Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo

S. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

S. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 120,84 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš S. G. priteista 120,84 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų 84 centai) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) „Swedbank“, AB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo A. K. pareikštas 1500 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš S. G. priteista 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) nukentėjusiojo A. K. naudai.

Nukentėjusiosios A. K. pareikštas 1500 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš S. G. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) nukentėjusiosios A. K. naudai.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.12. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą kviesti policijos pareigūną A. A. motyvuojant tuo, kad pareigūnas apžiūrėjo kaltinamąjį S. G., o tai yra priešpriešinės bylos dalykas, kur jau yra priimtas sprendimas. Priešingai nei nurodo teismas, pareigūnas A. A. priėmė iš apelianto pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matė apelianto būklę, o tai turi reikšmę vertinant, ar apelianto veiksmai atitinka būtinosios ginties sąlygas pagal BK 28 straipsnio 2, 3 dalį. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti S. M. prieštaravimams A. K., A. K., S. M. parodymuose pašalinti.

4. Atsiliepimų į nuteistojo S. G. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

8. Nuteistasis S. G. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką.

9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentus, iš naujo dar kartą įvertinęs byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, papildomai atlikęs įrodymų tyrimą – apklausęs liudytoją Z. G., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino visų surinktų duomenų visumą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo S. G. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Taigi, priešingai nei tvirtina nuteistasis S. G., apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl nuteistojo S. G. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos)

11. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. G. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (2 veikos), išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Teismas, įvertinęs iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją, padarė pagrįstą ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad nežymus sveikatos sutrikdymas A. K. ir A. K. padarytas tyčiniais S. G. veiksmais, už kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

12. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu jo neatkartoja, o pažymi pagrindines detales, nulėmusias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą nuteistojo S. G. atžvilgiu.

16. Esminė aplinkybė, kurią kvestionuoja nuteistasis, yra tai, kad jis veikė esant būtinajai ginčiai.

21. Svarbus ir užfiksuoto vaizdo įrašo, pridėto prie 2022-08-14 A. K. pareiškimo, daryto mobiliojo ryšio telefonu, apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kaip nuo kiemo pusės, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, adresu (duomenys neskelbtini), nuo tvoros link gatvės pusės, kur stovi automobilis, atbėga pirmas asmuo, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta A. K., ir jam iš paskos atbėga asmuo, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta S. G.. Matoma, kaip prie automobilio priekinės dalies atbėgusį A. K. S. G., dešinėje rankoje laikantis medinį pagalį, A. K. suduoda į kairės pusės šoną du smūgius, tada vieną smūgį kaire ranka suduoda A. K. į dešinę veido pusę, tuo metu dešinėje rankoje laikydamas pagalį, kurį A. K. atima iš S. G. iš karto po smūgio į veidą, (fone girdisi A. K. žodžiai „S., ar visai išprotėjai“, „S. žmogų užpuolei“), tada A. K., laikydamas dešinėje rankoje medinį pagalį, kurį atėmė iš S. G., jam, laikydamas dešinėje rankoje pagalį, vieną kartą suduoda į kairįjį šoną. S. G. užsimoja dešine ranka A. K., kuris pasilenkia ir išvengia smūgio, tuo metu S. G. atima iš A. K. laikytą pagalį ir 6 kartus lazda suduoda į įvairias kūno vietas, t. y., 1 kartą pataiko į rankas, nes A. K. užsidengia rankomis gindamasis, 1 kartą į kairės pusės kojas, 1 kartą į kairės pusės šoną, 1 kartą į dešinės pusės šoną, 1 kartą į kairės rankos petį, 1 kartą į dešinę koją. Lazda, po 6 suduoto smūgio, iškrenta S. G. iš rankų. S. G. pakelia lazdą nuo žemės. A. K. eina link automobilio priekinės keleivio vietos. Prie einančio A. K. prieina S. G. ir įrašo 00:21 s., su lazda priėjęs prie A. K. vieną kartą suduoda į nugaros sritį. Filmuojantis asmuo, būnantis automobilio viduje, pakreipia telefono kamerą į dešinės pusės automobilio lango stiklą, kur per korėtą lango užuolaidą nuo saulės stebime kaip A. K. lipa į automobilio keleivio priekinę vietą. Automobilio durys atidarytos. Priėjęs S. G. dar 3 kartus su duoda A. K., kol A. K. įlipa į automobilį. (1 t., b.l. 169-185). Taigi akivaizdu, kad konflikto metu agresija matyti iš nuteistojo S. G., o ne iš nukentėjusiojo A. K..

22. S. G. apeliaciniame skunde ypač pabrėžia liudytojų, liudijusių jo naudai (V. G., J. B. ir Z. G.), parodymų nuoseklumą ir patikimumą bei nukentėjusiųjų A. K. ir A. K. bei liudytojos S. M. parodymų nenuoseklumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais skundo argumentais.

23. Kaip minėta, apeliacinio skundo nagrinėjimo metu buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir apklaustas liudytojas Z. G.. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas Z. G. parodė, kad teisingi yra jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pati pirmoji apklausa, kurioje liudytojas parodė, kad tikslios datos tikrai nepasakys, bet galėjo būti 2022 m. rugpjūtis, kai S. jo paprašė, kad padėtų jam iškloti jo kieme trinkeles. Jis sutiko. Sutartą dieną, kurios, kaip minėjo, neprisimena tikslios datos, apie 16:00 val., atvyko pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). S. ruošė pagrindą trinkelėms savo nuosavame kieme o jis vežė senas trinkeles už pagalbinio pastato, kuris yra prie tvoros. Grojo radija, jis už pagalbinio pastato valė senas trinkeles. Matė pro pagalbinio pastato ir vartų tarpą, kad į S. kiemą atėjo vyras, kurio nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Vyras rankose laikė kastuvą, taip pat į S. kiemą atėjo moteris, kurios taip pat nepažįsta, ją taip pat matė pirmą kartą. Jis toliau valė trinkeles, nieko neįtardamas. Galvojo, kad tai S. kokie draugai, ar taip kokie klientai dėl automobilio pirkimo, dėl to nekreipė dėmesio. Jokių šauksmų, triukšmo, ar panašiai, kieme negirdėjo, nes grojo garsiai radija. Kai pradėjo garsiai loti kaimynų šuo, kilo įtarimas ir išėjo iš už pagalbinio pastato. Pamatė, kad už vartų, kur buvo supiltos acijos, moteris laikė rankose pagalį ir šaukė. Ką ji šaukė, neprisimena. Matė kaip moteris, laikydama pagalį, buvo užsimojusi S. G.. Jis tiesiog nesikišo ir nuėjo darbuotis toliau savo darbų. Nematė nei vieno smūgio, ar kas nors kam nors sudavė. Nematė, ar kieme kas nors kam nors sudavė, ar už vartų, taip pat nematė. Matė tą faktą, kad į S. G. kiemą atėjo vyras, rankose laikantis kastuvą bei moteris (1 t., b. l. 151-154). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas Z. G. parodė, kad iš už pastato išlindęs pamatė, kaip į kiemą buvo įėjęs vyriškis su moterimi. Vyriškio rankose buvo kastuvas. Paskui išgirdo šauksmus, kad „aš tave užmušiu“, S. šaukė: „ką tu čia darai“ ir matė vieną užsimojimą su kastuvu, t. y. matė, kad vyras kastuvu smogė S., o S. rankose laikė grėblį ir gynėsi. Pro atidarytus vartus buvo įėjęs vyras su kastuvu į kiemą ir su tuo vyru buvo moteris. Matė sudavimo momentą S., kuris rankose laikė grėblį ir gynėsi, grėblys lūžo (3 t., b. l. 101-107). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šie parodymai prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams bei paties liudytojo Z. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms, kas patvirtina, kad liudytojas Z. G. teisminio nagrinėjimo metu davė melagingus paaiškinimus ir galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į prokuratūrą. Atliekant papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo gauti duomenys, patvirtinantys, kad Z. G. atžvilgiu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00020-24 pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kurio metu apklausiamas kaip įtariamasis Z. G. parodė, kad pas jį atvažiavo S. (G.) ir jo paprašė, kad padėtų duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, atvažiavo su ikiteisminio tyrimo dokumentais, nuotraukomis, paaiškino, ką reikės sakyti ir papasakojo, kas įvyko, pabrėžė, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. įvykio metu jis nedirbo pas S. kieme, konflikto nematė, gailisi dėl padaryto nusikaltimo (4 t., b. l. 178-184). Tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas Z. G. vėl pakeitė parodymus ir parodė, kad jam paprasčiausiai užsifiksavo visi tie pasakojimai, muštynės pasąmonėje, todėl taip ir išėjo, kodėl komisariate pasakė, kad iš vis nebuvo įvykio vietoje, negali atsakyti (5 t., b. l. 30-36). Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors Z. G. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog A. K. apeliantui sudavė su kastuvu, tačiau teismo posėdyje apklaustas Z. G. paaiškino, kad dėl sveikatos būklės ir vartojamų vaistų ikiteisminio tyrimo metu nepilnai nurodė aplinkybes. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes (nutarties 23 p.) apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi liudytojo Z. G. parodymai yra prieštaringi, kintantys, nenuoseklūs, jų nepatvirtina byloje ištirti įrodymai.

24. Nors, kaip minėta anksčiau, apeliaciniu skundu itin akcentuojamas liudytojų V. G. ir J. B. apelianto naudai duotų parodymų patikimumas, pažymėtina, kad liudytojai V. G. ir J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme parodė, kad įvykio dieną kieme dirbo Z. G.. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad galimai Z. G. įvykio dieną net nebuvo pas S. G., liudytojų V. G. ir J. B. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Be to, liudytoja V. G. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad norėjo kviesti policiją, tačiau jai drebėjo rankos, dėl to neiškvietė, vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad telefono net neturėjo, todėl ėjo jo ieškoti. Taip pat pirmosios instancijos teisme liudytoja V. G. parodė, kad kai A. K. trenkė S. G. su kastuvu, jos vyras sureagavo, nes su savimi turėjo grėblį su ilga rankena ir jį pakelė į viršų, tai tas smūgis vyrui atėjo į galvą per grėblio kotą, smūgis buvo labai didelis, nes metalinė grėblio pusė nukrito, o pas vyrą liko tik kotas, po to K. smūgiavo antrą kartą ir buvo sulaužytas grėblio kotas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokius V. G. parodymus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, pridėtas prie 2022-08-14 A. K. pareiškimo, darytas mobiliojo ryšio telefonu, iš kurio matyti, jog apeliantas rankose laiko ilgą pagalį (grėblio kotą), o vėliau matyti, kad apelianto rankose laikomas pagalys (grėblio kotas) yra gerokai trumpesnis nei vaizdo įrašo pradžioje, kas išties patvirtina, kad būtent dėl apelianto smūgių nukentėjusiajam A. K. sudavimo grėblio kotas lūžo, o ne atvirkščiai, kaip teigia apeliantas ir jo sutuoktinė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu liudytojos V. G. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi ji yra apelianto sutuoktinė ir bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, be to, bylos medžiaga ir ištirti įrodymai nepatvirtina jos parodymų, o priešingai – juos paneigia.

25. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiųjų A. K. ir A. K. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti, kadangi susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nuosekliai teigė, kad įvykio dieną jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjęs S. G. apspjovė ant jų pravažiuojančio automobilio priekinio keleivio pusės lango, dėl ko A. K. sustabdė automobilį ir dėl to, kad S. G. paprašė nuvalyti apspjautą langą, buvo nuteistojo užpultas, o A. K. bandant sulaikyti S. G., kad daugiau šis nebesmurtautų prieš jos sutuoktinį, buvo panaudotas fizinis smurtas ir jos atžvilgiu. A. K. ir A. K. parodymai papildo vieni kitus, juos patvirtina ir prie pareiškimo pridėtas vaizdo įrašas, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados. A. K. ir A. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad į apelianto kiemą įėję nebuvo, šiuos jų parodymus patvirtino ir liudytoja S. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais.

26. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. bandė apeliantui iš rankų išplėšti jam priklausantį daiktą ir A. K. apelianto atžvilgiu padaryto nusikaltimo įrodymą – grėblio koto dalį, o A. K. įsėdus į automobilį ir nutraukus agresiją apelianto atžvilgiu, pastarasis jokių veiksmų neatliko. Šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme S. G. parodė, kad jis A. K. nemušė, A. buvo paėmusi pagalį ir smailia dalimi jam dūrė į pilvą, jis moters nelaikė už rankų, jos netampė. Ji kėlė jam grėsmę. Jo veiksmai buvo gynybiniai (3 t., b. l. 190-200). Šiuos apelianto parodymus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, pridėtas prie 2022-08-14 A. K. pareiškimo, darytas mobiliojo ryšio telefonu, iš kurio matyti, kad būtent po to, kai A. K. atsisėda į automobilį, nukentėjusioji A. K. bando atimti pagalį iš S. G., tačiau jis jo neatiduoda, stumia A. K. bei pagalį sukioja, dėl ko pagaliu stumdymosi metu yra liečiamas A. K. kūnas. Be to, matyti, kaip apeliantas paima nukentėjusiajai už plaukų ir juos tampo, dėl to nuo nukentėjusiosios A. K. galvos nukrenta akiniai, kuriuos S. G. užmina koja.

27. Iš 2022-08-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. K. nustatyti sužalojimai: galvos, kairio žasto, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, juosmens odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti maždaug 2-6 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, odos nubrozdinimas – aštriu daiktu tiesioginiais trauminiais poveikiais. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais. A. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 119).

28. Apeliantas S. G. apeliacinio skundo nagrinėjimo metu pateikė specialisto P. P., kuris atlieka akių-motorinį tyrimą melui atpažinti naudojant EyeDetect technologiją išvadą (4 t., b. l. 134-135). Nurodo, kad tyrimą atliko teisės psichologijos magistro laipsnį įgijęs P. P., turintis tyrėjo poligrafu kvalifikaciją ir 5,5 metų tyrėjo poligrafu stažą, priklausantis Amerikos poligrafo tyrėjų asociacijai (APA) ir J. K. poligrafo tyrėjų asociacijai (UKPA). S. G. buvo užduotas klausimas „Ar tiriamasis S. G. sakė tiesą, jog 2022-08-13, jo namo kieme (duomenys neskelbtini), A. K. jam sudavė kastuvu?“ ir pateikta išvada, kad S. G. sakė tiesą, jog 2022-08-13, jo namo kieme (duomenys neskelbtini), A. K. jam sudavė kastuvu. Atkreipiamas dėmesys, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog tyrimą atlikęs P. P. yra įtrauktas į ekspertų sąrašą, taip pat nepateikta duomenų, kad jo atliekamas tyrimas yra patvirtintas kokioje nors ekspertinėje įstaigoje Lietuvoje, todėl nėra aiškus panaudotos technologijos patikimumas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apelianto pateikta specialisto išvada.

29. Taip pat skundo nagrinėjimo metu apeliantas pateikė duomenis apie iš A. K. vykdomus piniginius išieškojimus (taip pat ir apelianto bei jo sutuoktinės naudai), bet, apeliacinio teismo vertinimu, tai tik patvirtina apie tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, tačiau išties niekaip nepagrindžia apelianto versijos dėl to, kad nukentėjusysis A. K. trenkė jam pirmas ir S. G. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia konstatuoti būtinosios ginties situacijos nagrinėjamu atveju bei patvirtina S. G. tyčinę kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinoji gintis galima tik esant kėsinimuisi, o šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingo kėsinimosi, o ne nuo pavojingo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011). Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme tvirtino, kad pirmas smūgių nuteistajam nesudavė. Tuo tarpu nuteistasis savo atliktus veiksmus traktuoja kaip gynybinį atsaką. Tokie nuteistojo aiškinimai neįtikina apeliacinės instancijos teismo, kad šiuo atveju nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi tokių duomenų byloje nenustatyta. S. G. sužalojo A. K. ir A. K. ne gindamasis ir išvarydamas iš kiemo, o puolamaisiais veiksmais su pagaliu (sulūžusiu grėbliu) suduodamas smūgius, kurie nukentėjusiųjų kūne padarė sužalojimus. Todėl S. G. veiksmai šiuo atveju buvo nukreipti ne į siekimą apsiginti, jaučiant realią grėsmę savo sveikatai ar nuosavybei, o į konfliktinės situacijos sprendimą tyčiniu smurtu, nuteistasis susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje vadovavosi agresyviais, pykčio vedamais interesais, todėl negali būti vertinami kaip asmens veikimas besiginant nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi.

Dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo

31. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

32. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

33. Nustatydamas nukentėjusiajam A. K. padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, be kita ko, į tai, kad nukentėjusiajam padaryti nedideli sužalojimai – galvos, nugaros, pilvo ir abiejų kojų poodinės kraujosruvos, galvos, abiejų rankų ir abiejų kojų odos nubrozdinimai, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o A. K. padaryti sužalojimai – galvos, kairio žasto, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, juosmens odos nubrozdinimas taip pat atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad duomenų, kad dėl sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių, nėra. Pažymėta, kad nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumo jausmą. Pasekmės nukentėjusiųjų fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinta ir nuteistojo S. G. bei nukentėjusiųjų turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, nusprendė, jog nukentėjusiajam A. K. padaryta neturtinė žala vertintina 1000 Eur, o nukentėjusiajai A. K. padaryta neturtinė žala vertintina 500 Eur.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. dėl S. G. padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiems žalą, priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, šiuo klausimu padarytos teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020, 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.

35. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, daro išvadą, kad atsižvelgus į pirmiau šioje nutartyje aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo S. G. veiksmus, turtinę padėtį, nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus, priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai šiuo atveju pagrįstai įvertinti atitinkamai 1000 Eur ir 500 Eur suma, šie dydžiai nelaikytini neproporcingais ir neteisingais.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam S. G. pagrįstumo

36. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remdamasis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

37. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

38. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

39. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. G. už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytiems nusikaltimams, tiek asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Be to, paskirtos bausmės už abi nusikalstamas veikas buvo subendrintos pagal BK 63 straipsnio 4 dalį pritaikant apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo būdą, jas sudedant iš dalies, o ne visiškai.

Dėl nukentėjusiųjų patirtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

41. Advokatas Ramūnas Dobrovolskis nukentėjusiuosius A. K. ir A. K. atstovavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ir todėl prašo priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias patyrė nukentėjusieji. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo-perdavimo kvitas, iš kurių matyti, kad A. K. advokatui Ramūnui Dobrovolskiui už susipažinimą su apeliaciniu skundu, konsultaciją bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 484 Eur. Įvertinus apeliacinio skundo turinį bei apimtį, kad buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir byla išnagrinėta ne per vieną posėdį, taip pat tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, laikytina, kad tokios nukentėjusiųjų turėtos proceso išlaidos atitinka proporcingumo principo reikalavimus, todėl jos priteistinos iš S. G..

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo S. G. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. G. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo S. G. nukentėjusiosios A. K. naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) patirtų atstovavimo išlaidų.