Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, turinti aukštąjį išsilavinimą, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamoji E. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad su buvusiu vyru nesutarė dėl jo matymosi su dukra. Tarp jų dažnai vyksta konfliktai, tad bandė nesutarimą išspręsti tiesioginio pokalbio metu. 2020 m. birželio 30 d., kažkur po 17.00 val. nuvyko su dukra pas buvusį vyrą į (duomenys neskelbtini). Ten į laiptinę įleido vienas iš buvusio vyro kaimynų ir ji nuėjo pasišnekėti su buvusiu vyru. Jos buvęs vyras, neišgirdęs jos argumentų, užsipuolė ją keiksmažodžiais, atėmė telefoną ir išstūmė ją į koridorių. Kaltinamosios teigimu, bandė atsiimti telefoną ir tarp jų įvyko grumtynės bendro naudojimo koridoriuje. Abu buvo sužeisti. Pripažįsta, kad jos veiksmais nustatyti sužalojimai atsirado nukentėjusiajam. Gailisi dėl savo veiksmų. Po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo, tik per atitinkamas tarnybas bendravo dėl vaiko. Atsiprašo V. I., kad nuskriaudė. Jam padarytą žalą atlygino pervesdama į jo sąskaitą 650 Eur. Su V. R. yra kolegos, jis yra jos vadovas. Su juo daugiausiai bendrauja darbo metu, taip pat bendrauja nedarbiniais klausimais. Praktiškai kiekvieną dieną bendrauja su V. R.. Pasak kaltinamosios, apie patį įvykį kalbėjo su V. R., jam papasakojo kaip viskas įvyko. Jis jos veiksmus įvertino neigiamai, pasmerkė tokį poelgį. Mano, kad V. R. darytų jai teigiamą įtaką, nes niekada nebuvo įsivėlęs į panašius dalykus. Jis jai yra pavyzdys ir autoritetas.

3. Nukentėjusysis V. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali grįžti į darbą, todėl prašo atlyginti 7 000 Eur. Prie civilinio ieškinio pridėjo medicininius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad negali lipti aukščiau 7 metrų, turi būti miego režimas, negali sunkiai kelti. Iki įvykio niekur nesikreipė, nebuvo jokių priepuolių. Pasak nukentėjusiojo, jau būtų leidę grįžti į darbą, nes paskutinis smegenų tyrimas parodė, kad rezultatai geresni, bet po šio įvykio darė tyrimą ir uždėjo tuos pačius apribojimus. Dėl ieškinio sumos nutarė abudu su advokate atsižvelgę į tai, kad jam kasmet yra patikrinimas dėl epilepsijos ir jei viskas gerai, nebūna priepuolių, būtų mažinamos vaistų dozės ir jis galbūt galėtų greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Dabar vėl metams atsidėjo. Vienas nieko negali daryti ir grįžti į darbą. Jis tokią savo būseną sieja su šiuo įvykiu. Savo advokatei, kuri jį atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, sumokėjo 500 Eur. Advokatė surašė dokumentus, civilinį ieškinį, jį konsultavo. 2017 m. jam buvo atlikta operacija, 2018 m. buvo atliktos dar dvi operacijos – buvo pašalintas auglys. Po pirmos operacijos 2017 m. prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Po 2019 m. kovo 6 d. buvo palikti tie patys apribojimai, pagerėjimų nebuvo. Ribotas nedarbingumas pratęsiamas kiekvienais metais. 2020 m. kovo mėn. išliko tie patys apribojimai, iki šiandien jie nepakeisti dėl šio įvykio. Gydytojai greičiausiai būtų sumažinę apribojimus. Nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. darbingumo lygis liko sumažintas, stiprių priepuolių nebuvo. Nežino, kodėl nuo 2020 m. kovo mėn. jam liko sumažintas darbingumo lygis. Šiais metais vėl pateikė dokumentus. Iki šios dienos galiojo 2020 m. kovo mėn. išvada. Paskutinį kartą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju iki 2017 m. rugsėjo mėn. Po to nebedirbo, nes buvo padaryta operacija. 2020 m. pradžioje neieškojo darbo, nes reikėjo praeiti komisijas. Tikėjosi, kad visus dokumentus susitvarkys, sumažins vaistų kiekį ir nuims apribojimus. Šuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau niekas nenori darbinti, nes yra epilepsijos priepuoliai. Pasak nukentėjusiojo, sveikata nepagerėjo.

4. Laiduotojas V. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog įvyko šeiminis konfliktas, kai E. R. nuvažiavo pas savo buvusį vyrą ir kelis kartus sudavė rankomis buvusiam vyrui. Mano, kad kiekvieną konfliktą galima išspręsti taikiu būdu. Nepalaiko agresijos ir smerkia E. R. poelgį ir šiuo atveju mano, kad problemą buvo galima išspręsti žodžiu. Pasak laiduotojo, kadangi E. R. artimieji yra toli nuo Vilniaus, jis yra laiduotojas. E. R. pasirodė tikrai tvarkinga ir darbšti mergina. Yra geros nuomonės apie ją, ji darbą atlieka puikiai. Kolektyve su ja nebuvo jokių konfliktinių situacijų. Laiduotojo teigimu, šis įvykis iš tikrųjų labai nustebino. Su E. R. bendrauja beveik kiekvieną dieną, kadangi ji dirba jo padalinyje. Mano, kad jo sutikimas būti jos laiduotoju padarys jai teigiamą įtaką. Iš pradžių reiktų kažkaip žodžiu pasiaiškinti, kaip viskas turi vykti, galbūt pati E. turės jam klausimų, gal jai galės padėti. Kalbėjo su E. R. dėl šio įvykio. Jų kolektyvas nėra didelis, pradedi pastebėti nuotaikos pasikeitimą, žmogaus stresą, atsiprašinėjimą iš darbo. Kaip padalinio vadovas, jis tą pastebėjo, pradėjo kalbėtis ir E. R. pasipasakojo. Pasakė, kad buvo nuvažiavusi pas vyrą ir tarp jų įvyko konfliktas, jam sudavė kelis kartus. Pasakė, kad jai dabar reikia važinėti į teismą. Anot laiduotojo, jis buvo labai nustebęs, nes tai E. nėra būdinga, ji nėra agresyvi. Darbo aplinkoje nebuvo kažkokių konfliktinių situacijų. Pats teistas nėra, 1 kartą baustas administracine tvarka 2020 m. už automobilio vairavimą be techninės apžiūros. Automobilį vairavo žmona, o kadangi automobilis priklauso jam, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Negali pasakyti savo pajamų prie E., nes yra kolektyvinė sutartis, tačiau neatsisakytų laiduoti, jei būtų paskirtas ir 1 000 Eur užstatas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Nukentėjusysis V. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį išsiskyrė su savo žmona E. R.. Kartu su žmona turi nepilnametę dukrą O. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuri teismo sprendimu gyvena kartu su buvusia žmona. 2020 m. birželio 30 d. su E. R. visą dieną per socialinio tinklo pokalbių programėlę ,,Messenger“ bendravo dėl dukros, kad ji paliktų ją jam prižiūrėti per artimiausias išeigines dienas. E. R. pasakė, kad kartu su dukra išvyks į Latviją. Jis pasakė jai, kad neleidžia dukros išvežti į kitą šalį, o ji nurodė, kad atvažiuos pas jį pasikalbėti. Tą dieną, apie 18.00 val. į jo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo neužrakintas, kartu su dukra įėjo buvusi sutuoktinė ir nepilnametės dukros akivaizdoje sukėlė žodinį konfliktą dėl vaiko, kadangi jis nesutiko, kad ji išsivežtų nepilnametę dukrą į užsienį, vartojo įžeidžiančius žodžius: išvadino jį idiotu, debilu, distrofiku, daunu, rankomis sudavė per sprandą, per galvą, apdraskė nugarą, abi rankas ir kaklą (užpakalinėje dalyje), taip pat apdraskė veidą, dėl ko patyrė fizinius sužalojimus ir fizinį skausmą. Kiek kartų E. R. jam sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, nepasakys, tikrai neatsimena. Po šio fizinio smurto jis bandė su viena ranka (kadangi kairė ranka yra paralyžiuota iš anksčiau) išstumti E. R. iš buto, o ji tuo metu garsiai rėkė; ,,gelbėkit, muša mane“. Tada E. R. tarp jo buto ir koridoriaus durų griebė rankomis jį už marškinių ir ištempė į koridorių. Tada priėjo kaimynai T. F., A. K., E. O. ir M. V.. Šių kaimynų akivaizdoje, E. R. dar kartą, neatsimena kiek kartų, su abiem rankomis trenkė jam per galvą, tuo sukeldama fizinį skausmą. M. V. ir A. K. nuvedė E. R. į laiptinę už koridoriaus durų. Tuomet jis grįžo į savo butą, o dukra iš buto buvo nuvesta pas kaimynus, kuriuos, neatsimena. Jis iškart policijos į namus nekvietė, kadangi buvo streso ir šoko būsenoje. Jam būnant namuose, po apytiksliai 10-15 min, atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į policijos įstaigą. Buvo sulaikytas, jam paaiškino, kad E. R. parašė pareiškimą. 2020 m. liepos 1 d. grįžus į namus jis pajuto skausmą galvos srityje, prasidėjo traukuliai, todėl išsikvietė greitąją pagalbą, kuri jį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas įvykęs epilepsijos priepuolis. Nukentėjusiojo teigimu, dėl šio įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, sužalojimus, tačiau ir didelį stresą, įtampą, išgąstį. Jam yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau šiuo metu nereikš, kadangi negali įvardinti žalos dydžio. Dėl padarytų sužalojimų kreipsis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Taip pat nurodo, kad serga onkologine liga, epilepsija, jam atliktos dvi galvos operacijos, turi neįgalumą, todėl jo sveikatos būklė yra silpna, negali nervuotis, todėl, būdamas namuose, dėl pasikartojančių epilepsijos priepuolių negali užsirakinti buto durų, kad būtų, esant reikalui, suteikta medicininė pagalba (b. l. 21).

7. Liudytojas M. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu apie 4-5 m., kaimyną V. I. pažįsta, pasisveikina, pasikalba, kai rūko, tačiau artimai nebendrauja. 2020 m. birželio 30 d., tikslaus laiko nepasakys, grįžęs namo prie laiptinės durų išgirdo, kad mažametė mergaitė prašo neuždaryti laiptinės durų ir įleisti ją su mama į namą. Mergaitę jis pažino, žinojo, kad ji V. I. dukra. Kartu su mergaite atėjo ir jos mama. Asmeniškai moters nepažįsta, bet matydavo ją pas V. I.. Jis (M. V.) nuėjo namo. Maždaug po 10 min. išgirdo mergaitės klyksmą, kuri rėkė rusiškai „pomogite“, „ne nado“, verkė. Jam išėjus į bendro naudojimo koridorių pamatė, kad koridoriuje prie V. I. buto durų stumdėsi V. I. ir jo matyta moteris. V. I. rankomis į pečius stūmė ją iš savo buto. Moteris buvo įsikibusi į V. I. marškinėlius, draskė jį nagais. Jis matė, kad V. I. nugara, kaklas ir veidas apdraskyti. Moteris labai garsiai rėkė „žmonės padėkit“ ir panašiai, tiksliai negali pasakyti. Pasak liudytojo, V. I. bandė ją tik išvaryti iš savo buto. Moteris buvo labai susivėlusi, smurto žymių ant jos nematė. Jie stumdėsi prie jo buto durų. Prie jų stovėjo mergaitė ir abu tėvus tampė už drabužių, prašė, kad tėvai nusiramintų ir baigtų pyktis. Mergaitė verkė, buvo labai susijaudinusi. Paėmė mergaitę ir pasikvietė į savo kambarį, kuriame buvo sugyventinė. Bandė raminti mergaitę, siūlė saldainių. Tada jis (M. V.) vėl išėjo į koridorių ir bandė juos raminti, kad nustotų rėkauti ir stumdytis. Pabandė nustumti V. I. į jo kambarį, bet moteris buvo labai į jį įsikabinusi, tai jie dviese atsidūrė jo kambaryje. Besistumdami, jie vėl išėjo į bendrą koridorių. Moteris V. I. nepaleido, ji nuolat buvo į jį įsikabinusi ir rėkė „atiduok mano telefoną“. V. I. jai atsakydavo „išeik, varyk iš čia, dink iš čia“. Pasak liudytojo, jis (M. V.) vėl pabandė ją atplėšti nuo V. I. ir jam pavyko. Jis (M. V.) ją apkabinęs per pečius palydėjo iki bendro naudojimo laiptinės durų, pakvietė mergaitę iš kambario. Moteris paprašė, kad jis (M. V.) iškviestų policiją. Liudytojo teigimu, jis (M. V.) nematė jokio pagrindo kviesti policiją, nes V. I. tik nenorėjo jos įleisti į savo butą. Nematė, kad kaimynas būtų ją mušęs, jis tiesiog ją stūmė iš savo buto. Koridoriuje taip pat buvo kaimynė T., kuri bandė raminti, sakė, „ko rėkaujat, trukdot žmones“ ir panašiai. Mano, kad visi kaimynai girdėjo triukšmą ir norėjo pažiūrėti, kas vyksta, nes namas bendrabučio tipo. Jis jokių kritimų garsų negirdėjo, tik trankomų durų garsai ir moters rėkimas. V. I. taip pat rėkė, kad ji išeitų, jo rankoje jokio peilio nematė. Matė, kaip moteris kumščiais ir delnais mušė V. I., sudavė jam per galvą, krūtinę. Kiek buvo smūgių negali pasakyti. Kai moteris suduoda smūgius V. I., jis ją bandė išstumti, tada ji vėl įsikabina į jį. Tai kartojosi keletą kartų, visas veiksmas truko apie 2 min. V. I. šiuo adresu gyvena apie 3 m., jis ramus kaimynas, pas jį niekas neateina, jokių balių nebūna, nematė, kad jis būtų išgėręs. Įvykio metu jis matė, kaip moteris bandė patekti į V. I. butą, o jis ją norėjo išvaryti. Matė, kad V. I. buvo apdraskytas, suplėšyti jo marškinėliai, moters plaukai buvo suvelti, o kitų smurto žymių nepastebėjo. Liudytojo manymu, moteris pati išprovokavo konfliktą ir nenorėjo išeiti iš jo namų (b. l. 25-26).

8. Liudytoja T. F. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu apie 15 m. Kaimyną V. pažįsta apie 3 m., jo pavardės neprisimena. Jis labai ramus kaimynas, negeria, netriukšmauja, labai paslaugus, jeigu reikia pagalbos, visada padeda. 2020 m. birželio 30 d. būnant namie išgirdo moterišką balsą koridoriuje. Moteris rėkė, tačiau žodžių negirdėjo, bet suprato, kad ji barasi. Atidariusi buto duris pamatė, kad nepažįstama moteris, kurią ji matė pirmą kartą, nori užeiti į kaimyno V. butą, o jis rankomis bandė ją atstumti ir neleisti užeiti į savo butą. Moteris visaip bandė prasibrauti į butą, ji garsiai kalbėjo lietuvių kalba, suprato, kad pravardžiavo V., tačiau žodžių dabar neprisimena arba nesuprato. Moteris buvo rankomis įsikibusi į jo marškinėlius, draskė jo rankas ir veidą, rankomis ir kojomis mušė V., pataikė į įvairias kūno vietas. Pasak liudytojos, pasirodė, kad moteris jam net įkando į žastą, tačiau negali pasakyti kairės ar dešinės rankos. Kai moteris buvo įsikibusi į jo petį, V. marškinėliai suplyšo. Priėjusi arčiau pasakė „ką jūs čia darote, triukšmaujate, mušate mūsų kaimyną“. Moteris jai atsakė, kad ji nori su V. pasikalbėti. V. atsakė, kad jis nenori su ja kalbėtis. Ji (T. F.) pasakė moteriai, kad taip negalima, jeigu jis neleidžia užeiti, tai prieš tai reikia žmogui paskambinti. Bendraujant su ja, moteris kažkiek nusiramino. Po to išėjo kaimynas M. ir apkabinęs ją per pečius palydėjo iki išėjimo. Grumtynės tarp jų truko apie 2 min. Gal jie ir anksčiau grūmėsi, bet ji nematė. Maždaug po 10-15 min. atvažiavo policija. Šitą moterį ji matė pirmą kartą, vėliau V. pasakė, kad tai jo buvusi žmona. Pasak liudytojos, moteris pati savo aktyviais veiksmais bandė prasibrauti į butą, mušė ir draskė kaimyną, o kaimynas tik ją stūmė į bendrą koridorių, neleisdamas užeiti į jo butą. Kaimynas rankomis bandė ją atstumti, jis jos nemušė. Nematė jokių smūgių, jie ant grindų nebuvo nukritę. Koridoriuje mažos mergaitės nematė. V. rankose jokių daiktų nematė (b. l. 29-30).

9. Liudytojas A. K. (A. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu virš 10 m., kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto V., kurio pavardės nežino, pažįsta apie 3 m. 2020 m. birželio 30 d. po pietų, būnant namuose išgirdo triukšmą bendrame koridoriuje. Kažkas garsiai kalbėjo, buvo sumaištis. Atidarius duris matė, kad prie (duomenys neskelbtini) buto stovi nepažįstama moteris, o buto tarpduryje stovi V.. Moteris visaip bando patekti į V. butą, ji stumdė V., mosikavo rankomis. Nematė, kad moteris būtų mušusi V., bet aktyviais veiksmais bandė patekti į jo butą. V. bandė ją sulaikyti, savo kūnu neleisti jai įeiti į butą. Grumtynių metu jie pakeltais balsais bendravo tarpusavyje. Matė mažą mergaitę, ji stovėjo motinai iš kairės pusės, verkė. Nematė jokių muštynių tarp jų, tik matė, kad moteris bando pateikti į kaimyno butą, todėl apsisuko ir grįžo į savo butą, o žmona T. išėjo į bendrą koridorių. Pasak liudytojo, jis asmeniškai nematė jokių smurto žymių ant jų, jokių daiktų jų rankose, muštynių, tik grumtynes, moteriai bandant pateikti į V. butą. Vėliau V. jam pasakė, kad tai jo buvusi žmona ir kad grumtynių metų jis buvo apdraskytas. V. labai ramus žmogus, jis gyvena vienas, jo bute niekada nebūna jokio triukšmo, su kaimynais nekonfliktuoja (b. l. 32-33).

10. Liudytojas J. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 30 d. dirbant su T. B. ir A. J. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pranešėja E. R. su mažamete mergaite pasitiko lauke prie namo. Moteris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bute ją sumušė jos buvęs vyras. Ji parodė savo kairę ranką. Ant kairės rankos dilbio buvo nubrozdinimas, taip pat ant rankos buvo įdrėskimas. Dabar jau negali pasakyti kairės ar dešinės. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Ji paaiškino, kad su buvusiu vyru kilo konfliktas dėl vaiko. Konfliktas vyko buvusio vyro bute, po to persikėlė į bendro naudojimo koridorių. Konflikto metu vyras bute pargriovė ją ant grindų, kelis kartus spyrė į pilvą, tampė už plaukų. Atėmė jos telefoną, ištrynė visą informaciją. Kai užėjo į butą, vyras V. I. buvo ramus ir paaiškino, kad buvusi žmona įsiveržusi į jo butą jį užpuolė. Konfliktas kilo dėl bendravimo su vaiku, žmona atvyko pasiaiškinti. Prieš tai jie bendravo tarpusavyje telefonu. Grumtynių su buvusia žmona metu jis taip pat nukentėjo, parodė savo sužalojimus. Ant jo kūno taip pat matėsi nubrozdinimai ir įdrėskimai. Kurioje tiksliai vietoje jie buvo dabar jau pasakyti negali. Buvo užpildytas protokolas, V. I. pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių. Jis elgėsi ramiai, spec. priemonės nebuvo panaudotos (b. l. 35-36).

11. Liudytojas A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas J. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38-39).

12. 2020 m. liepos 2 d. V. I. pareiškime nurodoma, kad 2020 m. birželio 30 d. apie 18.00 val. į jo butą adresu (duomenys neskelbtini), įsiveržė buvusi sutuoktinė E. R., sukėlė žodinį konfliktą dėl to, kad jis neleidžia išsivežti jų nepilnametės dukros O. I. į užsienį, vartodama necenzūrinius žodžius, sudavė jam per sprandą, puikiai žinodama, jog jo kairės galvos dalis yra paralyžiuota, o dešinėje yra plokštelė, tuo sukeldama jam stiprų fizinį skausmą, apdraskė jo nugarą, abi rankas ir kaklą (užpakalinėje dalyje). Po šių jos veiksmų, jis bandė išstumti ją iš buto, siekdamas išvengti tolesnio konflikto. Kadangi E. R. garsiai keikėsi, iš savo butų išėjo kaimynai T. F., A. K., E. O., M. V.. Tarp jo buto ir koridoriaus durų E. R. griebė jį už marškinių ir ištempė į koridorių, kur visų paminėtų kaimynų akivaizdoje sudavė jam abiem rankom per galvą, tokiu būdu keldama pavojų jo gyvybei. Pridedamos medicinos dokumentų išrašų kopijos Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-9).

13. Iš 2020 m. spalio 21 d. akistatos protokolo matyti, kad į klausimą, ar gali papasakoti apie aplinkybes, kas atsitiko 2020 m. birželio 30 d., V. I. atsakė, kad susirašė su E. dėl pasimatymo su vaiku, vaiko nematė 2019 m. gruodžio mėn. Susitarė, kad ji atvažiuos pas jį apie 18.00 val. ir ji jam paskambins, kai bus prie jo namų aikštelėje. Jis skambučio nesulaukė, po 18.00 val. E. užėjo į jo butą su dukra. Ji bandė jam aiškinti, kad turi tokią teisę išvažiuoti su vaiku. Jis jai prieštaravo. Kilo žodinis konfliktas dėl vaiko išvykimo į užsienį. Jis jai liepė išeiti su vaiku iš jo buto. Konflikto metu jis sėdėjo. Tada jis atsistojo ir atsisuko į ją nugara. Pajuto įdrėskimą ant kaklo. Dar kartą liepė išeiti iš jo buto. Ji nesutiko, tada jis pradėjo ją stumti pro duris, E. priešinosi, šaukė, kad ją muša. Jis ją išstūmė pro duris ir bandė uždaryti buto duris. Jam nepavyko, E. užsikabinusi už maikės jį ištempė į bendrą koridorių. Jis bandė užeiti į butą ir užsidaryti, E. šūkavo. Iš savo butų pradėjo išeidinėti kaimynai. Ji prie kaimynų jį draskė. Tada kaimynas M. ją išsivedė iš bendro naudojimo koridoriaus. Jis grįžo į butą, po kažkiek laiko atvyko pareigūnai.

E. R. į klausimą, ar girdėjo atsakymą, ar patvirtina žodžius, atsakė, kad girdėjo, tačiau nepatvirtina. Ji parodė, kad sutarė el. priemonėmis, kad ji su dukra atvyks pas V. po 18.00 val. Kažkoks kaimynas jas įleido į namą. Kartu su dukra nuėjo į jo butą, jis jas įsileido. Jie bandė susitarti dėl kito laiko pasimatymo su dukra. Tačiau V. nesutiko ir pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais prie vaiko. Ji bandė jį raminti, pradėjo daryti vaizdo įrašą. Jis liepė joms nešdintis, griebė jos telefoną, kuriuo filmavo, bei sudavė kelis smūgius jai į kairės rankos petį ir pačią ranką, po to dar spyrė jai į pilvą bei išstūmė pro duris. Pats bandė užsidaryti kambaryje, ji jam neleido, tada grumtynės persikėlė į bendro naudojimo koridorių. Koridoriuje ji gavo smūgį koja į pilvą, buvo pargriauta ant žemės. Bet kėlėsi ir bandė atsiimti savo telefoną, kuris tuo metu buvo jo rankoje. Tada atėjo jaunas kaimynas ir išsivedė dukrą. Po to jis ją tąsė už plaukų, ji gynėsi ir bandė jam neleisti pabėgti su jos telefonu. Jam pavyko įbėgti į butą, ji iš paskos. Tada telefoną jis metė ant antresolės bute. Bandė pasiekti telefoną, o atsisukus pamatė, kad jis virš jos laikė peilį. Tuo metu į butą užėjo tas pats kaimynas, kuris jam pasakė „ką tu darai“. Jis ją išsivedė iš buto, o telefonas liko bute. Ji pasiėmė dukrą ir išbėgo į lauką, parduotuvėje išsikvietė policiją.

V. I. į klausimą, ar girdėjo, ar patvirtina E. R. žodžius, atsakė, kad nepatvirtina, lieka prie savo parodymų. Į klausimą, kodėl nelaukė lauke, E. R. atsakė, kad vaikas norėjo kuo greičiau nubėgti pas tėtį.

V. I. klausimas E. R.: kada ir kiek kartų buvot pargriauta ant žemės? E. R. atsakymas: Grumtynių metu bendro naudojimo koridoriuje, buvo pargriauta du kartus. V. I. klausimas E. R.: Kodėl neišėjo iš jo buto, kai jis liepė? E. R. atsakymas: Buvo liepta vieną kartą ir tuo metu buvo atimtas jos telefonas, išeiti nespėjo, o norint jį atsiimti gavo kelis smūgius. V. I. klausimas E. R.: Ar telefonas sudaužytas? E. R. atsakymas: Telefonas nesudaužytas.

E. R. klausimas: Kaip jos telefonas atsidūrė pas V. I.? V. I. atsakymas: telefoną rado ant grindų bendro naudojimo koridoriuje, prie jo buto, todėl ir pasiėmė bei padėjo pas save. E. R. klausimas: kodėl paėmė jos telefoną. V. I. atsakymas: jis numanė, kad tai E. telefonas, todėl paėmė, kad galėtų grąžinti.

Tyrėjos klausimas V. I.: Ar turėjote rankoje peilį? V. I. atsakymas: ne, peilio neturėjo.

Tyrėjos klausimas V. I.: kokius smūgius sudavėt E.? V. I. atsakymas: smūgių nebuvo, tik bandė išstumti iš savo buto už durų. Tyrėjos klausimas E. R.: Ar sudavė smūgius V. ir kokius? E. R. atsakymas: Taip sudavė, tris kartus iš kojos į pilvą ir ranka sudavė smūgius į petį ir ranką (b. l. 40-41).

14. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 8 d. specialisto išvados Nr. G 1831/2020(01) matyti, kad remiantis V. I., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis jam nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žande, smakre, kaktoje, kaklo nugariniame paviršiuje, nugaroje, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, kairės alkūnės projekcijoje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje padaryti kontaktuojant su kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu (daiktais) ar daikto briauna, galimai tiriamojo nurodytu laiku. Tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei galėjo būti padaryti 13 trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose, nustatytuose kūno sužalojimuose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės kieto, buko, riboto paviršiaus daikto (daiktų) požymiai (b. l. 44-46).

15. 2020 m. liepos 29 d. – 2020 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, filmuoti pareigūnų „Body“ kamera BC 1902, vaizdo įrašo trukmė nuo 19.10 iki 19.35 val. Pirmame vaizdo įraše matomas pareigūnas, kuris stovi lauke, šalia stovi moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. R.. Moteris pasakoja, kad ji laikė rankoje telefoną, jis pagalvojo, kad filmuoja, todėl griebė telefoną. Ji atgal, tada jis ją apspardė koridoriuje. Pareigūnas patikslina, ar spardė. Moteris atsako, kad kelis kartus sudavė į pilvą, už plaukų paėmė. Moteris verkia, sako, kad jis pasiėmė jos telefoną. Pareigūnai eina į namą, prašo, kad vaikas pasiliktų lauke. Pareigūnai patikslina aukštą ir buto numerį. Pareigūnai ir E. R. pasikelia į antrą aukštą, užeina į bendrą koridorių, beldžiasi į (duomenys neskelbtini) butą. Buto duris atidaro nukentėjusysis V. I.. Pareigūnai užeina į butą. Pareigūnas klausia, ar žino, dėl ko atvyko policija. V. I. atsako, kad jį užpuolė šita ponia. Pareigūnas patikslina, ar tikrai jį užpuolė. V. I. atsako, kad taip, galima paklausti kaimynų. Pareigūnai paprašo jo dokumento ir papasakoti, kas atsitiko. V. I. pasakoja, kad jis sėdėjo tyliai ramiai, E. R. atidaro duris, puola, aiškina jam, kad jis neteisus ir dar kažkokias nesąmones. Pareigūnas prašo, kad jis paaiškintų, kodėl pas moterį sužeistos rankos. V. I. atsako klausimu „kodėl pas jį yra sužeidimai?“. Pareigūnas klausia „kas pirmas puolė, kas ką darė?“. V. I. atsako „sėdėjau tyliai, ramiai. Galim kaimynus pakviesti, paliudys“. Vienas iš pareigūnų išeina. Girdimas E. R. balsas „tu savo vaiko paklausk“. V. I. atsako „paklausk, specialiai atvedei, narkomanė tu, bl...“. Pareigūnas ramina, liepia nesikeikti ir neįžeidinėti. Pareigūnas patikslina, ar V. I. vartoja vaistus. Jis atsako, kad vartoja nuo epilepsijos, kad po operacijos, o E. R. apie tai puikiai žino ir dar atvažiuoja jį nervuoti.

Antrame vaizdo įraše girdima, kaip pareigūnas patikslina, ar pas V. I. yra moters telefonas. Jis atsako, kad „va, voliojasi“. Pareigūnas patikslina, kad telefonas ne voliojasi, o yra padėtas. V. I. atsako, kad prieš tai voliojosi. E. R. klausia, ar jis negalėjo viską ištrinti. V. I. atsako, kad nemoka tokių dalykų. Pareigūnas patikslina, ar be jokio reikalo moteris jį užpuolė. V. I. atsako, kad ji specialiai užpuolė, nes jis parašė, kad nori vaiką išeiginėms, nes jam priklauso pagal bendrą susitarimą. Jis pusę metų vaiko nematė, pasakė, kad išeiginėms nori, kad vaikas būtų su juo. Atvažiavo ji aiškintis čia. Žodinis konfliktas prasidėjo nuo to, kad ji su vaiku norėjo išvažiuoti į užsienį. V. I. pasakė, kad neduoda vaiko. E. R. ir V. I. pradeda aiškintis dėl vaiko. E. R. sako, kad bandė susitarti. V. I. aiškina, kad ji gali važiuoti, kur nori, o vaikas bus su juo išeiginėms. Jie aiškinasi tarpusavyje santykius, kad pagal teismo nutartį jis turi derinti su ja. Jis prieštarauja, kad ji jau gavo vieną įspėjimą, gaus ir vėl. V. I. aiškina, kad ji užpuolė jo bute, kad šitas butas jo motinos, jis čia registruotas ir gyvena. Jie vėl pradeda aiškintis tarpusavyje dėl E. R. telefono. V. I. sako, kad telefonas voliojosi ir kaimynai gali paliudyti. Jis išeina iš kambario ir eina į (duomenys neskelbtini) butą. Buto duris atidaro moteris. Pareigūnas klausia, ar ji gali papasakoti, kas atsitiko. Moteris sutinka. Moteris pasakoja pareigūnui, kad V. I. nenorėjo su ta moterim kalbėti, ji užėjo, jis tiesiog neleido jai užeiti. Ji įžūliai norėjo užeiti, o jis jos neįleido, stūmė. Moteris V. I. apkandžiojo visą ranką (rodo ant savo kairės rankos). Pareigūnas patikslina, ar V. I. nesudavė jai. Moteris ir vyras vienu balsu sako, kad ne, tiesiog neįleido jos į namus. Dabar pasakoja vyras, kuris taip pat yra kambaryje. Jis sako, kad V. I. pradarė duris, o ji pradėjo brautis į namus. V. I. tiesiog ją laikė. Vaikas, kai pamatė, kas darosi, pradėjo rėkti, verkti. Moteris taip pat pradėjo per visą aukštą rėkti „padėkit“. Visi kaimynai išėjo. Moteris stovi iš krašto rėkia ir jį stumia, o jis (V. I.) tiesiog laiko duris. Moteris jam suplėšė marškinėlius, apkandžiojo ranką. Kaimynas, kuris ją įleido, paėmė ją ir išvedė. Pareigūnas patikslina, kas ją išvedė. Moteris ir vyras atsako, kad V. I. nenorėjo jos įsileisti, nenori jos matyti, jis sergantis žmogus po operacijos, o ji taip daro. Jis ramus, musės nenuskriaus. Moterį įleido kaimynas. Pareigūnas prašo asmens dokumentų duomenų patikslinimui. Sako: „A. K., T. F.“. Kaimynai sako, kad V. I. labai ramus kaimynas, jie jo nemato ir negirdi, jis tik išeina į balkoną parūkyti.

Trečiame vaizdo įraše kaimynė T. F. sako, kad V. I. moters nemušė. Pareigūnas grįžta į V. I. butą. Matomas V. I., jis be marškinėlių, jo kūną apžiūri pareigūnas. V. I. sako, kad jis sėdėjo, ji griebė. Pareigūnas ant jo dešinės rankos ir nugaros mato sužalojimus <...>.

Apžiūrėjus ketvirtą vaizdo įrašą nustatyta <...> apklausti kaimynai patvirtino vyro žodžius. Ant moters kūno yra nubrozdinimai. Ant vyro kūno yra įkandimo žymės <...> (b. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. R. kaltė, padarius jai inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

19. Kaltinamoji E. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 30 d., kažkur po 17.00 val. nuvyko su dukra pas buvusį vyrą į (duomenys neskelbtini) pasišnekėti. Pasak kaltinamosios, jos buvęs vyras, neišgirdęs argumentų, užsipuolė ją keiksmažodžiais, atėmė telefoną ir išstūmė ją į koridorių. Bandant atsiimti telefoną tarp jų įvyko grumtynės bendro naudojimo koridoriuje. Abu buvo sužeisti. Pripažįsta, kad jos veiksmais nustatyti sužalojimai atsirado nukentėjusiajam.

20. Pirmiau nurodyti kaltinamosios E. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Štai ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis V. I. parodė, kad 2020 m. birželio 30 d. su E. R. visą dieną per ,,Messenger“ bendravo dėl dukros palikimo jam per išeigines dienas. E. R. pasakė, kad kartu su dukra išvyks į Latviją. Jis pasakė jai, kad neleidžia dukros išvežti į kitą šalį, o ji nurodė, kad atvažiuos pas jį pasikalbėti. Tą dieną, apie 18.00 val. į jo neužrakintą butą su dukra įėjo buvusi sutuoktinė ir nepilnametės dukros akivaizdoje sukėlė žodinį konfliktą dėl vaiko, kadangi jis nesutiko, kad ji išsivežtų nepilnametę dukrą į užsienį, vartojo įžeidžiančius žodžius: išvadino jį idiotu, debilu, distrofiku, daunu, rankomis sudavė per sprandą, per galvą, apdraskė nugarą, abi rankas ir kaklą (užpakalinėje dalyje), taip pat apdraskė veidą, dėl ko patyrė fizinius sužalojimus ir fizinį skausmą. Kiek kartų E. R. jam sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, nepasakys, tikrai neatsimena. Po šio fizinio smurto jis bandė su viena ranka (kadangi kairė ranka yra paralyžiuota iš anksčiau) išstumti E. R. iš buto, o ji tuo metu garsiai rėkė; ,,gelbėkit, muša mane“. Tuomet E. R. tarp jo buto ir koridoriaus durų griebė rankomis jį už marškinių ir ištempė į koridorių. Tada priėjo kaimynai T. F., A. K., E. O. ir M. V.. Šių kaimynų akivaizdoje, E. R. dar kartą, neatsimena kiek kartų, su abiem rankomis trenkė jam per galvą, tuo sukeldama fizinį skausmą. M. V. ir A. K. nuvedė E. R. į laiptinę už koridoriaus durų. Jam būnant namuose, po apytiksliai 10-15 min, atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į policijos įstaigą. Buvo sulaikytas, jam paaiškino, kad E. R. parašė pareiškimą. 2020 m. liepos 1 d. grįžus į namus jis pajuto skausmą galvos srityje, prasidėjo traukuliai, todėl išsikvietė greitąją pagalbą, kuri jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas įvykęs epilepsijos priepuolis (b. l. 21). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodomos ir jo 2020 m. liepos 2 d. rašytame pareiškime (b. l. 1-9). Nors ikiteisminio tyrimo metu E. R. savo kaltės nepripažino ir pati buvo pareiškusi pareiškimą dėl V. I. veiksmų, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, iš dalies tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2020 m. spalio 21 d. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad V. I., pasakodamas apie įvykio aplinkybes jis taip pat paaiškino, kad 2020 m. birželio 30 d. susirašė su E. dėl pasimatymo su vaiku. Susitarė, kad ji atvažiuos pas jį apie 18.00 val. ir ji jam paskambins, kai bus prie jo namų aikštelėje. Jis skambučio nesulaukė, po 18.00 val. E. užėjo į jo butą su dukra. Kilo žodinis konfliktas dėl vaiko išvykimo į užsienį. Jis jai liepė išeiti su vaiku iš jo buto. Konflikto metu jis sėdėjo, tada jis atsistojo ir atsisuko į ją nugara. Pajuto įdrėskimą ant kaklo. Dar kartą liepė išeiti iš jo buto. Ji nesutiko, tada jis pradėjo ją stumti pro duris, E. priešinosi, šaukė, kad ją muša. Jis ją išstūmė pro duris ir bandė uždaryti buto duris. Jam nepavyko, E. užsikabinusi už maikės jį ištempė į bendrą koridorių. Jis bandė užeiti į butą ir užsidaryti, E. šūkavo. Iš savo butų pradėjo išeidinėti kaimynai. Ji prie kaimynų jį draskė. Tada kaimynas M. ją išsivedė iš bendro naudojimo koridoriaus. Jis grįžo į butą, po kažkiek laiko atvyko pareigūnai (b. l. 40-41).

21. Pirmiau minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus patvirtina bei detalizuoja kaimynų-liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Štai liudytojas M. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 30 d., tikslaus laiko nepasakys, grįžęs namo prie laiptinės durų išgirdo, kad mažametė mergaitė prašo neuždaryti laiptinės durų ir įleisti ją su mama į namą. Mergaitę jis pažino, žinojo, kad ji V. I. dukra, kartu su mergaite atėjo ir jos mama. Maždaug po 10 min. išgirdo mergaitės klyksmą, kuri rėkė rusiškai „pomogite“, „ne nado“, verkė. Jam išėjus į bendro naudojimo koridorių pamatė, kad koridoriuje prie V. I. buto durų stumdėsi V. I. ir jo matyta moteris. V. I. rankomis į pečius stūmė ją iš savo buto. Moteris buvo įsikibusi į V. I. marškinėlius, draskė jį nagais. Jis matė, kad V. I. nugara, kaklas ir veidas apdraskyti. Moteris labai garsiai rėkė „žmonės padėkit“ ir panašiai, tiksliai negali pasakyti. Pasak liudytojo, V. I. bandė ją tik išvaryti iš savo buto. Jie stumdėsi prie jo buto durų. Mergaitė verkė, buvo labai susijaudinusi, todėl pasikvietė ją į savo kambarį. Tada jis (M. V.) vėl išėjo į koridorių ir bandė juos raminti, kad nustotų rėkauti ir stumdytis. Pabandė nustumti V. I. į jo kambarį, bet moteris buvo labai į jį įsikabinusi, tai jie dviese atsidūrė jo kambaryje. Besistumdami, jie vėl išėjo į bendrą koridorių. Moteris V. I. nepaleido, ji nuolat buvo į jį įsikabinusi ir rėkė „atiduok mano telefoną“. V. I. jai atsakydavo „išeik, varyk iš čia, dink iš čia“. Pasak liudytojo, jis (M. V.) vėl pabandė ją atplėšti nuo V. I. ir jam pavyko. Jis (M. V.) ją apkabinęs per pečius palydėjo iki bendro naudojimo laiptinės durų, pakvietė mergaitę iš kambario. Moteris paprašė, kad jis (M. V.) iškviestų policiją. Liudytojo teigimu, jis nematė jokio pagrindo kviesti policiją, nes V. I. tik nenorėjo jos įleisti į savo butą. Nematė, kad kaimynas būtų ją mušęs, jis tiesiog ją stūmė iš savo buto. Jis jokių kritimų garsų negirdėjo, tik trankomų durų garsai ir moters rėkimas. V. I. taip pat rėkė, kad ji išeitų, jo rankoje jokio peilio nematė. Matė, kaip moteris kumščiais ir delnais mušė V. I., sudavė jam per galvą, krūtinę. Kiek buvo smūgių negali pasakyti. Kai moteris suduoda smūgius V. I., jis ją bandė išstumti, tada ji vėl įsikabina į jį. Tai kartojosi keletą kartų, visas veiksmas truko apie 2 min. Matė, kad V. I. buvo apdraskytas, suplėšyti jo marškinėliai, moters plaukai buvo suvelti, o kitų smurto žymių nepastebėjo. Liudytojo manymu, moteris pati išprovokavo konfliktą ir nenorėjo išeiti iš jo namų (b. l. 25-26). Tokius pastarojo liudytojo, o kartu ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina kita ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta kaimynė T. F., kuri paaiškino, kad 2020 m. birželio 30 d. būnant namie išgirdo moterišką balsą koridoriuje. Moteris rėkė, tačiau žodžių negirdėjo, bet suprato, kad ji barasi. Atidariusi buto duris pamatė, kad nepažįstama moteris nori užeiti į kaimyno V. butą, o jis rankomis bandė ją atstumti ir neleisti užeiti į savo butą. Moteris visaip bandė prasibrauti į butą, ji garsiai kalbėjo lietuvių kalba, suprato, kad pravardžiavo V., tačiau žodžių dabar neprisimena arba nesuprato. Moteris buvo rankomis įsikibusi į jo marškinėlius, draskė jo rankas ir veidą, rankomis ir kojomis mušė V., pataikė į įvairias kūno vietas. Pasak liudytojos, pasirodė, kad moteris jam net įkando į žastą, tačiau negali pasakyti kairės ar dešinės rankos. Kai moteris buvo įsikibusi į jo petį, V. marškinėliai suplyšo. Priėjusi arčiau pasakė „ką jūs čia darote, triukšmaujate, mušate mūsų kaimyną“. Moteris jai atsakė, kad ji nori su V. pasikalbėti. V. atsakė, kad jis nenori su ja kalbėtis. Pasak liudytojos, moteris pati savo aktyviais veiksmais bandė prasibrauti į butą, mušė ir draskė kaimyną, o kaimynas tik ją stūmė į bendrą koridorių, neleisdamas užeiti į jo butą. Kaimynas rankomis bandė ją atstumti, jis jos nemušė. Nematė jokių smūgių, jie ant grindų nebuvo nukritę, V. rankose jokių daiktų nematė (b. l. 29-30). Iš esmės panašiai apie nagrinėjamą įvykį papasakojo ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. K., kuris paaiškino, kad 2020 m. birželio 30 d. po pietų, būnant namuose išgirdo triukšmą bendrame koridoriuje. Kažkas garsiai kalbėjo, buvo sumaištis. Atidarius duris matė, kad prie (duomenys neskelbtini) buto stovi nepažįstama moteris, o buto tarpduryje stovi V.. Moteris visaip bando patekti į V. butą, ji stumdė V., mosikavo rankomis. Nematė, kad moteris būtų mušusi V., bet aktyviais veiksmais bandė patekti į jo butą. V. bandė ją sulaikyti, savo kūnu neleisti jai įeiti į butą. Grumtynių metu jie pakeltais balsais bendravo tarpusavyje. Matė mažą mergaitę, ji stovėjo motinai iš kairės pusės, verkė. Nematė jokių muštynių tarp jų, tik matė, kad moteris bando pateikti į kaimyno butą. Pasak liudytojo, jis asmeniškai nematė jokių smurto žymių ant jų, jokių daiktų jų rankose, muštynių, tik grumtynes, moteriai bandant pateikti į V. butą (b. l. 32-33). Antai ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai-policijos pareigūnai J. L. ir A. J., kurie gavę pranešimą atvyko į įvykio vietą, parodė, kad pranešėja E. R. su mažamete mergaite pasitiko lauke prie namo. Moteris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bute ją sumušė jos buvęs vyras. Ji parodė savo kairę ranką. Ant kairės rankos dilbio buvo nubrozdinimas, taip pat ant rankos buvo įdrėskimas. Dabar jau negali pasakyti kairės ar dešinės. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Ji paaiškino, kad su buvusiu vyru kilo konfliktas dėl vaiko. Konfliktas vyko buvusio vyro bute, po to persikėlė į bendro naudojimo koridorių. Konflikto metu vyras bute pargriovė ją ant grindų, kelis kartus spyrė į pilvą, tampė už plaukų. Atėmė jos telefoną, ištrynė visą informaciją. Kai užėjo į butą, V. I. buvo ramus ir paaiškino, kad buvusi žmona įsiveržusi į jo butą jį užpuolė. Konfliktas kilo dėl bendravimo su vaiku, žmona atvyko pasiaiškinti. Prieš tai jie bendravo tarpusavyje telefonu. Grumtynių su buvusia žmona metu jis taip pat nukentėjo, parodė savo sužalojimus. Ant jo kūno taip pat matėsi nubrozdinimai ir įdrėskimai. Kurioje tiksliai vietoje jie buvo dabar jau pasakyti negali (b. l. 35-36, 38-39).

22. Pažymėtina ir tai, kad pirmiau minėtas aplinkybes kartu detalizuoja 2020 m. liepos 29 d. – 2020 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, filmuoti pareigūnų „Body“ kamera BC 1902, vaizdo įrašo trukmė nuo 19.10 iki 19.35 val. (b. l. 47-48). Šie įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

23. Tuo tarpu aplinkybę, jog nukentėjusiajam 2020 m. birželio 30 d. vykusio įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 1831/2020(01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad V. I. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žande, smakre, kaktoje, kaklo nugariniame paviršiuje, nugaroje, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, kairės alkūnės projekcijoje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje padaryti kontaktuojant su kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu (daiktais) ar daikto briauna, galimai tiriamojo nurodytu laiku. Tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei galėjo būti padaryti 13 trauminių poveikių pasekoje (b. l. 44-46). Iš V. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog kai E. R. rankomis sudavė per sprandą, per galvą, apdraskė nugarą, abi rankas ir kaklą (užpakalinėje dalyje), apdraskė veidą, jis kartu patyrė ir fizinį skausmą.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. R. ir V. I. yra buvę sutuoktiniai ir nepaisant to, jog palaiko ryšį dėl abiejų dukros, tačiau tiek įvykio metu, tiek šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis įvykio metu buvo išsiskyrę, kartu negyveno, jų nesiejo artimas emocinis ryšys, noras sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu jų tarpusavio santykiai nebuvo būdingi šeimos nariams. Atitinkamai, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

25. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad E. R. 2020 m. birželio 30 d. apie 18.35 val. buvusio sutuoktinio V. I. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. I. metu, rankomis sudavė pastarajam ne mažiau kaip du smūgius į sprandą ir galvą, apdraskė nugarą, rankas, kaklą bei veidą, o bandant ją išstumti iš buto, sugriebė nukentėjusiajam už marškinėlių ir ištempė į bendro naudojimo koridorių, koridoriuje rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam V. I. fizinį skausmą bei padarydama odos nubrozdinimus dešiniame žande, smakre, kaktoje, kaklo nugariniame paviršiuje, nugaroje, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, kairės alkūnės projekcijoje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje, dėl to nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

26. Teisme gautas kaltinamosios E. R. rašytinis prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotojo V. R. rašytinis prašymas dėl E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 181-192). 2021 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio metu laiduotojas, kaltinamoji ir jos gynėja palaikė šį prašymą ir prašė E. R. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

27. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

28. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką E. R. padarė pirmą kartą, anksčiau ji nėra teista (b. l. 71) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji E. R., apklausiama teisme, visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi ją padariusi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl E. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, E. R. 2021 m. kovo 15 d. sumokėjo nukentėjusiajam 650 Eur, todėl ji atitinka ir šią sąlygą, kad bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

29. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. R. padaryta veika yra smurtinio pobūdžio, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iš esmės nulemta dėl ankstesnių jų tarpusavio šeiminių santykių, anksčiau neteista ir jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 71), praeityje administracine tvarka bausta įspėjimu ir bauda, paskirta bauda sumokėta (b. l. 70), dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai kaip kruopšti, pareiginga, neturinti drausminių nuobaudų (b. l. 187), aukštojo išsilavinimo (b. l. 186), be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu E. R. atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad gailisi. Iš jos elgesio teismo posėdyje taip pat matyti, kad ji suprato savo elgesio neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau minėtas kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teismas gali pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo valstybinis kaltintojas.

30. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

31. Nagrinėjamu atveju atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos bendradarbis, tiesioginis vadovas V. R.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. R. yra dirbantis (b. l. 191), aukštojo išsilavinimo (b. l. 189), negydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre (b. l. 192), anksčiau neteistas (b. l. 194), iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius penkerius metus 2020 m. sausio 30 d. baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, kuriam neatlikta techninė apžiūra (b. l. 195), tačiau teisiamojo posėdžio metu V. R. paaiškino, kad automobilį vairavo žmona, o kadangi automobilis priklauso jam, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Teismas šiuo metu neturi pagrindo spręsti apie šio laiduotojo sistemingai daromus administracinius nusižengimus, kadangi daugiau per 5 metus jis nebuvo baustas administracine tvarka. Be to, V. R. darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaip atsakingas, darbštus, pasižymintis gerais organizaciniais gebėjimais, rūpinasi pavaldaus kolektyvo sveikata ir profesiniu mokymu, darbus atlieka gerai, neturi drausminių nuobaudų (b. l. 191). Teismo posėdžio metu pats V. R. paaiškino, kad kalbėjo su E. R. dėl šio įvykio, pasakė, kad buvo nuvažiavusi pas vyrą ir tarp jų įvyko konfliktas, jam sudavė kelis kartus. Pasak laiduotojo, nepalaiko agresijos ir smerkia E. R. poelgį ir šiuo atveju mano, kad problemą buvo galima išspręsti žodžiu. E. R. pasirodė tikrai tvarkinga ir darbšti mergina, jis yra geros nuomonės apie ją, ji darbą atlieka puikiai, kolektyve su ja nebuvo jokių konfliktinių situacijų. Laiduotojo teigimu, šis įvykis iš tikrųjų labai nustebino, nes tai E. nėra būdinga, ji nėra agresyvi. Laiduotojo manymu, jo sutikimas būti jos laiduotoju padarys jai teigiamą įtaką. Iš pradžių reiktų kažkaip žodžiu pasiaiškinti, kaip viskas turi vykti, galbūt pati E. turės jam klausimų, gal jai galės padėti. Pati kaltinamoji E. R. taip pat paaiškino, kad kalbėjo su V. R. apie įvykį, papasakojo jam kaip viskas įvyko. Jis jos veiksmus įvertino neigiamai, pasmerkė tokį poelgį. Jai V. R. yra autoritetas ir pavyzdys. Teismas sprendžia, kad V. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje nurodė galintis skirti 1 000 Eur sumą užstatui ir jeigu teismas skirtų laidavimą su užstatu, jis laidavimo neatsisakytų, tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už bendradarbę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas.

32. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas V. R. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo E. R. bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėlto siekiant stiprinti kaltinamosios atsakomybės jausmą prieš bendradarbį, V. R. skirtinas E. R. laiduotoju taikant užstatą. Pats V. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog paskirta 1 000 Eur užstato suma nekeistų jo nusiteikimo laiduoti, todėl teismo vertinimu – 1 000 Eur užstato suma, bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei, atsižvelgus į faktą, kad laiduotojas nėra jos šeimos narys, sustiprins E. R. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, atsakingai o kartu padės įrodyti laiduotojui, kad jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už bendradarbę rimtas bei apgalvotas, motyvuos jį atidžiai prižiūrėti E. R.. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, taikant užstatą.

33. Nors baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė skirti kaltinamajai kartu baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismo vertinimu, ši priemonė neskirtina. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui gali būti skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Taigi, tokiu atveju, paskyrus įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nubaudimas pasireiškia asmens turtinių teisių ribojimu arba pareiga per teismo nustatytą terminą sumokėti tam tikrą pinigų sumą į Specialiąją nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą. Be kita ko, nubaudimas pasireiškia ir tuo, kad kai asmuo nustatytos pareigos neįvykdo laisva valia, įmoka įvykdoma priverstine tvarka. Taigi, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą esmė yra prievartos taikymas (asmens nubaudimas), o pagrindinis pastarosios tikslas yra specialioji prevencija, įgyvendinama remiantis teisingumo principu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra reikalinga, ja bus efektyviai įgyvendinta bausmės paskirtis. Pažymėtina, kad E. R. anksčiau neteista, ši smurtinio pobūdžio nusikalstama veika padaryta iš esmės dėl ankstesnių šeiminių nesutarimų su nukentėjusiuoju, ji atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, yra jauno amžiaus, dirbanti, tačiau turinti finansinių įsipareigojimų bankui, auginanti mažametę dukrą, kuriai kartu reikalingas finansinis išlaikymas, todėl šiuo atveju įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas nebūtų efektyvus ir niekaip neprisidėtų prie bausmės tikslų pasiekimo, juolab įvertinus jauno žmogaus turtinę padėtį, šiuo metu pasaulyje susiklosčiusią pandeminę situaciją, tai daugiau neigiamai atsilieps mažametės dukros gerovei.

34. Kaltinamajai E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl pareikšto civilinio ieškinio

35. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

36. Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

37. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

38. Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K–P–429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012).

39. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. I. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad jam yra diagnozuota židininė smegenų kontūzija, serga epilepsija, atliktos dvi galvos auglio operacijos, įdėta sauganti plokštelė, todėl bet koks galvos sužeidimas jam yra pavojingas gyvybei. Tai žinodama E. R. tikslingai smūgiavo į galvos sritį. Po sužalojimo jautė galvos skausmą, svaigimą, silpnumą. Iš 2020 m. liepos 2 d. medicinos išrašo matyti, kad po įvykio patyrė stresą, įtampą, miego deprivaciją, išsivystė kairės pusės hemikloniniai traukuliai, nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo gydomas neurologų. Nors E. R. atvyko į jo namus su dukra ir sukėlė žodinį konfliktą, naudojo fizinį smurtą, dėl pačios sukelto konflikto jis buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę praleido parą laiko. Po patirto fizinio smurto pasijautė prastai, areštinėje jokia medicininė pagalba nebuvo suteikta, todėl paleistas 2020 m. liepos 1 d. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kur buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Dėl E. R. parašyto pareiškimo policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, kuris 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo nutrauktas. Tokiu būdu E. R. buvo nepagrįstai apkaltintas, privalėjo vykti į komisariatą, gaišti laiką, dėl to patyrė nepatogumus, stresą, persekiojo nuolatinė įtampa ir pablogėjo gyvenimo kokybė. Dėl vykusio konflikto dukros, kaimynų akivaizdoje buvo pažemintas ir išgyvenimo nepilnavertiškumo jausmą. Iki įvykio nerakindavo durų, nes serga epilepsija, tai po įvykio bijo palikti nerakintas duris, bijodamas, kad gali pasikartoti neprognozuojamas E. R. elgesys (b. l. 92-102, 104).

40. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. I. išties patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogomo jausmą kaimynų akivaizdoje ir pan. Iš byloje esančio 2020 m. liepos 2 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kuriame nurodoma, kad jis patyrė stresą, įtampą, buvo miego deprivacija, tačiau kartu nurodoma, kad šiuo metu traukulių nėra, yra visisiškai atsigavęs, o sugretinus su byloje esančiais duomenimis apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nutrauktas ir įvertinus, kad jis buvo sulaikytas, teismas neturi pagrindo netikėti, kad šie nusiskundimai išties susiję su nagrinėjamu įvykiu, dėl ko jis patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, stresą.

41. Tuo tarpu iš byloje esančių pateiktų V. I. dokumentų matyti, kad dauguma pateiktų dokumentų susiję su ankstesniais jo sveikatos susirgimais, kaip antai Radiologinio tyrimo vertinimas, atliktas 2020 m. spalio 8 d., pagal siuntimą dėl smegenų pažeidimo lokalizacijos (židininės) (dalinės) simptominės epilepsijos ir epilepsinių sindromų su sudėtingais daliniais priepuoliais, neminint sunkiai gydomos epilepsijos (b. l. 94), 2020 m. rugsėjo 4 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad skundėsi nežymiu galvos svaigimu, kairės rankos silpnumu, krito šiandien nuo laiptų epilepsijos priepolio metu, dėl galvos smegenų auglio serga epilepsija (b. l. 96), 2018 m. sausio 24 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma apie jo susirgimus 2017 m. rugpjūčio mėn., atliktas operacijas, patirtus priepolius (b. l. 3). Pažymėtina, kad pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti ankstesnių ligų paūmėjimas, todėl teismas neturi pagrindo vertinti kaip susijusius su nagrinėjamu įvykiu V. I. nurodomus teiginius dėl prašomos 7 000 Eur sumos, kuriais jis sieja įvykį su negalėjimu grįžti į darbą, teigdamas, kad jam jau būtų leidę grįžti į darbą, tačiau po šio įvykio padarius smegenų tyrimus, jam uždėjo apribojimus, kurie nustatyti vieneriems metams, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo mėn. Iš V. I. pateiktų dokumentų matyti, kad pastarajam apribojimai dėl darbo nustatyti 2018 m. kovo 9 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 5), kurie sietini su jo ankstesniais sveikatos susirgimais. Teismas negali visiškai atmesti, kad įvykis nulėmė epilepsijos priepuolį nukentėjusiajam, tačiau to nepakanka spręsti, jog konkrečiai su nagrinėjamu įvykiu, sietini apribojimai darbui, nes tokius teiginius patvirtinančių dokumentų V. I. nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame ieškinyje, teikdamas argumentus dėl prašomos 7 000 Eur sumos, kurią kartu sieja su negalėjimu grįžti į darbą, V. I. nenurodė savo civiliniame ieškinyje, tokią aplinkybę paminėjo tik teisminio nagrinėjamo metu. Taip pat civiliniame ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo gydomas neurologų (b. l. 92-102), tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad šis gydymas išimtinai sietinas ir skiriamas dėl nagrinėjamo įvykio.

42. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamosios kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, nurodė, kad vis dar jaučia sužalojimo pasekmes. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes bei į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 1831/2020(01) užfiksuotus duomenis apie V. I. nustatytus sužalojimus (odos nubrozdinimai dešiniame žande, smakre, kaktoje, kaklo nugariniame paviršiuje, nugaroje, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, kairės alkūnės projekcijoje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje) (b. l. 44-46), tačiau nevertina V. I. manymu sietinų nedarbingumo apribojimų pratęsimų ir galimybės įsidarbinti su nagrinėjamu įvykiu.

43. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Šiuo atveju nukentėjusiojo prašoma 7 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti matyti, kad keletą kartų viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteistinas sumas.

44. Taigi, V. I. prašoma suma neatitinka teismų praktikoje susiklosčiusių situacijų, ji kiekvienu atveju turi būti nustatyta atsižvelgus į daug konkrečioje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, tarp kurių ir smurto naudojimo intensyvumas, suduotų smūgių skaičius, nukentėjusiųjų elgesys, kaltinamųjų turtinė padėtis, nusikalstamų veikų paskatos bei tikslai ir pan. Kaip jau buvo minėta, įprastai, didesnės sumos priteistinos, kai neteisėtais veiksmais sukeliami tam tikrų kūno dalių kaulų lūžiai ar stiprus gyvybiškai svarbaus organo – galvos sumušimas. Nagrinėjamu atveju matyti ir dėl to nekyla abejonių, kad E. R. suduotais ne mažiau kaip dviem smūgiais į galvą sukėlė V. I. fizinį skausmą, atsižvelgus į jo ankstesnę sveikatos būklę neabejotina, kad tokių smūgių sudavimas V. I. į gyvybiškai svarbų organą – galvą, sukėlė didesnes pasekmes ir pavojų nei įprastai fiziškai sveikam žmogui dėl jo ankstesnių operacijų, bet ankstesni susirgimai, epilepsija, galimybė įsidarbinti, neturi reikšmės sprendžiant dėl 7 000 Eur civilinio ieškinio pagrįstumo, kadangi kaip matyti, tokia jo sveikatos būklė yra nuo 2017 m., be to, teisiamojo posėdžio metu V. I. pats nurodė, jog niekas nenori įdarbinti, kadangi serga epilepsija. Taip pat E. R. rankomis suduodant pastarajam ne mažiau kaip du smūgius į sprandą ir galvą, apdraskius nugarą, rankas, kaklą bei veidą, padarė jam odos nubrozdinimus dešiniame žande, smakre, kaktoje, kaklo nugariniame paviršiuje, nugaroje, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, kairės alkūnės projekcijoje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje, dėl to nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata. Be to, specialisto išvadoje nustatyta, kad V. I. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis 13 trauminių poveikių pasekoje (b. l. 44-46). Visos šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

45. Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, sumokėjo nukentėjusiajam 650 Eur, veika padaryta kilus abipusiam konfliktui, kadangi atvykusiems pareigūnams E. R. parodė savo kairę ranką, ant kairės rankos dilbio buvo nubrozdinimas, taip pat ant kažkurios rankos buvo įdrėskimas, moteris buvo susijaudinusi, verkė, grumtynių su buvusia žmona metu V. I. nukentėjo, parodė savo sužalojimus, ant jo kūno taip pat matėsi nubrozdinimai ir įdrėskimai (b. l. 35-36). Kartu teismas įvertina ir kaltinamosios turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamoji yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau turi finansinių įsipareigojimų bankui, taip pat turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, su nukentėjusiuoju turi mažametę dukrą, kuria reikia rūpintis. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad V. I. dukrai teikia išlaikymą 50 Eur/mėn., todėl sutiktina su gynybos išsakytais argumentais, kad didesnė finansinė našta, susijusi su dukros išlaikymu, visgi tenka pačiai kaltinamajai.

46. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamosios amžių, šeiminę, darbinę, turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ji turi įsipareigojimų bankui už būsto paskolą (b. l. 152-177), o tai įtakoja ne tik kaltinamosios, bet ir jos dukros gerovę, įvertinus ir nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, taip pat ir į paties nukentėjusiojo elgesį paimant ir negrąžinant telefono, į pirmiau paminėtą susiformavusią teismų praktiką, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 iki 1 000 Eur, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam V. I. nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 800 Eur. Būtent tokia suma atitinka susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktikos tendencijas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji E. R. nukentėjusiajam pervedė 650 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 185), byloje nukentėjusiojo ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam iš kaltinamosios priteistini 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

47. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. I. civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti patirtas proceso išlaidas. Iš byloje pateikto apmokėjimo kvito šaknelės matyti, kad advokatės L. Guižauskienės, kuri atstovavo nukentėjusįjį, teisinių paslaugų išlaidos sudaro 500 Eur (b. l. 96 antra pusė).

48. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis; pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo; tuo tarpu pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Atsižvelgiant į BPK 105 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio nuostatas, BK 40 straipsnio nuostatas, spręstina, kad konkrečioje situacijoje ieškovas turi teisę į patirtų atstovavimų išlaidų atlyginimą ikiteisminiame tyrime (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1023-440/2016).

49. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pateikė 2020 m. liepos 3 d. pinigų apmokėjimo kvitą kuriame nurodoma, kad L. Guižauskienei sumokėta 500 Eur suma, tačiau nenurodant (mokėjimo kvite nepabraukiant konkrečių paslaugų) už kokias konkrečiai paslaugas ši suma sumokėta. Apklausiamas teisiamo posėdžio metu V. I. paaiškino, kad advokatė surašė dokumentus, civilinį ieškinį, jį konsultavo. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą dėl išlaidų dydžio, gali būti atsižvelgiama į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Pagal minėtas rekomendacijas už ieškinio parengimą nustatytinas iki 2,5 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju įvertinus tai, kad ieškinys parengtas 2020 m. lapkričio 4 d., šis koeficientas nustatytinas pagal 2020 metų II ketvirtį (1398,5 Eur x 2,5).

50. Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis dėl nukentėjusiojo atstovavimo, atsižvelgęs į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, faktą, kad rengtas ne tik ieškinys, bet ir teikta konsultacija, kartu atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, šeiminę padėtį, tai, jog ji turi mažametę dukrą, kurią reikia išlaikyti, taip pat turimus finansinius įpareigojimus, civilinio ieškinio apimtį ir jo pagrįstumą, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkinamas visiškai, ir iš kaltinamosios priteistini 500 Eur atstovavimo išlaidų. Manytina, kad tokia suma nėra akivaizdžiai per didelė.

VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

51. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – taikant 1 000 Eur užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš E. R. nukentėjusiajam V. I. 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamosios E. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. I. 500 Eur išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos priedo viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Sumokėti paskirtą užstato sumą į teismo depozitinę sąskaitą bet kuriame banke, mokėjimo kvite nurodant šiuos rekvizitus: Gavėjas: Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942160, banko pavadinimas: AB „Swedbank“, banko kodas: 73000, sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtis: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.