- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- e2-33-999/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00310-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- K. M.
- Advokatai
- Audronė Urbonaitė, Viktoras Gecas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovei K. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir pagal atsakovės K. M. patikslintą priešieškinį ieškovei E. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės dalį: (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 3/8 negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei: 93/10868 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 3/8 negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovės priteisti 37 500 Eur kompensaciją, atitinkančią jai nuosavybės teise priklausančio turto dalių vertę; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės dalį: 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei: 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovės priteisti 28 125 Eur kompensaciją, atitinkančią jai nuosavybės teise priklausančio turto dalies vertę; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 9 375 Eur kompensaciją, užskaičius ieškovei ir atsakovei priklausančias kompensacijas, įpareigojant atsakovę sumokėti 9 375 Eur kompensaciją ieškovei per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) įpareigoti atsakovę apmokėti visas komunalines paslaugas/komunalinius mokesčius, tenkančius ieškovės turto daliai nuo 2021 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gavusi konsultaciją dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarios vertės, ir konsultaciją dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – svečių numerio, (duomenys neskelbtini), prašo atidalinti ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą. Pagal pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą nurodo, kad iš pateiktos 2022 m. kovo 30 d. konsultacijos dėl preliminarios turto vertės matyti, kad visas turtas vertinamas 100 000 Eur. Ieškovė jai priklausančios kompensacijos dydį skaičiuoja: 3/8 dalys nuo 100 000 Eur = 37 500 Eur. Ieškovė antrąjį ieškiniu keliamą reikalavimą grindžia tuo, kad iš pateiktos 2022 m. kovo 24 d. konsultacijos dėl preliminarios turto vertės yra matyti, jog ½ dalis žemės sklypo vertinama 45 000 Eur. Ieškovė atsakovei priklausančios kompensacijos dydį skaičiuoja: 5/8 dalys nuo 45 000 Eur = 28 125 Eur. Apibendrindama nurodo, kad įvertinus ir užskaičius kompensacijas, kurias turi sumokėti šalys viena kitai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 9 375 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. M. atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį nurodė, kad su juo sutinka iš dalies. Teigė, kad sutinka su ieškovės ieškinio dalimi ta apimtimi, kuria ieškovė pageidauja teismo sprendimu atitinkamai atidalinti turtą tarp šalių natūra, kadangi mano, jog ieškovė suprato, kad ieškovei savo iniciatyva iškėlus teisinį ginčą teisme yra būtina išspręsti atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės pilna apimtimi. Nepaisant to, atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo jai apmokėti visas komunalines paslaugas, komunalinius mokesčius, tenkančius ieškovės turto daliai nuo 2021 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymi, kad ieškovė teismui nepateikė tokių mokesčių apskaičiavimo ir nenurodė jokio teisinio pagrindo, patvirtinančio ieškovės teisę į tokį ieškinio reikalavimą. Atsakovė įsitikinusi, kad ji negali būti atsakinga už ieškovės prievoles mokėti atitinkamus mokesčius, todėl ieškinys šioje dalyje turi būti atmestinas pilna apimtimi, kadangi ieškovė tokio ieškinio reikalavimo nepagrindė ir neįrodė. Be to, atsakovė sutinka su ieškovės išdėstytu turto padalijimo natūra tarp šalių būdu, tačiau nesutinka su turto vertinimu. Mano, kad ieškovė nuosavą turtą vertina ypatingai neatsakingai ir atsainiai. Dabartinėje nekilnojamojo turto rinkoje nėra jokių požymių, kad nekilnojamasis turtas Palangos mieste būtų esmingai nepaklausus turto pardavimo atveju. Taip pat atsakovės nuomone nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, vidutinės rinkos kainos turėtų būti panašios ir negalėtų skirtis tik pagal ieškovės turtinius lūkesčius atitinkamai gauti iš atsakovės atitinkamą piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
4. Atsakovė K. M. teismui pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama teismo: 1) atidalinti ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą sekančią tvarka: 1.1) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1.2) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 3/8 dalis negyvenamųjų patalpų – svečių numerio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1.3) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 155/10868 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) atsakovei priteisti 43 750 Eur dydžio piniginę kompensaciją iš ieškovės už ieškovei tenkančią atsakovės turto dalį – 5/16 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
5. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovė savo nuosavybės teise valdomas turto dalis paveldėjo pagal įstatymą iš savo tėvo D. J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) ir ji žinojo, kad jos tėvas buvo sudaręs santuoką su atsakove, todėl ieškovei prieš priimant palikimą buvo žinoma, kad ji paveldės atitinkamas turto dalis, tačiau ne visą savo tėvo turtą. Taigi, ieškovė iš anksto žinodama savo mirusio tėvo paveldimo turto dalis, palikimą priėmė savo rizika ir savo pačios pageidavimu. Ieškovei buvo žinomas faktas, kad atsakovė kartu su ieškovės tėvu D. J. M. 2019 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovei buvo žinoma, kad iki jos tėvo mirties momento atsakovė kartu su ieškovės tėvu gyveno minėtose patalpose, todėl nėra jokio leistino pagrindo ieškovės teiginiui apie atsakovės savavališkai užimtas patalpas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė nesidomėjo atsakovės pozicija dėl galimo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Ieškovė iš karto atsakovei primetė savo poziciją, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją už ieškovės atitinkamas turto dalis. Pažymi, kad ieškovei niekada netrukdė naudotis jos iš mirusio tėvo paveldėtu turtu, tačiau ieškovė niekada šiuo turtu nesinaudojo, niekada nebuvo atvykusi apžiūrėti turto, nesirūpino jo išlaikymu ar apsauga. Ieškovė daug metų nebendravo su savo tėvu, kuris ilgą laiką sunkiai sirgo, tačiau mirus D. J. M., ieškovė tapo aktyvi turto paveldėjimo procese.
Atsiliepimas
6. Atsakovė teigia, kad dėl D. J. M. turto išlaikymo ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas mokėjimo tarp šalių nėra jokio teisinio ginčo, kadangi atsakovė tiesiog savo iniciatyva moka visus mokesčius už visą mirusiojo D. J. M. turtą, tačiau ieškovė niekada nesidomėjo kokias dalis mokesčių privalėtų mokėti pati ieškovė. Ginčo negyvenamosios patalpos nėra atsakovės savavališkai užimtos, todėl ieškovė bet kada gali atvykti ir patekti į minėtas patalpas, tačiau jos tikslas yra tik gauti piniginę kompensaciją. Taigi, dėl aukščiau minėtų priežasčių ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti visus mokesčius už nekilnojamojo turto objekte suteiktas atitinkamas komunalines paslaugas atmestinas pilna apimtimi, nes tarp šalių ginčo dėl nesumokėtų mokesčių nėra, o ieškovė pati privalo mokėti atitinkamus mokesčius, kurie apskaičiuojami pagal ieškovės valdomas turto dalis. Mano, jog faktinė aplinkybė, kad neva ieškovė neturi galimybės naudotis paveldėtu turtu yra ieškovės sąmoningas pasirinkimas, kuris neatleidžia ieškovės nuo pareigos mokėti mokesčius, susijusius su komunalinių paslaugų teikimu nekilnojamojo turto objekte. Ieškovė pati pasirinko tokią savo poziciją nesinaudoti iš tėvo paveldėtu turtu, tačiau reikalauti iš kito bendraturčio piniginės kompensacijos už atitinkamas paveldėto turto dalis. Šis ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas nėra privalomas atsakovei, todėl šiuo atveju turto atidalijimo būdas turi būti nustatytas teismo, nesuteikiant privilegijų nei vienai iš šalių.
7. Pažymi, jog kadangi ji nuolat gyvena negyvenamosiose patalpose – svečių numeryje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), todėl yra atsakovės pagrįstas ir motyvuotas reikalavimas atidalinti natūra turtą tarp ieškovės ir atsakovės įtraukiant visą šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą. Pažymi, kad po D. J. M. mirties yra likęs ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė šio turto ieškinyje nenurodė, tačiau atsakovė mano, kad esant ieškovės pageidavimui atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės galima tai atlikti turtą padalijant natūra. Kadangi turtą galima atidalinti natūra, todėl įpareigojimas atsakovę sumokėti ieškovei 32 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją teisme net nesvarstytinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ieškinio reikalavimas. Atsakovė prašo teismo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 3/8 dalis negyvenamųjų patalpų – svečių numerio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Prašo teismo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 155/10868 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
8. Ieškovė atsiliepime į patikslintą atsakovės priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad patikslintame priešieškinyje pateiktas reikalavimas dėl atsakovei priklausančių 5/16 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei, galėtų būti priimtinas tik su sąlyga, kai bus nustatyta šios žemės sklypo dalies reali vertė, atitinkanti nekilnojamojo turto rinkoje egzistuojančias kainas. Teigia, kad patikslintame priešieškinyje pateiktas reikalavimas atsakovei K. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 3/8 dalis negyvenamųjų patalpų – svečių numerio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 155/10868 dalis žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis reikalavimas yra nepriimtinas, kadangi atsakovė reikalauja priteisti 155/10868 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurios jai ir priklauso. Be to, šis atsakovės reikalavimas atmestinas dar ir todėl, nes ieškovė dėl 3/8 dalių negyvenamųjų patalpų – svečių numerio (duomenys neskelbtini) ir 93/10868 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra pateikusi reikalavimą ieškinyje, todėl atsakovei nėra pagrindo teikti analogišką reikalavimą priešieškinyje. Be to, patikslintame priešieškinyje pateiktas reikalavimas priteisti atsakovei 43 750 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančias žemės sklypo 5/16 dalis (duomenys neskelbtini), yra nepriimtinas, kadangi žemės sklypo ½ dalies vertinimas – 70 000 Eur yra labai didelis, kuris neatitinka realios rinkos vertės. Priešieškinyje pateiktas nepagrįstas reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo tik iš ieškovės už jai tenkančias atsakovės žemės sklypo 5/16 dalis (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė neskaičiuoja piniginės kompensacijos ieškovei, už tai, kad jai priklausančios 3/8 dalys negyvenamųjų patalpų – svečių numerio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 93/10868 dalys žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atitektų atsakovei. Pažymi, kad ji, siekdama nustatyti ½ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), realią vertę, užsisakė preliminarų vertinimą, kuris yra atliktas turto vertintojo, teismo eksperto Renato Griciaus. Nustatyta, kad vertinamo turto vertė rinkoje galėtų būti – 45 000 Eur. Be to, siekiant nustatyti šiai dienai gyvenamosios patalpos – svečių numerio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), realią vertę, buvo užsakytas preliminarus vertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovė E. M. nurodė, kad atsisako ketvirtojo patikslinto ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę apmokėti visas komunalines paslaugas arba komunalinius mokesčius, tenkančius ieškovės turto daliai nuo 2021 m. vasario 23 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusius patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko pilna apimtimi, o su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad paveldėjo turtą po savo tėvo mirties ir dabar nori apsikeisti objektais su atsakove. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini), esančiame name negyvena, ten gyveno jos tėvas. Su atsakove ryšių nepalaiko, santykis yra nutrūkęs. Miręs tėvas testamento palikti nespėjo. Sutinka, kad atsakovės mokėtina kompensacijos suma būtų išdėstyta dalimis, tačiau ne ilgiau nei vieneriems metams.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu ieškovės E. M. atstovė advokatė Audronė Urbonaitė patikslintą ieškinį palaikė pilna apimtimi, išskyrus ketvirtąjį reikalavimą, kurio atsisako, o su patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimo sumas priteisiant kompensacijas pagal byloje atliktą ekspertizės aktą: pagal ekspertizės aktą atidalinant žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ir svečių namų dalį, priklausytų 41 250 Eur kompensacija; atidalinant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kompensacija po ekspertizės akto yra 31 875 Eur. Užskaitant šias kompensacijas, bendra suma gaunasi tokia pati kaip ir nurodyta patikslintame ieškinyje – 9 375 Eur, kas yra kompensacijos dydis, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, ieškovei atsisakius jos priklausančių turto dalių. Teigia, kad toks ieškovės reikalavimas yra paremtas ekspertizės aktu, kuriame nustatytos turto vertės. Kadangi kompensacijos suma – 9375 Eur nesikeičia, tai yra lieka toks, koks ir nurodytas patikslintame ieškinyje, todėl dar kartą ieškinio reikalavimų netikslina.
11. Teismo posėdžio metu atsakovė K. M. patikslintą priešieškinį palaikė pilna apimtimi, o su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad iš jos prašoma labai didelė pinigų suma, nes jos finansinė padėtis nėra gera – uždirba 800 Eur per mėnesį, o pagal ieškovės prašomą kompensaciją, jai turėtų mokėti po 1 000 Eur kiekvieną mėnesį. Teigė, kad sutiktų atiduoti savo nekilnojamojo turto dalį mainais į tai, kad ieškovė jai mokėtų kompensaciją. Pažymėjo, jog už būstą moka mokesčius, įskaitant didelę pinigų sumą už teritorijos priežiūrą. Nors dalis nekilnojamojo turto priklauso ir ieškovei, tačiau ji mokesčių nemoka. Teigė, jog siekia parduoti žemės sklypą ir tokiu būdu išspręsti visas kilusias problemas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu atsakovės K. M. atstovas advokatas Viktoras Gecas patikslintą priešieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi, o patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės turto vertinimo skaičiavimai yra neteisingi. Šiuo metu byloje egzistuoja 2022 m. rugsėjo 10 d. turto vertinimo duomenys (atlikto ekspertizės akto), kurie yra pasenę, kadangi nekilnojamojo turto kainos nuolatos keičiasi. Mano, jog teismas neturi vadovautis vien tik ekspertizės aktu kaip galutiniu dokumentu įrodančiu turto vertę, nes byloje yra ir kiti duomenys – vertinimas, konsultacija, todėl įsitikinęs, kad teismas turi atsižvelgti ir į minėtus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
13. Iš byloje pateiktų rašytinių matyti, kad negyvenamoji patalpa – svečių numeris, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 3/8 dalies priklauso ieškovei E. M., o 5/8 dalis priklauso atsakovei K. M.. Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis priklauso ieškovei E. M., o 155/10868 minėto žemės sklypo dalies priklauso atsakovei K. M.. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 3/16 dalis priklauso ieškovei E. M., o 5/16 dalis priklauso atsakovei K. M. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Ieškovės E. M. užsakytoje 2021 m. gegužės 11 d. turto vertintojo teismo eksperto Renato Griciaus konsultacijoje dėl preliminarios turto vertės buvo vertintas turtas (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą sudaro 248/10868 dalis žemės sklypo iš 0,2717 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0062 ha), svečių numeris pastate 4V2b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 25,73 kv. m, statybos metai – 2018 – 2019). Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad vertinamo turto vertė rinkoje vertinimo dienai (2021 m. gegužės 10 d.) galėtų būti apie 85 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į pagal atsakovės K. M. užklausą dėl ½ dalies 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog galima pardavimo kaina rinkoje 2022 m. sausio 7 d. galėtų siekti 70 000 Eur. Ieškovės E. M. užsakytoje ir turto vertintojo teismo eksperto Renato Griciaus parengtoje konsultacijoje dėl preliminarios turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo iš 0,1500 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0750 ha)) vertės, nurodoma, jog 2022 m. kovo 24 d. (vertinimo dieną) vertinamo turto kaina galėtų būti vidutiniškai apie 6 000 Eur/a arba 45 000 Eur. Ieškovės E. M. užsakytoje konsultacijoje dėl preliminarios turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės, kurią atliko turto vertintojas teismo ekspertas Renatas Gricius nustatyta, kad turtas, kurį sudaro 248/10868 dalis žemės sklypo iš 0,2717 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0062 ha), svečių numeris pastate 4V2b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 25,73 kv. m, statybos metai – 2018 – 2019), vertinimo dieną, t. y. 2022 m. kovo 30 d. turto vertė rinkoje galėtų būti apie 100 000 Eur. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – svečių numerio, esančio (duomenys neskelbtini); ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 20904, prieita prie išvados, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2022 m. rugsėjo 7 d.) yra 110 000 Eur, ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2022 m. rugsėjo 7 d.) yra 51 000 Eur.
Dėl nekilnojamojo turto atidalijimo ir jo vertės nustatymo.
14. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė iš esmės patikslintu ieškiniu siekia atidalyti su atsakove savo 93/10868 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 3/8 negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės kompensaciją, atitinkančią jai nuosavybės teise priklausančių turto dalių vertę. Taip pat ieškovė siekia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės dalį 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei: 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją, atitinkančią jai nuosavybės teise priklausančio turto dalies vertę ir galiausiai priteisti ieškovei iš atsakovės 9 375 Eur kompensaciją, užskaičius ieškovei ir atsakovei priklausančias kompensacijas, įpareigojant atsakovę sumokėti 9 375 Eur kompensaciją ieškovei per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų ir su ne ilgesniu nei vienerių metų terminu kompensacijai sumokėti. Atsakovė iš esmės su tokia ieškovės pozicija dėl turto vertės nustatymo nesutinka. Patikslintu priešieškiniu atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytais ir iš atsakovės siūlomu priteisti kompensacijos dydžiu.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti bendroji, tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1 -2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (2 dalis).
16. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos yra aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi.
18. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinių duomenų, pasisakymų teismo posėdžių metu, nustatyta, kad atsakovė K. M. po jos buvusio sutuoktinio ir ieškovės tėvo D. J. M. mirties, toliau nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ten yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad moka įvairius mokesčius. Kaip jau minėta, tiek ieškovė, tiek atsakovė paveldėjo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – svečių numerį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teise 3/8 dalies priklauso ieškovei E. M., o 5/8 dalis priklauso atsakovei K. M.. Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 93/10868 dalis priklauso ieškovei E. M., o 155/10868 minėto žemės sklypo dalies priklauso atsakovei K. M. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 3/16 dalis priklauso ieškovei E. M., o 5/16 dalis priklauso atsakovei K. M. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Taigi, teismo vertinimu ieškovės siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra teisingas ir logiškas, nes ieškovė už kompensaciją perduotų atsakovei dalį žemės sklypo ir pastato, kuriame atsakovė gyvena, o atsakovė atiduotų savo turimą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 5/16 dalį, už kurią ieškovė atsakovei sumokėtų kompensaciją. Susidariusį kompensacijų skirtumą ieškovei turėtų padengti atsakovė. Tokiu būdu bus padaryta mažiausiai neproporcingos žalos.
19. Nepaisant to, kas aukščiau išdėstyta, pagal ieškovės paskaičiavimus, ieškovei perdavus savo nekilnojamojo turto dalį atsakovei ir atsakovei sumokėjus ieškovei piniginę kompensaciją, o atsakovei perdavus savo nekilnojamojo turto dalį ieškovei ir ieškovei sumokėjus piniginę kompensaciją atsakovei, pagal ieškovės paskaičiavimus, atsakovė jai turėtų sumokėti dar 9 375 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovė su šiuo apskaičiavimu kategoriškai nesutinka. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė teikė įvairias konsultacines išvadas dėl preliminarios nekilnojamojo turto vertės. Taip pat, atsakovės atstovui teismo posėdžio metu pasiūlius, ieškovei sutikus, byloje buvo atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, siekiant nustatyti, kokia yra nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ir ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną. Nepaisant to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje yra ir kiti duomenys – vertinimas, konsultacija, todėl teismas negali remtis tik ekspertizės metu atliktu turto vertinimu, nes šis vertinimas atliktas 2022 m. rugsėjo 10 d., todėl šie duomenys yra pasenę.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu <...> pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiais, teismo nutartimis paskirtų ekspertizių pagrindu parengtais ekspertizės aktais galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su ekspertizės aktu (CPK 178 str.).
21. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią darytina išvada, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-969/2017).
22. Taigi, kaip jau minėta, teismas atsakovės atstovui pasiūlius, ieškovei sutikus, paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, siekiant nustatyti nekilnojamojo turto vertę. Ekspertizę atliko teismo ekspertas ir dėl jos pagrįstumo teismui abejonių nekyla. Kita vertus, byloje buvo pateiktos tiek ieškovės, tiek atsakovės iniciatyva užsakytos konsultacinės išvados. Minėtose išvadose nurodoma, kad jos yra informacinio pobūdžio. Be to, tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktose išvadose nekilnojamojo turto kainos skyrėsi kardinaliai, nors ir buvo atliktos ganėtinai panašiu laikotarpiu. Pagal atsakovės užsakymą pateiktoje išvadoje nurodoma, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), galima pardavimo kaina rinkoje 2022 m. sausio 7 d. galėtų siekti 70 000 Eur, o ieškovės užsakytoje konsultacijoje nurodoma, kad to paties žemės sklypo kaina galėtų siekti apie 45 000 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad negalima remtis vien tik ekspertizės akte pateiktais duomenimis, nes turto vertė kinta, o nustatyta vertė jau yra pakitusi, todėl atsakovės atstovas teismui siūlė remtis ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės bei atsakovės iniciatyva užsakytos ir pateiktos išlaidos yra žymiai labiau pasenusios, o naujausias turto vertinimas yra būtent 2022 m. rugsėjo 7 d. atliktas turto vertinimas, teismui nutartimi paskyrus ekspertizę. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, į tai, kad priešingai nei kiti byloje esantys įrodymai – ekspertizės aktas yra ne informacinio pobūdžio dokumentas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiksliausi nekilnojamojo turto duomenys pateikti ekspertizės akte.
23. Kaip jau minėta, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – svečių numerio, esančio (duomenys neskelbtini); ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 20904, padaryta išvada, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2022 m. rugsėjo 7 d.) yra 110 000 Eur. ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2022 m. rugsėjo 7 d.) yra 51 000 Eur. Remiantis šiais duomenimis, ieškovė tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo, kad atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė ieškovei turi sumokėti 9 375 Eur kompensaciją. Šis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl kompensacijos išdėstymo
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
25. Teismas mano, kad šiuo atveju būtina spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teismo iniciatyva.
26. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 9 375 Eur kompensaciją, užskaičius ieškovei ir atsakovei priklausančias kompensacijas, įpareigojant atsakovę sumokėti 9 375 Eur kompensaciją ieškovei per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo posėdžio metu, tariantis dėl taikos sutarties sąlygų, ieškovė sutiko, kad minėta 9 375 Eur kompensacija būtų sumokėta per vienerius metus. Atsakovė teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, jog jos finansinė padėtis yra bloga, todėl prašė 9 375 Eur kompensaciją leisti sumokėti per du metus.
27. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
28. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovė K. M. nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo iki 2021 m. gruodžio atsakovė viso gavo 1 358,47 Eur pajamų. Teismui savo iniciatyva patikrinus SoDra duomenis, nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. atsakovės draudėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo laikotarpiu atsakovė gaudavo pastovias 731 Eur/mėn. pajamas. Nuo 2022 m. lapkričio 17 d. atsakovės draudėju tapo MB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bendrai gavo 1 121,35 Eur pajamų. Teismo posėdžio metu atsakovė K. M. nurodė, kad uždirba 800 Eur per mėnesį, už šią sumą moka mokesčius, turi išgyventi, o pagal ieškovės prašomą kompensaciją, jai turėtų mokėti kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur.
29. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad būtina atkreipti dėmesį į atsakovės turtinę padėtį ir jos gaunamas pajamas, atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu. Atsakovė nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį į rankas gauna apie 800 Eur. Prašoma priteisti kompensacija iš atsakovės yra 9 375 Eur. Išdėsčius šią sumą mokėti per metus, atsakovei tektų kas mėnesį mokėti po 781,25 Eur (9 375 Eur / 12 mėn = 781,25 Eur), kas iš esmės yra visos atsakovės uždirbamos pajamos, todėl tokia našta atsakovei teismo vertinimu būtų nepakeliama. Išdėsčius mokėjimą pagal atsakovės prašymą dviem metams – atsakovei kas mėnesį tektų mokėti ieškovei po 390,63 Eur, todėl laikytina, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kas sąlygoja sprendimo įvykdymo neišdėsčius negalimumą, išskyrus siekiamo išsaugoti nekilnojamojo turto, kuriame atsakovė gyvena būsto dalies realizavimą.
30. Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, aktualūs tampa ir kitos pusės (išieškotojo) teisėti interesai. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę kompensaciją sumokėti per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau teismo posėdžio metu, kai buvo derinamos taikos sutarties sąlygos, neprieštaravo, kad atsakovė jai kompensaciją sumokėtų per vienerius metus, tačiau nesutiko su dviejų metų laikotarpiu.
31. Atsižvelgiant į atsakovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, jog ilgą laiką buvo bedarbė ir prižiūrėjo, slaugė mirusį savo sutuoktinį (ieškovės tėvą), gauna sąlyginai nedideles pajamas, gyvena mirusio sutuoktinio name, viena moka mokesčius, todėl jos finansinė padėtis nėra tokia gera, kad ji galėtų sumokėti ieškovės prašomą 9 375 Eur kompensaciją per vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas 24 mėnesių terminui, nepažeis skolininkės ir išieškotojos interesų pusiausvyros ir atitiks teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Juo labiau, kad atsakovė šiuo metu dirba ir sutinka bei įsipareigoja įvykdyti teismo sprendimą per du metus. Dar daugiau, šio instituto taikymas suteiks galimybę užtikrinti teisę atsakovei į gyvenamo būsto išsaugojimą.
32. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniais, teismas sprendžia, jog sprendimo vykdymo išdėstymas nagrinėjamu atveju atitiks šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisingumo principus, daro išvadą, jog yra pagrindas kompensacijos mokėjimą išdėstyti sekančia tvarka: ieškovei E. M. priteistos 9375 Eur kompensaciją išdėstyti dviejų metų laikotarpiui nustatant, kad atsakovė K. M. ieškovei E. M. po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį moka po 390,62 Eur, paskutinį mėnesį sumokant – 390,74 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį pilna apimtimi, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
35. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, turėjo 2200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Vertindamas ieškovės patirtų 300 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo klausimą, teismas atkreipia dėmesį, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas V. Gecas išreiškė poziciją skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ieškovė sutiko. Ekspertizė kainavo 600 Eur, o ši suma lygiomis dalimis, t. y. po 300 Eur buvo sumokėta ieškovės ir atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo tenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 300 Eur suma, kurią ji sumokėjo už ekspertizės skyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2575 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
36. Teismo nuomone, šios ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės.
37. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės K. M. priešieškinio reikalavimai yra atmetami visa apimtimi, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės E. M.
38. Be to, atsakovė K. M. teikdama priešieškinį sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, tai yra 100 Eur. Likusios dalies 381 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartimi iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, 381 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės K. M. valstybės naudai (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti ieškovės patikslinto ieškinio atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo atsakovę apmokėti visas komunalines paslaugas/komunalinius mokesčius, tenkančius ieškovės turto daliai nuo 2021 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Ieškovės E. M. patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsakovės K. M. patikslintą priešieškinį atmesti.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį: 93/10868 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 3/8 negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93/10868 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 3/8 negyvenamosios patalpos – svečių numerio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ieškovei E. M. iš atsakovės priteisti 41250 Eur kompensaciją.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį: 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o atsakovei K. M. iš E. M. priteisti 31875 Eur kompensaciją.
Priteisti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 375 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio kompensaciją, užskaičius ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias kompensacijas.
Išdėstyti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 9375 Eur kompensacijos sumokėjimą periodinėmis 390,62 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 62 ct) įmokomis per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, mokant iki kiekvieno mėnesio trisdešimtos dienos, pradedant mokėti kitą mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutiniosios įmokos dydį nustatant - 390,74 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 74 ct).
Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 575 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį valstybės naudai.
Išaiškinti ieškovei, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.