Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 24 d. apie 1.00 val. viešoje vietoje, prie namo (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su T. V., panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu – suduodamas vieną smūgį į galvos sritį – pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: 30 Eur vertės piniginę, 70 Eur, bankų „SEB“ ir „Swedbank“ banko korteles, vairuotojo pažymėjimą, išduotus A. R. vardu, neturinčius materialinės vertės ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5-00“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir atminties kortele, kurių bendra vertė 70 Eur, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam 170 Eur žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, L. B. kaltinamas tuo, kad 2016 m. sausio 25 d. apie 22.00 val. viešoje vietoje - visuomeninio transporto stotelėje, esančioje prie namo (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. B. ir T. V., išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto stotelės vitrinas, 135,76 eurų vertės, nukentėjusiajam L. B. pamačius juos daužančius visuomeninio transporto stotelės vitrinas ir sudrausminus, o vieną iš jų - A. B. sulaikius, jis elgdamasis ypatingai įžūliai - reikalaudamas paleisti A. B. grasino panaudoti fizini smurtą L. B. atžvilgiu bei į pastarąjį metė betono gabalą, padarydamas L. B. kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešines akies obuolio junginyje, nubrozdinimą dešinės akies vokų išorinio kampo srityje, žaizdą dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimą dešinio skruosto vidinėje dalyje ties riba su nosimi, dešinės akies sumušimą - kraujosruvą priekinėje kameroje, stiklakūnyje, tinklainėje, lęšio subliuksaciją, junginės žaizdą, dešinio žandinio ančio sienelių lūžius, dešinio skruosto lūžį, dėl ko jis dėl padaryto dešinės akies bei aplinkinių audinių sužalojimo padarinių tapo aklas dešiniąja akimi bei neteko daugiau nei 30 procentų darbingumo, kas yra vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais vandališkais, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei dėl chuliganiškų paskatų ir pilietinės pareigos vykdymo sunkiai sutrikdė L. B. sveikatą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, nustačius, kad kaltinamasis L. B. pasislėpė nuo teismo, jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbta kaltinamojo paieška. Kaltinamasis L. B. pagal Europos arešto orderį 2018 m. spalio 24 d. sulaikytas (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartis, kuria kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas trijų mėnesių suėmimo taikymo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 24 d.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi, nustačius, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 24 d.

4. Kaltinamasis L. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pratęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skunde prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

4.1. Kaltinamasis nurodo, kad jis turi sugyventinę, du mažamečius vaikus. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Teigia, kad paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, jis būtų priimtas į darbą. Dirbdamas jis stengtųsi kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Taip pat jis nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, pasižada ateityje nenusikalsti.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo L. B. skundą atmesti.

6. Kaltinamojo L. B. skundas atmetamas.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas, jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

7.1. Susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys faktiniai duomenys, užfiksuoti paties kaltinamojo parodymuose, nukentėjusiųjų A. R., L. B., liudytojos R. B. parodymuose, specialisto išvadose, ekspertizės akte, teismo medicinos ekspertų paaiškinimuose, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokoluose, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis L. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas surinktų įrodymų pakankamumo, leistinumo ir pagrįstumo aspektu, nėra svarstomas. Tai yra baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

7.2. Skundžiama teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam L. B. pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą – pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas sąlygas.

7.3. L. B. baudžiamojoje byloje yra kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos nesunkių, apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys). Už BK 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme tarp alternatyvių bausmių numatytas ir laisvės atėmimas atitinkamai iki šešerių metų ir iki dvejų metų. Tuo tarpu už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji gali padidinti kaltinamojo bėgimo nuo teismo tikimybę, juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje yra faktinių duomenų, sustiprinančių šio pagrindo buvimą. Sprendžiant iš bylos medžiagos, kaltinamajam šioje byloje buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje). Tačiau L. B. pažeidė švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, šaukiamas neatvyko į teisiamuosius posėdžius, nepranešęs teismui išvyko iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 18 d. išvyko į užsienį ir tokiu būdu pasislėpė nuo teismo. 2018 m. sausio 30 d. buvo paskelbta kaltinamojo paieška, 2018 m. birželio 1 d. jam buvo išduotas Europos arešto orderis, o 2018 m. spalio 24 d. L. B. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) bei perduotas Lietuvai. Iš L. B. 2018 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kitos bylos medžiagos matyti, kad jam buvo žinoma, jog Lietuvoje jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, ir be teismo leidimo jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, privalo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaip ir buvo žinoma, kokios yra galimos pasekmės pažeidus kardomųjų priemonių sąlygas. Todėl kaltinamojo elgesys leidžia pagrįstai abejoti pastarojo pažadais, kad šįkart jis yra vertas pasitikėjimo, ir kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti jam taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Sprendžiant iš paties kaltinamojo parodymų, (duomenys neskelbtini) jis gyveno pas savo giminaičius (brolį bei seserį), kas patvirtina L. B. turimus ryšius užsienyje.

7.4. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta ir tai, kad L. B. su Lietuva nesieja tvirti socialiniai ryšiai, kas, vertinant pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, taip pat tik sustiprina manymą, jog būdamas nesuimtas jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors suimtasis skunde nurodo, kad turi sugyventinę, du mažamečius vaikus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad iki sulaikymo (duomenys neskelbtini) jis su S. G. būtų kartu gyvenę, juos būtų siejusi bendra buitis. Tiek sprendžiant klausimą dėl suėmimo paskyrimo pagrįstumo bei jo termino nustatymo, tiek vėlesnių teismo posėdžių metu kaltinamasis net neužsiminė apie tai, kad turi gyvenimo draugę, kartu su ja yra susilaukęs vaiko, kad rūpinasi ir išlaiko kitą savo mažametį sūnų (N. B., gim. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio notarės prašymo, 2019 m. sausio 17 d. gimimo įrašą liudijančio išrašo kopijos matyti, kad tik 2019 m. sausio mėnesį L. B. pripažino esantis K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Taigi, sprendžiant iš nurodytų aplinkybių, santykiai su S. G., sūnaus gimimas suimtajam nebuvo tokie reikšmingi gyvenimo įvykiai, kurie jį sulaikytų nuo išvykimo į (duomenys neskelbtini) bei galimybės pasislėpti nuo teismo. Iš paties kaltinamojo byloje esančių parodymų matyti ir tai, kad jo kitą sūnų N. B. augina šio vaiko motina, byloje nėra duomenų, kad jis prisidėtų prie mažamečio išlaikymo. Be kita ko, sprendžiant iš bylos duomenų, L. B. tiek jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek vėliau, iki pat išvykimo į (duomenys neskelbtini) niekur nedirbo ir neturėjo legaliai gaunamų pajamų. Pastarojo teiginių, kad paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, jis būtų priimtas į darbą, taip pat nepatvirtina bylos medžiaga. Taigi aukščiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) kaltinamajam pagrindą.

7.5. Tuo pačiu pažymėtina, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo L. B. terminas baudžiamojo proceso metu (BPK 127 straipsnio 11 dalis) nėra pažeistas. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neabejotinai varžo L. B. teises bei laisves, tačiau, aukštesnės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų būtų neįmanoma, ypač atsižvelgiant į tai, kad L. B. teisiamojo proceso metu išvyko į užsienį, nepaisydamas nei kardomųjų priemonių sąlygų, nei savo paties šeimyninės situacijos. Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas L. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą dar trims mėnesiams, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 24 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.