Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. P., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ritai Stonkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui I. R., dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisto, išlaikymo vaikams skolos priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų G. P. R, I. P. R, D. P. R gyvenamoji vieta yra jų mamos E. P. gyvenamoji vieta;

3. Iš atsakovo I. R. priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2023-07-31, trims nepilnamečiams vaikams: G. P. R - 4200 Eur, I. P. R - 4200 Eur, D. P. R - 4200 Eur, bendroje sumoje 12600 eurų .

5. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo I. R. visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas, kurių detalizavimas bus pateiktas civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Institucija teikianti išvadą nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog nepilnametės gyvena su mama, o ji vaikais rūpinasi tinkamai, mergaičių tėvo Lietuvoje nėra, taigi vaikų G, I ir D nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su mama E. P., atitinka nepilnamečių geriausius interesus. Pažymėjo, jog ieškovės E. P. šiuo metu pareikštas reikalavimas nustatyti tėvo bendravimo su dukromis tvarką byloja, kad ieškovė neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su vaikais, yra pasirengusi šį klausimą spręsti geranoriškai. Atsižvelgiant į tai, institucija mano, kad tėvai galės ateityje visus atsakovo bendravimo su vaikais klausimus spręsti bendru sutarimu.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rita Stonkienė patvirtino pateiktą išvadą, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos nebuvo sudarę, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukros G. P. R, I. P. R, D. P. R. Šalys nuo 2022-06-01 negyvena kaip šeima.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Institucija teikianti išvadą nurodė, kad skyriaus specialistė, bendravo su nepilnametėmis G. P. R, I. P. R ir D. P. R bei išklausė jų nuomones. Institucija patvirtino, jog dukrų emocinis ryšys su mama yra labai stiprus, tėvas priešingai dukromis visiškai nesirūpiną, nedalyvauja jų auklėjime bei gyvenime.

Institucija teikianti išvadą nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į išreikštą vaikų nuomonę bei į tai, kad tarp tėvų šiuo metu nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, į tai, kad motina tinkamai rūpinasi dukromis, todėl neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Vertinant aukščiau nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog išlaikymas yra priteisiamas nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šiuo atveju ieškinys šioje byloje teismui buvo pareikštas – 2023-10-16.

Išvadą byloje teikianti institucija patvirtino, jog ieškovė kartu su dukromis G., I. ir D. gyvena vieno aukšto, naujos statybos gyvenamajame name, kuris priklauso ieškovės sugyventiniui D. G.. Namas apie 110 kv. m. ploto, visiškai įrengtas, su visais patogumais. Name yra trys atskiri kambariai bei svetainė kartu su virtuve. Būstas su visais patogumais: vonios ir tualeto kambarys, vandentiekis - vietinis gręžinys. Būstas šildomas šilumos siurbliu. Namai tvarkingi,

švarūs, šviesūs, šilti, apstatyti reikiamais baldais ir buitine technika. Namuose G. ir I. dalinasi vienu, apie 14 kv. m. ploto, kambariu. D. yra skirtas atskiras kambarys. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams augti, ilsėtis, lavintis, žaisti. Šeima prie namo turi apie 9 arų žemės sklypą, kuris aptvertas tvora su vartais.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba pagal individualią veiklą į rankas gauna per mėnesį nuo 1500 iki 3000 Eur. Nedarbingumo metu jos gaunamos pajamos siekia tik apie 700 Eur. Nekilnojamojo turto neturi. Turi automobilį. Šiuo metu su draugu laukiasi naujagimio.

Teismo vertinimu, atsakovas kaip trijų nepilnamečių dukrų (trynukų) tėvas, turėtų būti suinteresuotas gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti tiek finansiškai, tiek savo laisvalaikiu prie trijų nepilnamečių dukrų išlaikymo bei auginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą (papildomą, kitą geriau apmokamą) ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.

Šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad su mama liko trys nepilnametės dukros ir jai neišvengiamai teko didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamoje byloje trys nepilnametės dukros gyvena su ieškove, kuri nuolat rūpinasi kasdiene šalių dukrų buitimi, jų sveikata, mityba, turi sekti vaikų ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 354,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (2023-06-28 Nr. 516, TAR 2023-06-30, kodas 2023-13390).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. gausių šeimų vaikui mokama kas mėnesį po 152,9 Eur universali išmoka. Ieškovės per mėnesį gaunama išmokos suma už tris nepilnametes dukras yra 459 Eur.

Teismas, įvertinęs šalių trijų nepilnamečių dukrų amžių (bus 12 metų), tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), tai, kad reikalingos papildomos išlaidos regėjimo sutrikimams gydyti bei odontologo paslaugoms apmokėti, sprendžia, kad vaikų poreikiams patenkinti yra būtina 600 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui kiekvieną mėnesį savivaldybės yra mokami po 152,90 Eur vaiko pinigai, spręstina, kad kiekvienas iš tėvų nepilnamečio vaiko poreikiams turėtų skirti po 224 Eur.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kaip nurodyta aukščiau, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, neturintis daugiau išlaikytinių. Spręstina, kad po 224 Eur per mėnesį išlaikymo suma nepilnametėms trims dukroms (672 Eur) atitinka atsakovo turtinę padėtį ir objektyviai atsakovas gali tokio dydžio išlaikymą teikti.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių dukrų G. P. R, I. P. R ir D. P. R, išlaikymui po 224 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos, tai yra 2023-10-16

iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė taip pat prašo priteisti nepilnametėms dukroms išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022-06-01. Ieškovė ši reikalavimą argumentuoja tuo, kad nuo 2022-06-01 šalys kartu nebegyvena. Nuo šios datos atsakovas visiškai neteikia vaikams išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams šioje byloje buvo priteistas nuo 2023-10-16, tai yra ieškinio pareiškimo teismui datos, todėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2023-10-15. Šis laikotarpis apima 16 mėnesių.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2022 m. birželio 1 d., todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022-06-01 iki ieškinio padavimo dienos kiekvienam nepilnamečiui vaikui sudaro po 3584,00 Eur (16 mėn. x 224,00 Eur).

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovo priteistinas kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 3584,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė atsižvelgdama į jos bei atsakovo santykius, siekia užtikrinti dukrų teisę bendrauti su tėvu. Teigia, jog atsakovas turi teisę bei pareigą bendrauti su dukromis teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka.

Institucija teikianti išvadą pažymėjo, jog ieškovės E. P. šiuo metu pareikštas reikalavimas nustatyti tėvo bendravimo su dukromis tvarką byloja, kad ieškovė neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su vaikais, yra pasirengusi šį klausimą spręsti geranoriškai. Atsižvelgiant į tai, tėvai galės ateityje visus atsakovo bendravimo su vaikais klausimus spręsti bendru sutarimu.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukromis nustatymo pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarką tenkintinas. Teismo manymu, ieškovės pateiktas bendravimo tvarkos projektas, geriau padės atkurti tėvo ir dukrų tarpusavio santykius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

2023 m. gegužės 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieškovei E. P. buvo paskirta 50 procentų nemokama antrinė teisinė pagalba. Rašytiniai dokumentai patvirtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 300 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Teismui tenkinus ieškinį, visos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovė patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 55,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (už ieškovės sumokėtą 50 proc. žyminio mokesčio, neturtinio reikalavimo – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo), 255 Eur teisinių atstovimo išlaidų, 250 Eur vertimo paslaugos. Teismui tenkinus ieškinį, visos ieškovės išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė buvo atleista nuo dalies, tai yra 50 procentų žyminio mokesčio mokėjimo teikiant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis valstybei (50 proc. neturtinio reikalavimo – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo). Priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tai yra po 60 Eur, viso trims vaikams 180 Eur. Priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 81 Eur, viso trims vaikams 243 Eur. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 477 Eur žyminio mokesčio.

Byloje susidarė 14,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Iš atsakovo priteistina 14,00 Eur suma procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas papildomai atsakovui I. R. sprendimą nusprendžia įteikti viešojo paskelbimo būdu. Teismas nurodo, jog yra pagrindas atsakovui sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant skelbimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“, kadangi kitais būdais įteikti atsakovui šį dokumentą galimai nebus galimybių (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų G. P. R, a. k. (duomenys neskelbtini), I. P. R, a. k. (duomenys neskelbtini), D. P. R, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra jų mamos E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta.

2. Priteisti iš atsakovo I. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnametėms dukroms G. P. R, a. k. (duomenys neskelbtini), I. P. R, a. k. (duomenys neskelbtini), D. P. R, a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 224,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, tai yra 2023-10-16 iki G. P. R, I. P. R, D. P. R pilnametystės. Ieškovę E. P. paskirti nepilnamečiams vaikams išlaikyti skiriamų lėšų tvarkytoja. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojamas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Iš atsakovo I. R. ((duomenys neskelbtini)) priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2023-10-15, nepilnamečiams vaikams: G. P. R, a. k. (duomenys neskelbtini) - 3584,00 eurų, I. P. R, a. k. (duomenys neskelbtini) - 3584,00 eurų, D. P. R, a. k. (duomenys neskelbtini), suma 3584,00 eurų, bendroje sumoje 10752,00 eurų.

4. Nustatyti, kad atsakovas I. R. su nepilnamečiais vaikais bendrauja žemiau nurodyta tvarka:

4.1. Nepilnamečių vaikų tėvai bendraujant klausimais, susijusiais su nepilnamečiais vaikais, privalo laikytis neutralumo vienas kito atžvilgiu, tarpusavyje bendrauti pagarbiai, taktiškai ir dalykiškai, siekdami išvengti arba sumažinti stresinių situacijų, susijusių su tėvų gyvenimu skyrium, poveikiu nepilnamečiams vaikams;

4.2. I. R. gali bendrauti su vaikais elektroninėmis ryšio priemonėmis- mobiliu telefonu, internetu, „Viber“, „Skype“ ir bet kokiomis kitomis programomis, tame tarpe ir nuotoliniu būdu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo I. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 560 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), 477 Eur žyminio mokesčio ir 14 Eur pašto išlaidų valstybei, iš viso 491 Eur. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo I. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), 300 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įteikti 2024-04-15 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimą atsakovui I. R. viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“, patalpinant pranešimą:

„Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai (Klaipėdos g. 1, Gargždai) viešo paskelbimo būdu įteikia atsakovui I. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), 2024-04-15 sprendimą kuriuo ieškovės ieškinį tenkino, bei priteisė iš atsakovo I. R. išlaikymą nepilnametėms dukroms G. P. R, I. P. R, D. P. R, mokamą periodinėmis išmokomis po 224,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, tai yra 2023-10-16 iki G. P. R, I. P. R, D. P. R pilnametystės. Ieškovė E. P. paskirta nepilnamečių vaikų išlaikyti skiriamų lėšų tvarkytoja. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojamas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš atsakovo I. R. priteistas išlaikymo įsiskolinimas, už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2023-10-15, nepilnamečiams vaikams: G. P. R - 3584,00 eurų, I. P. R - 3584,00 eurų, D. P. R, suma 3584,00 eurų, bendroje sumoje 10752,00 eurų.

Nustatyta, kad nepilnamečių vaikų G. P. R, I. P. R, D. P. R, gyvenamoji vieta yra jų mamos E. P., gyvenamoji vieta.

Nustatyta, kad atsakovas I. R. su nepilnamečiais vaikais bendrauja žemiau nurodyta tvarka: Nepilnamečių vaikų tėvai bendraujant klausimais, susijusiais su nepilnamečiais vaikais, privalo laikytis neutralumo vienas kito atžvilgiu, tarpusavyje bendrauti pagarbiai, taktiškai ir dalykiškai, siekdami išvengti arba sumažinti stresinių situacijų, susijusių su tėvų gyvenimu skyrium, poveikiu nepilnamečiams vaikams; I. R. gali bendrauti su vaikais elektroninėmis ryšio priemonėmis- mobiliu telefonu, internetu, „Viber“, „Skype“ ir bet kokiomis kitomis programomis, tame tarpe ir nuotoliniu būdu.

Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Priteistas iš atsakovo I. R., ieškovei E. P., 560 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteista iš atsakovo I. R. 477 Eur žyminio mokesčio ir 14 Eur pašto išlaidų valstybei, iš viso 491 Eur. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteista iš atsakovo I. R. 300 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovui I. R. pranešama, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais atsakovui pranešimo paskelbimo dieną.“

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.