Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-786-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-02
Bylos Nr.: e2A-786-440/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01084-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: K. Ž.
Atsakovas: T. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-786-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01084-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19; 3.3.1.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-266-904/2024 pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir atsakovo T. K. priešieškinį ieškovei K. Ž. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10352-867/2020 dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo / padidinimo ir iš atsakovo T. K. nepilnametės dukros K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti (padidinti išlaikymą) po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant iki einamojo mėnesio 20 d., nuo ieškinio pateikimo Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę, nurodant lėšas pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena Anglijoje nuo 2013 m. kovo 23 d. Anksčiau Anglijoje gyveno ir atsakovas. Jis Anglijoje kūrė verslą ir ten dirbo, ieškovės žiniomis, ir dabartiniu metu dažnai būna Anglijoje. Po išsiskyrimo atsakovas nepilnametę dukrą aplankydavo 2 kartus per metus. Labai retai susiskambindavo telefonu, dažniausiai bendraudavo tik telefono žinutėmis. Tėvo bendravimas ir susitikimai su dukra vis retėjo, o dabar tėvas nerodo jokio noro bendrauti su vaiku, visai nesidomi, kaip dukrai sekasi mokslai, kokie jos pomėgiai, kaip ji leidžia laisvalaikį. Paskutinį kartą atsakovas savo dukrą matė 2021 m. lapkričio 4 d. Nors ieškovė su dukra lankėsi Lietuvoje atostogų metu 2022 m. liepos 20 d. ir čia praleido visą mėnesį, tačiau atsakovas žinodamas, kad dukra yra Lietuvoje ir lankė senelius (atsakovo tėvus), nepanoro su ja susitikti. Atsakovas su ieškove bendrauja komplikuotai, jo elgesys visada nepagarbus ir šiurkštus, jis įžeidinėja, grasina, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Ieškovė su atsakovu daug kartų bandė gražiai susitarti dėl bendravimo su nepilnamete dukra, taip pat dėl to, kad atsakovas prisidėtų daugiau prie vaiko išlaikymo. Tačiau ieškovė visuomet sulaukdavo kaltinimų, kad per daug išleidžia pinigų, ji pati neva trukdo bendrauti, nuteikdama dukrą prieš tėvą. Atsakovas turi galimybę prisidėti daugiau prie nepilnametės dukros išlaikymo, nes turi verslą, vykdo veiklą Lietuvoje ir Anglijoje. Ieškovės žiniomis, atsakovas Lietuvoje turi įmonę – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Profesionalių vairuotojų komanda“, kurios savininkas ir vadovas yra jis pats. Šiuo metu yra vieši duomenys, kad Anglijoje 2015 m. sausio 13 d. įkurta įmonė TJ KRUTKEVICIUS TRANSPORT LTD, Nr. 09386549, kuri vykdo veiklą. Ieškovė iki kreipdamasi į teismą siūlė atsakovui susitarti gražiuoju ir pasirašyti taikos sutartį dėl išlaikymo padidinimo, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, todėl turi ieškoti būdų, kaip prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi.

3. Ieškovė yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, kirpėjos, siuvėjos specialybę. Nuo 2014 m. gyvena ir dirba Anglijoje. Dirbo fabrike naktinėje pamainoje po 12 valandų. Po to labai pablogėjo jos sveikata. Buvo atlikta operacija. Šiuo metu yra sveika, darbinga. Apie metus laiko niekur nedirba, laukiasi (duomenys neskelbtini) su dabartiniu sutuoktiniu bendro vaiko. Ieškovė per mėnesį gauna 96,00 svarus (113,49 Eur) vaiko pinigų. Jai per mėnesį yra mokama 1 500,00 svarų (1 755,00 Eur) bedarbio pašalpa. Nepilnametė dukra turi problemų su oda ir dantims, reikalingas ortodontinis gydymas kapomis arba dantų breketais. Dantų tvarkymas gali kainuoti apie 5 000,00 Eur. Dukra nevalgo kiaulienos, todėl jai tenka atskirai gaminti maistą. Ieškovė dukrai perka kokybiškus rūbus, vitaminus. Nepilnametei dukrai reikalingos papildomos higienos priemonės. Dukra lanko žirgyną ir nori lankyti gitaros būrelį, tačiau tam neužtenka pinigų. Ieškovė yra visiškai išlaikoma dabartinio sutuoktinio. Sutuoktinio bendros mėnesinės pajamos yra apie 3 800,00 Eur. Ieškovės šeimoje gyvena ir sutuoktinio nepilnametis sūnus. Iš viso šeimoje yra keturi asmenys. Ieškovės šeima būsto nuomai ir komunalinėms išlaidoms išleidžia per mėnesį apie 1 300,00–1 350,00 Eur. Atsakovas papildomai gauna nedeklaruotų pajamų iš prekybos vilkikų autodetalėmis internetu. Atsakovo pajamos per mėnesį gali siekti apie 3 000,00 Eur.

Šalies argumentai

4. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad Lietuvoje nedirba, pajamų negauna. Dirba Jungtinėje Karalystėje registruotoje įmonėje TJ KRUTKEVICIUS TRANSPORT LTD, kurioje eina direktoriaus pareigas. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 1 120,00 svarų (1 300,00 Eur) į rankas. Kitų pajamų atsakovas negauna. Atsakovas taip pat yra Lietuvoje įsteigtos įmonės UAB „Profesionalių vairuotojų komanda“ direktorius, tačiau ši įmonė jau kurį laiką nevykdo veiklos, todėl pajamų iš šios įmonės jis negauna. Atsakovas turi dar vieną vaiką, t. y. sūnų L. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Šio nepilnamečio sūnaus išlaikymui pagal išgales atsakovas skiria apie 200,00–220,00 Eur per mėnesį. Atsakovas sutinka nepilnametei dukrai skirti iki 300,00 Eur išlaikymą per mėnesį. Sutinka, jog nepilnametės dukters poreikiams Anglijoje patenkinti per mėnesį gali reikėti nuo 600,00 iki 700,00 Eur. Pripažįsta, jog dukra turi problemų su oda dėl jaunatviškų spuogų ir turi problemų dėl dantų. Sutinka prisidėti prie papildomų dukros sveikatos problemų sprendimo. Atsakovas su vaiku iki bylos iškėlimo nebendravo apie 16–19 mėnesių. Atsakovas šiuo metu gyvena iš santaupų ir yra išlaikomas savo antrosios pusės. Gyvena Lietuvoje, jam priklauso žemės sklypas, butas. Nepilnametis sūnus su atsakovu negyvena.

5. Atsakovas pateikė priešieškinį ir teismo prašė nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką. Iki šiol atsakovo ir dukros bendravimas yra negalimas, nes tokį bendravimą draudžia ieškovė. Ieškovė neleisdavo ir neleidžia atsakovui matytis su dukra. Ieškovė sudaro dirbtines situacijas, dėl to bendravimas neįvyksta: ,,galima-negalima“, ,,atvažiuok-nevažiuok“. Atsakovas su dukra savarankiškai bendrauja programėle „Messenger“. Ieškovė buvo užblokavusi atsakovą, todėl atsakovas neturėjo galimybės susisiekti su ieškove. Po to dukra užblokavo atsakovą. Nepilnametė dukra yra nuteikinėjama prieš tėvą, atsakovas yra šmeižiamas. Dukra neturi savo nuomonės, jai įtaką daro motina.

6. Ieškovė su priešieškiniu sutiko iš dalies. Ieškovė niekada nedraudė ir nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, priešingai, visada skatino jį ir prašė bendrauti su dukra, domėtis jos mokslais, pasiekimais ir pomėgiais. Iki praeito dukros gimtadienio atsakovas nebuvo bendravęs su dukra ir jos matęs 2 metus. Kai pati dukra bandė tėčiui parašyti žinutę, pamatė, kad yra užblokuota programėlėje „Messenger“. Vėliau atsakovas dukrą atblokavo. Tačiau po gimtadienio vėl programėlė buvo užblokuota. Ieškovė nusiuntė atsakovui dukros telefono numerį, skatindama jį skambinti ir bendrauti, tačiau per kelis mėnesius tėvas nė karto nepaskambino dukrai. Nuo gimtadienio iki šios dienos jie susirašė vos kelis kartus. Dukra paauglė, puikiai viską supranta, jaučia tėvo nenorą bendrauti, todėl jaučiasi įskaudinta. Tėvo ir dukros emocinis ryšys yra nutrūkęs. Atsakovas yra agresyvus. 2013 m. Lietuvoje ieškovė kreipėsi į policiją dėl to, kad atsakovas sudaužė jos telefoną, vėliau ieškovė pareiškimą atsiėmė. Dėl siūlomos bendravimo tvarkos ieškovė pažymėjo, jog turi būti užtikrintas namų darbų ruošimo režimas, todėl bendraujama galėtų būti vaiko poilsio ar atostogų dienomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-266-904/2024 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10352-867/2020 dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo / padidinimo ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė (padidino išlaikymą) po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant iki einamojo mėnesio 20 d., nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas sutiko su šalimis, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per pastaruosius 4 metus išaugo ir jam reikalingas didesnis išlaikymas. Tačiau teismas laikė, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, jog ieškovė kiekvieną mėnesį savo dukrai, gyvendama Anglijoje, išleidžia apie 1 490,00 Eur sumą, yra neobjektyvios. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais pastebėjimais ir nusprendė, jog 14 metų paauglei per mėnesį pragyvenimui reikalinga suma yra apie 700,00 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė šiuo metu gauna per mėnesį 96,00 svarus (113,49 Eur) vaiko pinigų, todėl vertino, kad abiem tėvams tektų pareiga mokėti po 300,00 Eur (apytiksliai po 293,00 Eur) per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad negalima priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo), teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus (35 metų) asmuo, daugybę metų dirbantis transporto logistikos srityje, turėjęs įmonių Lietuvoje ir Anglijoje, vadovavęs joms; nors šiuo metu įmonės veiklos nevykdo, tačiau atsakovas teikia konsultacijas transporto vadybos srityje; Lietuvoje turi įgijęs nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, butą; šiuo metu gyvena iš santaupų ir yra išlaikomas antrosios pusės; atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuris gyvena atskirai nuo tėvo; šiam vaikui teikia išlaikymą po 220,00 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat yra sveika, darbinga, šiuo metu besilaukianti kūdikio su dabartiniu sutuoktiniu; ji yra sutuoktinio visiškai išlaikoma; ieškovei ir jos dukrai sutuoktinis užtikrina visus finansinius poreikius; ieškovė šiuo metu gauna per mėnesį 1 500,00 svarų (1 755,00 Eur) bedarbio pašalpą; ieškovės šeimoje gyvena keturi asmenys, tai yra ieškovė, dukra, sutuoktinis ir sutuoktinio sūnus; ieškovė savo asmeninio nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes teismas vertino, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Teismas nematė pagrindo pripažinti atsakovo turtinę padėtį blogesne nei ieškovės ar pripažinti tai, kad atsakovo padėtis yra reikšmingai pablogėjusi, nei buvo prie 4 metus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas teikia konsultacines paslaugas, tikisi greitu laiku susirasti gerai mokamą darbą, turi didelę patirtį transporto logistikos srityje.

10. Dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, jog ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad dukrai likti vienai su tėvu būtų nesaugu. Teismas nurodė, kad nepilnametė dukra yra sveika, gerai besimokanti, pakankamai didelio amžiaus (bus 14 metų). Teismas pažymėjo, jog atsakovo siūlomoje bendravimo tvarkoje yra numatytas pakankamai intensyvus tėvo ir dukters bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis, o tai tėvui padėtų atkurti emocinį ryšį su dukra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė K. Ž. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Apeliantė savo reikalavimą grindė tuo, kad prieš 2 metus pablogėjo jos sveikata (dėl sunkių darbo sąlygų), ji turėjo gydytis ir neteko turimo darbo, o šiuo metu dar yra nėščia, laukiasi kūdikio, gimdys liepos mėnesį, taip pat yra padidėję nepilnametės dukters (paauglės) poreikiai. Vaiko poreikiai apskaičiuojami nurodant visų metų išlaidas ir dalijant jas iš 12 mėnesių, nes kiekvieną mėnesį išlaidos skiriasi, kadangi metų laikai yra skirtingi, skirtingai išleidžiama rūbams, vasarą daugiau išleidžiama kelionėms, vaiko turiningam laisvalaikiui, taip pat nevienodai kas mėnesį yra išleidžiama ir sveikatos reikmėms. Taigi ieškovės prašoma 400,00 Eur suma nepilnametės dukros išlaikymui yra adekvati ir pagrįsta. Be to, ši suma, pavertus ją svarais, tampa gerokai mažesnė, apie 320,00 svarų, o pragyvenimas Jungtinėje Karalystėje yra gerokai brangesnis, paslaugos taip pat brangesnės. Atsakovas nurodė, kad kitam vaikui teikia išlaikymą mokėdamas kas mėnesį 220,00 Eur, ir pats patvirtino, kad moka už kitas paslaugas ir didesnius pirkinius. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad apeliantės prašoma priteisti išlaikymo suma būtų pakankama pagrindiniams vaiko poreikiams tenkinti ir užtikrinti būtiną vaiko vystymąsi, o teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, kad prašoma vaiko poreikiams priteistina didesnė suma yra adekvati.

Atsiliepimas

11.2. Tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu 2024 m. kovo 27 d. teismo posėdyje apeliantė patvirtino, kad niekada netrukdė dukros ir tėvo bendravimui, visada skatino ir prašė, kad būtų bendraujama. Net besilankant Lietuvoje, tėvas nepanoro pasimatyti su dukra. Realus bendravimas buvo nutrūkęs daugiau nei 2 metus, tėvas nesidomėjo nei mokslais, nei pasiekimais, nei sveikata ar pomėgiais, tuo labiau nebuvo jokios iniciatyvos bendrauti, taigi pats atsakovas nevykdo savo pareigos bendrauti su dukra, stengtis palaikyti ryšį, domėtis dukros gyvenimu, jos mokslais ir laisvalaikiu, atvykti į svečius, pasimatyti. Tik dėl apeliantės pastangų buvo įvykęs tėvo ir dukros susitikimas (Jungtinėje Karalystėje), jau prasidėjus šios bylos procesui, atsakovas buvo nuvykęs į svečius, kur gyvena dukra ir kur visada anksčiau buvo kviečiamas ir priimamas. Atsakovo pateiktos bendravimo tvarkos pirmajame punkte nurodyta sąlyga bendrauti vieną kartą per savaitę nuotolinio ryšio priemonėmis, paskambinti, susirašyti programėlėmis, apie tai pranešus prieš 3 valandas, vertinama kritiškai.

11.3. Kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti bendravimo su dukra tvarkos punktai: 2, 3, kuriuose nurodyta, kad atsakovas turi pasiimti dukrą su nakvyne, kažkur su ja važiuos ir leis laiką, sunkiai įsivaizduojami. Atsakovas nenurodo, kur ketina vežtis dukrą atvykęs į Jungtinę Karalystę, kur jis gyvens, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis praleis savaitgalį su paaugle dukra, kokioje aplinkoje jie leis laiką ir ar tai bus saugi aplinka. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog dukrai su tėvu bus nesaugu, tačiau atsakovas neįrodė, kad su juo bus saugu, nes teismo posėdžio metu 2024 m. kovo 27 d. nurodė, jog nežino, kur gyvens atvykęs, gal pas draugus, gal viešbutyje. Nenustačius šių aplinkybių, jog atsakovas realiai planuoja keliones, atsakingai rūpinasi ir geba užtikrinti saugią aplinką paauglei dukra, tokie bendravimo tvarkos punktai vertinami kritiškai. Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 4 ir 5 punktų – ateityje galbūt jie įmanomi, įdedant daug pastangų, kad dukra pasitikėtų tėvu, jaustųsi su juo saugi, kad būtų noras ir iš vaiko pusės bendrauti. Visų pirma atsakovui reikia parodyti iniciatyvą ir nuoširdų norą bendrauti su vaiku, atkurti prarastą ryšį. Tai puikiai galima padaryti telekomunikacijų priemonėmis, kuo dažniau ir ilgiau bendraujant, o atėjus vasaros atostogoms, pačiam atsakovui tiesiog parodyti daugiau iniciatyvos, tiek būnant dukrai Lietuvoje, tiek jam atvykus į Jungtinę Karalystę, geranoriškai siekiant ryšio, atsižvelgiant ir į mergaitės norus bei poreikius.

11.4. Apeliantei nesuprantama, kaip pirmosios instancijos teismas mato šios nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą, jeigu paauglė mergaitė atsisakytų ar nenorėtų išvykti su tėvu savaitgaliui ar dviem savaitėms šiuo metu. Neaišku, ar tai būtų daroma prievartos būdu kitoje šalyje pagal Lietuvos Respublikoje priimtą teismo sprendimą. Tokiose šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus, nes yra labai svarbi paties vaiko nuomonė, paauglės mergaitės noras bendrauti su tėvu ir juo pasitikėti, svarbu, kad ji jaustųsi reikalinga, saugi, jaustų, kad ja rūpinamasi ir domimasi jos kasdieniu gyvenimu, laisvalaikiu, pomėgiais, mokslais. Pati nepilnametė dukra visiškai galėjo išsakyti savo nuomonę, pareikšti savo norus, patvirtini arba paneigti nurodytas aplinkybes. Tačiau teismas nemanė, kad tai yra svarbu. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog tėvas turi atkurti emocinį ryšį su dukra ir po truputį, atsižvelgiant į paauglės poreikius, geranoriškai intensyvinti bendravimą. Atsakydama į apeliantės (ieškovės) užduotą klausimą, ar svarbi pačios paauglės nuomonė tokiose šeimos bylose, ar reikia ją išklausyti, išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, kad labai svarbi pačios mergaitės nuomonė. Taip pat patvirtino ir tai, kad labai svarbu užtikrinti saugią aplinką, psichologinį komfortą, išleidžiant vaiką kelioms dienoms su tėvu, būtina žinoti, kokioje vietoje tėvas ketina gyventi ar apsistoti.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje konstatavo, kad atsakovas pagrindė 1 409,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad ieškinys buvo patenkintas 60 procentų, o priešieškinis buvo patenkintas 95 procentais. Todėl bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimčiai: atsakovas atlygina 262,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, o ieškovė atlygina 951,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės 1 409,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl šiuo atveju teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės 1 409,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas T. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

12.1. Apeliantė apeliaciniame skunde visiškai nenurodė aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Atsakovas nesutinka, kad yra pablogėjusi ieškovės sveikata, dėl ko galbūt yra pasikeitusi jos turtinė padėtis, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra priešingos. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė leidžia sau prabangų gyvenimą, turi galimybę nuomotis prabangų ir brangų būstą, keliauti mažiausiai kelis kartus per metus į kitas valstybes, yra sukūrusi naują šeimą, turi naują sutuoktinį, kurio, pačios ieškovės teiginiais, darbo užmokestis yra geras. Be to, ieškovė visais įmanomais būdais stengėsi išvengti teismui pateikti duomenis apie savo tikrąją finansinę padėtį. Taigi šios aplinkybės tik patvirtina tai, kad ieškovės viešai teisme deklaruota turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neatitinka realios jos turtinės padėties ir gaunamų pajamų.

12.2. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, dėl ko pirmosios instancijos teismo priteista 320,00 Eur išlaikymo suma yra neteisinga ir (ar) neatitinkanti nepilnamečio šalių vaiko poreikių, kaip ir nėra nurodoma, kokias aplinkybes ir (ar) vaiko poreikius netinkamai nustatė (įvertino) pirmosios instancijos teismas. Ieškovės pozicija dėl 1 490,00 Eur išlaikymui reikalingos sumos yra nelogiška. Ieškovė nėra pateikusi jokių rašytinių duomenų, bent iš dalies patvirtinančių išlaidas, turimas nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukra jokių būrelių nelanko, galbūt tik galvoja lankyti jojimą. Atsakovas sutinka, kad šalių dukrai gali būti reikalingas ortodontinis dantų gydymas, dėl to galbūt ateityje (išsirinkus konkretų gydymo būdą ir kainą) bus reikalinga už šias dantų gydymo paslaugas mokėti, atsakovas sutinka prie tokių išlaidų prisidėti. Aplinkybė, kad šalių nepilnametei dukrai galbūt bus reikalingas dantų gydymas ateityje, nereiškia, kad yra padidėjusios nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos ir dėl to būtina padidinti išlaikymo sumą.

12.3. Apeliaciniu skundu ieškovė siekia, kad būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo nustatyta minimali atsakovo ir jo dukros bendravimo tvarka. Jeigu ieškovės teiginiai, kad ji nori ir skatina atsakovą bendrauti su savo dukra, būtų realūs, ji pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka, nebūtų ginčijusi. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijama bendravimo tvarkos pirmame punkte nurodyta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka, numatanti tėvo ir dukros bendravimą kartą per savaitę elektroninėmis ryšių priemonėmis, atsakovui pranešant apie tokį bendravimą ieškovei prieš 3 valandas. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad 3 valandų terminas yra per mažas ar neįgyvendinamas, kadangi pati apeliantė su tokiu punktu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko. Atsakovas nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismo nustatyti bendravimo su dukra tvarkos punktai (2 ir 3), kur atsakovas pasiima dukrą su nakvyne, kažkur su ja važiuoja ir leidžia laiką, sunkiai įsivaizduojami. Atsakovas turi ir kitą vaiką, su kuriuo bendrauja ir problemų nekyla. Taigi atsakovas moka ir geba bendrauti su vaikais. Šiuo atveju dėl atsakovo ir dukros bendravimo savaitgalį, atsižvelgiant į dukros amžių, dukrai nėra jokios grėsmės. Ieškovės argumentai, kad nėra aišku, kur atsakovas bus su dukra bendravimo metu, taip pat visiškai nepagrįsti. Analogiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai dėl bendravimo tvarkos 4 punkto. Atsakovas turi visišką teisę bendrauti su savo dukra ir vasaros atostogų metu, netgi išvykti į kitą šalį, parsivežti dukrą namo pas savo senelius ir kt. Nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka niekuo nesiskiria nuo kitose bylose nustatytų bendravimo tvarkų. Ieškovė nurodo apie bendravimo tvarkos nevykdymą ar negalėjimą vykdyti dar šios tvarkos net nepradėjus įgyvendinti. Ieškovė visiškai pamiršo aplinkybę, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios ir kad atsakovas turi teisę lygiai taip pat kaip ir ieškovė matytis, bendrauti ir leisti laiką su savo dukra.

12.4. Atsakovas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas rezoliucinėje dalyje padarė klaidą dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 1 409,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Akivaizdu, kad tai techninė klaida (rašybos / aritmetikos apsirikimas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką K. K., gimusią (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2012 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (115,67 Eur) iki dukters pilnametystės ir kitus reikalavimus. Vėliau šalys teismui pateikė taikos sutartį prašydamos ją patvirtinti. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2012 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-874-904/2012 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-00533-2012-7) nutarė patvirtinti taikos sutartį, kuria buvo nustatyta nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui mokėti po 115,67 Eur (400 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

17. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad šalys 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą prašydamos patvirtinti 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. rugsėjo 22 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-10352-867/2020 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-01582-2020-1) nutarė patvirtinti šalių pateiktą 2020 m. rugsėjo 18 d. taikos sutartį ir nustatė, kad atsakovas teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

18. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. Ž. (gimusiu (duomenys neskelbtini)) (Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad ieškovė nedirba ir gauna 1 500,00 svarų (1 755,00 Eur) bedarbio pašalpą (t. 2 b. l. 2). Ieškovė gauna per mėnesį 96,00 svarus (113,49 Eur) vaiko pinigų (t. 2 b. l. 6). Nustatyta, kad ieškovė laukiasi kūdikio (t. 2 b. l. 54). Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės TJ KRUTKEVICIUS TRANSPORT LTD vadovas, jo darbo užmokestis yra apie 1 120,00 svarų (1 300,00 Eur) atskaičius mokesčius (t. b. l. 59–65). Atsakovas Lietuvoje nedirba, o UAB „Profesionalių vairuotojų komanda“, kurios direktorius jis yra, nevykdo veiklos, todėl pajamų iš šios įmonės jis negauna (t. 1 b. l. 118). Atsakovas Užimtumo tarnyboje nėra registruotas (t. 1 b. l. 107). Taip pat nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką L. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 114). Nustatyta, kad atsakovas nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymui moka nuo 200,00 Eur iki 315,00 Eur periodines išmokas (t. 1 b. l. 115).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo

19. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

20. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

21. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

22. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Žemesnės instancijos teismas

24. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10352-867/2020 dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo / padidinimo ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti (padidinti) po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko nepilnametei dukrai skirti iki 300,00 Eur išlaikymą per mėnesį.

25. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo / padidinimo skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10352-867/2020 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-01582-2020-1) dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo / padidinimo ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė (padidino) po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

26. Apeliantė nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi apeliaciniame skunde argumentuoja, kad nepilnametės dukters poreikiai šiuo metu yra išaugę; nepilnametei dukrai yra reikalingos veido priežiūros procedūros; dukra turi problemų dėl dantų ir jai bus reikalingas ortodontinis gydymas; dukra lanko būrelius; dukrai reikalinga avalinė ir rūbai pagal sezoniškumą; pragyvenimas Jungtinėje Karalystėje yra gerokai brangesnis; nepilnametės dukros poreikiams tenkinti apeliantė išleidžia per mėnesį iki 1 280,00 svarų (1 490,00 Eur).

27. Atsakovas, nesutikdamas su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime į jį nurodė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl vaiko išlaikymo išmokų padidinimo yra nelogiškos ir nepagrįstos.

28. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnio 3 dalis).

29. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

30. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kitą), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kitą) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

31. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė nedirba ir gauna 1 500,00 svarų (1 755,00 Eur) bedarbio pašalpą, gauna per mėnesį 96,00 svarus (113,49 Eur) vaiko pinigų. Apeliantė tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 27 d. posėdžio metu nurodė, kad ji yra išlaikoma dabartinio sutuoktinio, kad jos pragyvenimo sąlygos yra geros. Be to, apeliantė nurodė, kad šiuo metu laukiasi vaiko su sutuoktiniu ir sveikatos problemų neturi. Apeliantė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nepilnametei dukrai nieko netrūksta, skiria jos išlaikymui visą savo gaunamą 1 500,00 svarų (1 755,00 Eur) bedarbio pašalpą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:44:06). Duomenų apie ieškovės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų, neįgalumą, sumažėjusį darbingumą.

32. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje registruotoje įmonėje TJ KRUTKEVICIUS TRANSPORT LTD, jo darbo užmokestis yra apie 1 120,00 svarų (1 300,00 Eur) atskaičius mokesčius. Atsakovas Lietuvoje nedirba, o UAB „Profesionalių vairuotojų komanda“, kurios direktorius jis yra, nevykdo veiklos, todėl pajamų iš šios įmonės jis negauna, taip pat nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsakovas tiek savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 27 d. posėdžio metu nurodė, kad yra išlaikomas antrosios pusės ir gyvena iš savo santaupų (teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:24:50). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui jis skiria nuo 200,00 Eur iki 315,00 Eur per mėnesį. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, neįgalumą, sumažėjusį darbingumą. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą – butą.

33. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti atsakovo turtinę padėtį blogesne nei ieškovės ar pripažinti tai, kad atsakovo padėtis yra reikšmingai blogesnė, nei buvo prieš 4 metus. Be to, pirmosios instancijos teismas, o kartu ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra reikšmingai blogesnė, nei buvo prieš 4 metus, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10352-867/2020 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-01582-2020-1) nutarus šalių sutarimu padidinti nepilnametės dukters išlaikymą iki 200,00 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Taigi nenustatęs aplinkybių, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug prastesnė negu atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareigos atsakovui mokėti didesnę išlaikymo sumą, t. y. 400,00 Eur per mėnesį, nepilnametei dukrai, kurios prašė ieškovė. Iš esmės abi šalys proporcingai turi galimybes teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

34. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, būtina įvertinti ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.

35. Konkrečiu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams 2020 m. rugsėjo 22 d. priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10352-867/2020 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-01582-2020-1) šalių nepilnametė dukra buvo apie 10 metų amžiaus, priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, ji yra paauglė, netrukus bus 14 metų amžiaus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnametė dukra lanko būrelius, dalyvauja kitose mokamose popamokinėse veiklose. Nors ieškovė į bylą ir yra pateikusi fotonuotrauką, kurioje nufotografuota nepilnametė šalių dukra ant žirgo, tačiau, kad lankytų būtent jojimo būrelį, informacijos į bylą nėra pateikta. Ieškovės argumentai dėl vaiko odos priežiūros ir reikiamo ortodontinio gydymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės yra gerokai pasikeitę, juolab kad atsakovas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad sutinka atsiradus momentiniam vaiko poreikių padidėjimui papildomai prie jų prisidėti skirdamas didesnę išmoką vaikui.

36. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko viso mėnesio išlaidas sudaro (apytiksliai) 1 490,00 Eur. Ieškovė apskaičiavo vidutines mėnesio išlaidas, skiriamas dukros išlaikymui: maistas namuose (daržovės, vaisiai, grūdiniai produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai ir kita) – 200,00 Eur; pietūs mokykloje – 80,00 Eur; rūbai (visų sezonų viršutiniai ir apatiniai rūbai, sportinė apranga, kojinės, pėdkelnės ir kita) – 150,00 Eur; avalynė (visų sezonų bei sportinė ir kita) – 70,00 Eur; higienos prekės (skalbimo, prausimosi, mergaičių higienos reikmenys, kosmetika ir kita) – 50,00 Eur; sveikatos priemonės ir paslaugos (vitaminai, papildai, vaistai, stomatologo, gydytojo ar kosmetologo paslaugos) – 75,00 Eur; mokymosi procesui reikalingos priemonės, mokami būreliai, mokyklos rinkliavos (sąsiuviniai, rašikliai, pratybos, kitos kanceliarinės priemonės, mėnesio įmokos bei mokyklinės rinkliavos, gimtadieniai) – 140,00 Eur; mokestis už mobilųjį telefoną, interneto ryšį – 25,00 Eur; būsto išlaikymui tenkanti dalis (nuoma, vanduo, elektra, šildymas) – 300,00 Eur; kokybiško laisvalaikio bei mokslo priemonės (kompiuteris, knygos, lavinamieji žaidimai, išvykos, riedlentė ir kita) – 120,00 Eur; kirpykla (ir kitos nenumatytos išlaidos) – 80,00 Eur; dienpinigiai, kišenpinigiai (skirta kasdienėms išlaidoms) – 50,00 Eur; pramogos (kinas, koncertai, išvykos) bei kelionės (vasaros atostogų ir mokslo metų laiku) – 150,00 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis nusprendžia, kad šių faktų nepatvirtinta jokie rašytiniai dokumentai (mokėjimo pavedimai, čekiai ir kita), konkrečiu atveju duomenų apie tai, kad atsakovė kas mėnesį patirtų jos nurodomas išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per metus išaugo iki 17 880,00 Eur, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo ieškovė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, jog ieškovė kiekvieną mėnesį savo dukrai, gyvendama Anglijoje, išleidžia apie 1 490,00 Eur sumą, yra neobjektyvios.

37. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi šalių pateiktus argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus dėl šalių turtinės padėties, darbingumo, šalių nepilnamečio vaiko amžių ir kitas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, nusprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikiams patenkinti pakankama laikytina ir tėvams paskirstytina 300,00 Eur suma (atsižvelgus ir atskaičius valstybės mokamą vaikui išmoką), ir iš atsakovo priteistą išlaikymą pagrįstai padidino iki 320,00 Eur, ir nustatė, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, įvertino šalių gaunamas pajamas, galimybes gauti didesnes pajamas. Teismas atsižvelgė į vaiko poreikius, įvertino vaikui skirti reikalingas sumas ir iš esmės nustatė tokį išlaikymo dydį, kuris, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas protingu, pakankamu tokio amžiaus vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, taip pat vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumams lavinti bei sveikatai prižiūrėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.

38. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra būtinas visavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Bet visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, vaikui reikalingos išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan. Todėl abi šalys turi siekti, kad jų finansinė padėtis pagerėtų, siekti galimybių gauti didesnes pajamas, tikslu užtikrinti vaiko poreikius. Be to, šalys turi lygias teises dalyvauti vaikų ugdyme, ir tai reiškia, kad visus klausimus, susijusius su vaiko mokymo, ugdymo, auklėjimo, sveikatos ir vystymo procesu, šalys privalo spręsti ir sprendžia tarpusavio sutarimu. CK 3.170 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyriumi, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Įstatymas numato lygias tėvų teises dalyvauti vaiką ugdant (CK 3.156 straipsnis). Konkrečiu atveju tikėtina, kad atsakovas nurodęs, kad sutinka atsiradus momentiniam vaiko poreikių padidėjimui papildomai prie jų prisidėti skirdamas didesnę išmoką vaikui, taip ir elgsis, domėsis dukros poreikiais ir esant reikalingumui neapsiribos teismo priteista mokėtina suma, skirs papildomų lėšų vaiko pomėgiams, lavinimui ir kita.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tinkamumo

39. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo pasiūlyta skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės argumentuoja, kad priešieškinyje nurodyta siūloma atsakovo bendravimo tvarka yra abstrakti, neatitinkanti realybės, neatsižvelgta į vaiko poreikius, jo norus, saugumą, mokymosi ir laisvalaikio derinimą, todėl mažai tikėtina, jog gali būti įgyvendinama. Be to, pirmosios instancijos teismas neišklausė šalių nepilnametės dukters nuomonės apie atsakovo siūlomą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

40. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą argumentuoja, kad ieškovė trukdo jam ir jo nepilnametei dukrai bendrauti, todėl ši pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka yra būtina, kadangi taip užtikrinama nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais netrukdomai ir nepertraukiamai.

41. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

42. Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

44. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką, vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis tėvų lygiateisiškumo principu, abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to vaiko tėvas ir motina turi vienodas teises bendrauti su savo vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

46. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, geriausius vaiko interesus, minėta, paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nenustatęs pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku, siekdamas visapusiško vaiko interesų užtikrinimo, pagrįstai nusprendė, kad yra tikslinga nustatyti ieškovo pasiūlytą bendravimo su dukra tvarką, kuri sudaro sąlygas atsakovui pakankamai laiko praleisti kartu su dukra.

47. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu patvirtintos nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos pirmu punktu, kuriame nurodyta, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja vieną kartą per savaitę nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuteriu, internetinėmis programėlėmis ir kt.); atsakovas apie planuojamą bendravimą su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis ieškovei praneša likus ne mažiau kaip 3 valandoms iki norimo bendravimo pradžios; dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės atsakovui bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, ieškovė nurodo kitą artimiausią galimą atsakovo ir dukros bendravimo nuotoliniu būdu laiką. Savo nesutikimą su nurodytu punktu apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad trijų valandų pranešimo ieškovei terminas prieš skambinant beveik neįgyvendinamas, nes gali būti suplanuota popamokinė veikla, gali būti mokyklinė kelionė ar savaitgalio išvyka su šeima ir kitų aplinkybių. Be to, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantė siūlė nustatyti konkrečią savaitės dieną ir laiką (pavyzdžiui, valandos intervalu), kai atsakovas turėtų paskambinti dukrai (arba dukra tėvui) ir visiems būtų aišku, kada ir kas laukia skambučio, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šį apeliantės siūlymą.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išsamiai įvertinusi apeliantės pateiktą atsiliepimą į atsakovo priešieškinį ir išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 27 d. posėdžio garso įrašą nenustatė apeliantės apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių dėl pateiktų ieškovės pasiūlymų dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pirmojo punkto. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį būtų teismui pasiūliusi savo variantą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Priešingai, ieškovė, apklausiama teismo 2024 m. kovo 27 d. posėdžio metu, dėl analizuojamos bendravimo tvarkos pirmojo punkto aiškiai nurodė, kad su šiuo punktu sutinka ir nemato dėl to jokios problemos (teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:28:57). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pirmojo punkto yra prieštaringos. Apeliantė pirmosios instancijos teisme teikdama atsiliepimą į atsakovo priešieškinį arba duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu turėjo galimybę aiškiai išreikšti savo nesutikimo motyvus, pasiūlyti savo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos variantą, tačiau to nedarė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išklausęs abiejų šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu dėl pirmojo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punkto, pagrįstai nusprendė, kad atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra tinkama. Apeliantė nepateikė argumentų, kurie leistų padaryti priešingas išvadas.

49. Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovės argumentas, kad teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka sukelia daug emocinių nepatogumų atsakovei, t. y. apeliantė nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad su juo bus saugu, nes teismo posėdžio metu 2024 m. kovo 27 d. nurodė, jog nežino, kur gyvens atvykęs į Jungtinę Karalystę, gal pas draugus, gal viešbutyje, apeliantės vertinimu, nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas realiai planuoja keliones, atsakingai rūpinasi ir geba užtikrinti saugią aplinką paauglei dukra.

50. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi konkrečiu atveju svarbi aplinkybė yra ir ta, kad šalių dukrai netrukus bus 14 metų, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio amžiaus vaikas yra pakankamai didelis, brandus ir savarankiškas. Todėl apeliantės apeliaciniame skunde dėstomi nuogąstavimai dėl nepilnametės dukters saugumo leidžiant laiką su atsakovu pagal bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 ir 3 punktus yra iš esmės nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą manyti, kad atsakovo elgesys kenktų ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti dukters kasdienius poreikius bendraujant su vaiku.

51. Be to, apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos paneigia ir 2024 m. vasario 13 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl nepilnametės šalių dukros Nr. 5SD-1388 nurodomos aplinkybės, kad Skyrius sutinka, jog nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja jo interesams; atsakovas turi stiprinti ir puoselėti galbūt prarandamą ryšį su dukra, kad vaikas visiškai pasitikėtų tėvu ir jaustųsi saugus su juo; iniciatyvą turi rodyti pats atsakovas; atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka rodo, kad tėvas nori bendrauti su vaiku. Taigi ieškovės nuogąstavimai dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo vertintini kaip nepagrįsti.

52. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl nepilnametės šalių dukros apklausos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose turėjo pareigą apklausi šalių nepilnametę dukrą dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarkos nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi pirmosios instancijos teismo apklausti šalių nepilnametį vaiką dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarkos nustatymo ar kad pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, jog šalių nepilnametį vaiką būtų buvę tikslinga apklausti dėl skyrium gyvenančio atsakovo pasiūlytos nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Tokios būtinybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka suderinama su tėvų lygybės principu, užtikrina nepilnametės dukros interesus, abiejų tėvų teisę vienodai dalyvauti auklėjant dukrą, puoselėti su ja nuolatinį emocinį ryšį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

54. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės 1 409,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

55. Pažymėtina, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 60 procentų, o atsakovo priešieškinis buvo patenkintas 95 procentais, ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimčiai, t. y. atsakovas atlygina 262,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, o ieškovė atlygina 951,08 Eur atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisė iš apeliantės 1 409,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, nors motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė kitaip. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsilepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad tai yra pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimo klaida, tad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patikslintina. Apeliantė nustačiusi neatitikimus skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo (CPK 276 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

57. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, aktualius ginčo klausimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui patikslintina.

58. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, t. y. dėl apeliantės keliamų klausimų, kaip bus vykdoma pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarka, ir kt. apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

60. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. birželio 7 d. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas (DOK-8981)). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. I ketvirtis – bruto 2 161,00 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 809,30 Eur (1,3 × 2 161,00 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias šis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovui nurodant:

„Priteisti atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 951,08 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 8 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda Andrulienė Aušra Maškevičienė Vilija Valantienė