- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- 2-6824-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01814-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P., atstovaujamos globėjo V. F., ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ ir tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei A. A., išvadą duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino priimti palikimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. P., atstovaujama globėjo V. F., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis I. P. priėmė savo tetos L. A. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti; atnaujinti V. P. trijų mėnesių terminą tėvo I. P. palikimui priimti; panaikinti 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po kurios mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). L. A. nebuvo palikusi testamento, taip pat neturėjo pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įstatyminių įpėdinių. Po L. A. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą sesers N. P. sūnus pareiškėjos tėvas I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo faktą pareiškėja grindžia aplinkybėmis, jog I. P. nuo 2004 m. rugsėjo 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą L. A. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), o po tetos mirties liko gyventi minėtame bute, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Po I. P. mirties liko jo nepilnametė dukra V. P., kurios globą perėmė jos dėdė, motinos M. F. brolis V. F., nes motinai M. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi neterminuotai apribota motinos valdžia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A30-1169 V. F. paskirtas laikinuoju V. P. globėju; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. e2YT-36709-558/2016 V. F. paskiras V. P. globėju. V. P., būdama nepilnametė, negalėjo priimti savo tėvo palikimo, o jos globėjas nežinojo, kad I. P. gali pretenduoti į L. A. palikimą. V. F., sužinojęs, kad butas (duomenys neskelbtini), perėjo valstybės nuosavybėn, pradėjo ieškoti dokumentų, kad butą paveldėtų V. P.. Ieškovė savo reikalavimą taip pat grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.58 straipsniu, numatančiu paveldėjimą atstovavimo teise. Nurodo, kad įpėdiniui mirus po palikimo atsiradimo nespėjus jo priimti, teisė priimti jo dalį pereina įpėdiniams, šiuo atveju I. P. dukrai V. P..
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad I. P. savo tetos L. A. palikimo nepriėmė. Nors jis ir naudojosi palikimą sudarančiu turtu, tačiau šio turto nevaldė kaip savo, neatliko aktyvių veiksmų nuosavybės teisei į palikimą sudarantį turtą įgyti. Ieškovės tėvas I. P. perėmė L. A. bute buvusį turtą, liko gyventi bute po palikėjos mirties. Atsakovo nuomone, tokie faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog I. P. turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau per įstatymo nustatytą terminą bei po jo pasibaigimo nesiėmė veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Valstybės įmonė „Turto bankas“ 2016 m. rugsėjo 13 d. gavo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ raštą Nr. 012-02-18317 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo valstybės įmonei „Turto bankas“ pranešta, kad buto skola už šilumos energiją 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 503,16 EUR; po buto savininkės L. A. mirties niekas jos palikimo nepriėmė ir prašoma informuoti, ar buvo pradėti veiksmai dėl buto paveldėjimo valstybės vardu. Atsižvelgdama į tai, valstybės įmonė „Turto bankas“ kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, 2018 m. spalio 22 d. buvo išduotas valstybės įmonei „Turto bankas“ paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė pagrindų, dėl kurių Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei kad notarė, išduodama minėtą liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 21-22). L. A. nebuvo palikusi testamento, taip pat neturėjo pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įstatyminių įpėdinių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po L. A. mirties bute adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos sūnėnas (sesers N. P. sūnus) I. P., kuris jame gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-11; 19; 62). I. P., kaip palikėjos sūnėnas, laikytinas penktos eilės įpėdiniu pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėjus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktui pagrįstu būtina pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis, patvirtinančius, jog įpėdinis nuo palikimo atsiradimo dienos atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Paprastai palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjamas konkrečių veiksmų buvimu, jų atlikimu – taip priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių mokėjimas už turto pagerinimą ar jo išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011, yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį kaip savo.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. P. apsigyveno L. A. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir deklaravo jame savo gyvenamąją vietą 2004 m. rugsėjo 23 d., t. y. beveik prieš aštuonis metus iki buto savininkės L. A. mirties. Darytina išvada, jog I. P. apsigyvenimo ir naudojimosi minėtu butu pagrindas buvo jo savininkės sutikimas. Po L. A. mirties I. P. liko gyventi minėtame bute ir juo naudojosi, tačiau naudojimosi pagrindas ir kokybė išliko nepakitusi, t. y. I. P. faktiniai veiksmai pasireiškė naudojimosi butu kaip savo gyvenamąja patalpa ir nereguliariu mokesčių už faktiškai įpėdinio naudojamas komunalines paslaugas mokėjimu, tačiau I. P. neatliko jokių turto savininkui būdingų veiksmų. Be to, iš teismų sistemos LITEKO duomenų bei I. P. elgesio po L. A. palikimo atsiradimo matyti, kad jis žinojo, jog tam, kad įgytų nuosavybės teisę į tetos palikimą, jis kaip įpėdinis, privalo atlikti palikimo priėmimo veiksmus – kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tokių veiksmų neatliko iki pat savo mirties. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-17910-864/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos už adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas šilumos energijos paslaugas priteisimo. Tiek ieškinyje, tiek minėtoje civilinėje byloje 2015 m. balandžio 30 d. priimtame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad buto savininkė L. A. mirė (duomenys neskelbtini) ir kad į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, o butu ir jo adresu teikiamomis paslaugomis faktiškai naudojasi I. P.. Minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad I. P. yra tik faktinis buto ir jo adresu teikiamų paslaugų naudotojas. I. P. nebuvo sudaręs rašytinės sutarties su paslaugų tiekėjais, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2013 m. gegužės 10 d., 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 12 d. pranešimais raginamas atsiskaityti už suteiktas paslaugas ar atvykti į klientų aptarnavimo centrą suderinti skolos mokėjimo terminų, I. P. jokių veiksmų nesiėmė. Teismo posėdžio metu V. P. globėjas nurodė, kad po I. P. mirties butas (duomenys neskelbtini), liko apleistas, neremontuotas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog I. P. po palikėjos mirties būtų mokėjęs turto išlaikymo, jo remonto mokesčius. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog I. P. per įstatymo nustatytą terminą neatliko palikimo priėmimo veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti palikimą sudarantį turtą nuosavybėn, o tiesiog tęsė iki palikimo atsiradimo pradėtus buto naudojimo veiksmus, kas jam, kaip įpėdiniui, nesukūrė nuosavybės teisės į paveldimą turtą. Todėl minėtas butas neįeina į I. P. palikimą sudarančio turto masę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.58 straipsnis, kuriuo remiasi ieškovas, grįsdamas V. P. teisę paveldėti L. A. palikimą, numato paveldėjimą atstovavimo teise. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą arba testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Nagrinėjamu atveju I. P. mirė jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui priimti L. A. palikimą, todėl paveldėjimo teisė V. P., kaip jo įstatyminei įpėdinei, nepereina. V. P. neturi teisės paveldėti L. A. palikimą nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.
Dėl V. P. kaip I. P. įstatyminės įpėdinės teisių pažymėtina, jog ji, kaip I. P. dukra, yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, tačiau tėvo palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nepilnamečio vaiko tėvai neturi teisės be išankstinio teismo leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240 straipsnio 1 dalis numato, kad globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 30 d. apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ yra išaiškinęs, kad viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą teismo leidimas priimti palikimą (atsisakyti priimti palikimą) nepilnamečio vaiko vardu yra būtinas ne tik tėvams, bet ir kitiems nepilnamečio vaiko atstovams pagal įstatymą, tame tarpe ir globėjams. Minėtoje apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras patikrina, ar nėra nepilnamečių įpėdinių ir informuoja vaiko atstovą pagal įstatymą (tėvą, globėją) apie vaiko teisę paveldėti bei apie atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, taip pat šią informaciją pateikia vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai notaras atlieka nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. 2018 m. spalio 22 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18). Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. P. atstovui pagal įstatymą ar vaiko teisių apsaugos institucijai būtų pranešta apie vaiko teisę paveldėti bei apie atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, tačiau iš bylos medžiagos ir teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tiek V. P. globėjas V. F., tiek vaiko teisių apsaugos institucija žinojo apie I. P. palikimo atsiradimą ir V. P. teisę paveldėti nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau nepilnametės vardu neatliko nei palikimo priėmimo, nei atsisakymo priimti palikimą veiksmų.
Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. N2-38098-614/2013, konstatuota, kad M. F. ir I. P. šeima yra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu dėl laikinosios globos V. P. nustatymo Nr. 30-1169 nustatyta laikinoji globa be tėvų globos likusiai V. P. (b.l 13). Pažymėtina, jog minėto įsakymo priėmimo metu iki 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos skyrius veikė kaip Vilniaus miesto savivaldybės struktūrinis padalinys. Vaiko teisių apsaugos institucija teisių apsaugos institucija tikrino nepilnametės V. P. buities sąlygas ir teikė išvadas bei procesinius dokumentus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-13825-1272015, Nr. N2-614/2013, Nr. N2-8847-131/2014. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog vaiko teisių apsaugos institucijai buvo išsamiai žinoma apie visas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko teisėmis, tame tarpe ir teisę priimti tėvo palikimą, taip pat apie nepilnamečio vaiko ir jos tėvo I. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei naudojimosi minėtu butu pagrindą. Teismo posėdžio metu V. P. globėjas nurodė, kad sužinojo apie I. P. palikimo atsiradimą (palikėjo mirtį) nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau sąmoningai neatliko palikimo priėmimo veiksmų, nes manė, jog palikėjas neturėjo jokio turto, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo asocialus. Tik sužinojęs, kad gali pretenduoti į L. A. nuosavybės teise priklausiusį butą, globėjas nepilnametės globotinės vardu ėmėsi jos tėvo palikimo priėmimo veiksmų. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios būtų sudariusios kliūtis per įstatymo nustatytą terminą vaiko teisių apsaugos institucijai ar globėjui priimti palikimą nepilnametės V. P. vardu. Aukščiau nurodytas vaiko teisių apsaugos institucijos bei V. P. globėjo elgesys patvirtina, kad įstatymo nustatytas terminas priimti I. P. palikimą nepilnametės vardu praleistas ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl to, jog vaiko interesus atstovaujantys globėjas ir vaiko teisių apsaugos institucija, žinodami apie I. P. palikimo atsiradimą bei apie jo sudėtį, priėmė sprendimą neatlikti palikimo priėmimo veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, yra išaiškinęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Teisės aktai neįpareigoja valstybę atstovaujančios institucijos ir notarų skelbti mirusių asmenų įpėdinių paieškas. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kokių konkrečių veiksmų neatliko ar turėjo imtis valstybę atstovavusi valstybės įmonė „Turto bankas“ ar notarė.
Paveldėjimo teisiniams santykiams yra reikšmingas palikimo priėmimo laisvės principas, reiškiantis, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir joks asmuo negali būti įpareigotas imtis priemonių realizuoti paveldėjimo teisę, jei jis tokio pageidavimo neišreiškia. Bylos duomenys patvirtina, kad po L. A. mirties buvo imtasi visų galimų priemonių išsiaiškinti ar yra įpėdinių pareiškusių savo teisę paveldėti šio asmens turtą. Nuo I. P. palikimo atsiradimo 2016 m. gegužės 7 d. iki kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo 2019 m. sausio 21 d. praėjo 2,5 metų, o nuo L. A. palikimo atsiradimo 2012 m. gegužės 1 d. iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo 2018 m. spalio 22 d. praėjo daugiau nei šeši metai. Toks laiko tarpas bei aukščiau nurodytas įpėdinių bei jų atstovų elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad nei L. A., nei I. P. palikimą sudarančiu turtu įpėdiniai nesusidomėjo ir, turėdami visas galimybes, per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo dėl savo subjektyvaus apsisprendimo. Pažymėtina, jog net ir teismo posėdžio metu ieškovas V. P. globėjas V. F. neišreiškė aiškaus sprendimo, ar jis sutinka nepilnametės vardu priimti visą I. P. palikimą, įskaitant palikėjo skolas. Išduodant ginčijamą palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvo jokio pagrindo laikyti, jog L. A. palikimas yra priimtas faktiniu valdymu jos įpėdinių ar kad yra nepilnamečių asmenų, turinčių teisę paveldėti jos turtą. Taigi, ginčijamo palikimo perėjimo valstybei liudijimo prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai neįrodytas.
Dėl paveldėjimo atstovavimo teise.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo – V. P. globėjo V. F. valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. F. valstybei 14,44 EUR (keturiolika eurų, keturiolika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.