Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. E. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. E. dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5.7. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime už akių nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovas tik deklaratyviai nurodo savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu už akių. Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, įvertino visą pateiktą medžiagą, t. y. įsitikino, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus buvo pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas

6. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

7. CPK 288 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

8. Sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 288 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018 24 punktas). Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėtų būti pagrįstas tokiais argumentais ir įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu pagrįstas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vadinasi, asmens pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir įrodymai turėtų sudaryti rimtą pagrindą manyti, jog byloje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-891-1092/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1289-863/2023).

10. Pažymėtina, jog teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1163-781/2021).

11. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, jog nagrinėjant atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti patikrinta, ar šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat įvertinta, ar atsakovo pareiškime nurodyti argumentai ir (ar) pateikti įrodymai sudaro rimtą pagrindą manyti, jog byloje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Dėl galimybės šioje byloje priimti sprendimą už akių

12. Teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu yra glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą ir (ar) joje atliekamus procesinius veiksmus. Todėl yra svarbu užtikrinti, kad šalis būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuota apie prieš ją pradėtą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas). Tik tokiu atveju būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, o priimtas dėl ginčo baigties sprendimas atitiktų CPK įvirtintą sprendimo už akių instituto paskirtį.

13. Atmestini atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentai, kad teismas nesiėmė visų reikalingų ir galimų veiksmų, jog realiai surastų atsakovą, todėl CPK 123 straipsnio 3 dalies institutas šiuo atveju pritaikytas nepagrįstai, ir kad teismas nepasiūlė ieškovei išnaudoti visas galimybes sužinant atsakovo realią gyvenamąją vietą.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad civilinė byla buvo paskirta nagrinėti teisėjui Michail Volčkov. 2024 m. kovo 13 d. teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas, atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pažymėtina, kad atsakovui ieškinys su priedais bei teismo pranešimas buvo siųsti 2024 m. kovo 13 d. jo faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pašto tarnybos pranešime pažymėta, kad adresatas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. 2024 m. balandžio 2 d. teismas procesinius dokumentus išsiuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu atsakovas jų neatsiėmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nedirba.

15. 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi teismas ieškovei A. M. nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. patikslinti atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, pagal kurią būtų galima įteikti procesinius dokumentus arba informuoti teismą kokiu būdu įteikti procesinius dokumentus atsakovui. Ieškovė A. M. 2024 m. gegužės 2 d. prašyme dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu nurodė, kad jos žiniomis, atsakovo R. E. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau siųstų procesinių dokumentų jis neatsiima. Todėl ieškovė A. M. prašė teismo dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Ir atsižvelgiant į ieškovės prašymą, 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, įpareigojant atsakovą per 30 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2024 m. birželio 12 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

16. 2024 m. liepos 24 d. nutartimi civilinė byla perskirta nagrinėti teisėjai Jurgai Jasmontienei. 2024 m. liepos 29 d. teismas priėmė nutartį, kuria nutarė įteikti atsakovui R. E. procesinius dokumentus vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Teismas nurodė, kad iš gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas R. E. nuo 2013 m. lapkričio 28 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), todėl nėra teisinio pagrindo procesinius dokumentus jam įteikinėti viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad AB Lietuvos paštas nesilaikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino procesinius dokumentus išlaikyti 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamoje vietoje, ieškinį ir jo priedus teismas išsiuntė dar kartą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nurodant, kad neradus adresato nurodytoje gyvenamojoje vietoje, turi būti užtikrinta jo teisė procesinius dokumentus pasiimti pašte per 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. liepos 29 d. atsakovui išsiųsti procesiniai dokumentai, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data – 2024 m. rugpjūčio 2 d., saugojimo terminas – 30 dienų. Atsakovas procesinių dokumentų per nustatytą terminą neatsiėmė ir jie grįžo neįteikti – 2024 m. rugsėjo 5 d. pašto tarnybos pranešime pažymėta, kad adresatas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

17. Teismo pranešime, be kita ko, buvo nurodyta, jog teismas nustatė 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą, per kurį atsakovas privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Taip pat buvo išaiškinta atsiliepimo nepateikimo pasekmė – teismui yra suteikta teisė, esant ieškovės prašymui, įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

18. 2024 m. rugsėjo 3 d. ieškovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, kuriame nurodė, kad prašymą dėl bylos nagrinėjimo priimant sprendimą už akių šalys turi teisę pareikšti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 246 straipsnio 2 dalis), todėl, naudodamasi šia teise, ieškovė pateikė tokį prašymą. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, buvo priimtas sprendimas už akių ir ieškinys tenkintas visiškai.

19. Pažymėtina tai, jog teismas įteikė procesinius dokumentus atsakovui vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

20. Teismas pažymi, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtinoji dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes, teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19–23, 27–28 punktai).

22. Pažymėtina, kad prieš pasinaudodamas galimybe įteikti procesinius dokumentus atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, teismas išnaudojo visas kitas jam protingas prieinamas priemones, t. y. pirmą kartą atsakovui siuntė procesinius dokumentus jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o nepavykus įteikti, siuntė procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (nustatant 7 dienų saugojimo terminą). Ir nepavykus įteikti, kaip jau paminėta, nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bei atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, atsakovui procesinius dokumentus bandė įteikti viešo paskelbimo būdu, bei teikė užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau duomenys apie atsakovo galimą darbovietę nebuvo rasti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų abejoti atsakovo gyvenamąja vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Ir nors atsakovas nurodo, kad jis civilinės bylos iškėlimo metu ir šiuo metu negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tokie argumentai nepašalina atsakovo pareigos elgtis atsakingai ir rūpestingai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis žinojo, jog yra sudaręs su ieškove minėtą rašytinį pasižadėjimą. Atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nes netikrino savo deklaruotos gyvenamosios vietos pašto dėžutės. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovas jau ilgą laiką sąmoningai nenuvyksta atsiimti jam siunčiamų registruotų laiškų, piktybiškai neatsako į ieškovės telefono skambučius, net neperžiūri ieškovės žinučių „Messenger“ programėlėje, nors „Facebook“ socialiniu tinklu, pasak ieškovės, naudojasi. Kaip patvirtina kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (pašto kvitas), dar iki ieškinio pateikimo teismui, atsakovui 2024 m. vasario 21 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą. Ieškovė nurodo, kad jai yra žinoma, kad atsakovo atžvilgiu yra užvesta ne viena vykdomoji byla ir jis sąmoningai ignoruoja siunčiamus dokumentus, visais būdais bandydamas vilkinti laiką.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ėmėsi priemonių atsakovo gyvenamosios ir (ar) darbo vietos adresui nustatyti, išnaudojo galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui, ir, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms (CPK 123 straipsnio 3 dalis), teisėtai pripažino, kad egzistuoja sąlygos priimti sprendimą už akių.

24. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių dėl kompensacijos už turto pagerinimą fakto, kompensacijos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis). Atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių jis neįgyvendino savo procesinių pareigų (atsiliepimo pateikimo), teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, teismui priimant sprendimą už akių nebuvo žinoma, kad atsakovas yra pakeitęs gyvenamąją vietą ir gyvena pas savo sūnų (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad gyventojų registro duomenimis asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nėra paneigti kitų įrodymų. Duomenų apie tai, jog atsakovas buvo pakeitęs gyvenamąją vietą ir (ar) buvo oficialiai dirbantis, byloje nėra ir teismas tokių aplinkybių nenustatė. Vien tai, kad atsakovas teismo procesinių dokumentų faktiškai negavo, savaime nesuponuoja, jog jam siųsti procesiniai dokumentai aukščiau nurodytu adresu negalėjo būti įteikti ir nepreziumuoja buvus neteisėtą įteikimo procedūrą.

25. Teismas konstatuoja, jog nenustačius CPK 285 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų netenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, šioje byloje galėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, bei ieškovei prašant priimti sprendimą už akių.

Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

26. Kaip minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

27. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

28. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė naujų įrodymų, tačiau byloje esančių įrodymų pagrindu nurodė argumentus, kurie, atsakovo manymu, kelia pagrįstų abejonių sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip jau minėta, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad teismui turėjo būti neįmanoma pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti, iš dalies patenkinti ar atmesti ieškinio reikalavimą, nes bylos aplinkybės buvo prieštaringos, su ieškiniu pateikta tik dalis mokėjimo dokumentų, įrodančių tam tikrų sumų investavimą į turtą, ieškovės duomenys pateikti fragmentiškai, jie nebuvo susisteminti (nėra aiškiai suskaičiuota pavedimais, čekiais pervestų įvairiems asmenims už statybines medžiagas ir atliktus darbus pinigų suma; dalis pinigų mokėjimo pavedimais pervesta pačiai ieškovei į jos asmeninę sąskaitą, todėl lieka neaišku, ar šie duomenys nesidubliuoja). Taip pat atsakovas nurodo, kad jis pripažįsta dalį ieškinyje nurodytų piniginių sumų, kurios buvo ieškovės panaudotos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui (apskardintas kaminas, nupirkti ir sumontuoti nauji langai, atlikti vandentiekio darbai, supirkta dalis santechnikos prekių, išbetonuotos balkono grindys ir namo grindys, pradėtos tinkuoti namo sienos, atlikta nauja elektros prietaisų instaliacija, pradėtas vedžioti grindinis šildymas (šildymo įrenginys nenupirktas ir nepajungtas)). Teismo nuomone, su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

31. Nagrinėjamu atveju, teismas formaliai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.

32. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija paties fakto, kad ieškovė investavo savo pinigines lėšas į atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą, atliko tam tikrus gyvenamojo namo pagerinimo darbus, taip pat neginčija, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, t. y. 2021 m. balandžio 9 d. rašytinis pasižadėjimas, tačiau nesutikimą su teismo sprendimu už akių grindžia tuo pagrindu, kad su ieškiniu pateikta tik dalis mokėjimo dokumentų, taip pat nurodo, kad jis pripažįsta dalį ieškinyje nurodytų piniginių sumų, kurios buvo ieškovės panaudotos gyvenamojo namo įrengimui, nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar preliminariai ieškovės įvardinta 50 000 Eur suma yra pilnai (ar iš dalies) pagrįsta ieškovės papildomai pateiktais mokėjimo pavedimais, sąskaitomis-faktūromis, nesiaiškino aplinkybių, ar ši, tik preliminariai nurodyta suma, pilnai buvo investuota į turtą, ar buvo gyvenamajame name pilnai pakeista santechnika, pilnai įrengtas grindinis šildymas, sumontuojant šildymo įrenginį, pilnai įruošta (užbaigta) namo vidaus apdaila, kaip tai buvo tariamasi rašant pasižadėjimą.

33. Iš ieškinio ir jo priedų, ieškovo atsiliepimo į pareiškimą nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas susitarė dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto bei atsakovo įsipareigojimo parduoti savo dukrai A. M. (ieškovei) gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir 12 arų posodybiniu žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 2013 m. ieškovė ir atsakovas sudarė žodinį susitarimą, kad A. M. savo lėšomis pagerins tėvui priklausantį gyvenamąjį namą ir šį turtą atsakovas ieškovei padovanos arba parduos. Remiantis šalių susitarimu, ieškovė A. M. laikotarpiu nuo 2013 iki 2021 metų atliko ginčo turto pagerinimo darbus. A. M. ir R. E. 2021 m. balandžio 9 d. pasirašė rašytinį pasižadėjimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo parduoti savo dukrai A. M. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir 12 arų posodybiniu žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pasižadėjimu R. E. patvirtino, kad A. M. už savo asmenines lėšas pakeitė gyvenamojo namo langus, stogą, elektros instaliaciją, santechniką, sumokėjo už namo vidaus apdailos darbus ir jos investuota į nekilnojamąjį turtą pinigų suma iki 2021 m. balandžio 9 d. sudaro 50 000 Eur.

34. Be kita ko, faktą, kad atsakovas ir ieškovė susitarė dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo ir tai, kad buvo atlikti turto pagerinimo darbai, patvirtina ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2021 m. balandžio 9 d. rašytinis pasižadėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovas pasižada ieškovei parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir taip pat, kad ieškovė už savo asmenines lėšas pakeitė gyvenamojo namo langus, stogą, elektros instaliaciją, santechniką, sumokėjo už namo vidaus apdailos darbus ir jos investuota į nekilnojamąjį turtą pinigų suma iki 2021 m. balandžio 9 d. sudaro 50 000 Eur; reikalavimas dėl pinigų grąžinimo, iš kurio matyti, kad 2024 m. vasario 21 d. ieškovė raštu, išsiųstu registruotu laišku, kreipėsi į atsakovą su reikalavimu dėl pinigų grąžinimo (reikalavimu atsakovas buvo prašomas ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas pateikti detalų skolos – 50 000 Eur sumos – grąžinimo grafiką); kvitai; sąskaitos faktūros; atliktų darbų planai; fotonuotraukos; banko pavedimai, pagrindžiantys, jog laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2021 m. ieškovės lėšomis buvo atliekami atsakovui priklausančio turto pagerinimo darbai (2013 m. atlikta stogo renovacija, pakeista dalis langų; 2014 m. atlikti namo sienų griovimo darbai, nuimtas senas tinkas; pakeista dalis langų; 2017 m. name įrengtas vandentiekis, atlikti santechnikos, elektros montavimo, instaliavimo darbai, išbetonuotos grindys, išvedžiotas grindinis šildymas, sumontuotos sąramos, naujai įrengtas vonios kambarys, name pakeistos durys, išdidintos langų ertmės, sudėti nauji langai, apskardintas kaminas; 2018 m. atlikti elektros instaliavimo darbai, pirkti langai, atlikta balkono renovacija, sienų tinkavimas ir kt.); ir paties atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės dėl jo turto pagerinimo ieškovės piniginėmis lėšomis, atliktų / neatliktų darbų įvardijimo.

35. Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovas ginčija 2021 m. balandžio 9 d. rašytiniame pasižadėjime sutartą 50 000 Eur sumą ir nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar preliminariai ieškovės įvardinta 50 000 Eur suma yra pilnai (ar iš dalies) pagrįsta ieškovės papildomai pateiktais mokėjimo pavedimais, sąskaitomis-faktūromis, bei nesiaiškino aplinkybių, ar ši suma pilnai buvo investuota į turtą, ar buvo gyvenamajame name atlikti pagerinimo darbai, kaip tai buvo tariamasi rašant pasižadėjimą, iš byloje pateikto rašytinio pasižadėjimo nustatyta, jog A. M. už savo asmenines lėšas pakeitė gyvenamojo namo langus, stogą, elektros instaliaciją, santechniką, sumokėjo už namo vidaus apdailos darbus ir jos investuota į nekilnojamąjį turtą preliminari pinigų suma iki 2021 m. balandžio 9 d. sudaro 50 000 Eur. Tai patvirtino ir pats R. E. pasirašydamas pasižadėjimą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nesutiktina su pareiškime atsakovo pateiktais argumentais, nes pasirašydamos minėtą rašytinį pasižadėjimą sutarties šalys aiškiai išreiškė savo valią susitardamos dėl atliktų darbų masto ir jo įvertinimo pinigine išraiška. Atmestini atsakovo argumentai, kad nurodyta suma yra preliminari ir nepagrįsta, ir kad namo vidaus apdaila nebuvo įruošta, kad nebuvo pakeista santechnika ir kt., nes tai paneigia byloje esantys rašytiniai ir kiti įrodymai. Kaip minėta, byloje esantys kvitai, sąskaitos faktūros, atliktų darbų planai, banko pavedimai, fotonuotraukos patvirtina aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2021 m. ieškovės piniginėmis lėšomis buvo atliekami atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo darbai. Tai pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė nurodo, jog į atsakovo turtą faktiškai investavo didesnę nei 50 000 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis čekių nėra išlikę, o už dalį paslaugų nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, ieškovė pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti tą sumą, kuri yra užfiksuota šalių pasirašytame pasižadėjime, t. y. 50 000 Eur. Iš rašytinio pasižadėjimo teksto galima daryti pagrįstą išvadą, kad sutarta suma buvo jau už atliktus darbus, o 50 000 Eur suma įvardijama kaip preliminari būtent tai sutarties pasirašymo datai, kokią susitarė abi sutarties šalys, įvertindamos ieškovės finansinį indėlį į jau atliktus atsakovui priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo darbus.

36. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodoma, kad, nors ieškinyje buvo teigiama, jog atsakovas, šalių santykiams tapus konfliktiškiems, atsisakė ieškovei pagal pasirašytą pasižadėjimą turtą padovanoti arba parduoti, iš pasižadėjimo turinio matyti, kad šalys pasižadėjimo surašymo metu net nesitarė, kad turtas ateityje turi būti padovanotas (perleistas neatlygintinai) ieškovei. Teismas nustatė, jog rašytiniame pasižadėjime nurodyta: „Aš, R. E. <...> pasižadu gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir 12 a. posodybiniu žemės sklypu <...> po paveldėjimo dokumentų sutvarkymo ir pridavimo registrų centrui, bendru sutarimu parduoti savo dukrai A. M. <...>, kuris visas paveldėjimo ir nekilnojamojo turto įregistravimo dokumentų tvarkymo išlaidas finansuos iš savo asmeninės sąskaitos. Kitu atveju privalėsiu padengti visas A. M. patirtas finansines išlaidas teismo nustatyta tvarka.“ Teismo vertinimu, laikytina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis įsigyti iš atsakovo nekilnojamąjį turtą, nes rašytiniame pasižadėjime šalys susitarė dėl ieškovės atliktų darbų ir įvertino juos finansine išraiška, bei numatė sąlygą, kad atsakovas pasižada parduoti nekilnojamąjį turtą ieškovei. Šioje nagrinėjamoje byloje, teismo sprendimu už akių ieškovei priteista 50 000 Eur kompensacija už atsakovui priklausančio turto pagerinimą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įrodymus ir faktines aplinkybes, o rašytinis pasižadėjimas ir šalių sutarta sąlyga dėl atsakovo įsipareigojimo turtą parduoti ieškovei (savo dukrai), patvirtina aplinkybes, kodėl ieškovė investavo savo pinigines lėšas būtent į atsakovo (savo tėvo) gyvenamojo namo pagerinimą, t. y. tikėjosi šį turtą iš atsakovo įsigyti. Teismo sprendimu už akių priteista suma už atliktus atsakovui priklausančio turto pagerinimo darbus, už kuriuos jis liko skolingas ieškovei jų susitartą sumą, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės, todėl teismas dėl šio atsakovo argumento plačiau nepasisako.

37. Teismas konstatuoja, kad pareiškime atsakovas nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nenurodė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, ir kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti byloje esančius duomenis, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių.

38. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad šioje byloje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

39. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287, 288, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti atsakovo R. E. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.