- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-427-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01814-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. P., atstovaujamos globėjo V. F., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. P., atstovaujamos globėjo V. F., ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ ir tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei A. A., išvadą duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino priimti palikimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. P., atstovaujama globėjo V. F., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis I. P. priėmė savo tetos L. A. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti; atnaujinti V. P. trijų mėnesių terminą tėvo I. P. palikimui priimti; panaikinti 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2012 m. gegužės 1 d. mirė L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po kurios mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). L. A. nebuvo palikusi testamento, taip pat neturėjo pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įstatyminių įpėdinių. Po L. A. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą sesers N. P. sūnus pareiškėjos tėvas I.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris mirė 2016 m. gegužės 7 d. Palikimo priėmimo faktą pareiškėja grindžia aplinkybėmis, jog I. P. nuo 2004 m. rugsėjo 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą L. A. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), o po tetos mirties liko gyventi minėtame bute, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Po I. P. mirties liko jo nepilnametė dukra V. P.a, kurios globą perėmė jos dėdė, motinos M. F. brolis V. F., nes motinai M. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi neterminuotai apribota motinos valdžia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A30-1169 V. F. paskirtas laikinuoju V. P. globėju; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. e2YT-36709-558/2016 V. F. paskiras V. P. globėju. V. P., būdama nepilnametė, negalėjo priimti savo tėvo palikimo, o jos globėjas nežinojo, kad I.P. gali pretenduoti į L. A. palikimą. V. F., sužinojęs, kad butas (duomenys neskelbtini), perėjo valstybės nuosavybėn, pradėjo ieškoti dokumentų, kad butą paveldėtų V. P.. Ieškovė savo reikalavimą taip pat grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.58 straipsniu, numatančiu paveldėjimą atstovavimo teise. Nurodo, kad įpėdiniui mirus po palikimo atsiradimo nespėjus jo priimti, teisė priimti jo dalį pereina įpėdiniams, šiuo atveju I.P. dukrai V. P..
Atsiliepimas
2. Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad I. P. savo tetos L. A.palikimo nepriėmė. Nors jis ir naudojosi palikimą sudarančiu turtu, tačiau šio turto nevaldė kaip savo, neatliko aktyvių veiksmų nuosavybės teisei į palikimą sudarantį turtą įgyti. Ieškovės tėvas I. P. perėmė L. A. bute buvusį turtą, liko gyventi bute po palikėjos mirties. Atsakovo nuomone, tokie faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog I. P. turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau per įstatymo nustatytą terminą bei po jo pasibaigimo nesiėmė veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Valstybės įmonė „Turto bankas“ 2016 m. rugsėjo 13 d. gavo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ raštą Nr. 012-02-18317 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo valstybės įmonei „Turto bankas“ pranešta, kad buto skola už šilumos energiją 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 503,16 EUR; po buto savininkės L. A. mirties niekas jos palikimo nepriėmė ir prašoma informuoti, ar buvo pradėti veiksmai dėl buto paveldėjimo valstybės vardu. Atsižvelgdama į tai, valstybės įmonė „Turto bankas“ kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, 2018 m. spalio 22 d. buvo išduotas valstybės įmonei „Turto bankas“ paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė pagrindų, dėl kurių Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei kad notarė, išduodama minėtą liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš V. F.valstybei 14,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog Išduodant ginčijamą palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvo jokio pagrindo laikyti, jog L. A. palikimas yra priimtas faktiniu valdymu jos įpėdinių ar kad yra nepilnamečių asmenų, turinčių teisę paveldėti jos turtą. Taigi, ginčijamo palikimo perėjimo valstybei liudijimo prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai neįrodytas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog mirties liudijimo kopija patvirtina, kad 2012 m. gegužės 1 d. mirė L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 21-22). L. A. nebuvo palikusi testamento, taip pat neturėjo pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įstatyminių įpėdinių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po L. A. mirties bute adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos sūnėnas (sesers N. P. sūnus) I.P. kuris jame gyveno iki savo mirties 2016 m. gegužės 7 d. (b.l. 6-11; 19; 62). I. P., kaip palikėjos sūnėnas, laikytinas penktos eilės įpėdiniu pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
5. Sprendime nurodyta, kad I. P. apsigyveno L. A. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir deklaravo jame savo gyvenamąją vietą 2004 m. rugsėjo 23 d., t. y. beveik prieš aštuonis metus iki buto savininkės L. A. mirties. Darytina išvada, jog I. P. apsigyvenimo ir naudojimosi minėtu butu pagrindas buvo jo savininkės sutikimas. Po L. A. mirties I. P. liko gyventi minėtame bute ir juo naudojosi, tačiau naudojimosi pagrindas ir kokybė išliko nepakitusi, t. y. I. P. faktiniai veiksmai pasireiškė naudojimosi butu kaip savo gyvenamąja patalpa ir nereguliariu mokesčių už faktiškai įpėdinio naudojamas komunalines paslaugas mokėjimu, tačiau I. P. neatliko jokių turto savininkui būdingų veiksmų. Be to, iš teismų sistemos LITEKO duomenų bei I. P. elgesio po L. A. palikimo atsiradimo matyti, kad jis žinojo, jog tam, kad įgytų nuosavybės teisę į tetos palikimą, jis kaip įpėdinis, privalo atlikti palikimo priėmimo veiksmus – kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tokių veiksmų neatliko iki pat savo mirties. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-17910-864/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos už adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas šilumos energijos paslaugas priteisimo. Tiek ieškinyje, tiek minėtoje civilinėje byloje 2015 m. balandžio 30 d. priimtame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad buto savininkė L. A. mirė 2012 m. gegužės 1 d. ir kad į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, o butu ir jo adresu teikiamomis paslaugomis faktiškai naudojasi I. P.. Minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad I. P. yra tik faktinis buto ir jo adresu teikiamų paslaugų naudotojas. I. P. nebuvo sudaręs rašytinės sutarties su paslaugų tiekėjais, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2013 m. gegužės 10 d., 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 12 d. pranešimais raginamas atsiskaityti už suteiktas paslaugas ar atvykti į klientų aptarnavimo centrą suderinti skolos mokėjimo terminų, I. P. jokių veiksmų nesiėmė. Teismo posėdžio metu V. P. globėjas nurodė, kad po I. P. mirties butas (duomenys neskelbtini), liko apleistas, neremontuotas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog I. P. po palikėjos mirties būtų mokėjęs turto išlaikymo, jo remonto mokesčius. Tokios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai, jog I. P. per įstatymo nustatytą terminą neatliko palikimo priėmimo veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti palikimą sudarantį turtą nuosavybėn, o tiesiog tęsė iki palikimo atsiradimo pradėtus buto naudojimo veiksmus, kas jam, kaip įpėdiniui, nesukūrė nuosavybės teisės į paveldimą turtą. Todėl minėtas butas neįeina į I. P. palikimą sudarančio turto masę.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.58 straipsnis, kuriuo remiasi ieškovas, grįsdamas V. P. teisę paveldėti L. A. palikimą, numato paveldėjimą atstovavimo teise. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą arba testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Nagrinėjamu atveju I. P. mirė jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui priimti L. A. palikimą, todėl paveldėjimo teisė V. P., kaip jo įstatyminei įpėdinei, nepereina. Sprendime nurodyta, jog V. P. neturi teisės paveldėti L. A. palikimą nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog V. P., kaip I. P. dukra, yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, tačiau tėvo palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė.
8. Spendime nurodyta, jog Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. 2018 m. spalio 22 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 11590 (b.l. 17-18). Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. P. atstovui pagal įstatymą ar vaiko teisių apsaugos institucijai būtų pranešta apie vaiko teisę paveldėti bei apie atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, tačiau iš bylos medžiagos ir teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tiek V. P. globėjas V. F., tiek vaiko teisių apsaugos institucija žinojo apie I. P. palikimo atsiradimą ir V. P. teisę paveldėti nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau nepilnametės vardu neatliko nei palikimo priėmimo, nei atsisakymo priimti palikimą veiksmų.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vaiko teisių apsaugos institucijai buvo išsamiai žinoma apie visas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko teisėmis, tame tarpe ir teisę priimti tėvo palikimą, taip pat apie nepilnamečio vaiko ir jos tėvo I. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei naudojimosi minėtu butu pagrindą. Teismo posėdžio metu V. P. globėjas nurodė, kad sužinojo apie I. P. palikimo atsiradimą (palikėjo mirtį) nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau sąmoningai neatliko palikimo priėmimo veiksmų, nes manė, jog palikėjas neturėjo jokio turto, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo asocialus. Tik sužinojęs, kad gali pretenduoti į L. A. nuosavybės teise priklausiusį butą, globėjas nepilnametės globotinės vardu ėmėsi jos tėvo palikimo priėmimo veiksmų. Tačiau teismas pažymėjo, jog palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti
10. Byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios būtų sudariusios kliūtis per įstatymo nustatytą terminą vaiko teisių apsaugos institucijai ar globėjui priimti palikimą nepilnametės V. P. vardu. Aukščiau nurodytas vaiko teisių apsaugos institucijos bei V. P. globėjo elgesys patvirtina, kad įstatymo nustatytas terminas priimti I. P. palikimą nepilnametės vardu praleistas ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl to, jog vaiko interesus atstovaujantys globėjas ir vaiko teisių apsaugos institucija, žinodami apie I. P. palikimo atsiradimą bei apie jo sudėtį, priėmė sprendimą neatlikti palikimo priėmimo veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Bylos duomenys patvirtina, kad po L. A. mirties buvo imtasi visų galimų priemonių išsiaiškinti ar yra įpėdinių pareiškusių savo teisę paveldėti šio asmens turtą. Nuo I. P. palikimo atsiradimo 2016 m. gegužės 7 d. iki kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo 2019 m. sausio 21 d. praėjo 2,5 metų, o nuo L. A. palikimo atsiradimo 2012 m. gegužės 1 d. iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo 2018 m. spalio 22 d. praėjo daugiau nei šeši metai. Toks laiko tarpas bei aukščiau nurodytas įpėdinių bei jų atstovų elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad nei L. A., nei I. P. palikimą sudarančiu turtu įpėdiniai nesusidomėjo ir, turėdami visas galimybes, per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo dėl savo subjektyvaus apsisprendimo. Pažymėtina, jog net ir teismo posėdžio metu ieškovas V. P. globėjas V. F. neišreiškė aiškaus sprendimo, ar jis sutinka nepilnametės vardu priimti visą I. P. palikimą, įskaitant palikėjo skolas.
12. Kadangi ieškinys atmestas, pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas neatlygino, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisė iš ieškovės – V. P. globėjo V. F. valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė V. P., atstovaujama globėjo V. F., pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis I. P. priėmė savo tetos L. A. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti; atnaujinti V. P. trijų mėnesių terminą tėvo I. P. palikimui priimti; panaikinti 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog I. P. butu, priklausiusiu L. A., tik naudojosi kaip negyvenama patalpa, nemokėjo kaip savininkas mokesčių ir neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Nurodo, jog I. P. buvo L. A. sūnėnas, t. y. nesvetimas žmogus, ir būtent jam L. A. buvo pažadėjusi palikti butą, o I. P. pažadėjo butą palikti savo dukrai V.. V. F. paaiškino, jog V. tėvai – I. P. ir jo sutuoktinė piktnaudžiavo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, dėl to I. P. mirė, o iš V. motinos buvo atimtos tėvystės teisės. Mažametė V. negalėjo įtakoti savo tėvų veiksmų ar juos kaip nors paveikti. Iš V. F. paaiškinimų matyti, jog I. P. iš dalies mokėjo mokesčius už butą, todėl butu naudojosi kaip savu, nors laiku palikimo ir nepriėmė dėl aukščiau nurodytų motyvų.
13.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog valstybė vykdydama Vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatas turi pasirūpinti vaiko gyvenimo sąlygomis ir būstu. Taip pat Vaiko teisių apsaugos įstatymo 15 straipsnis numato vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas, o 17 straipsnis numato vaiko teisę į nuosavybę. Tokiu būdu spręsdamas ginčą teismas formaliai interpretavo įstatymą, o nesivadovavo prioritetiniais vaiko interesais ir neatsižvelgė į tai, jog mažametis vaikas negalėjo įtakoti savo tėvų elgesio bei veiksmų. Skunde nurodoma, jog pareiškėja ne dėl savo kaltės neteko savo turto.
13.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog V. P. atstovui pagal įstatymą ar vaiko teisių apsaugos institucijai būtų pranešta apie vaiko teisę paveldėti bei apie atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, tačiau iš bylos medžiagos bei LITEKO duomenų matyti, kad vaiko V. P. globėjui V. F. buvo žinoma apie palikimo atsiradimą ir vaiko teisę paveldėti, tačiau jokių veiksmų nepilnametės vardu nebuvo atlikta. V. F. nurodo, jog nieko nežinojo apie tai, jog I. P. L. A. palikimo nepriėmė, o vaiko teisių apsaugos institucija, motinai atėmusi tėvystės teisę, privalėjo pasirūpinti mažametės turtu, tačiau to nepadarė, bet dėl to nėra kalta mažametė V. P.. Tik po to kai V. F. sužinojo, kad ginčo butas perėjo Turto bankui nuosavybėn, jis kreipėsi į visas institucijas bei į teismą, siekdamas užtikrinti nepilnametės V. turto išsaugojimą ir jos palikimo priėmimą. Nurodo, jog toks teismo sprendimas nepagrįstas, pažeidžia mažamečio vaiko teises, tuo labiau, jog Turto bankas ieškinio reikalavimams neprieštaravo ir prašė spręsti teismo nuožiūra, bei atidėjo buto pardavimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ginčo turtas – butas jau yra paveldėtas valstybės ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką palikimą priimančio įpėdinio valia įgyti turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, jog jis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Vien naudojimosi turtu nepakanka, turi būti įrodinėjimas konkrečių veiksmų buvimas bei jų atlikimas – priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių turto pagerinimą ar jo išlaikymą mokėjimas ir kt. Šiuo atveju I. P. savo valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė, todėl notarė, vedusi paveldėjimo bylą ir per įstatymo terminą negavusi išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą nėra. I. P. liko gyventi ginčo bute, t. y. jis turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko ieškovės tėvas nesiėmė veiksmų savo teisėms įgyvendinti.
14.2. Nurodo, jog I. P. nebuvo pakankami apdairus ir rūpestingas, savo teisių į palikimą neįgyvendino laiku dėl nepateisinamo aplaidumo. Notaras, vedantis paveldėjimo bylą, neturi pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę. Notarė nagrinėjamu atveju išduodama paveldėjimo teisės liudijimą jokių įstatymo nuostatų nepažeidė.
14.3. Atsakovė teigia, jog ieškovės atstovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuris skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 7 d., t. y. I. P. mirties datos, nes ieškovės atstovas žinojo apie ieškovės tėvo mirties dieną ir turėjo imtis visų veiksmų išsiaiškinti ar ieškovės tėvas turėjo teisę priimti mirusios tetos L. A. palikimą, o jeigu turėjo – ar palikimas buvo priimtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
4. Ginčas byloje kilo dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, juridinio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo ir termino atnaujinimo palikimą priimti nepilnametei.
5. Byloje nustatyta, jog mirties liudijimo kopija patvirtina, kad 2012 m. gegužės 1 d. mirė L. A. (b.l. 5). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 21-22). L. A. nebuvo palikusi testamento, taip pat neturėjo pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įstatyminių įpėdinių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po L. A. mirties bute adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos sūnėnas (sesers N. P. sūnus) I. P., kuris jame gyveno iki savo mirties 2016 m. gegužės 7 d. (b.l. 6-11; 19; 62). I. P., kaip palikėjos sūnėnas, laikytinas penktos eilės įpėdiniu pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. P. apsigyveno L. A. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir deklaravo jame savo gyvenamąją vietą 2004 m. rugsėjo 23 d., t. y. beveik prieš aštuonis metus iki buto savininkės L. A. mirties. Po L.A. mirties I. P. liko gyventi minėtame bute ir juo naudojosi, taip pat jis mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.
7. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
8. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-17910-864/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos už adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas šilumos energijos paslaugas priteisimo. Iš minėtos bylos matyti, jog I. P. po L. A. mirties toliau gyveno ginčo bute, bet ne tik juo naudojosi, tačiau ir mokėjo už butui teikiamas paslaugas bei kitus buto išlaikymo mokesčius. Minėtoje civilinėje byloje teismas sprendime konstatavo, jog už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. atsakovo įsiskolinimas už suteiktas paslaugas sudarė 470,76 Eur. Todėl vertinant šias aplinkybes, konstatuotina, jog I. P. ginčo butu rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Įvertinus pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2012 metų gruodžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., ir skolos dydį galima daryti išvadą, jog mokesčius už ginčo buto išlaikymą I. P. mokėjo reguliariai, nors ne visą sumą, tačiau skolos suma nebuvo itin didelė. Be to, pačios atsakovės šioje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. buto skola už šilumos energiją sudarė tik 503,16 Eur. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog po L. A. mirties būtų buvę susidarę skoliniai įsipareigojimai už ginčo buto išlaikymą, kuriuos turi mokėti buto savininkas. Tokie duomenys leidžia konstatuoti, jog I. P. po L. A. mirties ginčo butu ne tik naudojosi, bet ir juo rūpinosi bei valdė kaip savo turtą, kas sudaro pagrindo teigti, jog ginčo butą jis priėmė kaip palikimą faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kolegija pažymi, jog palikėja L. A. ir I. P. buvo artimi giminaičiai, todėl tikėtina, jog pati ginčo buto savininkė galėjo būti išreiškusi valią po savo mirties butą palikti būtent I. P., kuris buvo jos sūnėnas. Vien tai, jog byloje nėra duomenų, jog buvo atliekamas buto remontas, nesudaro pagrindo teigti, jog palikimas nebuvo priimtas. Be to, vertintina tai, jog kaip matyti iš civilinės bylos Nr.2-17910-864/2015 duomenų, I. P. materialinė padėtis nebuvo pakankamai gera, kas galėjo sąlygoti, jog ginčo butas nebuvo remontuojamas.
9. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. P. per įstatymo nustatytą terminą neatliko palikimo priėmimo veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti palikimą sudarantį turtą nuosavybėn, yra nepagrįsta ir padaryta netinkamai vertinant įrodymus. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu daroma išvada, jog I. P. faktiškai pradėjo valdyti po L. A. likusį turtą, t. y. butą, (duomenys neskelbtini), kaip savo ir yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. P. priėmė savo tetos L. A. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Tokio fakto nustatymas sukelia teisines pasekmes ieškovei, nes jis siekia paveldėti po savo tėvo I. P. likusį turtą (CPK 444 straipsnis).
10. Ieškovė V. P., kaip I. P. dukra, yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, tačiau tėvo palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė. Ieškiniu ji prašo atnaujinti terminą tėvo I. P. palikimui priimti.
11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. 2018 m. spalio 22 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas byloje nėra duomenų apie tai, kad V. P. atstovui pagal įstatymą ar vaiko teisių apsaugos institucijai būtų pranešta apie vaiko teisę paveldėti bei apie atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo.
12. Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
13. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, jog ieškovė kaip įpėdinė, siekianti atnaujinti praleistą terminą ir įgyvendinti savo kaip įpėdinės teisę, yra nepilnametė, todėl pati savo vardu jokių veiksmų negalėjo atlikti.
14. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. N2-38098-614/2013, konstatuota, kad M. F. ir I. P. šeima yra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės motinai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu dėl laikinosios globos V. P. nustatymo Nr. 30-1169 nustatyta laikinoji globa be tėvų globos likusiai V. P. (b. l 13). V. F. nurodo, jog nieko nežinojo apie tai, jog I. P. L. A. palikimo nepriėmė, o vaiko teisių apsaugos institucija, motinai atėmusi tėvystės teisę, privalėjo pasirūpinti mažametės turtu, tačiau to nepadarė, bet dėl to nėra kalta mažametė V. P..
15. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog vertinant termino kreiptis dėl palikimo priėmimo priežastis svarbu įvertinti, jog V. P. yra nepilnametė, patikimų duomenų, jog V. P. globėjui V. F. ar vaiko teisių apsaugos institucijai buvo žinoma apie I. P. palikimo atsiradimą ir V. P. teisę paveldėti nuo palikimo atsiradimo momento, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, jog globėjo ar vaiko teisių apsaugos tarnybos nepakankamai rūpestingas elgesys užtikrinant nepilnametės teises, negali būti pagrindu užkirsti kelią nepilnametei įgyvendinti savo teises priimti palikimą po savo tėvo mirties, tuo labiau, jog tokiu būdu būtų užtikrintos jos teisės į nuosavybės teise priklausantį gyvenamą būstą. Todėl kolegija šiuo atveju vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
16. CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovės globėjas įrodinėja, jog šio termino nepraleido, nes apie ginčo buto paveldėjimą sužinojo 2018 metų lapkričio mėnesį, t. y. tik po to, kai atsakovė priėmė palikimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog duomenis apie atsakovės priimtą palikimą ieškovės atstovui buvo pateikta 2018 m. lapkričio 26 d. (b. l. 20). Patikimų duomenų apie tai, jog apie paveldėjimą ieškovei ar jos interesus atstovaujančiam asmeniui būtų žinoma ankščiau, byloje nėra. Tokiu būdu darytina išvada, jog termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą konkrečiu atveju ieškovė nepraleido.
17. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui atnaujinus terminą ieškovei priimti palikimą kaip ieškovei praleidus terminą dėl svarbių priežasčių, ieškovės reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimus yra pagrįstas ir tenkinamas, palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Tačiau kolegija nurodo, jog įvertinus tai, jog šioje byloje atsakovė yra Lietuvos Respublika, be to, įvertinus aplinkybę, kad ieškinio patenkinimas nebuvo sąlygotas atsakovės neteisėtų veiksmų, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, todėl ieškovės patirtos išlaidos iš valstybės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai, į valstybės biudžetą nepriteistinos ir teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priėmė savo tetos L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atnaujinti V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) trijų mėnesių terminą tėvo I. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) palikimui priimti.
Panaikinti 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A.Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Šis sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.