Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino kaip teisingus. Patvirtino, kad matė, kokius daiktus paėmė L. B., kuris jam sakė, kad piniginėje buvo apie 30 Eur.

K. T. V. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su mama buvo V. naktiniame bare, po to atėjo L. B. ir T. V.. Jis buvo išgėręs, bet neapsvaigęs. Bare buvo ir nukentėjusysis A. R., su kuriuo jis susiginčijo, dėl ko neatsimena. Prie įėjimo į barą jis nukentėjusiajam sudavė smūgį į veido sritį, nukentėjusysis pradėjo bėgti, o jis jam iš paskos. Jis pasivijęs nukentėjusįjį, atsirėmusį prie automobilio, sugriebė už striukės ir pargriovė ant žemės, sakydamas, kad daugiau taip nedarytų ir trenkė jam delnu į veido sritį. Pribėgęs T. V. pradėjo nukentėjusiajam spardyti į šonkaulius. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad sužalojimus, kurie nurodyti specialisto išvadoje, A. R. padarė ne jis.

Pagarsinus specialisto išvadą, kaltinamasis nepripažino, kad nukentėjusiajam padarė kaltinime nurodytus sužalojimus. Jis nukentėjusiajam sudavė smūgius į kairį skruostą su delnu. T. V. spardė nukentėjusįjį ir ištraukė telefoną. Blogai vertina savo veiksmus, ateityje daugiau taip nesielgs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo T. V. parodymai (2 t., b. l. 73-75), kad 2015 m. gruodžio 23 d. apie 20.00 val. su savo mama O. P. atėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini). Su mama abu buvo jau vartoję alkoholinius gėrimus, todėl į barą atėjo neblaivūs. Su mama atsisėdo dviese prie vieno stalo ir ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus, tuo metu bare buvo ir daugiau žmonių, kurių jis nepažįsta. Kažkuriuo metu, į barą atėjo jo pažįstami L. B. ir T. V., su kuriais susipažino kažkada anksčiau naktiniame bare, šie atsisėdo prie to pačio stalo prie kurio jie su mama jau sėdėjo. Kažkuriuo metu, kelinta buvo valanda, jis nežino, į barą dar atėjo kitas vyras, kaip jis atrodė, jis neprisimena. Vyras atsisėdo prie kito stalo ir sėdėjo vienas. Kažkuriuo metu jie visi pradėjo su tuo vyru bendrauti. Žino, kad vyras jiems prisistatė, tačiau nei jo vardo nei pavardės jis neprisimena. Ar tas vyras prie stalo visada sėdėjo vienas jis neatsimena, taip pat neprisimena kokius daiktus su savimi jis turėjo. Apie 01.00 val. jis išėjo į lauką parūkyti. Lauke prie baro įėjimo su juo išėjo kartu ir tas vyras su kuriuo susipažino, L. B. su T. V.. Tarp jo su tuo vyru kilo žodinis konfliktas dėl to, kad tas vyras necenzūriniais žodžiais išvadino jo mamą. Pamatė kaip tas vyras nuo pečių nusiima kuprinę, ir ją numeta ant žemės. Konflikto su nukentėjusiuoju metu jis jam iš rankos vieną kartą trenkė į smakro sritį ir tada nukentėjusysis pradėjo nuo jo bėgti, o jis jį pradėjo vytis. Atsisukęs pamatė, kad jam iš paskos bėga T. V., ar dar kažkas bėgo jis pasakyti, negali, nes neprisimena. Pabėgęs toliau, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vyras prarado pusiausvyrą ir atsirėmė į kažkokį automobilį, o jis pribėgęs prie jo, paėmė jį už rankų ir paguldė ant žemės. Paguldęs ant žemės nukentėjusiajam trenkė vieną kartą rankos delnu į veido sritį. Po to pribėgo T. V. ir nukentėjusiajam du kartus įspyrė į šonkaulius ir pritūpęs prie nukentėjusiojo pradėjo jį apkraustyti ir jam rodos, kad prasegė nukentėjusiojo striukę ir iš vidinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Po to, kai nukentėjusįjį paguldė ant žemės ir jam sudavė smūgį, jis pradėjo eiti link naktinio baro ir pusiaukelėje susitiko L. B., kuris ėjo link nukentėjusiojo, o netoli, tarp medžių, dar pamatė du vyrus, kas jie tokie buvo jis nežino, jų nepažįsta. Kas įvyko toliau, jis nežino, kaip ir sakė, vyrui sudavė vieną smūgį prie naktinio baro, o kai jį pargriovė sudavė dar vieną smūgį į veidą. Nukentėjusiajam trenkė ir jį nusivijo, kadangi kaip ir minėjo jis jo mamą išvadino necenzūriniais žodžiais. Apie įvykį nei su L. B., nei su T. V. nekalbėjo.

Kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino kaip teisingus.

Kaltinamuoju apklaustas L. B., kurio atžvilgiu jam pasislėpus nuo teismo baudžiamoji byla išskirta į atskirtą baudžiamąją bylą ir perduota pagal teismingumą Kauno apygardos teismui) parodė, kad jis 2015 m. gruodžio 24 d. buvo su T. V. ir T. V. V. naktinėje parduotuvėje. T. V. susiginčijo su nukentėjusiuoju A. R., po to susistumdė. T. V. ir T. V. nusivijo nukentėjusįjį už namo. Po to, grįžus T. V. ir T. V. į naktinę parduotuvę, jis su T. V. nuėjo pažiūrėti, ką turi nukentėjusysis. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jį pakėlė ir atrėmė į tvorą, jį apkraustė, paėmė piniginę ir telefoną. Nukentėjusysis pradėjo rėkti, tuomet jis jam sudavė smūgį į veidą. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Piniginėje buvo kortelės ir 20 Eur, 70 Eur nebuvo, nes jie pinigus suskaičiavo. Piniginę išmetė į konteinerį. Telefonu iš pradžių naudojosi patys, po to nunešė į lombardą, gavo 10 Eur.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti įtariamojo L. B. parodymai (1 t., b. l. 133-135), kad 2015 m. gruodžio 23 d. apie 23.00 val. su T. V. atėjo į naktinį barą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini). Naktiniame bare prie vieno stalo sėdėjo jų su Tautvydu bendras pažįstamas, T. V. ir jo mama. Maždaug apie 00.00 val. į naktinį barą atėjo nukentėjusysis, o dar maždaug už 20 min., apie 00.20 val. į naktinį barą atėjo dar du jam nepažįstami asmenys. Vienas iš tų vyrų save prisistatė karininku, o kitas vaikinas buvo maždaug 1,65 m ūgio, apie 40 m. amžiaus, su randu ant veido. Maždaug apie 01.00 val. jis, T. V., T. V., nukentėjusysis, „karininkas“ ir tas vyras su randu ant veido išėjo į lauką parūkyti. Jiems stovint lauke ir rūkant, kažkuriuo metu pamatė, kad tarp T. V. ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis įvyko jis nežino, konflikto metu matė kaip jie vienas su kitu stumdėsi. Tada pamatė, kaip „karininkas“ priėjo prie T. V. ir nukentėjusiojo, ir jis tada pradėjo stumdyti nukentėjusįjį. Matė kaip T. V. suduoda smūgį nukentėjusiajam, kur tiksliai sudavė jis pasakyti negali, bet jam atrodo, kad į pilvą. Po to pamatė kaip nukentėjusysis pradėjo bėgti, o jį vytis pradėjo T. V., T. V. ir „karininkas“, o kas po to įvyko jis nematė. Po kiek laiko, maždaug po 5 min. pamatė, kai nuo P. P. g. 5 namo pareina T. V. ir T. V., kur buvo „karininkas“ jis nežino. Jis tada jų abiejų paklausė, ar jie kažką paėmė iš nukentėjusiojo, o jie atsakė, kad nieko nepaėmė ir jis tada nuėjo prie nukentėjusiojo, kuris gulėjo ant šaligatvio prie namo Nr.5, esančio P. P. gatvėje, ar su juo kažkas ėjo jis neprisimena. Atėjęs pamatė, kad vyras guli ant žemės, jo veidas kruvinas ir jį tuo metu pradėjo apieškoti, kadangi naktiniame bare matė, kad jis su savimi turėjo piniginę. Bekraustant vyrą iš pradžių jis iš jo nieko nepaėmė. Po kiek laiko prie nukentėjusiojo atėjo su T. V.. T. V. pasiliko stovėti truputį toliau, o jis priėjo prie nukentėjusiojo ir vėl pradėjo kraustyti nukentėjusiojo kišenes, o T. V. stebėjo ar neateina žmonės. Bekraustydamas vyrą, pamatė, kad jis nori šauktis pagalbos, todėl nenorėdamas, kad išgirstų žmonės, kai jis pradės rėkti, jis jam sudavė iš rankos kumščio vieną smūgį į veidą ir jis tada prarado sąmonę. Iš nukentėjusiojo striukės kišenės paėmė piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną. Kai vyrui sudavė smūgį, jo ranka liko kruvina, nes ją išsikruvino į nukentėjusiojo veidą, todėl ją nusivalė ir jie kartu su T. V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes nukentėjusysis labai sunkiai kvėpavo ir buvo stipriai sumuštas. Belaukiant policijos pareigūnų, jis nukentėjusiojo piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną paslėpė ant žemės, prie tvoros. Maždaug už kokių 10 min. prie jų atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Policijos pareigūnai, juos patikrino ir pasakė, kad gali eiti, todėl jie su T. V. ėjo atgal link naktinio baro. Kai policijos pareigūnai išvažiavo ir greitoji medicinos pagalba išsivežė nukentėjusįjį, jis grįžo atgal į tą pačią vietą ir nuo žemės paėmė paslėptus nukentėjusiojo daiktus, telefoną ir piniginę, iš nukentėjusiojo piniginės paėmė apie 20-30 eurų, piniginės niekam nerodė ir ją išmetė į šiukšlių konteinerį, o telefoną pasiliko sau. Juo naudojosi ir jis, ir T. V., ir T. V. sesė, kuri nežinojo iš kur jie gavo telefoną, kol jį nunešė į lombardą.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. į 24 d. ėjo į naktinę parduotuvę pirkti cigarečių ir alaus. Bare matė tris jaunuolius T. V., T. V. ir L. B. ir moterį. Jis buvo išgėręs ir norėjo dar išgerti, todėl atsisėdo šalia minėtų vaikinų, kurie ganėtinai buvo išgėrę, o moteris miegojo. Visi gėrė alkoholį, bendravo, ėjo parūkyti, grįžo. Kažkuriuo atėjo dar du žmonės, atsisėdo prie jų staliuko šalia. Kažkuriuo metu prabudo moteris ir pradėjo keiktis, pasakė, kad suspardys, išvadino įžeidžiančiais žodžiais. Jis atsakė „baik teta, nepyk“. Po to praėjo pyktis ir visi vėl bendravo. Pasijutęs ganėtinai girtas, nusprendė eiti namo. Išėjus prie išėjimo pajuto, kad kažkas negerai, įvyko konfliktas. T. V. jam sudavė kumščiu į veidą. Jie buvo penkiese. Jis pradėjo bėgti, paskui jį bėgo trys minėti kaltinamieji ir kiti du jam nepažįstami vyrai. Jį pasivijo ties (duomenys neskelbtini), parvertė suduodant per kojas. Kas jį parvertė, negali pasakyti, jį pradėjo spardyti, daužyti, jis prarado sąmonę. Jautė, kad jį krausto, bet kuris kraustė nežino. Kiek laiko pragulėjo ant asfalto nežino. Jam buvo sumušta kairė veido pusė. Kiek kartų ir kuris sudavė, nežino, mano, kad smurtavo visi penki. Smurtas jo atžvilgiu truko 5-10 minučių. Po to atėjo du jaunuoliai, jie jį pasodino, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. Pasigedo piniginės ir telefono. Piniginėje buvo vairuotojo pažymėjimas, banko kortelės, nuolaidų kortelė, apie 50 Eur. Telefono vertė 70 Eur. Piniginę vertina 30 Eur, ji buvo odinė, dokumentų bendra vertė – 200 Eur. Telefonas, piniginė jam grąžinti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai (1 t., b. l. 25-26), kad 2015 m. gruodžio 24 d. apie 00.00 val. atėjo į naktinį barą esantį, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko cigarečių pakelį, mineralinio vandens butelį, pora buteliukų alaus ir viską susidėjo į mėlyną kuprinę „Nike“. Į barą atėjo jau neblaivus, tačiau viską prisimena. Už prekes sumokėjo ir piniginę įsidėjo į striukės vidinę kišenę, kuri visą vakarą ten ir buvo. Nuėjęs nuo baro prisėdo prie tuščio stalo, o šalia savęs pasidėjo kuprinę. Prie kito stalo, sėdėjo trys jaunuoliai ir moteris, kuri miegojo. Dar šalia, buvo kitas stalas, prie kurio sėdėjo pora vyresnio amžiaus vyrų. Minėti jaunuoliai buvo maždaug 16-30 m. amžiaus. Vienas vaikinas buvo vidutinio kūno sudėjimo, su šviesia striuke, akiniais, kitas vaikinas buvo šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo, apie 1,80 m ūgio, ir ant kažkurios rankos pirštų buvo ištatuiruotas kažkoks žodis ar data, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, o trečiasis vaikinas buvo mažo ūgio, maždaug 1,65 m ūgio, tamsių plaukų, labai liekno kūno sudėjimo, siauro veido ir atrodė, kad labai jaunas, maždaug 16-18 m. amžiaus. Vaikinai prie stalo taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi jis vienas gerti nenorėjo, todėl baro pardavėjos paprašė, kad duotų stikliukų, kad galėtų pavaišinti vaikinus. Taip jie ir pradėjo bendrauti, visi kartu į lauką išeidavo parūkyti. Prie stalo visada sėdėjo vienas, o jie sėdėjo prie to pačio stalo, prie kurio buvo ta moteris. Vaikinai su juo elgėsi draugiškai. Išgėrę visą degtinę, jis nuėjo dar jos nusipirkti. Kažkuriuo metu į barą atėjo dar du vyrai. Vienas iš jų buvo 30-40 m. amžiaus, o kitas vyras buvo maždaug 20-25 m. amžiaus. Abu vyrai iš pradžių nuėjo prie baro ir kažką nusipirko ir atėjo priėjo stalo bei atsisėdo. Vyras, kuris buvo apie 30-40 m. amžiaus atsisėdo jam iš kairės pusės, o kitas vaikinas priešais jį. Jis vėl paprašė baro pardavėjo stikliukų ir juos pavaišino degtine. Tas vaikinas, kuris sėdėjo priešais jį, minėjo, kad yra kažkoks karininkas. Bendravo ir su tais pirmaisiais vaikinais ir su tais, kurie sėdėjo prie jo stalo. Iš jų elgesio pagalvojo, kad vaikinai yra nepažįstami, tačiau pabuvę ilgiau tarpusavyje visi susibendravo. Bare prabuvo maždaug 1 val.-1,5 val. laiko. Kai išgėrė antrąjį degtinės butelį, susiruošė eiti namo, tačiau neprisimena ar jis pasiėmė su savimi kuprinę ar ją paliko bare. Visi penki vaikinai ir jis išėjo į lauką parūkyti. Stovėjo netoli gatvės. Visi rūkė ir jis pamatė, kad vaikinas iš baro, kuris buvo su akiniais ir šviesia striuke, ketina jam smogti. Pagalvojo, kad juokauja, tačiau kai pajuto smūgį į krūtinę, iš karto užsidengė rankomis kūną ir pradėjo eiti atbulas. Po to pamatė, kad link jo artėja vaikinas iš baro, kuris bare sėdėjo šalia jo, prie jo stalo, tada dar pamatė, kad artėja tas vaikinas, kuris save prisistatė karininku. Iš pirmojo vaikino smūgio į krūtinę ir iš kitų vaikinų eisenos kai mosikavo rankomis ir ėjo link jo, suprato, kad vaikinai nori jį sumušti, todėl pradėjo bėgti. Bėgo nuo baro tolyn P. P. gatve ir pargriuvo, tik negali pasakyti ar pats nukrito ar jį parvertė. Kai nugriuvo pajuto daug smūgių į įvairias kūno sritis ir sugebėjo tik užsidengti rankomis veidą, todėl kas mušė ir su kuo jis pasakyti negali. Jį mušė, tol kol prarado visas savo jėgas ir gulėjo ramiai ant žemės. Begulint pajuto, kad jam kažkas prasega striukę ir iš vidinės kišenės išima piniginę. Taip pat pajuto kaip iš striukės šoninės kišenės ištraukia mobiliojo ryšio telefoną Nokia C5-00(IMEI (duomenys neskelbtini)). Tada jis prarado sąmonę. Po kažkiek laiko jis atsimerkė ir pajuto, kad jam šlapia ir šalta, visą kūną skauda. Taip pat išgirdo žingsnius ir žodžius „einam pažiūrėt ar gyvas, ar kvėpuoja“. Priėjo du vaikinai, vienas iš jų buvo tas pats, kuris buvo bare, siauro veido, labai lieknas ir mažas, o kitas vaikinas, kuris turėjo ant rankos pirštų tatuiruotę. Priėję vaikinai paklausė, ar jis ką nors prisimena. Kadangi pagalvojo, kad vaikinai atėjo toliau jį sumušti, jei juos atpažins, todėl jiems pamelavo ir pasakė, kad nieko neprisimena. Kažkuris iš jų jį pasodino ir davė cigaretę parūkyti. Abu vaikinai apsimetė, kad jo nepažįsta ir paklausė, ar jam iškviesti greitąją pagalbą. Jis paprašė, kad jie iškviestų. Abu vaikinai paėjo porą žingsnių nuo jo ir pradėjo tyliai tarpusavyje šnibždėtis. Kažkuris vaikinas kitam sakė „tai gal tu skambink iš savo telefono, nes pavardę reikės sakyti“. Kas skambino policijai jis nematė, kadangi vaikinai buvo už jo. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnams liepė, kad suimtų tuos jaunuolius, kurie buvo šalia jo, kadangi jie yra susiję su įvykiu. Tačiau, kas toliau buvo jis nežino, kadangi jį greitoji medicinos pagalba išsivežė. Iš jo buvo pavogta vyriška piniginė, kuri buvo juoda, odinė, kurios vertė apie 30 eurų, piniginėje buvo apie 70 eurų, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, kurio vertė 15 eurų, SEB ir SwedBank banko kortelės, naujas korteles išsiimti kainuos po 10 eurų, SwedBank elektroninės bankininkystės prisijungimo kodai, įvairios nuolaidų kortelės. Taip pat pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia C5-00, kurio vertė apie 60 eurų. Telefone buvo įdėta atminties kortelė, kurios vertė 10 eurų bei SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Viso jam padaryta 205 eurų turtinė žala.

Nukentėjusysis išklausęs parodymus, nurodė, kad jam bandė suduoti T. V., pirmas smūgis buvo į krūtinę kumščiu, po to į veidą. Negali pasakyti, kiek T. V. jam sudavė smūgių. Po to jam bėgant jį parvertė ir mušė visi penki žmonės. Negali pasakyti, kas kiek jam spyrė, sudavė, kuris parkritusiam pirmas sudavė taip pat negali pasakyti. Jam buvo sumuštas visas kūnas. Pagarsinus specialisto išvadą, nukentėjusysis parodė, kad jį apžiūrėjo ekspertai po savaitės. Be nurodytų sužalojimų, nebuvo kitų sužalojimų. Piniginėje buvo 70 Eur. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas, policijos pareigūnas, E. K. parodė, kad atvykus į įvykio vietą buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ir buvo trys asmenys. Vienas jų buvo sužalotas, šis pasakė, kad jį užpuolė. Paprašė nurodyti įtariamuosius, tačiau jis pasakė, kad jų nepažįsta. Užsirašė visų duomenis ir nukentėjusįjį išsivežė į Kauno klinikas. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, nes įvykis buvo seniai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 29-30), kad 2015 m. gruodžio 24 d. dirbo radijo šaukimu „462“. Apie 02.45 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini), guli sumuštas žmogus. Nuvykus į vietą juos pasitiko pranešėjas L. B., kuris jiems papasakojo, kad eidamas namo pastebėjo ant šaligatvio sėdintį sumuštą žmogų ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Nukentėjęs buvo A. R., kuris jiems paaiškino, jog vartojo alkoholinius gėrimus naktiniame bare, adresu (duomenys neskelbtini), ir einant namo jį užpuolė nepažįstami asmenys, dėl ko jį sumušė pilietis paaiškinti negalėjo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, piliečiui A. R. nustatė galvos traumą ir „1520“ medikų brigada išvežė jį į LSMUL. Su pranešėju L. B. kartu buvo dar ir kitas pilietis, kuris prisistatė kaip T. V.. Apžiūrėjus abu piliečius, patikrinus jų daiktus, įtartinų daiktų pas juos rasta nebuvo, patikrino abiejų piliečių rankas, abiejų rankos buvo švarios, kraujo žymių ar kitų žymių būdingų sumušimams nebuvo matyti, todėl patikrinus vaikinus duomenų bazėje ir nieko įtartino nenustačius, abu piliečiai buvo paleisti.

Liudytojas pagarsintus parodymus patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas, policijos pareigūnas, K. V. parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes įvykis buvo seniai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 32-33), kurių turinys iš esmės analogiškas pagarsintiems liudytojo E. K. parodymas. Liudytojas K. V. pagarsintus parodymus patvirtino kaip teisingus.

Specialisto išvada nustatyta Nr. G3551/2015(02), kad A. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai kairės alkūnės srityje, kairio antakio srityje, kairio skruosto sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. gruodžio 24 d. Sužalojimai padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 17).

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. V. pateikė lombardo UAB „L.“ 2016 m. sausio 21 d. sutartį Nr. 11346, kurioje matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia C5“ buvo paliktas kaip užstatas už 10 eurų (1 t., b. l. 36-37).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „L.“ kasininkė-priėmėja M. T. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“ IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia C5“ IMEI (duomenys neskelbtini) (l t., b. l. 39-42), kuris grąžintas nukentėjusiajam (1 t., b. l. 43).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Šio nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltinimo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. V. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasitvirtino, nes jis viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, tyčia, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį A. R., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam A. R. į veido sritį, o nukentėjusiajam pradėjus bėgti nuo jo, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jį pasivijo, paėmė už rankų, nugriovė ant žemės ir sudavė dar vieną smūgį ranka nukentėjusiajam A. R. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, kairio antakio srityje, kairio skruosto sumušimu, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis T. V. pripažino, kad prie baro tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas dėl jo mamos, dėl to jis supykęs sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, paskui pasivijęs parvertė ant žemės ir dar kartą sudavė į veidą. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis A. R., nurodęs, kad prie baro tarp jo ir T. V. kilo žodinis konfliktas, T. V. sudavė jam kumščiu į veidą, jis pradėjo bėgti, jį kažkas pasivijo, parvertė ir sumušė. T. V. ir L. B. taip pat patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko žodinis konfliktas ir šio konflikto pasekoje, kaltinamasis T. V. sudavė smūgį nukentėjusiajam A. R., dėl ko nukentėjusysis puolė bėgti, o T. V. vytis. Kaltinamasis T. V. patvirtino, kad nubėgęs pažiūrėti, pamatė grįžtantį T. V., kuris pasakė, kad „sudaužė“ tą žmogų ir jis guli ten prie mašinos, bei priėjęs pamatė, kad vyriškis guli ant žemės kruvinu veidu be sąmonės.

Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį bei laipsnį patvirtina specialisto išvada Nr. G3551/2015(02). Iš specialisto išvados matyti, kad A. R. sužalojimai padaryti veide ir alkūnėje, kietu, buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 17), kas iš esmės atitinka byloje nustatytas aplinkybes dėl T. V. smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.

Nors kaltinamasis nurodė, kad sužalojimai A. R. negalėjo būti padaryti jo veiksmais, nurodė, kad jis du kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą, tačiau jokių sužalojimų nepadarė, bet matė, kaip kaltinamasis T. V. spardė gulintį A. R. į šonkaulius. Teismas neturi pagrindo tikėti tokiais kaltinamojo parodymais, tokių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje. Kaltinamasis T. V. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai neigė spardęs A. R. ar sudavęs jam kokius nors smūgius. Nors nukentėjusysis A. R. nurodė, kad jį pasiviję penki jaunuoliai daužė rankomis ir spardė į galvą ir įvairias kūno vietas, smurtas truko 5-10 minučių, tačiau kaip matyti iš specialisto išvados jokių kitų sužalojimų, išskyrus sužalojimus veide bei alkūnėje A. R. nebuvo nustatyta, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, todėl atrodo neįtikėtina, kad po tokio intensyvaus, kaip nurodė nukentėjusysis smurto jo atžvilgiu, nebūtų nustatyta jokių sužalojimų ir kitose kūno vietose. Kaltinamojo T. V. ir A. R. parodymai apie tai, kas ir kaip vijosi A. R., kas ir kiek jį spardė taip pat nesutampa, todėl teismas tokiais prieštaringais parodymais dėl šių aplinkybių nesivadovauja, o remiasi tiek kaltinamojo T. V., tiek kaltinamojo T. V., buvusio šios situacijos liudininku, asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta – L. B. parodymais, kurie nėra prieštaringi ir vienas kitą papildo, ir laiko nustatyta, kad sužalojimai A. R. buvo padaryti būtent T. V. veiksmais, o ne T. V. smurtiniais veiksmais. Tokie kaltinamojo T. V. veiksmai suduodant smūgius nukentėjusiajam A. R., pagrįstai kvalifikuoti kaip įžūlūs. Kaltinamasis smurtavo viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį dėl menkavertės priežasties – kilusio žodinio konflikto, smurto nukentėjusysis jo atžvilgiu nenaudojo, po suduoto smūgio nukentėjusysis bandė išvengti tolimesnio smurto ir konflikto, tačiau kaltinamasis toliau jį tęsė, vijosi nukentėjusįjį ir toliau prieš jį smurtavo. Nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas skausmas, neigiami išgyvenimai, išgąstis, baimė, padarytas nežymiai sutrikdyta sveikata, nutrauktas jo poilsis, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl tokių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo T. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad plėšimo metu panaudotas fizinis ar psichinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis T. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, tyčia, bendrininkui panaudojus fizinį smurtą – sudavus nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis prarado sąmonę, pagrobė iš nukentėjusiojo jam priklausantį turtą: piniginę - 30 eurų vertės su joje buvusiais 70 eurų grynais pinigais, „SEB“ ir „Swedbank“ banko kortelėmis, vairuotojo pažymėjimu, išduotus A. R. vardu, neturinčiais materialinės vertės bei mobiliojo ryšio telefoną Nokia C5-00 (IMEI Nr. 359329045237237) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir atminties kortele, bendros 70 eurų vertės, tuo kartu su bendrininku padarydamas nukentėjusiajam A. R. 170 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis su pagrobtu turtu vėliau galėjo laisvai disponuoti savo nuožiūra, ką ir darė – naudojosi pagrobtu telefonu, davė jį naudotis sesei.

Kaltinamasis T. V. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad kartu su L. B., pamatę, kad nukentėjusysis guli be sąmonės, pasinaudojo tuo ir sugalvojo jį apiplėšti, jis stovėjo ir stebėjo, kad niekas neateitų, o L. B. kraustė kišenes, o kai nukentėjusysis atsigavo, L. B. sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis vėl prarado sąmonę ir toliau kraustydamas kišenes L. B. paėmė piniginę ir telefoną. Kaltinamojo parodymai dėl šios nusikalstamos veikos iš esmės buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl teismas netikėti jais neturi jokio pagrindo. Kaltinamojo T. V. parodymai sutampa ir su kaltinamuoju apklausto L. B. parodymais dėl smurto prieš A. R. pavartojimo ir jo turto plėšimo, dėl to, kad T. V. sutiko eiti pagrobti nukentėjusiojo daiktus, saugojo, stebėjo aplinką.

Kaltinamasis T. V. patvirtino matęs, kad L. B. iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė telefoną, monetas, paskui L. B. jam pasakė, kad dar ir piniginę su pinigais. L. B. patvirtino aplinkybę, kad pagrobė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną ir piniginę, pinigus pasiėmė, piniginę išmetė į konteinerį. Tiek T. V., tiek L. B. patvirtino, kad naudojosi pagrobtu telefonu, paskui juo naudojosi T. V. sesuo, kuri nežinojo, kad jis pagrobtas ir kuri vėliau telefoną pridavė į lombardą, ką patvirtina ir savanoriško daiktų pateikimo protokolas bei lombardo kvitas.

Kaltinamasis T. V. nurodė, kad pats piniginės nekraustė, nežino, kokie joje buvo daiktai ir kiek pinigų. Kaltinamuoju apklaustas L. B. parodė, kad piniginėje tikrai nebuvo 70 eurų, galimai 20 eurų, kuriuos jis pasiėmė. Teismas neturi pagrindo tikėti tokiais L. B. parodymais, dėl šios aplinkybės jo parodymai nebuvo nuoseklūs, prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais tikėti. L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad piniginėje buvo 20-30 eurų, kaltinamasis T. V. parodė, kad L. B. jam sakė apie 30 eurų. Nukentėjusysis A. R. patvirtino, kad iš jo buvo pagrobti daiktai, nurodyti kaltinime. Nukentėjusiojo parodymai dėl iš jo pagrobtų daiktų ir jų vertės buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo ir jais vadovaujasi. A. R. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu teigė, kad iš jo pagrobta buvo apie 70 eurų grynais pinigais. Jokių aplinkybių dėl ko nukentėjusysis turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltininkus, nėra nustatyta, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, todėl manyti, kad jis siekia nepagrįstai pasipelnyti iš kaltininkų, taip pat nėra pagrindo.

Kaltinamasis T. V. suvokė, kad kėsinasi į svetimą turtą ir norėjo taip veikti, o panaudotas bendrininko fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį padėjo kaltinamajam ir jo bendrininkui šį turtą galutinai užvaldyti, paslėpti, vėliau juo naudotis savo nuožiūra. Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas T. V. pripažinti kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo T. V. veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, o jis pats – kaip nusikaltimo bendravykdytojas, kadangi jis kartu su bendrininku kėsinosi į tą patį objektą, jų ketinimą pagrobti nukentėjusiojo turtą vienijo vieninga tyčia, jis suprato, kad bendrai grobia svetimą, jiems nepriklausantį turtą, tuo daro materialinę žalą to turto savininkui ir norėjo taip elgtis. Nors T. V. prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, daiktų iš jo neėmė, t. y. aktyvių veiksmų neatliko, tačiau laikytina, jog jis buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, kadangi su draugu L. B. turėjo bendrą tikslą – pagrobti nukentėjusiojo turtą, ir vėliau juo naudotis savo nuožiūra, T. V. visą laiką buvo greta, laukė, kol L. B. iškraustys kišenes, stebėjo aplinką, saugojo, kad aplinkiniai nepastebėjų jų bendrų nusikalstamų veiksmų.

K. T. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs. Važiavo su L. B. ir A. B. viešuoju transportu, išlipo stotelėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). L. B. metė į stotelę turėtą varžtą, po to jis metė, ir sudaužė stotelės vitrinas. Prie stotelės buvęs nukentėjusysis L. B. kartu su žmona, pradėjo priekaištauti dėl stotelės. Jie visi triukšmavo keiksmažodžiais. A. B. nuėjo prie nukentėjusiojo ginčytis, pastarasis jį prispaudė prie žemės, kad šis nepabėgtų. Nukentėjusiojo žmona kvietė policiją dėl stotelės. Jis stovėjo šalia ir prašė nekviesti policijos. Tada L. B. metė į vyrą akmenį, pataikė į veidą, bėgo kraujas. Jis buvo girtas, todėl daužė stotelės vitrinas. Nusikaltimo aplinkybių nelabai atsimena, nes praėjo daug laiko.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai (2 t., b. l. 89-91), kad 2016 m. sausio 25 d. jis kartu su A. B. ir L. B., apie 22.00 val. stovėjo viešojo transporto stotelėje, esančioje netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipę iš autobuso, L. B. paėmęs į rankas kažkokį varžtą jį metė į stotelės langą, kuris nuo smūgio sutrupėjo. Po to jis į tą patį langą trenkė jam rodos su ranka ir stiklo šukės pabiro ant žemės. Po to vėl jis, jam rodos su tuo pačiu varžtu, kurį turėjo L. B. metė į kitą langą, kurio stiklas taip pat sutrupėjo. Dar matė kaip A. B. į stiklą metė jam rodos akmenį, ar stiklas sudužo jis neprisimena. Kai daužė stotelės stiklus visą laiką garsiai rėkavo. Po kiek laiko išgirdo, kad kažkas rėkia ant jų ir pasižiūrėjęs, pamatė, kad netoli parduotuvės „Šiaurinė“ stovi vyras ir moteris. Tada pamatė kaip A. B. eina link vyro ir moters, todėl jie su L. B. nusekė paskui jį. Kai A. B. priėjo prie minėto vyro, vyriškis jį paėmė už rankos, sulaikė ir paguldė ant žemės. Tarp jų visų kilo žodinis konfliktas, jie ant to vyro šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais. Jis viso konflikto metu stovėjo šalia A. B. ir to vyro ir prašė, kad jis paleistų A. B.. Kažkuriuo metu, pamatė, kaip L. B. paėmęs į ranką kažkokį daiktą, jį meta į vyrą. Tuo metu vyras susiėmė už veido, ranka užsidengė veidą. Metęs akmenį vyrui į veidą L. B. pasakė „einam“, tačiau jis pasakė, kad A. B. vieno nepaliks ir pamatė, kaip L. B. nuėjo link „Šiaurinės“ parduotuvės. Tada moteris iškvietė pagalbą, po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį su A. B. sulaikė. Labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino kaip teisingus.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis 2016 m. sausio 25 d. prie savo namų kieme su T. V. išgėrė alkoholio (degtinės). Po to nuvažiavo pas L. B., jį pasitikę grįžo visi pas jį. Važiavo viešuoju transportu, išlipo stotelėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). L. B. metė į stotelės vitriną, išdaužė, tada T. V. metė ir jis metė iš sniego gniūžtės ir vitrinas sutrupino. Šalia buvęs nukentėjusysis L. B. norėjo juos sudrausminti, pradėjo rėkti, tada jis nuėjo prie jo plūsdamasis ir nukentėjusysis jį pargriovė ant žemės ir laikė kol atvažiavo policija. Stotelėje žmonių nebuvo. T. V. buvo prie stotelės ir prašė nekviesti policijos, paleisti. Jis taip pat prašė paleisti, bet jo nepaleido. Po to jis pamatė ant savo striukės ir kelnių kraują, kuris varvėjo nuo nukentėjusiojo. Kas metė į nukentėjusįjį ir kaip metė, jis nematė. Kai jį paleido, greitai atvažiavo policija. Tokį jo elgesį įtakojo alkoholis, nes dažnai taip elgiasi. Blogai vertina savo poelgį.

Kaltinamuoju apklaustas L. B. parodė, kad 2016 m. sausio 25 d. jis su T. V. ir A. B. autobusu atvažiavo iki Šiaurinės parduotuvės. Sustojime radęs kažkokį varžtą metė į stotelės vitriną ir ją išdaužė. T. V. norėjo išdaužti, bet jam nepavyko. Prie sustojimo buvę vyras ir moteris pradėjo šaukti „ką darot“. Tada jie nuėjo arčiau jų. A. B. pradėjo ginčytis, tada jį vyras (nukentėjusysis L. B.) paguldė ant žemės. Tuomet jis paėmęs akmenį metė į vyrą, kad A. B. pabėgtų. Pamatęs, kad vyrui pradėjo bėgti kraujas iš veido srities, jis pabėgo namo. Stotelės vitrinas daužė šiaip sau. T. V. ir A. B. buvo neblaivūs, jis jautėsi blaivus. Nurodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti įtariamojo parodymai (1 t., b. l. 133-135), kad 2016 m. sausio 25 d. dienos metu jis susitiko kartu su A. B. ir T. V. už (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 22.00 val. jie atvažiavo į viešojo transporto stotelę, esančią netoli „Šiaurinės“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Autobuse ant žemės rado varžtą, kurį išlipęs iš autobuso metė į stotelės šoninį vitrininį langą. Kodėl į langą metė tą varžtą jis tikrai negali pasakyti, gal dėl įdomumo. Langas nuo smūgio visas sutrupėjo. Po to T. V. paėmęs tą patį varžtą, kurį metė jis, išdaužė kitą stotelės langą, jo šukės taip pat pabiro ant žemės. Girdėjo kaip A. B. pasakė „aš irgi noriu išdaužti langą“ ir paėmęs akmenį metė į langą, tačiau jis nuo stiklo atšoko ir nesudužo, tik įskilo. Daužydami langus visi trys garsiai rėkavo, šūkavo, juokėsi. Iš karto po A. B. metimo išgirdo, kad iš kažkur rėkia kažkoks vyras. Atsisuko pažiūrėti link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pusės ir pamatė, kad ten stovi vyras su moterimi. Girdėjo, kad vyras su moterimi pradėjo ant jų rėkti „ką jūs čia darot?“. Tada A. B. nuėjo link minėtų vyro ir moters, o jie su T. V. jį nusekė. Einant link to vyro ir moters, girdėjo kaip A. B. rėkia ant to vyro, o jam nuėjus prie vyriškio jis iš karto jį paėmė už rankos ir sulaikė bei paguldė ant žemės. Kai jie su T. V. priėjo prie to vyriškio, pradėjo ant jo rėkti, vadinti necenzūriniais žodžiais, kad jis paleistų A. B., tačiau jis jo nepaleido. Norėdamas, kad vyras paleistų A. B., jis paėjo porą žingsnių į šoną ir paėmė po balkonu esantį betono gabalą. Paėmęs tą gabalą, jis jį metė vyrui į veido sritį ir pataikė į akį, ir iš tos vietos pradėjo bėgti kraujas. Moteris pradėjo rėkti, kad kvies policiją, todėl nenorėdamas, kad jį suimtų policijos pareigūnai, jis pasišalino nuo jų ir nuėjo nuo jų link VDU „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos. A. B. vis dar gulėjo ant žemės sulaikytas to vyriškio, o T. V. pasiliko kartu su juo ir stovėjo šalia.

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad 2016 m. sausio 25 d. apie 22 val. jis su žmona ėjo link namų ir pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini), esančioje visuomeninio transporto sustojimo stotelėje trys vaikinai daužo jos vitrinas, rėkauja. Buvo trys metimai. Jis vaikinams šūktelėjo „ką darot“. A. B. atėjo link jo, tuomet jis jam užsuko ranką ir paguldė ant žemės bei žmonai liepė kviesti policiją. Visi trys vaikinai keikėsi necenzūriniais žodžiais, jie buvo neblaivūs. L. B. stovėjo toliau ir konfliktavo su jo žmona. Šalia jo stovėjo T. V. plūdo jį ir prašė nekviesti policijos, paleisti draugą. Jis nematė, ką darė L. B., jis buvo tarp parduotuvės ir namo, girdėjo, kad paims pagalį, akmenį ir paskui buvo paleistas smūgis. Jis pajuto smūgį į akį, trūko viršutinis žandikaulis, plyšo akis, paplūdo kraujas. Pro šalį ėjusių iš matymo pažįstamų vyrų jis paprašė padėti palaikyti sulaikytąjį ir tada jis jį paleido. Atvyko policija, o jį išvežė greitoji medicinos pagalba.

L. R. B. parodė, kad ji 2016 m. sausio 25 d. apie 21.30 val. ėjo (duomenys neskelbtini). su vyru L. B. iš garažo namo. Išgirdo dūžtant transporto stotelės stiklą. Pamatė tris vaikinus. Jos vyras L. B. mėgino juos sudrausminti, paklausdamas ką jie čia daro. Trys vyrukai apsisuko ir pradėjo bėgti link jų. Vienas iš jų, aukščiausias (A. B.), nusiėmė akinius ir davė savo draugui juos palaikyti, bėgdamas link jos vyro paklausė „seni, ar nori problemų“. Bandydamas kibti jam į atlapus, buvo jos vyro pargriautas ir sulaikytas. Kiti du pasitraukė į šoną, plūsdamiesi necenzūriniais žodžiais, bandydami grasinti jos vyrui ir reikalaudami paleisti. Ji tuo metu bandė kviesti policiją, bet nemokėjo naudotis nauju savo telefonu, todėl jai nepavyko greitai surinkti pagalbos telefono numerį. Vienas iš trijų vaikinų (L. B.), jai atrodantis neprognozuojamas, buvo atokiau, o mažiausias (T. V.) strakaliojo šalia jos vyro ir necenzūriniais žodžiais prašė paleisti sulaikytąjį. Trečiąjį vaikiną (L. B.) sakiusį, kad jis tuoj pasiims akmenį ir mes, ji bandė jį atitolinti nuo įvykio vietos, bet kažkuriuo momentu jis nuėjo prie laiptinės šalia esančio namo ir kažką pasiėmė. Vaikinas, laikydamas rankas už nugaros, atėjo link jų, ji bandė jį stumti nuo vyro ir sulaikytojo. Nežino, ar vyras ją pašaukė ar kaip buvo, bet minėtas vaikinas (L. B.) kažką metė. Ji išgirdo vyro repliką, kad pataikė, ji sužalojimo aplinkybių nematė, nes buvo tamsu, bet iš vyro žodžių suprato, kad jam pataikė. Kadangi vyras laikomo asmens nepaleido, trečiasis vaikinas (L. B.) vėl pradėjo grasinti ir pasakė, kad eina atsinešti pagalį, bet pamatęs nuo Šiaurės pr., esančio baro, ateinančius žmones, jis spruko. Priėjus tiems žmonėms, vienas vaikinų buvo laikomas jos vyro, o mažiausias vaikinas (T. V.) vis dar kažką grasino. Priėję žmonės pamatę kas nutiko L. B., sutiko palaikyti gulintį asmenį, kad jis bent sniegu apsivalytų veidą. Ji jau buvo iškvietusi policiją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai (1 t., b. l. 104-105), kad 2016 m. sausio 25 d. apie 22.00 val. ji kartu su savo vyru L. B. ėjo iš garažo, esančio Islandijos pl., link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“ išgirdo ir pamatė, kaip trys jaunuoliai rėkauja, šūkauja ir vienas kažkuris iš jaunuolių meta kažką į viešojo transporto stotelės stiklus, nuo smūgio stiklas sudužo. Vyras tada užrėkė jiems, „ką čia darot“. Tuo metu trys jaunuoliai pradėjo bėgti link jų. Jaunuoliai buvo maždaug apie 19-22 m. amžiaus, vienas vaikinas buvo su akiniais, o kitas vaikinas buvo labai žemo ūgio, trečiojo vaikino ji nelabai įsidėmėjo. Vaikinų atpažinti negalėtų. Matė, kad vienas vaikinas bėgdamas link jų nusiėmė korekcinius akinius ir juos padavė kažkuriam iš vaikinų. Minėtas vaikinas iš karto pribėgęs prie vyro ant jo puolė ir pasakė „gal problemų ieškai?“. Tada vyras jį sulaikė ir pargriovė ant žemės. Kitas vaikinas jos vyrui pasakė, „paleisk, nes atsinešiu plytą“, taip pasakęs, jis nuėjo ties (duomenys neskelbtini) namo laiptine. Tas mažiausias vaikinas viso įvykio metu nieko nedarė, tik kartojo žodžius „baikit, raminkitės“. Labai greitai grįžo tas kitas vaikinas, kuris ėjo susidėjęs rankas už nugaros. Vaikinas bandė artyn prieiti prie vyro. Kadangi ji pagalvojo, kad rankose vaikinas kažką turi, todėl rankomis ji vaikiną pabandė sulaikyti. Kažkuriuo tai momentu ji nukreipė dėmesį nuo to vaikino ir išgirdo vyro šauksmą. Atsisukusi į vyrą pamatė, kad ant jo dešinės veido pusės, ties akimi yra tamsesnės dėmės, kadangi buvo tamsu, labai gerai nesimatė kas ten buvo. Vyras to sulaikyto vaikino vis tiek nepaleido, todėl tas vaikinas, kuris metė į vyrą kažką, pasakė „einu atsinešti pagalį“. Vyras tuo metu liepė jai kviesti policiją. Tada pamatė, kaip tas vaikinas, kuris sužalojo jos vyrą, pasišalina link VDU „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos. Kaip ir minėjo viso įvykio metu, tas mažiausias vaikinas nieko nedarė, tik visus ramino, antrasis vaikinas buvo vyro sulaikytas, o trečiasis vaikinas, sužalojęs jos vyrą, pasišalino. Kuris vaikinas ir su kuo daužė viešojo transporto stotelės stiklus ji nematė, nes kaip ir sakė jų neįsidėmėjo, be to, lauke buvo tamsu. Po to, kai ji iškvietė policijos pareigūnus, jie atvažiavo maždaug už 5 min. ir sulaikė tuos du vaikinus, o atvažiavusi greitoji medicinos pagalba vyrą išvežė į Kauno klinikas.

Liudytoja pagarsintus parodymus patvirtino kaip teisingus.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – visuomeninio transporto sustojimo vieta, esanti adresu prie Šiaurės pr. 49, Kaune. Visuomeninio transporto sustojime esančios stiklinės stoginės šoniniai stiklai išdaužyti. Įvykio apžiūros metu rastos ir paimtos trys betoninės nuolaužos (1 t., b. l. 54-65).

Specialisto išvadoje Nr. G265/2016(02) nurodyta, kad L. B. nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginyje, nubrozdinimas („L“ formos) dešinės akies vokų išorinio kampo srityje, žaizda dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimas („L“ formos) dešinio skruosto vidinėje dalyje ties riba su nosimi; dešinės akies sumušimas – kraujosruva priekinėje kameroje, stiklakūnyje, tinklainėje, lęšio subliuksacija, junginės žaizda; dešinio žandinio ančio sienelių lūžiai, dešinio skruostikaulio lūžis. Remiantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos surikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į veido dešinę pusę. Sužalojimų vaizdas, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu; nubrozdinimų forma padeda nustatyti daikto savybes (1 t., b. l. 69-70).

E. G. A. C. patvirtino 2016 m. sausio 27 d. specialisto išvadą. Nurodė, kad objektyviai nustatyti L. B. įvykio metu patirtus sužalojimus ir liekamuosius reiškinius dėl patirtų sužalojimų, nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą galima tik pasitelkus atitinkamų sričių specialistus.

Komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktu L. B. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl įvykio metu patirto dešinės akies bei aplinkinių audinių sužalojimo padarinių neteko daugiau nei 30 proc. bendrojo darbingumo (4 t., b. l. 137-145).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. V. bei A. B. dėl bendrais veiksmais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, pasitvirtino, nes jie viešoje vietoje - visuomeninio transporto stotelėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamiesi įžūliai, išdaužė transporto stotelės vitrinas, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 135,76 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam L. B. juos sudrausminus, išplūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamieji T. V. ir A. B. kaltę dėl šios veikos padarymo pripažino visiškai, jų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, neprieštaringi, sutampa su kitais įrodymais byloje, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Kaltinamųjų parodymai sutampa ir su kaltinamuoju apklausto L. B. parodymais, nukentėjusiojo L. B., liudytojos L. B. parodymais. Kaltinamieji buvo sulaikyti paties nukentėjusiojo L. B. įvykio vietoje, todėl nėra abejonių, kad viešojo transporto stotelės stiklus išdaužė būtent kaltinamieji T. V. ir A. B.. Kaltinamųjų veiksmai nagrinėjamu atveju pagrįstai kvalifikuoti, kaip įžūlūs, kadangi jie viešoje vietoje niokojo svetimą turtą, daužė viešojo transporto stotelės stiklus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kėlė triukšmą, o nukentėjusiajam juos sudrausminus, keikė ir plūdo necenzūriniais žodžiais nuketėjusįjį.

Apklaustų asmenų parodymus byloje patvirtina ir objektyvūs duomenys byloje – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas sugadintas turtas - autobusų stotelė išdaužytais stiklais. Kaltinamieji svetimą turtą niokojo be jokios priežasties, plūdo nukentėjusįjį dėl to, kad jis norėjo juos sudrausminti. Toks kaltinamųjų veiksmų demonstratyvumas rodo, kad jie savo veiksmus suvokė kaip nepagarbos aplinkai demonstravimą, jie elgėsi ne pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, savo elgesiu akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nusikaltimą jie padarė veikdami tiesiogine tyčia, suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Taigi kaltinamųjų T. V. ir A. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija).

Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas tarpusavyje bei su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, o jie patys – kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Kaltinamieji abu niokojo turtą viešoje vietoje, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, keikė nukentėjusįjį L. B., t. y. suvokė, jog kartu kėsinasi į tą patį objektą – viešąją rimtį ir tvarką, nukentėjusiojo svetimą turtą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne kuris vienas, o bendrai.

Nukentėjusiojo atstovė prašė teismo keisti kaltinamiesiems T. V. ir A. B. kaltinime nurodytas faktines aplinkybes jas papildant tuo, kad nukentėjusiajam L. B. sulaikius A. B., L. B. į L. B. akį tyčia metė betono gabalą, nukentėjusiajam L. B. sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą, nes L. B. dėl patirto dešinės akies bei aplinkinių audinių sužalojimo padarinių neteko daugiau nei 30 procentų bendrojo darbingumo, 30 procentų profesinio darbingumo, o nesant galimybės atstatyti regėjimo dešine akimi, bei medikamentiniu ir chirurginiu būdu pašalinti trauminės paakinio nervo neuropatijos padarinių buvo nepataisomai subjaurotas L. B. veidas, ir kad kaltinamieji T. V. ir A. B. tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tačiau teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, kad kaltinamieji T. V. ir A. B. kokiais nors konkrečiais veiksmais prisidėjo prie to, kad būtų sužalota nukentėjusiojo L. B. sveikata, jų tyčia trikdant viešąją rimtį ir tvarką neapėmė tyčios kaip nors smurtauti aplinkinių apskritai ar konkrečiai nukentėjusiojo atžvilgiu. Jokių aplinkybių apie, kad jie prašytų L. B. smurtauti L. B. atžvilgiu, skatintų jį, pritartų jo veiksmams, nėra nustatyta. A. B. tuo metu, kai L. B. metė betono gabalą į L. B. buvo laikomas L. B. ir nematė, ką tuo metu daro L. B., jis tik prašė pas L. B. jį paleisti. T. V. taip pat tik stovėjo prie L. B., laikančio A. B., keikėsi, paskui prašė paleisti draugą, ramino draugus, ir jokių veiksmų, kurie kaip nors prisidėtų prie nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, neatliko. Teismas sprendžia, kad tuo metu, kai L. B. matė betono gabalą į L. B., kaltinamųjų T. V. ir A. B. veiksmai trikdant viešąją tvarką ir rimtį jau buvo nutraukti paties nukentėjusiojo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad prašymas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis pildyti kaltinimą nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamiesiems T. V. ir A. B. kaltinimas dėl L. B. sveikatos sutrikdymo nebuvo pareikštas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog T. V. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis neteistas (BK 40 str. 2 d. 1 p.), reikalavimo atlyginti žalą byloje nėra (BK 40 str. 2 d. 3 p.). Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta. Tačiau teismas sprendžia, kad T. V. pripažindamas kaltę ir išreikšdamas gailėjimąsi, nebuvo visiškai nuoširdus. Nors jis nurodė aplinkybes, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau nepripažino padaręs jam sužalojimus, kas rodo, kad jo išreikštas gailėjimasis buvo deklaratyvus.

K. T. V. motina O. P., kuri pateikė prašymą perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą, nors dirba, gyvena kartu su sūnumi, neteista ir administracine tvarka nebausta, t. y. iš esmės charakterizuojama teigiamai ir galimai suvokia savo sūnaus elgesio neteisėtą pobūdį, tačiau vien šių teigiamų jos asmenybę apibūdinančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad ji turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Iš jos paaiškinimų matyti, kad ji iš dalies kaltinamojo elgesį pateisina, teigdama, kas jis gynė ją. Be to, ji pati su sūnumi vartojo alkoholį, sūnų, tik sulaukusį pilnametystės, neblaivi atsivedė į naktinį barą, kur kartu su sūnumi nakties metu vartojo alkoholinius gėrimus, yra neįgali, nurodė, kad sūnus ją prižiūri, gyvenimas kartu su sūnumi ir bendravimas su juo, neužkirto kelio jo padarytam įstatymo pažeidimui ir nusikalstamai veikai, kuri tik atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkių padarinių nukentėjusiojo sveikatai. Teismo nuomone, prašyme nurodyti teiginiai yra daugiau deklaratyvūs, neatitinkantys bylos faktinės situacijos, abejotini. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstas abejones dėl O. P. tinkamumo laiduoti, t. y. gebėjimo kontroliuoti sūnaus elgesį, daryti jam įtaką, pasiryžimo prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad T. V. daugiau įstatymų nepažeis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pažymėtina tai, kad turtinė žala atlyginama tik tuo atveju, kai jos dydis pagrįstas objektyviais įrodymais.

Nukentėjusysis L. B. dėl jo patirto sveikatos sužalojimo patyrė dvasinius išgyvenimus dėl patirto skausmo, baimės dėl ateities, o dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo jis patyrė kitokias dvasinio pobūdžio pasekmes: viešoje vietoje šalia savo namų, aplinkinių ir savo žmonos R. B. akivaizdoje, sudrausminus kaltinamuosius, buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, dėl to buvo įžeistas ir pažemintas, kaip pilietis bei pareigūnas ir būtent už šią neturtinę žalą yra atsakingi kaltinamieji T. V. ir A. B.. Žalą nukentėjusiajam kaltinamieji padarė tyčiniais veiksmais, dirba, yra jauno amžiaus, sveiki asmenys, pilnamečiai, turintys galimybę žalą atlyginti. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl patirto nukentėjusiojo įžeidimo ir pažeminimo, nukentėjusysis darbingumo neprarado, bendravimo galimybės nesumažėjo, nėra jokių liekamųjų reiškinių, kaltinamieji kaltę pripažino visiškai, nukentėjusysis kaltinamųjų nebuvo sužalotas, kaltinamųjų veiksmai netruko ilgai, todėl prašoma priteisti suma (po 33000 eurų iš kiekvieno kaltinamojo) yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl nukentėjusiojo L. B. nurodytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 eurų ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų T. V. ir A. B. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).