- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-810-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03309-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- J. Z.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės J. Z. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei J. Z., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ieškinys tenkintas, atsakovė J. Z. įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) pusę užimtą valstybinę žemę – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 9 d.
Šalies argumentai
2. 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovė teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams. Nurodė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu, kad būtų išduotas sutikimas tiesti / statyti pėsčiųjų taką valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Prašyme nurodyta, kad susisiekimo komunikacijos (pėsčiųjų takas) tiesiamos į atsakovės žemės sklypą. Kaip matyti iš susirašinėjimo su savivaldybe, vykdant dubliuojančios gatvės projektavimo darbus tie patys rangovai atliktų atsakovei reikalingus projektavimo darbus, tada visi atsakovės užsakymu parengti dokumentai būtų pateikti ieškovei, laikantis jos atsakyme atsakovei nustatytos tvarkos. Yra likę neatlikti teismo sprendime nurodyti du veiksmai – nepašalinti skalda dengti takai ir nepašalinta aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodinta medžių eilė. Šiuo metu medžių (tujų) eilė nebesudaro uždaro kontūro, į valstybinės žemės dalį galima nevaržomai patekti iš gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo vykdymą reikia atidėti ir dėl savivaldybės rengiamos projektinės dokumentacijos, kurioje bus numatytas įvažiavimas iš tos pusės, iš kurios dabar yra įrengti skalda dengti takai, o nesant savivaldybės atsakymo dėl valstybinėje žemėje augančių medžių įtakos mažinant triukšmo lygį, vėlesnis dabar išrautų medžių atsodinimas pareikalautų daug didesnių išlaidų. Prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo maksimalus garso slėgio lygis viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 didžiausią leistiną triukšmo ribinį lygį, iš Klaipėdos savivaldybės administracijos pareikalauta pateikti informaciją apie tai, kokių numatoma imtis priemonių, siekiant užtikrinti normos reikalavimų vykdymą. Teigė, kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo ir pašalinus medžius, kurie užstoja namą nuo (duomenys neskelbtini) gali padidėti leistino triukšmo ribinis lygis, kuris jau dabar prie atsakovės namo viršija higienos normą.
3. Ieškovė NŽT su atsakovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės prašyme nurodyti argumentai nepaneigia valstybinės žemės užėmimo fakto.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas D. K. nurodė, kad palaiko prašymą, ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 15 d. rašte nurodė, kad yra ruošiamas triukšmo prevencinis planas. Gyvatvorė yra tolesnė, atitolinta nuo (duomenys neskelbtini) dubliuojančios gatvės. Būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą, nes gyvenamieji namai bus izoliuoti nuo (duomenys neskelbtini) triukšmo. Iki 2019 m. kovo 30 d. bus numatytos priemonės dėl triukšmo mažinimo savivaldybės lėšomis, todėl būtų neprotinga šalinti gyvatvorę. Skalda dengtas takas netrukdo visuomenei, galima prieiti prie sklypo.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime, prašė atsakovės prašymo netenkinti. Nurodė, kad dalis teismo sprendimo yra įvykdyta, antstolis įpareigojo atsakovę vykdyti teismo sprendimo dalį dėl skalda dengtų takų ir medžių eilės pašalinimo. Nurodė, jog atsakovė nepateikė prašymą pateisinančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovės J. Z. prašymą atmetė.
7. Teismas nustatė, jog atsakovė nėra įvykdžiusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalies dėl skalda dengtų takų ir aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilės, kuri sudaro uždarą kontūrą, pašalinimo.
8. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 9 d. Atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendime nurodytus veiksmus turėjo atlikti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. gegužės 9 d.
9. Teismas nurodė, jog atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės sklype pasodinti medžiai, kurie sudaro uždarą kontūrą, yra parinkti tinkamos rūšies, jų kiekis tinkamas ir jie tinkamai susodinti, todėl gali būti naudojami kaip priemonė, apsauganti nuo triukšmo, ir dėl to yra būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui.
10. Teismas sprendė, jog atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ji yra senatvės pensininkė, jos pajamos yra valstybės mokama pensija, todėl ji neturi nei finansinių galimybių, nei galimybių įvykdyti teismo sprendimą per trumpą laiką, nėra laikytinos svarbiomis ir išimtinėmis. Pažymėjo, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir jame nustatyto atsakovei įvykdymo gera valia termino pasibaigimo – 2018 m. gegužės 9 d. yra praėję daugiau nei 8 mėnesiai laiko, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko vykdyti teismo sprendimą.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamai daug laiko pašalinti skalda dengtus takus bei medžių eilę. Pabrėžė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2-148-963/2016 nutarime konstatuota, jog atsakovė pastatė pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, metalinius vartus, betoninę architektūrinę vazą, pasodino medžius ir užėmė 7,60 aro žemės (byla Nr. A2-2.-148-963/2012), t. y. šie atsakovės veiksmai pripažinti neteisėtais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė J. Z. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti neįvykdytos teismo sprendimo dalies vykdymą 6 mėnesių terminui ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, netinkamai vertino byloje šalių duotus paaiškinimus, dėl to neatskleidė bylos esmės ir prašymą išnagrinėjo nesivadovaudamas teisingumo ir protingumo kriterijais.
12.2. Byloje esantys toliau nurodyti įrodymai pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti, apsiribojant konstatavimu, kad kiti atsakovės prašyme nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjimui neturi. Pažymėjo, jog kartu su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo teismui buvo pateiktas susirašinėjimas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuris patvirtina, kad: 1) 2018 m. spalio 9 d. įsakymu sudaryta darbo grupė triukšmo prevencijos planui parengti iki 2019 m. kovo 30 d., šiame plane bus numatytos triukšmo prevencinės priemonės ir (duomenys neskelbtini) atkarpoje; 2) 2018 m. gruodžio 19 d. Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamentas nurodė, kad dubliuojančios (duomenys neskelbtini) projektuotojai yra informuoti apie problemą ir projekte turėtų būti numatytos garso slopinimo priemonės ties (duomenys neskelbtini) sklypu (želdiniai), o siekiant gauti sutikimą sodinti želdinius, tarnybai reikia pateikti apželdinimo projektą, suderintą su Klaipėdos miesto vyriausiuoju architektu. Į bylą pateiktas dubliuojančios (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, statybos projekto brėžinys, kuriame nurodyta: 1) esama tvora / gyvatvorė valstybinėje žemėje ties (duomenys neskelbtini) namu, iš brėžinio galima spręsti, kad gyvatvorė bus paliekama, nors ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypais brėžinyje nurodyta „šalinama gyvatvorė“, „demontuojama tvora“; 2) prie (duomenys neskelbtini) sklypo valstybinėje žemėje papildomai projektuojama poilsio aikštelė su suoliuku ir šiukšliadėže; 3) suprojektuota įvaža iš dubliuojančios gatvės į valstybinės žemės dalį, kad būtų galima įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) sklypą.
12.3. Teismas neargumentavo dėl galimybės atidėti teismo sprendimo vykdymą, kad būtų galima parengti projektinę dokumentaciją įvažiuojamajam keliui iš dubliuojančios gatvės įteisinti, nors byloje yra įrodymai, kad šiuo metu dekoratyvine skalda padengtas valstybinėje žemėje esantis takas, kurį pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę pašalinti, yra numatytas miesto planuose ir yra skirtas patekti prie namo (duomenys neskelbtini) iš šalia (duomenys neskelbtini) projektuojamos dubliuojančios gatvės su pėsčiųjų taku ir įvažomis į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
12.4. Vykdant likusią atsakovės neįvykdytą teismo sprendimo dalį, iki bus parengta įvažiavimo į sklypą projektinė dokumentacija ir bus išspręstas klausimas dėl triukšmo lygio sumažinimo panaudojant valstybinės žemės teritorijoje pasodintus medžius, atsakovei ir savivaldybei gali atsirasti papildomų nenumatytų išlaidų, kurių būtų galima išvengti, jei teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas.
12.5. Iš atsakovės negalima reikalauti daugiau, nei nurodyta teismo sprendime, – buvo reikalavimas pašalinti aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, šis reikalavimas jau yra įvykdytas, nes uždaro kontūro aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilė nebesudaro. Atsakovės atstovas teismui nurodė, kiti byloje dalyvaujantys asmenys tam prieštaraujančių įrodymų nepateikė, kad, nukėlus tvorą ir vartus, aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilės nebesudaro uždaro kontūro, todėl negalima teigti, kad ši teismo sprendimo dalis nėra įvykdyta.
12.6. Ties (duomenys neskelbtini) gyvenamuoju namu maksimalus garso slėgio lygis viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 leistiną didžiausią triukšmo ribinį lygį, iš Klaipėdos savivaldybės administracijos pareikalauta pateikti informaciją apie tai, kokių numatoma imtis priemonių, siekiant užtikrinti normos reikalavimų vykdymą, savivaldybė numatė priemonių planą patvirtinti iki 2019 m. kovo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kol nėra informacijos apie šias priemones ir šių priemonių įgyvendinimo būdus, sprendimo vykdymas gali turėti neigiamos įtakos teisėtiems atsakovės interesams, t. y. neatidėjus sprendimo vykdymo ir pašalinus medžius, kurie užstoja namą nuo (duomenys neskelbtini) gali padidėti leistino triukšmo ribinis lygis, kuris jau dabar prie atsakovės namo viršija higienos normą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą, o atsakovės J. Z. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. 2018 m. birželio 14 d raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo“ pateiktas antstoliui A. S. vykdyti pirmosios instancijos teismo išduotas vykdomasis raštas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės J. Z. įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) pusę užimtą valstybinę žemę.
13.2. Antstolis 2018 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir pateikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto (duomenys neskelbtini) nevykdymo ir skolininkei J. Z. už vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą taikyti Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje numatytas poveikio priemones (užvesta civilinė byla Nr. 2VP-1084-512/2019, kuri 2019 m. sausio 31 d. teismo nutartimi sustabdyta).
13.3. Atsakovės J. Z. atskirojo skundo argumentai nepaneigia valstybinės žemės užėmimo fakto ir neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo atsakovės J. Z. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Dėl neteisėtų valstybinės žemės aptvėrimų, trukdančių dubliuojančios gatvės susisiekimui su (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 6 d. raštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, buvo inicijuota teisminė byla.
14.2. Dėl atsakovės neteisėtai aptvertos valstybinės žemės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ne tik ribojama projektavimo sprendinių pasirinkimo laisvė, bet ir fiziškai nebus galima įrengti dubliuojančios gatvės.
14.3. Atsakovės minimi projektavimo darbai yra neapibrėžti jokiais konkrečiais terminais.
14.4. Triukšmo slopinimo priemonės turėtų būti išnaudotos atsakovės žemės sklypo sąskaita. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. spalio 3 d. rašte (duomenys neskelbtini) atsakovei nurodė, jog reikia ne tik atsakovės teritorijos panaudojimo, bet ir tinkamo augalijos rūšių ir sodinimo būdo. Atsakovė želdinius turėjo ir galėjo persodinti iki 2018 m. gegužės 10 d. (prievolės terminas) į savo sklypo ribas, tokiu būdu spręsdama triukšmo problemą, ir tam turėjo pakankamai laiko.
14.5. Atsakovė nurodo teiginius, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t. y. atskirajame skunde teigiama, jog pašalino statinius, todėl liko tik kelio ir gyvatvorės klausimas, nors antstolio 2018 m. lapkričio 28 d. akto (duomenys neskelbtini) 11 punkte nurodyta, jog nė vienas įpareigojimas iš atsakovo pusės nėra įvykdytas.
14.6. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas nuvyko į vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. sausio 31 d. apie 16.18 val. padarė skaitmenines nuotraukas, iš kurių matyti, jog metaliniai tvoros elementai nepašalinti. Šiuo atveju faktinės aplinkybės atitinka antstolio 2018 m. lapkričio 28 d. akto (duomenys neskelbtini) 11 punkte konstatuotą visų įpareigojimų neįvykdymą.
14.7. Atsakovė prašo ignoruoti bendrąjį teisės principą – iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), nesąžininga šalis negali remtis įstatyme nustatytomis garantijomis, kurios skirtos teisėtai (sąžiningai) besielgiantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
17. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės J. Z. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kasacinio teismo yra suformuota nuosekli praktika aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 74 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
20. Kartu su atskiruoju skundu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė 5 skaitmeninių nuotraukų failus, kuriomis remdamasi grindžia savo argumentus, pateiktus atsiliepime į atskirąjį skundą, t. y. kad nėra pašalinti metaliniai tvoros elementai. Kadangi šie įrodymai pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir šalys turėjo laiko susipažinti su pateiktais įrodymais ir išdėstyti savo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima trečiojo asmens pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinama pirmosios instancijos teismo nutartis, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas. Atskirajame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu įpareigojo atsakovę J. Z. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) pusę užimtą valstybinę žemę – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 9 d. 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovė teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams. Nurodė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu, kad būtų išduotas sutikimas tiesti / statyti pėsčiųjų taką valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Teigia, kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo ir pašalinus medžius, kurie užstoja namą nuo (duomenys neskelbtini) gali padidėti leistino triukšmo ribinis lygis, kuris jau dabar prie atsakovės namo viršija higienos normą. Taip pat teigė, jog skalda dengtas takas netrukdo visuomenei. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovės J. Z. prašymą atmetė. Nurodė, jog atsakovės nurodyti motyvai dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo vertintini kaip nepakankamai pagrįsti ir nesudarantys pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatavo, kad įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo rūmų 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).
23. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, netinkamai vertino byloje šalių duotus paaiškinimus, dėl to neatskleidė bylos esmės ir prašymą išnagrinėjo nesivadovaudamas teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą atmetą kaip nepagrįstą.
24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
25. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra pakankamai išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu jų vertinimu dėl atmesto atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tiesiog pakartotinai išdėstė savo reikalavimus, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo. Apeliantė siekia kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, kad skundžiama nutartis yra neteisėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas surinko visus reikšmingus bylai įrodymus, juos ištyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų.
26. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė atskiruoju skundu deklaratyviai nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, tačiau jokių konkrečių argumentų tokiai pozicijai pagrįsti nepateikia. Sutiktina su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, kad apeliantės nurodyta projektinė dokumentacija bei minimi projektavimo darbai yra neapibrėžti jokiais konkrečiais terminais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, kurių pagrindu atsisakyta atidėti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, todėl jų nebekartoja.
27. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
28. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
29. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
30. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo ir pašalinus medžius, kurie užstoja namą nuo (duomenys neskelbtini) gali padidėti leistino triukšmo ribinis lygis, kuris jau dabar prie atsakovės namo viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 didžiausią leistiną triukšmo ribinį lygį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad triukšmo slopinimo priemonės turėtų būti išnaudotos atsakovės žemės sklypo sąskaita. Nacionalinės visuomenės sveikatos centras 2018 m. spalio 3 d. rašte (duomenys neskelbtini) atsakovei nurodė, jog reikia ne tik atsakovės teritorijos panaudojimo, bet ir tinkamo augalijos rūšių ir sodinimo būdo. Atsakovė želdinius turėjo ir galėjo persodinti iki 2018 m. gegužės 10 d. (prievolės terminas) į savo sklypo ribas, tokiu būdu spręsdama triukšmo problemą, ir tam turėjo pakankamai laiko. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog reikalavimas pašalinti aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, yra įvykdytas, nes uždaro kontūro aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilė nebesudaro, iš atsakovės negalima reikalauti daugiau, nei nurodyta teismo sprendime.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymo (CPK 771 straipsnis). Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl 29 ir 30 punkte paminėtų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako kaip nesusijusių su ginčo dalyku.
32. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).
33. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl sprendimo atidėjimo (CPK 178 str.). Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad jie nepagrįsti ir nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį.
34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.