Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovei K. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir pagal atsakovės K. M. patikslintą priešieškinį ieškovei E. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Nagrinėjamoje byloje dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patikslintas ieškinys buvo tenkintas, o patikslintas priešieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – Svečių numeris, nuosavybės teise 3/8 dalys priklauso ieškovei, o 5/8 dalys priklauso atsakovei. Žemės sklypo 1 nuosavybės teise 93/10868 dalys priklauso ieškovei, o 155/10868 minėto žemės sklypo dalys priklauso atsakovei. Žemės sklypo 2 nuosavybės teise 3/16 dalys priklauso ieškovei, o 5/16 dalys priklauso atsakovei, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad atsakovė pateikė į nagrinėjamą bylą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RESTO Group“ atsakymą, pagal atsakovės užklausą dėl ½ dalies 0,1500 ha Žemės sklypo 2 turto vertės rinkoje vertinimo. Minėtame atsakyme nurodoma, jog galima Žemės sklypo 2 pardavimo kaina rinkoje 2022 m. sausio 7 d. galėtų siekti 70 000,00 Eur. Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2022 m. kovo 24 d. teismo eksperto parengtoje konsultacijoje dėl preliminarios turto Žemės sklypo 2 vertės nustatymo vertinamo turto kaina vidutiniškai galėtų būti apie 6 000,00 Eur/a arba 45 000,00 Eur. Teismo eksperto pateiktoje 2022 m. kovo 30 d. konsultacijoje dėl preliminarios turto Žemės sklypo 1 ir Svečių numeris vertės nustatymo nurodyta, kad vertinimo dieną, t. y. 2022 m. kovo 30 d., turto vertė rinkoje galėtų būti apie 100 000,00 Eur.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemės sklypo 1, Svečių numerio ir ½ dalies Žemės sklypo 2 turto teismo eksperto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 20904, prieita prie išvados, jog Žemės sklypo 1 ir Svečių numerio rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2022 m. rugsėjo 7 d.) yra 110 000,00 Eur, o ½ dalies Žemės sklypo 2 rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2022 m. rugsėjo 7 d.) yra 51 000 Eur.

17. Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė patikslintu ieškiniu siekė atidalyti su atsakove savo 93/10868 dalį Žemės sklypo 1 ir 3/8 dalis Svečių numerio priteisiant iš atsakovės kompensaciją, atitinkančią jai nuosavybės teise priklausančių turto dalių vertę, taip pat ieškovė siekė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės 5/16 dalis Žemės sklypo 2 priteisiant ieškovei 5/16 dalis Žemės sklypo 2, o atsakovei iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją, atitinkančią jai nuosavybės teise priklausančio turto dalies vertę ir galiausiai priteisti ieškovei iš atsakovės 9 375,00 Eur kompensaciją, užskaičius ieškovei ir atsakovei priklausančias kompensacijas. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio dalimi ta apimtimi, kuria ieškovė pageidauja teismo sprendimu atidalinti turtą tarp šalių natūra, tačiau vėliau pateiktame patikslintame priešieškinyje pasiūlė savo nekilnojamojo turto atidalinimo būdą, t. y. atidalinti ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 5/16 dalis Žemės sklypo 2, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 3/8 dalis Svečių numerio ir 155/10868 dalis Žemės sklypo 1, prašė priteisti 43 750,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją iš ieškovės už ieškovei tenkančią atsakovės turto dalį, t. y. už 5/16 dalis Žemės sklypo 2.

Dėl apeliacinės instancijos teisme keliamų naujų reikalavimų

19. Vertinat apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktą atsiliepimo į patikslintą ieškinį turinį nustatyta, kad apeliantė pateiktame atsiliepime sutinka su ieškovės patikslinto ieškinio dalimi ta apimtimi, kuria ieškovė pageidauja teismo sprendimu atidalinti turtą tarp šalių natūra, t. y. sutinka su Žemės sklypo 2 atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vertinant apeliantės pateikto patikslinto priešieškinio turinį nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė atidalinti ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 5/16 dalis Žemės sklypo 2 ir priteisiant iš ieškovės 43 750,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovės turto dalį, t. y. už 5/16 dalis Žemės sklypo 2. Tačiau pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo atmeti ieškovės reikalavimą dėl Žemės sklypo 2 atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir palikti šį turtą bendrojoje dalinėje ieškovės ir atsakovės nuosavybėje. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės kelia naujus reikalavimus. Be to papildomai akcentuotina ir tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinį palaikė pilna apimtimi, naujų reikalavimų nekėlė, t. y. neatsisakė priešieškinyje pareikšto reikalavimo dėl Žemės sklypo 2 atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neprašė šį turtą palikti bendrojoje dalinėje ieškovės ir atsakovės nuosavybėje.

20. Atsakant į pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus verta pažymėti, kad esminis civilinės bylos dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turėjo būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai). Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

21. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ne va tai pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti Žemės sklypo 2 atidalinimo tarp šalių, kaip absoliučiai teisiškai nepagrįstus ir nevertina apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų susijusių su Žemės sklypo 2 atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiojo asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso kita Žemės sklypo 2 dalis.

23. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-391/2009; Nr. 3K-3-103/2010; kt.).

24. Iš byloje esančio 2021 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog Žemės sklypo 2 bendraturčiai yra V. P., kuriam priklauso ½ minėto žemės sklypo dalis, ieškovė, kuriai priklauso 3/16 minėto žemės sklypo dalys ir atsakovė, kuriai priklauso 5/16 minėto žemės sklypo dalys. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Žemės sklypo 2 naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl trečiasis asmuo (V. P.) turėjo teisę žinoti apie teisminį ginčą dėl minėto žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi šio turto bendraturčiai yra 3 asmenys. Turint omenyje aptartas aplinkybes darytina išvada, kad minėti apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės deklaratyvūs teiginiai, niekaip nepagrindžiantys fakto, kokios šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju bendraturčio V. P. materialiosios teisės ir pareigos yra pažeidžiamos tuo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą atidalino Žemės sklypo 2 dalis tarp ieškovės ir atsakovės. Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma, kokią įtaką šiuo konkrečiu atveju tai turi Žemės sklypo 2 savininkų teisėms, nes naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Tuo tarpu minėtame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Žemės sklypo 2 bendraturčių dalys aiškiai nurodytos. Taigi, pirmiau minėti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia to, kad buvo teisinis pagrindas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą įtraukti į ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir Žemės sklypo 2 bendraturtį V. P..

25. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės rašytinius įrodymus dėl visų nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos kainos įvertinimo. Šiuo atveju pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).

26. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė ir atsakovė teikė teismui dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo išvadas, t. y. šalys atliko Žemės sklypo 1, Svečių numerio ir ½ dalies Žemės sklypo 2 rinkos vertės nustatymo ekspertizes. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių pateiktas nekilnojamojo turto vertės rinkos vertinimo išvadas, atsižvelgdamas į šių išvadų laikotarpius, t. y. ekspertizių dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo datas, bei į tai, kad šalys sutiko paskirti teismo ekspertizę dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiksliausi nekilnojamojo turto duomenys pateikti teismo eksperto ekspertizės akte, o tai akivaizdžiai patvirtina ekspertizės aktas Nr. 20904, kuriame nurodyta, kad atidalintino nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 161 000,00 Eur, o jos nustatymo atlikimo diena - 2022 m. rugsėjo 7 d. Be to byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėta data yra naujausia dalintino turto rinkos kainos nustatymo data, taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 7 d. ekspertizės duomenimis.

27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia to, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo. Taigi nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir ištirtomis aplinkybėmis bei visa bylos medžiaga.

29. Nesutikdama su 9 375,00 Eur pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu priteistos kompensacijos dydžiu apeliantė nurodo, kad ekspertas patalpų (Svečių numeris) kainą nustatė didesnę, o Žemės sklypo 2 mažesnę, apeliantės nuomone ieškovei naudingesnę, šiai tapus Žemės sklypo 2 savininke ir teigia, kad vien tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo priteista minėta piniginė kompensacija turėtų būti mažinama. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės nesutinka, kadangi pirmiau minėtais argumentais pritarė pirmosios instancijos teismui, dėl į civilinę bylą pateiktų teismo eksperto 2022 m. rugsėjo 7 d. duomenų vertinimo ir pripažino turto vertę esant objektyviai nustatyta, be to byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų netinkamai apskaičiavusi minėtos kompensacijos dydį. Pritartina, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės minėtą kompensaciją atsižvelgė ir į atsakovės turtinę padėtį (apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl atsakovės turtinės padėties, nes byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių šias aplinkybes), į jos prašymą ir išdėstė kompensacijos mokėjimą dalimis, nurodydamas, kad prašoma priteisti kompensacija iš atsakovės yra 9 375,00 Eur, o išdėsčius šią sumą mokėti per metus, atsakovei tektų kas mėnesį mokėti po 781,25 Eur (9 375 Eur / 12 mėn. = 781,25 Eur), kas iš esmės yra visos atsakovės uždirbamos pajamos, todėl tokia našta atsakovei teismo vertinimu būtų nepakeliama. Išdėsčius mokėjimą pagal atsakovės prašymą dviem metams atsakovei kas mėnesį tektų mokėti ieškovei po 390,63 Eur. Kadangi bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, o tai sąlygoja sprendimo įvykdymo negalimumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus priteisdamas ieškovės prašomą kompensaciją iš atsakovės ir jos mokėjimą išdėstydamas dalimis 24 mėnesių terminui, nėra pagrindo.

30. Papildomai pasisakytina dėl apeliaciniame skunde nurodomų teiginių, kad ne va tai nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės dydis yra kintamas, todėl apeliantė prašys teismo, kad byloje būtų paskirta kita teismo ekspertizė dėl nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės nustatymo pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimo dienai, t. y. 2023 m. vasario 13 d. Atsakant į šį skundo argumentą akcentuotina, kad šiuo atveju su apeliaciniu skundu nėra pateikta jokio konkretaus prašymo, tokio pobūdžio prašymas nesuformuluotas ir apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šiais teiginiais iš esmės tik dėsto abejones ir samprotavimus bei ketinimą ginčyti dalintino nekilnojamojo turto rinkos kainą, nors turto kaina, pažymėtina, nustatoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, bet ne pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu, t. y. šiuo atveju 2023 m. vasario 13 d. Taigi nagrinėjamos civilinės bylos duomenys patvirtina tai, kad dalintino turto rinkos kaina nustatyta tinkamai, remiantis patikimais duomenimis, t. y. teismo eksperto ekspertizės aktu Nr. 20904.

31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo teiginius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, t. y. į tai, kad ieškovė sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, turėjo 2 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir į tai, kad už turto vertinimo ekspertizę patyrė 300,00 Eur išlaidų, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai paskirstęs bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, ar netinkamai vadovavęsis minėtomis Rekomendacijomis bei priteisęs ženkliai didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovei iš atsakovės, nei nustatyta įstatymais bei Rekomendacijomis. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.2. punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant ieškinį pirmosios instancijos teismui, nagrinėjamu atveju sudarytų 4 750,75 Eur sumą (2,5 × 1 900,30 Eur), todėl ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio.

32. Atsakovė taip pat nesutinka su žyminio mokesčio iš jos priteisimu ir mano, kad šio sprendimo dalis turi būti pakeista, prašo sumažinti žyminio mokesčio dydį. Atsakant į šiuos apeliantės teiginius verta atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė teikdama priešieškinį sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, tai yra tik 100,00 Eur, o likusios 381,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą, pagrįstai priteisė iš apeliantės likusią žyminio mokesčio dalį (CPK 93, 96 straipsniai). Taigi esant nurodytai situacijai atsakovė nors ir nurodo, kad nesutinka su šia sprendimo dalimi, nors ir prašo mažinti mokėtino žyminio mokesčio dydį, tačiau iš esmės savo teiginių dėl ko ji nesutinka ir kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio nepriemokos už pateiktą patikslintą priešieškinį turėtų būti keistina, mažintina, ar naikintina nenurodo, įrodymų dėl to neteikia, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiau nurodytus apeliantės argumentus šiuo klausimu atmeta, kaip iš esmės deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus teiginius.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis nėra pakankamai aiški, t. y. turint omenyje tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu vadovausis VĮ „Registrų centras“ registruodamas pasikeitusius nekilnojamojo turto savininkus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nekeičiant jos esmės ir išdėstant ją nauja redakcija, nurodant, kad: „Priimti ieškovės patikslinto ieškinio atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo atsakovę apmokėti visas komunalines paslaugas / komunalinius mokesčius, tenkančius ieškovės turto daliai nuo 2021 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir šioje dalyje bylą nutraukti. Ieškovės E. M. patikslintą ieškinį tenkinti. Atsakovės K. M. patikslintą priešieškinį atmesti. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 93/10868 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir 3/8 dalis negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei E. M. iš atsakovės K. M. už jas priteisti 41 250,00 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų 0 centų) kompensaciją. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei K. M. iš ieškovės E. M. priteisti už jas 31 875,00 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 centų) kompensaciją. Priteisti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 375,00 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 0 centų) dydžio kompensaciją, užskaičius ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias pirmiau nurodytas kompensacijas. Išdėstyti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 9 375,00 Eur kompensacijos sumokėjimą periodinėmis 390,62 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 62 centų) įmokomis per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, mokant iki kiekvieno mėnesio trisdešimtos dienos, pradedant mokėti kitą mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutiniosios įmokos dydį nustatant - 390,74 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 74 centų). Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 575,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 0 centų) žyminį mokestį valstybės naudai. Išaiškinti ieškovei, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

37. Ieškovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Luminor 2023-04-24 - 2023-04-28 banko išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė atliko 800,00 Eur pavedimą, mokėjimo paskirtį nurodant, kad jis atliekamas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone vien tik pateiktas minėto banko išrašas neįrodo patirtų bylinėjimosi išlaidų fakto, kadangi iš minėto dokumento turinio negalima nustatyti, kam ir kokiu pagrindu buvo pervesta 800,00 Eur suma (CPK 177 straipsnis), t. y. turint omenyje tai, kad ieškovė į bylą, kuri nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, nepateikė minėto pavedimo duomenis pagrindžiančio dokumento, pvz. sąskaitos faktūros už advokato suteiktas paslaugas, pagrindžiančios atliktą mokėjimo nurodymą, todėl nesant minėtų duomenų, ieškovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, tačiau sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti ir išdėstyti nauja redakcija taip:

„Priimti ieškovės patikslinto ieškinio atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo atsakovę apmokėti visas komunalines paslaugas / komunalinius mokesčius, tenkančius ieškovės turto daliai nuo 2021 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Ieškovės E. M. patikslintą ieškinį tenkinti.

Atsakovės K. M. patikslintą priešieškinį atmesti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 93/10868 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir 3/8 dalis negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei E. M. iš atsakovės K. M. už jas priteisti 41 250,00 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų 0 centų) kompensaciją.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei K. M. iš ieškovės E. M. priteisti už jas 31 875,00 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 centų) kompensaciją.

Priteisti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 375,00 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 0 centų) dydžio kompensaciją, užskaičius ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias pirmiau nurodytas kompensacijas.

Išdėstyti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 9 375,00 Eur kompensacijos sumokėjimą periodinėmis 390,62 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 62 centų) įmokomis per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, mokant iki kiekvieno mėnesio trisdešimtos dienos, pradedant mokėti kitą mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutiniosios įmokos dydį nustatant - 390,74 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 74 centų).

Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 575,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 0 centų) žyminį mokestį valstybės naudai.

Išaiškinti ieškovei, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.“