Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams: G. P. ir,,IF P&C Insurance AS“ veikiančiai Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, trečiasis asmuo J. V. bei pagal atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ veikiančios Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą priešieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovui M. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-05-14 apie 10:00 val. Trakų rajone, kelyje Trakai-Rūdiškės-Alytus, ties 28 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu G. P. vairuojamas automobilis Nissan valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu ieškovo. Šio įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau vėliau eismo įvykio dalyviai pasirašė eismo įvykio deklaraciją. Dėl šių faktų ginčo nėra. Ginčas kyla dėl to, kas yra kaltas dėl minėto eismo įvykio ir ar tame eismo įvykyje buvo sužalotas ieškovas.

Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad abu eismo įvykio dalyviai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir abu kalti dėl jo kilimo. Eismo įvykio deklaracijoje yra nurodyta, kad eismo įvykyje sužalotų (net lengvai) asmenų nėra. Kitų objektyvių ir nešališkų įrodymų apie ieškovo sveikatos sutrikdymą būtent tame įvykyje nėra.

Trečiasis asmuo Lietuvos draudimas 2021-09-22 parengiamajame posėdyje buvo pašalintas iš trečiųjų asmenų, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021, kuriame buvo konstatuota, jog M. V. civilinė atsakomybė nagrinėjamo eismo įvykio metu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nebuvo drausta, todėl M. V. kyla pareiga pačiam atlyginti padarytą žalą. Todėl teisiniu požiūriu AB Lietuvos draudimas su nagrinėjamu įvykiu niekas nebesieja ir šios bylos išsprendimas neturės jokios įtakos AB Lietuvos draudimas teisėms ir pareigoms.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo nedarbingas nuo 2019-06-01 iki 2020-06-01. Asmens darbingumo lygis nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau šios komisijos sprendimo nėra.

Dėl ieškovo pateiktos darbo sutarties dėl darbo Vokietijoje, ieškovas neįrodė, kad tokia sutartis buvo realiai sudaryta, kada ir kur sudaryta. Nėra duomenų, kad tokia įmonė Vokietijoje yra realiai egzistuojanti, nėra duomenų, ar tokia sutartis buvo nutraukta, jei taip, tai kada ir dėl kokių priežasčių, taip pat nėra duomenų, ar ieškovas realiai dirbo pagal į bylą pateiktą sutartį, ar gavo kokias pajamas. Nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovo pateikta darbo sutartis buvo įregistruota Vokietijos įmonės buhalteriniuose dokumentuose bei oficialiose Vokietijos valstybinėse įstaigose. Ieškovas nurodė, kad jis turėjo gauti kasmėnesį 2000 Eur grynais darbo užmokestį, tačiau kokie atskaitymai turėjo būti daromi iš jo atlyginimo – nepateikė. Taip pat ieškovas neteikė jokių įrodymų, kur jis būtų gyvenęs Vokietijoje, kokios tam reikalingos išlaidos ir pan.

2019-05-14 apie 10 val. Trakų rajone, kelyje Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus, ties 28 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu G. P. vairuojamas automobilis NISSAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su iš priešingos pusės atvažiuojančiu automobiliu Ford, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), vairuojamu M. V.. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

UAB ,,Fakto autocentras“ apskaičiavo, kad automobilio NISSAN remontas kainuotų 23 625,37 Eur su PVM. Automobilio remontas ekonomiškai netikslingas, kadangi automobilio remonto kaina viršija automobilio rinkos ir likutinės verčių skirtumą. Tais atvejais, kai automobilio remontas ekonomiškai netikslingas, nuostolio dydis nustatomas iš automobilio rinkos vertės įvykio dienai atimant automobilio likutinę vertę.

„If P&C Insurance AS” apskaičiavo, kad automobilio Nissan rinkos vertė iki įvykio buvo 18.825 Eur, automobilio liekanų vertė po įvykio remiantis liekanų pardavimo aukcione rezultatais yra 8.604 Eur, skirtumas tarp šių sumų sudaro 10 221,00 Eur. Ši suma yra automobiliui Nissan padarytos žalos dydis.

Draudėjos automobilis buvo draustas nauja verte, t.y. neatskaičius jo nuvertėjimo, tokiu atveju draudimo išmoka skaičiuojama vadovaujantis ne automobilio rinkos verte iki įvykio, o naujo automobilio verte, todėl Draudėjai išmokėta draudimo išmoka yra didesnė už tikrąjį žalos dydį.

2019-05-22 „If P&C Insurance AS” Draudėjai išmokėjo 11.242,00 Eur draudimo išmoką, iš kurių 10 986,38 Eur buvo pervestaį Draudėjos sąskaitą, o 255,62 Eur buvo įskaityta į Draudėjos draudimo įmokų skolai padengti.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

M. V. pažeidė aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl jam kyla civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti padarytą žalą.

Eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai supildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nubraižė įvykio schemą bei automobilių judėjimo kryptis. Eismo įvykio deklaracijos 14 skyriuje po žodžiais „Patvirtinu, kad esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ savo vardą ir pavardę įrašė bei pasirašė abu, tiek Nissan, tiek Ford, vairuotojai. M. V. eismo įvykio deklaracijoje ties 8 punktu įrašė, kad yra apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“ ir tame pačiame punkte pateikė draudimo poliso numerį: (duomenys neskelbtini). Anot eismo įvykio deklaracijoje pateiktų duomenų M. V. yra apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiu nuo 2019-05-14 iki 2019-06-13. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes ir kreipusis į AB „Lietuvos draudimas“ buvo gautas atsakymas, kad automobilis Ford eismo įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju transporto valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, nes draudimo sutartis su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta jau po eismo įvykio.

2019-06-20 „If P&C Insurance AS” išsiuntė M. V. prašymą dėl žalos atlyginimo, tačiau M. V. žalą atlyginti atsisakė, nurodydamas, kad su prašymu atlyginti žalą nesutinka. Anot M. V. „If P&C Insurance AS” nepateikė jo kaltės įrodymų. M. V. nuomone, dėl eismo įvykio kalta tik „If P&C Insurance AS” klientė. M. V. atsakyme į pretenziją pateikė savo įvykių versiją. Joje teigiama, kad ,,2019-05-l4 apie 10 val., važiuojant keliu Trakai - Alytus, su automobiliu Ford Tranzit, 2006 m., vin (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamačiau dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį Nissan Qashqai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. P., bei kuris kelio posūkyje pradėjo slysti į mano pusę ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bei trenkėsi į mano automobilio kairę priekinę pusę. Išmušė mano automobiliui ratą. Bandžiau išvengti smūgio, stabdžiau ir sukau vairą į dešinę pusę, tačiau eismo įvykio išvengti nepavyko. Po smūgio su automobiliu sustojau mano judėjimo kryptimi kelkraštyje. Dėl viršyto greičio, automobilis Nissan Qashqai, atsitrenkęs įmano automobilį, po smūgio, ant kelio apsisuko ir sustojo už dviejų šimtų metų nuo mano automobilio, priekiu įmano važiavimo pusę. T. J. Klientės automobilio padėtį lėmė jos išvažiavimas į priešpriešinę eismo juosta ir viršytas greitis“.

„If P&C Insurance AS” su M. V. pateikta eismo įvykio versija nesutiko, nes ji prieštaravo abiejų vairuotojų iš karto po įvykio supildytai eismo įvykio deklaracijai, kur abu vairuotojai pažymėjo, jog jie įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą (atitinkamai pažymėdami deklaracijos 12 skyriaus „Aplinkybės“ 15 langelius, ir 14 langelyje įrašydami į deklaraciją ranka žodžius ,,pripažįstu kaltę“, bei pasirašydami po žodžiais „Patvirtinu, kad esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“. Kelių eismo taisykles pažeidė abu vairuotojai, abiejų pažeidimas yra vienodas, todėl

kiekvieno iš jų veiksmai vienodai lėmė žalos atsiradimą. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad M. V. yra kaltas dėl 50 procentų padarytos žalos, t.y. 5.110,50 Eur (10.221,00/2), o dėl likusios dalies žalos yra kalta pati Draudėja.

Atlyginęs Draudėjo patirtą žalą draudikas įgyja subrogacinio reikalavimo teisę – reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų dėl žalos padarymo asmenų (LR CK 6.280 str. 1 d., 6.50 str. 3 d., 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.1015 str.).

Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ M. V. padarytą žalą atlyginti atsisakė argumentuodamas tuo, kad automobilio Ford transporto valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta jau po eismo įvykio, o M. V. teigė priešingai, taip pat tai, kad M. V. paaiškinimus atitiko deklaracijoje nurodytas eismo įvykio laikas, o AB „Lietuvos draudimas“ savo argumentų jokiais įrodymais nepagrindė, „If P&C Insurance AS” pareiškė ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Ginčas tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir „If P&C Insurance AS” dėl Įvykio metu automobiliui NISSAN padarytos žalos atlyginimo yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021, teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-06-08. Minėtoje byloje teismas nusprendė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir M. V. sudaryta automobilio Ford privalomojo draudimo sutartis Įvykio metu negaliojo, nes buvo sudaryta po Įvykio, todėl ir „If P&C

Kadangi M. V. yra kaltas dėl eismo įvykio (jo kaltė sudaro 50 proc.), tačiau M. V. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo nedrausta (šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-517-566/2021), M. V. kyla pareiga pačiam atlyginti padarytą žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021 taip pat konstatavo, kad „Įvertinęs pateiktus įrodymu, teismas sprendžia, jog ieškovas pagrindė reikalaujamos 5 110,50 Eur draudimo išmokos dydį.“ Dėl šios priežasties, kadangi teismo sprendimas šalims ir trečiajam asmeniui aukščiau paminėtoje byloje M. V. turi prejudicinę galią šioje byloje, su priešieškiniu „If P&C Insurance AS” neteikia prašomos priteisti žalos įrodymų.

Ieškovas M. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės draudimo bendrovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad draudimo atstovė advokatė J. Mikalauskienė tyčia klaidina teismą nurodydama, kad M. V. yra kaltas dėl eismo įvykio (jo kaltė sudaro 50 procentų). Nurodė, jog Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-517-566/2021 neturi prejudicinės galios šiai nagrinėjamai bylai, kadangi atsakovas, AB Lietuvos draudimas, neįrodinėjo M. V. nekaltumo; M. V. kaltė nebuvo įrodinėjimo dalykas, M. V. paprašius skirti teismo ekspertizę, ji nebuvo paskirta.

Atsakovė G. P. taip pat pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu visiškai sutinka.

Trečiasis asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodydamas, kad jis nepagrįstas. Išanalizavęs specialisto išvadą, trečiasis asmuo nurodė, jog ekspertas sumodeliavęs dvi situacijas (3 ir 5 paveiksliukuose) ir teisingai nustatęs eismo įvykio mechanizmą (1 pav.), nenorėjo gadinti santykių su užsakovu, todėl išvadoje parašė, kad ,,Techniniu požiūriu negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų (ar abu vairuotojai) prieš pat eismo įvykį buvo išvažiavęs (-ę) į priešpriešinę eismo juostą, t. y. kurio vairuotojo (ar abiejų vairuotojų) veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (detalizavimas – tiriamosios dalies 2.5 p.)“ ir išvadoje MV 2020-49 nepaaiškino, kodėl 1 pav. automobilių padėtys yra identiškos 5 pav. automobilių padėtims“.

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

Prie ieškinio ieškovas pateikė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2020-01-20 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kurio tiklsas: draudimui, kurioje pažymėta diagnozė: K. kelio sąnario medialinio šalutinio raiščio plyšimas, S83.44, trauma buityje. Toje pačioje pažymoje ligos anamnezėje aprašoma: ,,skauda k. kelį, trauma 05-14 d. (automobilio avarija), po to pastebėjo, kad sąn. tapo nestabilus. Atliktas MRT, rastas medialinio šalutinio raiščio plyšimas, atklikta planinė operacija lapkričio 12 d. Baigė reabilitaciją, būklė nepagerėjusi, tvinksi vidinėje kelio pusėje, sunkiai lankstosi koja per kelio sąnarį, vaikšto šlubuodamas. Konsultuotas pakartotinai operavusio traumatologo, padaryta pakartotinė kelio MRT, 01.27-k-ja pas traumatologą po MRT. Nedarbingas 251 d. be pertraukos“ (t. 1, b. l. 8).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020-03-20 medicinos dokumentų išraše/siuntime pažymima M. V. diagnozė: menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, dauginės vietos. Apžiūros rezultatai: ,,k koja fleksinėj padėty, skausmingas pilnas ištiesimas. ženklaus tinimo nėra, būklė gerėjanti. Būklė gerėjanti, darbingumas dar neatsistatęs“ (t. 1, b. l. 9).

Į bylą buvo išreikalauta ir M. V. ambulatorinės asmens sveikatos istorija.

Eismo įvykio deklaracijoje pažymima, kad įvykis buvo 2019-05-14 10:00 val. Abu vairuotojai M. V., vairavęs automobilį Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. P., vairavusi NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad jie įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip pat abu vairuotojai pripažino kaltę dėl autoįvykio (t. 1, b. l. 10). Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad į eismo įvykio vietą kvietė policijos pareigūnus, kurie ir užpildė deklaraciją.

Atsakovės draudimo bendrovės užsakymu UAB ,,Impulsana“ atliko tyrimą dėl eismo įvykio, deklaruoto 2019-05-14 apie 10 val. kelio Trakai-Rūdiškės- Pivašiūnai-Alytus 28 km, kuriame dalyvavo automobiliai Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją, pateikė savo išvadą užduotu klausimu: techniniu požiūriu negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų (ar abu vairuotojai) prieš pat eismo įvykį įvažiavęs (-ę) į priešpriešinę eismo juostą, t. y. kurio vairuotojo (ar abiejų vairuotojų) veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b.l. 80-102).

Užimtumo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Varėnos skyrius 2020-0915 pažymoje dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo nurodė, kad M. V. įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2018-09-10. Nuo 2018-09-18 paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurią skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Paskirta darbo paieškos išmoka nuo 2020-08-19 suma 200,31 Eur. Už laikotarpį nuo 2020-08-19 iki 2020-08-31 paskaičiuota suma – 84 Eur (t. 1, b. l. 115).

SODROS duomenimis M. V. nuo 2018-11-09 iki 2019-08-16 buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (t. 1, b. l. 119-121, 122-125).

Atsakovės draudimo bendrovės atstovė pateikė teismui informaciją, jog draudimo bendrovė per advokatų kontorą Vokietijoje (per savo partnerius) siekė išsiaiškinti atsakovo M. V. darbo aplinkybes, tačiau Vokietijos advokatų kontora 2020-09-08 raštu informavo ,,If P&C Insurance AS“ filialą, kad įmonė (duomenys neskelbtini) atsakymo į advokatų kontoros užklausą nepateikė (t. 2, b. l. 89).

Byloje buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kuri savo išvadoje nurodė: M. V. 2019-05-14 diagnozuoti kairio kelio bei dešinio riešo sąnarių sumušimai nėra pagrįsti objektyviais traumavimo požymiais (nebuvo kraujosruvų, nubrozdinimų, žaizdų, kaulų lūžių), todėl negali būti patvirtinti kaip teismo medicinos diagnozės. M. V. po 2019-05-14 eismo įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Mano, kad po nagrinėjamo eismo įvykio nustatytas kairio kelio vidinio menisko pakenkimas degeneracinių pakitimų fone galėjo įvykti tiek po 2018-09-02 patirtos griuviminės traumos, tiek dėl sunkumų kilnojimo (paminėto anamnezėje gydytojo neurologo 2017-10-26). Pažymėtina, kad pirminės apžiūros metu Varėnos ligoninėje po nagrinėjamo eismo įvykio diagnozuoti dešinio riešo bei kairio kelio sąnarių sumušimai be objektyvių traumavimo požymių, tačiau būtent šios kūno sritys buvo traumuotos 2018-09-02 griuviminės traumos metu (t. 2, b. l. 129-133).

Dėl eismo įvykio kilimo priežasčių ir kaltės

2019-05-14 apie 10 val. kelyje Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus 28 km įvyko eismo įvykis, susidūrė dvi transporto priemonės: automobilis Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas M. V. ir NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovė G. P..

Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie šalių patvirtinimu užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje tiek ieškovas M. V., tiek atsakovė G. P. pripažino kaltę dėl autoįvykio ir pasirašė.

Po keleto dienų ieškovas pakeitė savo poziciją ir siuntė draudikui informaciją, kad jis nėra kaltas dėl įvykio.

Kilus ginčui dėl įvykio, atsakovė draudimo bendrovė kreipėsi į UAB ,,Impulsana“, kad ši pateiktų specialisto išvadą byloje dėl 2019-05-14 įvykusio eismo įvykio.

Specialisto išvadoje nurodoma, kad techniniu požiūriu negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų (ar abu vairuotojai) prieš pat eismo įvykį buvo įvažiavęs (-ę) į priešpriešinio eismo juostą, t. y. kurio vairuotojo (ar abiejų vairuotojų) veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Dėl šio eismo įvykio iš karto po jo niekas nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą, niekas nepadarė jokių pranešimų ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas iki 2023 metų. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato paklausimo matyti, jog 2023 m. vasario 23 d. M. V. pateikė pareiškimą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, dėl įvykio, buvusio 2019 m. gegužės 14 d. 10 val.

2019 m. gruodžio 4 d. draudimo bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kur atsakovu buvo nurodytas AB ,,Lietuvos draudimas“, o M. V., J. V. byloje dalyvavo kaip tretieji asmenys.

Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5-547/2023 (2020 metais bylos Nr.2-3644-547) buvo sustabdyta 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi nustatyti faktai turės prejudicinę galią sprendžiant šį ginčą.

Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį paliko nepakeistą ir konstatavo, jog ,,nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme dalyvauja tos pačios šalys, o joje sprendžiamas klausimas nagrinėjamai byla yra tiek teisine, tiek faktine reikšme svarbus, t. y. abejose bylose turės būti nustatinėjami atsakingi už eismo įvykį asmenys ir jų kaltės dydis, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją ir/ar prejudicinę galią nagrinėjamai bylai“.

Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie leistų kitaip vertinti įvykusį eismo įvykį. CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Ieškovas primygtinai reikalavo šioje byloje skirti ekspertizę tikslu nustatyti eismo įvykio kilimo priežastį ir kaltą asmenį, motyvavo tuo, jog dalyvaudamas Vilniaus miesto apylinkės teisme byloje trečiuoju asmeniu negalėjo tinkamai apginti savo teisių. Teismas nesutinka su tokiu ieškovo tvirtinimu, kadangi CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų teisės, kurios yra tokios pačios kaip ir šalies procesinės teisės (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi, ieškovas M. V., dalyvaudamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinės bylos nagrinėjime, galėjo naudotis visomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe teikti įrodymus, atsikirtimus, paaiškinimus, prašymus, skųsti priimtus prendimus ir pan. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo ir naudojosi šiomis teisėmis, jis teikė prašymą skirti ekspertizę, tačiau tokį prašymą pateikė tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismas jo netenkino. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gegužės 7 d. priimto sprendimo M. V. neskundė, nors tokią teisę turėjo, todėl laikytina, kad jis sutiko su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

Taigi, išanalizavus byloje esančius dokumentus bei priimtus sprendimus, susijusius su 2019- m. gegužės 14 d. įvykusiu eismo įvykiu, teismas pripažįsta teisinga ir vadovaujasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendime padaryta išvada, kad dėl eismo įvykio buvo kalti abu eismo dalyviai lygiomis dalimis, t .y po 50 procentų.

Dėl sveikatos sužalojimo

2019-08-12 M. V. ligos istorijoje yra įrašas, jog ,,vargina k. kelio sąnario skausmai, riboti judesiai, diagnozuotas k. kelio sąnario vidinio menisko ,,lopo“ tipo plyšimas ir rekomenduotas operacinis gydymas planine tvarka“.

VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2020-01-20 medicinos dokumentu išrašu/siuntimu, kurio tikslas: draudimui, kurioje pažymėta diagnozė: K. kelio sąnario medialinio šalutinio raiščio plyšimas, S83.44, trauma buityje. Toje pačioje pažymoje ligos ananmnezėje aprašoma: ,,skauda k. kelį, trauma 05-14 d. (automobilio avarija), po to pastebėjo, kad sąn. tapo nestabilus. Atliktas MRT, rastas medialinio šalutinio raiščio plyšimas, atklikta planinė operacija lapkričio 12 d. Baigė reabilitaciją, būklė nepagerėjusi, tvinksi vidinėje kelio pusėje, sunkiai lankstosi koja per kelio sąnarį, vaikšto šlubuodamas. Kosultuotas pakartotinai operavusio traumatologo, padaryta pakartotinė kelio MRT, 01.27-k-ja pas traumatologą po MRT. Nedarbingas 251 d. be pertraukos“ (t. 1, b. l. 8).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020-03-20 medicinos dokumentų išraše/siuntime pažymima M. V. diagnozė: menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, dauginės vietos. Apžiūros rezultatai: ,,k koja fleksinėj padėty, skausmingas pilnas ištiesimas. ženklaus tinimo nėra, būklė gerėjanti. Būklė gerėjanti, darbingumas dar neatsistatęs“ (t. 1, b. l. 9).

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis atvykusių policijos pareigūnų neprašė ir pats nekvietė greitosios pagalbos, nes tuo metu pagalba nebuvo reikalinga.

Eismo įvykio deklaracijoje taip pat buvo nurodyta, jog sužalotų asmenų nėra.

Tai patvirtina, kad M. V. po įvykusio eismo įvykio elgėsi adekvačiai ir racionaliai, jis nebuvo šoke dėl įvykusio įvykio. Įvertinęs savo būklę, pasirūpino kito eismo įvykio vairuotojo sveikata, abu sprendė ar reikalinga kviesti policijos pareigūnus, su kuriais kartu vėliau užpildė deklaraciją. Į įvykio vietą buvo atvykę ir policijos pareigūnai, kurie pirmiausia įvertina įvykyje dalyvavusių asmenų būklę ir esant būtinybei, pirmiausiai kviečia medicininę pagalbą, o tik po to jau sprendžia kitus klausimus. Šiuo atveju nėra jokios informacijos pirminiuose dokumentuose apie tai, kad eismo įvykyje buvo sužalotų asmenų. Jeigu atvykus į eismo įvykį būtų buvę nustatyta, jog kažkuris eismo dalyvis buvo sužalotas, tai pareigūnai nebūtų forminę eismo įvykio deklaracijos, o būtų pradėję tyrimą dėl įvykio.

Byloje buvo paskirta medicinos ekspertizė, kurios buvo prašoma nustatyti, ar medicininėje dokumentacijoje 2019 m. gegužės 14 d. esntis įrašas apie kairio kelio sumušimą, patvirtina, jog tokį sužalojimą ieškovas patyrė 2019 m. gegužės 14 d. įvykusio eismo įvykio metu, koks M. V. sveikatos sutrikdymo mastas?

Teismo ekspertizės akte nurodyta, jog M. V. 2019-05-14 diagnozuoti kairio kelio bei dešinio riešo sąnarių sumušimai nėra pagrįsti objektyviais traumavimo požymiais (nebuvo kraujosruvų, nubrozdinimų, žaizdų, kaulų lūžių), todėl negali būti patvirtinti kaip teismo medicinos diagnozės. M. V. po 2019-05-14 eismo įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Mano, kad po nagrinėjamo eismo įvykio nustatytas kairio kelio vidinio menisko pakenkimas degeneracinių pakitimų fone galėjo įvykti tiek po 2018-09-02 patirtos griuviminės traumos, tiek dėl sunkumų kilnojimo (paminėto anamnezėje gydytojo neurologo 2017-10-26). Pažymėtina, kad pirminės apžiūros metu Varėnos ligoninėje po nagrinėjamo eismo įvykio diagnozuoti dešinio riešo bei kairio kelio sąnarių sumušimai be objektyvių traumavimo požymių, tačiau būtent šios kūno sritys buvo traumuotos 2018-09-02 griuviminės traumos metu (t. 2, b. l. 129-133).

Teisme apklaustas liudytoju (per ZOOM programėlę nuotoliniu būdu) ekspertas J. R. patvirtino, kad jis su ekspertu V. K. atliko ekspertizę pagal teismo nutartį. Paaiškino, kad kadangi nuo įvykio jau praėję daug metų, tai asmens jie neapžiūrinėjo, o kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau, atsakyti negali. Pažymėjo, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo jokių įrašų apie M. V. sužalojimus, objektyvius požymius, išskyrus vienintelį požymį, kad kairysis kelis patinęs, toks požymis yra objektyvus. Jokių kitų objektyvių požymių odoje, medicininiuose dokumentuose nebuvo. Tačiau kelis patinti gali ne tik dėl sutrenkimo. Ekspertas nurodė, kad išoriniai traumavimo požymiais visada turi būti: mėlynės, nubrozdinimai. Kairio kelio menisko sužalojimai turėjo būti matomi ir turėjo būti užfiksuoti medikų. Tokių duomenų nesant, negalima pripažinti, kad tai yra traumos pasekmė. Esant tokiam sužalojimui turėjo būti matomas šlubčiojimas.

Liudytoju apklaustas (per ZOOM programėlę nuotoliniu būdu) ekspertas V. K. nurodė, kad pakenkimas M. V. kairės kojos keliui galėjo būti anksčiau net ir nefiksuotas medicininiuose dokumentuose. Šiuo atveju, kaip autoįvykio pasekmė, išoriniai sužalojimai turėjo būti, jei buvo kontaktai su automobilio detalėmis. Esant menisko plyšimui, išorinio kraujavimo gali ir nebūti. Liudytojas nurodė, kad ekspertizės metu nebuvo nustatyti objektyvūs duomenys, jog buvo padaryti sužalojimai. Medicininiuose dokumentuose 2020-03-24 pažymėta, jog darbingumas neatstatytas k. kelio pažeidimas dėl seno menisko plyšimo. Atliekant ekspertizę menisko plyšimo datos nustatyti negalėjo. Meniskai dažniausiai įplyšta ne dėl tiesioginės traumos. Tai galėjo įvykti ir 2018 metais patirtos traumos metu, nors tai aprašyta nebuvo. Ekspertas pažymėjo, jog apie kūno sužalojimą galima kalbėti tik tada, kai yra išoriniai požymiai, jų nesant negali būti kalbama apie kūno sužalojimą. Menisko pažeidimo klinika yra banguota. Kai MRT konstatuojamas menisko plyšimas nereiškia, kad jis atsirado dabar. Jei plyšimas įvyksta ūmiai, tai išoriškai turi būti matoma. Jei po įvykio, tai, paprastai žmogus negali paeiti. Be to turi būti kraujavimas, nubrozdinimas ir žaizda bei ūmi klinika.

Nors ieškovo pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra įrašai apie kairės kojos kelio sąnario pažeidimus ir gydymą, tačiau išnagrinėjus į bylą pateiktus įrodymus nėra galimybės nustatyti, kad kairės kojos kelio sąnario menisko pažeidimas buvo padarytas 2019-05-14 eismo įvykio metu. Teismo medicinos ekspertai nurodė, kad neužfiksavus jokių objektyvių išorinių sužalojimo požymių, negali būti kalbama apie kūno sužalojimą. Įrodyti, jog ieškovas patyrė sužalojimus eismo įvykio metu, pagrįsti juos įrodymais yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Bylos nagrinėjimo metu neįrodžius tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimo, pripažįstama, kad tokių aplinkybių nebuvo. Taigi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka šaliai, kuriai pagal įstatymą priklauso pareiga šias aplinkybes įrodyti. Šiuo atveju, pareiga įrodyti, kad atsakovai G. P. ir draudimo bendrovė privalo atlyginti ieškovui jo turtinę žalą (negautas pajamas) bei neturtinę žalą, kyla ieškovui M. V. (CPK 178 straipsnis).

Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 ir kt.).

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Ieškovas, reikalaujantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą privalo įrodyti civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma, nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Teismo nuomone, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą pagal aukščiau nurodytas taisykles, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų: padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovo prašomos priteisti 24 000 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) dėl to, kad patyrus sužalojimus ir ilgai tęsiantis gydymui, jis negalėjo vykti į Vokietiją ir dirbti Vokietijos bendrovėje nėra įrodytos, nes neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos: žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieškovo reikalavimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neįrodžius, jog eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovo sveikata, atmestinas ir reikalavimas dėl neturtinės 25000 Eur žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Šiuo atveju tik draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS”, atstovaujama jos Lietuvos filialo, būtų atsakinga už nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jeigu būtų nustatyta, kad tokia žala padaryta, kadangi dydžiai neviršija Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sumų. Teismas daro išvadą, kad ieškovas visiškai nepagrįstai atsakove šioje byloje įtraukė ir G. P..

Dėl kitų ieškinio klausimų (argumentų)

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Pateiktu priešieškiniu draudimo bendrovė prašo priteisti iš M. V. draudimo bendrovės ,,IF P&C Insurance AS“ naudai 5 110,50 Eur žalos atlyginimo, 503,35 Eur ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų, 5 procenstus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Byloje yra dokumentas, patvirtinantis, jog draudikas 2019-05-22 bankiniu pavedimu išmokėjo 10 986,38 Eur G. P. kaip žalos atlyginimą, iš paskaičiuotos žalos 11 296 Eur minusavę 255,62 Eur draudimo įmokų skolą (12 priedas prie ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismui).

Jau auksčiau buvo pasisakyta dėl eismo įvykio priežasčių ir kaltės, teismas konstatvo, jog dėl įvykio buvo kalti abu vairuotojai lygiomis dalimis, t. y. po 50 procentų. Atsakovei draudimo bendrovei apskaičiavus automobilio NISSAN rinkos vertę, kuri iki įvykio buvo 18 825 Eur, automobilio liekanų vertę po įvykio remiantis liekanų pardavimo aukcione rezultatais – 8 604 Eur, tad skirtumas tarp šių sumų yra 10 221 Eur ir tai yra automobiliui NISSAN padarytos žalos dydis. ½ dalį šios sumos, t. y. 5 110,50 Eur ieškovas turi atlyginti draudimo bendrovei regreso tvarka.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kadangi M. V. dėl įvykio kaltas 50 procentų, tai draudimo bendrovė turi teisę reikalauti jo sumokėti pusę G. P. draudimo išmokėtos sumos, t. y. 5 110,50 Eur (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021 (kuri prijungta prie šios bylos), teismo sprendime konstatavo: ,,Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovas pagrindė reikalaujamos 5 110,50 Eur draudimo išmokos dydį“. Kadangi minėtas Vilniaus apylinėks teismo sprendimas šalims ir trečiajam asmeniui turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl iš naujos šios aplinkybės netirtinos ir neįrodinėtinos.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Taigi ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 21-22 punktai).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Bylos duomenimis, 2019 m. birželio 20 d. raštu Prašymu atlyginti žalą Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė informavo M. V. apie atsakomybę dėl žalos atlyginimo bei regreso teisę išieškoti draudimo išmoką iš atsakovo per 7 dienas (t. 1, b. l. 169). M. V. žalos neatlyginus, atsakovė draudimo bendrovė, be kitų reikalavimų, priešieškiniu byloje reiškia ir reikalavimą priteisti iš ieškovo M. V. nuo 2019 m. birželio 30 d. iki ieškinio pareiškimo 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Nagrinėjamu atveju atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Atsakovė draudimo bendrovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 7 dienas, išsiųsdama pretenziją M. V.. Nurodo, kad dar reikėjo keleto dienų kol paštas įteiks tokį laišką M. V., todėl ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 30 d. iki ieškinio pareiškimo (2021 m. birželio 18 d.) ir sudaro 503,35 Eur (5 110,35 Eur x 0,05 / 365 x 719).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis.

Ieškinį atmetus, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Šiuo atveju tik draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS”, atstovaujama jos Lietuvos filialo, galėjo būti atsakinga už nukentėjusiam asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jeigu būtų nustatyta, kad tokia žala padaryta, kadangi dydžiai neviršija Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sumų. Teismas daro išvadą, kad ieškovas visiškai nepagrįstai atsakove šioje byloje įtraukė ir G. P.. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji atstovui byloje išleido 3320 Eur.

Atsakovė „If P&C Insurance AS”,veikianti per filialą Lietuvoje, taip pat patyrė 2690,13 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurias teismas vertina kaip realias ir adekvačias nagrinėto ginčo, bylos nagrinėjimo trukmės ir šalių procesinio sąžiningumo aspektais.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi 3 metus, dalį laiko ši civilinė byla buvo sustabdyta, nes buvo paskirta ekspertizė. Šioje civilinėje byloje vyko 11 posėdžių, kuriuose dalyvavo šalių atstovai ir kurie iš viso užtruko apie 13 valandų. Civilinėje byloje buvo teikiama daug įvairių procesinių dokumentų. Tad vadovaujantis Rekomendacijomis vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą galima priteisti maksimalų 3 396,50 Eur atlygį (2019 m. 4 ketvirčio bruto 1358,60x2,5). Pagal teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip ieškinio, pareiškimo, skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, procesinio dokumento (ieškinio, skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje. Tad darytina išvada, kad atsakovės G. P. pateiktos jos patirtos išlaidos dėl atstovo dalyvavimo byloje yra realios, jos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, kurie yra už advokato padėjėjo darbą 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio ir priteistinos. Atkreiptinas dėmesys, kad du posėdžiai 2023-03-06 ir 2023-05-10 neįvyko dėl to, jog ieškovas reiškė nušalinimą teisėjai, o posėdis 2023-04-26, kuris taip pat buvo iš anksto suderintas, neįvyko dėl to, jog neatvyko ieškovo atstovas.

Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, tai iš jo priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos 46,56 Eur (už pašto išlaidas) valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti.

Priteisti ,,IF P&C Insurance AS“ veikiančiai per filialą Lietuvoje naudai iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 110,50 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų 50 ct) žalos atlyginimo, 503,35 Eur (penkis šimtus tris eurus 35 ct) ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 2 690,13 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt eurų 13 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 320 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų) advokato/advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,56 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.