Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu teigė kaltu prisipažįstantis visiškai, šiuo metu visų aplinkybių nepamena, tačiau teisiamojo posėdžio metu perskaičius jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino ir prašė jais remtis. Paaiškino, kad metė betono gabalą į nukentėjusįjį, norėdamas išlaisvinti draugą. Labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, žada kiek išgalės atlyginti civilinius ieškinius.

Nukentėjusysis A. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo perskaityti. Nurodė, kad neatsimena visų įvykių, kurie buvo prieš kelis metus ir prašė remtis perskaitytais jo parodymais.

Nukentėjusysis L. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip pasakojo kaltinamasis. Jie daužė stotelės stiklus, buvo vienas sulaikytas, kitas metė jam iš betono gabalo ir pataikė. Nežino iš kokio atstumo metė, nes stotelė buvo šešėlyje. Nukentėjusysis buvo su sutuoktine, o jie buvo trise. Jis iš karto važiavo į priėmimą. Atvažiavo pareigūnai, nes jis buvo sulaikęs vieną iš jų, o kitas buvo šalia. Pareigūnai juos sulaikė ir jis su sutuoktine išvažiavo į priėmimą. Byloje turi būti visi medicininiai dokumentai kas buvo įvykę. Skruostikaulis lūžęs, akies dugnas. Gydėsi stacionare apie mėnesį. Sužalota akimi nemato. Pačioje pradžioje, kol buvo suleistos dujos, kažkiek dar matė šešėlius, o paskui viskas. Pablogėjo ir sveikos akies rega. Nežino kokios prognozės. Su sužeista akimi jokių prognozių, naujų akių kol kas nededa, o likusią akį reikia saugoti. Nustatė 70 proc. darbingumą, bet teko išeiti iš darbo. Dirbo tardymo izoliatoriuje. Turtinę žalą sudaro vaistai, rūbai sugadinti, važinėjimai. Prašo priteisti periodinę išmoką iš kaltinamojo. Kadangi dar buvo lūžęs skruostikaulis, jis nepilnai sugijęs. Ten kanalai ne taip sugiję, trukdo kvėpuoti, yra sloga, dantys aptirpę. Nieko jam neatstatinėjo, kaip sugijo ir viskas. Liko žandikaulio deformacija. Iki įvykio buvo gera rega, abiejų akių vienetai. Darbo neteko, nes negali dirbti pareigūnu, buvo atleistas dėl sveikatos būklės. Patikslintą civilinį ieškinį palaiko pilnai.

Specialistas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad išvadas tvirtina. Papildomai neturi ką pasakyti. Kuomet davė išvadas tiriamąjį apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) klinikose (duomenys neskelbtini). Gydymo įstaigoj susipažino su medicininiais dokumentais ir bendravo su gydytoja. Apžiūros metu ir susipažinus su medicininiais dokumentais buvo nustatyta, kaip numatyta išvados 1 punkte 2 puslapyje, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginyje bei akyje, nubrozdinimas, kuris turi formą, dešinės akies voko išoriniame kampe, žaizda dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimas, kuris atspindi žalos objekto formą dešinio skruosto vidinėje dalyje ties riba su nosimi. Taip pat buvo nustatyta dešinės akies sumušimas, t. y. iš medicininių dokumentų, kraujosruva priekinėje kameroje, stiklakūnyje, lęšio subliuksacija, pajudėjo lęšis, junginė žaizda. Iš medicininių dokumentų taip pat buvo matyti dešinio žandinio ančio sienelių lūžiai, dešinio skruostikaulio lūžis. Vertinant visus sužalojimus jie galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio, jie galėjo atsirasti dėl vieno trauminio poveikio, todėl vertino jų visumą. Vertino remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, jie laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Ekspertas Ą. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo išvadas palaiko visa apimtimi. Kas lėmė, kad viena eksperto išvadų siūloma laikyti negailojančia, tai eksperto reikia klausti. Jis ne viską įvertino. Jis neįvertino regėjimo aštrumo. Duomenys buvo pakankami priimti išvadas, kurias pateikė teismui, bet kadangi buvo pakartotinė ekspertizė, kad tai nesitęstų, manė, kad tikslinga sudaryti komisiją, kad būtų baigta visiems laikams. Tokiu principu buvo įtraukti kiti asmenys. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra dėl to, kad žmogus neteko regėjimo, čia prilyginama aklumui, deformuotas veidas ir buvo kitų nusiskundimų, tai yra pakankamai daug. Netekto regėjimo faktas buvo nustatytas nukentėjusiajam gydantis akių kinikoje. Akių klinikoje buvo parašytas koks jo regėjimas išleidžiant, parašyta prognozė. Pagrinde nustato akių ligų gydytojas, o ekspertai susipažįsta su medicinine dokumentacija. Remdamiesi akių ligų specialistų išvadomis padarė išvadą, kad tai yra sunkus kūno sužalojimas. Kaip galėjo atsitikti, kad prieš tai buvo vieno lygio sužalojimas dėl regėjimo, o vėliau buvo konstatuotas kur kas sunkesnis, tai reikalas tas, kad ekspertas regėjimo iš viso nevertino kvalifikuodamas sužalojimą, jis tiesiog praleido. Jis paminėjo, kad akis sužalota, o apie regėjimą nieko. Logiškai galvojant, jeigu organas kenčia, tai būtų protinga aptarti jo funkciją.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais nustatyta:

įtariamojo L. B. (duomenys neskelbtini) apklausos protokolu, kuriame jis paaiškino, kad yra sveikas, galvos traumų neturėjęs, narkologo, psichiatro įskaitose registruotas nebuvo, psichiatrinėje ligoninėje gulėjo, savo veiksmus supranta, valdo, kuo yra įtariamas supranta ir pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas bei parodo, kad (duomenys neskelbtini) su T. V. atėjo į naktinį barą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini). Naktiniame bare prie vieno stalo sėdėjo jų su T. bendras pažįstamas, T. V. ir jo mama. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) val. į naktinį barą atėjo nukentėjusysis, o dar maždaug už 20 min., apie (duomenys neskelbtini) val. į naktinį barą atėjo dar du jam nepažįstami asmenys. Vienas iš tų vyrų save prisistatė karininku, o kitas vaikinas buvo maždaug 1,65 m. ūgio, apie 40 m. amžiaus, su randu ant veido. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) val. jis, T., T., nukentėjusysis, „karininkas“ ir tas vyras su randu ant veido išėjo į lauką parūkyti. Jiems stovint lauke ir rūkant, kažkuriuo metu pamatė, kad tarp T. ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis įvyko jis nežino, konflikto metu matė kaip jie vienas su kitu stumdėsi. Tada pamatė, kaip „karininkas“ priėjo prie T. ir nukentėjusiojo, ir jis tada pradėjo stumdyti nukentėjusįjį. Matė kaip T. suduoda smūgį nukentėjusiajam, kur tiksliai sudavė jis pasakyti negali, bet jam atrodo, kad į pilvą. Po to pamatė kaip nukentėjusysis pradėjo bėgti, o jį vytis pradėjo T., T. ir „karininkas“, o kas po to įvyko jis nematė. Po kiek laiko, maždaug po 5 min. pamatė, kai nuo (duomenys neskelbtini) namo pareina T. ir T., kur buvo tas „karininkas“ jis nežino. Jis tada jų abiejų paklausė ar jie kažką paėmė iš nukentėjusiojo, o jie atsakė, kad nieko nepaėmė ir jis tada nuėjo prie nukentėjusiojo, kuris gulėjo ant šaligatvio prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ar su juo kažkas ėjo jis neprisimena. Atėjęs prie jo pamatė, kad vyras guli ant žemės, jo veidas kruvinas ir jį tuo metu pradėjo apieškoti, kadangi naktiniame bare matė, kad jis su savimi turėjo piniginę. Bekraustant vyrą iš pradžių jis iš jo nieko nepaėmė. Po kiek laiko prie nukentėjusiojo atėjo su T. T. pasiliko stovėti truputį toliau, o jis priėjo prie nukentėjusiojo ir vėl pradėjo kraustyti nukentėjusiojo kišenes, o T. stebėjo ar neateina žmonės. Bekraustydamas vyrą, pamatė, kad jis nori šauktis pagalbos, todėl nenorėdamas, kad išgirstų žmonės, kai jis pradės rėkti, jis jam sudavė iš rankos kumščio vieną smūgį į veidą ir jis tada prarado sąmonę. Iš nukentėjusiojo striukės kišenės paėmė piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną. Kai vyrui sudavė smūgį, jo ranka liko kruvina, nes ją išsikruvino į nukentėjusiojo veidą, todėl ją nusivalė ir jie kartu su T. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes nukentėjusysis labai sunkiai kvėpavo ir buvo stipriai sumuštas. Belaukiant policijos pareigūnų, jis nukentėjusiojo piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną paslėpė ant žemės, prie tvoros. Maždaug už kokių 10 min. prie jų atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Policijos pareigūnai, juos patikrino ir pasakė, kad gali eiti, todėl jie su T. ėjo atgal link naktinio baro. Kai policijos pareigūnai išvažiavo ir greitoji medicinos pagalba išsivežė nukentėjusįjį, jis grįžo atgal į tą pačią vietą ir nuo žemės paėmė paslėptus nukentėjusiojo daiktus, telefoną ir piniginę, iš nukentėjusiojo piniginės paėmė apie 20-30 eurų, piniginės niekam nerodė ir ją išmetė į šiukšlių konteinerį, o telefoną pasiliko sau. Juo naudojosi ir jis, ir T., ir T. sesė, kuri nežinojo iš kur jie gavo tą telefoną, kol jį nunešė į lombardą.

Dėl kito įvykio jis taip pat pilnai prisipažįsta ir parodo, kad (duomenys neskelbtini) dienos metu jis susitiko kartu su A. B. ir T. V. už (duomenys neskelbtini). Vaikinams jis pasakė, kad jam reikės susitikti su T. sese, D., todėl jie su viešuoju transportu važiavo iki jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). T. ir A. pasakė, kad jie jo palauktų viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, o jis nuėjo iki namų persirengti. Maždaugapie (duomenys neskelbtini) val. jis grįžo pas juos ir jie įlipo į (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) val. išlipo iš autobuso į viešojo transporto stotelę, esančią netoli „Š.“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Autobuse ant žemės rado varžtą, kurį išlipęs iš autobuso metė į stotelės šoninį vitrininį langą. Kodėl į langą metė tą varžtą jis tikrai negali pasakyti, gal dėl įdomumo. Langas nuo smūgio visas sutrupėjo. Po to T. paėmęs į rankas tą patį varžtą, kurį metė jis, išdaužė kitą stotelės langą, jo šukės taip pat pabiro ant žemės. Girdėjo kaip A. pasakė „aš irgi noriu išdaužti langą“ ir paėmęs akmenį į rankas metė į langą, tačiau jis nuo stiklo atšoko ir nesudužo, tik įskilo. Daužydami langus visi trys garsiai rėkavo, šūkavo, juokėsi. Iš karto po A. metimo išgirdo, kad iš kažkur rėkia kažkoks vyras. Atsisuko pažiūrėti link parduotuvės „Š.“ pusės ir pamatė, kad ten stovi vyras su moterimi. Girdėjo, kad vyras su moterimi pradėjo ant jų rėkti „ką jūs čia darot?“. Tada A. nuėjo link minėtų vyro ir moters, o jie su T. nusekė A. Einant link to vyro ir moters, girdėjo kaip A. rėkia ant to vyro, o jam nuėjus prie vyriškio jis iš karto jį paėmė už rankos ir sulaikė bei paguldė ant žemės. Kai jie su T. priėjo prie to vyriškio, pradėjo ant jo rėkti, vadinti necenzūriniais žodžiais, kad jis paleistų A., tačiau jis jo nepaleido. Norėdamas, kad vyras paleistų A., jis paėjo porą žingsnių į šoną ir paėmė po balkonu esantį betono gabalą. Paėmęs tą gabalą jis jį metė vyrui į veido sritį ir pataikė į akį, ir iš tos vietos pradėjo bėgti kraujas. Moteris pradėjo rėkti, kad kvies policiją, todėl nenorėdamas, kad jį suimtų policijos pareigūnai, jis pasišalino nuo jų ir nuėjo nuo jų link (duomenys neskelbtini) gimnazijos. A. vis dar gulėjo ant žemės sulaikytas to vyriškio, o T. pasiliko kartu su juo ir stovėjo šalia. Dėl savo padarytų nusikalstamų veikų jis laibai gailisi (1 tomas b. l. 133-135).

Įtariamojo T. V. (duomenys neskelbtini) apklausos protokolu, kuriame jis paaiškino, kad yra sveikas, galvos traumų neturėjęs, narkologo, psichiatro įskaitose registruotas nebuvo, psichiatrinėje ligoninėje negulėjo, savo veiksmus supranta, valdo, kuo yra įtariamas supranta ir pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei parodo, kad (duomenys neskelbtini) su L. B. atėjo į naktinį barą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini). Naktiniame bare prie vieno stalo sėdėjo T. V. ir jo mama. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) val. į naktinį barą atėjo nukentėjusysis. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) val. jis, L., T., kažkoks vyras, kurio jis nepažįsta ir kuris buvo tame naktiniame bare ir tas nukentėjusysis, išėjo į lauką parūkyti. Vyras į lauką išėjo ant pečių užsidėjęs savo „N.“ kuprinę. Jiems stovint lauke ir rūkant, kažkuriuo metu pamatė, kad tarp T. ir to vyro kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie vienas ant kito rėkė ir stumdėsi. Vyras tuo metu savo kuprinę pasidėjo ant žemės ir toliau konfliktavo su T. Tuo tarpu L. paėmė to vyro kuprinę, ją apkraustė ir iš jos nieko nepaėmęs išmetė į šiukšlių konteinerį. Tada pamatė, kai T. su ranka trenkia vyrui į pilvą ir nukentėjusysis nuo jo pradėjo bėgti link daugiabučio kiemo, esančio priešais tą naktinį barą, kuriame jie visi buvo, o T. pradėjo jį vytis. Po kelių akimirkų, jis norėdamas pamatyti kas įvyks toliau, taip pat nubėgo link jų, dar kvietė L. bėgti kartu, tačiau jis nebėgo, o pasiliko prie naktinio baro. Truputį pabėgęs, nei T. nei to vyro jau nerado, tačiau po kiek laiko, paėjęs kiek toliau (duomenys neskelbtini) susitiko T. Kai priėjo prie jo paklausė ar vyras pabėgo, o jis jam pasakė „sudaužiau, guli ten prie mašinos“. T. nuėjo link naktinio baro, o jis nuėjo link to vyro, priėjęs pamatė, kad jis ant žemės guli, vyro veidas kruvinas, ir jis buvo be sąmonės. Tuo metu jis pradėjo eiti link naktinio baro, kai pakelėje susitiko su L. ir jie tada abu grįžo prie to sumušto vyro. L. priėjo arčiau prie to vyro, o jis liko stovėti šalia jų ir stebėjo ar nėra jokių žmonių, ar niekas neateina. Matė kaip L. pradėjo kraustyti vyro kišenes ir išgirdo, kad tas vyras atgavęs sąmonę ir tikriausiai supratęs, kad jam krausto kišenes, išleido kažkokį garsą ir tada pamatė, kai L. vyrui iš rankos kumščio trenkia į veido sritį ir nukentėjusysis vėl prarado sąmonę, o L. toliau kraustė vyro kišenes. Matė, kaip jis iš kažkurios kišenės paima mobiliojo ryšio telefoną bei monetų, kiek ten jų buvo jis nežino, telefoną L. įsidėjo kažkur pas save į kišenę. Jis tam vyrui jokių smūgių nesudavė, kaip ir minėjo tiesiog stovėjo ir stebėjo ar neateina jokių žmonių. Tada jis L. paprašė, kad jis vyrui iškviestų greitąją medicinos pagalbą, kadangi nukentėjusysis buvo labai sumuštas ir sunkiai kvėpavo ir L. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. nežino paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir vyrui iškvietė pagalbą. Belaukiant pagalbos, pamatė, kaip L. nukentėjusiojo telefoną išėmė iš savo kišenės ir paslėpė kažkur netoli ant žemės, prie tvoros. Maždaug už kokių 10 min. prie jų atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Policijos pareigūnai juos apžiūrėjo, liepė abiem parodyti rankas, ar jos ne kruvinos, taip pat aptikrino jo striukės ir kelnių kišenes, užsirašė jų duomenis ir leido eiti namo, todėl jis su L. ėjo atgal link naktinio baro. Ar L. pareigūnai aptikrino jis nematė. Priėjus prie naktinio baro, jie susitiko su kažkokiu vyru, kas jis toks buvo jis nežino, taip pat negali pasakyti ar jis buvo tame naktiniame bare, minėtas vyras paklausė ką radome pas tą sumuštą vyrą ir pasakė, kad pasidalintumėm su juo, tačiau L. pasakė, kad telefoną, todėl jie tarpusavyje abu susitarė, kad L. savo telefoną atiduoda tam vyrui, o nukentėjusiojo telefoną pasilieka sau, taip L. tam vyrui atidavė savo mobiliojo ryšio telefoną, prieš tai iš jo išėmęs savo SIM kortelę, kurios Nr. jis pasakyti negali, nes nežino. Po kažkiek laiko, kai buvo bare, L. nuėjo atgal į tą pačią vietą pasiimti pavogto telefono ir po kažkiek laiko grįžo su to vyro pinigine ir telefonu, tačiau piniginės jis nematė, jis jam jos neparodė. Grįžęs į barą, L. nuėjo į baro tualetą ir iškraustė tą piniginę, kas joje buvo jis nežino. Grįžęs, L. jam pasakė, kad piniginėje buvo apie 30 eurų. Kaip L. jam pats sakė, kad po to tą piniginę išmetė į šiukšlių konteinerį, tačiau jis pats to nematė, o nukentėjusiojo telefonu naudojosi jis, kiek vėliau tą telefoną jis perdavė jam, o dar vėliau L. telefoną davė jo sesei, kuri nežinojo nieko apie telefoną, nežinojo, kad jis yra vogtas. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, tai visų aplinkybių tiksliai nupasakoti negali, tačiau matė, kad T. prie naktinio baro nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, jam rodos į pilvo sritį ir jį nusivijo, kas po to įvyko jis nematė, tik tiek gali pasakyti, kad kai po to priėjo prie to vyro jis jau gulėjo ant žemės sumuštas ir kruvinas, taip pat gali pasakyti, kad tuo metu kai stovėjo ir stebėjo ar neateina žmonės, L. kraustydamas nukentėjusiojo kišenes sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį ir po to iš jo kišenės paėmė mobiliojo ryšio telefoną, taip pat po to L. jam pasakė, kad tuo metu paėmė ir nukentėjusiojo telefoną ir piniginę, tačiau jis to nematė.

Dėl kito įvykio jis taip pat pilnai prisipažįsta ir parodo, kad (duomenys neskelbtini) jis kartu su A. B. ir L. B., apie (duomenys neskelbtini) val. stovėjo viešojo transporto stotelėje, esančioje netoli „Š.“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipę iš autobuso, L. paėmęs į rankas kažkokį varžtą jį metė į stotelės langą, kuris nuo smūgio sutrupėjo. Po to jis į tą patį langą trenkė jam rodos su ranka ir stiklo šukės pabiro ant žemės. Po to vėl jis, jam rodos su tuo pačiu varžtu, kurį turėjo L. metė į kitą langą, kurio stiklas taip pat sutrupėjo. Dar matė kaip A. į stiklą metė jam rodos akmenį, ar stiklas sudužo jis neprisimena. Kai daužė stotelės stiklus visą laiką garsiai rėkavo. Po kiek laiko išgirdo, kad kažkas rėkia ant jų ir pasižiūrėjęs, pamatė, kad netoli parduotuvės „Š.“ stovi vyras ir moteris. Tada pamatė kaip A. eina link vyro ir moters, todėl jie su L. nusekė paskui A. Kai A. priėjo prie minėto vyro, jis jį paėmė už rankos, jį sulaikė ir paguldė ant žemės. Tarp jų visų kilo žodinis konfliktas, jie ant to vyro šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais. Jis viso konflikto metu stovėjo šalia A. ir to vyro, kurio prašė, kad jis paleistų A. Kažkuriuo metu, pamatė, kaip L paėmęs į ranką kažkokį daiktą, jį meta į vyrą. Tuo metu vyras susiėmė už veido, ranka užsidengė veidą. Metęs akmenį vyrui į veidą L. pasakė „einam“, tačiau jis pasakė, kad A. vieno nepaliks ir pamatė, kaip L. nuėjo link „Š.“ parduotuvės. Tada moteris iškvietė pagalbą, po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį su A. sulaikė. Labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų (2 tomas b. l. 20-22).

Įtariamojo T. V. (duomenys neskelbtini) apklausos protokolu, kuriame jis paaiškino, kad yra sveikas, galvos traumų neturėjęs, narkologo, psichiatro įskaitose registruotas nebuvo, psichiatrinėje ligoninėje negulėjo, savo veiksmus supranta, valdo, kuo yra įtariamas supranta ir pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei parodo, kad (duomenys neskelbtini) val. su savo mama O. P. atėjo į naktinį barą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini). Su mama abu buvo jau vartoję alkoholinius gėrimus, todėl į barą atėjo neblaivūs. Su mama atsisėdo dviese prie vieno stalo ir ten vartojo toliau alkoholinius gėrimus, tuo metu bare buvo ir daugiau žmonių, kurių jis nepažįsta. Kažkuriuo metu, į barą atėjo jo pažįstami L. B. ir T. V., su kuriais susipažino kažkada anksčiau naktiniame bare, tiek L. tiek T. atsisėdo prie to pačio stalo prie kurio jie su mama jau sėdėjo. Kažkuriuo metu, kelinta buvo valanda, jis nežino, į barą dar atėjo kitas vyras, kaip jis atrodė, jis neprisimena. Vyras atsisėdo prie kito stalo ir sėdėjo vienas. Kažkuriuo metu jie visi pradėjo su tuo vyru bendrauti. Žino, kad vyras jiems prisistatė, tačiau nei jo vardo nei pavardės jis neprisimena, su vyru jie susipažino, o jis pasakė jam savo vardą. Ar tas vyras prie stalo visada sėdėjo vienas jis neatsimena, taip pat neprisimena kokius daiktus su savimi jis turėjo. Kažkuriuo metu, (duomenys neskelbtini) val. jis išėjo į lauką parūkyti. Lauke prie baro įėjimo su juo išėjo kartu ir tas vyras su kuriuo susipažino ir dar L. su T. Tarp jo su tuo vyru kilo žodinis konfliktas, kuris įvyko dėl to, kad tas vyras necenzūriniais žodžiais išvadino jo mamą. Pamatė kaip tas vyras nuo pečių nusiima kuprinę, ir ją numeta ant žemės. Konflikto su nukentėjusiuoju metu jis jam iš rankos vieną kartą trenkė į smakro sritį ir tada nukentėjusysis pradėjo nuo jo bėgti, o jis jį pradėjo vytis. Atsisukęs pamatė, kad jam iš paskos bėga T., ar dar kažkas bėgo jis pasakyti, negali, nes neprisimena. Pabėgęs toliau, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vyras prarado pusiausvyrą ir atsirėmė į kažkokį automobilį, o jis pribėgęs prie jo, paėmė jį už rankų ir paguldė ant žemės. Paguldęs ant žemės nukentėjusiajam trenkė vieną kartą rankos delnu į veido sritį. Po to pribėgo T. ir nukentėjusiajam du kartus įspyrė į šonkaulius ir pritūpęs prie nukentėjusiojo pradėjo jį apkraustyti ir jam rodos, kad prasegė nukentėjusiojo striukę ir iš vidinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Po to, kai nukentėjusįjį paguldė ant žemės ir jam sudavė smūgį, jis pradėjo eiti link naktinio baro ir pusiaukelėje susitiko L., kuris ėjo link nukentėjusiojo, o netoli, tarp medžių, dar pamatė du vyrus, kas jie tokie buvo jis nežino, jų nepažįsta. Kas įvyko toliau, jis nežino, kaip ir sakė, vyrui sudavė vieną smūgį prie naktinio baro, o kai jį pargriovė sudavė dar vieną smūgį į veidą. Nukentėjusiajam trenkė ir jį nusivijo, kadangi kaip ir minėjo jis jo mamą išvadino necenzūriniais žodžiais. Apie įvykį nei su L. nei su T. nekalbėjo (2 tomas b.l. 133-134).

Įtariamojo A. B. (duomenys neskelbtini) apklausos protokolu, kuriame jis paaiškino, kad yra sveikas, galvos traumų neturėjęs, narkologo, psichiatro įskaitose registruotas nebuvo, psichiatrinėje ligoninėje negulėjo, savo veiksmus supranta, valdo, kuo yra įtariamas supranta ir pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei parodo, kad (duomenys neskelbtini) susitiko su draugu T. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) val. su T. išėjo iš namų į lauką, parūkyti ir nuėjo į PC „I.“ bei aš už savo pinigus nupirko 0,5 l degtinės butelį ir sulčių. Nusipirkę alkoholio ir sulčių, su T. nuėjo už turgavietės esančio šešiolikos aukštų esančio namo ir ten vartojo alkoholį. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) val. jam į mobilųjį telefoną, kurio tel. nr. neprisimena, paskambino draugė D., kuri pasakė, kad L. B. nori su jais susitikti. Maždaug už 30 min. L., atėjo pas juos su T., ten kur stovėjo ir vartojo alkoholį. Visi trys bendravo ir L. pasakė, kad D. turi kažką perduoti, todėl visi trys su viešuoju transportu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) stotelės. L. pasakė, kad jie jo palauktų stotelėje, o jis greitai nubėgs iki namų. Maždaug už 10 min. L. grįžo ir jie nuėjo į kitą viešojo transporto stotelę laukti kito viešojo transporto. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) val. įlipo į (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą ir visi trys važiavo link (duomenys neskelbtini) Apie (duomenys neskelbtini) val. išlipo iš autobuso į viešojo transporto stotelę, kuri yra prie „Š.“ parduotuvės. Kai visi išlipo iš autobuso, jis pamatė, kaip L. kažką metė į stotelės stiklą ir jis sutrupėjo. Tada T. išdaužė stiklą, kurį jis neatsimena. Tada jis nuo žemės paėmė sniego gabalą ar ledą ir metė jį į langą ir jis sutrupėjo. Kai daužė stotelės stiklus, visą laiką garsiai rėkavo, šūkavo. Kažkuriuo metu išgirdo vyro balsą, kuris rėkė, kad nedaužytume stiklų. Tada jis atsisuko link parduotuvės „Š.“ pusės ir pamatė vyrą su moterimi ir jie visi trys pradėjo eiti link jų bei šaukti. Jam priėjus prie vyro, jis pagriebė jį už rankos ir paguldė ant žemės, o jis jo paprašė, kad jis jį paleistų, tačiau vyras jam pasakė, kad jį laikys tol kol policija atvažiuos. Tarp jų visų trijų su vyru kilo žodinis konfliktas, vienas ant kito rėkė, jis muistėsi ir bandė atsistoti. T. su L. viso įvykio metu stovėjo šalia, kur tiksliai buvo jis pasakyti negali, kadangi buvo paguldytas ant žemės veidu į žemę. Išgirdo kaip L. vyrui sako „paleisk“ ir pajuto, kad jam ant veido varva kraujas. Pajuto, kaip vyriškio rankos truputį atsipalaidavo ir jo taip stipriai nelaiko, vyrui jis dar kartą pasakė, kad niekur nebėgs, todėl jis jį paleido. Atsistojęs, pamatė, kad L. nėra, o T. stovi šalia jo ir to vyro, kuris jį laikė veidas yra labai kruvinas ir kad tai jo kraujas varvėjo ant jo. Maždaug už kokių 5 min. prie jų atvažiavo policijos pareigūnai ir juos su T. sulaikė. Jis pilnai prisipažįsta, kad savo įžūliais veiksmais demonstravo aplinkiniams nepagarbą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, išdaužė visuomeninio transporto stotelės stiklus (2 t. 9-10).

Liudytoju apklaustas A. R. paaiškino (1 t.b.b.l. 22, 24-26), kad (duomenys neskelbtini) val. atėjo į naktinį barą esantį, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko cigarečių pakelį, mineralinio vandens butelį, pora buteliukų alaus ir viską susidėjo į mėlyną kuprinę “N.”. Bare pagalvojo, kad pasėdės truputį ir išgers. Į barą atėjo jau neblaivus, tačiau viską prisimena. Už prekes sumokėjo ir piniginę įsidėjo į striukės vidinę kišenę, kuri visą vakarą ten ir buvo. Nuėjęs nuo baro prisėdo prie tuščio stalo, o šalia savęs pasidėjo kuprinę. Šalia jo stalo, prie kito stalo, sėdėjo trys jaunuoliai ir moteris, kuri miegojo. Dar šalia, buvo kitas stalas, prie kurio sėdėjo pora vyresnio amžiaus vyrų. Minėti jaunuoliai buvo maždaug 16-30 m. amžiaus. Vienas vaikinas buvo vidutinio kūno sudėjimo, su šviesia striuke, akiniais, kitas vaikinas buvo šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo, apie 1,80 m ūgio, ir ant kažkurios rankos pirštų buvo ištatuiruotas kažkoks žodis ar data, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, o trečiasis vaikinas buvo mažo ūgio, maždaug 1,65 m ūgio, tamsių plaukų, labai liekno kūno sudėjimo, siauro veido ir atrodė, kad labai jaunas, maždaug 16-18 m. amžiaus. Vaikinai prie stalo taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi jis vienas gerti nenorėjo, todėl baro pardavėjos paprašė, kad duotų stikliukų, kad galėtų pavaišinti vaikinus. Taip jie ir pradėjo bendrauti, visi kartu į lauką išeidavo parūkyti. Prie stalo visada sėdėjo vienas, o jie sėdėjo prie to pačio stalo, prie kurio buvo ta moteris. Vaikinai su juo elgėsi draugiškai. Išgėrę visą degtinę, jis nuėjo dar jos nusipirkti. Kažkuriuo metu į barą atėjo dar du vyrai. Vienas iš jų buvo 30-40 m. amžiaus, o kitas vyras buvo maždaug 20-25 m. amžiaus. Abu vyrai iš pradžių nuėjo prie baro ir kažką nusipirko ir atėjo prie jo stalo bei atsisėdo. Vyras, kuris buvo apie 30-40 m. amžiaus atsisėdo jam iš kairės pusės, o kitas vaikinas priešais jį. Jis vėl paprašė baro pardavėjo stikliukų ir juos pavaišino degtine. Tas vaikinas, kuris sėdėjo priešais jį, minėjo, kad yra kažkoks karininkas. Ar jie jam pasakė savo vardus jis neprisimena. Bendravo ir su tais pirmaisiais vaikinais ir su tais, kurie sėdėjo prie jo stalo. Iš jų elgesio pagalvojo, kad vaikinai yra nepažįstami, tačiau pabuvę ilgiau tarpusavyje visi susibendravo. Bare prabuvo maždaug 1 val.–1.5 val. laiko. Kai išgėrė antrąjį degtinės butelį, susiruošė eiti namo, tačiau neprisimena ar jis pasiėmė su savimi kuprinę ar ją paliko bare. Visi penki vaikinai ir jis išėjo į lauką parūkyti. Stovėjo netoli gatvės. Visi rūkė ir jis pamatė, kad vaikinas iš baro, kuris buvo su akiniais ir šviesia striuke, ketina jam smogti. Pagalvojo, kad juokauja, tačiau kai pajuto smūgį į krūtinę, iš karto užsidengė rankomis kūną ir pradėjo eiti atbulas. Po to pamatė, kad link jo artėja vaikinas iš baro, kuris bare sėdėjo šalia jo, prie mano stalo, tada dar pamatė, kad artėja tas vaikinas, kuris save prisistatė karininku. Iš pirmojo vaikino smūgio į krūtinę ir iš kitų vaikinų eisenos kai mosikavo rankomis ir ėjo link jo, suprato, kad vaikinai nori jį sumušti, todėl pradėjo bėgti. Bėgo nuo baro tolyn (duomenys neskelbtini) gatve ir pargriuvo, tik negali pasakyti ar pats nukrito ar jį parvertė. Kai nugriuvo pajuto daug smūgių į įvairias kūno sritis ir sugebėjo tik užsidengti rankomis veidą, todėl kas mušė ir su kuo jis pasakyti negali. Jį mušė, tol kol prarado visas savo jėgas ir gulėjo ramiai ant žemės. Begulint pajuto, kad jam kažkas prasega striukę ir iš vidinės kišenės išima piniginę. Taip pat pajuto kaip iš striukės šoninės kišenės ištraukia mobiliojo ryšio telefoną Nokia C5-00 (IMEI (duomenys neskelbtini)). Tada jis prarado sąmonę. Po kažkiek laiko jis atsimerkė ir pajuto, kad jam šlapia ir šalta, visą kūną skauda. Taip pat išgirdo žingsnius ir žodžius “einam pažiūrėt ar gyvas, ar kvėpuoja”. Prie jo priėjo du vaikinai, vienas iš jų buvo tas pats, kuris buvo bare, siauro veido, labai lieknas ir mažas, o kitas vaikinas, kuris turėjo ant rankos pirštų tatuiruotę. Priėję prie jo vaikinai paklausė ar jis ką nors prisimena. Kadangi pagalvojo, kad vaikinai atėjo toliau jį sumušti, jei juos atpažins, todėl jiems pamelavo ir pasakė, kad nieko neprisimena. Kažkuris iš jų jį pasodino ir davė cigaretę parūkyti. Abu vaikinai apsimetė, kad jo nepažįsta ir paklausė ar jam iškviesti greitąją pagalbą. Jis paprašė, kad jie iškviestų. Abu vaikinai paėjo porą žingsnių nuo jo ir pradėjo tyliai tarpusavyje šnibždėtis. Kažkuris vaikinas kitam sakė “tai gal tu skambink iš savo telefono, nes pavardę reikės sakyti”. Kas skambino policijai jis nematė, kadangi vaikinai buvo už jo. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnams liepė, kad suimtų tuos jaunuolius, kurie buvo šalia jo, kadangi jie yra susiję su įvykiu. Tačiau kas toliau buvo jis nežino, kadangi jį greitoji medicinos pagalba išsivežė. Iš jo buvo pavogta vyriška piniginė, kuri buvo juoda, odinė ir kurios vertė apie 30 eurų, piniginėje buvo apie 70 eurų, LR vairuotojo pažymėjimas, kurio vertė 15 eurų, S. ir S. banko kortelės, naujas korteles išsiimti kainuos po 10 eurus, S. elektroninės bankininkystės prisijungimo kodai, įvairios nuolaidų kortelės. Taip pat pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia C5-00, kurio vertė apie 60 eurų. Telefone buvo įdėta atminties kortelė, kurios vertė 10 eurų bei SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Viso jam padaryta 205 eurų turtinė žala.

Liudytoju apklaustas E. K. paaiškino (1 t. b.b.l. 29-30), kad (duomenys neskelbtini) dirbo radijo šaukiniu “ (duomenys neskelbtini)”. Apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini), guli sumuštas žmogus. Nuvykus į vietą juos pasitiko pranešėjas L. B., kuris jiems papasakojo, kad eidamas namo pastebėjo ant šaligatvio sėdintį sumuštą žmogų ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Nukentėjęs buvo A. R., kuris jiems paaiškino, jog vartojo alkoholinius gėrimus naktiniame bare, adresu (duomenys neskelbtini), ir einant namo jį užpuolė nepažįstami asmenys, dėl ko jį sumušė pilietis paaiškinti negalėjo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, piliečiui A. R. nustatė galvos traumą ir „(duomenys neskelbtini)“ medikų brigada išvežė jį į (duomenys neskelbtini). Su pranešėju L. B. kartu buvo dar ir kitas pilietis, kuris prisistatė kaip T. V.. Apžiūrėjus abu piliečius, patikrinus jų daiktus, įtartinų daiktų pas juos rasta nebuvo, patikrino abiejų piliečių rankas, abiejų rankos buvo švarios, kraujo žymių ar kitų žymių būdingų sumušimams nebuvo matyti, todėl patikrinus vaikinus duomenų bazėje ir nieko įtartino nenustačius, abu piliečiai buvo paleisti.

Liudytoju apklaustas K. V. paaiškino (1 t. b.b.l. 32-33), kur parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) apskr. VPK PR vyriausiuoju patruliu E. K.. Apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini), guli sumuštas vyras. Nuvykus į vietą juos pasitiko pranešėjas, kuris prisistatė L. B.. L. B. jiems papasakojo, kad eidamas namo pastebėjo ant šaligatvio sėdintį sumuštą vyrą ir paskambino policijai. Nukentėjęs buvo A. R., kuris jiems paaiškino, jog vartojo alkoholinius gėrimus naktiniame bare, adresu (duomenys neskelbtini), ir einant namo jį užpuolė ir sumušė, kas A. R. užpuolė ir sumušė, pilietis paaiškinti negalėjo. Buvo iškviesta greitojimedicinos pagalba, kuri atvykusi, piliečiui A. R. nustatė galvos traumą ir išsivežė į (duomenys neskelbtini). Prie nukentėjusiojo be pranešėjo L. B. buvo dar kitas asmuo, kuris prisistatė kaip T. V.. Apžiūrėjus abu piliečius, įtartinų daiktų pas juos rasta nebuvo, patikrino abiejų piliečių rankas, abiejų rankos buvo švarios, kraujo žymių ar kitų žymių būdingų sumušimams nebuvo matyti, todėl patikrinus vaikinus duomenų bazėje ir nieko įtartino nenustačius, abu piliečiai buvo paleisti.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta (1 t.b.b.l. 17), kad A. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai kairės alkūnės srityje, kairio antakio srityje, kairio skruosto sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padayti (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą.

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu (1 t. b.b.l. 36-37), kuriame matyti, kad T. V. pateikė lombardo UAB „L.“ (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia C5“ buvo paliktas kaip užstatas už 10 eurų.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t.b.b.l. 38), kuriame matyti, kad UAB „L.“ kasininkė - priėmėja M. T. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“ IMEI (duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokolu (1t. b.b.l. 39-42), kuriame matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia C5“ IMEI (duomenys neskelbtini).

Liudytoju apklaustas L. B. paaiškino (1 t.b.b.l. 94), kad (duomenys neskelbtini) jis kartu su žmona R. B. ėjo namo ir pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini), esančioje visuomeninio transporto sustojimo trys vaikinai daužo stiklinės stoginės langus. L. B. juos sudrausmino. Tada vienas iš vaikinų, kuris buvo aukščiausias puolė ant jo norėdamas suduoti, tačiau jam nepavyko, kadangi L. B. jį sulaikė. Jam belaikant minėtą jaunuolį, kitas buvęs jaunuolis metė į jį daiktą panašų į akmenį ir pataikė į dešinę akį. Po to jis iškvietė policiją ir perdavė sulaikytą asmenį, bei su juo buvusį kitą asmenį, o jaunuolis kuris metė akmenį pasišalino.

Liudytoja apklausta R. B. paaiškino (1 t. b.b.l. 104-105), kad (duomenys neskelbtini) val. ji kartu su savo vyru L. B. ėjo iš garažo esančio (duomenys neskelbtini) link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug ties parduotuve „Š.“ išgirdo ir pamatė, kaip trys jaunuoliai rėkauja, šūkauja ir vienas kažkuris iš jaunuolių meta kažką į viešojo transporto stotelės stiklus, nuo smūgio stiklas sudužo. Vyras tada užrėkė jiems, „ką čia darot“. Tuo metu trys jaunuoliai pradėjo bėgti link jų. Jaunuoliai buvo maždaug apie 19-22 m. amžiaus, vienas vaikinas buvo su akiniais, o kitas vaikinas buvo labai žemo ūgio, trečiojo vaikino ji nelabai įsidėmėjo. Vaikinų atpažinti negalėtų. Matė, kad vienas vaikinas bėgdamas link jų nusiėmė korekcinius akinius ir juos padavė kažkuriam iš vaikinų. Minėtas vaikinas iš karto pribėgęs prie vyro ant jo puolė ir pasakė „gal problemų ieškai?“. Tada vyras jį sulaikė ir pargriovė ant žemės. Kitas vaikinas mano vyrui pasakė, „paleisk, nes atsinešiu plytą“, taip pasakęs, jis nuėjo ties (duomenys neskelbtini) namo laiptine. Tas mažiausias vaikinas viso įvykio metu nieko nedarė, tik kartojo žodžius „baikit, raminkitės“. Labai greitai grįžo tas kitas vaikinas, kuris ėjo susidėjęs rankas už nugaros. Vaikinas bandė artyn prieiti prie vyro. Kadangi ji pagalvojo, kad rankose vaikinas kažką turi, todėl rankomis ji vaikiną pabandė sulaikyti. Kažkuriuo tai momentu ji nukreipė dėmesį nuo to vaikino ir išgirdo vyro šauksmą. Atsisukusi į vyrą pamatė, kad ant jo dešinės veido pusės, ties akimi yra tamsesnės dėmės, kadangi buvo tamsu, labai gerainesimatė kas ten buvo. Vyras to sulaikyto vaikino vis tiek nepaleido, todėl tas vaikinas, kuris metė į vyrą kažką, pasakė „einu atsinešti pagalį“. Vyras tuo metu liepė jai kviesti policiją. Tada pamatė, kaip tas vaikinas, kuris sužalojo mano vyrą, pasišalina link (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Kaip ir minėjo viso įvykio metu, tas mažiausias vaikinas nieko nedarė, tik visus ramino, antrasis vaikinas buvo vyro sulaikytas, o trečiasis vaikinas, sužalojęs jos vyrą, pasišalino. Kuris vaikinas ir su kuo daužė viešojo transporto stotelės stiklus ji nematė, nes kaip ir sakė jų neįsidėmėjo, be to lauke buvo tamsu. Po to kai ji iškvietė policijos pareigūnus, jie atvažiavo maždaug už 5 min. ir sulaikė tuos du vaikinus, o atvažiavusi greitoji medicinos pagalba vyrą išvežė į Kauno klinikas.

Apžiūros protokolu (1 t. b.b.l. 54-65), kuriame matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – visuomeninio transporto sustojimo vieta, esanti adresu prie (duomenys neskelbtini). Visuomeninio transporto sustojime esanti stiklinės stoginės šoniniai stiklai išdaužyti. Įvykio apžiūros metu rasti ir paimti trys betoninės nuolaužos.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (1 t. b.b.l. 69-70), kad L. B. nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginyje, nubrozdinimas („L“ formos) dešinės akies vokų išorinio kampo srityje, žaizda dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimas („L“ formos) dešinio skruosto vidinėje dalyje ties riba su nosimi; dešinės akies sumušimas – kraujosruva priekinėje kameroje, stiklakūnyje, tinklainėje, lęšio subliuksacija, junginės žaizda; dešinio žandinio ančio sienelių lūžiai, dešinio skruostikaulio lūžis. Remiantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos surikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į veido dešinę pusę. Sužalojimų vaizdas, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu; nubrozdinimų forma padeda nustatyti daikto savybes

Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta:

1. L. B. dėl (duomenys neskelbtini) patirtos traumos tapo aklas dešiniąja akimi ir, dėl šios priežasties neteko 35% bendrojo darbingumo. Dėl traumos metu sužaloto veido kaulų išsivysčiusios veido deformacijos bei asimetrijos, dešinio paakinio nervo potrauminės neuropatijos L. B. taip pat neteko 25% bendro darbingumo. Susumavus dėl patirto dešinės akies ir aplinkinių audinių sužalojimo L. B. neteko 60% bendro darbingumo (Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės regėjimo aštrumo nustatymo lentele bei 50.2 punktu).

2. Sveikatos sutrikdymo mastą nustato teismo medikai, kurie taip pat gali nustatyti bendrojo darbingumo netekimą kartu su atitinkamos srities specialistais (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo komentaras patvirtintas Lietuvos teisės universiteto. Teismo medicinos instituto direktorato 2003-11-11 29 ir 31 punktai). Profesinio darbingumo netekimą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis L. B. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad kartu su T. V., pamatę, kad nukentėjusysis guli be sąmonės, pasinaudojo tuo ir sugalvojo jį apiplėšti, jis kraustė kišenes, T. V. stovėjo atokiau ir stebėjo aplinką. Kai nukentėjusysis atsigavo, L. B. sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis vėl prarado sąmonę ir toliau kraustydamas kišenes L. B. paėmė piniginę ir telefoną. Kaltinamojo parodymai dėl šios nusikalstamos veikos iš esmės buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl teismas netikėti jais neturi jokio pagrindo. T. V. parodymai sutampa ir su kaltinamuoju apklausto L. B. parodymais dėl smurto prieš A. R. pavartojimo ir jo turto plėšimo.

T. V. patvirtino matęs, kad L. B. iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė telefoną, monetas, paskui L. B. jam pasakė, kad dar ir piniginę su pinigais. L. B. patvirtino aplinkybę, kad pagrobė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną ir piniginę, pinigus pasiėmė, piniginę išmetė į konteinerį. Tiek T. V., tiek L. B. patvirtino, kad naudojosi pagrobtu telefonu, paskui juo naudojosi T. V. sesuo, kuri nežinojo, kad jis pagrobtas ir kuri vėliau telefoną pridavė į lombardą, ką patvirtina ir savanoriško daiktų pateikimo protokolas bei lombardo kvitas.

Kaltinamuoju apklaustas L. B. parodė, kad piniginėje tikrai nebuvo 70 eurų, galimai 20 eurų, kuriuos jis pasiėmė. Teismas neturi pagrindo tikėti tokiais L. B. parodymais, dėl šios aplinkybės jo parodymai nebuvo nuoseklūs, prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais tikėti. L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad piniginėje buvo 20-30 eurų, T. V. parodė, kad L. B. jam sakė apie 30 eurų. Nukentėjusysis A. R. patvirtino, kad iš jo buvo pagrobti daiktai, nurodyti kaltinime. Nukentėjusiojo parodymai dėl iš jo pagrobtų daiktų ir jų vertės buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo ir jais vadovaujasi. A. R. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu teigė, kad iš jo pagrobta buvo apie 70 eurų grynais pinigais. Jokių aplinkybių dėl ko nukentėjusysis turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltininką, nėra nustatyta, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, todėl manyti, kad jis siekia nepagrįstai pasipelnyti iš kaltininkų, taip pat nėra pagrindo.

Kaltinamasis L. B. suvokė, kad kėsinasi į svetimą turtą ir norėjo taip veikti, o panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį padėjo kaltinamajam ir jo bendrininkui šį turtą galutinai užvaldyti, paslėpti, vėliau juo naudotis savo nuožiūra. Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas L. B. pripažinti kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo L. B. veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas su T. V., o jis pats – kaip nusikaltimo bendravykdytojas, kadangi jis kartu su bendrininku kėsinosi į tą patį objektą, jų ketinimą pagrobti nukentėjusiojo turtą vienijo vieninga tyčia, jis suprato, kad bendrai grobia svetimą, jiems nepriklausantį turtą, tuo daro materialinę žalą to turto savininkui ir norėjo taip elgtis.

Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. B. yra konstatuotas sunkus kūno sužalojimas. Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad įvykis, kurio metu L. B. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, įvyko (duomenys neskelbtini) val. viešoje vietoje, visuomeninio transporto stotelėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis L. B., veikdamas kartu su A. B. ir T. V., išdaužė UAB „J.“ priklausančias transporto stotelės vitrinas, nukentėjusiajam L. B. pamačius juos daužančius visuomeninio transport stotelės virtinas ir sudrausminus, o vieną iš jų – A. B. sulaikius, L. B. elgdamasis ypatingai įžūliai – reikalaudamas paleisti A. B., grasino panaudoti fizinį smurtą L. B. atžvilgiu bei į pastarąjį metė betono gabalą. Šias aplinkybes objektyviai patvirtina ne tik paminėtas ekspertizės aktas, bet ir nukentėjusiojo L. B., liudytojų R. B., A. B. ir kitų nuosprendyje paminėtų liudytojų parodymai. Šias aplinkybes visiškai patvirtino ir pats kaltinamasis, kuris visiškai pripažino įvykdęs šį nusikaltimą ir dėl to labai gailisi.

Iš jau minėto ekspertizės akto matyti, kad L. B. dėl (duomenys neskelbtini) patirtos traumos tapo aklas dešiniąja akimi ir, dėl šios priežasties neteko 35% bendrojo darbingumo. Dėl traumos metu sužaloto veido kaulų išsivysčiusios veido deformacijos bei asimetrijos, dešinio paakinio nervo potrauminės neuropatijos L. B. taip pat neteko 25% bendro darbingumo. Susumavus dėl patirto dešinės akies ir aplinkinių audinių sužalojimo L. B. neteko 60% bendro darbingumo. Dėl patirto dešinės akies bei aplinkinių audinių sužalojimo padarinių neteko daugiau nei 30% bendrojo darbingumo ir todėl sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad sunkus kūno sužalojimas L. B. buvo padarytas L. B. veiksmais, tačiau pripažintina, kad šis kūno sužalojimas kaip pasekmė, buvo padarytas netiesiogine tyčia.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybe ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015). Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybe ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos vykdymas (liudijimas teisme, pranešimas teisėsaugos institucijoms apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, užpulto asmens gynimas ir pan.).

Nukentėjusiajam L. B. pamačius jaunuolius, daužančius visuomeninio transporto stotelės virtinas ir sudrausminus, o vieną iš jų – A. B. sulaikius, kaltinamasis nurodė, kad metė į nukentėjųsįjį L. B. betono gabalą dėl to, kad norėjo išlaisvinti savo draugą A. B.. Aplinkybė, kad L. B. vykdė pilietinę pareigą yra akivaizdi, kadangi jis, kaip pilietis ir visuomenės narys, siekė užkardyti daromą nusikaltimą ir dėl to buvo sunkiai sužalotas. Taigi, bylos nagrinėjimo metu pilnai pasitvirtino, kad L. B. įvykio metu vykdė savo pilietinę pareigą - nusikalstamos veikos užkardymą ir pažeidėjo sulaikymą.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog smurto veiksmai L. B. atžvilgiu buvo atlikti esant neišprovokuotai agresijai, iš esmės be jokios priežasties, kaip priežastį panaudojant menkavertę dingstį – siekiant išlaisvinti sulaikytą draugą. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai L. B. atžvilgiu buvo padaryti dėl chuliganiškų paskatų ir L. B. vykdant pilietinę pareigą, todėl kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8,10 punkte.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-135/2011).

Nėra abejonių tuo, kad smurto veiksmas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atliktas viešoje vietoje, šalia gatvės, apšviestoje transporto stotelėje. Kaltinamojo veiksmai leidžia teigti, jog jais buvo įžūliai demonstruojamas aiškus aplinkinių ir aplinkos negerbimas, elgesys buvo demonstratyvus, ypatingai įžūlus, todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ką jis neabejotinai suvokė ir to siekė, kas leidžia teigti, jog jis veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8,10 punkte išdėstytos veikos požymiai numato chuliganiškas veikos paskatas ir sužalojimą dėl pilietinės pareigos vykdymą, tačiau nenumato viešosios tvarkos sutrikdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/20132K-269-697/2016), todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalies 8,10 punkte, sutaptis.

Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dėl psichikos sutrikimų registruotas, diagnozė mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, neorganinė enurezė, mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas, gauta specialisto išvada, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Kaltinamojo parodymai yra logiški ir suprantami, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

Kaltinamasis teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. Nedirba. Bylos duomenimis, jis turi mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 28, t. 5), t. y. turi pareigą juo materialiai rūpintis.

Kaltinamasis padarė tris tyčines veikas: BK 180 straipsnyje 1 dalyje numatyta veika priskiriama apysunkių, BK 284 straipsnyje - nesunkių, o veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8,10 punktuose – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3,4,6 dalis).

Nukentėjusysis L. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 2761,62 eurų turtinei žalai atlyginti, 234 eurų periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki gyvos galvos turtinės žalos ir 99500 eurų neturtinės žalos bei išlaidas advokato pagalbai (b. l. 121-125, t. 4). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės sutiko, dėl neturtinės, aiškios pozicijos neišreiškė, nurodydamas, kad atlygins neturtinę žalą, kurią priteis teismas, tačiau nurodė, kad ieškovo prašoma suma nesuvokiamai didelė.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis L. B. prašė priteisti ir 2761,62 eurų turtinę žalą, kurią, kaip nurodoma patikslintame ieškinyje, sudaro: 150 eurų už žieminę striukę, 30 eurų džinsinės kelnės, 154,79 eurų už gydymo išlaidas, 82,70 eurų už kurą, 4,13 eurų už kopijų darymą. Taip pat nurodė, kad buvo patirtos išlaidos dėl negauto atlyginimo už (duomenys neskelbtini) metų vasario, kovo, balandžio mėnesius, kadangi vidutinis atlyginimas (duomenys neskelbtini) metais sudarė 780 eurų, tai iš viso dėl negauto atlyginimo patirtos išlaidos sudaro 2340 eurų. Patirtos turtinės žalos dydį, išskyrus negauto atlyginimo, išlaidas patvirtina nukentėjusiojo pateikti įrodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė žalą dėl negauto atlyginimo, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktų įrodymų, pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (3 t. b.b.l. 103), šioje pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio iki gegužės mėnesio buvo mokama ligos pašalpa. Už (duomenys neskelbtini) metų vasario, kovo, balandžio mėnesį nukentėjusiajam iš viso buvo išmokėta 1999,38 eurai (585,86+800,76+612,76), todėl atsižvelgiant į tai, negautų pajamų suma mažintina išmokėtos sumos dydžiu.