Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo B. D. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-659-874/2016 pagal ieškovo B. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau- CPK ) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu atlyginimo.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Byloje nustatyta, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais nežymiai sutrikdė ieškovo sveikatą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad ieškovo reikalaujama turtinės žalos suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sutinka su ieškovo reikalaujama turtinės žalos suma, priteisė 33,85 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apelianto vertinimu teismas sumažindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 100 Eur vadovavosi tik formaliais įstatyme numatytais pagrindais, visiškai neatsižvelgė į padaryto kūno sužalojimo lokalizaciją, galimas pasekmes ateityje, turėtus ieškovo nepatogumus, sukeltą fizinį skausmą, formuojamą teismo praktiką, atsižvelgiant į sužalojimo sunkumą, pobūdį. Apeliacinis teismas su apelianto argumentais nesutinka.

15. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertino tai, kad dėl tyčinių kaltų atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, nepatogumais, ieškovas turėjo kreiptis pas gydytoją. Sprendė, kad protingas ir teisingas, atitinkantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, 100 Eur neturtinės žalos dydis, yra pakankamas. Pažymėtina, kad bylos duomenimis ieškovui buvo sužalota akis, jis turėjo kreiptis į gydytoją, naudoti vaistus, dėl sužalojimo patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė, kodėl teismo priteista suma yra nepakankama, neteisinga, kokios galimos pasekmės gali kilti ateityje ir kokių konkrečių apelianto nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų teismas neįvertino. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantas nepateikė duomenų, nenurodė argumentų, kurie suteiktų pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovo neigiami dvasiniai išgyvenimai turėjo konkrečių neigiamų pasekmių ieškovo sveikatai. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į padaryto kūno sužalojimo lokalizaciją, taip pat turėtus ieškovo nepatogumus, sukeltą fizinį skausmą ir kita, apeliacinio teismo vertinimu būtent konkrečias aplinkybes, ieškovo pateiktus įrodymus įvertinęs teismas pagrįstai nusprendė dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

16. Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą ir kita.

17. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, nutartis civilinėje byloje 3K-3-547/2013). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl neturtinės žalos dydžio, tiesiog pakartotinai išdėstė savo reikalavimą, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, su kuriomis apeliacinis teismas iš esmės sutinka. Todėl sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl neturinės žalos dydžio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovui ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) advokatas teikė paslaugas dėl ko ieškovas patyrė 726 Eur turtinę žalą, netiesioginius nuostolius dėl turėtų išlaidų, tačiau nepagrįstai išlaidų nepriteisė. Atsakovė nesutikdama su apelianto argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas pagrįstai nepriteisė prašomų išlaidų nes advokatė D. B. ieškovui teikė teisinę pagalbą keliose bylose, tame tarpe ir administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl neaišku kokioje byloje buvo suteikta gyvėjo teisinė pagalba už kurią jis sumokėjo 726 Eur ir kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos už būtent tokią sumą.

20. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas prašymo priteisti 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, kuriame jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovės yra neįrodytas, nepagrįstas. Pažymėjo, kad reikalavimą ieškovas grindė 2015-11-09 PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. ADB 2056 726,00 Eur sumai už gynybą baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir/ar pirmosios instancijos teisme ir 2015-11-09 pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 785624, kuriame nurodyta, kad B. D. sumokėjo už gynybą 726,00 Eur. 2015-11-09 su advokate D. B. sudaryta teisinių paslaugų sutartimi Nr. 15/193, kurioje B. D. advokatei pavedė jį ginti, atstovauti, surašyti dokumentą ikiteisminio tyrimo metu ir/ar Joniškio rajono apylinkės teisme. Teismo vertinimu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl 2015-10-31 įvykio ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2015-12-17 pagal paties ieškovo tos pačios dienos pareiškimą policijai. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2015-12-29 nutarimu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ieškovą ikiteisminiame tyrime atstovavo advokatė pagal 2015-12-29 advokato orderį Serija LA Nr. 375630, kuriame nurodyta, kad advokatei D. B. pavedama atstovauti klientui B. D. ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 1, 3, 11, 16-17).

21. Kaip minėta CPK išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ieškovas toje byloje būtų turėjęs įtariamojo statusą, kad jam būtų pranešta apie įtarimą ir jam šiame ikiteisminiame tyrime būtų reikėję gynėjo. Teismo vertinimu nagrinėjant bylą advokatė D. B. ieškovui teikė teisinę pagalbą keliose bylose, tame tarpe ir administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl neaišku kokioje byloje jam buvo suteikta gynėjo teisinė pagalba, už kurią jis sumokėjo 726,00 Eur. PVM sąskaitoje už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvite nurodytas teisinių paslaugų pobūdis už gynybą, o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas paties ieškovo iniciatyva, tai advokatė, būdama profesionali teisininkė, negalėjo suklysti ir išrašyti sąskaitą už gynybą byloje, kurioje teikė atstovavimo nukentėjusiajam paslaugas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas prašymo netenkino.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formaliai vertinant, ieškovo procesinė padėtis buvo ne įtariamojo, todėl jam gynyba nebuvo reikalinga. Tačiau atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus teismo posėdžių metu, ( LITEKO posėdžių garso įrašus), ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo medžiagoje ( toliau – medžiagoje ) buvo atstovaujamas advokatės D. B.. Nurodė, kad 2015-12-17 surašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ( ką patvirtina medžiaga b.l. 1). 2015-12-29 advokatė išrašė advokato orderį dėl atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu. (medžiaga b.l. 11), ji dalyvavo 2015-12-29 liudytojo-nukentėjusiojo B. D. apklausoje 13 val. 17 min. iki 14 val.20 min., teikė 2015-12-03 prašymą dėl susipažinimo su medžiaga, dalyvavo 2016-03-21 akistatos metu 14 val.7 min. -15 val. 01 min. ( medžiaga b.l. 13-17, 62, 129-133). Bylos duomenimis medžiagoje 2016-04-06 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ( medžiaga b.l. 158-161). 2016-04-07 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi minėtas nutarimas patvirtintas. Iš medžiagoje esančių duomenų matyti, kad 2016-04-07 gautas nukentėjusiojo B. D. pareiškimas netvirtinti nutarimo nes jam neatlyginta turtinė ir neturtinė žala, pareiškimas gražintas atstovei advokatei D. B. nes pateiktas pavėluotai, jau priėmus sprendimą ( medžiaga b.l. 164,165). Medžiagoje esančiais duomenimis 2016-04-07 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarties B. D. neskundė.

24. Į Joniškio rajono apylinkės teismą ieškovas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo kreipėsi 2016-04-20. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad advokatė D. B. ieškovui teikė teisinę pagalbą keliose bylose, tame tarpe ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Iš dalies pagrįstas teismo argumentas, kad nėra aiškios atstovavimo išlaidų apimtys bei dydis konkrečiose bylose, atsižvelgiant į nurodomą 726,00 Eur sumą. Tačiau atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ieškovui ikiteisminiame tyrime būtų reikėję gynėjo, nes kaip nurodo teismas ieškovas neturėjo įtariamojo statuso, nėra duomenų, kad jam būtų pranešta apie įtarimą ir kita. Apeliacinio teismo vertinimu minėti duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos patvirtina, kad jis buvo atstovaujamas, todėl atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo eigą nepagrįsta teigti, kad jam netikslinga buvo kreiptis į advokatą, kad nebuvo reikalingas atstovavimas, ar jis neturėjo teisės kreiptis dėl atstovavimo.

25. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK ) 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį ir kita. Atsižvelgiant į BPK 109 straipsnio nuostatas, BK 40 straipsnio nuostatas, spręstina, kad konkrečioje situacijoje ieškovas turi teisę į patirtų atstovavimų išlaidų atlyginimą ikiteisminiame tyrime. Tačiau įvertinus tai, kad pats ieškovas nurodė, kad jis minėtas išlaidas patyrė ne tik ikiteisminiame tyrime bet ir LITEKO duomenimis galimai nagrinėjant administracinę bylą Nr. A2.9-307-959/2016, kuri nutraukta 2016-07-21, taip pat galimai ir dėl kitų advokatės suteiktų paslaugų dėl kurių apimties, sugaišto laiko ieškovas konkrečių duomenų nepateikė. Taip pat nors ir nurodė, kad ieškinį konkrečioje byloje surašė advokatė duomenų apie konkrečias patirtas išlaidas dėl ieškinio nepateikė, todėl spręsti apie visų - 726,00 Eur patirtų išlaidų priteisimo nėra teisinio pagrindo.

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Konkrečiu atveju sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo metu patirtų išlaidų dydžio taip pat reikalinga atsižvelgti į nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžius, klausimų sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo esmę, sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Kaip minėta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti visą 726,00 Eur sumą, nes ieškovas nepateikė išsamių duomenų dėl patirtų išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Todėl konkrečiu atveju ieškovas prašydamas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas turėjo pareigą pateikti ir išsamius duomenis dėl jų dydžio. Ieškovas netinkamai naudojęsis įrodinėjimo pareiga turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis dėl ieškovo atstovavimo, aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad B. D. buvo pripažintas nukentėjusiu, buvo atstovaujamas ir jam objektyviai buvo suteiktos teisinės paslaugos ikiteisminiame tyrime, neteisinga būtų vertinti, kad ieškovui dėl nurodytų argumentų patirtos išlaidos ikiteisminiame tyrime iš esmės neatlygintinos. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių spręstina, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovės priteistini 200 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų ikiteisminio tyrimo metu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Kadangi šalims suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą dalyje pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo ikiteisminiame tyrime išlaidų.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.