neveikia tiesiogiai, jų nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-239/2011; Nr. 2K-317/2014). Pagal ETT praktiką, direktyva pati savaime negali įpareigoti asmens, ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį. Todėl, net jei direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama asmenims suteikti teisių ar nustatyti įpareigojimus, yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos, jomis iš esmės negali būti remiamasi bylose, kuriose šalys yra privatūs asmenys. Nagrinėjamoje byloje būtų svarbi įvertinti tinkamą (ar netinkamą) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties dalies, kurioje draudikas atlygina ne visą kaltininko padarytą neturtinę žalą, vykdymą. Nacionalinio teismo pareigą aiškinant atitinkamas nacionalinės teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį (netiesioginis direktyvos veikimas) riboja bendrieji teisės principai, būtent teisinio tikrumo ir teisės negaliojimo atgaline tvarka principai. Ši pareiga pasibaigia, jeigu nacionalinė teisė negali būti pritaikyta taip, kad taikymo rezultatas būtų suderinamas su direktyvoje siekiamu rezultatu. Europos Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principas negali būti pagrindas nacionalinės teisės normas aiškinti priešingai galiojančiai nacionalinei teisei. Nagrinėjamoje byloje draudikas prisiėmė tik TPVCAPD įstatyme nustatytą nuostolių draudėjui dalį rizikos, todėl nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę, nei nustatyta įstatyme, draudimo sumą, tai lemtų teisės galiojimą atgal bei nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl jo nurodyta draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą. Taip pat pažymėtina, kad pagal ETT praktiką, tuo atveju, kai direktyvoje numatyto rezultato negalima pasiekti aiškinant nacionalinę teisę, Europos Sąjungos teisė įpareigoja valstybę narę, esant ETT praktikoje suformuotoms valstybės atsakomybės sąlygoms, atlyginti žalą, kurią privatūs asmenys patyrė dėl direktyvos neįgyvendinimo arba netinkamo įgyvendinimo. Taigi, jeigu, suinteresuotų asmenų nuomone, jie patyrė žalos dėl to, kad Lietuvos Respublika netinkamai įgyvendino atitinkamas direktyvų nuostatas, Lietuvos Respublikos atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas atskirame civiliniame procese.

Pagal transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudžiančios sutarties sudarymo metu galiojusio TPVCAPDĮ 11 str., draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai kiek nukentėjusiųjų neturtinės žalos atlygimui sudarė 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų t.y. 17 264,00 Lt. dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Maksimali draudimo suma neturtinei žalai atlyginti, kaip jau buvo minėta – 17 264,00 Lt. Nustatyta, jog N. B. If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per struktūrinį padalinį „If P&C Insurance AS“ filialą jau išmokėjo 1000,00 Lt, o A. R. N. įstatyminei atstovei J. N. išmokėjęs 16 264,00 Lt sūnaus A. R. N. patirtai neturtinei žalai atlyginti. V. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Scania S420“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstybinis numeris FC822. V. J. buvo šios bendrovės darbuotojas ir eismo įvykį sukėlė darbo funkcijų atlikimo metu. Transporto priemonės „Scania R420, su kuria padarytas autoįvykis, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta „If P&C Insurance AS“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. K. V. J. nusikalstamą veika padarė naudodamas darbdaviui priklausančią transporto priemonę, darbdavys už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pagal LR CK 6.270 str. Todėl nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams padarytą žalą privalo atlyginti draudikas - „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per struktūrinį padalinį „If P&C Insurance AS“ filialą ir tik, nepakankant draudimo atlyginimo - didesnio pavojaus šaltinio valdytojas - UAB „Transgimas“. Atsižvelgus į tai, jog draudimo bendrovė atlyginus maksimalią įstatymo nustatytą sumą, likusioji neturtinės žalos suma nukentėjusiems – N. B. 4000,00 Lt (5000 Lt-1000 Lt.), A. R. N. 63 736,00 Lt (80000-16264 Lt) ir ieškovams J. N. 60 000,00 Lt ir A. C. N. -10000,00 Lt- priteistina iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo UAB „Transgimas“ (CK 6.254 str., 6.270 str.).

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kilusios iš draudiminio įvykio, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2d., 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusiosios N. B. prašomos priteisti advokato atstovavimo 1000 Lt dydžio išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (t.2, b.l. 60-61) suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, pinigų priėmimo kvitas), taip pat pagrįstos ir įrodytos J. N. patirtos 1000 Lt dydžio advokato atatstovavimo išlaidos(t.2, b.l.56-57), atsižvelgus į tai iš kaltinamojo V. J. N. B. priteistina 1000,00 Lt., ir J. N. 1000,00 Lt., turėtų proceso išlaidų.

Ikiteisminio tyrimo metu civiliniams ieškovams pateikus civilinius ieškinius, ieškinių užtikrinimui taikytas laikinas nuosavybės teisų apribojimas civilinio atsakovo UAB(duomenys neskelbtini) turtui. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas iki 2015-01-03, ši terminas pratęstinas iki nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – teisme apžiūrėta bei prijungta prie bylos ir teismo įrodymų patalpoje saugoma vaikiška kėdutė – grąžintina savininkei J. N..

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. J. charakterizuojamas teigiamai. Administracine tvarka baustas. Yra dirbantis. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamasis 2010-01-29 yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimo įvykdymą, t.y. jog vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, todėl veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Tačiau V. J. nagrinėjamoje byloje kaltinamas tuo, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sužalotas mažametis vaikas. Tai rodo, jog kaltinamasis transporto priemones vairuoja itin neatsargiai, yra linkęs pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko sukeliamos sunkios pasekmės. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šį naują nusikaltimą įvykdė praėjus nedideliam laiko tarpui už analogiško nusikaltimo įvykdymą, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme, kaltinamajam, nors ir turinčiam išnykusį teistumą, išimties tvarka skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti šios bausmės rūšies už šią veiką sankcijos vidurkį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Tai turėtų kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų veikų darymo ir priversti laikytis įstatymų, kritiškai pažvelgti į savo požiūrį laikantis kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus.

Vadovaujantis LR BK 67 str. nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones(LR BK 68 str.). Nors teismas šios priemonės skirti kartu su bausme ir neprivalo, tačiau šiuo konkrečiu atveju laiko tai reikalinga. Tai daroma sekančiais motyvais. Baudžiamojo poveikio priemonė – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, kurios tikslas, nusikalstamą veiką padariusio asmens pataisymas bei apribojimas galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas aukščiau jau nurodė, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ir vėl elgdamasis neatsargiai nusikalto,. Sukeldamas sunkias pasekmes. Teismas ją skirdamas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei kaltininko asmenybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis veiką įvykdė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamasis veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį ir taip sukeldamas grėsmę piliečių saugumui bei sveikatai. Todėl siekiant užkirsti kelią naujų analogiškų veikų padarymui bei įtakoti kaltinamojo subjektyvinę nuostatą įvykdytos veikos atžvilgiu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Skirdamas šią priemonę teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra vairuotojas profesionalas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis gauna iš to pajamas. Terminuotas uždraudimas naudotis specialia teise neatima teisės iš kaltinamojo užsidirbti pragyvenimui dirbant kitą darbą, nesusijusį su reikalavimu turėti specialią teisę. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir terminuotai uždrausdamas kaltinamajam naudotis specialia teise, teismas prioritetą teikia visuomenės saugumo užtikrinimui.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

V. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 3d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2(dviem)metams ir 6(šešiems)mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.

Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – uždraudžiant 1(vienerius) metus ir 6(šešis)mėnesius vairuoti transporto priemones.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)(juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)N. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 4000,00 Lt.(kas atitinka 1158,48 EUR) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) buveinė (duomenys neskelbtini) J. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 60 000,00 Lt.(kas atitinka 17 377,20 EUR) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)(juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) buveinė (duomenys neskelbtini) A. C. N., gim. 1975-12-18, gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 10 000,00 Lt.(kas atitinka 2896,20 377,20 EUR) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš civilinio atsakovo UAB(duomenys neskelbtini)(juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini) buveinė (duomenys neskelbtini) A. R. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 63 736,00 Lt.(kas atitinka 18 459,22 EUR) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei A. R. N. atstovei, jo motinai, J. N..

Iš V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), N. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1000,00 Lt.(kas atitinka 289,62 EUR) ir J. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1000,00 Lt.(kas atitinka 289,62 EUR) proceso išlaidų.

UAB (duomenys neskelbtini)(juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisių apribojimą (2014-07-03 Turto arešto akto identifikavimo kodas 2014035655) iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio palikti galioti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – teisme apžiūrėtą bei prijungtą prie bylos ir teismo įrodymų patalpoje saugomą vaikišką kėdutę – grąžinti savininkei J. N..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika