- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2-235-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01112-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energesman“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
- Kategorijos
- 3.2.6.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energesman“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4967-653/2016, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energesman“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Energesman“ 168 038,01 Eur skolos, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 17 500 Eur negrąžintos paskolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už 17 500 Eur nuo 2016 m. birželio 3 d. iki nurodytos pinigų sumos grąžinimo dienos.2016 m. birželio 23 d. atsakovė pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2016 m. birželio 28 d. rezoliucija terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2016 m. liepos 20 d. Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas išnagrinėjo civilinę bylą, priimdamas sprendimą už akių.Atsakovė UAB „Energesman“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad ieškiniu reikalaujamos skolos nėra, kadangi pagal šalių 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarytą Generalinės statybos rangos sutartį Nr.47-2 ieškovė nurodytus darbus atliko su trūkumais. Padarytų defektų nustatymas ir / ar aprašymas bei įvertinimas buvo atliekamas kvalifikuoto specialisto, kuris atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaigoje atsisakė pateikti defektų nustatymo ir / ar aprašymo aktą, todėl atsakovė nustatytu terminu objektyviai negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Dar viena priežastis, kodėl atsiliepimas nebuvo pateiktas numatytu laiku, yra ta, kad tarp atsakovės akcininkų vyksta neteisminiai ginčai ir derybos dėl akcijų išpirkimo. Atsakovės skaičiavimais, ieškovės padaryti defektai siekia 200 000 Eur. Tai yra didesnė suma nei prašoma ieškiniu, todėl ieškovės reikalavimas gali būti įskaitytas. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė turi galiojančią ir neįvykdytą prievolę atsakovei sumokėti 102 500 Eur pagal 2016 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį, dėl to atsakovė į ieškovę kreipėsi 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu, tačiau jokio atsakymo negavo, todėl atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovė pateiks priešieškinį šioje byloje. Nesutikdama su pareiškimu ieškovė nurodė, kad atsakovė praleido Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą, per kurį gali būti paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir nepateikė prašymo jo atnaujinti. Pareiškime nurodytos priežastys, dėl kurių atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, yra nesvarbios ir nepagrįstos. Be kita ko, ieškovė vykdo visus savo įsipareigojimus pagal sutartį dėl defektų šalinimo, todėl jokie nuostoliai dėl to atsakovei nekyla ir nėra jokio teisinio pagrindo atlikti įskaitymus. Atsakovė galbūt klastoja dokumentus, kadangi jos nurodoma 2016 m. balandžio 12 d. paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė prašė atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.Teismas nurodė, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti nėra praleistas. Nustatė, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė neginčija, kad procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai, kad terminas atsiliepimui pateikti buvo pratęstas iki 2016 m liepos 20 d. ir atsakovė apie tai žinojo. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą aplinkybes, t. y. kad defektų nustatymas ir / ar aprašymas bei įvertinimas buvo atliekamas kvalifikuoto specialisto, kuris atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaigoje atsisakė pateikti defektų nustatymo ir / ar aprašymo aktą. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių, neturėjo galimybės laiku suformuluoti atsikirtimų į ieškinį.Net ir nustačius ieškovės atliktų darbų defektus, teismas sprendė, jog tai neatleistų jos nuo prievolės sumokėti už įvykdytus darbus. Atsakovė turi galimybę ginti savo teises pareiškiant atskirą ieškinį dėl defektų, atsiradusių per garantinį laikotarpį. Iš ieškovės pateiktų defektų šalinimo aktų, teismas sprendė, kad ji realiai vykdo šiuos darbus. Tai, kad šalis galbūt sieja ir kitos prievolės pagal paskolos sutartį, neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes neatima iš atsakovės teisės kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu bendra ginčų nagrinėjimo tvarka. Kitos atsakovės nurodytos atsiliepimo nepateikimo priežastys – ginčas tarp atsakovės akcininkų – nepateisina jos procesinio pasyvumo fakto. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvada, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, o atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl pačios atsakovės nepakankamo rūpestingumo įgyvendinant savo procesines teises. Procesinės teisės teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo realizavimo nelaikė piktnaudžiavimu procesu, todėl atmetė prašymą skirti atsakovei baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Energesman“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kadangi atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikimo priežastys nagrinėjamu atveju yra itin svarbios (CPK 287 str. 2 d. 3 p.) – ieškiniu reikalaujamos skolos nėra, kadangi ieškovė atliko darbus su defektais, kuriuos privalo ištaisyti. Taip pat pažymi, kad tarp atsakovo akcininkų yra kilę neteisminiai ginčai. UAB „Energesman“ pateikti įrodymai turi reikšmę Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 str. 2 d. 4 p.). Vykdytojas prieš pat atliekamų darbų termino pabaigą atsisakė pateikti defektų nustatymo aktą, nes galbūt yra susijęs su ieškove. Defektai, kurių kaina, pagal atsakovo skaičiavimus, siekia 200 000 Eur, nėra šalinami, o tik atliekamas kosmetinis remontas. Ieškovė UAB „Versina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Paskirti atsakovei 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovės naudai, o netenkinus pastarojo prašymo paskirti atsakovei baudą nurodytą CPK 288 straipsnio 7 dalyje, t. y. 289 Eur, bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Atsakovės pateikta sutartis su UAB „Volksta“ niekaip nepagrindžia ir nepatvirtina atsakovės teiginių, kad ji dėl kažkokių nesąžiningų minėtos įmonės veiksmų, negalėjo pateikti teismui tariamų defektų nustatymo akto.Atsakovės nurodytos aplinkybės (kurios nėra grindžiamos jokiais įrodomais), nesudaro pagrindo teigti, kad atsiliepimas nebuvo pateiktas teismui dėl svarbių priežasčių. Tos pačios atsakovės nurodomos aplinkybės jau buvo nurodytos jos 2016 m. birželio 23 d. prašyme „Dėl termino atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti pratęsimo“, kuris buvo patenkintas. Tačiau ir per šį terminą atsakovė atsiliepimo teismui pateikti nesugebėjo.Teismui pateiktas 2016 m. vasario 11 d. Generalinio rangovo atliktų darbų galutinis darbų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad visi sutartyje numatyti darbai buvo tinkamai atlikti ir atsakovės priimti, o atsakovės 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 01-16.05.04 „Dėl skolos sumokėjimo“, nurodyta, kad objektas jau pradėtas eksploatuoti. Be to, atsakovės nurodomi defektai didžiąja dalimi nėra susiję su ieškovės atliktais darbais. Atsakovė per visą laikotarpį nuo tariamų defektų nustatymo galėjo ieškovei reikšti savarankišką ieškinį, tačiau to nepadarė, todėl neatsiskaitydama su ieškove tik siekia vilkinti bylą ir patį atsiskaitymą. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovei turėtų būti paskirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės UAB „Energesman“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos
Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė įrodymus (2016-02-15 sutarties Nr. 16-02-15 kopiją, 2016-09-16 ieškovės rašto Nr. S-1175 kopiją, 2016-08-26 atsakovės rašto Nr. 03-16.08.22 kopiją, 2016-08-29 ieškovės rašto Nr. S-1096 kopiją, 2016-08-26, 2016-10-25, 2016-10-27 atsakovės atstovo elektroninių laiškų kopijas, išrašo iš Juridinių asmenų registro (UAB „Nekilnojamojo turto gama“) kopiją ir šios įmonės akcininkų sąrašo kopiją), kurių, atsakovės teigimu, pateikimo būtinybė iškilo po to, kai buvo atmestas jų prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir kurie patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties, nepagrįstumą. Ieškovė nurodžiusi, kad nėra jokio pagrindo pridėti prie bylos apeliantės pateiktų įrodymų, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė įrodymus (nuotraukas (3 lapai), sąskaitas faktūras, 2016-08-29, 2016-10-26 ir 2016-11-22 elektroninių laiškų kopijas, UAB „E. B.) rašto kopiją), kurie, jos teigimu, galėtų būti pridėti prie bylos, jei teismas priimtų ir vertintų atsakovės įrodymus, ir kurie paneigia atsakovės atskirojo skundo argumentus bei patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ir kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo priimti ir pridėti prie bylos šalių pateiktų prie procesinių dokumentų įrodymų, kadangi rašytiniai įrodymai, vertinant jų priėmimo datas, galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, apeliantė, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, tinkamai nepagrindė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų aplinkybių nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui.
Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūros
Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos.Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei pareikšto ieškinio su priedais bei teismo pranešimo, kuriame atsakovei buvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimus, o taip pat atsiliepimų nepateikimo pasekmės, nuorašai įteikti tinkamai CPK nustatyta tvarka. 2016 m. birželio 23 d. atsakovė pateikė prašymą pratęsti terminą, kuris 2016 m. birželio 28 d. rezoliucija buvo pratęstas iki 2016 m. liepos 20 d. įvertinus prašyme išdėstytus argumentus. Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas išnagrinėjo civilinę bylą, priimdamas sprendimą už akių. Atsakovė nurodė, kad pagrindinės priežastys, lėmusios atsiliepimo nepateikimą, buvo tos, kad ji negalėjo gauti specialisto nustatytų defektų akto, kadangi pastarasis atsisakė jį pateikti, ir tarp atsakovės akcininkų kilę neteisminiai ginčai. Minėtos priežastys buvo įvardytos ir atsakovės prašyme pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jas, pratęsė prašomą terminą. Tomis pačiomis priežastimis apeliantė grindžia ir savo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirąjį skundą. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų įsitikinti, kad ji negalėjo gauti specialisto nustatytų defektų akto, ir kad pastarasis atsisakė jį pateikti. Tas pats pasisakytina ir dėl antrosios atsakovės nurodomos priežasties. Atsakovė niekaip nepagrindžia, kaip akcininkų derybos susijusios su tuo, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo. Todėl nurodytos priežastys galėtų būti pakankamos pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau negali būti laikomos svarbiomis ir pateisinančiomis termino atsiliepimui pateikti praleidimą. 20 dienų terminas, kuris buvo pratęstas dar 40 dienų, atsiliepimui pateikti laikytinas pakankamu ir užtikrinančiu civilinio proceso principų įgyvendinimą. Šį terminą pasirinko pati apeliantė, įvertindama savo galimybę pateikti atsiliepimą. Ji nepasinaudojo procesinėmis teisėmis pratęsti ar atnaujinti praleistą terminą, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad realizuotų savo teisę pateikti atsikirtimus į ieškinį.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovei, ir atsakovei, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys turi siekti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų, teisių ir interesų įgyvendinimo (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Iš nustatytų aplinkybių konstatuojama, jog atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių, priimto CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti privalomo procesinio veiksmo – pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, pažymi, jog analizuojamu atveju bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovės pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. Generalinės statybos rangos sutartį Nr. 47-2 ieškovė atliko darbus netinkamai – su defektais, kurių ištaisymas, pagal atsakovės skaičiavimus, siekia 200 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad reikalavo ištaisyti defektus, kurie atsirado garantinio laikotarpio metu. Tačiau šioje byloje ieškovė prašė priteisti skolą už 2016 m. vasario mėn. atliktus ir priimtus darbus (šio fakto atsakovė neginčija). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad net ir nustačius tokius defektus, tai neatleistų atsakovės nuo prievolės sumokėti už įvykdytus darbus ir kad atsakovė visada turi galimybę pareikšti atskirą ieškinį dėl defektų, atsiradusių per garantinį laikotarpį, ištaisymo. Be kita ko, iš ieškovės pateiktų defektų šalinimo aktų bei jos paaiškinimų matyti, kad ieškovė teigia, jog realiai, pagal technines galimybes, vykdo defektų šalinimo darbus, todėl šalių ginčas dėl tokių darbų atlikimo ar neatlikimo gali būti sprendžiamas atskiroje byloje. Atsakovė nurodo, kad ieškovė turi galiojančią ir neįvykdytą prievolę atsakovei sumokėti 102 500,00 Eur pagal 2016 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį, tačiau nenurodo, kokią tiesioginę įtaką šios aplinkybės turi nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi tai, kad šalis galbūt sieja ir kitos prievolės, neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė visada turi galimybę pareikšti ieškinį dėl jos teisių pažeidimo bendra ginčų nagrinėjimo tvarka.Atskirai pažymėtina, kad dėl galiojančių priešpriešinių piniginių reikalavimų, o šiuo atveju teismo patvirtintų ir atskirose bylose, šalių tarpusavio ar vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka gali būti daromi įskaitymai.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsiliepime į skundą ieškovė prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant atskirąjį skundą atsakovei skirti 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovės naudai, o, netenkinus pastarojo prašymo, paskirti atsakovei baudą, nurodytą CPK 288 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad apeliantė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, o teikdama teismui nepagrįstą skundą tik piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atsakovės argumentus, nemato pagrindo konstatuoti, jog UAB „Energesman“, pateikdama teismui atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teises ir interesus, kartu ir teisę į apeliaciją, todėl ieškovės prašymas UAB „Energesman“ skirti baudą atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūrą, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.