- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-03
- Bylos Nr.
- e2-1289-863/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Atsakovas
- S. S., uždarajai akcinei bendrovei „Fishelson“
- Ieškovas
- Valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fishelson“ ir S. S. dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje – Viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 7 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fishelson“ ir S. S. dėl 45 613,17 Eur skolos priteisimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Fishelson“ ir subsidiariai iš atsakovo S. S. 45 613,17 Eur sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 45 613,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 909 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, t. y. po 454,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.
2. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082 atsakovei UAB „Fishelson“ suteiktos lėšos projektui „UAB „Fishelson“ paslaugų eksporto pradžia“ (projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082) įgyvendinti. Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūra 2017 m. rugpjūčio 21 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą ir informavo Ūkio ministeriją apie Europos Sąjungos finansinės paramos, suteiktos atsakovei, naudojimo pažeidimus. Ūkio ministerija 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-4031 informavo atsakovę UAB „Fishelson“ apie sutarties nutraukimą ir 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-632 pareikalavo grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas – 42 650,99 Eur sumą. 2017 m. lapkričio 3 d. įsakyme Nr. 4-632 nurodyta, kad projekto vykdytojas UAB „Fishelson“ iki 2018 m. sausio 22 d. privalo grąžinti 42 650,99 Eur Europos Sąjungos fondo lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą bei sumokėti Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas bei Finansų ministro nustatytus delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.2.2 ir 8.1 papunkčiais, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 1881 punktu ir 198.1 papunkčiu, kuriuose nustatyta, kad netinkamai panaudotos lėšos susigrąžinamos iš galutinių paramos gavėjų. 2007 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-07)-T5-52, 2018 m. vasario 20 d. reikalavimo teisės į UAB „Fishelson“ skolą perdavimo-priėmimo aktu Nr. 127/E10-2 Ūkio ministerija perdavė VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į UAB „Fishelson“ 44 258,53 Eur skolą. Po reikalavimo teisės perdavimo VĮ Turto bankas papildomai priskaičiavo 1 256,13 Eur delspinigių ir 98,51 Eur palūkanų. VĮ Turto bankas 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. (7.3-42)-SK4-2656 ir 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (7.3-42)-SK4-3720 kreipėsi dėl skolos grąžinimo į atsakovę, tačiau atsakovė nepadengė skolos, taip pat neatsakė į pateiktą raštą.
3. Pasisakydamas dėl atsakovo S. S. atžvilgiu pareikštų reikalavimų teismas nustatė, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2017 m. rugpjūčio 21 d. surašytoje pažeidimo tyrimo išvadoje laikotarpis arba data, kada buvo padarytas pažeidimas, nurodomas 2017 m. sausio 30 d. - 2017 m. rugpjūčio 21 d., S. S. direktoriumi paskirtas 2016 m. balandžio 14 d. Atsakovas S. S. turėjo atidžiai ir atsakingai įvertinti jo vadovaujamos bendrovės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vadovaudamas bendrovei, privalėjo dėti visas pastangas, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku. Bylos duomenimis, atsakovas po projekto užbaigimo neteikė ataskaitos, nereagavo į kreditoriaus reikalavimą pateikti su projekto vykdymu susijusias aplinkybes, atlikus patikrą vietoje, atsakovas nei vienu iš nurodytų adresų nebuvo rastas, jokia veikla nevykdoma. Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo neužtikrinimas reiškia, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, akivaizdžiai netinkamai vykdė vadovo pareigas, pažeidė bendrovės kreditoriaus interesus, ir tai lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui S. S., kaip UAB „Fishelson“ vadovui, civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau–CK, 6.246- 6.249 straipsniai), tačiau pažymėjo, jog bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), todėl nėra teisinio pagrindo skolą iš atsakovų priteisti solidariai.
4. Sprendimui įsiteisėjus, byloje 2018 m. spalio 8 d. išduoti vykdomieji raštai ieškovui, 2018 m. spalio 11 d. – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
7. 2022 m. lapkričio 18 d. teisme gautas atsakovo S. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2008 m. gegužės 29 d. nuolat gyvena Ukrainos Respublikoje, nuo 2018 m. birželio 13 d. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Dėl minėto, nors Vilniaus apygardos teismas išsiuntė ieškovo ieškinį ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) šie procesiniai dokumentai atsakovo faktiškai nepasiekė. Apie priimtą sprendimą už akių formaliai sužinojo 2022 m. rugsėjo 22 d. iš antstolio, jam sprendimą už akių atsiuntus per programėlę „Viber“. Gavęs minėtą sprendimą už akių iš pradžių nepatikėjo, kad tai yra tiesa, netgi galvojo, jog galbūt tai yra koks nors sukčiavimo atvejis. Dėl šios priežasties kreipėsi į advokatą, kuris prisijungė prie šios bylos ir 2022 m. spalio 26 d. gavo sprendimą už akių bei patvirtino, kad tai yra tikra, o ne išgalvota situacija.
2016 m. balandžio 14 d. įsigijo UAB „Fishelson“ akcijas ir tapo šios bendrovės vadovu. Finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082 ir jos pagrindu lėšos buvo gautos 2014 m. rugsėjo 19 d., kai UAB „Fishelson“ vadove buvo A. P., o vieninteliu akcininku – J. R.. Joks reikalavimas A. P. šioje civilinėje byloje nebuvo reiškiamas ir jos veiksmai liko neįvertinti, nors būtent ji, būdama UAB „Fishelson“ vadove, pasirašė Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. SVP2-2.1-ŪM-04-K-05-082. Šiuo atveju A. P. neabejotinai šioje civilinėje byloje turėjo dalyvauti bent jau trečiojo asmens statusu, kadangi būtent jos vadovavimo laikotarpiu UAB „Fishelson“ paramos lėšas gavo, jos vadovavimo laikotarpiu turėjo būti įgyvendinamas projektas, apie kurio įgyvendinimą atsakovui nieko nėra žinoma, galiausiai jos vadovavimo laikotarpiu tų lėšų iš viso neliko.
Pažymi, kad jis apie Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082 informuotas nebuvo, jam ji nebuvo perduota. Be to, jam tapus UAB „Fishelson“ vadovu, nebuvo vykdomas joks projektas, taip pat jam nebuvo pateikti duomenys apie kokį nors įvykdytą projektą.
Atsakovui įsigyjant akcijas, iš 2015 m. finansinės atskaitomybės nebuvo matyti, jog UAB „Fishelson“ yra gavusi kokias nors paramos lėšas (ties balanso eilute „Dotacijos, subsidijos“ nieko nenurodyta), o 2014 m. finansinė atsakomybė atsakovui nebuvo pateikta, taip pat ji nėra viešai prieinama. Šias aplinkybes patvirtina pridedami 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys ir išrašai iš Juridinių asmenų registro. Dėl minėto, nežinodamas apie Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082, negalėjo vykdyti ja nustatytų įpareigojimų, byloje nenustatyta, kad jis būtų sąmoningai veikęs prieš paramos lėšas išmokėjusią agentūrą, t. y. ją klaidinęs, teikęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir pan., dėl ko nebuvo pagrindo konstatuoti jo neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį, o nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ji yra negalima.
8. 2022 m. lapkričio 21 d. rezoliucija teismas atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir jį priėmė bei nustatė terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti.
Atsiliepimas
9. Ieškovas VĮ turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo argumentus:
Atsakovas nenurodė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui – aplinkybė, kad atsakovas nuo 2008 m. gyvena Ukrainoje, neatleidžia jo nuo Lietuvoje registruoto ir veiklą vykdančio juridinio asmens valdymo organo pareigų ir atsakomybės. Pats atsakovas pripažįsta, kad 2016 metais įsigijo UAB „Fishelson“ akcijas ir tapo jos vadovu, kuriuo yra iki šiol. Aplinkybė, neva įsigyjant įmonę, jam nebuvo žinoma apie jos prievoles susijusias su iš Europos Sąjungos (toliau – ES) gauta parama, patvirtina tik atsakovo galimai aplaidų kaip verslininko elgesį, kuriam keliami aukštesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų negu paprastam fiziniam asmeniui. Be to, byloje atsakovas nepateikė jokių naujų rodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju atsakovas byloje kvestionuoja tik civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas – nepateikia.
Teismas siuntė procesinius dokumentus tiek UAB „Fishelson“, tiek S. S. išviešintais ir žinomais adresais. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad S. S. buvo ir yra UAB „Fishelson“ vadovas, todėl sprendžiant dėl procesinių dokumentų įteikimo pastarajam asmeniui be kita ko turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas – juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pažymėtina, kad išplėstinė kasacinio teismo kolegija yra nurodžiusi, jog juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Bylos nagrinėjimo metu S. S. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini) vadinasi laikytina, kad procesiniai dokumentai siųsti nurodytu adresu jam įteikti tinkamai. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė VĮ Registrų centro išrašą, patvirtinantį, kad išvykimas į užsienio valstybę deklaruotas tik 2018 m. birželio 13 d., o teismo pranešimai, kiti procesiniai dokumentai jam siųsti iš esmės iki nurodytos datos. Taigi, sprendimas už akių priimtas pagrįstai, buvo visos civilinio proceso nustatytos sąlygos tokio sprendimo priėmimui, jokios imperatyvios teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, juo labiau, kad skolos klausimas iš esmės atsirado žymiai anksčiau, dar iki teisminės skolos išieškojimo stadijos - 2017 m. rugpjūčio 21 d. kada parengta pažeidimo tyrimo išvada, vėliau Ūkio ministerija 2017 m. lapkričio 3 d. priėmė įsakymą Nr. 4-632 dėl netinkamai panaudotų lėšų grąžinimo. Minėti dokumentai siųsti UAB „Fishelson“ adresu Naujoji g. 8-6, Dieveniškių mstl., Šalčininkų raj., savo ruožtu ieškovas perėmęs reikalavimo teisę raginimą grąžinti skolą išsiuntė 2018 m. vasario 28 d. ne tik juridiniam asmeniui, bet ir 2018 m. kovo 22 d. S. S., jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodoma, kad apie priimtą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių atsakovas formaliai sužinojo 2022 m. rugsėjo 22 d. iš antstolio, jam sprendimą už akių atsiuntus atsakovui per programėlę „Viber“. Nurodoma, kad atsakovas kreipėsi į advokatą Mindaugą Kazlauską, kuris prisijungė prie šios Vilniaus apygardos teismo bylos ir 2022 m. spalio 26 d. gavo sprendimą už akių bei patvirtino, kad tai yra tikra. Todėl atsakovui nuo 2022 m. rugsėjo 22 d., o ne nuo 2022 m. spalio 26 d. skaičiuotinas 20 dienų terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir nėra jokio pagrindo tokio termino atnaujinimui.
VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pažeidimo tyrimo išvadoje laikotarpis arba data, kada buvo padarytas pažeidimas, nurodomas 2017 m. sausio 30 d. – 2017 m. rugpjūčio 21 d., o S. S. direktoriumi paskirtas 2016 m. balandžio 12 d. ir yra iki šiol. Taigi, atsakomybė kyla būtent nurodytu laikotarpiu įmonei vadovavusiam atsakovui, o ne ankstesnei vadovei A. P. ar akcininkui J. R., kaip kad teigiama pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Projekto finansavimas buvo baigtas 2015 m. lapkričio 18 d., todėl veiklos tęstinumas privalėjo būti išlaikytas 2015-2018 metų laikotarpyje, tačiau paskutinės žinomos 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad nebuvo jokių realių ketinimų po finansavimo pabaigos išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą – atsakovas S. S. įsigijus įmonę jokia reali veikla nebuvo vykdoma. UAB „Fishelson“ veikla įstatuose nurodoma, kaip apskaitos, buhalterijos ir audito veikla: konsultacijos mokesčių klausimais; konsultacinė verslo ir valdymo veikla ir su tuo susijusi veikla: nekilnojamojo turto pirkimas, pardavimas bei nuoma; posėdžių ir verslo renginių organizavimas ir bet kokios rūšies kita veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams. Šiuo atveju po 2015 metų, pasibaigus ES struktūrinių fondų finansavimui, veikla iš esmės nebetęsiama, ką patvirtina, kad po 2015 metų įmonė faktiškai nutraukė veiklą – nebeteikiami dokumentai atsakingoms valstybės institucijoms, projekto užbaigimo adresu Konstitucijos pr. 23, Vilniuje, ir Naujoji g. 8, Dieveniškės, Šalčininkų raj. nebuvo niekas nerastas, jokia veikla nevykdoma (pagal www.rekvizitai.lt 2017 m. gruodžio 21 d. duomenis buvo du apdraustieji darbuotojai, nuo 2018 m. sausio 19 d. – 1 darbuotojas. Paskutinė žinoma finansinė atskaitomybė taip pat teikta 2015 metais.
Priverstine tvarka vykdant išieškojimą per antstolius iš UAB „Fishelson“ buvo išieškota tik 2019 metais 1 322,77 Eur skolos ir pusę vykdymo išlaidų, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, jog įmonės veikla bus atnaujinta ir tęsiama - išieškojimas iš atsakovo yra vienintelė galimybė atgauti skolą.
Šiuo atveju atsakovas turėjo objektyvias galimybės prieš įsigydamas įmonę ir tapdamas jos vadovu pasitelkti savo srities specialistus (auditorius, finansininkus ir/ar teisininkus), kad gauti (nustatyti) išsamią ir objektyvią informaciją apie įmonės prievoles ir įsipareigojimus, tačiau to nepadarė, todėl už jo vadovavimo laikotarpyje nustatytus pažeidimus atsakomybė tenka būtent atsakovui, o ne ankstesnei vadovei A. P.. Ieškovo nuomone, žala kaip bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlyga atsirado tada, kada paaiškėjo, jog UAB „Fishelson“ objektyviai negali grąžinti lėšų – pažymėtina, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pažeidimo tyrimo išvadą parengė jau S. S. vadovavimo laikotarpyje – 2017 m. rugpjūčio 21 d., Ūkio ministerijos įsakymas Nr. 4-632 dėl 42 650,99 Eur lėšų grąžinimo taip pat priimtas įmonei vadovaujant S. S. – 2017 m. lapkričio 3 d., tačiau pastarasis asmuo neskundė priimto įsakymo, taigi, iš esmės pripažino skolos pagrįstumą; ši aplinkybė netiesiogiai vertintina kaip prejudicinis faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdo, byloje įmonės vardu neteiktas joks atsiliepimas ar kiti procesiniai dokumentai, įmonės veikla tikėtina realiai buvo organizuojama tik ES lėšų skyrimo (finansavimo) laikotarpyje, ką liudija 2015 m. pabaigoje (pasibaigus finansavimui) iš esmės de facto nutraukta įmonės veikla - nebeteikiami dokumentai atsakingoms valstybės institucijoms, be to, kaip minėta, projekto užbaigimo adresu Konstitucijos pr. 23, Vilniuje, ir Naujoji g. 8, Dieveniškės, Šalčininkų raj. nebuvo rasta įmonė.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo VšĮ Inovacijų agentūra (buvusi VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra) atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškė, jog palaiko VĮ Turto banko atsiliepime nurodytą poziciją.
11. Atsakovė UAB „Fishelson“ atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas
12. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
13. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1163-781/2021).
14. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
15. CPK 288 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
16. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas) arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas).
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių
17. Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas už akių priimtas nustačius CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas. Šioje normoje numatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsakovas S. S. nurodo, jog negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, nes nebuvo tinkamai informuotas apie iškeltą civilinę bylą. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.
18. Procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka nustatyta CPK 123 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, 3 dalyje numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
19. Nagrinėjamu atveju kreipdamasis į teismą su ieškiniu ieškovas teismui nurodė atsakovo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tokią savo gyvenamąją vietą atsakovas deklaravo 2016 m. liepos 12 d., po to kai 2016 m. balandžio 12 d. UAB „Fishelson“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu buvo nuspręsta jį paskirti bendrovės direktoriumi. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad minėtas adresas taip pat buvo išviešintas kaip bendrovės vadovo adresas. Teismui išsiuntus minėtu adresu procesinius dokumentus pastarieji į teismą grįžo neįteikti. Taip pat į bylą grįžo neįteikti UAB „Fishelson“ registruotos buveinės adresu – Naujoji g. 8-6, Dieveniškių mstl., Šalčininkų r. sav. – išsiųsti procesiniai dokumentai. Taigi, procesinių dokumentų nepavyko įteikti nei atsakovo S. S. deklaruotos gyvenamosios vietos, nei jo darbovietės adresais. Nesant duomenų apie kitą atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus antrą kartą siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovui deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2018 m. birželio 8 d., procesiniai dokumentai atsakovui buvo laikomi įteiktais 2018 m. liepos 8 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, teismas vertino, jog yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
20. Atsakovas S. S. prie prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad 2008 m. gegužės 29 d. jam buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi Ukrainoje bei duomenis apie tai, kad 2018 m. birželio 13 d. jis deklaravo savo išvykimą gyventi į Ukrainą. Tačiau paminėti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių.
21. Visų pirma, atsakovo nurodytas aplinkybes apie nuolatinį gyvenimą Ukrainoje nuo 2008 metų paneigia byloje nustatytos aplinkybės apie tai, jog 2016 m. liepos 12 d. pats atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, ją išviešino ir Juridinių asmenų registre, nurodydamas ją kaip UAB „Fishelson“ vadovo adresą. Taigi, teismas pagrįstai procesinius dokumentus atsakovui siuntė šiuo adresu.
22. Antra, kadangi bylos nagrinėjimo metu S. S. buvo UAB „Fishelson“ vadovas, t. y. ši bendrovė buvo jo darbovietė, o procesiniai dokumentai minėtai bendrovei taip pat buvo neįteikti, teismas pagrįstai nusprendė procesinius dokumentus atsakovui įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju aplinkybė, jog atsakovas nuo 2018 m. birželio 13 d. deklaravo savo išvykimą į Ukrainą, neturi esminės reikšmės tinkamam atsakovo informavimui apie bylą konstatuoti, nes procesiniai dokumentai net tris kartus atsakovui buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu iki išvykimo į kitą valstybę deklaravimo (du kartus siunčiant ieškinį ir kartą – ieškovo atskirąjį skundą dėl nutarties netaikyti laikinąsias apsaugos priemones).
23. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylos nagrinėjimo metu tiek UAB „Fishelson“, tiek S. S. turėjo aktyviąsias Epp paskyras. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog UAB „Fishelson“, kaip juridinio asmens, paskyrą administravo pats S. S.. Nors S. S., kaip fizinis asmuo savo Epp paskyrą paskutinį kartą naudojo tik 2018 m. birželio 22 d. 17.29 val., tačiau kaip UAB „Fishelson“ paskyros administratorius prie Epp paskutinį kartą prisijungė 2019 m. liepos 25 d.16.17 val. Iš bylos medžiagos matyti, jog nepaisant to, kad ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į jį pateikimo tiek UAB „Fishelson“, tiek S. S. buvo siunčiami paštu ir grįžo į teismą neįteikti, procesiniai dokumentai UAB „Fishelson“ 2018 m. birželio 7 d., t. y. dar iki sprendimo byloje priėmimo, buvo išsiųsti bendrovei per Epp, taip pat 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovams per Epp buvo išsiųsti byloje priimto sprendimo patvirtintos kopijos. Kadangi UAB „Fishelson“ turėjo aktyviąją Epp paskyrą ir S. S. ją administravo, o paskutinį kartą prie jos prisijungė 2019 metais, yra labiau tikėtina, jog jam, kaip UAB „Fishelson“ vadovui buvo žinoma tiek apie iškeltą civilinę bylą, tiek apie byloje priimtą sprendimą. Todėl ir dėl šios priežasties atsakovo argumentai apie netinkamą informavimą apie prasidėjusį civilinį procesą atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
24. Kaip minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
25. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).
26. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog jam 2016 metais įsigyjant UAB „Fishelson“ akcijas nebuvo žinoma apie jokį kada nors įvykdytą projektą ir šių duomenų nebuvo įmonės finansinėje atskaitomybėje. Mano, jog reikalavimai dėl projekto netinkamo įgyvendinimo turėjo būti reiškiami buvusiai bendrovės A. P., kuri ir pasirašė Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082. Su tokia Atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.
28. CK 6.1 straipsnyje numatyta, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolė teisės požiūriu yra teisinė pareiga, todėl prievole galima vadinti tik tokį asmenų santykį, kurį pripažįsta teisė ir iš kurio kilusios teisės ir pareigos gali būti priverstinai įgyvendintos valstybei padedant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-589/2002). Prievolių atsiradimo pagrindai numatyti CK 6.2 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Be sandorių, prievolių atsiradimo šlaitiniais (pagrindais) yra teismų sprendimai, administraciniai aktai, kaip intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymo, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, įvykiai ar veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-589/2002). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog esant teisme ginčui dėl asmens (atsakovo) prievolės (ne)egzistavimo teismas išvadą dėl jos padaro remdamasis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pagal jas taikydamas materialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-366-701/2018).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, jog 2016 m. balandžio 14 d. įsigijo UAB „Fishelson“ akcijas ir tapo šios bendrovės vadovu, todėl nuo to momento visa atsakomybė už bendrovės veiklą teko būtent atsakovui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pažeidimo procedūrą dėl netinkamo projekto įgyvendinimo pradėjo 2017 m. birželio 23 d., t. y. atsakovo S. S. vadovavimo laikotarpiu. Iš pažeidimo tyrimo išvados matyti, jog prieš tai su bendrove buvo bandoma susisiekti įvairiais būdais: 2017 m. vasario 2 d. ir 2017 m. birželio 5 d. elektroniniais laiškais, 2017 m. birželio 1 d. registruotu paštu, 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. birželio 16 d. buvo atlikta neplaninė patikra bendrovės registruotos buveinės adresu – Naujoji g. 8, Dieveniškės, Šalčininkų raj. ir kitu projekte nurodytu adresu – Konstitucijos pr. 23, Vilnius, tačiau minėtais adresais bendrovė ir jos valdymo organai nerasti. 2017 m. liepos 4 d. ir pakartotinai 2017 m. rugpjūčio 3 d. bendrovei buvo pakartotinai siunčiami raštai dėl paaiškinimų ir dokumentų pateikimo, tačiau į juos niekas neatsiliepė.
30. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sutiktina su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė už įstatymo bendrovės vadovui nustatytų pareigų nevykdymo tenka būtent S. S., o ne ankstesnėms bendrovės vadovams, nes pažeidimai buvo nustatyti ir sprendimas dėl išmokėtų lėšų grąžinimo buvo priimti jo vadovavimo laikotarpiu. Atsakovas pripažįsta, jog bendrovės vadovo pareigas ėjo iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (pateikė duomenis apie 2019 m. rugpjūčio 16 d. Pakartotinio akcininkų susirinkimo sprendimą atleisti jį iš direktoriaus pareigų nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d.), todėl būtent jam kilo pareiga užtikrinti tinkamą bendrovės veiklos ir prievolių vykdymą, o jai tam buvo būtina išsiaiškinti ar išsireikalauti tam tikrus dokumentus iš buvusių vadovų - imtis atitinkamų veiksmų bendrovės interesų užtikrinimui. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas vykdė savo, kad UAB „Fishelson vadovo, pareigas ir atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, teismo vertinimu, atsakovas S. S. pareiškime nepateikė argumentų ir (ar) įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nepaneigė teismo sprendime už akių padarytų išvadų.
31. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad atsakovas S. S. nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas neteisėtai ir/ar nepagrįstai, į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus taip nėra pagrindo tokiai išvadai padaryti, atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
32. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) (nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 5,20 Eur, netenkinus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteistinos iš atsakovo S. S. valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti atsakovo S. S. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo už akių, priimto 2018 m. rugsėjo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-3867-910/2018, peržiūrėjimo.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,20 Eur (penkių eurų ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.