- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-1174-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00535-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. E.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. E. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. E. dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. E. dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo. Teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi – priteisė ieškovei iš atsakovo 50 000 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą ir 1 755,72 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas R. E. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimą grindė šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Atsakovas apie ieškovės inicijuotą teisminį procesą dėl reikalaujamos kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą nieko nežinojo, nes negavo jokių procesinių dokumentų iš teismo. Atsakovas civilinės bylos iškėlimo metu ir šiuo metu negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) , nes gyvena pas sūnų (duomenys neskelbtini), savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nebūna, todėl jo nepasiekė tuo adresu jam siunčiami teismo procesiniai dokumentai, jis taip pat nesilanko ir nebaigtame įrenginėti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jam buvo siųsti procesiniai dokumentai. Atsakovas faktiškai (realiai) negavo nei ieškinio, nei sprendimo už akių, ir apie bylą nieko nežinojo iki tol, kol jo atstovei buvo leista susipažinti su elektronine bylos medžiaga. Teismas nepasiūlė ieškovei išnaudoti visas galimybes sužinant atsakovo realią gyvenamąją vietą, kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo adresus bei nurodyti teismui, kokiu kitu procesinių dokumentų įteikimo būdu įteikti atsakovui procesinius dokumentus.
2.2. Nagrinėjant bylą buvo pažeistas rungtyniškumo principas, nes teismas, negavęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį, nežinojo atsakovo argumentų dėl pateikto ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovei yra priimtina galimybė ginčą užbaigti taikos sutartimi, tačiau teismas nepasirūpino, kad ieškovė išnaudotų visas galimybes sužinant atsakovo realią gyvenamąją vietą, kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo adresus bei nurodytų teismui, kokiu kitu procesinių dokumentų įteikimo būdu įteikti atsakovui procesinius dokumentus.
2.3. Teismui byloje nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimą už akių, nes bylos aplinkybės buvo prieštaringos, su ieškiniu pateikta tik dalis mokėjimo dokumentų, įrodančių tam tikrų sumų investavimą į turtą, ieškovės duomenys pateikti fragmentiškai, jie nebuvo susisteminti (nėra aiškiai suskaičiuota pavedimais, čekiais pervestų įvairiems asmenims už statybines medžiagas ir atliktus darbus pinigų suma; dalis pinigų mokėjimo pavedimais pervesta pačiai ieškovei į jos asmeninę sąskaitą, todėl lieka neaišku, ar šie duomenys nesidubliuoja), todėl teismui turėjo būti neįmanoma pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti, iš dalies patenkinti ar atmesti ieškinio reikalavimą. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, iš esmės šiame šalių pasižadėjime nurodytos preliminariai įvardintos 50 000 Eur pinigų sumos nekvestionavo, visą pasižadėjime nurodytą sumą priteisė iš atsakovo, nors privalėjo aiškintis aplinkybes, ar ši, tik preliminariai nurodyta suma, pilnai buvo investuota į turtą, ar buvo gyvenamajame name pilnai pakeista santechnika, pilnai įrengtas grindinis šildymas, sumontuojant šildymo įrenginį, pilnai užbaigta namo vidaus apdaila, kaip tai buvo tariamasi rašant pasižadėjimą.
Atsiliepimas
2. Ieškovė A. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Teismo sprendimas už akių priimtas 2024 m. rugsėjo 17 d., tuo tarpu atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas 2025 m. sausio 20 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 1 dalyje numatytą naikinamąjį pareiškimo padavimo terminą.
Atsiliepimas
3.2. Nesutiktina su atsakovo argumentais, jog teismas nesiėmė visų reikalingų ir galimų veiksmų, kad realiai surastų atsakovą. Ieškinys su priedais bei teismo pranešimas atsakovui buvo siųsti jo faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai taip pat buvo siųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau ir šiuo adresu atsakovas jų neatsiėmė. Teismas taip pat tikrino teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie R. E. darbovietę, gautas SODRA išmokas ir kt., kuriose galėtų būti nurodyti kiti atsakovo kontaktai, tačiau informacinėje sistemoje duomenų rasta nebuvo. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad neturėjo galimybės gauti procesinius dokumentus, kurie jam buvo siunčiami registruotu paštu. Be to, ieškovei yra žinoma, kad bylos iškėlimo metu atsakovas gyveno adresu (duomenys neskelbtini). ir išsikraustė pas sūnų tik tada, kai sužinojo apie antstolio pradėtas vykdymo procedūras. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, teismas išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus įstatymo nustatyta tvarka.
3.3. Atsakovo pareiškime dėstomi išvedžiojimai apie tai, kad nurodyta 50 000 Eur suma yra preliminari ir nepagrįsta, kad namo vidaus apdaila nebuvo atlikta, kad nebuvo pakeista santechnika ir kt. prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kartu su ieškiniu pridėti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad 2021 m. balandžio 9 d. R. E. pasirašė rašytinį pasižadėjimą parduoti savo dukrai A. M. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir 12 arų po sodybiniu žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pasižadėjime R. E. taip pat patvirtino, kad A. M. už savo asmenines lėšas pakeitė gyvenamojo namo langus, stogą, elektros instaliaciją, santechniką, sumokėjo už namo vidaus apdailos darbus, ir jos investuota į nekilnojamąjį turtą pinigų suma iki 2021 m. balandžio 9 d. sudaro 50 000 Eur. Remiantis nurodytu susitarimu, ieškovė pagrįstai tikėjosi įsigyti iš atsakovo nekilnojamąjį turtą, todėl jį iš esmės pagerino savo asmeninėmis lėšomis. Kaip minėta, byloje esantys kvitai, sąskaitos faktūros, atliktų darbų planai, banko pavedimai, fotonuotraukos neabejotinai patvirtina faktą, jog laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2021 m. ieškovės iniciatyva ir lėšomis buvo atliekami esminiai atsakovui priklausančio turto pagerinimo darbai. Šalių santykiams tapus konfliktiškiems ir atsakovui atsisakius dovanoti arba parduoti nekilnojamąjį turtą, ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensacijos už savo investuotas lėšas į atsakovo turtą. Ieškovė į atsakovo turtą faktiškai investavo didesnę nei 50 000 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis čekių nėra išlikę, o už dalį paslaugų nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, ieškovė pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti tą sumą, kuri yra užfiksuota šalių pasirašytame pasižadėjime, t. y. 50 000 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime už akių nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovas tik deklaratyviai nurodo savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu už akių. Teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, įvertino visą pateiktą medžiagą, t. y. įsitikino, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus buvo pagrindas priimti tokį sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas Tauragės rūmai 2025 m. vasario 13 d. nutartimi netenkino atsakovo R. E. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prieš priimant sprendimą už akių, buvo imtasi visų protingų ir prieinamų priemonių atsakovo gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresui nustatyti, teismas išnaudojo galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui, ir, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms (CPK 123 straipsnio 3 dalis), teisėtai pripažino, kad egzistuoja sąlygos priimti sprendimą už akių. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad:
5.1. Prieš pasinaudodamas galimybe įteikti procesinius dokumentus atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, teismas išnaudojo visas kitas jam protingas prieinamas priemones, t. y. pirmą kartą atsakovui siuntė procesinius dokumentus jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o nepavykus įteikti, siuntė procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (nustatant 7 dienų saugojimo terminą). Nepavykus įteikti, kaip jau paminėta, nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bei atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, atsakovui procesinius dokumentus bandė įteikti viešo paskelbimo būdu, bei teikė užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau duomenys apie atsakovo galimą darbovietę nebuvo rasti.
5.2. Asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta tol, kol šie duomenys nėra paneigti kitų įrodymų. Duomenų apie tai, jog atsakovas buvo pakeitęs gyvenamąją vietą ir (ar) buvo oficialiai dirbantis, byloje nėra ir teismas tokių aplinkybių nenustatė - byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų abejoti atsakovo gyvenamąja vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Ir nors atsakovas nurodo, kad jis civilinės bylos iškėlimo metu ir šiuo metu negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tokie argumentai nepašalina atsakovo pareigos elgtis atsakingai ir rūpestingai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis žinojo, jog yra sudaręs su ieškove minėtą rašytinį pasižadėjimą. Vien tai, kad atsakovas teismo procesinių dokumentų faktiškai negavo, savaime nesuponuoja, jog jam siųsti procesiniai dokumentai aukščiau nurodytu adresu negalėjo būti įteikti ir nepreziumuoja buvus neteisėtą įteikimo procedūrą.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovė nurodo, kad atsakovas jau ilgą laiką sąmoningai nenuvyksta atsiimti jam siunčiamų registruotų laiškų, piktybiškai neatsako į ieškovės telefono skambučius, net neperžiūri ieškovės žinučių „Messenger“ programėlėje, nors „Facebook“ socialiniu tinklu, pasak ieškovės, naudojasi. Kaip patvirtina kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (pašto kvitas), dar iki ieškinio pateikimo teismui, atsakovui 2024 m. vasario 21 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą. Ieškovė nurodo, kad jai yra žinoma, kad atsakovo atžvilgiu yra užvesta ne viena vykdomoji byla ir jis sąmoningai ignoruoja siunčiamus dokumentus, visais būdais bandydamas vilkinti laiką.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškime atsakovas nenurodė aplinkybių bei nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nenurodė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, ir kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti byloje esančius duomenis, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių ir kad būtų rimtas pagrindas manyti, kad šioje byloje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Šią išvadą motyvavo tuo, kad:
6.1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (kvitų, sąskaitų faktūrų, atliktų darbų planų, banko pavedimų, fotonuotraukų ir kt.) bei pateikto rašytinio pasižadėjimo nustatyta, jog ieškovė už savo asmenines lėšas pakeitė gyvenamojo namo langus, stogą, elektros instaliaciją, santechniką, sumokėjo už namo vidaus apdailos darbus ir jos investuota į nekilnojamąjį turtą preliminari pinigų suma iki 2021 m. balandžio 9 d. sudaro 50 000 Eur. Tai patvirtino ir pats R. E. pasirašydamas pasižadėjimą. Tuo tarpu atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepagrindė jų jokiais įrodymais, kas sudarytų pagrindą spręsti apie priimto sprendimo už akių neteisėtumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) R. E. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 13 d. priimta nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovas apie ieškovės inicijuotą teisminį procesą dėl reikalaujamos kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą nieko nežinojo, nes negavo jokių procesinių dokumentų iš teismo. Nors bylos duomenimis atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiusti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pačiam atsakovui realiai jokie teismo siunčiami dokumentai nei karto nebuvo įteikti, procesiniai dokumentai būdavo sugrąžinami teismui, atžymint, kad dokumentai neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Tuo tarpu, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą. Teismas nesiėmė visų reikalingų ir galimų veiksmų, kad realiai surastų atsakovą, todėl CPK 123 straipsnio institutas šiuo atveju pritaikytas nepagrįstai. Teismas nepasiūlė ieškovei išnaudoti visas galimybes sužinant atsakovo realią gyvenamąją vietą, kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir būdus įteikti atsakovui procesinius dokumentus. Teismas privalėjo pareikalauti iš ieškovės, kad ji pateiktų įrodymus, kurie pagrįstų jos teiginius, kad atsakovas sąmoningai ignoruoja priimti jam siunčiamus ieškovės ar teismo procesinius dokumentus. Nors ieškovė yra kilusi iš daugiavaikės šeimos, ji nebandė susisiekti su savo broliais, nebandė surasti atsakovo per savo artimus giminaičius ir sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad atsakovas elgėsi procesiškai pasyviai ir, nors žinojo apie ieškovės pateiktą ieškinį ir jam iškeltą bylą teisme, sąmoningai nepateikė procesinio dokumento. Byloje nustatyta tik tai, kad atsakovas nei karto nebuvo realiai informuotas apie teismo procesą, o procesinių dokumentų palikimas pašte, paliekant pranešimą atsakovo gyvenamojoje vietoje, savo esme yra įteikimo fikcija.
7.2. Ieškovė, teikdama ieškinį dėl kompensacijos iš atsakovo už jo nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo ir reikalaudama iš atsakovo 50 000 Eur, iš esmės vadovavosi ieškovės ir atsakovo pasirašytu pasižadėjimu parduoti nekilnojamąjį turtą ir šiame dokumente nurodyta ieškovės bendra preliminaria investuota pinigų suma - 50 000 Eur. Tačiau teismas net nebandė aiškintis, ar preliminariai ieškovės įvardinta suma yra pilnai (ar iš dalies) pagrįsta ieškovės papildomai pateiktais mokėjimo pavedimais, sąskaitomis faktūromis. Teismas privalėjo aiškintis aplinkybes, ar ši, tik preliminariai nurodyta, suma pilnai buvo investuota į turtą, ar buvo gyvenamajame name pilnai pakeista santechnika, pilnai įrengtas grindinis šildymas, sumontuojant šildymo įrenginį, pilnai įruošta (užbaigta) namo vidaus apdaila, kaip tai buvo tariamasi rašant pasižadėjimą. Iš teismui kartu su ieškiniu pateiktų namo vidaus patalpų nuotraukų visiškai akivaizdžiai matyti, kad namo vidaus apdaila nebuvo įruošta, nėra pilnai įrengtas grindinis šildymas, pajungiant šildymo katilą ir pan. Esant tokioms civilinės bylos aplinkybėms, teismas neturėjo galimybės teisingai išnagrinėti bylos ir pasisakyti dėl bylos esmės, todėl teismo priimtas sprendimas už akių negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
7. Ieškovė A. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeista; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovas visiškai neteisus teigdamas, jog nebuvo išnaudotos galimybės sužinant atsakovo realią gyvenamąją vietą ir teismas nesiėmė visų reikalingų veiksmų, kad surastų atsakovą. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl teismo atliktų veiksmų, siekiant atsakovą informuoti apie pradėtą teisminį procesą, akivaizdu, jog teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nes netikrino savo deklaruotos gyvenamosios vietos pašto dėžutės ir visais būdais vengė bendravimo su ieškove. Be to, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenis deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tad, oficialiai deklaruodamas gyvenamąją vietą, fizinis asmuo tuo pačiu prisiima tam tikrus įsipareigojimus kitų viešųjų ir privačių institucijų bei organizacijų atžvilgiu. Vienas iš svarbių iš deklaravimo pareigos kylančių įsipareigojimų yra įsipareigojimas komunikuoti per nurodytą adresą. Tad, deklaruodamas gyvenamąją vietą, asmuo tuo pačiu įsipareigoja priimti paštą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Įstatyme numatytas trisdešimties dienų terminas yra daugiau nei pakankamas, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo patikrintų savo paštą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas teismo procesinių dokumentų faktiškai negavo, savaime nereiškia, jog jam siųsti procesiniai dokumentai jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu negalėjo būti įteikti ir neįrodo, kad dokumentų įteikimo procedūra buvo neteisėta.
8.2. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus rašytinio pasižadėjimo tekstą, kitus byloje esančius įrodymus, teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad sutarta 50 000 Eur suma buvo jau už atliktus darbus ir ši suma įvardijama kaip preliminari būtent tai sutarties pasirašymo datai, kokią susitarė abi sutarties šalys, įvertindamos ieškovės finansinį indėlį į jau atliktus atsakovui priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo darbus. Tuo tarpu pareiškime atsakovas nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nenurodė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, ir kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti byloje esančius duomenis, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo R. E. pareiškimas dėl 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
11. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
12. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
13. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirajame skunde apeliantas (atsakovas) įrodinėjo abi aplinkybes, kurios, anot jo, sudaro pagrindą 2024 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą už akių panaikinti, t. y. (i) procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo tinkamai įteikti, t. y. nebuvo apskritai įteikti, dėl ko pastarasis negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesine teise ir pateikti atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus; (ii) pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagą ir nepagrįstai šalių 2021 m. balandžio 9 d. pasižadėjime preliminariai nurodytos 50 000 Eur sumos nekvestionavo ir nesiaiškino, ar ši suma buvo pilnai investuota į nekilnojamąjį turtą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui tinkamumo
14. Apelianto (atsakovo) R. E. manymu, byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį civilinį procesą. Atsakovas nurodo, kad apie ieškovės inicijuotą teisminį procesą dėl reikalaujamos kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą nieko nežinojo, nes realiai negavo jokių procesinių dokumentų iš teismo. Atsakovo teigimu, civilinės bylos iškėlimo metu ir šiuo metu jis negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nes gyvena pas sūnų (duomenys neskelbtini). Savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nebūna, todėl jo nepasiekė tuo adresu jam siunčiami teismo procesiniai dokumentai, jis taip pat nesilanko ir nebaigtame įrenginėti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jam buvo siųsti procesiniai dokumentai. Atsakovas negavo nei ieškinio, nei sprendimo už akių ir apie bylą nieko nežinojo. Tuo tarpu, teismas, anot apelianto, nesiėmė visų reikalingų ir galimų veiksmų, kad realiai surastų atsakovą – ieškovei nebuvo pasiūlyta išnaudoti visas galimybes sužinant atsakovo realią gyvenamąją vietą, kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo adresus bei nurodyti teismui, kokiu kitu CPK numatytu procesinių dokumentų įteikimo būdu įteikti atsakovui procesinius dokumentus. Todėl CPK 123 straipsnio institutas, atsakovo nuomone, šiuo atveju pritaikytas nepagrįstai, o procesinių dokumentų palikimas pašte, paliekant pranešimą atsakovo gyvenamojoje vietoje, savo esme yra įteikimo fikcija.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytai išvadai, jog prieš priimant sprendimą už akių, buvo imtasi visų protingų ir prieinamų priemonių atsakovo gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresui nustatyti, buvo išnaudotos visos protingos galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui, įteikiant procesinius dokumentus buvo laikytasi CPK nustatytų reikalavimų ir procedūrų ir, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms (CPK 123 straipsnio 3 dalis), teismas teisėtai pripažino, kad egzistuoja sąlygos priimti sprendimą už akių.
- 2024 m. kovo 13 d., priėmus ieškinį, atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti; ieškinys su priedais bei teismo pranešimas tą pačią dieną buvo išsiųsti atsakovui jo žinomos faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismo siųstos korespondencijos adresatas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą;
- 2024 m. balandžio 2 d. teismas procesinius dokumentus išsiuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu atsakovas jų neatsiėmė; byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ėmęsis veiksmų ir priemonių pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. išviešinti kitą, negu deklaravo, savo gyvenamąją vietą;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nedirba;
- 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi teismas ieškovei A. M. nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, pagal kurią būtų galima įteikti procesinius dokumentus arba informuoti teismą, kokiu būdu įteikti procesinius dokumentus atsakovui;
- Ieškovė 2024 m. gegužės 2 d. prašyme dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu nurodė, kad jos žiniomis, atsakovo R. E. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)., tačiau siųstų procesinių dokumentų jis neatsiima. Todėl ieškovė prašė teismo dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu;
- Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, įpareigojant atsakovą per 30 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė;
- 2024 m. liepos 29 d. teismas priėmė nutartį, kuria nutarė įteikti atsakovui R. E. procesinius dokumentus vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Teismas nurodė, kad iš gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas R. E. nuo 2013 m. lapkričio 28 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), todėl nėra teisinio pagrindo procesinius dokumentus jam įteikinėti viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad AB Lietuvos paštas nesilaikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino procesinius dokumentus išlaikyti 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamoje vietoje, ieškinį ir jo priedus teismas išsiuntė dar kartą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nurodant, kad neradus adresato nurodytoje gyvenamojoje vietoje, turi būti užtikrinta jo teisė procesinius dokumentus pasiimti pašte per 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. liepos 29 d. atsakovui išsiųsti procesiniai dokumentai, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data – 2024 m. rugpjūčio 2 d., saugojimo terminas – 30 dienų. Atsakovas procesinių dokumentų per nustatytą terminą neatsiėmė ir jie grįžo neįteikti – 2024 m. rugsėjo 5 d. pašto tarnybos pranešime pažymėta, kad adresatas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.
17. Nurodyti pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai suponuoja pagrįstą išvadą, kad teismas vadovavosi CPK nustatytu procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimu ir ėmėsi visų būtinų ir protingų veiksmų, siekiant atsakovą informuoti apie jo atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, teisėtai ir pagrįstai, prieš priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi CPK 123 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
18. Laikytini nepagrįstais atsakovo argumentai, jog nagrinėjamu atveju teismas neišnaudojo visų galimybių informuoti atsakovą apie prieš jį pradėtą civilinį procesą, t. y. anot atsakovo, ieškovė turėjo būti įpareigota išnaudoti visas galimybes, sužinant atsakovo realią gyvenamąją vietą, tame tarpe ir kreiptis į gimines, siekiant sužinoti atsakovo buvimo / gyvenamąją vietą.
19. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų abejoti atsakovo gyvenamąja vieta, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kaip ir alternatyvia jo buvimo vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo siųsti teismo procesiniai dokumentai. Priešingai, ieškovė teismui nurodė, kad atsakovas sąmoningai ir piktybiškai neatsiima jam siunčiamų registruotų laiškų, taip pat neatsako į ieškovės telefono skambučius, neperžiūri ieškovės žinučių „Messenger“ programėlėje, nors „Facebook“ socialiniu tinklu, pasak ieškovės, naudojasi. Šias ieškovės nurodytas aplinkybės šioje bylos proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip objektyvius, turint omenyje, kad šalių santykiai yra gana konfliktiški, vertinant ir tai, kad šio ginčo šalys negali išspręsti tarpusavyje, nesikreipiant į teismą.
20. Antra, kaip visiškai teisingai pastebėjo ieškovė savo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą, Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys oficialiai deklaruodami savo gyvenamąją vietą, prisiima ir tam tikrus su tuo susijusius įsipareigojimus viešųjų ir privačių asmenų / institucijų atžvilgiu, tame tarpe ir iš deklaravimo pareigos kylančius įsipareigojimus – komunikuoti per nurodytą / deklaruotą gyvenamosios vietos adresą (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnis, CPK 123 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą (adresu (duomenys neskelbtini)), turi prisiimti ir atsakomybę dėl jam siųstos korespondencijos (teismo procesinių dokumentų) neatsiėmimo bei su tuo susijusias pasekmes, o neperkelti teismui / ieškovei pareigos ieškoti atsakovą, susižinoti kitas galimas atsakovo buvimo vietas / gyvenamosios vietos adresus.
21. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovas vengia atsiimti pašto siuntas ir dėl to, kad jo atžvilgiu yra užvesta ne viena vykdomoji byla, patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), aplinkybės dėl atsakovo atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų pasitvirtino. Tad ir šie duomenys papildomai sustiprina teismo poziciją, kad atsakovas, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai, kas reiškia, kad siunčiami ir antstolių procesiniai dokumentai, nesirūpindamas jam siunčiamų dokumentų atsiėmimu, nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus, sąžiningai savo teisėmis besirūpinantis asmuo.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).
23. Taigi, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (CPK 123 straipsnio 3 dalimi), taip pat ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, įvertinus pirmosios instancijos teismo veiksmus, siekiant informuoti atsakovą apie jo atžvilgiu pradėtą civilinį procesą (šie veiksmai detalia aptarti tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, tiek ir šioje nutartyje), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų dėl tinkamo atsakovo informavimo apie jo atžvilgiu pradėtą civilinį procesą.
24. Papildomai pažymėtina, kad toks aplinkybių vertinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tinkamu pripažintas dokumentų įteikimas byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, pareiškėjo (fizinio asmens) deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kai dokumentus buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, o ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-316/2008). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės neginčija fakto, kad ieškovė investavo savo pinigines lėšas į atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą; taip pat neneigia, kad tarp šalių buvo sudarytas ir atsakovo pasirašytas, taip išreiškiant jo valią, rašytinis dokumentas - 2021 m. balandžio 9 d. sutartis / rašytinis pasižadėjimas, tačiau atsakovas tvirtina, kad teismas nesiaiškino, ar rašytiniame pasižadėjime preliminariai įvardinta 50 000 Eur suma yra pilnai pagrįsta, t. y. ar ši suma buvo pilnai investuota į turtą (ar gyvenamajame name pilnai buvo pakeista santechnika, pilnai įrengtas grindinis šildymas, sumontuojant šildymo įrenginį, pilnai įruošta (užbaigta) namo vidaus apdaila, kaip tai buvo tariamasi rašant pasižadėjimą ir pan.
27. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nori pažymėti, kad atskirojo skundo motyvai šioje dalyje (dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimui už akių) yra iš esmės identiški atsakovo motyvams, nurodytiems ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, į kuriuos pirmosios instancijos teismas detaliai ir argumentuotai atsakė, įvertinęs byloje esančius duomenis.
28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas susitarė dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto bei atsakovo įsipareigojimo parduoti savo dukrai A. M. (ieškovei) gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir 12 arų posodybiniu žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas 2013 metais sudarė žodinį susitarimą, kad A. M. savo lėšomis pagerins tėvui priklausantį gyvenamąjį namą ir šį turtą atsakovas ieškovei parduos. Remiantis šalių susitarimu, ieškovė A. M. laikotarpiu nuo 2013 iki 2021 metų atliko ginčo turto pagerinimo darbus. A. M. ir R. E. 2021 m. balandžio 9 d. pasirašė rašytinį pasižadėjimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo parduoti savo dukrai gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir 12 arų posodybiniu žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju itin svarbu pažymėti, jog minėtu Pasižadėjimu R. E. patvirtino, kad A. M. už savo asmenines lėšas pakeitė gyvenamojo namo langus, stogą, elektros instaliaciją, santechniką, sumokėjo už namo vidaus apdailos darbus ir jos investuota į nekilnojamąjį turtą pinigų suma iki 2021 m. balandžio 9 d. sudaro 50 000 Eur.
29. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą Pasižadėjime nurodytą preliminarią 50 000 Eur sumą priteisė iš atsakovo, nesiaiškindamas ir nevertindamas aplinkybių, ar visa ši suma buvo panaudota nekilnojamojo turto pagerinimui, nors bylos duomenys – vidaus patalpų fotonuotraukos patvirtina, kad namo vidaus apdaila nebuvo įruošta, nėra pilnai įrengtas grindinis šildymas, pajungiant šildymo katilą ir pan., dėl to teismo priimtas sprendimas už akių negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, tačiau su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
30. Kaip jau buvo minėta, abiejų šalių pasirašytame Pasižadėjime nurodyti konkretūs ieškovės atlikti nekilnojamojo turto pagerinimo darbai – pakeisti namų langai, stogas, elektros instaliacija, santechnika, įruošta namų apdaila. Šiuos atliktus darbus atsakovas neginčijo, priešingai – patvirtino tai, 2021 m. balandžio 9 d. pasirašydamas Pasižadėjimą. Ir nors šie pagerinimo darbai galimai galėjo būti atlikti ne pilna apimtimi, tačiau šiuo atveju svarbus aspektas yra tas, jog pats atsakovas, pasirašydamas Pasižadėjimą, patvirtino, kad Pasižadėjimo pasirašymo dienai – 2021 m. balandžio 9 d. – jame nurodytiems nekilnojamojo turto pagerinimo darbams buvo išleista 50 000 Eur suma („Mano dukros bendra preliminari investuota pinigų suma iki 2021 m. balandžio 9 d. yra 50 000 Eur“). Tad kaip teisingai ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pasirašydamos rašytinį Pasižadėjimą abi šalys aiškiai išreiškė savo valią, susitardamos dėl atliktų darbų masto ir jo įvertinimo pinigine išraiška.
31. Šiuo atveju labai svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas, ginčydamas 50 000 Eur kompensacijos už turto pagerinimo sumą, nenurodo kitos sumos, kuri, jo manymu, buvo patirta, atliekant nekilnojamojo turto pagerinimą, nekvestionuoja į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (kvitų, sąskaitų faktūrų, atliktų darbų planų, banko pavedimų ir t. t.), juose nurodytų patirtų išlaidų dydžių, neteikia į bylą įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktą įrodomąją medžiagą.
32. Pagal teismų šiuo aspektu suformuotą praktiką teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismo posėdį, svarbos tik tuo atveju, kai atsakovas pateikia argumentus ir įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010).
33. Kadangi atsakovo nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindas šioje byloje nenustatytas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes bei teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakovo informavimą apie bylos iškėlimą bei teismo teisę priimti sprendimą už akių, taip pat, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi byloje nebuvo įrodyta nei viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir jame nurodytais argumentais pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
35. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
37. Atmetus atskirąjį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, apelianto (atsakovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
38. Ieškovė A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo pastarosios apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu ieškovė pateikė teismui du mokėjimo nurodymus: 2025 m. sausio 23 d. - 500 Eur sumai (unikalus mokėjimo kodas „Advokate“) ir 2025 m. vasario 28 d. – 300 Eur sumai (unikalus mokėjimo kodas „Advokate“). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta 2025 m. vasario 13 d., sprendžia, kad 2025 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymas 500 Eur sumai nėra ir negali būti susijęs su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą parengimu, todėl iš atsakovo (apelianto) ieškovės naudai priteisia 300 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato paslaugas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (atsakovo) R. E. atskirąjį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.